- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- e2A-1171-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02602-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A.M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A.M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-144-985/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A.M., trečiajam asmeniui D. P., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A.M. 7 097,54 Eur žalos atlyginimą, 160 Eur žyminį mokestį, taip pat 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini)buvo pavogtas automobili BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini) apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanorišku transporto priemonių (kasko) draudimu. Draudėjas A. L.. Vagystę įvykdęs nenustatytas asmuo perdavė pavogtą automobilį BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini), jo išrinkimui atsakovui. Atsakovas jam priklausančiame garaže, žinodamas, jog automobilis BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini), yra vogtas, pradėjo ardyti jį dalimis, kol nebuvo sulaikytas garaže policijos pareigūnų. Policijos pažyma ir nuotraukos patvirtina, jog minėtas automobilis iki policijos pareigūnų atvykimo į atsakovo garažą buvo dalinai išardytas. Dėl nusikalstamos veikos atsakovas A. M. buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-349-537/2019. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. N. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Draudėjui išmokėta 6652,80 Eur draudimo išmoka (nuostolio suma 7392 Eur - 10 proc. sutartyje numatyta frančizė (739,20 Eur)) (7392-739,20 = 6652,80). Be to, remiantis CK 6.261 straipsniu, bei kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 444,74 Eur (skaičiavimas: 6652,80 Eur (žala) * 0,05((palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) * 488 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2019-04-01 pranešimo atsakovui + 15 dienų papildomai kaip yra nurodyta minimame pranešime) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020-08-19).
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-537/2019 buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. įgijo automobilį BMW x5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu. Tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės pagrobimo. Vagystė tiriama Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 3-iajame skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37594-18. Minėtame ikiteisminiame tyrime, jo atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant atsakovo veiksmuose nusikaltimo numatyto BK 178 str. (vagystė) sudėties požymių. Analizuojant 2019 m. kovo 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, akivaizdu, kad automobilis BMW x5, jo buvo įgytas iš asmens, kuris tikėtina šį automobilį įgijo iš asmens, kuris jį ir pagrobė 2018 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovė ieškinio prieduose nors ir pateikia duomenis apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1- 37594-18 eigą, tačiau duomenys yra 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. nėra teikiami jokie duomenys apie faktinę situaciją byloje ieškinio pateikimo datai. Nurodo, kad neturi pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą, kadangi nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, nebuvo pažadėjęs pagrobus automobilį jį įgyti. Tam, kad butų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus ir kaltę, priežastinį ryšį, žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šioje byloje, nėra jokių duomenų apie jo priežastinį ryšį ar kitas sąsajas su transporto priemonės vagyste. Kaip nustatyta iš teikiamų dokumentų, automobilis įgytas iš D. P.. Nurodo, kad jo santykis su neteisėtu automobilio užvaldymu yra tolimas, jis automobilio nevogė, tiesiogiai iš asmens pagrobusio turtą neįgijo ir nebuvo niekam pažadėjęs, kad automobilį pavogus jis jį įgis. Jokio bendrininkavimo tarp asmenų pagrobusių turtą ir jo, kaip trečiojo automobilio įgijėjo nėra ir nebuvo. Šiuo atveju, nėra jo, kaip atsakovo, kaltės nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, o nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Dėl palūkanų nurodo, kad jam nebuvo pateiktas (įteiktas) pranešimas apie būtinumą įvykdyti prievolę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas” iš atsakovo A.M. 6 652,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 230,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors 2019 m. kovo 5 d. nutarimu nutraukta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37594-18 dalis dėl atsakovo nesat jo veiksmuose vagystės požymių, o 2019 m. kovo 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37594-18 sustabdytas, tačiau sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, kad atsakovas yra pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad įgijo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys yra akivaizdus – jeigu atsakovas nebūtų ardęs automobilio, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmokos, būtent atsakovas ne tik ardė, bet ir supratęs, kad automobilis vogtas, nesiėmė veiksmų pranešti apie nusikaltimą, be to netgi ir pagal šalių susitarimą to negalėjo daryti, nes tai prieštarauja gerai moralei.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovė trečiojo asmens nepatraukė atsakovu, tai tokia ieškovės procesinė teisė, be to 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad D. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažintas visiškai. Teismas nurodė, jog duomenų, kad D. P. prisidėjo prie automobilio ardymo, iš ko ieškovė kildina žalą, nėra. Dėl ko ir dalinė atsakomybė nėra taikytina, o vertinat ar jo veiksmai kaip padėjėjo yra solidarios atsakomybės pagrindas pagal CK 6.279 str., tai ieškovės teisė yra pasirinkti ar reikalauti skolos iš vieno skolininko ar kelių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad akivaizdu, jog yra visos sąlygos taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, ieškovės naudai priteisti iš atsakovo 6 652,80 Eur žalos atlyginimo.
7. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš delikto teisinių santykių. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. pateikė pretenziją atsakovui, siuntė registruotu laišku, siunta neatsiimta, paskutinė siunta grąžinta 2019 m. gegužės 17 d., ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teismas vertino, kad šiuo atveju prievolė sumokėti 444,74 Eur žalos atlyginimą atsakovui kyla nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl netenkintinas ieškinio reikalavimas dėl ikiteisminių kompensacinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 str.) (tokia ir teismų praktika Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis, civilinė byla Nr.e2A-82-264/2016).
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinį tenkinus iš dalies, kas sudaro 94 procentų, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 160 Eur žyminio mokesčio; 70,08 Eur už teisines paslaugas, viso 230,08 Eur (94 procentų sudaro 216 Eur), todėl iš atsakovo jai priteistina 216 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 6 652,80 Eur žalos atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktai), nes teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių arba nustatė jas netinkamai, tinkamai jų neištyrė, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą skundžiamojoje dalyje.
9.2. Skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes šioje byloje apeliantas neturėjo būti patrauktas atsakovu ir neturi pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą, kadangi nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Remiantis teismų praktika, pagrobus automobilį vagystės būdu, nėra teisinės veikos kvalifikavimui svarbūs tolimesni kaltininko veiksmai su pagrobtu turtu (padegs, parduos, sunaikins ar kt.).
9.3. Teismas klaidingai nustatė, kad vagystę įvykdęs nenustatytas asmuo perdavė pavogtą automobilį BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini), jo išrinkimui atsakovui, o atsakovas jam priklausančiame garaže, žinodamas, jog automobilis BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini), yra vogtas, pradėjo ardyti jį dalimis, kol nebuvo sulaikytas garaže policijos pareigūnų.
9.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai žalą kildina iš automobilio ardymo. Atsakovo teigimu, žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu turėtų būti kildinama iš vagystės, tačiau tai nėra naudinga ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Nors teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. P. pripažintas kaltu, kad padėjo realizuoti turtą, žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog D. P. neprisidėjo prie automobilio ardymo, ir tokiu būdu jam jokia civilinė atsakomybė nekyla. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai pažeidžia pamatinius civilinio proceso principus - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie civilinės atsakomybės sąlygas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir apelianto apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes atsakovas yra pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad įgijo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių - asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.
10.2. Apelianto argumentai, jog jis nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys yra akivaizdus - jeigu atsakovas nebūtų ardęs automobilio, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmokos, būtent atsakovas ne tik ardė, bet ir supratęs, kad automobilis vogtas, nesiėmė veiksmų pranešti apie nusikaltimą, be to, netgi ir pagal šalių susitarimą to negalėjo daryti, nes tai prieštarauja gerai moralei.
10.3. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog D. P. neprisidėjo prie automobilio ardymo, ir tokiu būdu jam jokia civilinė atsakomybė nekyla, atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo D. P. būtų prisidėjęs prie ieškovės apdraustos transporto priemonės ardymo, t.y. atlikęs veiksmus, sąlygojusius žalos atsiradimą, taigi, šiuo atveju ieškovė ir neturėjo pareigos reikalauti žalos atlyginimo iš D. P.. Ieškovės reikalavimas tik atsakovui yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo taikyti dalinės civilinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
13. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).
14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini)buvo pavogtas automobilis BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanorišku transporto priemonių (kasko) draudimu, draudėjas A. L.. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas A. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 90 MGL (4 500 Eur) bauda už tai, kad jis įgijo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Byloje nustatyta, jog A. M. 2018 m rugpjūčio 21 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 10 000 Eur vertės automobilį „BMW x5“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 01.30 val. iki 06.30 val., pavogtas iš (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, jį laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. kol minėtą automobilį surado Marijampolės AVPK pareigūnai. Automobilis iki policijos pareigūnų atvykimo į atsakovo garažą buvo dalinai išardytas. Vadovaujantis nepriklausomo eksperto transporto priemonės vertinimo ataskaita bei konstatavus, kad automobilio remontas ekonomiškai netikslingas, draudikas nustatė 6652,80 Eur draudimo išmoką, kurią draudėjui išmokėjo 2019-03-25. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, atlyginusi trečiajam asmeniui A. L. žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens.
15. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
16. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad atsakovas A. M. įgijo automobilį žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, jį laikė savo garaže ir pradėjo ardyti, kol neatvyko policijos pareigūnai. Kadangi atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai yra nustatyti baudžiamuoju įsakymu ir šių aplinkybių nagrinėjamojoje civilinėje byloje įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl šių veiksmų atsiradusių pasekmių, t.y. jeigu atsakovas nebūtų neteisėtai ardęs automobilio, žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką.
17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog prie automobilio ardymo neprisidėjo D. P. ir tokiu būdu jam jokia atsakomybė nekyla, nors pastarasis 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, nes padėjo realizuoti turtą, žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu.
18. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta, nes iš 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo nėra pagrindo daryti išvados, kad D. P. prisidėjo prie automobilio ardymo. D. P. nuteistas už tai, kad padėjo realizuoti nusikalstamu būdu gautą automobilį, žinodamas, kad šis automobilis yra pavogtas, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai pareikštas A.M., kurio veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą.
19. Byloje nustatyta, kad automobilio draudėjui išmokėta 6652,80 draudimo išmoka, kurią draudikas apskaičiavo vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, kurios naudojimą numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Kadangi draudimo išmokos dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
20. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes apelianto nurodomos faktinės aplinkybės, nepagrindžiant jų jokiais įrodymais, neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.