Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023-12-14 sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas skundas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023-12-14 sprendimo Nr. 21RE3-175, priimto administracinėje byloje Nr. AG3-161/25-2023 pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-10-24 sprendimo Nr. 1SS-1683-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Komisijos skyriaus Sprendimas).

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus administracinėje byloje Nr. AG3-161/25-2023 (toliau - AGK byla) esančių duomenų pagrindu nustatyta:

Valstybinis žemės sklypas, dėl kurio nuomos teisių įgyvendinimo kilo ginčas, yra adresu (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus Nr. 4730-0601-0021, bendras Sklypo plotas - 0,0733 ha, Sklypą patikėjimo teise valdo (toliau – Sklypas).

1999 m. spalio 29 d. sutartimi dėl valstybinės žemės nuomos Nr. 47/99-0318 (toliau - Sutartis Nr. 1) Šiaulių apskrities viršininkas išnuomojo Sklypo 0,0462 ha dalį Joniškio vartotojų kooperatyvui. Prie Sutarties Nr. 1 pridėtas Žemės sklypo planas, kurio eksplikacijos lentelėje pažymėta, kad 0,0462 ha ploto dalis tenka Kooperatyvui, kad 0,0271 ha yra laisvas plotas.

Sklype yra pastatas - parduotuvė su gyvenamomis patalpomis bei ūkinis pastatas, kurie nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso pareiškėjui ir kitiems fiziniams asmenims.

Sutartyje Nr. 1 nustatytos Sklypo dalies nuomininko teisės ir pareigos perėjo pareiškėjui pagal 2015 m. sausio 7 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jis iš Kooperatyvo savo nuosavybėn įsigijo atitinkamas dalis pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

NŽT Joniškio skyriaus vedėjo 2023 m. vasario 9 d. įsakymais buvo priimti sprendimai tenkinant keturių fizinių asmenų prašymus išnuomoti R. K. 49/733 dalį 0,0733 ha žemės Sklypo, L. R. 76/733 dalį 0,0733 ha žemės Sklypo, R. V. 77/733 dalį 0,0733 ha žemės Sklypo ir D. D. 69/733 dalį 0,0733 ha žemės Sklypo. Su šiais keturiais fiziniais asmenimis buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys (toliau – Sutartys Nr. 2).

Komisijos pirmininkas 2023 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 19R-2910 „Dėl pavedimo“, vadovaudamasis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir 10 straipsnio 1 dalimi, pavedė pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundą nagrinėti Komisijos Šiaulių apygardos skyriui (toliau – Komisijos pirmininko pavedimas).

Dėl ginčo esmės ir administracinės bylos dalyko

Teisme atsakovė NŽT prašo panaikinti Komisijos skyriaus Sprendimą, todėl ginčo esmę ir šios administracinės bylos dalyką apsprendžia tai, ko pareiškėjas prašė su skundu kreipdamasis į Komisiją ir ką Komisija turėjo nagrinėti administracinėje byloje pagal pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundą.

Taigi, iš pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundo turinio aiškiai matyti, kad skundo dalykas buvo aiškiai apibrėžtas ir pareiškėjas siekė, jog kitiems keturiems fiziniams asmenims išnuomotų to paties Sklypo dalių nuomos sutarčių sudarymą patikrintų ir šias sutartis panaikintų pati NŽT, kuri NŽT Sprendimu atsisakė nagrinėti Sutarčių Nr. 2, kuriomis atitinkamos Sklypo dalys išnuomotos kitiems keturiems fiziniams asmenims, teisėtumą. Tai reiškia, kad Komisijos skyriaus nagrinėtos administracinės bylos Nr. AG3-161/25-2023 dalykas buvo NŽT atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą ir vertinti NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma, pagrįstumą ir teisėtumą, išnuomojant Sklypo dalis keturiems fiziniams asmenims. Kitaip tariant, Komisija turėjo patikrinti, ar NŽT pagrįstai atsisakė vertinti NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmus dėl Sutarčių Nr. 2 sudarymo.

Teismas pažymi, kad kreipdamasis į Komisiją pareiškėjas savo 2023 m. lapkričio 22 d. skunde neprašė, kad Komisija pati iš esmės vertintų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo tvarką ir vertintų kaip turėjo būti sudaromos Sutartys Nr. 2, o juo labiau, kaip turi būti sudaroma su pareiškėju sudaryta Sutartis Nr. 1, dėl kurios pareiškėjas Komisijai pateiktu skundu nereiškė jokių reikalavimų. Pagal 2023 m. lapkričio 22 d. skundo turinį pareiškėjas prašė tik panaikinti NŽT atsisakymą tirti NŽT Joniškio skyriaus veiksmus, siekdamas, kad juos įvertintų pati NŽT, o ne Komisija.

Atsižvelgiant į Komisijos skyriaus Sprendimo turinį teismas konstatuoja kad Komisijos skyrius išėjo už skundo nagrinėjimo ribų ir pasisakė dėl materialinės teisės taikymo klausimų, kurie nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra administracinės teisės dalykas, o dėl NŽT pareigos nagrinėti Sklypo dalių išnuomavimo keturiems fiziniams asmenims teisėtumą ir pagrįstumą priėmė nepagrįstą sprendimą.

Visų pirma, Komisijos skyriaus Sprendimu yra vertintos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, Žemės įstatymo nuostatas įgyvendinančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau - ir Taisyklės), nuostatos ir pasisakyta dėl pareiškėjo, kaip nuomininko, galimai pažeidžiamų teisių, nuomotojui NŽT nevykdant savo pareigos dėl išnuomotų valstybinės žemės plotų nustatymo ir išskyrimo konkretiems nuomininkams. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 22 d. skunde neprašė, kad Komisija pati iš esmės vertintų Sutarčių Nr. 2 sudarymo tvarką, o skundė tik NŽT atsisakymą tą padaryti pagal pareiškėjo skundą dėl NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, teismas konstatuoja, jog Komisijos skyrius, išeidamas už skundo ribų, nepagrįstai vertino ir pasisakė dėl materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo pareiškėjo iškelto klausimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo kontekste. Pagal pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundą Komisija, manydama, kad NŽT nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma keturiems fiziniams asmenims, galėjo tik panaikinti NŽT Sprendimą ir palikti pačiai NŽT iš esmės nagrinėti NŽT Joniškio skyriaus veiksmus dėl Sutarčių Nr. 2 sudarymo, bet negalėjo konstatuoti Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo pažeidimų ir pareiškėjo teisių pažeidimo, nes tai nebuvo administracinės bylos dalykas.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad Komisijos skyrius apskritai nagrinėjo ir priėmė sprendimą, jog NŽT turi teisę nagrinėti pareiškėjo skundą dėl NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, dėl tokio ginčo, kuris iš viso nėra nei nagrinėtinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nei apskritai yra administracinės teisės dalykas.

NŽT Sprendime nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik tuos skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kurie paduoti iki sprendimo išnuomoti valstybinę žemę priėmimo, o skundams dėl sprendimų, kuriais išnuomota valstybinė žemė, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui, todėl jeigu pareiškėjas tiesiogiai teismui gali pateikti skundą dėl sprendimo išnuomoti žemę pareiškėjo bendraturčiams teisėtumo.

Taigi, atsakovė savo atsisakymą nagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundą dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma, grindė tuo, kad Sklypo dalių nuomos Sutartys Nr. 2 yra sudarytos, todėl po jų sudarymo NŽT negali nagrinėti skundų dėl teritorinių padalinių veiksmų sudarant šias sutartis, nes tai yra tik teismo prerogatyva ir kompetencija.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą teismas konstatuoja, kad atsakovė teisingai taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundo dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma, pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo, kaip nepriskirtų jos kompetencijai.

Pagal nurodytas įstatymo nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria siekia pasinaudoti pareiškėjas, nagrinėja tik tuos skundus dėl žemės nuomai parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kurie paduoti iki sprendimo išnuomoti valstybinę žemę priėmimo. Įstatyme aiškiai įtvirtintas laiko momentas iki kurio ginčai dėl žemės nuomai parengtų dokumentų atitikimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimams nagrinėjami Nacionalinėje žemės tarnyboje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Toks atskaitos taškas laiko požiūriu yra valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas. Iki tokios sutarties sudarymo skundai dėl sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, tarp jų ir skundai dėl atitinkamų dokumentų privalomumo, paduodami ir nagrinėjami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose padaliniuose, o pastarųjų sprendimai skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui. Tuo tarpu po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nurodyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalyse, netaikoma ir visi ginčai dėl jau prasidėjusių žemės nuomos teisinių santykių, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjami tik teisme.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus faktinę aplinkybę, kad Sutartis Nr. 1 ir Sutartys Nr. 2 dėl Sklypo dalių nuomos yra sudarytos dar prieš pareiškėjui pradėjus kelti klausimą ir ginčą dėl to, kad šių sutarčių sudarymui privalomi ir nuomojamų žemės sklypo dalių planai, teismas konstatuoja, kad atsakovė savo NŽT Sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundo dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų sudarant Sutartis Nr. 2 nenagrinėjo ir teisingai išaiškino, jog sprendimus dėl valstybinės žemės išnuomojimo keturiems fiziniams asmenims pareiškėjas gali skųsti tiesiogiai teismui. Po žemės nuomos sutarties sudarymo paaiškėjusias galimai padarytas klaidas sudarant sutartis, kylant ginčui tarp sutarties šalių, gali vertinti ir įpareigoti jas taisyti tik teismas, todėl NŽT, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, negalėjo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundo dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų sudarant Sutartis Nr. 2. Atitinkamai Komisijos skyrius skundžiamu Komisijos skyriaus Sprendimu nepagrįstai panaikino pagrįstą ir teisėtą NŽT Sprendimą ir nepagrįstai pasisakė, kad atsakovei kyla pareiga iš naujo išnagrinėti V. D. 2023 m. rugsėjo 8 d. gautą skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Teismas konstatuoja, kad Komisijos skyriaus Sprendimo nepagrįstumą lėmė tai, kad Komisijos skyrius neteisingai kvalifikavo ginčo esmę Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio kontekste ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamas ginčas nėra civilinis ginčas.

Komisijos skyriaus Sprendime nurodyta: „Šiuo atveju NŽT ir jos teritorinis padalinys neteisingai vertino susiklosčiusią situaciją, nes Pareiškėjas į viešojo administravimo subjektą kreipėsi ne dėl žemės nuomos sutarties modifikavimo, o dėl administracinio sprendimo, kuriuo būtų individualizuota jam išnuomoto žemės Sklypo dalis. Pareiškėjui buvo aktualios kartu su kitais Asmenimis išsinuomoto valstybinės žemės Sklypo naudojimosi sąlygos, kurių, kaip minėta, bendranuomiai negali nusistatyti ieškinio teisenos tvarka“.

Visų pirma, pats Komisijos skyrius neteisingai apsibrėžė ginčo esmę, nes pareiškėjas į Komisiją kreipėsi ne dėl su juo sudarytos Sutarties Nr. 1 ir ne dėl jam išnuomoto Sklypo dalies individualizavimo, o dėl Sutarčių Nr. 2, kurios sudarytos su kitais fiziniais asmenimis, teisėtumo ir pagrįstumo, nes skundė NŽT atsisakymą vertinti Sutarčių Nr. 2 teisėtumą ir siekė, kad pati NŽT ištaisytų savo klaidas nuomojant Sklypo dalis kitiems fiziniams asmenims.

Be to, iš tokių Komisijos skyriaus Sprendimo argumentų galima suprasti, kad teismas turi nagrinėti tik ginčus dėl žemės nuomos sutarties modifikavimo, todėl pareiškėjui neprašant modifikuoti nuomos sutartį, jo keliamas ginčas dėl privalomo išnuomotos Sklypo dalies plano, kaip sudėtinės žemės nuomos sutarties dalies, nagrinėtinas kaip administracinis ginčas.

Tačiau teismas pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra suformavusi nuoseklią praktiką, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, o be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas ir viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr. pvz.: specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020; 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2021; 2022 m. kovo 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-15/2022; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2023 ir kt.).

Teismas pažymi, jog pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundu Komisijai nurodytas reikalavimas susijęs su valstybinės žemės nuomos civiliniais teisiniais santykiais, nes jis reikalauja, kad NŽT išnagrinėtų NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su Sklypo išnuomavimu keturiems fiziniams asmenims, teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. kelia klausimą, kad Joniškio skyrius, išnuomodamas to paties Sklypo dalis kitiems fiziniams asmenims, pažeidė pareiškėjo teisę į šio Sklypo dalies naudojimą ir valdymą pagal su juo sudarytos Sutarties 1 sąlygas. NŽT Joniškio skyriaus veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su atsisakymu sudaryti kiekvienai Sklypo nuomos sutarčiai atskirą išnuomotos Sklypo dalies planą, iš kurio būtų aišku, kokia konkrečia dalimi, su aiškiomis ribomis, naudojasi kiekvienas nuomininkas. Taigi, pareiškėjas ginčija valstybinės žemės nuomotojo pareigos tinkamai išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis netinkamą vykdymą, todėl iš esmės pareiškėjas kelia ginčą dėl kitos žemės nuomos sutarties šalies (NŽT) pareigų tinkamo vykdymo, kai Sutartys Nr. 2 dėl Sklypo nuomos jau yra sudarytos. Teismas konstatuoja, kad toks ginčas yra civilinis ginčas dėl sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, t. y. dėl jų sudarymo tvarkos, sąlygų ir nuomotojo pareigų tinkamo vykdymo. Todėl, ginčijamas Komisijos skyriaus Sprendimas nepagrįstas ne tik todėl, kad panaikino pagrįstą ir teisėtą NŽT Sprendimą nevertinti žemės nuomos teisėtumo po nuomos sutarčių sudarymo, bet ir yra neteisėtas dėl to, kad materialinės teisės aiškinimą ir taikymą Komisijos skyrius pateikė pažeisdamas priskirtinumo administracinių ginčų komisijos kompetencijai taisykles, kadangi Komisija ir jos teritoriniai padaliniai ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) tik viešojo administravimo srityje (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 1 d.). Šiuo atveju Komisijos skyriaus Sprendime yra pateikti išaiškinimai kaip turi būti sudaroma žemės nuomos sutartis ir kokie privalomi planai turi būti prie jos rengiami, tačiau tokie klausimai turi būti vertinami civiliniame ginče dėl valstybinės žemės nuomos santykių, kurie jau yra prasidėję po nuomos sutarčių pasirašymo, todėl Komisija neturi įgaliojimų pasisakyti dėl civilinio ginčo.

Nors Komisijos skyriaus Sprendime cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-380-611/2019 ir Nr. e3K-3-166-969/2021, kuriose išaiškinta, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka, tačiau šios nutartys netaikytinos nagrinėjamo ginčo kontekste ir nepagrindžia, kad pareiškėjo skundas neturi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes pareiškėjas nesiekia nei tarpusavio susitarimu, nei teismine tvarka nusistatyti valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. skundu dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų ir 2023 m. lapkričio 22 d. skundu dėl NŽT Sprendimo siekia, kad NŽT įvertinų NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su Sklypo išnuomavimu keturiems fiziniams asmenims, teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, pareiškėjas kelia ginčą dėl Sklypo dalių išnuomojimo kitiems fiziniams asmenims teisėtumo, o ne dėl naudojimosi tvarkos tarp jų, todėl faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo Komisijos skyriaus Sprendime cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių Nr. e3K-3-380-611/2019 ir Nr. e3K-3-166-969/2021 ir jomis negalima vadovautis kaip precedentu.

Toks išaiškinimas kaip tik patvirtina, kad klausimus dėl keliems nuomininkams išnuomoto vieno valstybinės žemės sklypo atitinkamų dalių nustatymo pagal vieno nuomininko prašymą gali nagrinėti NŽT, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatavo, kad kilus nuomininko ginčui su NŽT toks ginčas nagrinėtinas kaip administracinis ginčas. Teismas konstatavo tik tai, kad žemės sklypo nuomininkai, nesutikdami su valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali jį skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą su NŽT dėl Sklypo nuomos sutarčių papildymo jo prašomais išnuomoto Sklypo dalių planais gali spręsti civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme, jeigu mano, kad NŽT kaip nuomotojas netinkamai vykdė pareigą parengti visus su nuomos sutartimi susijusius dokumentus.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiamas Komisijos skyriaus Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1, 2, 3 d., Įstatymo 2 str. 1 d.), pagal kuriuos ginčai dėl žemės nuomai parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kilę po sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos priėmimo, nagrinėjami tik teisme kaip civiliniai ginčai, todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo Komisijai pateiktas 2023 m. lapkričio 22 d. skundas „Dėl nepagrįsto atsisakymo tirti ir šalinti teisės pažeidimą panaikinimo“ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.), nes juo skundžiamas NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Be to, teismas sutinka su atsakovės skundo argumentu, kad Komisijos skyriaus Sprendimas yra priimtas veikiant ne savo kompetencijos ribose, kurias apibrėžia Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – IAGNTĮ).

IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų ir jos veiklos teritorijoje esančių teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjas į Komisiją kreipėsi skųsdamas centrinio valstybinio administravimo subjekto sprendimą (NŽT Sprendimą) ir neskundė NŽT teritorinio skyriaus sprendimo, o skunde aiškiai siekė, kad NŽT pati vertintų teritorinio skyriaus veiksmų teisėtumą ir pati taisytų skyriaus padarytas klaidas. Taigi, Komisijai pateikto skundo dalykas buvo išimtinai centrinio valstybinio administravimo subjekto NŽT Sprendimas, todėl vertinti Komisija turėjo ne NŽT teritorinio skyriaus veiksmus, o NŽT atsisakymą tirti ir vertinti jos teritorinio skyriaus veiksmus. Tačiau pareiškėjo skundas Komisijos pirmininko pavedimu, vadovaujantis IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalimi ir 10 straipsnio 1 dalimi, buvo pavestas nagrinėti Komisijos Šiaulių apygardos skyriui.

Teismas konstatuoja, kad IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalis aiškiai atskiria Komisijos ir jos teritorinio padalinio kompetenciją, kuri šiuo atveju buvo pažeista, nes Komisijos pirmininko pavedime nurodytų IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia teisės Komisijos pirmininkui pavesti teritoriniam padaliniui nagrinėti skundą, kuris pagal kompetenciją priskirtinas pačiai Komisijai.

IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai, o IAGNTĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. Tai reiškia, kad Komisijos pirmininkas gautą skundą turi perduoti nagrinėti pagal priskirtinumą, numatytą IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje, t. y. priklausomai nuo valstybinio administravimo subjekto, kurio sprendimas skundžiamas, o ne savo nuožiūra, net jeigu ir siekia skundo nagrinėjimo operatyvumo. IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę bet kuriam Komisijos ar jos teritorinio padalinio nariui nagrinėti bet kurį skundą, jeigu tik jis priskirtinas arba Komisijai, arba jos teritoriniam padaliniui. Ši teisės norma reiškia, kad Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, tačiau tik nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, tarp jų ir IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyto bylų priskirtinumo nagrinėti jas Komisijoje ar jos teritoriniuose padaliniuose. Todėl pati administracinė byla pirmiausiai turi būti priskirtina Komisijos skyriui pagal teritorinį valstybinio administravimo subjektą, o tik po to, vadovaujantis IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalimi, bet kuris Komisijos skyriaus narys gali nagrinėti bet kurią skyriui priskirtiną bylą.

Nagrinėjamu atveju Komisijos skyrius pareiškėjo skundą dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto sprendimo nagrinėjo ir skundžiamą Komisijos skyriaus Sprendimą priėmė pažeidžiant įstatymu nustatytą Komisijos teritorinio padalinio kompetenciją, nes išnagrinėjo bylą dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto sprendimo, kurią nagrinėti įgaliota tik Komisija (IAGNTĮ 5 str. 1, 2 d.). Komisijos pirmininko pavedime nurodyta IAGNTĮ 10 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės bylą perduoti nagrinėti nesilaikant IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyto bylų priskirtinumo taisyklių, todėl siekis operatyviau nagrinėti skundus nėra teisinis pagrindas nesilaikyti IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalies imperatyvių nuostatų.

Dėl nurodytų aplinkybių Komisijos skyriaus Sprendimas yra priimtas ne savo kompetencijos ribose, todėl yra neteisėtas ir naikintinas ir dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p).

Dėl likusių šalių argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likę šalių argumentai dėl žemės sklypo plano sudarymo privalomumo nuomojamai sklypo daliai, teismo sprendime nevertinami, nustačius, kad toks ginčas nagrinėtinas tik bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalį tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kadangi tenkinamas atsakovės skundas, pareiškėjas nėra šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, todėl jis neturi teisinio pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės ir šis pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu,

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023-12-14 sprendimą Nr. 21RE3-175 administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. AG3-161/25-2023 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundą „Dėl nepagrįsto atsisakymo tirti ir šalinti teisės pažeidimą panaikinimo“ atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.