Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-4/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
T-4/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38652-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Elmava“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Belmonto loftai“
Trečiasis asmuo
G. Č., J. P. Č., V. M., R. M., R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Elektromechaninių gaminių sertifikavimo centras“
Kategorijos
  • 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-4/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38652-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS2020 m. sausio 21 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmava“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Belmonto loftai“, tretieji asmenys G. Č., J. P. Č., V. M., R. M., R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Elektromechaninių gaminių sertifikavimo centras“, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimo ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elmava“ teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Susitarimas) dalį, kuria Daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – ir DNSB) „Belmonto loftai“ išnuomotas 3025 kv. m. sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), plotas; 2) pakeisti 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 punktą, išdėstant jį taip: „Nuomotojas išnuomoja, o Nuomininkas išsinuomoja 2283 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 5538 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikti galioti 2019 m. vasario 26 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovių DNSB „Belmonto loftai“ ir NŽT ieškovės UAB „Elmava“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad reiškiami reikalavimai, siekiant apginti savininko teises, pašalinti teisines ir faktines kliūtis, kurios trukdo ieškovei tinkamai eksploatuoti nuosavybes teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), plotas 0,5538 ha. Atsakovei DNSB „Belmonto loftai“ dar 2017 m. kovo 21 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas esmingai per didelis valstybinės žemės plotas, dėl ko tarp sklypo nuomininkų ir statinių savininkų kilo ginčas. Ieškovei bei kitiems sklypo naudotojams iki pat sklypo projekto parengimo nėra išskirtos tinkamos sklypo dalys ir plotai. Parengus sklypo projektą, buvo tikimasi ginčą išspręsti, tačiau atsakovė DNSB „Belmonto loftai“ nesutiko su sklypo sprendiniais, nors esamos sklypo dalių priskyrimo naudotis proporcijos, būtinos statiniams eksploatuoti, yra pažeidžiančios ieškovės bei kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Susitarimas, kuriuo buvo nepagrįstai atsakovei DNSB „Belmonto loftai“ išnuomotas 3025 kv. m. sklypo plotas, pažeidžia ieškovės bei kitų savininkų teises, todėl ieškiniu be kita ko reiškiami reikalavimai dėl Susitarimo sąlygų modifikavimo tokia tvarka, kuri sudarytų galimybę ieškovei ir kitiems sklype esančių statinių savininkams tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuoti turimą turtą. Sklypo projekto sprendiniams pritarė ir NŽT Vilniaus miesto skyrius, tuo tarpu DNSB „Belmonto loftai“, siekdama užvilkinti sklypo projekto patvirtinimą, jį apskundė. NŽT direktorius 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės DNSB „Belmonto loftai“ skundą nemotyvuotai, nepagrįstai tenkino, dėl ko ieškovė taip pat prašo panaikinti ir šį sprendimą.

Kaip nurodoma ieškinyje, sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (4050/5538); R. M. ir V. M. (988/5538); J. P. Č. ir G. Č. (500/5538). Nuomos sutartis dėl sklypo yra sudarę ieškovė, atsakovė DNSB „Belmonto loftai“, R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Elektromechaninių gaminių sertifikavimo centras“. Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas-akustinė kamera, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys ginčo žemės sklype. Ieškovei eksploatuojant nurodytus pastatus, paaiškėjo, kad pagal 2013 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei išnuomotas 0,0265 ha žemės sklypo plotas nėra pakankamas nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Žemės sklypo bendrasavininkiai R. M. ir V. M., J. P. Č. ir G. Č. taip pat susidūrė su problema, kad jiems pagal 2005 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parduotos žemės sklypo dalys (atitinkamai, 988 kv. m. ir 500 kv. m.) nėra pakankamos esantiems (minėtiems asmenims priklausantiems) pastatams eksploatuoti.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė DNSB „Belmonto loftai“ turėjo teisę išsinuomoti žemės sklypo dalį, nes žemės sklype stovi pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, ieškovės teigimu, pagal Susitarimą buvo nepagrįstai išnuomotas 3025 kv. m. žemės sklypo plotas, kuris atsakovei DNSB „Belmonto loftai“ nėra reikalingas (yra perteklinis) nurodyto pastato naudojimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (administracinė). Be to, Susitarimo dalis dėl 3025 kv. m. žemės sklypo ploto išnuomojimo, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 8, 33 punktai, 34.3 papunktis).

Ieškinyje nurodoma, kad vykdant NŽT nurodymą, išdėstytą 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parengtas „Kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių ir jų plotų nustatymo bei privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypo dalių nustatymo projektas“, kuris buvo būtinas tam, kad ieškovei bei kitiems žemės sklypo naudotojams būtų išskirtos tinkamos ir reikalingos žemės sklypo dalys bei plotai. 2018 m. gruodžio 18 d. buvo parengtas pirminis žemės sklypo planas, kuris buvo išsiųstas visiems suinteresuotiems asmenims. 2019 m. sausio 15 d., gavus suinteresuotų asmenų pastabas, buvo parengtas atnaujintas žemės sklypo planas, kuris taip pat buvo išsiųstas visiems suinteresuotiems asmenims. Minėtas planas buvo suderintas su žemės sklypo savininkais; su planu taip pat buvo supažindinti žemės sklypo naudotojai. 2019 m. vasario 26 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams reikalingas atitinkamas dalis. Ieškovės teigimu, DNSB „Belmonto loftai“, siekdama dirbtinai vilkinti ieškovės bei kitų žemės sklypo naudotojų iniciatyvą nustatyti tinkamas ir reikalingas žemės sklypo dalis bei plotus, pateikė skundą NŽT dėl nurodyto įsakymo panaikinimo. To pasekoje atsakovė NŽT, ginčijamu Sprendimu panaikino 2019 m. vasario 26 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą, ir įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo dalių dydžių nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad ieškovė ginčija tiek administracinį aktą, tiek nuomos sutarties dalį (beje, tą pačią dalį prašo ir naikinti, ir keisti, todėl reikalavimai dėl nuomos sutarties iš esmės yra reikalavimas dėl jos 1.2. punkto). Nors ieškovė ieškinyje nurodo esant pažeistai jo teisei išsinuomoti didesnę sklypo dalį, faktiškai jokio reikalavimo dėl jai nuomotinos didesnės sklypo dalies nekelia, o reikalavimas keisti nuomos sutarties 1.2. punktą, tiesiogiai priklauso nuo ginčo sklype nustatytinų jo dalių pastatams funkcionuoti. Pastarasis klausimas sprendžiamas administracine tvarka NŽT, kuriai teikiamas ir kuri vertina žemės sklypo dalių nustatymo projektą. Skundžiamu sprendimu NŽT direktoriaus ne pabaigė šią procedūrą, o perdavė spręsti iš naujo, kai bus pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo planas. Išsprendus šį klausimą, atsirastų pagrindas spręsti dėl nuomos sutarties punkto keitimo, mažinant atsakovei DNSB „Belmonto loftai“ nuomotino sklypo dalį.

Kadangi, teismo nuomone, pagrindinis ieškinio reikalavimas susijęs su administracinio akto, nagrinėtino administraciniame teisme, teisėtumo vertinimu, tačiau ginčas susijęs ir su nuomos santykiais, todėl kyla abejonė, kuris teismas turėtų nagrinėti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindinis reikalavimas, nuo kurio priklauso ir kito reikalavimo (dėl nuomos sutarties modifikavimo), sprendimas kyla iš administracinių teisinių santykių. Be to, nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl sklypų (dalių) įsigijimo.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio teisinio bei faktinio pagrindo, ieškovės keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016 ir joje nurodytą praktiką).

Ieškovė yra atitinkamo valstybinės žemės sklypo nuomininkė. Pareikšdama ieškinį, ji ginčija 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovei DNSB „Belmonto loftai“ yra išnuomotas atitinkamo dydžio žemės sklypas, kuris, ieškovės nuomone, yra per didelis ir neatitinka teisės aktų reikalavimų; taip pat prašo pakeisti minėto Susitarimo 1.2 punktą, atsakovei DNSB „Belmonto loftai“ išnuomojant mažesnio dydžio valstybinės žemės sklypą.

Kartu ieškovė prašo panaikinti NŽT direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Belmonto loftai“ skundo išnagrinėjimo“, ir palikti galioti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tai sudarytų pagrindą anksčiau minėto Susitarimo modifikavimui, nes, kaip teigiama ieškinyje, pagal teisinį reglamentavimą, ieškovei (taip pat kitiems ieškinyje nurodytiems asmenims) priklauso išsinuomoti didesnis valstybinės žemės sklypas, reikalingas jai priklausančių pastatų eksploatavimui.

Nors ieškovė pareikštu ieškiniu nekelia savarankiško reikalavimo dėl atitinkamo valstybinės žemės sklypo jai priskyrimo, tačiau minėto nurodyto NŽT direktoriaus sprendimo ginčijimas yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, ir nereiškia keliamo ginčo administracinio teisinio pobūdžio (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016).

Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai (valstybinės žemės nuomos) teisiniai santykiai, jam spręsti, be kita ko, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byla grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmava“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Belmonto loftai“, tretieji asmenys G. Č., J. P. Č., V. M., R. M., R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Elektromechaninių gaminių sertifikavimo centras“, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimo ir kt., Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys