- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2-424-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03148-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- R. B., T. L., M. B., T. O., A. O., D. M., R. J., V. J., E. B., J. D., G. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. B., T. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Algis Lukoševičius, Jurgita Ivanauskienė
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovei N. B., ieškovės atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui
atsakovei J. P., atsakovės atstovei advokatei Jurgitai Ivanauskienei
tretiesiems asmenims R. B., T. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei J. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės J. P. priešieškinį ieškovei N. B. dėl įpareigojimo tikslinti žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą, tretieji asmenys M. B., T. O., A. O., D. M., D. M., R. J., V. J., R. J., R. J., R. B., E. B., J. D., G. L., T. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. B., T. S., institucija, teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslinusi reikalavimą prašė leisti jai atlikti 4,7000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., Registro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal rengiamą Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120, pagal kurį atsakovei J. P. atitektų atskiras suformuotas 1162 m² ploto žemės sklypas, pažymėtas matininko J. B. 2021-10-05 parengtame vieningame žemės sklypo plane (schemoje) (Formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-33120) posūkio taškais 31-30-50-51-48-49-31, be atsakovės sutikimo, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 4,7000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registro Nr. 41/27861, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal jau nustatytą naudojimosi tvarką ir kartu pagal faktinį naudojimąsi juo, taip pat siekiant ateityje išvengti galimų ginčų, susijusių su žemės sklypo bendru naudojimu ir valdymu, šalims netikslinga likti jo bendrasavininkais, todėl ieškovė ir kiti žemės sklypo bendrasavininkai (tretieji asmenys), išskyrus atsakovę nusprendė atlikti žemės sklypo pertvarkymą ir tokiu būdu proporcingai turimai nuosavybei bei pagal nustatytą naudojimo tvarką ir kartu pagal faktinį jo dalių naudojimą suformuoti naujus žemės sklypus, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Dėl žemės sklypo pertvarkymo (atidalijimo natūra) ieškovė kreipėsi į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (teritorinį padalinį Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kuriame buvo parengtas šio žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-33120. Nacionalinė žemės tarnyba atliko Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-33120 patikrinimą 2021 m. birželio 4 d. akte Nr. FPA-3025-(8.30) nurodė, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Pagal žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120 atsakovei atitenka naujai formuojamas žemės sklypas, vieningame plane (schemoje) pažymėtas indeksu Nr. 23-4 ir posūkio taškais 31-30-50-51-48-49-31. Atsakovei atitenkantis naujai formuojamas žemės sklypas Nr. 23-4 yra 1162 m² ploto ir visiškai atitinka jau nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką bei faktinį jo naudojimą. Atsakovės turima nuosavybės teisė jokia apimtimi ir forma nesumažėja. Atsakovei atitenka būtent ta žemės sklypo 23 dalis, t. y. naujai formuojamas žemės sklypas, vieningame plane (schemoje) pažymėtas indeksu Nr. 23-4, kurioje yra jai priklausantys pastatai. Atsakovė nesutikimą su projektu motyvuoja tuo, kad jai fiziškai turi būti nutiestas kelias privažiuoti iki jai tenkančio ir naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 23-4 ir kad atskirai jai turi būti įrengtas elektros energijos tiekimo linijos į jos pastatą, esantį naujai formuojamame žemės sklype Nr. 23-4.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutinka su ieškovės pozicija, jog žemės sklypas turi būti padalintas natūra, tačiau iš esmės prieštarauja ieškovės siūlomam žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektui Nr. ZSFP-33120. Teigė, kad padalijus žemės sklypą pagal šį projektą atsakovė liktų be jokio faktinio privažiavimo į jai priklausančią žemės sklypo dalį, naudoti žemės sklypą pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio) ir naudojimo būdą taptų neįmanoma. Todėl padalijus žemės sklypą pagal ieškovės siūlomą projektą būtų neproporcingai pažeistos atsakovės teisės, ieškovės siūlomas žemės sklypo atidalijimo projektas yra neracionalus, siūlant šį atidalijimo projektą yra nesilaikoma bendraturčių interesų pusiausvyros principo, toks atidalijimo variantas nesudaro prielaidų visiškai išvengti šalių konfliktų ateityje. Atsakovė nurodė, kad ji bei kiti žemės sklypo bendrasavininkai, tame tarpe ir ieškovė, žemės sklypu naudojasi pagal 2008 m. gegužės 3 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir plotų) nustatymo tarp bendraturčių planą, kuriuo per visą žemės sklypo ilgį yra suprojektuotas ir atitinkamai tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų susitarimu nustatytas kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (plane žymimas taškais S1, S2, S3, S4, S5, S6, S7, S8, S9, S10, S11, S12, S13, S14, S15, S16, S17, S18, S19, S20, S21). Tačiau ieškovė rengiamu žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektu Nr. ZSFP-33120 siekia dalį planu nustatyto servituto panaikinti, t. y. siekia panaikinti plane taškais S7, S8, S9, S10, S11 S12, pažymėtą servituto dalį. Tokiu būdu panaikinant atsakovės faktinį privažiavimą į jai priklausančią 1162/47000 žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu F, linijomis ir skaičiais 31-63-32-29-61-28-31, kurią atsakovė įsigijo 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Atsakovė nurodė, kad ji šiuo metu į jos naudojamą žemės sklypo dalį patenka per nuo Mokyklos gatvės pusės žemės sklype įrengtą kelią, t. y. per kelio servituto dalį, žemės sklypo plane pažymėtą taškais S7, S8, S9, S10, S11 S12, kurią ieškovė žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektu Nr. ZSFP-33120 siekia panaikinti. Žemės sklypo servituto dalis, plane pažymėta taškais S7, S8, S9, S10, S11 S12, yra sutvirtinta atsakovės lėšomis. Šiuo keliu atsakovė faktiškai naudojasi patekimui į jai priklausančią žemės sklypo dalį jau 13 metų, t. y. nuo kada įsigijo jai priklausančią žemės sklypo dalį. Patvirtinus ieškovės siūlomą žemės sklypo pertvarkymo projektą atsakovei tektų į jai priklausančią žemės sklypo dalį patekti visai iš kitos žemės sklypo pusės, t. y. nuo M. K. Oginskio pusės. Ši žemės sklypo pusė yra nepritaikyta transportui, apžėlusi ir faktiškai nepravažiuojama. Todėl patvirtinus ieškovės siūlomą projektą atsakovei tektų savo lėšomis iš naujo įsirengti privažiavimą prie jai priklausančios žemės sklypo dalies, tai atsakovei būtų neproporcingai didelė finansinė našta. Atsakovė šiuo metu vienintelė iš žemės sklypo bendrasavininkų, kurių priklausančios žemės sklypo dalys ribojasi su kelio servitutu, plane pažymėtu taškas nuo S1 iki S21, faktiškai naudojasi ir ūkininkauja jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, visiems kitiems bendrasavininkams priklausančios žemės sklypo dalys yra apleistos, todėl atsakovės manymu, jiems kelio įsiregimo klausimas yra neaktualus. Ieškovė jai priklausančią žemės sklypo dalį įsigijo žymiai vėliau nei atsakovė (atsakovė žemės sklypo dalį įsigijo 2008 m. liepos 9 d., tuo tarpu ieškovė tik 2016 m. gruodžio 28 d.). Ieškovė įsigydama žemės sklypo dalį buvo supažindinta su žemės sklypo planu, puikiai matė kokio žemės sklypo dalį ir su kokiais kelio ir inžinerinių tinklų servitutais įsigyja. Pati ieškovė važiavo ir vežė statybines medžiagas būtent per tą servituto atkarpą, kurią nori panaikinti, kadangi kito faktinio privažiavimo į žemės sklypo vidurį nėra. Ieškovės siūlomas žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-33120 yra nepatogus ir dėl to, jog patvirtinus šį projektą atsakovei naudoti jai priklausančią žemės sklypo dalį pagal jai priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio) taptų neįmanoma, kadangi atsakovė netektų privažiavimo prie žemės sklype įrengtų melioracijos įrenginių, kurie žemės sklypui tiekia vandenį, kuris yra naudojamas ūkiniams darbams, be kitą ko, laistant augalus. Prieiga prie vandens yra aktuali gaisro atveju, atliekant statybinius darbus. Ieškovė ieškinyje bei žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projekte Nr. ZSFP-33120 numatytu būdu nesąžiningai nutyli, jog žemės sklype yra nustatytas servitutas, plane pažymėtas taškais nuo S1 iki S21, kurio dalį, pažymėtą taškais S7, S8, S9, S10, S11 S12, ieškovė jos siūlomu žemės sklypo pertvarkymo projektu siekia panaikinti. Tačiau ieškovė niekaip negali paneigti, jog planu tuometiniai žemės sklypo savininkai susitarė dėl kelio servituto einančio per visą žemės sklypo ilgį. Tuo labiau, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė būtent vadovaudamasi šiuo žemės sklypo planu įsigijo jiems priklausančias žemės sklypo dalis, kas matoma iš pirkimo - pardavimo sutarčių. Atsakovė taip pat nurodė, kad kelias, kuriuo atsakovė turėtų naudotis norėdama patekti į jai priklausančią žemės sklypo dalį yra suprojektuotas nesimetriškai ir neproporcingai tarp naujai projektuojamų žemės sklypų ribų, o tai reiškia, jog patvirtinus šį projektą atsakovės teisės būtų suvaržytos labiau nei ieškovės, tai yra bendras ieškovės siūlomo servituto plotis sudaro 9 m., iš jų keliui 4,5 m. Pagal brėžinį matosi, kad kelio pravažiuojamoji dalis atsakovės naujai formuojamame sklype užims 3,5 m., o ieškovės naujai formuojamame sklype tik 1 m.
4. Dublike ieškovė pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė teigia, jog įgyvendinus žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120 ji netektų faktiško privažiavimo prie jai tenkančio žemės sklypo vieningame plane pažymėto indeksu Nr. 23 - 4 ir posūkio taškais 31 - 30 - 50 - 51 - 48 - 49 – 31, tačiau iš vieningo plano aiškiai matyti, kad žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekte Nr. ZSFP-33120 numatytas ir projektuojamas privažiavimas prie visų naujai formuojamų žemės sklypų, o būtent: privažiavimas projektuojamas (numatytas) iš M(duomenys neskelbtini)ir vieningame plane pažymėtas indeksais S2, S3, S4, S5, S11, S11, S10, S9, S8, S7 bei posūkio taškais 35 - 41 - 49 - 50 - 54 - 53 - 52 - 47 - 44 - 43 - 38 - 37- 35. Toks būsimas privažiavimas užtikrina visų naujai formuojamų žemės sklypų savininkų teises ir interesus. Atsakovės pateiktas atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 1 – 2008 m. gegužės 30 d. Naudojimosi žemės sklypu 23 tvarkos planas – patvirtina, kad pagal 2008 metais nustatytą naudojimosi tvarką privažiavimas prie visų žemės sklypo 23 dalių, tenkančių jo bendrasavininkams, yra numatytas iš (duomenys neskelbtini)ir iš esmės atitinka projektuojamą privažiavimą, kuris vieningame plane pažymėtas indeksais S2, S3, S4, S5, S11, S11, S10, S9, S8, S7 bei posūkio taškais 35 - 41 - 49 - 50 - 54 - 53 - 52 - 47 - 44 - 43 - 38 - 37- 35. Šiuo metu atsakovė į jos naudojamą žemės sklypo 23 dalį faktiškai patenka ne 2008 m. gegužės 3 d. Naudojimosi žemės sklypu 23 tvarkos plane numatytu būdu ir tvarka, o iš Mokyklos gatvės ir neturėdama jokių bendrasavininkų sutikimų (pritarimo) savo nuožiūra savavališkai naudojant žemės sklypo 23 dalį, kurioje nėra jokio registruoto kelio. Taigi, šiuo metu atsakovė ignoruoja jau nustatytą 2008 m. gegužės 3 d. Naudojimosi Žemės sklypu 23 tvarką ir privažiavimui prie jos naudojamos Žemės sklypo 23 dalies naudoja kelią, kuris nenumatytas 2008 m. gegužės 3 d. Naudojimosi Žemės sklypu 23 tvarkos plane. Šiuo metu privažiavimui prie atsakovei tenkančio ir jos faktiškai naudojamos žemės sklypo 23 dalies atsakovė neteisėtai naudojasi nuo Mokyklos gatvės savavališkai įrengtu ir prie pat melioracijos griovio briaunos esančiu privažiavimu. Tokiu būdu atsakovė elgiasi neteisėtai ir pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Melioracijos įrenginių paskirtis yra žemės gerinimas hidrotechninėmis priemonėmis norint sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą. Melioracijos įrenginiai neįrengiami su tikslu tiekti savininkams vandenį. Atsakovės siekis užtikrinti jai privažiavimą iki melioracijos griovio, t. y. iki šiuo metu esančios žemės sklypo 23 šiaurinės ribos, tam, kad ji galėtų naudoti melioracijos griovyje esantį vandenį laistyti jos žemės sklypo dalyje esančius želdinius, daržus ir pan. yra visiškai nepagrįstas bei nesuprantamas. Atsakovė vandens tiekimą asmeninių poreikių tenkinimui gali užtikrinti iškasus šulinį arba gręžinį savo valdomoje žemės sklypo 23 dalyje. Melioracijos griovys nėra viešpataujantis daiktas atsakovės šiuo metu valdomos žemės sklypo 23 dalies atžvilgiu, todėl bet koks kelio servitutas patekimui iki jo negali būti nustatomas. Melioracijos griovyje esamas vanduo nėra ir negali būti naudojamas priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų veiklai. 2021 metais įvykusios Mokyklos gatvės rekonstravimo metu buvo numatytos ir įrengtos vandens paėmimo vietos bei įrenginiai specialioms tarnyboms, kurie yra visiškai netoli žemės. Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekte Nr. ZSFP-33120 yra projektuojami žemės (kelio) ir inžinerinių tinklų servitutai, kurių bendras plotis yra 9 m. Simetriškai tokių servitutų plotis tenka lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam naujai formuojama žemės sklypo po 4,5 m. Todėl atsakovės teiginiai dėl tariamo nesimetriškumo yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė ne vieną kartą yra išreiškusi pageidavimą įsivesti elektros įvadą. Būtent tuo tikslu ir yra numatytas inžinerinių tinklų servitutas, dešinėje kelio pusėje, nes šioje pusėje yra didesnis bendrasavininkų skaičius, nei kairėje kelio pusėje. Pagal Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120 naujai formuojamo privažiavimo įrengimas prie naujai formuojamų žemės sklypų nėra šios bylos dalykas, todėl atsakovės teiginiai, kad ji netenka privažiavimo prie jos faktiškai naudojamos Žemės sklypo 23 dalies, vertintini, kaip samprotavimai, kurie byloje nepagrįsti jokiais įrodymais.
5. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovės pozicija, jog plane yra numatytas patekimas į žemės sklypą iš M. K. O. gatvės pusės yra neparemta jokiais teisiniais ir faktiniais argumentais. Plane nėra pažymėta nuo kurios gatvės pusės (ar M. K. O. gatvės pusės, ar Mokyklos gatvės pusės) yra įvažiuojama į per žemės sklypo ilgį suprojektuotą ir atitinkamai tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų susitarimu nustatytą kelio ir inžinerinių tinklų servitutą, tačiau iš faktinio tuometinių žemės sklypo savininkų elgesio matyti, jog tuometiniai žemės sklypo savininkai UAB „Palesta“ įvažiavimą į žemės sklypą suprojektavo iš Mokyklos gatvės pusės. Tuometiniai žemės sklypo savininkai 2008 m. įrengė kelią, kuriuo privažiuojama į žemės sklypą iš Mokyklos gatvės pusės, ir netgi įrengė pralaidą per melioracijos griovį, kad visi žemės sklypo bendrasavininkai galėtų privažiuoti prie jiems priklausančios žemės sklypo dalies. Faktas, jog tuometiniai žemės sklypo savininkai įrengė privažiavimą į žemės sklypą nuo Mokyklos gatvės pusės neabejotinai reiškia, jog tuometiniai žemės sklypo savininkai laikė, jog patekimas į žemės sklypą yra numatytas iš Mokyklos gatvės pusės, o ne M. K. O. gatvės pusės. Būtent dėl šios priežasties atsakovė faktiškai į jai priklausančią žemės sklypo dalį jau 13 metų (nuo tada įsigijo jai priklausančią žemės sklypo dalį) patenka nuo Mokyklos gatvės pusės, tai yra per kelio servituto dalį, žemė sklypo plane pažymėtą taškais S7, S8, S9, S10, S11 S12, kurią ieškovė žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektu Nr. ZSFP-33120 siekia panaikinti. Tuometiniai žemės sklypo savininkai (UAB „Palmesta“) bankrutavo nespėję įrengti kelio ant per visą žemės sklypo ilgį suprojektuoto ir atitinkamai tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų susitarimu nustatyto kelio ir inžinerinių tinklų servituto. Atsakovė, siekdama patekti į jai priklausančią žemės sklypo dalį, žemės sklypo servituto dalį, plane pažymėtą taškais S7, S8, S9, S10, S11 S12, sutvirtino savo lėšomis, o likusi per visą žemės sklypo ilgį suprojektuoto kelio ir inžinerinių tinklų servituto dalis yra nepritaikyta transportui, apžėlusi ir faktiškai nepravažiuojama. Atsakovė šiuo metu vienintelė iš žemės sklypo bendrasavininkų faktiškai naudojasi ir ūkininkauja jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, visiems kitiems bendrasavininkams priklausančios žemės sklypo dalys yra apleistos ir nenaudojamos, todėl, atsakovės manymu, jiems kelio įsirengimo klausimas yra neaktualus. Vadinasi, patvirtinus ieškovės siūlomą projektą, atsakovei tektų savo lėšomis iš naujo įsirengti privažiavimą prie jai priklausančios žemės sklypo dalies nuo M. K. Oginskio gatvės pusės, o tai atsakovei būtų neproporcingai didelė finansinė našta. Atsakovės naudojamą privažiavimą į žemės sklypą nuo Mokyklos gatvės pusės kartu su pralaida per melioracijos griovį, įrengė ne atsakovė, o tuometiniai žemės sklypo savininkai (UAB „Palmesta“) tam, kad visi žemės sklypo bendrasavininkai galėtų patekti į jiems priklausančias žemės sklypo dalis. Atsakovei 2008 m. liepos 9 d. įsigyjant jai priklausančią žemės sklypo dalį, privažiavimas į žemės sklypą nuo Mokyklos gatvės pusės buvo pateikiamas kaip vienintelis ir optimalus patekimas į žemės sklypą bei buvo žadama, jog tuometiniai žemės sklypo savininkai (UAB „Palmesta“) faktiškai įrengs kelią nuo Mokyklos gatvės pusės iki pat jai priklausančios Žemės sklypo dalies, t. y. buvo žadama, jog tuometiniai žemės sklypo savininkai (UAB „Palmesta“) faktiškai įrengs kelią ir ant per visą žemės sklypo ilgį suprojektuoto ir atitinkamai tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų susitarimu nustatyto kelio ir inžinerinių tinklų servituto (Plane žymimas taškais S1, S2, S3, S4, S5, S6, S7, S9, S10, S11, S12, S13, S14, S15, S16, S17, S18, S19, S20, S21), kas ir lėmė atsakovės apsisprendimą įsigyti jai priklausančią Žemės sklypo dalį. Atsakovė teigė, kad ieškovės dėstomi argumentai, kad atsakovė neturi teisės naudotis žemės sklype įrengtų melioracijos įrenginių tiekiamų vandenų yra deklaratyvūs. Joks teisės aktas neįtvirtina imperatyvaus draudimo naudotis melioracijos įrenginių tiekiamu vandeniu tuo labiau, kad atsakovė šiuo vandeniu naudojasi nuo pat jai priklausančios žemės sklypo dalies įsigijimo momento. Privažiavimas prie melioracijos griovio šiuo metu yra užtikrinamas per visą žemės sklypo ilgį suprojektuotu ir atitinkamai tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų susitarimu nustatytu kelio ir inžinerinių tinklų servitutu, kuris plane žymimas taškais S1, S2, S3, S4, S5, S6, S7, S8, S10, S11, S12, S13, S14, S15, S16, S17, S18, S19, S20, S21. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio siekia, jog nebūtų panaikinta žemės sklypo servituto dalis plane pažymėtą taškais S7, S8, S9, S10, S11 S12. Ieškovė teigia, jog melioracijos griovyje esamas vanduo nebus naudojamas priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų veiklai, kadangi 2021 metais įvykusios Mokyklos gatvės rekonstravimo metu buvo įrengtos vandens paėmimo vietos bei įrenginiai specialioms tarnyboms, tačiau ieškovės teiginiuose nėra logikos, kadangi nėra aišku, kaip gaisro atveju reiktų pasinaudoti įrengtomis vandens paėmimo vietomis bei įrenginiais Mokyklos gatvėje, jei pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120 planuojama naikinti kelią, kuriuo patenkama į atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį nuo Mokyklos gatvės pusės, o iš M. K. Oginskio gatvės iš vis nėra faktinio privažiavimo į atsakovei priklausančios žemės sklypo dalį.
6. Patikslintu priešiešieškiniu atsakovė prašė įpareigoti ieškovę N. B. tikslinti Žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120, numatant kelio ir inžinerinių tinklų servitutą, kuris matininko M. G. 2022 m. vasario 9 d. parengtoje Žemės sklypo schemoje servitutui nustatyti yra pažymėtas S12 ir posūkio taškais 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 55, servituto pjūvį numatant pagal matininko M. G. parengtą servituto pjūvio planą. Papildydama ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus atsakovė nurodė esanti įsitikinusi, kad byloje sprendžiant žemės sklypo atidalijimo klausimą būtina atsižvelgti į jos interesus ir atidalijant žemės sklypą privalu palikti servituto dalį, plane pažymėtą taškais S7, S8, S9, S10, S11, S12. Todėl egzistuoja pagrindas įpareigoti ieškovę tikslinti žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120, numatant kelio ir inžinerinių tinklų servitutą, kuris matininko M. G. 2022 m. vasario 9 d. parengtoje Žemės sklypo schemoje servitutui nustatyti yra pažymėtas S12 ir posūkio taškais 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 55. M. M. G. parengė servituto pjūvio planą, kuriame servitutas yra suprojektuotas simetriškai, taip užtikrinant visų bendrasavininkų lygiateisiškumą.
7. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad iš matininko M. G. parengto 2022 m. vasario 9 d. žemės sklypo schemos – matyti, kad atsakovė siekia Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-33120 patikslinimo, kad ji turėtų galimybę kelio servitutu privažiuoti prie jai formuojamo ir tenkančio žemės sklypo, vieningame plane pažymėto indeksu Nr. 23 - 4 ir posūkio taškais 31 - 30 - 50 - 51 - 48 - 49 - 31, iš šiaurinės pusės, t. y. nuo Mokyklos gatvės per Žemės sklypą 645 ir per melioracijos griovį. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 91 straipsnio 1 dalis nustato melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos nustatomos: 1) melioruotai žemei; 2) melioracijos statiniams: a) melioracijos grioviui; b) bendrojo naudojimo drenažo rinktuvams; c) polderiams. SŽNSĮ 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurios ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos. Taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ patvirtintos Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės, kurių 32.2. punkte nurodyta, jog melioracijos grioviams nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama važinėti per griovius nenustatytose vietose, jų šlaituose ganyti gyvulius ir kūrenti ugnį, taip pat statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį). Tai reiškia, kad tiek pagal SŽNSĮ, tiek pagal Melioracijos statinių techninės priežiūros taisykles, tiek pagal Kelių įstatymo nuostatas bet kokio kelio įrengimas per Žemės sklypą 645 ir Žemės sklypą 23 bei tilto įrengimas per juos skiriantį melioracijos griovį yra draudžiamas ir teisiškai neįmanomas. Tai reiškia, kad įrengti privažiavimą prie Žemės sklypo 23 iš šiaurinės pusės nuo Mokyklos gatvės nėra teisinės ir objektyvios galimybės. Be to, šiuo žemės sklypas 23 šiuo metu ribojasi su žemės sklypu 645, kuriame joks kelio servitutas, skirtas transporto priemonėmis privažiuoti į žemės sklypą 23, nenumatytas. Kadangi žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektu Nr. ZSFP-33120 siekiama visiems žemės sklypo bendrasavininkams suteikti galimybę pasiekti valdomus sklypus projektuojamu kelio servitutu, atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę tikslinti žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120 ta apimtimi, kad būtų numatytas kelio ir inžinierinių tinklų servitutai, yra visiškai nepagrįstas. Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekte Nr. ZSFP-33120 yra projektuojami kelio ir inžinerinių tinklų servitutai, kurių bendras plotis yra 9 m. Bendras servitutų plotis yra padalinamas lygiai po 4,5 m. kiekvienam naujai formuojamo žemės sklypo bendrasavininkui, o projekte pateiktas kelio servituto pjūvis yra tik pasiūlymas ir tai yra užrašyta ir projekto dokumentuose priedo Nr. 7 tęsinyje. Jei pateiktas pjūvis nėra tinkamas, jis gali būti keičiamas techniniais projektais, o kai bus įrenginėjama važiuojamoji dalis dėl jos buvimo vietos pločio ir kitų kelio elementų šio sklypo valdytojai turės atskirai susitarti tarpusavyje. Taigi, atsižvelgiant į visų dabartinių naujai formuojamų žemės sklypų bendrasavininkų daugumos nuomonę, tokie pakeitimai gali būti atlikti vėliau, t. y. rengiant kelio techninį projektą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 29 punktas nustato, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas. Kadangi pagal rengiamą žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120 projektuojamas žemės servitutas užtikrina privažiavimą prie visų bendrasavininkų būsimų sklypų, todėl atsakovės siekis įpareigoti tikslinti Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120 papildomu kelio ir inžinerinių tinklų servitutais yra taip pat nepagrįstas. Taisyklės nustato aiškią žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką, o būtent: Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistemoje (toliau – ŽPDRIS) organizatoriui pateikiamas prašymas; gaunamos pertvarkymo sąlygos; atliekami projektinės dokumentacijos parengiamieji projektavimo ir derinimo darbai; gaunama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atitinkamo teritorinio padalinio išvada dėl parengto projekto tvirtinimo (atitikimo teisės aktų reikalavimams). Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM patikrinimu aktu nustatė, kad Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-33120 atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti tvirtinamas, tačiau tik esant visų bendrasavininkų sutikimams (pritarimams) arba teismo sprendimui. Taigi, iš esmės Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-33120 atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsakovė, manydama, kad atliekant Žemės sklypo 23 formavimą ir pertvarkymą gali ir turi būti numatytas privažiavimas prie jos faktiškai valdomos Žemės sklypo 23 dalies ir kartu jai naujai formuojamo žemės sklypo, Vieningame plane pažymėto indeksu Nr. 23 - 4 ir posūkio taškais 31 - 30 - 50 - 51 - 48 - 49 – 31, iš šiaurinės pusės nuo Mokyklos gatvės ir per Žemės sklypą 645 bei per melioracijos griovį, gali pateikti naują prašymą per ŽPDRIS ir tokiu būdu gauti formavimo ir pertvarkymo sąlygas bei pagal jas parengti naują Žemės sklypo 23 formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį vėliau galės pateikti trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (atitinkama jo teritoriniam padaliniui) patikrinimui bei tvirtinimui. To nedarydama ir kartu nenuginčydama Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-33120 sprendinių dėl numatomo privažiavimo prie visų naujai formuojamų žemės sklypų bei pareikšdama šioje byloje priešieškinį atsakovė iš esmės siekia apeiti privalomą stadiją – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygų gavimą – ir tokiu būdu kildina savo teisę iš neteisės bei pažeidžia esminį teisės principą, kad iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Pagal Taisyklių 66 punktą parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Atsakovė Žemės sklypo 23 formavimo ir pertvarkymo sąlygų negavo, naujo projekto neparengė, negavo kitų bendrasavininkų pritarimų ir nepateikė naujo projekto trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM struktūriniam padaliniui, todėl siūlomo plano atitikimas galiojantiems įstatymams nebuvo ir nėra patikrintas. Iš byloje esančios atsakovės ir UAB „Palmesta“ 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. 6256) 1.6 punkto matyti, kad šio sandorio šalys 2008 metais susitarė dėl nustatomo 164 m² ploto kelio servituto, plane pažymėto indeksu S5, kuris nustatomas žemės sklypo daliai, pažymėtai indeksu F, kuria naudosis atsakovė, t. y. būtent tai Žemės sklypo 23 daliai, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė ir pagal kurią atsakovei yra formuojamas naujas žemės sklypas. Nepaisant to, toks kelio servitutas Nekilnojamo turto registre įregistruotas taip ir nebuvo. Tai reiškia, jog atsakovės ir UAB „Palmesta“ 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. 6256) 1.6 punkte numatytas kelio servitutas neišviešintas ir dėl to nesukelia bei negali sukelti jokių teisių ir pareigų nei tokio sandorio kontrahentams, nei kitiems asmenims, o tuo pačiu ieškovei. Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projektu Nr. ZSFP-33120 jokie egzistuojantys ir tinkamai įregistruoti servitutai nėra naikinami. Padarius prielaidą, kad ieškovės pateikiama matininko M. G. parengta 2022 m. vasario 9 d. žemės sklypo schema vis tik neprieštarauja įstatymo imperatyvams, konstatuotina, jog ją įgyvendinant būtų papildomai apsunkintas žemės sklypas 23 ir iš jo naujai formuojami žemės sklypai nei jų naudojimas pagal jų numatomą paskirtį, taip pat būtų pažeidžiami interesų derinimo ir proporcingumo principai bei ieškovės ir trečiųjų asmenų teisėti interesai. Be to, matininko M. G. parengtoje 2022 m. vasario 9 d. Žemės sklypo schemoje nurodyto posūkio taško Nr. 54 koordinates nesutampa su Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-33120 numatytomis servituto koordinatėmis (Formavimo ir pertvarkymo projekto schemoje tarp sklypo posūkio taško 54 ir matininko M. G. nurodyto servituto taško Nr. 55 padarytas tarpas apie 10 cm). Taip pat M. G. parengtoje schemoje nurodyto taško Nr. 62 koordinatės kerta apie 7 cm naujai formuojamo žemės sklypo ribą, o nauji posūkio taškai 57, 58, 59, 60 nebuvo numatyti 2008 metų naudojimosi žemės sklypu tvarkoje, todėl su naujai nustatomais kelio servituto taškais nesutiktina ir laikytina tai neproporcinga žala naujai formuojamų žemės sklypų bei jų naudojimui ne pagal jų paskirtį. Dėl šių nurodytų trūkumų matininko M. G. parengta 2022 m. vasario 9 d. Žemės sklypo schema pripažintina kaip ydinga, prieštaraujanti Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-33120 sprendiniams, neatitinkanti SŽNSĮ reikalavimų, todėl negali būti įgyvendinama. Be to, matininko M. G. parengtoje 2022 m. vasario 9 d. žemės sklypo schemoje kelio ir inžinerinių tinklų servituto pratęsimas yra projektuojamas iš Žemės sklypo 23 į gretimą Žemės sklypą 645, kuris priklauso T. S.. Nekilnojamojo turto registre jokie servitutai ir/ar kitos daiktinės teisės žemės sklypui 645 nėra įregistruoti. Atsakovė nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji teisėtai ir pagrįstai naudojasi žemės sklypu 645.
8. Atsakovė dublike dėl pateikto priešieškinio nurodė, kad aplinkybė, jog Žemės sklypo šiaurinėje pusėje yra melioracijos griovys nesudaro pagrindo apriboti atsakovės teisę patekti į jai priklausančią Žemės sklypo dalį naudojant šiuo metu faktiškai egzistuojantį lauko kelią, kuris plane pažymėtas taškais S7, S8, S9, S10, S11, S12 bei atitinkamai egzistuoja pagrindas įpareigoti ieškovę tikslinti Žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120, numatant kelio ir inžinerinių tinklų servitutą, kuris matininko M. G. 2022 m. vasario 9 d. parengtoje Žemės sklypo schemoje servitutui nustatyti yra pažymėtas S12 ir posūkio taškais 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 55, nes: 1) teiginys, kad melioracijos griovio 15 metrų priežiūros juostoje negalima įrengti lauko kelio bei atitinkamai numatyti kelio servituto, yra neteisingas. Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218, toks draudimas nėra numatytas. Draudimo tiesti lauko kelius bei atitinkamai numatyti kelio servitutus nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, kurio 94 straipsnis skelbia tik tai, jog Melioracijos statinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus; sodinti medžius, įrengti dirbtinius vandens telkinius; 2) kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Žemės sklypo šiaurinėje dalyje visiškai šalia melioracijos griovio yra nustatytas kitas kelio servitutas, dėl kurio egzistavimo ginčo tarp šalių nekyla. Šis servitutas Plane yra žymimas indeksu S. Kaip matyti iš ieškovės siūlomo Žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-33120, ieškovė dėl šio kelio servituto Nr. 23-6, nors ir šis kelio servitutas yra melioracijos griovio apsaugos zonoje. Tad ieškovei pripažįstant vieno kelio servituto egzistavimą šalia melioracijos griovio bei neprašant jo panaikinti, lieka neaišku kodėl atidalijant Žemės sklypą turi būti panaikinta Žemės sklypo servituto dalis plane pažymėta taškais S7, S8, S9, S10, S11 S12, kuria atsakovė faktiškai naudojasi patekimui į jai priklausančią Žemės sklypo dalį jau 13 metų, t. y. nuo kada įsigijo jai priklausančią Žemės sklypo dalį; 3) Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog privažiuojamieji (bendro naudojimo (vietinės reikšmės) ir (ar) servitutiniai) keliai, kurie įrengti šalia melioracijos griovio ar turintys pralaidą per melioracijos griovį, yra tinkamas privažiavimas į žemės sklypą. Todėl aplinkybė, jog Žemės sklypo šiaurinėje pusėje yra melioracijos griovys, nesudaro pagrindo apriboti atsakovės teisę patekti į jai priklausančią Žemės sklypo dalį naudojantis šiuo metu faktiškai egzistuojančiu lauko keliu, kuris Plane pažymėtas taškais S7, S8, S9, S10, S11, S12. Atsakovė nurodė, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį visiškai nepagrįstai teigia, jog servituto pjūvis yra tik pasiūlymas ir jo pakeitimas galės būti atliekamas vėliau. Atsakovė yra įsitikinusi, jog kelio yra dalis ginčo dalyko, kuris turi būti išnagrinėtas byloje. Dublike ieškovė teigia, kad kelio pjūvis suprojektuotas simetriškai ir proporcingai, o atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad, jeigu pjūvis nėra tinkamas, jį galima pataisyti. Taigi ieškovės teiginiai, susiję su kelio pjūvio argumentais yra prieštaraujantys ir klaidinantys teismą. Atsakovės nuomone, įgyvendinant protingumo ir koncentruotumo principus tikslingiau ne rengti naują Žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą, o įpareigoti ieškovę tikslinti jau parengtą Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120, tokiu būdu sutaupant tiek laiko, tiek piniginių sąnaudų.
Šalies argumentai
9. Ieškovė triplike dėl pareikšto priešieškinio nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punktas nustato, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas. Taisyklės nustato aiškią žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką, o būtent: Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistemoje (toliau – ŽPDRIS) organizatoriui pateikiamas prašymas; gaunamos pertvarkymo sąlygos; atliekami projektinės dokumentacijos parengiamieji projektavimo ir derinimo darbai; gaunama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atitinkamo teritorinio padalinio išvada dėl parengto projekto tvirtinimo (atitikimo teisės aktų reikalavimams). Tuo atveju, jeigu atsakovė mano, kad gali būti parengtas kitas (kitoks ir su kitokiais sprendiniais) Žemės sklypo 23 parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas, tai ji gali Taisyklių nustatyta tvarka nevaržomai inicijuoti tokio projekto rengimą. Pagal teisės aktų reikalavimus norint parengti, t. y. pradėti rengti, kitą Žemės sklypo 23 formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti pateikiamas prašymas per ŽPDRIS dėl šios žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo organizavimo, kurio metu išduodamos tokio projekto rengimo sąlygos, taip pat atliekami kiti taisyklėse numatyti procedūriniai veiksmai (projektavimas ir pan.). Atsakovė kito (su kitokiais sprendiniais) Žemės sklypo 23 formavimo ir pertvarkymo projekto neinicijuoja. Pagal Taisyklių 66 punktą parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Atsakovė Žemės sklypo 23 formavimo ir pertvarkymo sąlygų negavo, naujo projekto neparengė, taip pat negavo kitų bendrasavininkų pritarimų ir nepateikė tokio naujo projekto trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM struktūriniam padaliniui, todėl jos siūlomi (siekiama) Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-33120 pakeitimų (patikslinimų) atitikimas galiojantiems įstatymams nebuvo ir nėra patikrintas. Tokiu būdu atsakovė, pareikšdama šioje byloje priešieškinį, faktiškai siekia išvengti Taisyklėse numatytų privalomų stadijų – Žemės sklypo 23 formavimo ir pertvarkymo sąlygų gavimo ir projektavimo darbų atlikimo. Priešieškinio priedas – matininko M. G. parengta 2022-02-09 žemės sklypo schema – nėra teritorijų planavimo dokumentas ir nesudaro pagrindo išvadai, kad Žemės sklypo 23 parengtas Formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-33120 prieštarauja jo parengimo sąlygoms ir/ar Taisyklių bei teisės aktų imperatyviems reikalavimams. Atsakovės priešieškiniu siekiamas Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-33120 patikslinimas prieštarauja šio projekto organizatoriaus Vilniaus rajono savivaldybės administratoriaus išduotoms sąlygoms ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 93 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurios ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ patvirtintoms Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių, 32.2. punktui, kuris imperatyviai numato, jog melioracijos grioviams nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama važinėti per griovius nenustatytose vietose, jų šlaituose ganyti gyvulius ir kūrenti ugnį, taip pat statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad tiek pagal SŽNSĮ, tiek pagal Melioracijos statinių techninės priežiūros taisykles, tiek pagal Kelių įstatymo nuostatas bet kokio kelio įrengimas per Žemės sklypą 645 ir Žemės sklypą 23 bei tilto įrengimas per juos skiriantį melioracijos griovį yra draudžiamas ir teisiškai neįmanomas. Taigi, įrengti privažiavimą prie Žemės sklypo 23 iš šiaurinės pusės nuo Mokyklos gatvės nėra teisinės ir objektyvios galimybės. Žemės sklypo 23 Formavimo ir pertvarkymo projekte Nr. ZSFP-33120 yra numatytas privažiavimas prie visų naujai formuojamų žemės sklypų, kaip kelio servitutas, kuris Vieningame plane pažymėtas indeksais S2, S3, S4, S5, S11, S11, S10, S9, S8, S7 ir posūkio taškais 35 - 41 - 49 - 50 - 54 - 53 - 52 - 47 - 44 - 43 - 38 - 37- 35. Toks numatomas privažiavimas įgyvendinamas, kaip žemės servitutas, ir užtikrina visų naujai formuojamų žemės sklypų savininkų interesus bei atitinka šiuo metu esančią 2008 m. gegužės 3 d. Naudojimosi Žemės sklypu 23 tvarką.
Atsiliepimas
10. Tretieji asmenys R. J. ir R. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
11. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išvadoje nurodė, kad 2017 m. kovo 23 d. bei 2017 m. kovo 24 d. yra išdavusi reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. Administracija 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A33(1)-4441 suderino ginčo žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą, derinimas yra galiojantis. Nacionalinė žemės tarnyba yra išdavusi teigiamą patikrinimo aktą (tvirtinti bus galima gavus visų bendraturčių sutikimą). Atsakovė J. P. 2022 m. vasario 15 d. buvo pateikusi prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą. 2022 m. vasario 21 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. KADI-3881 atsisakė organizuoti projektą. Administracija prieštarautų siūlomiems suderinto Formavimo ir pertvarkymo projekto pakeitimams, nes vadovaujantis melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“, 32 punkte numatyta, kad melioracijos grioviai yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai, todėl juos saugant: 32.1. draudžiama važinėti per griovius nenustatytose vietose, jų šlaituose ganyti gyvulius ir kūrenti ugnį; 32.2. nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę. T. A. prieštarautų atsakovės priešieškinio reikalavimams dėl Formavimo pertvarkymo projekto tikslinimo, numatant kelio ir inžinerinių tinklų servitutą melioracijos griovio priežiūros juostoje. Be to, įvertinus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98, 100 straipsnius, Administracija Formavimo ir pertvarkymo projekto tikslinimui keltų reikalavimus neplanuoti kelių paviršinių vandens telkinių teritorijose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos ir melioracijos griovių priežiūros juostose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
12. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 4,7000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) , Registro Nr. 41/27861 priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šia apimtimi: a) 28457/47000 dalys priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui M. B.; b) 1162/47000 dalys priklauso atsakovei; c) 1500/47000 dalys priklauso tretiesiems asmenims T. O. ir A. O.; d) 1500/47000 dalys – tretiesiems asmenims D. M. ir D. M.; e) 7745/470000 dalys priklauso tretiesiems asmenims R. J. ir V. J.; f) 7745/470000 dalys priklauso tretiesiems asmenims R. J. ir R. J.; g) 1082/47000 dalys priklauso tretiesiems asmenims R. B. ir E. B.; h) 1/12 dalis priklauso J. D.; i) 1/12 dalis priklauso T. L.; j) 1/12 dalis priklauso G. L..
13. Žemės sklype atsakovės vardu yra registruotas pastatas – ūkio pastatas (būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 79 procentai).
Dėl ieškinio reikalavimų
14. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme (toliau - ŽĮ) žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (ŽĮ 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (ŽĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas ŽĮ 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 – toliau Taisyklės) nustatyta tvarka. ŽĮ 40 straipsnio 7 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys; 2) projekto viešas svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka; 3) projektą patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1925-275/2020). Pagal Taisyklių 66 punktą parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
17. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka parengė žemės sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projektą, jis buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo akte nurodė, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
18. 2021 m. rugsėjo 22 d. rašte matininkas J. B. nurodė, kad bendrasavininkės J. P. sklypo koordinatės ir plotas, įgyvendinus formavimo ir pertvarkymo projektą nesikeičia ir lieka tokie patys, kaip numatyti galiojančioje naudojimosi tvarkos plane. Ginčo dėl šios aplinkybės nekilo.
19. Atsakovė, būdama viena iš žemės sklypo bendrasavininkų nesutinka su ieškovės paruoštu projektu tokią poziciją grįsdama aplinkybe, jog patvirtinus projektą, ji netektų faktinio privažiavimo prie šiuo metu naudojamos žemės sklypo dalies nuo Mokyklos gatvės pusės.
20. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punkte numatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė žemės sklypo dalį įgijo remiantis 2008 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „Palmesta“. Šios sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu nustatoma tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka: J. P. naudosis 1162/47000 dalimi, plane pažymėta indeksu „F“, linijomis ir skaičiais:31-63-32-29-61-28-31. UAB „Palmesta“ naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „B“, „C“, „D“, „E“, „H“, „I“, „J“, „K“, „L“, „M“, „N“, „O“, „P“, „R“, „U“, „V“, „Z“. Šalių susitarimu žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“ nustatomas kelio servitutas, plane pažymėtas indeksu „S5“ (plotas 164 kv.m.). Prie pirkimo – pardavimo sutarties buvo pridėtas 2008 m. gegužės 3 d. naudojimosi žemės sklypu planas, kuriame pažymėti projektuojami kelio ir inžinerinių tinklų servitutai. Atsakovė teigė, kad pirkimo – pardavimo sutartimi ji įgijo teisę pateikimui iki jai priskirtos žemės sklypo dalies naudotis žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemoje nurodytu servitutiniu keliu, į žemės sklypą patenkant iš Mokyklos gatvės pusės. Tačiau, kaip teisingai pripažino atsakovė procesiniuose dokumentuose, žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra nurodyta, iš kurios gatvės patenkama į žemės sklypą. Tokių duomenų nėra ir atsakovės su UAB „Palmesta“ sudarytoje 2008 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutartyje. Dar gi, minėtoje sutartyje nėra nurodyta, kokiomis žemės sklypo dalimis atsakovė gali naudotis privažiuodama iki jai priskirtos naudotis žemės sklypo dalies – sutartyje tik nurodyta jai priskirtoje dalyje „F“ nustatomas kelio servitutas. Taigi, 2008 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis nepatvirtina atsakovės teisės patekti į įgytą žemės sklypo dalį nuo Mokyklos gatvės.
22. Atsakovė teigė, kad ieškovė žemės sklypo dalį įgijo 2016 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuri sudaryta remiantis planu, kuriame buvo nustatytas kelio servitutas, pažymėtas taškais nuo S1 iki S21, ir atitinkama servituto dalis, pažymėta taškais S7,S8,S9,S10, S11, S12. Planas yra pateiktas VĮ „Registrų centras“, o tai reiškia, kad minėti servitutai yra išviešinti VĮ „Registrų centras“.
23. Pažymėtina, kad atsakovės minimoje žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemoje buvo nurodytas tik projektuojamas kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (taškai nuo S1 iki S20). Tačiau jokie servitutai žemės sklype nustatyti nebuvo. Jie ir negalėjo būti nustatyti, nes servitutai tarp žemės sklypo bendraturčių tvirtinant naudojimosi žemės sklypu tvarką nėra nustatomi. Servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, o nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, bendraturčiai neįgyja sklypo dalies asmeninėn nuosavybėn, jie lieka sklypo bendraturčiais, todėl nustatymas teisės naudotis savo turto dalimi, nėra servituto nustatymu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2488-275/2021 27 punktas). Taigi, vien žemės sklypo naudojimosi tvarkos įregistravimas VĮ „Registrų centre“ nereiškia servitutų nustatymo žemės sklype, todėl nėra pareigos jų išlaikyti pertvarkant (atidalinant) žemės sklypą.
24. Minėta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punkte numatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Bylos duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas iš pietų ribojasi su M. K. O. gatve. Žemės sklypui ribojantis su gatve nėra teisinio pagrindo nustatyti servitutą patekimui į žemės sklypą per kaimyninį sklypą (CK 4.111 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-715-933/2019).
25. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame T. S., per kurį atsakovė šiuo metu patenka į jai priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, yra įregistruotas servitutas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančio žemės sklypo atžvilgiu. Atsakovė teigė, kad naudojasi privažiavimui prie jai priskirtos žemės sklypo dalies per T. S. priklausantį žemės sklypą pastarosios sutikimui, tačiau, kaip minėta, pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktą pertvarkant žemės sklypą pateikimas į naujai suformuotus žemės sklypus turi būti nuo kelio arba per kitus žemės sklypus, jei juose nustatyti servitutai. Atsakovė teigė, kad egzistuoja žodinis susitarimas dėl naudojimosi T. S. priklausančiu žemės sklypu, tačiau žodinis susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi nereiškia servituto nustatymo. CK 4.124 straipsnyje numatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas servituto nustatymo momentą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Atsakovei nepateikus įrodymų, kad T. S. priklausančiame sklype yra nustatytas ir įregistruotas servitutas patekimui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo teigti, kad gali būti leista Žemės sklypą pertvarkyti tokiu būdu, kad į naujai suformuotus sklypus būtų patenkama nuo Mokyklos gatvės per T. S. priklausantį žemės sklypą. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad šiuo metu faktiškai atsakovė patenka į jai priskirtą naudotis žemės sklypo dalį per T. S. priklausantį žemės sklypą bei, kad tokį patekimą į žemės sklypą žadėjo buvęs žemės sklypo savininkas UAB „Palmesta“, pradėjęs tiesti kelią ir pan. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ankstesnių savininkų duotas sutikimas naudotis keliu sąžiningiems įgijėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-638-881/2019), aplinkybė, kad asmeniniams naudojimui buvo priskirtas bendro naudojimo kelias yra pagrindu ginčyti asmeniui suformuoto sklypo dalį, tačiau tai nėra pagrindu nustatyti kaimyninių savininkų servituto teisę naudotis kito asmens sklypu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-275/2019). T. S. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išraše nurodytas kelių plotas 0,0275 ha, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas kitų asmenų naudojimui (teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas ir įregistruotas servitutas (CPK 178 straipsnis)). Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojantis su keliu, atidalijant žemės sklypą privažiavimas prie naujai suformuotų žemės sklypų negali būti sprendžiamas gretimų žemės sklypų sąskaita, nes servitutas nustatomas, kai objektyviai neįmanoma patekti į žemės sklypą (CK 4.111 straipsnis). Dėl nurodyto, atsakovės argumentas, kad ji faktiškai šiuo metu patenka į jai priskirtą naudojimuisi žemės sklypo dalį nuo (duomenys neskelbtini) pusės, sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo neturi teisinės reikšmės.
26. Atsakovė nurodė, kad patvirtinus ieškovės siūlomą projektą atsakovei tektų savo lėšomis iš naujo įsirengti privažiavimą prie jai priklausančios žemės sklypo dalies nuo M. K. O. gatvės pusės, o tai atsakovei būtų neproporcingai didelė našta. Minėta, kad nustačius privažiavimą prie atsakovei priklausančios dalies iš Mokyklos gatvės pusės būtų būtina nustatyti servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame T. S.. Tačiau tokiam sprendimui nėra teisinių prielaidų, nes žemės sklypas, kurio bendrasavininkė yra atsakovė, ribojasi su gatve. Pagal kasacinio teismo praktiką servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui, todėl vien aplinkybė, kad įrengdami privažiavimus nuo kelio iki naujai suformuotų sklypų žemės sklypų savininkai patirs išlaidas ir, pasak atsakovės, tik ji viena šio metu yra suinteresuota tokio kelio įrengimu, nesudarytų pagrindo riboti gretimo žemės sklypo savininkės teises.
27. Atsakovė teigė, kad patvirtinus pertvarkymo projektą ji negalėtų naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi pagal paskirtį, nes netektų privažiavimo prie žemės sklype įrengtų melioracijos įrenginių, kurie žemės sklypui tiekia vandenį, kuris yra naudojamas ūkiniams darbams, laistant augalus.
28. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Šio įstatymo 4 straipsnis, reglamentuojantis žemės savininkų ar kitų naudotojų teises, nenumato žemės savininkų teisės naudoti melioracijos įrenginių vandenį, ūkiniams darbams, laistant augalus. Todėl nėra pareigos tokių teisių įgyvendinimą užtikrinti. Minėto vandens išteklių naudojimas nėra būtina atsakovei teksiančios žemės sklypo dalies priešgaisrinės apsaugos sąlyga.
29. Atsakovė teigė, kad žemės sklypas pagal ieškovės siūlomą projektą negali būti pertvarkomas ir todėl, kad pagal šį projektą kelias, kuriuo atsakovė turėtų patekti į jai priklausančią žemės sklypo dalį suprojektuotas nesimetriškai ir neproporcingai tarp naujai formuojamų žemės sklypų ribų, o tai reiškia, kad patvirtinus projektą atsakovės teisės bus suvaržytos labiau nei ieškovės – bendras siūlomo servituto plotas sudaro 9 m., iš jų keliui – 4,5 m., pagal brėžinį matosi, kad kelio pravažiuojamoji dalis atsakovės naujai formuojamame sklype užims 3,5 m., o ieškovės naujai formuojamame sklype – tik 1 m.
30. Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Pagal žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalį žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo 50 punkte nurodyta, kad projektą bylą sudaro: projekto grafinė dalis – projekto sprendinių brėžinys su priedais; projekto tekstinė dalis – projekto aiškinamasis raštas (apibūdinami projekto tikslai, įvertinama esama būklė, paaiškinami projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai); kiti dokumentai – prašymas organizuoti projekto rengimą ir kartu su šiuo prašymu pateikti dokumentai, projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopija, reikalavimai, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano, jei šis parengtas, ištrauka, ištraukos iš patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų planų, detaliųjų planų kopijos arba ištraukos iš šių planų, sodo suplanavimo projekto ištrauka, dokumentai, kuriais įrodoma, kad Taisyklių 55, 56 ir 57 punktuose nurodyti asmenys informuoti apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą, išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai, dokumentai apie projekto derinimą, tikrinimą, tvirtinimą ir kiti Projekto sprendiniams parengti reikalingi duomenys. Taisyklių 53 punkte nurodyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal projektą formuojamos naujos teritorijos žemės sklypų ir besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai.
31. Taigi, rengiant Žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą, sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo nėra tvirtinamas kelio įrengimo techninis projektas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pateiktas kelio servituto pjūvis yra tik pasiūlymas ir tai yra užrašyta ir projekto dokumentuose priedo Nr. 7 tęsinyje. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta, kad techninio projekto metu įvažiavimas į sklypą gali būti tikslinamas. Teismo posėdyje ieškovė nurodė neprieštarausianti kitam nei pasiūlyme nurodytam kelio įrengimui, jei atsakovė paruoš ir suderins būtiną dokumentaciją. Atsakovė neįrodė, kad teismui patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą kelio servituto teritorijoje nebus galima įrengti kelią jos norimu būdu (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovės išdėstyti argumentai dėl kelio įrengimo projekto nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.
32. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad atsakovė neįrodė faktinio žemės sklypo naudojimo kaip aplinkybės, lemiančios atidalijimo būdą (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Tuo tarpu įvertinus byloje esančių įrodymų visumą konstatuotina, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo būdas atitinka teisės aktų reikalavimus, proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Todėl yra pagrįsta tenkinti ieškinį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 4.80 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimų
33. 2022 m. nutartimi atsakovei buvo siūlyta teikti reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2022 m. vasario 15 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau 2022 m. vasario 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo atsisakyta organizuoti projektą. Minėto įsakymo atsakovė administracine tvarka neskundė. Taigi, atsakovė neįrodė, kad yra teisinės prielaidos pertvarkyti žemės sklypą jos norimu būdu, tai yra tokiu būdu, naujai suformuotus žemės sklypus būtų patenkama iš Mokyklos gatvės (CPK 178 straipsnis).
34. Teismų praktikoje išaiškinta, jog atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą (žr. sprendimo 23 dalį). Atsakovė į bylą nepateikė teisės aktų tvarka parengto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto, tačiau prašė įpareigoti tikslinti ieškovės parengtą projektą atsakovės norimu būdu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra teikti reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo, o atsakovė turi teisę prieštarauti ieškovės pateikto projekto tvirtinimui išdėstydama bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovės siūlomą projektą, arba nurodyti Žemės sklypo atidalijimo alternatyvas ir jas pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovės atstovu, atsižvelgiant į Žemės sklypų atidalijimo teisinį reguliavimą, nėra galimas ieškovės pateikto Žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimas su atsakovės pageidaujamomis sąlygomis, keičiančiomis Žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti ieškovę tikslinti Formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovės norimu būdu, nes ieškovė, kaip ir atsakovė, turi teisę inicijuoti Žemės sklypo pertvarkymą norimu būdu. Be to, šiame sprendime jau konstatuota, kad nėra įrodyta teisinių prielaidų leisti pertvarkyti Žemės sklypą tokiu būdu, kad privažiavimo prie jo būtų numatytas nuo Mokyklos g. pusės.
35. Atsakovė nurodė, kad privažiavimą į Žemės sklypą nuo Mokyklos gatvės pusės kartu su pralaida įrengė ne ji, o tuometinė žemės sklypo savininkė UAB „Palmesta“. Tačiau pralaida yra vandens praleidimo įrengimas, kuris nėra skirtas važiuoti transporto priemonėms (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-537-567/2010). Vien faktinis naudojimasis pralaida patekti į žemės sklypą nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės pageidaujamoje žemės sklypo dalyje bus galima įrengti kelią. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „ Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo 32.2 punktą, 15 metrų ploto griovio priežiūros juostose draudžiama statinius (pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kelias yra inžinerinis statinys). Išvada teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad prieštarautų atsakovės reikalavimams dėl pertvarkymo ir formavimo projekto tikslinimo numatant kelio ir inžinerinių tinklų servitutą melioracijos griovio priežiūros juostoje. Minėta išvada nėra nuginčyta. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nėra teisinių prielaidų tenkinti atsakovės reikalavimą.
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, priešieškinio reikalavimas kaip nepagrįstas atmestinas.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Ieškovė į bylą pateikė patirtų teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio (2021 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymai), patyrė 1 815 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias sudarė ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį, tripliko pagal priešieškinį parengimas, teisinės konsultacijos, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teisme (2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymas ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitas), taip pat patyrė 45,10 Eur išlaidų už suvestinio plano spausdinimą A1 formatu (2022 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitas) bei 200 Eur už žemės sklypo grafinės dalies parengimą teismui (2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymas), taigi ieškovė iš viso patyrė 2 143,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą.
39. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovei N. B. iš atsakovės J. P. priteistina 2 143,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovės priešieškinį atmetus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
40. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 137,72 Eur, todėl tenkinus ieškinio bei atmetus priešieškinio reikalavimus, pašto išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės J. P. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovei N. B. atlikti 4,7000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Registro Nr. 41/27861, pertvarkymą pagal rengiamą Formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-33120, pagal kurį atsakovei J. P. atitektų atskiras suformuotas 1162 m² ploto žemės sklypas, pažymėtas matininko J. B. 2021 m. spalio 5 d. parengtame vieningame žemės sklypo plane (schemoje) (Formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-33120) posūkio taškais 31-30-50-51-48-49-31, be atsakovės J. P. sutikimo.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. P. (a. k(duomenys neskelbtini) 2 143,10 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. P. (a. k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 137,72 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.