Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. V. nuteistas 2016-03-01 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016-03-01 bei 2016-02-01 nuosprendžiais ir galutinė subendrinta bausmė skirta 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015-09-20, bausmės pabaiga – 2026-09-18. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 2 mėnesiai 5 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją ir darbo vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad ankstesniuose nusikaltimuose vyrauja aplinkybės, susijusiosios su smurtavimu, apsvaigimu nuo alkoholio; nusikaltimai vykdyti su bendrininkais. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už smurtinį nusikaltimą apsvaigus nuo alkoholio bei už tris nusikalstamas veikas, įvykdytas bendrininkų grupėje. Todėl darytina išvada, kad dabartiniai teisės pažeidimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors lėšų tvarkymo ir pajamų sritis šio metu nėra itin nerezultatyvi, tačiau nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje laisvėje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, daroma išvada, kad nuteistasis laisvėje linki pasiduoti kriminalių kompanionų įtakai, kadangi dauguma nusikalstamų veikų įvykdyta bendrininkų grupėje. Dabartinis smurtinis nusikaltimas yra įvykdytas nuteistajam esant alkoholio poveikyje Neneigė, kad pavartojęs alkoholio gali tapti agresyvus išprovokuotas. Dokumentinėje medžiagoje taip pat randama duomenų apie tai praeityje padarytus administracinius nusižengimus – išgėrus vairavo automobilį būdamas neblaivus. Visa tai rodo, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir tai yra kriminogeninis veiksnys. Struktūruotoje aplinkoje ši nerezultatyvi sritis tam tikru bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo tinkamai suvaldyta – A. V. 2018-10-15 ir 2019-07-22 baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą. Nuteistasis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau linkę sumenkinti jų poveikį ir su juo susidariusias problemas. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes, galima teigti, kad nuteistasis stokojo atsakomybės už savo veiksmus, nesunkiai išsiprovokuoja konfliktui, ypač apsvaigus nuo alkoholio savitvarda silpna. Impulsyvumas, savikontrolės problemos tiesiogiai siejasi su alkoholio pavartojimu. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 6 kartus. Tai (nors nuobaudos ir nebegaliojančios) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo 2016-05-09 iki 2023-06-22 nustatoma vidutinė (mažėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, asmuo per 7 metus vidutinės pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos nesumažino iki žemos. Svarbu paminėti ir tai, kad išlieka nemažai pakartotinių nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių. Kaip statinis kriminogeninis veiksnys nustatoma kriminalinė istorija. Dinaminiai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymo ir elgesio ypatumai, nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y., įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 2 mėnesiai ir 5 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-5535 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. V..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.