Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodė, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo sudarytas 2020 m gegužės 26 d. Nr. D3-85. Pažymi, jog šiame susitarime po J. R. pavarde yra nurodyta „2020-08-31“ ir ranka padarytas įrašas: „Nematydama kitos išeities, teko susitaikyti su esama padėtimi, nes jaučiu spaudimą psichologinį.“ Teigia, jog minėtame susitarime nėra nurodyta, ar J. R. sutinka, jog darbo sutartis būtų nutraukta šalių susitarimu. Mano, kad tai reiškia, jog ieškovė ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nesutiko nutraukti darbo sutarties šalių susitarimu, tačiau akivaizdžiai matyti, jog jos atžvilgiu buvo vartojama psichologinė prievarta. Akcentavo, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. J. R. buvo daromas spaudimas, kadangi jai buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai buvo labai įtemti ir buvo aiškūs šalių nesutarimai.

6.2. Nurodė, kad teismas, priėmęs ieškinį, atnaujino praleistą terminą ir vyko bylos nagrinėjimas. Vyko parengiamieji posėdžiai, o vėliau pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Mano, jog tai patvirtina, kad terminas ieškiniui pateikti buvo atnaujintas, o praleisto termino atnaujinimas galimas tik esant svarbioms termino praleidimo priežastims. Mano, kad teismas buvo pripažinęs, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

8.1. Nurodė, kad tiek darbo ginčų komisijai, tiek teismui procesinius dokumentus ieškovei parengė advokatas / profesionalus teisininkas. Pažymėjo, kad darbo ginčų komisijai nebuvo pareikštas ieškovės prašymas atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą kreipimuisi į darbo ginčo komisiją. Priešingai, prašyme darbo ginčų komisijai ieškovė nurodė, kad darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas, todėl, ji pasinaudodama įstatymais suteikta teise, kreipiasi dėl neteisėto atleidimo. Akcentuoja, jog ieškovė teigė, kad DK 220 straipsnyje yra nurodyta, jog į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius. Laikė, jog ji termino dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją nėra praleidusi, todėl termino atnaujinti neprašė. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog vėliau ieškinyje ieškovė teigė, jog terminą kreiptis dėl neteisėto atleidimo iš darbo praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovė nurodo skirtingas pozicijas dėl žinojimo / nežinojimo, kur kreiptis dėl, jos manymu, neteisėto atleidimo iš darbo ir per kokį terminą, o tai, atsakovės vertinimu, suponuoja tik vieną išvadą, kad ieškovė vis tik žinojo, jog praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį, tačiau bandė tai „apeiti“, įtikinėdama, kad ji dėl savo pažeistų teisių galėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją per 3 mėnesius.

8.2. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo dėl darbo santykių. Nurodė, kad tokią pagalbą jai suteikė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, tema – dėl atleidimo iš darbo esant pensiniam amžiui. Mano, kad ieškovė dar iki darbo sutarties nutraukimo domėjosi darbo teisinių santykių teisiniu reglamentavimu, t. y. suvokė, kur gali kreiptis teisinės pagalbos ir kad ją gali gauti netgi nemokamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai dėl įsakymo, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo, panaikinimo ir su šiuo reikalavimu susiję išvestiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė priimta į darbą dirbti mokytoja (duomenys neskelbtini) 1977 m. rugpjūčio 25 d. 2017 m. vasario 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 590, kurioje numatyta 5 darbo dienų savaitė pagal patvirtintą darbo laiko grafiką. 2018 m. rugsėjo 3 d. sudaryta patikslinta darbo sutartis Nr. 628, kuria nustatoma darbo laiko norma 4 darbo dienos, 14 kontaktinių valandų per savaitę, 518 val. per metus (0,61 etato). 2019 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartis pakeista ir nustatyta nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. darbo užmokesčio pareiginės algos pastovioji dalis – 7,69 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas. Nustatoma darbo laiko norma: 4 darbo dienos, 9,2 valandos per savaitę, 385 val. per metus (0,25 etato). 2020 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartis nutraukta pagal DK 54 straipsnį.

12. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu iš esmės dviem pagrindais. Teigia, jog terminas ieškiniui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių ir nebuvo išreikštas ieškovės sutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo bendru šalių sutarimu.

Dėl praleisto termino kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo

13. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės teigia, jog vieno mėnesio terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, o vėliau ir į teismą dėl savo teisių gynimo praleido dėl svarbių priežasčių. Mano, kad teismas, priėmęs ieškinį, atnaujino praleistą terminą ir todėl įvyko bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

14. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė iš darbo atleista (duomenys neskelbtini) direktorės 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu. Minėtą įsakymą ieškovė pasirašė tą pačią dieną, todėl darytina išvada, jog ieškovė į darbo ginčų komisiją turėjo kreiptis per mėnesį nuo jos atleidimo iš darbo dienos, tai yra iki 2020 m. spalio 2 d. (DK 220 straipsnio 1 dalis). Taip pat nustatyta, jog prašymą darbo ginčų komisijai dėl savo teisių gynimo ieškovė pareiškė tik 2020 m. lapkričio 18 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės bylos aplinkybės aiškiai suponuoja išvadą, kad ieškovė praleido įstatymu nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, o šio termino neprašant atnaujinti, darbo ginčų komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pateiktą pareiškimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismui priėmus ieškinį iš esmės buvo pripažinta, jog terminas ieškiniui pateikti buvo atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis.

17. Akcentuotina, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, bet neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės būti grąžintam į ankstesnes pareigas, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, bet lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, bet darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog darbo ginčų komisija 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė nagrinėti ieškovės pareikštą prašymą, motyvuodama tuo, jog buvo praleistas terminas tokiam prašymui paduoti, o nereiškus prašymo šio termino atnaujinti, prašymas paliktas nenagrinėtas. Taip pat nustatyta, jog ieškinys teismui buvo pateiktas 2021 m. sausio 4 d., t. y. nepraleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio termino, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė ir bylą išnagrinėjo visa apimtimi. Akcentuotina, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio senaties pagrindų, tačiau atsakė į ieškinyje nurodytus argumentus dėl praleisto vieno mėnesio termino kreiptis į darbo ginčų komisiją pagrįstumo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme nebuvo praleistas.

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo

19. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog šalių 2020 m gegužės 26 d. susitarime Nr. D3-85 dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo išreikšta ieškovės valia nutraukti darbo sutartį, t. y. ieškovė neišreiškė sutikimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Pažymėjo, kad minėtame susitarime po J. R. pavarde yra ranka padarytas įrašas: „Nematydama kitos išeities, teko susitaikyti su esama padėtimi, nes jaučiu spaudimą psichologinį.“ Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.

20. DK 53 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia: nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu (1 punktas); nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva (2 punktas); nutraukus darbo sutartį darbdavio valia (3 punktas); nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios (4 punktas); mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui (5 punktas); Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos (6 punktas); kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (7 punktas).

21. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu reglamentuotas DK 54 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį (1 dalis). Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita) (2 dalis). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas (3 dalis). Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (4 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kai darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

23. Nors tiek pareikštu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovė įrodinėja, jog ji nesutiko nutraukti darbo sutarties, o šias aplinkybes patvirtina jos 2020 m gegužės 26 d. susitarime Nr. D3-85 dėl darbo sutarties nutraukimo atliktas įrašas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Vertinant 2020 m. gegužės 26 d. susitarimo Nr. D3-85 dėl darbo sutarties nutraukimo turinį ir minėtame dokumente ieškovės atliktą įrašą: „Nematydama kitos išeities, teko susitaikyti su esama padėtimi, nes jaučiu spaudimą psichologinį“, akivaizdu, jog ieškovė sutiko su šiuo susitarimu. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus (nuo 2017 metų darbo sutarties sąlygos su ieškove buvo ne kartą keičiamos – dėl mokykloje besikeičiančios situacijos buvo mažinamas darbo krūvis), atsakovės paaiškinimus (darbo sutarties nutraukimo sąlygos su ieškove buvo derinamos keletą mėnesių), taip pat į lingvistinį (kalbinį) ieškovės prierašo teisinį vertinimą, t. y. ieškovė, teigdama, kad „teko susitaikyti su esama padėtimi“, ir žinodama mokyklos padėtį, sutiko su 2020 m. gegužės 26 d. susitarimo Nr. D3-85 dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygomis, tačiau vertinant tai, jog minėtame susitarime ieškovė nurodė, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas, būtina įvertinti tokių ieškovės teiginių objektyvumą.

24. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. jai buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu. Mano, jog būtent ši aplinkybė patvirtina, jog jai buvo daromas psichologinis spaudimas išeiti iš darbo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių atsakovės veiksmų negalima vertinti kaip psichologinio spaudimo. Kaip minėta, nuo 2017 metų darbo sutarties su ieškove sąlygos buvo ne kartą keičiamos – mažinamas darbo krūvis. Ieškovė besikeičiančios situacijos negalėjo nežinoti, tuo labiau kad gimnazijos direktorė apie tai nuolatos kalbėjo, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip darbo organizavimo pakeitimas bei prisitaikymas prie naujų sąlygų.

25. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu ieškovei nebuvo daromas spaudimas, ji buvo supažindinta su galimybe nutraukti darbo sutartį kitu įstatymo nustatytu pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau akivaizdu, jog pastaroji opcija ieškovei buvo daug nepalankesnė, todėl ieškovė laisva valia pasirinko naudingesnį variantą.

26. Dar daugiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo dėl darbo santykių. Tokią pagalbą jai suteikė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, tema – dėl atleidimo iš darbo esant pensiniam amžiui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog siūlymas ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu buvo teikiamas kelis kartus (tai reiškia, jog ieškovė turėjo galimybę nuo 2020 m. gegužės 26 d. apgalvoti savo sprendimą), taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovei buvo suteikta teisininko konsultacija dėl darbo teisinių santykių, daro išvadą, jog ieškovė buvo pakankamai informuota, jog turi teisę atsisakyti pasirašyti tokį susitarimą arba gali aiškiai išreikšti savo valią nesutikti su parengtu susitarimu, tačiau priešingai, ginčo susitarimą pasirašė, nurodydama tokio savo sprendimo motyvus.

27. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog kitų įrodymų, patvirtinančių jai daromą psichologinį spaudimą pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovė į bylą nepateikė, todėl darytina išvada, jog minėtą susitarimą ieškovė pasirašė laisva valia.

28. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl bylos baigties

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Byloje gautas atsakovės atstovo prašymas priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu į bylą buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 27 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 538298, kuriame nurodyta, jog už dokumento surašymą ir patarimą mokėtina suma 700 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

32. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. R. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.