- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- 2-384-385/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00002-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokatui R. G., atsakovės atstovėms D. D., advokato padėjėjai D. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo atnaujinti praleistą terminą kreipimuisi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, panaikinti (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 54 str., grąžinti į darbą mokytojos pareigoms (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, priteisti iš atsakovės kompensaciją už priverstinę pravaikštą, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad darbo ginčų komisijos 2020-12-01 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Darbo ginčų komisija nusprendė atsisakyti nagrinėti jos prašymą, kadangi praleistas terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Mano, kad Darbo ginčų komisija neteisingai išaiškino Darbo kodekso 220 str. ir jo taikymo principus. Iš darbo ji buvo atleista grubiai pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Darbo ginčų komisija nurodė, kad ji privalėjo kreiptis į komisiją per vieną mėnesį nuo įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo. Komisijos spendime akcentuojama, kad 2020-10-09 ji buvo gavusi VDI Darbo teisės skyriaus išaiškinimą, kad savo pažeistas teises gali ginti kreipdamasi į darbo ginčų komisiją ir kad prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo reikia pateikti per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą. Tačiau išaiškinimą ji gavo praėjus daugiau kaip mėnesiui po priimto įsakymo ir terminas pateikti prašymą Darbo ginčų komisijai jau buvo pasibaigęs. Jai nebuvo išaiškinta, kad turi prašyti atnaujinti praleistą terminą. Ji norėjo ginti pažeistas teises, tačiau pasirinko netinkamą būdą, o Darbo ginčų komisija apkaltino ją neaktyvumu ginant pažeistas teises. Dėl to, kad atleidimo iš darbo procedūroje yra padaryti labai grubūs įstatymų pažeidimai, pažeistos jos teisės, (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės 2020-08-31 įsakymas dėl atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 54 str. yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o ji gražinta į darbą. 2020-08-31 d. jai buvo pateiktas susipažinimui 2020-05-26 d. surašytas susitarimas Nr. D3-85 dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 54 straipsniu, (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracija, sumažėjus klasių komplektui, nebegali sudaryti pamokų krūvio, todėl siūlo nutraukti darbo sutartį 2020-08-31 d. Susitarime ji nepažymėjo sutinka ar nesutinka su administracijos pasiūlymu, tačiau padarė prierašą, jog nematydama kitos išeities, teko susitaikyti su esama padėtimi, nes jaučia prichologinį spaudimą. Jos nuomone, šio susitarimo negalima laikyti tinkamu, kadangi jame nėra aiškiai išreikštos jos valios dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Todėl mano, kad atleista iš darbo yra grubiai pažeidžiant Darbo kodekso 54 str. 2 d., 3 d. reikalavimus. Kad buvo daromas spaudimas, patvirtina jai įteiktas 2020-08-31 įspėjimas Nr. D3-145, kuriuo ji buvo įspėta, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, todėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracija siūlo nutraukti darbo sutartį 2020-10-01 d. Šio įspėjimo įteikimo faktas rodo, kad nebuvo geranoriško susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo. Po atleidimo iš darbo ji buvo pasimetusi ir nežinojo ką daryti. Buvo įsitikinusi, kad iš darbo atleista neteisėtai, tačiau nežinojo, kaip save ginti. Siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į įvairias instancijas. Kreipėsi į Darbo inspekcijos Darbo teisės skyrių. Iš ten po 2020-10-09 d. gavo atsakymą, buvo išaiškinti įstatymai, tačiau ką daryti toliau, nesuprato. Taip pat gavo pranešimą ir iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus, kur buvo nurodyta, kad mokyklos administracija jos atžvilgiu pasielgė teisingai, spaudimas dėl išėjimo iš darbo nebuvo daromas. Taip pat kreipėsi ir į Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri jos pranešimą persiuntė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, kur buvo atliktas patikrinimas. 2020-10-22 d. raštu buvo informuota, kad mokyklos administracija jokių įstatymų pažeidimų nepadarė. Iš šio rašto suprato, kad jeigu nori rasti tiesą ir apginti savo teises, įrodyti, kad iš darbo atleista neteisėtai, privalo kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją laikė, jog termino dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją nebuvo praleidusi, todėl neprašė atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti. Jai buvo nesuprantamas Darbo kodekso 220 straipsnis ir buvo įsitikinusi, kad darbuotojas, atleistas pagal Darbo kodekso 54 str., turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją per tris mėnesius. Tačiau Darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti prašymą dėl to, kad praleistas terminas, privalo prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą. Šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Per vieną mėnesį kreipėsi į valstybines institucijas dėl pažeistų teisių, tačiau paaiškėjo, jog savo pažeistų teisių gynimui pasirinko netinkamą gynimo būdų - nesikreipė į darbo ginčų komisiją, o kreipėsi į kitas institucijas. Jos prašymas dėl neteisėto atleidimo Valstybinėje darbo inspekcijoje užregistruotas 2020-09-16, o atsakymą gavo tik po 2020-10-09 d. Jai nebuvo nurodyta, kad dėl neteisėto atleidimo į Darbo ginčų komisiją turi kreiptis per vieną mėnesį. Atsakyme išdėstyti teoriniai klausimai, o konkretaus - nieko. Iš atsakymo turinio nebuvo aišku, ar į Darbo ginčų komisiją privalo kreiptis per vieną mėnesį, ar per tris. Po 2020-10-21 d. gavo konkretesnį atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos ir suprato, ką turi daryti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė D. D. su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti juos kaip neteisėtus bei nepagrįstus ir taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracija 2020 m. balandžio mėn. įvertinusi 2020-2021 m. mokytojų darbo krūvius numatė, kad matematikos krūviai susidaro tik dviem matematikos mokytojams, o iš viso dirbo trys. Vienam mokytojui galėjo sudaryti 23,5 savaitines pamokas, antram mokytojui - 23 savaitines pamokas. Ieškovė yra matematikos mokytoja, sulaukusi pensijinio amžiaus, todėl tai buvo vienas iš pagrindų siūlyti ieškovei bendru sutarimu nutraukti darbo sutartį. Kitos dvi matematikos mokytojos yra jaunos ir turi nepilnamečių vaikų. Be to, ieškovei buvo labai sudėtinga suprasti informacines technologijas ir karantino metu mokiniams dėstyti nuotoliniu būdu. 2020 m. balandžio 7 d. klasės vadovės prašymu jai pačiai teko prisijungti 20.30 val. prie Zoom programos, kad nutrauktų nuotolinę pamoką. Klasės auklėtojai skambino mokinių tėvai, bandydami suprasti, kas vyksta toje pamokoje. Mokytoja teigė, kad tai tik konsultacija, mokiniai sakė, kad tai pamoka. Iš susirašinėjimų matyti, kad mokytoja savavališkai ir dažnai bandė keisti pamokų grafiką, tuo pažeisdama gimnazijos Darbo tvarkos taisykles. Administracijai pradėjo skųstis mokinių tėvai, kad mokytoja netinkamai veda pamokas, neišsamiai paaiškina dalykus, ignoruoja mokinius, vienos mokinės tėvai administracijai parašė raštą, kad mokinė jaučia stresą, nerimą, įtampą. Be to, sužinojus, kad ieškovė siekia grįžti į darbą, mokinių tėvai pateikė gimnazijai nesutikimą, kad ieškovė mokytų jų vaikus matematikos. Niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai apie jai daromą psichologinį spaudimą. Priešingai, atsižvelgiant į ieškovės amžių, jos supratimą informacinėse technologijose, kolegos mokytojai, administracija stengėsi padėti ieškovei viską perprasti, naudotis naujomis šio laikmečio technologijomis, bet ji ne tik kad nepriėmė visokeriopos pagalbos, o priešingai, viską ir visus ignoravo. Siekiant tiek pasikalbėti su mokytoja, spręsti problemas, tiek ir siūlant rasti vienokią ar kitokią išeitį iš susidariusios padėties dėl darbo krūvio ir kitų aplinkybių, 2020 m. balandžio mėn. ieškovei buvo skambinta ir bendrauta geranoriškai paaiškinant ir siūlant bendru sutarimu, ieškovei palankiomis sąlygomis nutraukti darbo sutartį. Ieškovė sutiko su tuo, tik pasakė, kad jai reikia apsiprasti su ta mintimi, kad nebedirbs. Buvo sutarta, jog ieškovė atvyks pasirašyti susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu, kai jis bus paruoštas ir jai apie tai bus pranešta telefonu. Visa tai atlikus ir paskambinus ieškovei, ji neatsiliepė. 2020 m. gegužės 26 d. buvo parengtas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo sutarta, t. y. koks buvo ieškovės prašymas įrašyti į susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl optimizavimo ir jos prašoma 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. 2020-05-26 susitarimas ieškovei buvo išsiųstas jos naudojamu el. paštu 2020-06-04. 2020-06-05 susitarimo originalas pakartotinai ieškovei buvo išsiųstas ir registruotu laišku. 2020-06-18 ieškovė atvyko į gimnaziją darbo reikalais, tačiau dėl susitarimo nuomonės neišsakė, sakė dar galvojanti. 2020-08-30 ieškovės kabinete, ši gimnazijos direktorei pareiškė, kad apgalvojo ir sutinka nutraukti darbo santykius, tačiau nurodė sąlygas, kad susitarime būtų nurodyta, kad ji atleidžiama dėl perteklinės jėgos ir kad jai būtų išmokėtos visos maksimalios išmokos. Ieškovės prašymu ji parengė 2020-08-31 įspėjimą Nr. D3-145, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. ir 58 str. 8 d. ieškovei bus išmokėta 2 mėn. vidutinė darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovė susipažinusi su įspėjimu nesutiko tik dėl dviejų mėnesių vidutinės darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ir pasakė, kad pagal susitarimą jai reikalinga išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Vėliau ieškovė pasakė, kad apmastė ir pasirašys 2020-05-26 d. susitarimą Nr. D3-85 dėl darbo sutarties nutraukimo DK 54 str. pagrindu ir 6 mėnesių išeitine išmoka, ką ir padarė. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog kadangi per 5 dienas ji nedavė sutikimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, todėl atleidimas yra neteisėtas. Siūlymas ieškovei nutraukti darbo sutartį buvo teikiamas kelis kartus, pati ieškovė ilgą laiką galvojo ir nebuvo užsiminusi, kad nesutinka, tiesiog nurodė, kad vis dar svarsto. 2020-08-30 d. gimnazijos patalpose su ieškove eilinį kartą buvo tariamasi dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2020-08-31 ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas, įvardintas „įspėjimas“ nutraukti darbo sutartį, tačiau ieškovė pati pasakė, kad pasirašys 2020-05-26 susitarimą, kurį vėl gi 2020-08-31 perskaitė ir su kuriuo sutiko. Kadangi 2020-05-26 susitarimo turinys tenkino ieškovę, tai naujas susitarimas nebuvo surašytas, nes šis buvo įregistruotas registre. Taigi ieškovė jame ir pasirašė 2020-08-31. Tai, kad padarė prierašą, jog nematydama kitos išeities, teko susitaikyti su esama padėtimi, nes jaučia spaudimą psichologinį, jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė nesutiko su susitarimu, jo tekstu arba kad tai padarė prieš savo valią. Tai tik parodo ieškovės būdą. Ji galėjo nepasirašyti, kaip kad nepasirašė jokių dokumentų anksčiau.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad terminą kreipimuisi dėl neteisėto atleidimo iš darbo praleido, ir praleido jį dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti. Ieškovė dėsto skirtingas pozicijas dėl savo žinojimo ar nežinojimo kur ir kada kreiptis dėl, jos manymu, neteisėto atleidimo iš darbo. Iš Valstybinės darbo inspekcijos 2020-10-09 rašto, kuris yra atsakymas į ieškovės 2020-09-16 užklausimą, paduotą praėjus 16 d. nuo atleidimo datos, matyti, kad jame viskas labai išsamiai paaiškinta ir paryškintu šriftu išskirta, kad neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, pareiškėjas turi kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Todėl ieškovė manydama, kad ji iš darbo atleista neteisėtai, turėjo bent jau gavusi minėtą raštą operatyviai kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar į teisininkus, tačiau nei į Darbo ginčų komisiją, nei į teisininkus iš karto nesikreipė nei nuo atleidimo datos 2020-08-31, nei po 2020-10-09 dienos, o į advokatą kreipėsi tik 2020-11-10, t. y. praėjus mėnesiui po gauto rašto iš Valstybinės darbo inspekcijos. Todėl mano, kad ieškovės elgesys vertintinas kaip nepakankamai rūpestingas, aplaidus, kad ieškovė kreiptis į Darbo ginčų komisiją delsė be svarbių priežasčių ir prašo netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti praleisto termino kreipimuisi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senatį. Ieškovė yra aukštojo išsilavinimo, daug metų dirbo mokytoja ir pati dėstė gimnazijos administracijai sąlygas, kokiais teisiniais pagrindais ją atleisti iš darbo, nurodė Darbo kodekso normas, nurodė, kokio dydžio išeitinę pašalpą jai išmokėti. Tai leidžia teigti, kad iki jos teikiamų pasiūlymų, sąlygų gimnazijos vadovybei ji ne kartą konsultavosi su teisininkais arba pati studijavo įstatymus. Todėl nežinojimas įstatymų, negalėjimas sužinoti ir pan., šiuo atveju negali būti svarbiomis priežastimis termino atnaujinimui, tuo labiau, kad procesinius dokumentus jai parengė advokatas. Kaip vėliau paaiškėjo, prieš keletą dienų iki atleidimo ieškovė kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją dėl teisinės pagalbos darbo teisės klausimais. Todėl ir gavusi įsakymą apie darbo sutarties nutraukimą galėjo operatyviai kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos, kur jai būtų aiškiai nurodyta, per kiek laiko ir kur gali kreiptis dėl neteisėto atleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė priimta į darbą mokytoja (duomenys neskelbtini) mokykloje 1977-08-25. 2017-02-01 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 590, kurioje numatyta 5 darbo dienų savaitė pagal patvirtintą darbo laiko grafiką. 2018-09-03 d. sudaryta patikslinta darbo sutartis Nr. 628, kuria nustatoma darbo laiko norma 4 darbo dienos, 14 kontaktinių valandų per savaitę, 518 val. per metus (0,61 etato). 2019-08-31 d. darbo sutartis pakeista ir nustatyta nuo 2019-09-02 darbo užmokesčio pareiginės algos pastovioji dalis - 7,69 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas. Papildomas darbo apmokėjimas nustatomas vadovo įsakymais, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemą. Darbo užmokestis mokamas kiekvieno mėnesio 10 ir 20 dienomis. Nustatoma darbo laiko norma: 4 darbo dienos, 9,2 valandos per savaitę, 385 val. per metus (0,25 etato). 2020-08-31 d. darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 54 straipsnį.
Ieškovė ginčija darbo sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad nebuvo aiškiai išreikštos jos valia nutraukti darbo santykius su atsakove šalių susitarimu. Ji teigia, kad nuo 2017 m. pradėjo jausti gimnazijos administracijos nuolatinį spaudimą išeiti iš darbo. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja savo prierašu 2020-05-26 susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų dokumentų galima teigti, jog gimnazijos administracija turėjo spręsti mokytojų darbo krūvio klausimus dėl mažėjančio vaikų skaičiaus. Dėl to nuo 2017 m. darbo sutarties sąlygos su ieškove buvo ne kartą keičiamos – mažinamas darbo krūvis. Ieškovė besikeičiančios situacijos negalėjo nežinoti, tuo labiau, kad gimnazijos direktorė apie tai nuolatos kalbėjo. Ieškovė tai vadina psichologiniu spaudimu, nors faktiškai tai – darbo organizavimo pakeitimai, prisitaikymas prie naujų sąlygų. Negalima sutikti su ieškove, kad 2020-05-26 susitarime su darbdaviu dėl darbo sutarties nutraukimo nėra išreikšta jos valia nutraukti darbo santykius. Valia išreikšta pakankamai aiškiai – ji sutinka nutraukti darbo sutartį šalių sutartomis sąlygomis. Jos prierašo esmė – motyvas, dėl kurio ji sutinka su darbdavio pasiūlymu. Iš bylos matyti, kad tą pačią dieną ieškovė buvo darbdavio supažindinta su galimybe nutraukti darbo sutartį kitu įstatyminiu pagrindu – darbdavio iniciatyva pagal Darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. Ieškovė aiškiai suprato, kad darbo sutarties nutraukimas tokiu pagrindu jai būtų aiškiai ekonomiškai nenaudingas, todėl laisva valia pasirinko naudingesnį variantą. Ieškovė teigia, kad ji atleista iš darbo grubiai pažeidžiant darbo įstatymus, konkrečiai Darbo kodekso 54 str. 3 d. Minėtoje 3 dalyje numatyta, kad jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per 5 darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Šiuo atveju nustatyta, kad siūlymas ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu buvo teikiamas kelis kartus, ieškovė turėjo galimybę ilgą laiką – nuo pasiūlymo surašymo - apgalvoti pasirinkimą, tai yra, nuo 2020-05-26. Įstatymo numatytos 5 darbo dienos šiuo atveju visiškai neaktualios, nes ieškovė turėjo galimybę 3 mėnesius svarstyti pasiūlymą, pasitarti su specialistais. 2020-08-31 d. susipažindama su susitarimu, ieškovė nesužinojo nieko naujo, todėl nepagrįstas ir jos teiginys, kad tą dieną ji turėjo tik valandą laiko pagalvoti dėl susitarimo pasirašymo.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė darbo sutartį su ja 2020-08-31 pagal Darbo kodekso 54 str. (CPK 178 str.). Todėl jos prašymas panaikinti (duomenys neskelbtini) direktorės 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 54 str. negali būti patenkintas. Netenkinus šio pagrindinio ieškovės reikalavimo, atitinkamai negali būti tenkinami kiti jos prašymai - grąžinti į darbą mokytojos pareigoms (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės kompensaciją už priverstinę pravaikštą, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovės prašo netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir ieškinį atmesti dėl termino praleidimo.
Darbo kodekso 216 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojami darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai, numato, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, - per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Iš pacituoto teisės akto visiškai aišku, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją turėjo kreiptis per mėnesį nuo atleidimo dienos, tai yra, iki 2020-10-02. DK 231 straipsnyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 d.); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis - atsakovu (3 d.); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 d.); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 d.).
Kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją, ieškovė neprašė atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą. Prašyme ji nurodė, jog termino kreiptis į Darbo ginčų komisiją nėra praleidusi, todėl tokio prašymo nereiškia.
Teisme ieškovė aiškina, kad terminą kreipimuisi dėl neteisėto atleidimo iš darbo praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl pažeistų teisių per mėnesio laikotarpį kreipėsi į valstybines institucijas, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, savo pažeistų teisių gynimui pasirinko netinkamą būdą - nesikreipė į darbo ginčų komisiją, kur pirmiausia ir reikėjo kreiptis. 2020-10-09 gautame atsakyme iš Valstybinės darbo inspekcijos nebuvo nurodyta, kad dėl neteisėto atleidimo į Darbo ginčų komisiją ji turi kreiptis per 1 mėnesį. Tik po 2020-10-22 gavusi konkretesnį atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos ieškovė supratusi, ką turi daryti ir 2020-11-18 pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą. Jos nuomone, valstybinės institucijos suklaidino ieškovę, nukreipė neteisinga linkme. Be to, ji dar nurodo, kad negalėjo tinkamai ginti savo teisių ir dėl paskelbto karantino.
Ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, negali būti laikomos svarbiomis. Būdama atleista iš darbo ir su tuo nesutikdama, ieškovė suvokė arba turėjo suvokti, kad tokiu atveju ji turi iškelti ginčą. Darbo ginčus iš esmės nagrinėja du organai: darbo ginčų komisija ir teismas. Be jokios abejonės, ieškovė galėjo kreiptis į visas insitucijas, į kurias ji kreipėsi, su įvairiausiais užklausimais, prašymais, tačiau iškelti darbo ginčą kompetentingam organui privalėjo nepraleisdama 1 mėnesio termino. Iš esmės ieškovė nurodo vienintelę priežastį, dėl kurios praleido įstatymo nustatytą terminą – nesuprato, per vieną mėnesį turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, ar per tris. Atsakovės atstovė pateikė duomenis, kad ieškovė 2020-08-28 kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo dėl darbo santykių. Tokią pagalbą jai suteikė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, tema – dėl atleidimo iš darbo esant pensijiniam amžiui (b. l. 131-135). Taigi, dar iki darbo sutarties nutraukimo ieškovė domėjosi darbo teisinių santykių teisiniu reglamentavimu, todėl tokioje situacijoje daugiau nei pusantro mėnesio termino praleidimas negali būti pateisinamas. Kuo sutrukdė laiku kreiptis teisinės gynybos Lietuvoje paskelbtas karantinas, ieškovė visiškai nemotyvavo. Todėl ieškinys turi būti atmestas ir dėl vieno mėnesio termino praleidimo, nes jis praleistas ne dėl svarbių prižasčių.
Iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. R. (duomenys neskelbtini) naudai 1 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.