Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Martynui Vilčinskui, įstaigos vadovui Linui Navickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Navas Racing Club“ ieškinį atsakovui asociacijai „Lietuvos motociklų sporto federacija“ dėl asociacijos valdymo organo sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas VšĮ „Navas Racing Club“ yra Asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ (toliau – LMSF) narys. 2018 m. sausio 11 d. įvyko atsakovo asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ tarybos (toliau - Taryba) posėdis, kuriuo metu buvo svarstomi šie klausimai: 1) Procedūriniai klausimai: posėdžio sekretoriaus ir darbotvarkės tvirtinimas; 2) LMSF organizacinės struktūros pristatymas ir tvirtinimas; 3) LMSF tarybos darbo reglamento svarstymas ir tvirtinimas; 4) LMSF sporto šakų komisijų darbo nuostatų svarstymas ir tvirtinimas; 5) LMSF atskirų motociklų sporto šakų licencijų įkainių tvirtinimas pagal pateiktus komisijų pasiūlymus 2018 metams; 6) 2018 m. Lietuvos Supermoto čempionato ir Taurės nuostatų tvirtinimas; 7) 2018 m. Komandinės paraiškos bei prašymo licencijai gauti formų tvirtinimas; 8) Asociacijos „Adrenalino centras” prašymo dėl įstojimo į LMSF narius su balso teise svarstymas; 9) LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos problemos ir jų sprendimas; 10) Asociacijos „Venoma”, „Kėdainių moto centras” ir VšĮ „Supersportas” prašymų dėl įstojimo į LMSF narius (be balso teisės) svarstymas; 11) 2018 m. Lietuvos enduro, motokroso, supermoto, plento žiedinių lenktynių metinio kalendoriaus tvirtinimas; 12) LMSF komisijos narių prašymų dėl teisėjų licencijų termino pratęsimo, svarstymas; 13) Advokatų profesinės bendrijos „Baltix lex”, kuri atstovauja Liną Navicką, prašymo LMSF prezidentui svarstymas; 14) Kiti klausimai. Apie 2018-01-11 įvyksiantį Tarybos posėdį buvo paskelbta 2018-01-10 internetiniame tinklapyje.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Taigi įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus teises bei interesus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip pirmosios grupės subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

Pagal Lietuvos motociklų sporto federacijos įstatų (toliau – Įstatai) (atnaujinti nuo 2017-05-16 vadovaujantis LMSF neeilinio suvažiavimo protokolu Nr. 17/02) 6.2. – 6.2.4. punktus LMSF organai yra: suvažiavimas, taryba, prezidentas, komisijos. Suvažiavimas turi visas visuotinio narių susirinkimo teises. Suvažiavimas neturi teisės pavesti kitiems LMSF organams spręsti jo kompetencijai priklausančius klausimus (6.3. punktas). LMSF valdymo organai yra taryba ir prezidentas (6.4. punktas). Nei LMSF įstatai nei kiti šios asociacijos vidiniai aktai 2018 m. sausio mėnesį nereglamentavo Tarybos posėdžių sušaukimo tvarką. Ieškovas į teismą kreipėsi kaip asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ narys dėl šios asociacijos valdymo organo Tarybos priimtų sprendimų nuginčijimo. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjant ginčą teisme būtina patikrinti, ar ieškovo teisės iš tikrųjų pažeistos ir ar jos gali būti apgintos, pritaikius ieškovo prašomus teisminės gynybos būdus. Byloje nustatyta, kad ieškovas nėra asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ valdymo organo – Tarybos narys. 2018 m. sausio 11 d. įvykusiame atsakovo asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ Tarybos posėdyje dalyvavo visi tarybos nariai. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018-01-11 atsakovo Tarybos posėdis buvo uždaras ir tuo, pažeidžiant LR Asociacijų įstatymą kitų atsakovo valdymo organų nariams neteisėtai buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo teises ir dalyvauti tarybos posėdyje be balsavimo teisės, aukščiau minėta, kad 2018-01-11 vykusiame Tarybos posėdyje dalyvavo visi į šį valdymo organą išrinkti nariai, jokių nusiskundimų iš Tarybos narių dėl 2018-01-11 įvykusio posėdžio nebuvo ir nėra, o šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, jog ieškovui nesuteikta teisė ginti Tarybos narių teisių. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovas nenurodo jokio realaus jo teisių pažeidimo, t. y. neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo, o tik abstrakčiai nurodo, jog gina kitų narių teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ nariai turi teisę ginti savo interesus, dalyvaudami asociacijos suvažiavimuose ir balsuodami juose suvažiavimo kompetencijai priskirtais klausimais (LR Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taip pat skųsdami suvažiavimų nutarimus teismui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo kaip asociacijos nario teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, patenkinus jo ieškinį, ir tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti ieškinio (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Žinia, kad CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Tačiau CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, ieškovo VšĮ „Navas Racing Club“ ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ narys. Tai reiškia, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teises, buvo ir yra įsitikinęs, jog elgiasi sąžiningai, pasirinkdamas jam prieinamą savo teisių gynimo būdą. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, jog ieškovas neveikė nepagrįstai, nesąžiningai ir nenorėjo piktnaudžiauti teise, kas reiškia, jog ieškovo elgesys neatitinka požymių, kurie būdingi piktnaudžiavimu teise. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas, nes šiuo atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas šioje byloje advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 584,43 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Iš ieškovo priteistinos 7,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos „Navas Racing Club“, juridinio asmens kodas 302475109, atsakovui asociacijai „Lietuvos motociklų sporto federacija“, juridinio asmens kodas 290641260, 584,43 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 43 ct) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos „Navas Racing Club“, juridinio asmens kodas 302475109, į valstybės biudžetą 7,44 Eur (septyni eurai 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.