Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys P. P. (P. P.), Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimas dėl baudos skyrimo, kuriame pareiškėja prašo skirti P. P. (P. P.) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, jos dydį parenkant teismo nuožiūra.

2. Antstolė nurodo, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai įpareigojo P. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 27 d. duotą privalomąjį nurodymą Nr. PN-56 (toliau – Privalomasis nurodymas). Anot antstolės, skolininkas per teismo nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo – nesurinko žemės sklype esančių atliekų ir neperdavė atliekų tvarkytojams, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos skyriui nepateikė tai patvirtinančių dokumentų; tuo pagrindu antstolė 2025 m. rugsėjo 11 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

7. Suinteresuotas asmuo P. P. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai šiam suinteresuotam asmeniui 2025 m. rugsėjo 13 d. buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai įteikti suinteresuotam asmeniui asmeniškai.

8. Į paskirtą 2025 m. spalio 28 d. 14.30 val. teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys (jų atstovai) neatvyko (pareiškėja antstolė Virginija Meškauskienė ir suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant; suinteresuoto asmens P. P. nedalyvavimo priežastys nežinomos, nors apie posėdį suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai). Procesiniai dokumentai (šaukimai į teismo posėdį) šiems asmenims įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnyje ir 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Iš bylos ir vykdomosios bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (ir byloje nekilo ginčo dėl šių aplinkybių), kad Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos skyrius 2025 m. sausio 27 d. parengė apžiūros aktą Nr. TVR-643, kuriame nurodyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., rastos 3 eksploatuoti netinkamos padangos, 1,8 m³ krūva medinės apdailos atliekų (medinės lentos su dažų likučiais), 0,8 m³ buitinių atliekų su elektroninėmis atliekomis (stalčiai, kėdė, televizorius ir kitos neaiškios kilmės buitinės atliekos), 3,2 m³ krūva mišrių statybinių atliekų.

14. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Priimant tokią nutartį turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

16. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas P. P. neįvykdė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-10401-860/2025, kuriuo jis įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. sausio 27 d. duotą Privalomąjį nurodymą Nr. PN-56, t. y. surinkti žemės sklype esančias atliekas ir perduoti atliekų tvarkytojams, taip pat pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Skolininkui žinomas (turi būti žinomas) įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas įpareigojimas, taip pat žinoma, kad antstolė vykdo teismo išduotą vykdomąjį raštą bei žinomas antstolės reikalavimo turinys. Skolininkas, gavęs teismo siųstus procesinius dokumentus, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, neginčijo privalomojo nurodymo ir teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nenurodė nei teismui, nei antstolei, kodėl nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nepateikė absoliučiai jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo ilgalaikio neįvykdymo svarbias priežastis, neatvyko į posėdį (CPK 178 straipsnis).

17. Taigi, dėl aukščiau šioje nutartyje nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų konstatuotina, kad byloje nustatytas privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie sprendimo neįvykdymo priežastis, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl įpareigojimo dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (CPK 178, 185 straipsniai). Skolininkas, gavęs tiek teismo sprendimo kopiją, tiek sužinojęs apie antstolės vykdomą vykdomąją bylą jo atžvilgiu, elgėsi pasyviai, nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas, nepateikė nei antstolei, nei teismui šioje byloje absoliučiai jokios informacijos. Taigi, skolininkas sąmoningai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl įpareigojimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad įsiteisėjęs Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-10401-860/2025, kuriuo skolininkas įpareigotas įvykdyti 2025 m. sausio 27 d. Privalomajame nurodyme Nr. PN-56 nustatytus reikalavimus, yra neįvykdytas dėl skolininko kaltės, nėra nustatyta objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą ir sudarančių pagrindą atleisti skolininką nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų procesinių sankcijų. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti skolininkui procesines teisines sankcijas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

18. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pavyzdžiui, CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (privalomo nurodymo), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

20. Taigi, CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta maksimali baudos riba, tačiau konkretų skiriamos baudos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis jam įstatymo suteikta diskrecijos teise, remdamasis teisingumo ir protingumo principais.

21. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Taigi, nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą – paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti. Įvertinus vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, kad skolininkas nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nenurodė priežasčių, dėl kurių sprendimas nėra įvykdytas, įvertinus pažeidimo pobūdį ir laikotarpį, tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl sprendimo nevykdymo padaryta realios žalos, praradimų, sukelta kitokių neigiamų padarinių tretiesiems asmenims, kurie būtų reikšmingi nustatant skolininkui skirtinos baudos dydį, remiantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, skolininkui skirtina periodinė bauda už Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-10401-860/2025, nurodyto įpareigojimo nevykdymą, skatinanti skolininką įvykdyti teismo sprendimą, t. y. 3 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, baudą skaičiuojant nuo antstolės Virginijos Meškauskienės 2025 m. rugsėjo 11 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto priėmimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 11 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

22. Pažymėtina, kad bauda už teismo sprendimo įvykdyti privalomąjį nurodymą nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, mokama į valstybės biudžetą, bet ne Aplinkos apsaugos departamentui (išieškotojui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

23. Skolininkui P. P. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) P. P. (P. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-10401-860/2025, kuriuo skolininkas įpareigotas įvykdyti 2025 m. sausio 27 d. Privalomajame nurodyme Nr. PN-56 nustatytus reikalavimus, dieną valstybės naudai (įmokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų biudžeto sąskaitų; įmokos kodas 6804), paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. iki visiško Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-10401-860/2025, įvykdymo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.