Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsiskyrusi, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (pagal pakeistą/patikslintą kaltinimą), BK 284 straipsnyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

5. Kaltinamoji K. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltę dėl televizoriaus pripažįsta visiškai, pripažįsta ir tai, kad laikė suktinę, tačiau ji buvo ne jos, o dėl muštynių savo kaltės nepripažįsta.

Dėl pasikėsinimo apgaule įgyti draudimo išmoką kaltinamoji paaiškino, kad televizorių pirko iš asmens jau sudaužytą. Sugalvojusi apdrausti televizorių, jį apdraudė turto draudimu savo vardu. Gyvena kartu su A. B., bet jis nieko apie tai nežinojo. Apdraudusi paskambino į draudimą ir pasakė, kad namuose sudužo televizorius. Atvažiavo ekspertai, apžiūrėjo televizorių. Dėl šio televizoriaus jau prieš tai žmogus, iš kurio pirko, kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“. Taip trečią kartą dėl to paties televizoriaus žmonės kreipėsi į draudimą dėl išmokos. Nežino, kodėl taip padarė, norėjo gauti išmoką, bet pinigų negavo. Jos atžvilgiu byla buvo nutraukta ir turėjo per metus laiko nepadaryti naujo nusikaltimo.

Dėl narkotikų laikymo kaltinamoji parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d. vakare, gal apie 18.00-19.00 val. su A. B. atvyko pas B. K. pasisėdėti. Pradžioje buvo B. K., vėliau atvyko E. J., o dar vėliau atvažiavo F. K.. Tą vakarą vartojo tik alkoholį. Nežino, kodėl jos šlapime buvo rasta įvairių narkotinių medžiagų, gal nuo seniau buvo likę. Teismui pagarsinus specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad jos šlapime rasta enzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, kokaetileno (2 t., b. l. 62), kaltinamoji K. M. parodė nežinanti, kas čia per medžiagos ir iš kur tos medžiagos apskritai atsiranda. Tą vakarą ji nevartojo nieko, išskyrus daug alkoholio, todėl nežino kaip šlapime atsirado kokainas. Jos piniginėje buvo rasta suktinė, nes ją atėmė iš B. K., kadangi žinojo, jog jis galimai eis rūkyti. Tai žinojo, nes matė, kaip jis tą suktinę suko, bet buvo momentų, kai iš jo neatiminėjo. Atrodo, kad B. K. padėjo suktinę ant lovos, nuėjo į tualetą ir ji iš jo atėmė, kad nerūkytų. Kaltinamosios teigimu, ji nekenčia „žolės“ kvapo, jai ji smirda, galima užuosti, kad rūko tikrai ne cigaretes. Nežino, kodėl suktinę padėjo į piniginę, gal, kad neatimtų iš jos, negali paaiškinti. E. J. irgi nepatiko, kad jis rūko, nes jie buvo kaip ir pora. Nepamena, ar E. J. matė, kaip ji paėmė suktinę. Paėmusi suktinę ją atsinešė į kambarį, kur visi sėdėjo ir staigiai įdėjo į rankinuką. Neatsimena, ar pasakė E. J., kad paėmė suktinę. Neatsimena visko, nes buvo išgėrusi. Logiška, būtų buvę išmesti į šiukšlinę, bet gal ji norėjo, kad jis tik tuo momentų nerūkytų ir vėliau jam būtų atidavusi tą suktinę. Imdama suktinę suprato, kad tai yra „žolė“, pripažįsta faktą, kad laikė pas save suktinę.

7. Nukentėjusioji G. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo balandžio 12 d., apie 3.00-4.00 val. nakties, kai iš savo buvusio vaikino B. K. gavo žinutę, buvo siunčiami vaizdo įrašai, rodomi įžeidžiantys gestai. Prieš tai, balandžio 11 d. apie pietus ji buvo jam parašiusi dėl siurblio, kurį norėjo atsiimti. B. K. pasakė, kad negalės paduoti siurblio. Tuo viskas ir baigėsi, jam daugiau nieko neatrašė. 3.00-4.00 val. nakties sulaukė įžeidžiančių žinučių ir skambučių. Kaltinamoji paskambino iš B. K. telefono, jos anksčiau nepažinojo ir niekada nematė. Dar sulaukė skambučio iš B. K. sesers telefono, kuri pradėjo siųsti balso žinutes, ją įžeidinėti. Pasak nukentėjusios, tai ją įžeidė, todėl nuvyko apie 4.00-5.00 val. ryto prie B. K. namų pasikalbėti, kodėl iš jo telefono skambina nepažįstami asmenys ir ją pravardžiuoja, žemina. Nuvykusi paprašė, kad B. K. išeitų į lauką ir laukė jo mašinoje prie šlagbaumo. Mašinoje muzika negrojo ir policija buvo iškviesta ne dėl muzikos. Susipažinus su byla buvo matyti, kad kažkas iškvietė policiją, nes nori įsitempti merginą į mašiną, pagrobimas. Sėdint mašinoje ir laukiant kol B. K. ateis, pamatė veidrodėlyje, kad atbėga 4 asmenys už kampo. Kaltinamoji, pribėgusi prie jos, ištempė iš mašinos už plaukų, kadangi buvo prasidariusi dureles. Nukentėjusios teigimu, ji stengėsi gintis, bet nemano, kad tikrai sudavė kaltinamajai smūgius. Jai K. M. griebė už viršugalvio ir tempė į apačią galvą. Jautė didelį skausmą, todėl rėkė ir žmonės pagalvojo, kad bando pagrobti. Jos galva buvo nulenkta į apačią ir buvo 2-3 spyriai į galvą iš kelio. B. K. bandė kaltinamąją nuo jos atitraukti, bet nesėkmingai. Vėliau kaltinamoji pati ją paleido. Norėjo pati išsikviesti policiją, bet K. M., pamačiusi, kad ji bando pasiimti telefoną iš mašinos, atėmė jį. Kieme buvo K. M., B. K., E. ir kaltinamosios sugyventinis. F. K. atėjo vėliau ir prašė K. M. atiduoti telefoną, kad viskas baigtųsi ir išvažiuotų. Bet K. M. telefono neatidavė, išgirdusi atvažiuojančią policiją, numetė telefoną ant žemės ir visi pabėgo. Civiliniame ieškinyje padaryta klaida, reiškia 1 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės ir moralinės žalos. Nukentėjusios teigimu, patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio jautė baimę. Įvykio pasekmes jaučia iki šiol, nes plaukai buvo išpešti, patyrė fizinį skausmą. Fizinis skausmas truko apie 1-2 savaites, bet dvasiniai išgyvenimai tęsiasi ilgiau. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš kaltinamosios K. M..

8. Liudytoja E. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog atvažiavo pas B. K., kuris ją pakvietė į svečius. Neatsimena valandos, bet atvažiavo paskutinė, gal apie kokią 22.00-23.00 val. Atvykus buvo K. M., A. B., F. K.. Namuose šventė, gėrė alkoholį, daugiau nieko be alkoholio nevartojo. Nežino, iš kur jos šlapime atsirado įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kokaino, bet jai niekas nedavė narkotinių medžiagų ar miltelių. Žino, kodėl vyksta ši baudžiamoji byla. Susiskambino su draugais, klausė, ar jie gavo šaukimus į teismą, o daugiau nieko apie bylą nesikalbėjo. Žino, kad pas K. M. rado B. K. suktinę, kurią jis norėjo surūkyti. Ji pati yra prieš tokius dalykus ir K. M. pasakė, kad įsidės suktinę į piniginę. Ji pasakė K. M., kad iš viso išmestų suktinę. Pasak liudytojos, jai nepatinka, kai rūkoma, tad pasakė, kad nerūkytų. B. K. ruošėsi rūkyti suktinę, jis rankose laikė suktinę miegamajame. Tuo metu miegamajame buvo ji ir B. K., dar atėjo K. M.. Ji pati pamatė, kad B. K. nori rūkyti ir pasakė, kad jai nepatinka, todėl nerūkytų. Tuos žodžius pasakė prie K. M.. K. M. pasakė, kad suktinę įsidės į piniginę. Nepamena, K. M. atsinešė piniginę ar nusinešusi suktinę įsidėjo. Daugiau medžiagų kambaryje nematė ir nežino, iš kur kitos medžiagos atsirado. Tiksliai neprisimena, ar vėliau G. B. K. rašė, bet K. M. paėmusi B. K. telefoną susirašinėjo su nukentėjusiąja. Tada G. pasakė, kad atvažiuoja, o gal ją K. M. pakvietė. Nežino, ar nukentėjusioji žinojo, kad ten rašinėjo K. M.. Kai atvažiavo G., K. M. pasakė visiems „einam į lauką“. Atrodo, kad pirmos išėjo ji ir K. M., o vėliau išėjo kiti, paskutinė išėjo F. K.. K. M. pirma nubėgo prie nukentėjusios mašinos, o ji ramiai nuėjo prie mašinos. Kai atėjo jau vyko konfliktas tarp K. M. ir G., jos abi pešėsi, tuo metu G. sėdėjo automobilyje. Neprisimena, kaip nukentėjusioji atsidūrė lauke, gal išlipo. Visko tiksliai neprisimena, stovėjo nuo automobilio 5 metrų atstumu. Viską matė, bet ne viską prisimena. Neprisimena, ar kas nors ištempė G. iš automobilio, ką darė K. M. su nukentėjusiąja. Nevengia duoti paaiškinimų, neprisimena visko, nes praėjo nemažai laiko. K. M. kažkiek tempė už plaukų nukentėjusiąją, bet neprisimena, ar buvo palenkusi nukentėjusios galvą, spyrė G. koja. Atrodo, kad atėjo B. K. ir A. B. skirti jų, bet atvažiavo policijos pareigūnai ir jos abi išsiskyrė. Tiksliai neprisimena, buvo apklausta policijoje ir apklausos metu sakė tiesą. Teismas pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo apklausos protokolus, apie tai, kad „2020 m. balandžio 12 d. su savo automobiliu atvažiavo į svečius pas savo pažįstamą B. K. adresu (duomenys neskelbtini), nes jis ją pakvietė. Atvykusi bute pamatė kitus savo pažįstamus – A., K. ir F.. Jie visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus ir linksminosi. Vakarui įsibėgėjus, K. pasakė, kad atvažiuoja buvusi B. mergina ir pakvietė juos visus išeiti į lauką. Jie išėjo. Ji matė, kaip K. nubėgo muštis su atvažiavusia mergina. Ji pati stovėjo netoli ir matė, kas ten vyko, bet pati į konfliktą nesivėlė. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Tada jie kartu su pareigūnais nuėjo į B. butą. Bute pareigūnai rado maišelius su milteliais, galimai narkotines medžiagas. Ji tų maišelių bute anksčiau nepastebėjo, ant balkono stovinčios stiklinės pypkės nematė. Apie tai, kad B. rūko „žolę“, ji žinojo. Jie dėl to dažnai pykosi, nes ji yra prieš bet kokius narkotikus. Jos akivaizdoje ir jai būnant bute niekas narkotinių medžiagų nevartojo. Su B. ji bendrauja porą mėnesių. Būdamas su ja, jis narkotinių medžiagų nepirko ir apie jas nekalbėjo, nes žino jos nuomonę“ (2 t., b. l. 18-20) ir „2020 m. balandžio 12 d. apie 3.00 val. atvyko pas draugus pasilinksminti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja B. K.. Vakarėlyje kartu dalyvavo K. M., B. K., F. K. ir A. B.. Susitikimo metu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vakarėlio eigoje, kokiu laiku tiksliai neatsimena, K. jai pasakė, kad reikia išeiti į lauką, nes atvažiuos buvusi B. mergina. Jie visi kartu išėjo į lauką. Apie 5.00 val. atvyko B. buvusi mergina, kurios ji nepažįsta. K. M. priėjo prie atvykusios merginos ir pradėjo ją mušti, tempti už plaukų. Ji matė, kaip K. su koja spyrė į veidą atvykusiai merginai ne mažiau 3 kartų. B. bandė išskirti merginas. Ką darė A., ji nematė“ (2 t., b. l. 98-99). Po šių parodymų pagarsinimo liudytoja E. J. parodė, kad teisingai nurodė aplinkybes, savo parodymus patvirtina. Tik negali pasakyti, ar tą valanda visko vyko.

9. Liudytojas A. B. (A. B.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra K. M. sugyventinis ir atsisako duoti parodymus prieš ją. 2020 m. balandžio 11 d. po darbo su K. M. atvažiavo pas B. K., vėliau atvažiavo E. J. ir F. K.. Gėrė alkoholį, narkotinių medžiagų nevartojo. Nežino, kodėl jo šlapime rasta amfetamino. Klaidingai nurodyta. Žino, kad B. K. kaltinamas dėl „žolės“, tačiau nežino, kaip kaltinime išvardintos narkotinės medžiagos atsirado bute.

10. Liudytoja F. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sesė. 2020 m. balandžio 11 d. vakare susitiko mieste su broliu ir jo draugais, o vėliau nuvažiavo pas brolį į namus. Ją brolis paėmė iš miesto, o atvykus jau buvo K. M., A. B. ir E. J.. Namuose gėrė alkoholį, narkotinių medžiagų nevartojo. Jos šlapime rastas amfetaminas buvo iš ankščiau, kadangi vartojo prieš kelias dienas. Medžiagas rado ant suoliuko, ką randa, suvartoja. Žino, kad brolis turėjo kanapių, kokaino ir amfetamino, tačiau nežino, iš kur jas gavo. Vakarėlio metu nesidalino medžiagomis, rūkančio brolio namuose nematė. Žino, kad K. M. kaltinama laikiusi narkotines medžiagas. Nežinojo iš viso, kad narkotinės medžiagos yra namuose. Nežino ir kaip medžiagos atsirado pas K. M.. Nematė, kad kas nors rūkytų narkotines medžiagas, nekalbėjo su K. M. iš kur ji gavo narkotinių medžiagų. Vėliau įvyko konfliktas tarp G. ir K. M.. Nesuprato, iš kur kilo tas konfliktas. Kažkas pasakė, kad atvažiuoja G.. Pasak liudytojos, ji, paskambinusi G., pasakė, kad atvažiuoti ir aiškintis su girtais žmonėmis nėra prasmės. Ji liko namuose, o kiti išėjo į lauką. Būnant miegamajame išgirdo, kad kažkas klykia iš merginų, tai išėjo nuraminti. Nežino, kuri iš jų klykė. Išėjusi rado stovinčias G. ir K. M., kuri laikė G. telefoną. Paprašė, kad atiduotų telefoną, nes norėjo atiduoti telefoną atgal G.. Nematė, kad vyktų muštynės. Tuo metu brolis bandė nuraminti A. B.. Nepamena, ką tuo metu darė A. B. ir K. M.. Ji neklausė jų kas įvyko.

12. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad „2020 m. balandžio 12 d. patruliavimo metu su kolega E. S., apie 5.11 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini), namo, vyksta muštynės ir merginą bandoma įsodinti į automobilį. Atvykę nurodytu adresu, kieme pastebėjo grupę asmenų, kurie stumdėsi. Mergina garsiai rėkė, kaip vėliau paaiškėjo G. Š.. Pastaroji paaiškino, kad ją sumušė mergina, kuri nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo. E. S. pasivijo bėgančią merginą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. J., tačiau grįžus su pagauta mergina prie G. Š., pastaroji nurodė, kad tai ne ta mergina, kita taip pat pabėgo. Kol kolega vijosi merginą, jis pareikalavo visų buvusių vietoje nesišalinti, tačiau vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo A. B., pradėjo šalintis. Jis liepė jam sustoti, tačiau jis nereagavo. Tada jis (P. S.) greitai paėmė jį už rankos, bet šis pradėjo stumdytis, stangrino rankas, muistėsi, norėdamas išvengti sulaikymo. Pareikalavo, kad A. B. nusiramintų, tačiau šis ir toliau nevykdė jo reikalavimų, todėl buvo paguldytas ant žemės. Būdamas paguldytas, jis ir toliau priešinosi, todėl buvo panaudotos spec.priemonės – dujos ir antrankiai. Aiškinantis situaciją, G. Š. nurodė, kad jai per „Messenger“ programėlę nuo 3.40 val. pradėjo siuntinėti vaizdo įrašus su necenzūriniais žodžiais jos buvęs vaikinas B. K., o iš kitos paskyros, kuri priklauso F. K., buvo siųsti balso įrašai su įžeidžiančiais žodžiais. Kai ji gavo įrašus iš F., jai buvo paskambinta ir ji toliau buvo įžeidinėjama. Iš balso ji atpažino F. K.. Tada ji nuvyko prie buvusio vaikino namo adresu (duomenys neskelbtini), ir laukė B. K. savo automobilyje „BMW“. Prie jos automobilio priėjo daug žmonių. K. M., pribėgusi prie automobilio, iš karto abiem rankomis griebė ją už plaukų, pradėjo ją tampyti ir keliu kelis kartus sudavė į galvą. Kai kažkam pavyko nuo jos atitraukti K. M., ji, paėmusi savo telefoną, norėjo kviesti pagalbą, tačiau K. M. iš jos telefoną atėmė ir neatidavinėjo. Tada atėjusi F. K. bandė raminti K., bet tai jai nepavyko. Kai nukentėjusioji ištraukė pakelį cigarečių, pakelį iš jos atėmė A. B. ir pradėjo jas rūkyti, rėkdamas ant jos, kad ji stumdo K.. Visą tą laiką šalia buvo E. J., kuri jos atžvilgiu nieko nedarė. Kol jis su kolega aiškinosi situaciją, merginos prašėsi nueiti į butą ir paimti striukes, nes lauke buvo šalta, o jos buvo vien su marškinėliais. Į butą pakilo jis su kolegomis A. G. ir A. B. bei konflikto dalyviai – B. K., E. J. ir F. K.. Užėjus į butą, jis svetainėje ant spintelės pastebėjo užspaudžiamą plastikinį maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga. B. K. patvirtino, kad tai yra narkotinė medžiaga, bet nepaaiškino kokia. Paklaustas, ar bute yra dar narkotinių medžiagų, B. K. pasakė, kad miegamajame spintelės stalčiuje. Ten jis rado dar vieną plastikinį maišelį su augalinės kilmės medžiaga. Apie tai jis informavo VPK OVS ir laukė nurodymų. Tuo metu į butą atėjo mergina, kaip paaiškėjo K. M., kuri teigė, kad ką tik atėjo ir jokiame konflikte nedalyvavo. Paklausus, kam tada priklauso moteriškas rankinukas miegamajame, ji atsakė, kad tai jos rankinukas. Apžiūrėjus rankinę, juodos spalvos piniginėje rado suktinę. Paklausta, iš kur jos piniginėje atsirado suktinė, K. M. nieko paaiškinti negalėjo. Įtarus, kad K. M. yra ta mergina, kuri dalyvavo konflikte, ji buvo perspėta, kad bus sulaikyta. Vedant K. M. iki tarnybinio automobilio, G. Š. ją atpažino kaip merginą, kuri prieš ją smurtavo. Dar bute B. K. taip pat buvo paklausta, iš kur K. piniginėje atsirado suktinė. B. K. paaiškino, kad jis susuko ir jai davė. Taip pat bute miegamojo spintoje buvo rasti 4 priekiniai žibintai nuo automobilio „BMW“, kadangi B. K. nieko dėl žibintų paaiškinti negalėjo, įtarė, kad jie gali būti vogti. B. K. pristatė į OVS, o merginas išvežė kitas ekipažas“ (2 t., b. l. 140-141).

13. 2020 m. sausio 24 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodoma, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ administruojama žala dėl 2020 m. sausio 20 d. įvykio adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu vaikas pastūmė televizorių „LG“, kuris krito ant grindų, skilo ekranas, draustas jų kompanijoje, draudėja K. M.. Numatoma draudimo išmoka 1 915 Eur. Būsto draudimas, sudarytas tik namų turtui 20 000 Eur sumai bei civilinės atsakomybės 4 500 Eur sumai maksimaliu variantu, įsigaliojo 2020 m. sausio 13 d. 2020 m. sausio 20 d. buvo gauti K. M. pranešimai apie tai, kad sūnus, žaisdamas su kamuoliukais, pastūmė televizorių „LG“, kuris krito ant žemės ir skilo ekranas. K. M. pateikė televizoriaus „LG 75SM9000PLA“, serija Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas po įvykio, įsigijimo dokumentų neturėjo bei paaiškino, kad televizorių pirko 2019 m. liepos mėn. pagal skelbimą www.skelbiu.lt. K. M. nurodė, kad šį faktą gali patvirtinti jos sugyventinis A. B., su kuriuo pirko televizorių. Draudimo bendrovė pradėjo žalos sureguliavimo procesą, apžiūrėjo, nufotografavo televizorių, iš draudėjos buvo paimtas raštiškas paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių. Turto žalų ekspertas pastebėjo, kad draudėja el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė vieną kito televizoriaus nuotrauką. Tyrimo metu, kilo įtarimų dėl K. M. paaiškinimų, jog (duomenys neskelbtini) m. vaikas galėjo pastumti televizorių, kurio svoris 40 kg ir tai, kad įvykis įvyko tik savaitė po apsidraudimo, o pirktas 2019 m. liepos mėn. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad dėl to paties televizoriaus sudaužymo jau 2020 m. sausio 13 d. kreipėsi S. P., kad tvarkydama namus ir nešdama vazą kliudė televizoriaus kampą, skilo ekranas, buvo pateikta sudužusio televizoriaus „LG 75SM9000PLA“ serija Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos, užregistruota žala, numatoma draudimo išmoka 1 915 Eur. Nuvykus pas pranešėja S. P., ji prisipažino, kad melagingai pranešė apie įvykį. Atsižvelgiant į tai, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pridedami dokumentai: būsto draudimo liudijimai, televizoriaus nuotraukos, susirašinėjimas su K. M., jos paaiškinimas, susirašinėjimai su S. P. ir kt. (1 t., b. l. 5-49).

14. 2020 m. kovo 18 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodoma, kad bendrovei turtinė žala padaryta nebuvo, civilinis ieškinys nebus reiškiamas, nes įvykis pripažintas nedraudiminiu ir draudimo išmoka nesumokėta (1 t., b. l. 53).

15. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.30 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešimas apie tai, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 5.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena B. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo rastas plastikinis maišelis, kurio viduje žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai marihuana, bei maišelis su baltos spalvos milteline medžiaga, galimai narkotine medžiaga. B. K. pranešė, kad susuko vieną suktinę ir perdavė ją K. M. (2 t., b. l. 15-16).

16. Iš 2020 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Ant komodos krašto guli du permatomi plastikiniai maišeliai, iš kurių viename yra baltos spalvos miltelių, o kitame baltos spalvos miltelių likučių. Šalia maišelio stovi rudos spalvos konteineris, kurio viduje matosi baltos spalvos miltelių likučiai. Miegamajame kambaryje ant lovos krašto guli suktinė su augalinės kilmės medžiaga. Šalia lovos esančios spintelės stalčiaus kampe guli permatomas plastikinis maišelis, kurio viduje žalios spalvos augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga. Balkone ant stalo stovi pypkė, skirta rūkymui „bongas“. Apžiūros metu bute rasta ir paimta 2 permatomi plastikiniai maišeliai, iš kurių viename yra baltos spalvos miltelių, o kitame baltos spalvos miltelių likučių, rudos spalvos stiklinis konteineris su baltos spalvos miltelių likučiais, suktinė su augalinės kilmės medžiaga, plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiaga ir stiklinė pypkė, skirta rūkymui (2 t., b. l. 28-35).

17. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad paimtų 2020 m. balandžio 12 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini): ant vandens pypkės vidinių paviršių yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir (ar) kanapių dervos pėdsakai. Baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio su pavaizduotu simboliu „$“ sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,046 g. Gelsvai baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,016 g. Ant buteliuko (kartu su miltelių likučiais) vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų. Žalios ir rudos spalvos augalinių medžiagų mišinio iš savadarbės cigaretės sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė yra 0,018 g. Žalios spalvos augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,960 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,2 %). Vatos tamponuose, kuriais paimtos nuoplovos nuo B. K. ir K. M. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 40-43).

18. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d. 8.35 val. B. K. nustatytas 0,87 promilės girtumas (2 t., b l. 57).

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 853/2020(01) nurodoma, kad B. K. šlapime, paimtame 2020 m. balandžio 12 d. 14.40 val., rasta amfetamino, nustatyta mažiausia 1,61 promilės etilo alkoholio. Šlapime kokaino metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., b. l. 59).

20. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d. 7.29 val. K. M. nustatytas 1,03 promilės girtumas (2 t., b. l. 60).

21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 855/2020(01) nurodoma, kad K. M. šlapime, paimtame 2020 m. balandžio 12 d. 14.45 val., rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, kokaetileno, nustatyta mažiausia 0,85 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., b. l. 62).

22. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 5.11 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad pranešėjas mato muštynes ir merginą jėga bando įsodinti į automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 73-75).

23. 2020 m. balandžio 12 d. G. Š. pareiškime nurodoma, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 3.40 val. buvęs draugas B. K. pradėjo siųsti įžeidžiančias žinutes. Taip pat gavo įžeidžiančius įrašus iš F. K.. Po šiek tiek laiko, jai iš F. K. telefono paskambino mergina, kuri ją įžeidinėjo. Norėdama pasikalbėti su buvusiu draugu, atvyko prie jo namų adresu (duomenys neskelbtini), kur prie jos pribėgusi K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tampė už plaukų, spyrė jai. Dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 78-82).

25. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvados Nr. G1065/2020(01) matyti, kad remiantis G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, jai nustatytas plaukų netekimas 3x1 cm plote galvos plaukuotoje dalyje, kairio momens srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir būdu (2020 m. balandžio 12 d. tempiant už plaukų). Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 95-96).

26. Iš 2020 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pranešėjo ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus 2020 m. balandžio 12 d. pokalbio turinys, iš kurio matyti, kaip pranešėjas informuoja apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, į automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bando įsitempti merginą. Vietoje yra 7 asmenys, merginos ir vaikinai, tamsiai apsirengę. Pranešėją prikėlė triukšmas, kažkas mini B., sako kažką mušk, nemušk, tarsi ginčijasi. Pranešėjas nurodo, kad mato, kaip atvyksta pareigūnai ir informuoja, jog viena mergina bėga į butą, visi pabėga, jie sako, kad mušė kažkokią tai (2 t., b. l. 112-113).

27. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. S. 2020 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 130).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl K. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje

28. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasikėsino apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas dėl objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-620/2010 ir kt.). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-538/2010 ir kt.). Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Baudžiamosiose bylose, kai apgaulės būdu siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei kaip tikrų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2012, 2K-556/2012, 2K-14-788/2018).

29. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios K. M. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, juo palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

30. Apklausiama teismo posėdžio metu kaltinamoji K. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad išties, televizorių pirko iš asmens jau sudaužytą. Sugalvojusi apdrausti televizorių, jį apdraudė turto draudimu savo vardu. Apdraudusi paskambino į draudimą ir pasakė, kad namuose sudužo televizorius. Atvažiavo ekspertai, apžiūrėjo televizorių. Kaltinamosios teigimu, dėl šio televizoriaus jau prieš tai žmogus, iš kurio pirko, kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ ir taip trečią kartą dėl to paties televizoriaus žmonės kreipėsi į draudimą dėl išmokos. Norėjo gauti išmoką, bet pinigų negavo.

Dėl K. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje

34. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios K. M. kaltė padarius ir šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta.

35. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu K. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kai G. Š. atvažiavo, ji, E. J. ir B. K. išėjo į lauką, G. Š. mašina stovėjo prie šlagbaumo, o pati sėdėjo automobilyje ir grojo muzika. Matyt, dėl to policiją iškvietė, nes garsiai grojo muzika. Pasak kaltinamosios, ji daug kartų pasakė G. Š., kad išliptų iš automobilio, nutildytų muziką, bet pastaroji nenutildė. Tada ji timptelėjo G. Š. už rankovės ir viena kitai stvėrė į plaukus. G. Š. buvo atsidariusi automobilio dureles, viena koja iškelta iš automobilio, sėdėjo pasipūtusi. Jai pasakė padaryti muziką tyliau ir išeiti iš automobilio normaliai pakalbėti, ir ji timptelėjo G. Š. už rankovės. Abi vienu momentu kibo į viena kitos plaukus. Kaltinamosios teigimu, ji (K. M.) kibo, nes ją pešė, tai gindamasi pešė atgal. Pati kreipėsi į policiją su pareiškimu, abdukciją padarė tik po dviejų savaičių, todėl beveik nesimatė mėlynių ir G. Š. atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas. Pasak kaltinamosios, tempė G. Š. už plaukų, nes gynėsi nuo pastarosios, todėl, kad įvyko įvykis. Timptelėjo G. Š. už rankos, kad ji išliptų iš mašinos, nes muzika grojo ganėtinai garsiai. Pasak kaltinamosios, ji gynėsi, nes G. Š. ją stvėrė už plaukų. Kaltinamosios teigimu, nesudavė G. Š. koja, tik pasitampė už plaukų. G. Š. ją tempė viena ranka už plaukų, o kita ranka laikė jos ranką, buvo net kraujosruvos.

36. Teismo vertinimu, tokie kaltinamosios K. M. parodymai tik iš dalies atitinka objektyvią tiesą, esminėse detalėse jie neatitinka kitų bylos įrodymų, nėra nuoseklūs, prieštaringi ir tarpusavyje, todėl teismas kaltinamosios parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį, o parodymų dalį, kurioje ji menkino savo veiksmų reikšmę kilusių padarinių susiformavime ir teigė, kad gynėsi nuo nukentėjusios G. Š., atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

38. Teismas, įvertinęs kitų teisme apklaustų asmenų parodymus, šioje dalyje atmeta kaltinamojo B. K. parodymus, kadangi pastarasis siekė duoti palankius parodymus kaltinamajai, nutylėdamas daug nepalankių aplinkybių K. M., jo parodymai dalyje dėl įvykio su nukentėjusiąja G. Š. tarpusavyje prieštringi ir nenuoširdūs, kadangi apklausiamas teismo posėdžio metu iš pradžių teigė, kad nukentėjusiajai atvykus prie jo namų, jis su K. M. išėjo į lauką, o E. J. buvo namie. Tačiau apklausiamas vėliau parodė, kad nepamena, ar nukentėjusioji buvo išlipusi iš automobilio ir nematė, ar K. M. lietė nukentėjusiąją. Jis stovėjo prie E. J. keliais metrais toliau nuo K. M. ir G. Š. ir nematė, nežiūrėjo, buvo nusisukęs. Teismas, įvertinęs liudytojos F. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, juos taip pat atmeta, kadangi pastaroji taip pat siekė duoti palankesnius parodymus kaltinamajai K. M. nurodydama, kad nepamena, ką tuo metu veikė K. M., kai jos brolis bandė nuraminti A. B.. Nors iš pradžių apklausiama teigė, kad išėjusi į lauką rado stovinčias G. ir K. M., kuri laikė G. telefoną, tačiau nematė, kad vyktų muštynės.

39. Taigi, sugretinus pirmiau minėtus nukentėjusios parodymus kartu su liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei iš dalies su kaltinamosios K. M. parodymais, kad ji pirma timptelėjo G. Š. už rankovės, teismas neturi pagrindo spręsti, kad įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamoji K. M. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Konstatuotina, kad kaltinamosios parodymai dėl būtinosios ginties situacijos pirmiausia paneigti nukentėjusios G. Š., kitiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu perskaitytų liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šiame kontekste pažymėtina, kad pati kaltinamoji K. M. parodė, jog atvykusiai G. Š. ji daug kartų pasakė, kad išliptų iš automobilio, nutildytų muziką, bet pastaroji nenutildė. Tada ji timptelėjo G. Š. už rankovės ir viena kitai stvėrė į plaukus. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme vidinį įsitikinimą, jog šiuo atveju nebuvo kilusi būtinios ginties situacija sustiprina ir tas faktas, kad pačios kaltinamosios teigimu, į svetimą konfliktą kišosi, nes G. Š. jiems visą vakarą sugadino. Iš pradžių su B. K. viskas buvo gerai, bet po 3-4 val. jis pasidarė piktas. Kaltinamosios manymu, gal B. K. ir vienas galėjo išaiškinti santykius. Be to, pagrindą taip manyti sustiprina ir tas faktas, jog remiantis E. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad kai atvažiavo G., K. M. pasakė visiems „einam į lauką“, o priėjusi prie atvykusios merginos ir pradėjo ją mušti, tempti už plaukų. Ji matė, kaip K. su koja spyrė į veidą atvykusiai merginai ne mažiau 3 kartų (2 t., b. l. 98-99). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog G. Š., norėdama iškviesti policiją, bandė pasiimti savo mobilųjį telefoną, tačiau K. M. jį iš jos atėmė. Šią aplinkybę, jog nukentėjusios telefoną turėjo K. M. patvirtino ir F. K., kuri prašė atiduoti telefoną, kad greičiau pasibaigtų konfliktas. Minėtos aplinkybės, sugretinus su kaltinamosios elgesiu – šalinantis iš vietos, kai išgirdo atvykstančią policiją, o atvykusiems pareigūnams atėjusi į butą teigė, kad konflikte nedalyvavo, rodo, jog kaltinamoji K. M. veikė išimtinai puolamaisiais veiksmais ir aiškiai suvokė, kad tai ji prieš nukentėjusiąją atliko fizinius veiksmus ir norėjo tyčia sužaloti nukentėjusiąja, nesant jokio objektyvaus kėsinimosi į kaltinamosios sveikatą.

40. Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamus atveju teismui nekyla abejonių, kad K. M. prieš nukentėjusiąją G. Š. smurtavo viešoje vietoje, kadangi pirmiau paminėtų asmenų parodymais nustatyta, jog įvykis kilo 2020 m. balandžio 12 d. apie 5.00 val. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad viešoje vietoje, prie daugiabučio namo, kaltinamosios K. M. padarytais tyčiniais smurtiniais veiksmais, pagriebus abiem rankomis G. Š. už plaukų, palenkus jos galvą žemyn, ne mažiau kaip 2 kartus spyrus keliu jai į galvą ir ištempus ją iš automobilio, G. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs plaukų netekimu galvos plaukuotoje dalyje kairio momens srityje. Atliktų veiksmų pobūdis, leidžia spręsti, kad išties, nukentėjusiajai kartu buvo sukeltas ir fizinis skausmas.

41. Teismas taip pat pažymi, kad vien viešos vietos ir smurtinių kaltinamosios K. M. veiksmų nepakanka jos veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl kaltinamosios K. M. viešoje vietoje panaudotų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją G. Š. kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).??? Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). ??Nagrinėjamu atveju K. M. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (prie daugiabučio namo), dėl menkavertės priežasties, be aiškios motyvacijos (aiškinantis dėl santykių su kitais žmonėmis, kaip pati patvirtino kaltinamoji, kad nukentėjusioji sugadino visą vakarą), naudojant įžūlius smurtinius veiksmus (pagriebus abiem rankomis G. Š. už plaukų, palenkus jos galvą žemyn, ne mažiau kaip 2 kartus spyrus keliu jai į galvą ir ištempus ją iš automobilio), nuo kurių sužalojimus patyrė nukentėjusioji G. Š., nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (pranešėjui, E. J.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad dėl šios situacijos policija gavo privataus fizinio asmens pranešimą apie tai, kad jį prikėlė triukšmas, todėl pastarasis paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui informavo apie tai, kad mato muštynes ir merginą jėga bando įsodinti į automobilį „BMW“ (2 t., b. l. 73-75), kuris detalizuotas kitų objektų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad pranešėją prikėlė triukšmas (2 t., b. l. 112-113). Visa tai rodo, kad kaltinamosios veiksmai išties sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuo atveju nukentėjusios patirtas fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nekvalifikuojami, nes šiuos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamoji K. M. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius.

42. Kartu teismas pažymi, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, t. y. padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori ją pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015). Tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Šioje byloje įvertinus tai, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, būtina nustatyti, kad kaltinamoji K. M. prie daugiabučio namo, smurtaudama prieš nukentėjusiąją G. Š. suvokė, jog viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir to norėjo, arba, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Bylos aplinkybės patvirtina, kad K. M., veikdama viešoje vietoje, pasirinkdama smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindama, kokį poveikį visuomenei turės jos veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

43. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios K. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

44. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai, ar tik iš dalies. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

45. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017), o gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006 ir kt.).

46. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (toliau – ir Sąrašas), kanapės (antžeminės dalys) ir kokainas yra narkotinės medžiagos, o amfetaminas – psichotropinė medžiaga.

Dėl K. M. kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje

47. Šioje byloje K. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.35 val., nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu be B. K. žinios iš jo paėmė suktinę, kurioje buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,018 g, taip šią suktinę neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgydama, o po to ją nenustatytomis aplinkybėmis, t. y. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, laikė ir gabeno, kol ją 2020 m. balandžio 12 d. nuo 8.35 iki 9.06 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jos rankinėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

48. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad K. M. pareikštame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamosios K. M. veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

50. Taigi matyti, nors ir kaltinamoji K. M. pripažino savo kaltę dėl disponavimo narkotine medžiaga, vis tik teismas tokius kaltinamosios K. M. parodymus dalyje dėl įgijimo momento vertina gana kritiškai ir jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį. Teismo vertinimu, be jos pačios prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios kaltę. Visų pirma, pažymėtina, jog apklausiama teisme liudytoja E. J. parodė, kad žino, jog pas K. M. rado B. K. suktinę, kurią jis norėjo surūkyti, bet ji yra prieš tokius dalykus ir K. M. pasakė, kad įsidės suktinę į piniginę. Pasakė K. M., kad išmestų tą suktinę, bet ji įsidėjo. Pasak liudytojos, nepamena, ar K. M. atsinešė piniginę ar nusinešusi suktinę įsidėjo. Nors apklausiama teismo posėdžio metu pati kaltinamoji K. M. ir nenurodė tokių aplinkybių, kad kambaryje būtų buvusi ir E. J. ir nurodė priešingai, nepamenanti, ar E. J. matė, kaip paėmė suktinę, nepamena ir to, ar pasakė E. J., kad paėmė suktinę. Pirmiau minėti liudytojos parodymai daugiau atitinka kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad „drauge su E. pamatė, kaip B., gulėdamas savo lovoje, laiko rankoje cigaretę. E. pasakė, kad B. nerūkytų namuose, nes jai nepatinka cigarečių dūmai. Ji kartu su E. iš B. rankų paėmė tą cigaretę. Kai cigaretė buvo jos rankose, ji pamatė, kad tai suktinė. Kai atėmė iš B. tą suktinę, ji įsidėjo ją į savo piniginę, o piniginę įsidėjo į savo rankinę, kurią pastatė galimai kambaryje ant grindų“ (3 t., b. l. 45-47, 59-61, 96-97), todėl teismas sprendžia, kad nuoseklumo prasme, kartu sugretinus šiuos parodymus, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti K. M. parodymai patikimesni, nors iš esmės ji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę laikymo fakto pripažino.

51. Tuo tarpu dėl šioje dalyje pateikto kaltinimo K. M., teismas nesiremia B. K. duotais parodymais teisme apie K. M. paimtą suktinę, kadangi pastarasis paaiškino, kad nematė, kaip K. M. paėmė. Pats padarė tokias išvadas dėl paėmimo, jog jis nevartotų narkotinių medžiagų, kai suktinę rado pas ją. O kad rado pas K. M. suktinę, kaltinamojo teigimu, jam pasakė policija. Todėl teismas neturi pagrindo remtis kaltinamojo B. K. parodymais, kadangi pastarasis paties įvykio nematė ir tokias išvadas padarė tik, kai policija pastarajam pranešė apie pas K. M. rastą suktinę. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog pačios kaltinamosios parodymus dėl narkotinės medžiagos įgijimo teismas vertina ganėtinai kritiškai, jos kaltę laikius narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Štai iš teisiamojo posėdžio metu kitiems parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų-policijos pareigūnų A. G. ir P. S. parodymų matyti, kad jie davė nuoseklius, tarpusavyje sutampančius parodymus apie pas K. M. rankinėje esančioje piniginėje surastos suktinės aplinkybes. Štai A. G. ir P. S. parodė, kad paklausus K. M., kam priklauso moteriškas rankinukas miegamajame, ji atsakė, kad tai jos rankinukas. Apžiūrėjus rankinę, juodos spalvos piniginėje rado suktinę. Paklausta, iš kur jos piniginėje atsirado suktinė, K. M. nieko paaiškinti negalėjo (2 t., b. l. 132-133, 140-141). Pirmiau minėtų liudytojų-policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme pagarsintus parodymus kartu detalizuoja ir patvirtina P. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės (2 t., b. l. 130).

52. Teismas, svarstydamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. 0,018 g, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos), pagal kurias, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalys) yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamosios K. M. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, kuria ji disponavo, nesiekia nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

53. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamoji disponavo narkotine medžiaga turėdama tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į nedidelį rastos narkotinės medžiagos kiekį bei suradimo aplinkybes, sugretinus su kaltinamosios parodymais, t. y. kad ji paėmusi iš B. K. suktinę be jo žinios, įsidėjo į savo rankinę, tam, kad kaltinamasis nerūkytų. Išvada, jog ji turėjo tikslą platinti kanapes (antžemines dalis), būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos medžiagos kiekį, t. y. 0,018 g, kuris nesiekia nedidelio kiekio ribos.

54. Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad K. M., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.35 val., nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu be B. K. žinios iš jo paėmė suktinę, kurioje buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,018 g, taip šią suktinę neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgydama, o po to ją laikė, kol ją 2020 m. balandžio 12 d. nuo 8.35 iki 9.06 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jos rankinėje rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamosios K. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

55. Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vadovaujantis in dubio pro reo principu šalina iš kaltinimo K. M. inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį – gabenimą, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

56. Kaip jau buvo minėta, kad gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.), jos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog kaltinamoji K. M. iš B. K. paėmusi suktinę be jo žinios ir įsidėjusi į savo rankinę, kur suktinė buvo rasta atlikus apžiūrą, tokiu būdu įgijusi ją siekė laikyti su savimi, tam, kad B. K. nerūkytų, todėl, teismo vertinimu, jos veiksmuose įžvelgti medžiagos gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties teismas šalina iš K. M. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos gabenimą – kaip nepagrįstą ir perteklinį.

57. Vis dėlto, nepaisant to, kad iš K. M. pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – narkotinės medžiagos gabenimas, šis faktas nepaneigia kaltinamosios K. M. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi ji realizavo du iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, o to visiškai pakanka pripažinti K. M. kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl B. K. kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje

58. Šioje byloje B. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), rado maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 1,978 g, narkotinė medžiaga – kokainas, kurios masė 0,046 g, ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė 0,016 g, taip šias medžiagas neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgydamas, po to jas nuo 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. iki 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.35 val. nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė, kol tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.35 val., nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, panaudojo 0,018 g kanapių (antžeminių dalių) suktinei pasidaryti, kurią vėliau tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.35 val., nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu be jo žinios iš jo paėmė K. M., o likusias medžiagas 2020 m. balandžio 12 d. nuo 8.35 iki 9.06 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

59. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad taip pat ir B. K. pareikštame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka pastarojo veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

61. Teismas, svarstydamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. iki suktinės, kuria disponavo K. M., padarymo – 1,978 g, kokaino kiekis – 0,046 g ir amfetamino kiekis – 0,016 g, atitinka, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi minėtomis Rekomendacijomis, pagal kurias, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalys) yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – 20 g ir nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo B. K. skirtingomis rūšimis disponuotomis narkotinėmis ir psichotropine medžiagomis kiekis, nei vienos iš jų nesiekia nedidelio kiekio ribos, todėl kaltinime, o kartu ir specialisto išvadoje nurodytų narkotinių ir psichotropinės medžiagų kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

62. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis disponavo narkotinėmis ir psichotropine medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į nedidelius rastų medžiagų kiekius bei suradimo aplinkybes, t. y. ant komodos krašto rasti du permatomi plastikiniai maišeliai, iš kurių viename yra baltos spalvos miltelių, o kitame baltos spalvos miltelių likučių, šalia maišelio stovi rudos spalvos konteineris, kurio viduje matosi baltos spalvos miltelių likučiai, šalia lovos esančios spintelės stalčiaus kampe guli permatomas plastikinis maišelis, kurio viduje žalios spalvos augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga (2 t., b. l. 28-35). Be to, pagrindą taip manyti sustiprina ir apžiūros metu balkone ant stalo rastas rūkymui skirtas prietaisas, ant kurio paviršių, pagal specialisto išvadą yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir (ar) kanapių dervos pėdsakai, t. y. tos pačios rūšies, kuri rasta ir jo namuose. Taip pat pagrindą manyti, kad namuose rastos medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamasis skirtas asmeniniam vartojimui, sustiprina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 853/2020(01) kurioje nurodoma, kad tuoj pat po įvykio, B. K. paimtame šlapime, rasta amfetamino (2 t., b. l. 59) – medžiagos, kuri taip pat buvo rasta jo bute. Įvertinus pirmiau minėtus duomenis, rastų medžiagų kiekius, nėra pagrindo konstatuoti, kad pastarasis minėtas medžiagas laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.

63. Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad B. K., 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), rado maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 1,978 g, narkotinė medžiaga – kokainas, kurios masė 0,046 g, ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė 0,016 g, taip šias medžiagas neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgydamas, po to jas nuo 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. iki 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.35 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė, kol tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.35 val., nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, panaudojo 0,018 g kanapių (antžeminių dalių) suktinei pasidaryti, kurią vėliau tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2020 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. ir ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 12 d. apie 8.35 val., nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu be jo žinios iš jo paėmė K. M., o likusias medžiagas 2020 m. balandžio 12 d. nuo 8.35 iki 9.06 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo B. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

64. Teismas, analogiškai ir B. K. pateiktame kaltinime, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vadovaujantis in dubio pro reo principu šalina iš kaltinimo inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį – gabenimą, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog kaltinamasis B. K., dieną prieš narkotinių ir psichotropinės medžiagų suradimą bute, radęs prie savo namų, pastarąsias parsinešė namo, tokiu būdu jas įgydamas, jas siekė laikyti savo žinioje, o tai, kad radęs jas gatvėje parsinešė namo, jo veiksmuose įžvelgti medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra teisinio pagrindo, kadangi gabenimo požymis preziumuojamas remiantis narkotinių ir psichotropinės medžiagų įgijimo ir laikymo faktu. Dėl šios priežasties teismas analogiškai šalina iš B. K. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – medžiagų gabenimą – kaip nepagrįstą.

65. Nepaisant, kad iš B. K. pateikto kaltinimo šalintinas vienas veikos objektyvusis požymis – medžiagų gabenimas, šis faktas nepaneigia jo kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo du iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – medžiagų įgijimą ir laikymą, o to visiškai pakanka pripažinti B. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl skirtinų bausmių

Dėl K. M. skirtinos bausmės

66. Teismas, skirdamas bausmę K. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos taip pat alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas, o BK 284 straipsnyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

67. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajai K. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nebaigtas nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su viešąją tvarka, žmogaus sveikata. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai K. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jos asmenybę bei elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. K. M. yra jauno amžiaus, dirbanti (3 t., b. l. 70), auginanti du mažamečius vaikus, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta vieną kartą už keliavimą transporto priemonėmis be bilieto, paskirta bauda sumokėta (3 t., b. l. 71), iki šių veikų padarymo praeityje neteista (3 t., b. l. 72). K. M. per 5 metų laikotarpį negydyta Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale (1 t., b. l. 85), taip pat negydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 86). Teismo vertinimu, kaltinamoji K. M. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkusi sistemingai nusikalsti, tačiau pastebimas jos nežymus polinkis elgtis ne pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Be to, veikos padarymo metu pastaroji buvo vartojusi alkoholio, kas galėjo nulemti pastarosios smurtavimą prieš nukentėjusiąją. Teismas nustato kaltinamosios K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino esmines faktines veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje ir už BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus – laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkį. Kartu skirtini BK 47 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2, 4 punktuose numatyti įpareigojimas ir draudimai. Teismo vertinimu, pagal K. M. ir jos padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės su skirtinais įpareigojimu ir draudimais, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos, ar per švelnios.

68. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį ir BK 259 straipsnio 2 dalį bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 284 straipsnį paskirta bausme apimant bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmiau paminėta paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

69. K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 63-66) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl B. K. skirtinos bausmės

70. Analogiškai ir šiuo atveju, teismas, skirdamas bausmę B. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

71. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam B. K., atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropine medžiagomis, disponuota trijomis skirtingos rūšies medžiagomis. Kartu teismas atsižvelgia į jo asmenybę bei elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog B. K. yra jauno amžiaus, dirbantis (3 t., b. l. 32), per pastaruosius penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie keleto paskirtų baudų sumokėjimą nėra, keletas baudų sumokėta, galiojančios, taip pat vieną kartą baustas administracine tvarka po veikos padarymo už viešosios rimties trikdymą (3 t., b. l. 33-37), iki šios veikos padarymo praeityje neteistas, jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra (3 t., b. l. 38). Tuo tarpu duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis B. K. yra padaręs keletą administracinių nusižengimų, tačiau nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs nusikalsti, ši jo veika laikytina atsitiktine. Teismas nustato kaltinamojo B. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino esmines veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į padarytą baudžiamąjį nusižengimą ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, pagal B. K. ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

72. Kaltinamasis B. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 12 d. 5.40 val. iki 2020 m. balandžio 12 d. 15.07 val. (3 t., b. l. 17, 20). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

73. Teismas, įvertinęs B. K. skirtinos baudos dydį, jauną amžių, taip pat į tai, kad nors ir yra dirbantis, tačiau nėra sumokėjęs visų administracinių nuobaudų, šalyje bei pasaulyje susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso pandemijos, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – šešis mėnesius.

74. Kaltinamajam B. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (3 t., b. l. 21-25) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl pareikšto civilinio ieškinio

75. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

76. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji K. M. atsakinga už nukentėjusios G. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusios ir civilinės ieškovės patirtą žalą.

77. Byloje nukentėjusioji G. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė fizinį skausmą, buvo labai išsigandusi ir pažeminta (2 t., b. l. 90). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino, jog civiliniame ieškinyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, ji reiškia ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žaos atlyginimo. Nukentėjusios teigimu, patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio jautė baimę. Įvykio pasekmes jaučia iki šiol, nes plaukai buvo išpešti, nes kaip ekspertai patvirtino, kad buvo išpeštas nemažas kiekis plaukų ir patyrė fizinį skausmą. Fizinis skausmas truko apie 1-2 savaites, bet dvasiniai išgyvenimai ilgiau tęsiasi. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš kaltinamosios K. M..

79. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad G. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kai asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6 000 Lt (t. y. nuo 145 Eur iki 1 738 Eur). Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015; 2K-473/2013; Nr. 2K-522/2013; Nr. 2K-70/2013; Nr. 2K-12/2012; Nr. 2K-605/2011, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-654/2017 – priteista 200 Eur neturtinė žala už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą – kai T. R. paėmęs nukentėjusiajai abejomis rankomis už kaklo suspaudė, po to sugriebęs J. R. už plaukų ją tampė ir dėl šių jo veiksmų J. R. neteko viršugalvio užpakalinės srities plaukų.

80. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamosios kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusioji neabejotinai jautė skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, įvykio metu buvo išpešti plaukai, nurodė, kad fizinis skausmas truko apie 1-2 savaites, bet dvasiniai išgyvenimai tęsiasi ilgiau. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G1065/2020(01) užfiksuotus duomenis apie G. Š. nustatytą plaukų netekimą 3x1 cm plote galvos plaukuotoje dalyje, kairio momens srityje (2 t., b. l. 95-96). Teismo vertinimu, plaukšų netekimas jauno amžiaus merginai išties kelia gana didelius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad K. M. griebė už viršugalvio ir tempė į apačią galvą. Jautė didelį skausmą, todėl rėkė ir žmonės pagalvojo, kad bando pagrobti. Kartu teismas įvertina ir kaltinamosios turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamoji yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, augina du mažamečius vaikus, kuriais reikia rūpintis.

81. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamosios amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į pirmiau paminėtą susiformavusią teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis tokiose bylose svyruoja nuo 145 Eur iki 1 738 Eur, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai G. Š. nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 600 Eur.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant bendrauti su B. K. (B. K.) ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

K. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jai dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant bendrauti su B. K. (B. K.) ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

K. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant bendrauti su B. K. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 259 straipsnio 2 dalį, tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, po to, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir K. M. paskirti galutinę vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant bendrauti su B. K. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajai K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 12 d. 5.40 val. iki 2020 m. balandžio 12 d. 15.07 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti B. K. nubaustu galutine 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti B. K. šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam B. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamosios K. M. nukentėjusiajai G. Š. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus – po cheminio tyrimo likusias narkotines/psichotropines medžiagas, saugomas Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje ir kitus po cheminio tyrimo likusius objektus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, perduotus pagal kvitą B, serija BBB Nr. 6PK002231 – sunaikinti, o voke esančią CD laikmeną (pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą), prisegtą prie galinio bylos viršelio – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešių mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.