- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-55-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12132-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. Č.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 28-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2970-1026/2020 pagal ieškovo R. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl paveldėjimo teisės ginčijimo, trečiasis asmuo Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaras M. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Č., patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė pripažinti negaliojančiu Kauno m. 28-ojo notarų biuro notaro M. V. 2013 m. lapkričio 29 d. patvirtintą testatorės I. B. sudarytą A. V. vardu testamentą (reg. Nr. MV-10492) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-9, 148-150).
2. Nurodė, kad testatorė I. B. yra ieškovo biologinė motina, tačiau jį buvo įsisūnijusi jos motina E. Č.. Testatorė su motina E. Č. gyveno bute (duomenys neskelbtini). E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) d. Ieškovas, sukūręs šeimą, gyveno atskirai, bet su įmote ir testatore palaikė glaudžius santykius. I. B. daug metų turėjo psichikos sutrikimų, polinkį alkoholiui. Testatorę 2010 m. ištiko infarktas, ji sunkiai sirgo, tačiau ir po ligos alkoholio nenustojo vartoti. A. V. stengėsi apriboti jos bendravimą su ją supančiais žmonėmis. Testatorė 2013 m. lapkričio mėnesį pasikvietė ieškovą su žmona pas save į namus, kai A. V. nebuvo namuose, ir jam atidavė testamento originalą, paaiškinusi, kad bijo, jog A. V. testamentą sunaikins.
3. Apie 2013 m. lapkričio 29 d. sudarytą testamentą ieškovas sužinojo tik po testatorės laidotuvių. Ieškovui kyla rimtų abejonių, ar jį sudarydama testatorė, turėdama psichikos sutrikimų, kurie tęsėsi ilgą laiką, gebėjo tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo valią. Didžiausias skirtumas testatorės savijautoje pasimatė būtent 2013 metais. Testatorės psichinė sveikatos būklė prieš atvykimą pas notarą 2013 m. lapkričio 29 d. buvo bloga, tuo metu ji naudojo slopinančio poveikio raminamuosius vaistus, progresavo psichinis susirgimas, o 2014 m. sausio 8 d. namuose bandė nusižudyti. Jai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Antrąjį testamentą atsakovo atžvilgiu testatorė sudarė psichinės būklės pablogėjimo metu. Gyvendama su A. V., testatorė buvo priversta slėpti savo tikrąją valią bendrauti su ieškovo šeima, kas jai kėlė pastovią įtampą, veikė nestabilią psichiką, jos tikrąją valią palikti turtą ieškovui. Tarp ieškovo ir motinos I. B. nebuvo jokių pykčių, ji labai mylėjo savo anūkę – ieškovo dukrą, palaikė šiltus santykius, dalindavosi rūpesčiais. Testatorė po savo motinos E. Č. mirties disponavo paliktais pinigais, už butą (duomenys neskelbtini) g. mokėdavo pati, testatorė ir atsakovas gyveno kiekvienas iš savo lėšų. Medicininiai duomenys rodo, jog testatorė dažnai būdavo apsvaigusi. Kaimynė A. P. paliudijo, kad testatorė vartojo alkoholį, girdėjo testatorės barnius su atsakovu.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 62-67, 169-173).
5. Nurodė, kad I. B. pažįsta nuo 1968 m., jie bendravo, padėjo prižiūrėti I. motiną E. Č.. Po E. Č. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovas pradėjo gyventi su I. B. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Atsakovas ir testatorė iki pat testatorės mirties (duomenys neskelbtini) d. gyveno kartu, 2010-2011 m. bute darė remontą, pirko baldus, už viską mokėjo atsakovas, nes turėjo santaupų. Mokesčius už butą mokėjo testatorė, atsakovas neprisidėjo. Jų santaupos ir pinigai nebuvo bendri. Testatorė dažnai skųsdavosi skausmais, jie kartodavosi. I. B. verkdavo, kad sūnus pas ją neužeina. Po infarkto I. B. sveikata pablogėjo, būdavo pilvo skausmai, ne kartą ją vežė į ligoninę. Atsakovas nežinojo, kad testatorė sirgo depresija. Tarp testatorės ir atsakovo buvo kilęs tik vienas konfliktas, kai ji alkoholiu ramino skausmus. I. B. kelis kartus buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje, paskutinį kartą – 2016 metais. Atsakovas nežinojo, kad testatorė sudarė antrąjį testamentą jo naudai. Testatorė sakė, jog sūnus jos nežiūri, nebendravo, tikriausiai dėl to ir perrašė testamentą, perrašant jis kartu nebuvo. Testatorei iki pat mirties nebuvo nustatytos psichinės ligos, jos veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nebuvo apribotas, jos rūpintojas paskirtas nebuvo. Testatorė iki pat savo mirties buvo sąmoninga, aiškiai dėstė savo mintis, adekvačiai mąstė ir elgdavosi.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaras M. V. su ieškiniu nesutiko (T.1, b.l. 122).
7. Nurodė, kad testatorė I. B. jo patvirtintus testamentus – 2010 m. spalio 14 d. notarinio registro Nr. MV-3473 ir 2013 m. lapkričio 29 d. notarinio registro Nr. MV-10492 sudarė, būdama visiškai veiksni, suprasdama savo veiksmus ir pasekmes. Testatorė norėjo, kad vėlesniu testamentu jos turtą paveldėtų A. V.. Testamentą pasirašė pati I. B..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. Č. atsakovui A. V. 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 38,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (T.2, b.l. 114-128).
9. Teismas atmetė ieškovo ir jo atstovės argumentus dėl pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos, psichologijos kompleksinės ekspertizės mirusiosios I. B. psichinei būklei nustatyti skyrimo, kadangi teismui nekilo abejonių dėl atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumo. Įvertinus 2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-70/2020 formą bei turinį, jis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1R-311 „Dėl teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1R-327 „Dėl Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ bei Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus, turi įžanginę, tiriamąją ir išvadų dalis.
10. Priešingai, nei nurodė ieškovas bei jo atstovė, tiriamojoje dalyje nuosekliai, konkrečiai ir aiškiai aprašyti bylos medžiagos bei pateiktos medicininės dokumentacijos duomenys. Liudytojų parodymai išdėstyti akto tiriamojoje dalyje, ekspertas nurodė, kad išklausyti pateikti teismo posėdžių įrašai, kuriuose ieškovo ir atsakovo pusės palaikė savo prieštaringas pozicijas, aprašyti visų teismo apklaustų liudytojų paaiškinimai. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados dalyje nurodyta, kad bylos medžiagoje pateiktose ieškovo ir atsakovo pozicijose, liudytojų paaiškinimuose apie testatorės būklę duomenys prieštaringi, ekspertiniu požiūriu neinformatyvūs, tačiau pažymėta, kad konkrečių ir aiškių tiriamosios grubių kognityvinių funkcijų sutrikimų požymių nei vienas nenurodė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo vertinta bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, šalių liudytojų paaiškinimai. Ekspertams nekilo abejonių dėl jiems pateiktos medžiagos išsamumo, teismui nebuvo suformuluotas prašymas jų pateikti papildomai.
11. Teismo psichiatrijos 2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 11 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-70/2020 nurodyta, kad 1) testatorei I. B. testamento sudarymo metu 2013 m. lapkričio 29 d. konstatuojama (duomenys neskelbtini); 2) vartojamų medikamentų nustatymas nepriklauso teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams, pažymint, kad duomenų apie medikamentinio gydymo šalutinį poveikį, galėjusį trikdyti testatorės I. B. gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nėra; 3) objektyvių duomenų I. B. testamento sudarymo metu (2013 m. lapkričio 29 d.) nustatyti priklausomybės alkoholiui nėra; 4) pagal savo psichikos būklę I. B. testamento sudarymo metu (2013 m. lapkričio 29 d.) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, pasekmes ir galėjo juos valdyti. Atsakymuose į 5 bei 6 klausimus nurodyta, kad atsakyta 4 punkte, o 7 klausimas – nepriklauso teismo psichiatrijos kompetencijai. Teismas vertino, kad ekspertas pakankamai, objektyviai ir aiškiai atsakė į jam užduotus klausimus pagal savo kompetenciją, o eksperto kvalifikacija ir kompetencija nekelia abejonių.
12. Atmetęs ieškovo ir jo atstovės argumentus dėl abejonių ekspertizės akto forma bei turiniu, teismas rėmėsi ekspertizės aktu, kaip pagrįstu ir išsamiu įrodymu, ir neskyrė pakartotinės ekspertizės, nes ekspertas išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, gretino su bylos medžiaga bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal jam užduotus klausimus. Vien ieškovo ir jo atstovės nesutikimas su eksperto išvadomis ir noras jas vertinti kitaip nėra pagrindas teismui abejoti eksperto kompetencija, kitaip vertinti medicininius dokumentus ir bylos duomenis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės aktu, eksperto išvadą laikė išsamia, pagrįsta ir nekeliančia abejonių.
Šalies argumentai
13. Ieškovas, teigdamas, kad I. B. 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, rėmėsi savo paaiškinimais ir liudytojų N. P., R. Č. (savo sutuoktinės), A. P. (kaimynės) paaiškinimais. Atsakovas ir jo atstovė nesutikdami nurodė, kad testatorė I. B. nebuvo priklausoma nuo alkoholio, jai nebuvo nustatytos psichinės ar kitokio pobūdžio ligos, dėl kurių testatorė negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, prieš testatorę nebuvo naudojamas psichologinis ir kitokios formos smurtas ar spaudimas. Savo atsikirtimus grindė liudytojų A. V. L. (kaimynės), A. R. (kaimyno), J. U. (kaimynės), I. Ū. (kaimynės) paaiškinimais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas liudytojų paaiškinimus vertino kaip prieštaringus dėl iš esmės skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi. Abi šalys pateikė subjektyvaus manymo argumentus, vertino mirusiosios būseną atitinkamais laikotarpiais, tačiau gretinant su ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, labiau tikėtinais laikytini atsakovo ir jo liudytojų paaiškinimai.
15. Subjektyvus ieškovo vertinimas, kad sirgdama (duomenys neskelbtini) ir kitomis ligomis, testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ir 2013 m. lapkričio 29 dieną, kai buvo sudaromas testamentas ji jau buvo tokios būsenos, negali būti laikomas pagrįstu, nes sugretinus ieškovo paaiškinimus su ekspertizės išvadomis, matyti, kad įvertinus nuo 2003 metų iki aktualaus ir artimo 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo datai laikotarpio I. B. sirgo (duomenys neskelbtini), jai buvo atliktos pilvo organų operacijos, persirgo (duomenys neskelbtini), turėjo antsvorio, kt., duomenų apie reikšmingus psichikos būklės pakitimus (kongnityvinį nepakankamumą, psichozės reiškinius), galinčius turėti įtakos testatorės gebėjimui suprasti savo veiksmus, testamento sudarymo laikotarpiu medicinos dokumentuose nėra. Nuo 2014 m. lapkričio 7 d., t. y. beveik po metų po 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo, fiksuojama, jog testatorė buvo gydyta psichiatrinio profilio stacionare pakartotinai. 2016 m. sausio 5 d., 2018 metais išliko organinės (duomenys neskelbtini), pažymėtas testatorės nenoras gyventi. Ieškovas šiuos vėlesnius laikotarpius tapatina su 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo laikotarpiu. Toks vertinimas prieštarauja eksperto išvadoms, jog apibendrinus visus pateiktus duomenis nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie testatorei 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu pasireiškusius psichikos būklės sutrikimus, galėjusius tuo metu trikdyti jos gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Vėlesniu periodu jai nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri išsivysto palaipsniui, progresuojant (duomenys neskelbtini) sutrikimams, tačiau reikšmingai (duomenys neskelbtini) nesutrikdo. Eksperto išvadoje konstatuota, kad medicininėje dokumentacijoje nuo 2014–2018 metų atžymimi (duomenys neskelbtini) požymiai, nesiekiantys (duomenys neskelbtini) lygmens, tiek gydant psichiatrinio profilio stacionare, tiek ambulatorinių metu psichikos sutrikimų, galinčių trikdyti asmens gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nenustatyta. Teismas sprendė, kad liga ((duomenys neskelbtini)) 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu nebuvo tokios stadijos, kad trukdytų I. B. suvokimui. Ieškovo nurodyti testatorės sveikatos sutrikimai ne tik neturėjo įtakos jos psichinei sveikatai, bet ir paneigia jo argumentus apie buvusį neadekvatų jos elgesį.
16. Tais pačiais pagrindais teismas atmetė ieškovo argumentus, jog testatorė turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, kadangi objektyvių duomenų, kad I. B. 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas, nėra. Tai atitinka eksperto išvadą ir bylos duomenis. Liudytoja R. Č. (ieškovo sutuoktinė) paaiškino, jog testatorė 2010 metais spalio mėnesį testamentą surašė, būdama ligoninėje, buvo išsigandusi, kad gali staigiai mirti ir viskas liktų nesutvarkyta dėl ieškovo pavardės. 2010-2013 metais jai buvo atlikta ne viena žarnyno operacija, psichologinė būklė buvo bloga. Liudytoja teigė, kad testatorė turėjo problemų dėl alkoholio, 2014 metais sausio mėnesį pokalbio metu pirmą kartą sužinojo, kad testatorė prie atsakovo bandė žudytis. Tokie liudytojos paaiškinimai vertintini, kaip subjektyvūs. Liudytoja apie atitinkamus laikotarpius pasakoja abstrakčiai, juos tapatina su 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo laikotarpiu. Liudytoja yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Tokiais liudytojos paaiškinimais teismas rėmėsi tik ta apimtimi, kad byloje ir nekilo ginčas dėl to, kad I. B. turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau šios aplinkybės nesutrukdė jos gebėjimui išreikšti savo valią nei 2010 metais, nei 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu.
17. Liudytojos A. P. paaiškinimus teismas vertino, kaip prieštaraujančius ekspertizės išvadoms, tai, kad ji epizodiškai vartojo alkoholį, neturėjo įtakos jos suvokimui 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu.
18. Liudytojų paaiškinimus dėl testatorės darbo patirties patvirtina atsakovo ir jo atstovės pateiktos I. B. darbo knygelės įrašų kopijos. Iš jų įrašų matyti, kad 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo laiku I. B. žymėjo asmenis bei kainą už atliktą paslaugą, kirpimą. Tai sustiprina teismo įsitikinimą, kad kruopštūs įrašai buvo daromi asmens, galinčio suvokti savo veiksmų prasmę ir esmę. Atsakovo liudytojų A. V. L., A. R., J. U., I. Ū. nurodytos aplinkybės apie jos savarankiškus sprendimus, nusiskundimus apie santykius su ieškovu, bendravimą su kaimynais, suformuoja išvadą, kad I. B. 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu nebuvo socialiai pažeidžiamas asmuo, kad ją galėjo paveikti kitas kartu gyvenantis asmuo. I. B. pati savimi pasirūpino, o epizodiniai sveikatos pablogėjimai nebuvo tokie, kad paveiktų jos savarankišką sprendimą palikti turtą ne savo šeimos nariui. Teismas pritarė teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai, kad nors bylos medžiagoje pateiktuose ieškovo ir atsakovo pozicijoje bei liudytojų paaiškinimuose apie testatorės būklę duomenys prieštaringi, ekspertiniu požiūriu neinformatyvūs, tačiau konkrečių ir aiškių tiriamosios grubių kognityvinių funkcijų sutrikimų požymių nebuvo nurodyta.
Šalies argumentai
19. Ieškovas, jo sutuoktinė savo paaiškinimuose nurodė, jog jų santykiai su I. B. buvo šilti, jie nesipyko. Tačiau liudytojai V. L., A. R., J. Ū. teigė, kad testatorė skundėsi santykiais su sūnumi. Ekspertizės akte, remiantis medicininių dokumentų įrašais, užfiksuota, jog prieš savaitę stipriai sukonfliktavo su sūnumi, anot ligonės „manęs dar niekas nėra taip įžeidęs“, todėl teismas sprendė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. testamentas gali būti nenaudingas ieškovui, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad testamentas būtų nenaudingas, žalingas pačiai testatorei.
20. Ieškovas nurodė, kad jis pats turėjo sveikatos negalavimų, jog testatorė I. B. jam davė lėšų klubo sąnario operacijai atlikti. Nors jis yra iš dalies darbingas, tačiau jis nereiškė reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, todėl toks reikalavimas nebuvo nagrinėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog testatorė I. B. testamento sudarymo metu – 2013 m. lapkričio 29 d. buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Eksperto išvados iš esmės sutampa tiek su teismo posėdyje apklaustų atsakovo, tiek ir liudytojų paaiškinimais ir leidžia teismui daryti išvadą, kad testatorė iki savo mirties gyveno savo amžių atitinkantį normalų gyvenimą – pagal fizines galimybes rūpinosi savimi, savarankiškai tvarkė savo finansus, bendravo su aplinkiniais – giminaičiais, kaimynais. Ieškovo argumentai, kad testatorė buvo paveikta A. V. daromu jai moraliniu spaudimu, nepatvirtinti bylos duomenimis. Iki 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo I. B. kartu su atsakovu A. V. pagal bylos duomenis gyveno apie penkerius metus, todėl vien ieškovo manymas apie A. V. spaudimą neturi jokios įtakos testatorės valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto priėmimui. I. B. sprendimas visą savo turtą palikti vienam atsakovui, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jog testatorė adekvačiai vertino situaciją, savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ir ši valia yra gerbtina, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
22. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovui priteistinos jo patirtos 2 601,50 Eur atstovavimo išlaidos. Be to, iš ieškovo priteistinos valstybės byloje patirtos 38,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniame skunde ieškovas R. Č. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.2, b.l. 136-147). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu testatorė suprato savo veiksmų reikšmę. Testatorės psichinė sveikatos būklė prieš atvykimą pas notarą 2013 m. lapkričio 29 d. buvo bloga, nes tuo metu testatorė naudojo slopinančio poveikio raminančius vaistus, jai jau progresavo psichinis susirgimas. Dvi savaitės prieš antrojo testamento surašymą pagal medicininius duomenis testatorė jautėsi blogai, paūmėjo (duomenys neskelbtini). Praėjus pusantro mėnesio po antrojo testamento sudarymo, 2014 m. sausio 8 d. testatorė atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Teismas neatsižvelgė į duomenis apie J. B. būseną sandorio sudarymo metu bei neįvertino sudaryto sandorio turinio. Ieškovas yra vienintelis testatorės vaikas. Jokių nesutarimų tarp ieškovo ir testatorės niekada nebuvo. I. B. 2010 m. spalio 14 d. sudarė testamentą, kuriuo visas jai priklausęs turtas buvo paliktas ieškovui R. Č.. Jokių išskirtinių įvykių, konfliktų tarp ieškovo ir testatorės nuo šio testamento iki naujo testamento sudarymo nebuvo, taigi, testatorei nebuvo jokios priežasties keisti savo valią. Teismas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kuriais remiantis nesivadovavo ieškovo kviestų liudytojų parodymais. Jokių aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovo kviestų liudytojų parodymų atitikimą ekspertizės akte užfiksuotiems duomenims, byloje nėra nustatyta. Teismo išvada, kad darbo knygelės įrašai patvirtina, kad kruopštūs įrašai buvo daromi asmens, galinčio suvokti savo veiksmų prasmę ir esmę, yra visiškai nepagrįsta. Tai, kad I. B. kruopščiai pildė darbo knygelę, nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad tuo laikotarpiu ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir prasmės.
1.2. Teismas, besąlygiškai vadovaudamasis Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šio akto išvadoms suteikė nepagrįstą prioritetą. Pateikta išvada yra nepakankamai aiški ir neišsami. Teismas nepagrįstai ir vien formaliais pagrindais atmetė ieškovo prašymą skirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos, psichologijos kompleksinę ekspertizę I. B. psichinei būklei nustatyti. Ekspertas neatliko išsamaus surinktų medicininių dokumentų vertinimo, tik deklaratyviai atkartojo ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus duomenis iš medicininių dokumentų, neatliko būtino tyrimo somatinių ligų poveikiui testatorės psichikai ir valios išreiškimui nustatyti, nors medicininiuose dokumentuose toks poveikis užfiksuotas. Įrašai patvirtina, kad testatorės psichikos būklė pablogėjo 2013 metų spalio – lapkričio mėnesių, į šį laikotarpį patenka testamento surašymo momentas. Ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad testatorei testamento surašymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini), tačiau nevertino šio susirgimo priežasčių, todėl eksperto išvada, kad testatorei nebuvo nustatytos psichinės ar kitokio pobūdžio ligos, dėl kurių testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra deklaratyvi. Atsakydamas į 2 klausimą, ekspertas patvirtino, kad vartojamų medikamentų nustatymas nėra teismo psichiatro kompetencija, tuo pačiu nepaneigė fakto, kad vartojamų medikamentų fakto nustatymas yra galimas. Tuo pačiu ekspertas nepaneigė ir fakto, kad, esant duomenims apie medikamentų vartojimą, įmanoma nustatyti jų poveikį I. B. gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Atsakydamas į 5 ir 6 klausimus, ekspertas nurodė, kad atsakyta 4 punkte. Tačiau 5 klausimas yra visiškai savarankiškas klausimas, reikalaujantis konkretaus ir aiškaus atsakymo. Eksperto išvada paliko neaiškumų, kadangi neaišku, ar sveikatos sutrikimai galėjo turėti įtakos J. B. veiksmams.
Atsiliepimas
24. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (T.2, b.l. 150-158). Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
2.1. Teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės akto išvadomis, kad iki 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo dienos ir jo sudarymo dienai testatorei nebuvo nustatytos psichinės ar kitokio pobūdžio ligos, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. (duomenys neskelbtini) lėmė testatorės problemos dėl žarnyno skausmų, kurie ją kamavo iki pat jos mirties. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad testatorės nervų sutrikimus bei nuotaikos kaitą lemdavo ir netinkamas ieškovo elgesys. Medicininiuose dokumentuose testatorės alkoholio vartojimo faktas pirmą kartą nurodytas tik 2016 m. balandžio 4 d. Testatorė alkoholį vartodavo saikingai, problemų dėl jo vartojimo neturėjo, jį vartodavo tik žarnyno ir kraujotakos (širdies) skausmui apmalšinti. Po pirmojo testamento sudarymo ieškovas vis mažiau bendraudavo su testatore, jos nelankydavo, o aplankęs įžeidinėdavo testatorę. Notaras prieš 2013 m. lapkričio 29 d. testamento patvirtinimą įsitikino testatorės veiksnumu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis apie testatorės būseną testamento sudarymo metu bei nevertino sandorio turinio. Be ieškovo ir jo žmonos parodymų, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes apie testatorės negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės, sudarant ginčo testamentą, alkoholio vartojimą. Teismui nebuvo pagrindo abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotų testatorės kaimynų ir draugų paaiškinimais, kurie vienas kitam neprieštaravo, tik patvirtino faktą, kad testatorė iki testamento sudarymo dienos ir po šios dienos buvo aktyvi, savarankiška, dirbo kirpėja, niekam nekilo abejonių dėl jos psichinės sveikatos būklės.
Šalies argumentai
2.2. Apelianto nurodyti ekspertizės akto trūkumai ir netikslumai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Nėra pagrindo sutikti, jog ekspertizės metu nebuvo vertinami medicininiai dokumentai ir juose įvardytos diagnozės. Vien aplinkybė, kad ekspertizės akte nėra pasisakyta atskirai dėl kiekvieno testatorės ligos istorijoje esančio dokumento, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų teisingumu. Nėra teisinio pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog atliekant ekspertizę visiškai nebuvo atsižvelgta į testatorės vartotų medikamentų poveikį jos mąstymui. Teismas sprendimą priėmė pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o ekspertizės aktą vertino, tik kaip vieną iš įrodymų, ir pagrįstai rėmėsi jo išvadomis. Apeliantas neprašo skirti pakartotinės ekspertizės, kas suponuoja išvadą, jog ekspertizės aktas yra tikslus ir paremtas medicininiais dokumentais. Be to, pakartotinės ekspertizės akto išvados iš esmės nepaneigtų kitų byloje esančių įrodymų, kurių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijamas testamentas atitiko tikrąją testatorės valią.
25. Trečiasis asmuo Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaras M. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
28. Apeliantas R. Č. apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi byloje būtina apklausti ekspertą, atlikusį pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, bei spręsti klausimą dėl papildomos kompleksinės teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės paskyrimo. Neišsiaiškinus visų aplinkybių būtų pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo principai.
29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Visgi, CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostata numato ir bendrosios taisyklės išimtį – apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, jei yra CPK 322 straipsnyje nurodyta išimtis, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
30. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad šalis, teikdama prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kai apeliacine tvarka revizuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas savaime nelemia žodinio proceso, vykstančiame teisminiame ginče aukštesnės instancijos teisme, būtinumo.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas nors ir suformulavo prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo neargumentavo, neįrodinėjo išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti rengiamas žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti apie būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinio proceso tikslai gali būti pasiekti ir analizuojant rašytinę bylos medžiagą, taip pat žodinius šalių bei liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme.
Dėl kitų apelianto prašymų
32. Apeliantas skunde nurodė, jog būtina apklausti teismo ekspertą, atlikusį pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir spręsti dėl papildomos kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologinės ekspertizės paskyrimo.
33. Apeliacinio skundo argumentai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi palikėjos sveikatos būklės faktoriai, atmestini kaip deklaratyvūs ir neargumentuoti. Tai, kad tam tikrais atvejais piktnaudžiavimas alkoholiu sąlygoja psichikos ir elgesio sutrikimus ir tokiems asmenims būna apribotas veiksnumas tam tikrose srityse, nepaneigia ekspertų atlikto testatorės psichinės būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu vertinimo, patikimumo.
34. Subjektyvus apelianto įsitikinimas, kad I. B.testamento sudarymo metu ji sirgo depresija, vartojo vaistus ir alkoholį, nėra pagrįstas nei byloje surinktų duomenų visuma, nei teisiniais aspektais. Apeliantas nenurodo, kokiems konkretiems medicininiams dokumentams prieštarauja ekspertų atliktas testatorės būklės vertinimas.
35. Pažymėtina, kad ekspertinį tyrimą atlikusiems teismo ekspertams buvo pateikta tiek civilinė byla, tiek testatorės medicininė dokumentacija, kurioje yra reikšmingi duomenys, susiję su testatorės sveikatos būkle. Deklaratyviais teiginiais paremta ekspertizės akto kritika, nesumenkina ekspertinio tyrimo įrodomosios reikšmės. Ekspertizės aktas atitinka ekspertizės formai keliamiems reikalavimams, teismui nekilo jokių abejonių dėl ekspertų išsilavinimo ir kvalifikacijos.
36. Ekspertai aiškiai pasisakė, kad išnagrinėjus bylos medžiagą, įskaitant ir liudytojų parodymus bei medicininę dokumentaciją, nenustatyta duomenų, kurie liudytų apie I. B. pasireiškusius psichikos būklės sutrikimus, piktnaudžiavimo alkoholiu sąlygotus asmenybės pokyčius, medikamentinio gydymo šalutinio poveikio, padidintą jos įtaigumą ar paveikumą, kurie testamento pasirašymo metu, būtų sąlygoję jos gebėjimą teisingai suvokti aplinką bei savo veiksmus, numatyti jų pasekmes ir juos valingai kontroliuoti kritimą ar praradimą. Tiek I. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini), tiek alkoholio vartojimas bei šių faktorių įtaka testatorės būklei ekspertizės akte yra aptarti ir įvertinti pagal teismo suformuluotus klausimus (T.2, b.l. 45-53). Vien nesutikimas su šiuo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad I. B.ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
37. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų neteikė paaiškinimų kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas ginčijamas testamentas, nenurodė, kad bendravo su I. B.testamento sudarymo metu ar, kad palikėja aktualiu laikotarpiu nepajėgė išreikšti savo tikrosios valios. Šiame kontekste suabsoliutinti tik paaiškinimus apie palikėjo pasirinktą netinkamą gyvenimo būdą, polinkį į depresiją, suicidinių minčių buvimą, ignoruojant kitus į bylą pateiktus duomenis vertinant palikėjos psichinės sveikatos būklės įtaką ginčijamo sandorio teisėtumui, nėra pagrindo. Taip pat reikšminga, kad byloje nėra duomenų, jog būtų inicijuotas procesas dėl palikėjos veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse.
38. Pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Nekilus abejonių dėl paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų aiškumo, išsamumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas spręsti dėl pakartotinės ekspertizės pagrindo neturėjo. Ieškovas būtinybės skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę nepagrindė ir apeliaciniame skunde, tad spręsti, kad teismas šiuo aspektu pažeidė CPK nuostatas, nėra pagrindo.
Dėl ginčo esmės
39. Byloje sprendžiama dėl testatorės I. B. 2013 m. lapkričio 29 d. testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatorės negalėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.) ir susidėjusių sunkių aplinkybių bei moralinio smurto ir spaudimo sudarant testamentą (CK 1.91 str.).
40. Byloje nustatyta, kad palikėja I. B. (buvusi I. C.), gimusi (duomenys neskelbtini) d., yra biologinė ieškovo R. Č. (buvusio J. C.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., motina (T.1, b.l. 28). Kauno miesto Lenino rajono (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. 318 ieškovą įsivaikino I. B. tėvai E. Č. ir L. Č. (Įvaikinimo akto įrašo Nr. 56, įvaikinimo liudijimas, T.1, 23-28). Ieškovo įmotė E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) d. (T.1, b.l. 92, 153). Ieškovo biologinė motina I. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. (T.1, b.l. 126-128).
41. I. B. 2010 m. spalio 14 d. sudarė testamentą (notarinio registro Nr. MV-3473), kuriuo visas I. B., priklausantis turtas, kilnojamasis ir nekilojamasis, paliktas ieškovui R. Č. (T.1, b.l. 12, 132). Testatorė I. B. 2013 m. lapkričio 29 d. sudarė kitą testamentą (notarinio registro Nr. MV-10492), kuriuo buvo panaikinti visi anksčiau sudaryti testamentai, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko atsakovui A. V. (T.1, b.l. 131). Po I. B. mirties liko jai priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 140).
42. Pareiškimus dėl palikimo priėmimo po palikėjos I. B. mirties notarui M. V. pateikė ieškovas R. Č. (biologinis I. B. sūnus) ir atsakovas A. V. (T.1, b.l. 15, 103-104, 124-125, 133-134, 137-138, 142).
43. Apylinkės teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl testatorės valios 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskyrė pomirtinę ekspertizę velionės I. B. psichinei būklei nustatyti (T. 2, b. l. 31-33). Teisme 2020 m. gegužės 15 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 78TPK-70/2020 (T.2, b.l. 45-53), kuriame nurodyta, kad: 1. Testatorei I. B. testamento sudarymo metu 2013 m. lapkričio 29 d. konstatuojama (duomenys neskelbtini); 2. Vartojamų medikamentų nustatymas nepriklauso teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams, pažymint, kad duomenų apie medikamentinio gydymo šalutinį poveikį, galėjusį trikdyti testatorės I. B. gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nėra; 3. Objektyvių duomenų I. B. testamento sudarymo metu (2013 m. lapkričio 29 d) nustatyti priklausomybės alkoholiui nėra; 4. Pagal savo psichikos būklę I. B. testamento sudarymo metu (2013 m. lapkričio 29 d.) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, pasekmes ir galėjo juos valdyti. Atsakymuose į 5 bei 6 klausimus nurodytą, kad atsakyta 4 punkte, o į 7 klausimą atsakyta, jog klausimas nepriklauso teismo psichiatrijos kompetencijai.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu
44. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
45. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).
46. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3453/2012).
47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti testamento negaliojančiu ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tariamu testatorės nesugebėjimu suprasti savo veiksmų. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
48. Kaip matyti iš byloje pateikto pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų, jose aiškiai nurodyta, kad suformuluojama kategorišką išvadą nustatant, kad pagal savo psichikos būklę I. B. testamento sudarymo metu (2013 m. lapkričio 29 d.) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, pasekmes ir galėjo juos valdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio išvada, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką yra pripažįstama tiesioginiu įrodymu ir yra reikšmingas įrodymas vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Nors šis įrodymas ir neužkerta kelio ieškovui įrodinėti, o teismui – pagrįsti sandorį sudariusio asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų kitais įrodymais (pvz., liudytojų parodymais), tačiau nulemti priešingą, nei teismo ekspertizės akte nurodyta, išvadą galėtų tik ypač svarių įrodymų visuma.
49. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atlikęs savarankišką byloje esančių medicininių dokumentų ir visų liudytojų V. L., A. R., J. Ū., J. U., N. P., R. Č. ir A. P. parodymų analizę, konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad testatorė, sudarydama ginčijamą testamentą, negalėjo suprasti savo patvarkymų esmę, turinį, išreikšti savo valią. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius iš esmės jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad testatorės I. B. būsena (jos sveikata, psichikos būklė ir kitos svarbios aplinkybes) nulėmė jos nesugebėjimą suprasti savo veiksmų, aplinkybės, susijusios su testamento turiniu (jo naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita) ir jo sudarymo aplinkybėmis, negali būti pripažįstamos pakankamomis sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu
50. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, smurto, ekonominio spaudimo, tiesioginio grasinimo, t. y aktyvių veiksmų, kuriais siekiama priversti asmenį sudaryti sandorį prieš jo valią.
51. Tiek ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 str. 1 d.), tiek dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
52. Remiantis Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi ir CK 5.18 straipsnio 1 dalimi įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir šis jų dalyvavimas savaime nereiškia prievartos naudojimo testatorės atžvilgiu ar buvo daromas poveikis testatoriaus valiai. Šios aplinkybės turi būti atskirai įrodinėjamos byloje. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3303/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).
53. Ieškovas taip pat teigė, jog atsakovas A. V. stengėsi apriboti jos bendravimą su I. B. supančiais žmonėmis, galimai buvo paveikta A. V. daromu moraliniu spaudimu, kuris iššaukė baimės jausmą, todėl gyvendama su A. V., testatorė buvo priversta slėpti savo tikrąją valią bendrauti su ieškovo šeima, kas jai kėlė pastovią įtampą, veikė nestabilią psichiką, jos tikrąją valią palikti turtą ieškovui.
54. Byloje nebuvo nustatyta, jog testamento sudarymui įtakos turėjo atsakovo A. V., su kuriuo ji gyveno elgesys ar tyčiniai nesąžiningi veiksmai, dėl kurių testatorė būtų paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų sudarė. Visi ieškovo argumentai, kad jo biologinė motina sudarė ginčijamą testamentą, yra grindžiami ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, o prielaida – tuo, kad testatorė galimai bijojo atsakovo, o atsakovas galimai darė poveikį testatorės sprendimams, tačiau neįrodinėjo, kuo tai pasireiškė. Iš byloje esančių duomenų spręsti nėra pagrindo, jog palikėja gyvendama su atsakovu iki testamento sudarymo, ar šio sandorio sudarymo metu buvo apgaudinėjama ar jai buvo daroma neteisėta įtaka, t. y. kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudarant testamentą buvo iškreipta I. B.valia ar ji negalėjo suvokti esminių testamento sudarymo aplinkybių bei šio sandorio pasekmių.
55. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma.
56. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Atsakovas pateikė įrodymus (2020 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitos faktūros AZ Nr. 182/2020 už teisines paslaugas ir 2020 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 1073365 kopijas), kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytų ribų, todėl priteisiamos iš ieškovo.
58. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 7,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.). Apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,28 Eur (septynis eurus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.