Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį (patikslintą) atsakovui A. V., trečiajam asmeniui Kauno miesto 28 – ojo notarų biuro notarui M. V. dėl paveldėjimo teisės ginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys (patikslintas) atmestinas.

Bylos rašytiniais įrodymais, šalių, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad palikėja I. B. (buvusi I. C.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra biologinė ieškovo R. Č. (buvusio J. C.), gimusio (duomenys neskelbtini), motina (1 t., b. l. 28). Įvaikinimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1973 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto Lenino rajono sprendimu Nr. 318 ieškovą įsivaikino I. B. tėvai E. Č. ir L. Č. (1 t. b. 6 23-28). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo įmotė E. Č. (1 t. b. l. 92,153). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo biologinė motina I. B., kurios gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 126,127,128). 2010 m. spalio 14 d. I. B. sudarė testamentą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visas I. B., priklausantis turtas, kilnojamasis ir nekilojamasis, paliktas ieškovui R. Č. (1 t. b. l. 12,132) (toliau - Testamentas1). 2013 m. lapkričio 29 d. I. B. sudarė testamentą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikinti visi anksčiau sudaryti testamentai (3 punktas), ir visą turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko atsakovui A. V. (1 t. b. l. 131) (toliau – Testamentas2). Po I. B. mirties liko jai priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 140) bei įpėdiniai: pagal testamentą A. V. ir pagal įstatymą, įbrolis (arba biologinis I. B. sūnus) R. Č. (1 t. b. l. 133-134, 137,138). Dėl palikimo priėmimo po palikėjos I. B. mirties pareiškimus notarui M. V. pateikė ieškovas R. Č. ir A. V. (1 t. b. l. 15,103-104,124-125,137-138,142).

Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir įrodymų vertinimo

Nagrinėjamoje byloje teismas, siekdamas nustatyti, ar testatorė I. B., surašydama Testamentą2, išreiškė savo tikrąją valią, sveikatos būklę, paskyrė byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisė paskirti teismo ekspertizę, taip pat ir pakartotinę, kai kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, yra teismo prerogatyva (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Tačiau toks teisinis reguliavimas neapriboja bylos dalyvių teisės reikšti prašymo atlikti ekspertizę, kartu ir papildomą, jeigu, jų nuomone, byloje atlikta ekspertizė turi esminių trūkumų, dėl kurių ją tikslinga atlikti dar kartą (CPK 42 straipsnis).

Ieškovas ir jo atstovė prašė nesivadovauti atlikta ekspertize, kadangi mano, kad ji niekinė, jog ekspertas neatliko išsamaus surinktų medicininių dokumentų vertinimo, tik deklaratyviai atkartojo ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus duomenis ir neatliko somatinių ligų būtino tyrimo, ekspertas nevertino susirgimo priežasčių, neatsakė į užduotus 2, 3, 4 klausimus, ekspertizę atliko tik 4 metų stažą turintis ekspertas bei mano, kad ekspertas nevertino, kad turinčių psichikos ar somatinių sutrikimų, sukeliama priklausomybė nuo asmenų, užtikrinančių priežiūrą, bendrus santykius buityje, padidina asmens pasidavimą įtakai. Todėl prašė skirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos, psichologijos kompleksinę ekspertizę mirusiosios I. B. psichinei būklei nustatyti ir pašalinti prieštaringas, keliančias abejonių ekspertizės išvadas. Tačiau teismas šiuos ieškovo ir jo atstovės argumentus atmeta ir laiko, kad teismui nekilo abejonių dėl atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumo, todėl remiasi atliktos ekspertizės išvadomis.

Ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo teisės aktuose keliamiems reikalavimams neatitiktis gali būti vienas iš pagrindų suabejoti ekspertizės išvados patikimumu. Tačiau net ir tada, kai nekonstatuojama jokių ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo trūkumų, ekspertizės išvada, gali būti pripažinta nepatikima ir ja nesivadovaujama. Jos patikimumu gali būti suabejojama dėl kitų – ne formaliųjų reikalavimų pažeidimo – priežasčių (neišsamumo, nekonkretumo, išvadų kilmės nepagrindimo tyrimo duomenimis, kt.). Šiuo atveju byloje pateiktas ekspertizės aktas ieškovo ginčijamas abiem pagrindais, t.y. tuo pagrindu, kad neatitinka formaliųjų reikalavimų bei, kad jame pateiktos išvados tinkamai nepagrįstos faktiniais duomenimis. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais ir juos atmeta.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1R-311 „Dėl teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1R-327 „Dėl Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2016-12-09, Nr. 2016-28567) (toliau – ir Nuostatai), pagal 55-56 punktus nurodyta, kad atlikęs ekspertizę, ekspertas surašo ekspertizės aktą. Aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Ekspertizės akto dalių turinys turi atitikti proceso įstatymų, Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir TEĮ) 27 straipsnio 1-4 dalys numato, kad Teismo ekspertizės rezultatus teismo ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui teismo ekspertizės aktą. Jį sudaro įžanginė dalis, tiriamoji dalis ir išvados. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: 1) teismo ekspertizės akto surašymo data ir vieta; 2) nutartis skirti teismo ekspertizę; 3) teismo ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; 4) teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo teismo ekspertu stažas); 5) teismo ekspertizės pradžios ir pabaigos datos; 6) papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; 7) atliekant teismo ekspertizę dalyvavę asmenys. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi: 1) teismo ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; 2) atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; 3) gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus.

Pirmasis ieškovo ir jo atstovės argumentas, jog ekspertizės aktas neatitinka akto formos ir (ar) turinio išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi įvertinus 2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-70/2020 formą bei turinį jis visiškai atitinka aukščiau išdėstytus Nuostatų bei TEĮ reikalavimus, turi įžanginę, tiriamąją ir išvadų dalis.

Ieškovas ir jo atstovė mano, kad ekspertas neatliko išsamaus surinktų medicininių dokumentų vertinimo, tik deklaratyviai atkartojo ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus duomenis ir neatliko somatinių ligų būtino tyrimo, t.y. abejojama dėl ekspertizės akto išsamumo, konkretumo, išvadų kilmės nepagrindimo tyrimo duomenimis. Tačiau toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi priešingai nei nurodo ieškovas bei jo atstovė tiriamojoje dalyje nuosekliai, konkrečiai ir aiškiai aprašomi civilinės bylos medžiagos duomenys, pateiktos medicininės dokumentacijos duomenys.

Ieškovas ir jo atstovė mano, kad ekspertas byloje atlikęs ekspertizę, apskritai nevertino liudytojų parodymų, o faktinės aplinkybės ir sveikatos aplinkybės nesutapo, ekspertizė neobjektyvi. Teismas atmeta tokį argumentą, kadangi liudytojų parodymai išdėstyti akto tiriamojoje dalyje, eksperto nurodant (II t. b.l. 52), kad išklausyti pateikti teismo posėdžių įrašai, kuriuose ieškovo ir atsakovo pusės palaikė savo prieštaringas pozicijas, aprašyti visų teismo apklaustų liudytojų paaiškinimai. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados dalyje nurodyta, kad bylos medžiagoje pateiktuose ieškovo ir atsakovo pozicijoje bei liudytojų paaiškinimuose apie testatorės būklę duomenys prieštaringi, ekspertiniu požiūriu neinformatyvūs, tačiau pažymima, kad konkrečių ir aiškių tiriamosios grubių kognityvynių funkcijų sutrikimų požymių nei vienas nenurodė (I t. b.l. 53). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo vertinta bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, šalių liudytojų paaiškinimai. Ekspertams nekilo abejonių dėl jiems pateiktos medžiagos išsamumo, teismui nebuvo suformuluotas prašymas, jų pateikti papildomai (TEĮ 27 straipsnio 6 dalis, Nuostatų 67 punktas). Be to, įrodymų tyrimas bei vertinimas, surašant baigiamąjį aktą – teismo sprendimą, įstatymo priskirtina išimtinai teismo kompetencijai, nes tokiu būdu įgyvendinama teismo, kai teisingumą vykdančios institucijos, pareiga (CPK 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, CPK 259 straipsnio 1 dalis, CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ir jo atstovė nesutinka su ekspertizės akto išvadomis ir dėl tos priežasties, kad nebuvo atsakyta į teismo užduotus 2, 3, 4, 5, 6, 7 klausimus bei mano, kad ekspertas turėjo vertinti, kad bet koks sunkus psichikos ar somatinis sutrikimas, sukeliamas priklausomybės nuo asmenų, užtikrinančių priežiūrą, bendrus santykius buityje, padidina asmens pasidavimą įtakai. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ekspertas atsakė į jo kompetencijai priskirtinus klausimus. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 18 d. teismo nutarties, ekspertui buvo pateikti klausimai: 1) Ar I. B. (mirusi (duomenys neskelbtini) testamento pasirašymo metu 2013 m. lapkričio 29 d. sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu? Ar turėjo kitokių sveikatos sutrikimų? 2) Kokius medikamentus vartojo I. B. ir kokią įtaką jie turėjo jos psichikai, elgesiui testamento sudarymo metu 2013 m. lapkričio 29 d.? 3) Ar I. B., mirusi (duomenys neskelbtini), testamento pasirašymo metu 2013 m. lapkričio 29 d. buvo priklausoma nuo alkoholio? 4) Ar I. B. testamento pasirašymo 2013 m. lapkričio 29 d. metu, suprato testamento turinį, prasmę, pasekmes, savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti? 5) Ar medicininiuose dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikimai bei psichikos būklė iki 2013 m. lapkričio 29 d. turėjo įtakos I. B. sugebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2013 m. lapkričio 29 d. testamento sudarymo metu? 6) Ar I. B. testamento pasirašymo metu 2013 m. lapkričio 29 d. dėl medicininiuose dokumentuose nurodytų sveikatos sutrikimų, psichikos būklės ar priklausomybės nuo alkoholio galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Ar sveikatos sutrikimai paveikė/galėjo paveikti testatorės I. B. sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti? 7) Ar I. B. valiai pakeisti ankstesnį 2010 m. spalio 14 d. testamentą, surašytą sūnaus R. Č. naudai ir pasirašyti 2013 m. lapkričio 29 d. testamentą, surašytą kito asmens, A. V. naudai, galėjo turėti įtakos kartu gyvenantis ir ją prižiūrintis asmuo A. V.? (jei ekspertų kompetencija leidžia atsakyti). Nutartimi suteikta ekspertams teisė nustatyti ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, dėl kurių klausimų pateikta nebuvo.

2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Testatorei I. B. testamento sudarymo metu 2013-11-29 konstatuojama organinė depresija, 2. Vartojamų medikamentų nustatymas nepriklauso teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams, pažymint, kad duomenų apie medikamentinio gydymo šalutinį poveikį, galėjusį trikdyti testatorės I. B. gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nėra, 3. Objektyvių duomenų I. B. testamento sudarymo metu (2013-11-29) nustatyti priklausomybės alkoholiui nėra, 4. Pagal savo psichikos būklę I. B. testamento sudarymo metu (2013-11-29) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, pasekmes ir galėjo juos valdyti ( II t. b.l. 45-53). Atsakymuose į 5 bei 6 klausimus nurodytą, kad atsakyta 4 punkte, o į 7 klausimą atsakyta, jog klausimas nepriklauso teismo psichiatrijos kompetencijai. Taigi, teismas sprendžia, kad ekspertas pakankamai, objektyviai ir aiškiai atsakė į jam užduotus klausimus pagal savo kompetenciją bei teise nustatyti ir kitas reikšmės bylai aplinkybes, dėl kurių klausimų nepateikta, nepasinaudojo.

Ieškovas ir jo atstovė nesutinka su ekspertizės akto išvadomis ir dėl to, kad ekspertizę atliko tik 4 metų stažą turintis ekspertas. Iš ekspertizės įžanginės dalies matyti, kad ekspertas M. J., yra aukštojo išsilavinimo, II kat. Teismo psichiatras ekspertas, 5 metų ekspertinio darbo stažas. Teismui nekelia abejonių eksperto kvalifikacija ir kompetencija, o nurodytas darbo stažas yra pakankama patirtis. Todėl toks ieškovo ir jo atstovės argumentas taip pat nepagrįstas. Atmetus ieškovo ir jo atstovės argumentus dėl iškeltų abejonių ekspertizės akto formai bei turiniui, teismas remiasi ekspertizės aktu, kaip pagrįstu ir išsamiu įrodymu ir dėl tos priežasties neskyrė pakartotinės ekspertizės. Teismas sprendžia, kad ekspertas visiškai išsamiai įvertino jiems pateiktus medicininius dokumentus, gretino su gauta bylos medžiaga bei, kaip specialių žinių turintys asmenys, pateikė išvadas pagal jiems užduotus klausimus. Vien ieškovo ir j atstovės nesutikimas su eksperto išvadomis ir noras jas vertinti kitaip, nėra pagrindas teismui abejoti ekspertų kompetencija, kitaip vertinti medicininius dokumentus ir bylos duomenis. Abejoti ekspertizė aktu teismas neturi pagrindo, todėl ekspertų išvadą laiko išsamia, pagrįsta ir teismui nekeliančia abejonių (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1824-658/2018).

Teismas vertina ekspertizės išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja dalimis, gretina su byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, apklaustų asmenų paaiškinimais. Ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

Ieškovas, teigdamas, kad I. B. Testamento2 sudarymo 2013-11-29 metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, rėmėsi savo paaiškinimais ir liudytojų N. P., R. Č. (savo sutuoktinės), A. P. (kaimynės) paaiškinimais ir mano, kad šis I. B. gebėjimas yra abejotinas dėl alkoholio vartojimo, dėl atsakovo A. V. psichologinio spaudinimo, dėl turimų įvairių sveikatos negalavimų bei turėdama psichikos sutrikimų, dėl suicidinių minčių. Atsakovas ir jo atstovė nesutinko su tokiu aiškinimui, nurodydami, kad testatorė I. B. nebuvo priklausoma nuo alkoholio, jai nebuvo nustatytos psichinės ar kitokio pobūdžio ligos dėl kurių testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, prieš testatorę nebuvo naudojamas psichologinis ir kitokios formos smurtas ar spaudimas. Savo atsikirtimus grindė liudytojų A. V. L. (kaimynės), A. R. (kaimyno), J. U. (kaimynės), I. Ū. (kaimynės) paaiškinimais.

Teismas vertina šių išvardintų apklaustų teismo posėdžiuose asmenų paaiškinimus kaip iš tiesų turinčių prieštaringų požymių, tačiau prieštaringumas atsirado dėl iš esmės skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi. Šiuo atveju teismui yra aktualus laikotarpis artimas Testamento2 sudarymui, t.y. 2013 m. lapkričio 29 d. Abi šalys pateikė subjektyvaus manymo argumentų, vertino mirusiosios būseną atitinkamais laikotarpiais. Tačiau gretinant su ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, teismas laiko labiau tikėtinais atsakovo ir jo apklaustų liudytojų paaiškinimus.

Ieškovas, teigdamas jog testatorė testamento 2013-11-29 surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų nurodė, kad testatorė buvo išvaizdi, protinga moteris, tačiau mėgo išgerti. 2010 m. testatorę ištiko infarktas, ji sunkiai sirgo, buvo gydoma ligoninėje. Pagal ieškovą, A. V. dėjo visas pastangas, kad apriboti jos bendravimą su ją supančiais žmonėmis, jo buvo paveikta A. V. daromu jai moraliniu spaudimu. Apie pakeistą testatorės valią ir naują 2013 m. lapkričio 29 d. testamentą sužinojo tik po testatorės laidotuvių. Ieškovui kyla rimtų abejonių, ar sudarydama testamentą testatorė, turėdama psichikos sutrikimus, gebėjo tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo valią. Pagal ieškovą testatorės pažeistai psichikai, neigiamą įtaką darė A. V. pastovus psichologinis spaudimas pasireiškiantis draudimu testatorei laisvai bendrauti su artimaisiais jai žmonėmis - ieškovo šeima, kurioje augo jos anūkė. 2014 m. sausio 8 d. testatorė bandė namuose nusižudyti. Mano, jog testatorė sudarė atsakovo atžvilgiu Testamentą2 psichinės būklės pablogėjimo metu.

Vertindamas tokius ieškovo paaiškinimus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš pagrindinių ieškovo argumentų yra tas, kad sirgdama depresija ir kitomis ligomis, testatorė I. B. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir, kad jau 2013 m. lapkričio 29 dieną, kai buvo sudaromas Testamentas2 ji jau buvo tokios būsenos. Tačiau toks subjektyvus ieškovo vertinimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi padarius tokią išvadą kiltų klausimas, ar I. B. pirmojo testamento metu 2010 m. spalio 14 d., kai turtas buvo paliktas ieškovo atžvilgiu, galėjo būti tokios būsenos, kaip teigia ieškovas ir, ar Testamentas1 yra galiojantis. Taigi, sugretinus tokius ieškovo paaiškinimus su ekspertizės išvadomis, matyti, kad įvertinus nuo 2003 metų iki aktualaus ir artimo Testamento2 sudarymo datai (2013-11-29) laikotarpio, 2014-01-17 dieną I. B., Testamento2 sudarymo metu sirgo bronchine astma, jai buvo atliktos pilvo organų operacijos, persirgo miokardo infarktu, nurodytas antsvoris, dislipidemija, nurodyti miego sutrikimai, nusiskundimai virškinimo sistemos sutrikimais, duomenų apie reikšmingus psichikos būklės pakitimus (kongnityvinį nepakankamumą, psichozės reiškinius), galinčius turėti įtakos testatorės gebėjimui suprasti savo veiksmus testamento sudarymo laikotarpiu medicininėje dokumentacijoje nėra. Vėlesniais laikotarpiais nuo 2014-11-07, t.y. beveik po metų po Testamento2 sudarymo, fiksuojama, jog testatorė buvo gydyta psichiatrinio profilio stacionare pakartotinai, taip pat 2016-01-05, 2018 metais išliko organinės depresijos diagnozė, atžymėtas testatorės nenoras gyventi. Tačiau vertinant tokius duomenis, galima daryti išvadą, kad ieškovas juos interpretuoja savaip ir vėlesnius laikotarpius tapatina su Testamento2 sudarymo laikotarpiu. Toks vertinimas prieštarauja eksperto išvadoms, jog apibendrinus visus pateiktus duomenis, nustatoma, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie testatorei Testamento2 sudarymo metu pasireiškusius psichikos būklės sutrikimus, galėjusius tuo metu trikdyti jos gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Vėlesniu periodu jai nustatyta organinė depresija, kuri išsivysto palaipsniui, progresuojant somatiniams sutrikimams, tačiau reikšmingai kognityvinių funkcijų nesutrikdo. Eksperto išvadoje konstatuota, kad medicininė dokumentacijoje nuo 2014 – 2018 metų atžymimi kognityvinio silpnumo požymiai, nesiekiantys demencijos lygmens, tiek gydant psichiatrinio profilio stacionare, tiek ambulatorinių metu psichikos sutrikimų, galinčių trikdyti asmens gebėjimą suprasti savo eiksmus ir juos valdyti, nenustatyta. Taigi, sugretinus ieškovo paaiškinimus bei eksperto išvadas, teismas sprendžia, kad liga (organinė depresija) testamento2 sudarymo metu nebuvo tokios stadijos, kad trukdytų I. B. suvokimui. Ieškovo aukščiau nurodyti testatorės sveikatos sutrikimai ne tik neturėjo įtakos jos psichinei sveikatai, bet ir paneigia jo argumentus apie buvusį jos neadekvatų elgesį.

Tais pačiais pagrindais atmestini ieškovo argumentai susiję su tuo, jog testatorė turėjo problemų su alkoholio vartojimu, kadangi objektyvių duomenų, kad I. B. Testamento2 sudarymo metu nustatyti priklausomybės alkoholiui sindromą, nėra. Tai atitinka eksperto išvadą ir bylos duomenis. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Č. (ieškovo sutuoktinė), paaiškino jog testatorė 2010 metais spalio mėnesį Testamentą1 surašė būdama ligoninėje buvo išsigandusi, kad gali staigiai mirti ir liktų viskas nesutvarkyta dėl ieškovo pavardės. Vėliau testatorė negalėjo susitaikyti su savo liga, ją palaužė, bijojo, kad jai širdis stoja, kad ją vėl išveš, pergyveno dėl ribotų judesių, nes norėjo sugrįžti į darbą. Grįžusi po reabilitacijos dar dirbo vyrų kirpėja. 2010-2013 metais buvo atlikta ne vieną kartą žarnyno operacija, bijodavo tyrimų, nervavo ją, kad duria, skauda, psichologinė būklė buvo bloga, nes sakydavo testatorė, kad bijojo ir pavargo sirgti, nemiegodavo naktimis. Liudytoja teigė, kad testatorė turėjo problemų su alkoholiu, dėl to nervindavosi labai jos motina E., po infarkto lyg buvo susitvarkęs jau šis dalykas, bet vis tiek vartojo, nes sakydavo, kad negali užmigti, kad jai skauda pilvą. Matė tokius testatorės sutrikimus sveikatos 2012-2014 m. – dujas buvo atsukusi, norėjo susisprogdinti, pradėjo blogai miegoti naktimis, verkdavo, sakydavo, kad nenori gyventi, kad pavargo. 2014 metais sausio mėnesį pirmą kartą sužinojo, kad testatorė prie atsakovo bandė žudytis (korėsi, lakstė palangėmis), tai sužinojo pokalbio metu. Tokie liudytojos paaiškinimai vertintini, kaip subjektyvūs. Be to matyti, kad liudytoja atitinkamus laikotarpius papasakoja abstrakčiai, tapatina juos su Testamento2 sudarymo laikotarpiu. Pavyzdžiui nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo labai nervindavosi testatorės motina E. Č., tačiau čia kalbama apie laikotarpį iki E. Č. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 92). Liudytoja yra tas asmuo, kuriai, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsirastų teisė į testatorės palikimą pagal įstatymą, kas reiškia, kad ji yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Tokiais liudytojos paaiškinimais teismas remiasi tik ta apimtimi, kad byloje ir nekilo ginčas dėl to, kad I. B. turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau šios aplinkybės nesutrukdė jos gebėjimui išreikšti savo valią nei 2010 metais, nei po trejų metų - Testamento2 sudarymo metu.

Apklausta A. P., ieškovo pusės liudytoja, paaiškino, kad buvo testatorės kaimynė, abi gyveno ketvirtame aukšte. Nurodė, jog testatorės sveikata buvo bloga, paprašydavo kartais vaistų. Liudytojos teigimu, testatorė bijojo atsakovo. Teigia, jog turėjo problemų su alkoholiu, kai gyveno su atsakovu daug gėrė, buvo nesukalbama, ateidavo pas ją prašyti degtinės drebanti, prašydavo įpilti, tai buvo maždaug prieš 3 ar daugiau metų. Anot liudytojos, tokie jos gėrimai tęsdavosi nuo tada kai pradėjo gyventi su atsakovu, po E. Č. mirties. Apie 2013 metus testatorės sveikata buvo bloga, nes kai užgerdavo, tai negalėjo sustoti. Pagal liudytoją, A. V. neleisdavo, kad testatorė bendrautų su ieškovu, sakė nenori jo. Mano, kad nebuvo gera testatorės psichinė būklė. Apklausta N. P., ieškovo pusės liudytoja, paaiškino, kad testatorę pažinojo nuo 1971 m. 2010 m. I. B. sirgo, jai buvo infarktas. Grįžusi iš ligoninės buvo susitikę, atrodė baisiai. 2012 m. paskambinusi testatorė sakė, kad jai labai blogai, kad su galva negerai („stogas važiuoja“), nervuojasi. I. B. liudytojai yra pasakojusi, kad gydosi, lankosi pas daktarus, geria stiprius vaistus nuo širdies ir nuo nervų. Atsakovas sakydavo, kad nepretenduota į testatorės turtą, nes turi savo turto. I. B. yra pasakojusi, kad geria vaistus ir truputį alkoholio. Tačiau tokius liudytojų paaiškinimus teismas vertina kaip prieštaraujančius ekspertizės išvadoms, kad tai, kad ji epizodiškai vartojo alkoholį neturėjo įtakos jos suvokimui Testamento2 sudarymo metu, o priklausomybės alkoholiui sindromas nebuvo nustatytas nei testamento sudarymo metu, nei vėlesniu metu. Tokie liudytojos paaiškinimai, subjektyvūs vertinimai, nepaneigia ekspertizės išvadų. Todėl teismas remiasi eksperto išvadomis.

Apklausta A. V. L., atsakovo pusės liudytoja paaiškino, kad buvo testatorės I. B. kaimynė, pažinojo nuo pat gimimo. Po infarkto testatorė gėrė daug vaistų, bet buvo veiksni, nenusišnekėdavo, dirbo savo darbą, po to sveikata pagerėjo. Daug nervuodavosi ir verkdavo, kad sūnus neateina, kad niekam nereikalinga. Ieškovas neateidavo pas testatorę. Testatorė skųsdavosi sveikatos būkle, kad nori bendrauti su sūnumi, bet jis neateina, negirdėjo ir kad ji pas sūnų lankydavosi. I. B. pati nueidavo ir į parduotuvę, ir į ligoninę, ir žmonės ateidavo į namus, kirpdavo namuose žmones iki 2019 metų. Testatorės santykis su alkoholiu buvo labai mažas. Su testatore pažįstama 50 metų, su psichika problemų nebuvo. Testatorė šnekėjo, kad turtą paliks žmogui, kuris ją žiūrėjo ir rūpinosi – A. V., apie tai kalbėjo apie 2018 metus. Apie tai,kad sūnui paliktų nieko nekalbėjo. Kažkada teko girdėti, kad buvo iškviesta greitoji dėl sveikatos sutrikimų, turėjo žarnyno, širdies problemų. Apklaustas A. R., liudytojas iš atsakovo pusės paaiškino, kad buvo testatorės kaimynas, pas I. B. kirpdavosi. Testatorė jam skųsdavosi, kad sūnus nesirūpina, nelanko, neneša gėlių. Testatorę pažinojo 6 metus, nuo 2014 m. ją apibudino, kaip malonią, švelnią, mielą moterį. Pagal liudytoją, testatorė negerdavo per šventes. Anksčiau turėjo problemų su alkoholiu, bet jis negyveno tuo metu, girdėjo tik nuogirdas iš kaimynų. Kai pradėjo gyventi nuo 2014 m., tai testatorė labai neskundė susirgimais, nepastebėjo psichinių sutrikimų Pats buvo iškvietęs I. greitąją prieš pusantrų metų, nes buvo nualpusi. I. B. pati nueidavo į parduotuvę, mano, kad savo veiksmus suprato, sprendimus priiminėjo pati. Apklausta J. U. atsakovo pusės liudytoja paaiškino, kad yra testatorės kaimynė. Eidavo apsikirpti pas I., buvo draugės. Jokių psichinių sutrikimų nepastebėjo, verkdavo tik, kad sūnus neaplanko, neprižiūri. I. pasakodavo, kad atsakovas rūpinasi ja, važiuoja jie visur, jo elgesiu nesiskundė. Problemų su alkoholiu testatorė neturėjo. Apklausta liudytoja I. Ū. iš atsakovo pusės paaiškino, kad su testatorė bendravo kaimyniškai, buvo sveiko proto, pati eidavo pati į polikliniką, į parduotuvę. Pora mėnesių prieš mirtį, I. B. paklausus apie ieškovą, sakė nenori kalbėti ir apsiverkė. I. B. skundėsi dėl širdies, sąnarių, gerdavo vaistus nuo šių ligų. Psichikos sutrikimų nepastebėjo, buvo labai šviesaus proto moteris. Jokios pagalbos neprašė, pasirūpindavo pati. Niekada nėra mačiusi I. B. girtos. Ji kirpdavo draugus beveik iki paskutinių gyvenimo metų.

Vertinant tokius liudytojų paaiškinimus dėl testatorės darbo patirties, juos patvirtina atsakovo ir jo atstovės pateiktos I. B. darbo knygelės įrašų kopijos, kur ji fiksavo vyrų bei moterų vardus, datą ir pinigų sumą, pagal atsakovo paaiškinimus, tai yra tai, ką ji apkirpdavo (II t. b.l. 19-21). Iš šių įrašų matyti, kad Testamento2 sudarymo laiku I. B. žymėjo asmenis bei kainą už atliktą paslaugą, kirpimą. Tai sustiprina teismo įsitikinimą, kad kruopštūs įrašai buvo daromi asmens, galinčio suvokti savo veiksmų prasmę ir esmę. Liudytojų nurodytos aplinkybės apie jos savarankiškus sprendimus, nusiskundimus apie santykius su ieškovu, bendravimą su kaimynais, suformuoja išvadą, kad I. B. Testamento2 sudarymo metu nebuvo ir tokios socialiai pažeidžiamo asmens būsenos, kad ją galėjo paveikti kitas kartu gyvenantis asmuo - atsakovas. I. B. pati savimi pasirūpino, o epizodiniai sveikatos pablogėjimai nebuvo tokie, kad paveiktų jos savarankišką sprendimą palikti turtą ne savo šeimos nariui. Apibendrinant, teismas pritaria teismo psichiatrijos ekspertizės išvados dalyje nurodytai išvadai, kad nors bylos medžiagoje pateiktuose ieškovo ir atsakovo pozicijoje bei liudytojų paaiškinimuose apie testatorės būklę duomenys prieštaringi, ekspertiniu požiūriu neinformatyvūs, tačiau konkrečių ir aiškių tiriamosios grubių kognityvinių funkcijų sutrikimų požymių nebuvo nurodyta.

Be to, vertinat tai, ar testatorės I. B. sudarytas Testamentas2 jei buvo naudingas, ar žalingas, ar pagrįstas, kyla klausimas dėl to, kad ji nusprendė palikti savo turtą ne šeimos nariui ieškovui. Pats ieškovas, jo sutuoktinė savo paaiškinimuose nurodė, jog jų santykiai su I. B. buvo šilti, jie nesipyko. Tačiau byloje buvo nustatyti kiti duomenys. Liudytojai V. L., A. R., J. Ū. teigė, kad testatorė skundėsi santykiais su sūnumi. Tokie duomenys nepaneigti. Ekspertizės akte, remiantis medicininių dokumentų įrašais, užfiksuota, jog prieš savaitę stipriai sukonfliktavo su sūnumi, anot ligonės „manęs dar niekas nėra taip įžeidęs“ (II t. b.l. 50). Todėl, esant tokiems duomenims spręstina, kad Testamentas2 gali būti nenaudingas ieškovui, tačiau gerbiant testatorė valią, nėra pagrindo spręsti, kad testamentas būtų nenaudingas, žalingas pačiai testatorei.

Ieškovas be kita ko, posėdyje nurodė, kad jis pats turėjo sveikatos negalavimų, jog testatorė I. B. jam davė lėšų klubo sąnario operacijai atlikti, jog jis yra iš dalies darbingas (I t. b.l.154, 155,15,157,158,159). Tačiau ieškovas nereiškė reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, todėl toks reikalavimas nebuvo nagrinėjimas.

Įvertinus surinktus įrodymus – teismo ekspertizės aktą, šalių, trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog testatorė I. B. testamento sudarymo metu – 2013 m. lapkričio 29 d. buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Eksperto išvados iš esmės sutampa tiek su teismo posėdyje apklaustų atsakovų paaiškinimais, tiek ir liudytojų parodymais ir leidžia daryti teismui išvadą, kad testatorė iki savo mirties gyveno savo amžių atitinkantį normalų gyvenimą – pagal fizines galimybes rūpinosi savimi, savarankiškai tvarkė savo finansus, bendravo su aplinkiniais – giminaičiais, kaimynais, šventė šventes.

Ieškovo argumentai, kad testatorė buvo paveikta A. V. daromu jai moraliniu spaudimu nepatvirtinti bylos duomenimis. Iki Testamento2 sudarymo I. B. gyveno kartu su atsakovu A. V. kelerius metus, t.y. pagal bylos duomenis maždaug nuo 2008 metų iki 2013 m. lapkričio mėnesio apie penkerius metus, ir iki jos mirties. Todėl, toks vien ieškovo manymas apie A. V. spaudimą neturi jokios įtakos testatorės valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto priėmimui. I. B. sprendimas visą savo turtą palikti vienam atsakovui A. V., atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog testatorė adekvačiai vertino situaciją, savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ir ši valia yra gerbtina. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo turėtos 4650 Eur atstovavimo išlaidos (II t. b.l.24-30,76-96), 150 Eur žyminio mokesčio, 386,50 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos, t.y. viso 5186,50 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas patyrė 2601,50 Eur atstovavimo išlaidų (II t. b.l.8-17,83,96). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę spręstina, kad atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 2601,50 Eur (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79, 80, 88, 93 straipsniai).

Valstybė šioje byloje patyrė 38,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti priteistos iš pralaimėjusios šalies. Todėl iš ieškovo priteistina 38,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos (CPK 150 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais

Teismas nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą) atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2601,50 Eur (du tūkstančius šešis šimtus vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 38,10 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, kuria iki sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno m. 28 - ojo notaro biuro notaras M. V. įpareigotas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų po mirusiosios testatorės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusiam turtui paveldėti, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.