Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. J. skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė V. M., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) A. J. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašo nutraukti vykdomąją bylą, suėjus administracinės nuobaudos išieškojimo senaties terminui. Nurodė, kad jis turto ir pajamų neturi nuo 2004 metų, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, o įkalinimo įstaigoje nėra sudarytos sąlygos visiems dirbti. Be to pareiškėjas skundžia antstolės 2016-11-18 patvarkymą Nr. S1-6442 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas iš antstolės nėra gavęs jokių patvarkymų ir raginimų atsiskaityti, apie vykdomąją bylą nežinojo, todėl negalėjo domėtis vykdomosios bylos eiga.Antstolė V. M. 2016-12-06 patvarkymu Nr. S1-7294 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir vykdomąją bylą su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad pagrindo taikyti senaties terminą nėra, kadangi 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas praleistas nebuvo, antstolė sistemingai atliko veiksmus vykdomojoje byloje, o skolininko pasyvumas ir piniginių lėšų neturėjimas nėra pagrindas taikyti senaties terminą vykdymo veiksmams.Antstolė taip pat nurodė, kad, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcija, priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas nepateikė duomenų, jog turimos lėšos patenka į CPK 739 straipsnį, kuriame reglamentuota, iš kokių lėšų išieškojimas nėra galimas.Suinteresuotas asmuo – išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, ir, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

11. Apeliantas (pareiškėjas) A. J. Vilniaus apygardos teismui 2017-02-07 pateikė rašytinius paaiškinimus (atsikirtimą). Teismas, įvertinęs tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose nėra dėstomos naujos aplinkybės, bet pakartojami jau anksčiau išdėstyti motyvai, paaiškinimai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia pridedamus įrodymus prijungti prie nagrinėjamos bylos.

12. Atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

14. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-09 nutartį, tačiau skunde iš esmės pasisako tik dėl tos nutarties dalies, kuria atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, siekdamas visapusiškai išnagrinėti skundą, pasisako tiek dėl vykdomosios bylos nutraukimo dėl senaties, tiek dėl antstolės 2016-11-18 patvarkymo Nr. S1-6442, kuriuo nutarta vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

15. Byloje nustatyta, kad antstolės V. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/04/00464 dėl 43,44 EUR skolos pagal Vilniaus m. KP 2004-01-30 nutarimą Nr. 3-2077 išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo VMI prie LR Finansų ministerijos naudai.

16. Pareiškėjui (skolininkui) A. J. administracinė nuobauda paskirta 2004-01-30 nutarimu, galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (aktuali redakcija nuo 2004-01-01 iki 2004-02-14). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnis nustatė, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos.

17. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, yra nurodęs, kad CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

19. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti 2004-03-12 (vykdomosios bylos Nr. 0015/04/00464 duomenys), o administracinė nuobauda paskirta 2004-01-30, taigi nėra praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė siuntė skolininkui pranešimus 2004-03-24 ir 2004-04-26 Vilniaus miesto VPK nurodytu adresu, nepavykus įteikti pranešimų – 2005-04-20 atliko užklausas registruose, kuriuose nurodyta ta pati skolininko gyvenamoji vieta – Fabijoniškių g. 67-18, Vilnius, gauta informacija apie skolininko sąskaitas, išsiųsti patvarkymai dėl lėšų arešto. 2006-03-07, 2006-09-08, 2007-03-15, 2007-02-07, 2007-06-18, 2007-08-09, 2007-11-14, 2008-02-29, 2009-05-26, 2010-04-07, 2010-12-08, 2011-05-17, 2012-07-26, 2014-07-14 antstolė atliko paiešką registruose dėl turimų skolininko sąskaitų ir piniginių lėšų, 2008-04-29, 200-04-09, 2010-03-24, 2010-12-10, 2011-06-13, 2012-06-20, 2014-03-07, 2015-05-18, 2015-12-15, 2016-11-18 atliko paiešką Gyventojų registro tarnyboje, 2004-03-17, 2008-06-11, 2008-11-24, 2010-04-07, 2010-08-03, 2011-03-01, 2011-10-01, 2012-04-03, 2012-08-02, 2013-04-25, 2014-03-07, 2014-07-18, 2014-10-15, 2015-05-18, 2015-08-12, 2015-12-15, 2016-11-18 gauti duomenys iš Sodros, 2016-11-18 gauti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenys. Be to antstolė, 2010-12-08 atlikusi paiešką dėl skolininko turimų sąskaitų ir piniginių lėšų, papildomai nustačiusi, kad atidaryta sąskaita AB SEB banke, išsiuntė bankui patvarkymą dėl lėšų arešto. 2015-12-16 piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai duotas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

20. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Tuo tarpu pareiškėjas, žinodamas apie jam už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirtą baudą, kad laiku nesumokėjus baudų, išieškojimas bus pateiktas vykdyti antstoliui, nieko nepadarė, kad ji būtų sumokėta. Pareiškėjas turėjo domėtis baudos išieškojimo procesu, siekti sumokėti paskirtą baudą gera valia. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baudos išieškojimas užsitęsė tik dėl pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtą baudą.

21. Tai, kad nuteistasis nedirba dėl to, kad atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Tai, kad asmuo yra nubaustas ir atlieka bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, neatleidžia jo nuo anksčiau jo padarytų administracinių nusižengimų ir taikytos administracinės atsakomybės. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus, reikštų, kad asmuo, nubaustas už nusikalstamos veikos padarymą iš esmės yra atleidžiamas nuo pareigos tinkamai įvykdyti administracinę nuobaudą.

22. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

23. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis nustato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Grynų pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

24. Pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo A. J. sąskaitoje, gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę.

25. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

26. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą, išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais. Dėl to, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui A. J. priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, pareiškėjo argumentas, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į šias jam priklausančias lėšas, yra nepagrįstas.

27. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.