Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Juškuvienei, Viktorijai Stanienei ir Svetlanai Šiaulienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Rolandui Sakalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

2016 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2017 m. gegužės 29 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų;

2019 sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

2019 m. sausio 16 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2019 m. balandžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi 2019 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliko,

2021 m. birželio 21 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 strraipsnio 2 dalį areštu 30 parų, nuosprendis nesįsiteiėsėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. R. 2020 m. lapkričio 21 d., laikotarpiu nuo 11.23 val. iki 11.58 val., būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo stacionaraus kompiuterio, per susirašinėjimų ir pokalbių programėlę „Messenger“ savo motinai V. R. parašydamas bauginančio turinio žinutes: „audeginau iki pamatu tau pc ir mn vus isgamas“, „iskersu kap kiaulis jumis ciaus“ ir „zertva zertva nupjausu galva as tau“, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 23 d., apie 9.30 val., būdamas savo namuose minėtu adresu, atėjęs į motinos V. R. miegamąjį, šiai matant ne mažiau trijų kartų spyrė į miegamojo duris ir ne mažiau trijų kartų į jas trenkė kumščiais, taip išlauždamas durų vyrius ir įskeldamas pačias duris, paėmęs V. R. spintelę, buvusią prie lovos, ją metė ant lovos, ant kurios ši sėdėjo, V. R. vadindamas necenzūriniais žodžiais „suka“, „žertva“ ir sakydamas, kad ši dabar kentės taip, kaip jis kenčia, pastarajai grasindamas žodžiais: „nupjausiu tau galvą“, „išdarinėsiu tave organams, pririšęs sklepe prie grandinių“, po ko, paėmęs ant lovos šalia V. R. buvusį šios mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir mesdamas jį į grindis taip, kad jis išsiaižė, taip V. R. suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. tokiu būdu terorizavo savo motiną V. R.

Apklaustas kaip kaltinamasis, K. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad pamena, jog susipyko su mama, kuri nepasirūpino jam medicininės pagalbos suteikimu. Vienu metu susidėjo daug neigiamų aplinkybių, mirė tėtis, prarado draugę, realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, serga liga, dėl ko jo sveikatos būklė blogėja. Galėjo parašyti mamai kaltinime nurodytas žinutes. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, siekia keistis, gydosi pas psichiatrus, su mama susitaikė.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) antro skirsnio pagreitinto proceso ir BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo viduje antrame aukšte stebimos apgadintos baltos spalvos durys, išdaužtas lango stiklas (1 t., b. l. 11-19).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose su fotolentele fiksuojama, jog V. R. pateikė susirašinėjimo Facebook 3 nuotraukas; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“ (1 t., b. l. 58-63, 65-67).

2020 m. lapkričio 25 d. Daiktų apžiūros protokole fiksuojama, jog buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios V. R. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J3“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną ir įėjus į susirašinėjimo bei pokalbių programėlę „Messenger“, pasirinkus peržiūrėti pokalbius su naudotoju, pasivadinusiu „K. S.“, matyti laiku „SAT AT 11:23“ parašyta žinutė „audeginau iki pamatu tau pc ir mn vus isgamas“, po to, laiku „SAT AT 11:28“ matyti žinutė su tekstu „iskersu kap kiaulis jumis ciaus“. Po to seka keturi praleisti skambučiai, po kurių, laiku „SAT AT 11:58“ yra žinutė su tekstu „zertva zertva nupjausu galva as tau“ (1 t., b. l. 68-76).

2020 m. lapkričio 23 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog nukentėjusioji V. R. pranešė, kad jos sūnus K. R. į jos paskyrą Facebook parašė grasinamo pobūdžio žinutes, jog su ja susidoros. 2020 m. lapkričio 23 d., apie 9.30 val. jis pradėjo elgtis agresyviai, mėtyti jos daiktus, galva daužyti sieną, sulaužė duris, jos neišleido išeiti iš namų, sudaužė telefoną, grasino susidoroti su ja (1 t., b. l. 24-30). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, V. R. parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. sūnus per susirašinėjimų programėlę „Messenger“ į jos paskyrą parašė grasinančių žinučių, iš kurių ji suprato, kad jis grasina padegti namą, grasina nužudyti ją, paskersti kaip kiaulę bei taip pat pasielgti ir su seserimi bei močiute. Ji sūnui į tai nieko neatrašė. Šis jai kelis kartus skambino, o jai neatsiliepus, sūnus vėl parašė žinutę, grasindamas nupjauti galvą. Paskambinus, jis nesikalbėjo, padėjo, išsigandusi sūnaus grasinimų, kurie, mano, jog tikrai gali būti realūs, paskambino savo seseriai V. S. ir paprašė atvažiuoti pas ją į namus, nes bijojo su sūnumi likti viena, bijojo, kad šis gali savo grasinimus įvykdyti ir ją nužudyti. Vakare ji sūnui parašė, kad atvažiuos svečių, o šis nurodė, kad nieko neįsileis į namus. Atvažiavus seseriai, tą vakarą sūnus elgėsi normaliai. 2020 m. lapkričio 23 d. iš pat ryto sūnus elgėsi agresyviai. Namuose jie buvo dviese, šis skundėsi, kad jam skauda, sakė, kad jie kentės taip, kaip jis kenčia dėl kūne esančių kirminų. Sūnus priekaištavo, kad jis jai nerūpi, mano, kad jam tą rytą jam labai skaudėjo žaizdas, todėl jis taip elgėsi. Jai būnant miegamajame, atėjo sūnus ir, įeidamas į kambarį, kelis kartus, t. y. ne mažiau, kaip tris, spyrė į duris iš kojos ir ne mažiau, kaip tris kartus į tas duris trenkė kumščiais. Durims išlūžo vyriai, jos skilo per vidurį. Dėl sugadintų durų pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio nereikš. Po to, kai sulaužė duris, įėjo į miegamąjį ir ėmė mėtyti jos daiktus, pakėlė spintelę, buvusią prie lovos, kurią metė ant lovos. Taip darydamas, ją vadino necenzūriniais žodžiais „šlikštyne, sūka, žertva“. Sakė, kad dabar ji kentės taip, kaip šis kenčia nuo kirminų. Sakė: „nupjausiu tau galvą“ ir „išdarinėsiu tave organams, pririšęs sklepe prie grandinių“. Ji nieko neatsakė, tik užsidegė galvą rankomis ir sėdėjo ant lovos. Bijojo sūnaus, tikėjo ir tiki, kad šis savo garsinimus gali įvykdyti ir kad jie yra realūs. Paskui sūnus paėmė ant lovos buvusį jos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir metė jį į grindis. Telefono dalys išsiaižė, tačiau ji telefoną po įvykio susirinko ir jis veikia. Dėl telefono jokių pretenzijų sūnui neturi. Po to jis nuėjo į vonią, o ji iš kito mobiliojo telefono susisiekė su giminaičiais, kurie iškvietė policiją. Kai atvyko policija, sūnus, pro langą pamatęs policijos tarnybinį automobilį, ėmė ant jos šaukti. Tada ji taip pat buvo savo miegamajame. Sūnus šaukė, priekaištavo, kad ji iškvietė policiją, jai liepė pareigūnams pasakyti, kad nieko nebuvo ir kad šie išvažiuotų, sakė, kad persipjaus sau venas, vis šaukė, jog ji nori pastarąjį uždaryti į „gaidyną“. Ji stengėsi gražiai bendrauti, sakydama, kad visi nori tik suteikti jam pagalbą, tačiau sūnus jos neklausė ir rodė kumštį sakydamas, jog duos jai į galvą taip, kad ji neatsikels. Sūnus sakė, kad, jeigu jį išveš į kalėjimą, jis nupjaus jai galvą. Kad sūnaus grasinimai yra realūs, ji nebuvo sudvejojusi, nes šiam galimai yra pakrikusi psichika. Policijos pareigūnai iškvietė sūnui medikus, kurie jį išsivežė. Ji išvažiavo pas gimines ir apie 14.00 val. sulaukė skambučio iš policijos, kurio metu pareigūnas jai pasakė, kad yra jos namų kieme, nes yra išdaužtas namo langas. Ji nedelsiant grįžo namo ir pamatė pirmame namo aukšte išdaužtą svetainės langą. Suprato, kad taip pasielgė jos sūnus. Mano, kad langą šis išdaužė, nes norėjo iš namų pasiimti savo daiktus, o raktų neturėjo. Dėl išdaužto lango ji pareiškimo nerašys, pretenzijų sūnui dėl to neturi. Ji savo sūnaus labai bijo, bijo dėl savo gyvybės. Realių veiksmų šis nėra ėmęsis, t. y. nėra bandęs padegti namo ar fiziškai prieš ją smurtauti, tačiau matydama pastarojo elgesį, mano, kad šis tikrai ateityje gali taip pasielgti. Sūnus Marijampolės pataisos namuose praleido 16 mėnesių dėl narkotinių medžiagų, o grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2020 metų liepos mėnesį tapo labai agresyvus ir nuo to laiko jo elgesys tik blogėjo (1 t., b. l. 33-37).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. R. sesuo. Apie tai, kad sesers sūnus K. R. galimai smurtauja prieš jos seserį, sužinojo visai neseniai. Ankščiau sesuo šiuos dalykus nuo jos labai slėpė, nieko nepasakojo. Pirmą kartą jai sesuo apie galimą smurtą papasakojo 2020 m. lapkričio 21 d., kai jai paskambino ir pasakė, jog sūnus grasina, kad bijo grįžti į namus. Sakė, kad sūnus sakė, jog nulėks jos galva, kaip kopūstas ar kažką panašaus. Tą vakarą ji nuvyko į seserį, namų kieme laukė sesers automobilyje. Netrukus sesuo grįžo ir tada abi įėjo į namus. Namuose buvo K., tačiau jis su jomis nebendravo, buvo savo kambaryje. Sesuo pasakojo, kad bijo sūnaus, kad šis ją kaltina dėl visko, kas su juo vyksta. Matėsi, kad sesuo K. tikrai labai bijo. Pastaroji nedetalizavo, kaip sūnus prieš ją galimai smurtauja, o ji to labai ir neklausinėjo, nes matė, kad seseriai apie tai sunku kalbėti. Žino, kad po to sesuo kreipėsi į policiją, jai pasakojo, jog sūnus grasino ją nužudyti, grasino, kad pririš sklepe ir išdarinės organams, kuriuos išpardavinės. Asmeniškai pati nėra mačiusi, kad K. smurtautų prieš seserį. Taip pat nėra girdėjusi, kad K. jos sesers atžvilgiu išsakytų grasinimus (1 t., b. l. 49-50).

Apklaustas kaip įtariamasis, K. R. neneigė, jog grasino mamai, nes jos prašė, kad jam padėtų, nes nebegeli kentėti skausmo dėl kirminų jo kūne. Sakė, kad jam įgriso 4 metus su tais kirminais vaikščioti. Sakė, kad pasikars, nes nebegali taip gyventi, tačiau mama į jo žodžius nereagavo ir nuėjo miegoti. Kitą dieną mama į susirašinėjimo ir pokalbių programėlę „Messenger“ parašė žinutę, kad atvažiuos svečiai ir kad jis turi juos įleisti į namus. Jis supyko ant mamos, nes ši, užuot rūpinusis jo sveikata, sugalvojo baliavoti. Iš pykčio mamai atrašė, tačiau tiksliai žinutės teksto nepamena, bet rašė kažką panašaus. Mama jam skambino, tačiau jis perskambino pats. Mama pokalbio metu vis liepė įsileisti svečius, o jis pasakė, kad ši neturi žmogiškumo ir nekreipia dėmesio į tai, kaip blogai dėl kirminų jis jaučiasi, kad negali atsikelti iš lovos ir pokalbį nutraukė. Po to neatsimena, ką mamai rašė, tačiau gali būti, kad parašė, jog šiai nupjaus galvą. Po to dar kažką rašė ir mama jam kažką rašė, tačiau neatsimena nei ką pats rašė, nei ką jam rašė mama. Jis tikrai nebūtų savo mamos atžvilgiu naudojęs jokio fizinio smurto, nebūtų šiai niekaip pakenkęs. Tokius žodžius mamai sakė tik norėdamas, kad ši susimąstytų ir padėtų jam bent jau jo išsigandusi, nes kitokios vilties sau padėti jau neturi. Pats nuvykti pas medikus negali, nes dėl kirminų yra labai silpnas, sunkiai juda ir jam paprasčiausiai reikia pagalbos nuvykstant pas medikus. Visas žinutes „Messenger“ programėlėje rašė iš stacionaraus savo kompiuterio, kuris liko namuose. Parašęs minėtas žinutes, jis išėmė iš kompiuterio kietąjį diską, kurį kažkur išmetė, tačiau nepamena, kur. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti. Apie 2020 m. lapkričio 23 d. įvykius paaiškino, kad nuo pat ryto jautėsi labai blogai. Mama buvo namuose, o jis vaikščiojo po namus šaukdamas, prašė mamos pagalbos, jai sakė, kaip blogai jaučiasi. Gali būti, kad iš pykčio pasakė ir kelis grasinančius žodžius. Nepamena, kad būtų sakęs, jog šią nužudys, nupjaus šiai galvą, kad susidoros. Mano, kad taip būti negalėjo, tačiau tikrai pamena, jog sakė, kad padegs namą. Taip grasino norėdamas, kad ši jam suteiktų pagalbą, nors jokių realių veiksmų mamos atžvilgiu neketino imtis ir tikrai neketina imtis ateityje. Tačiau mama eilinį kartą tylėjo ir nieko jam nesakė, o naršė savo telefone. Tik ištarė, kad yra ne daktaras ir negali jam suteikti pagalbos. Mama nuėjo į savo miegamąjį, atsisėdo ant lovos, o jis taip pat ten nuėjo, išeidamas iš jos kambario, vieną kartą spyrė į duris. Kadangi durys medinės, tai nuo jo spyrio išlūžo du vyriai. Prieš tai paėmė mamos mygtukinį telefoną „Nokia“ ir metė jį į grindis.. Po to kažkas iškvietė policiją, o policininkai jį nuvežė į ligoninę ir paliko, liepė negrįžti namo. Po kurio laiko jis namo parvažiavo taksi, kad susirinktų savo asmeninius daiktus, nes ketino miegoti pas draugą, tačiau grįžus namo, juose nieko nebuvo. Raktų neturėjo, telefono taip pat, todėl pasiėmęs kieme rastą metalinį vamzdį, jį metė į pirmame aukšte esantį svetainės langą, kad pro jį įliptų ir susirinktų savo daiktus. Langas išdužo, jis atsidarė ir įlipo į namo vidų, kur susirinko savo daiktus. Tada paskambino mamai ir pasakė, kad ji grįžtų namo ir atiduotų jam automobilį, kuriuo yra išvykusi, nes šis neoficialiai priklauso jam, tačiau namo mama grįžo su policijos pareigūnais, kurie jį sulaikė. Gailisi, kad mamai sakė grasinančius žodžius, gailisi dėl savo elgesio. Mamos yra atsiprašęs ir jie yra susitaikę (1 t., b. l. 157-159, 166-168).?

I. Miškinienės individualios įmonės pažymoje nurodyta, jog kaltinamasis K. R. serga liga, kuriai būtinas chirurginis gydymas (1 t., b. l. 80, 81-82).?

Telšių Krizių centro pažyma, kurioje nurodyta, jog V. R. gyvena sveikatai ir gyvybei pavojingoje situacijoje dėl sūnaus nevaldomo pykčio, agresijos, sistemingo emocijų reiškimo smurtiniais veiksmais ir kt. (2 t., b. l. 18).

Specialisto išvadoje konstatuota, jog kaltinamasis nagrinėjamų įvykių metu nesirgo psichine liga, tačiau yra priklausomas nuo narkotikų (1 t., b. l. 88).

Kaltinamasis K. R. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 23 d., 14.47 val., paleistas į laisvę 2020 m. lapkričio 24 d., 15.25 val. (2 t., b. l. 77-78, 82-83).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimis kaltinamajam K. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. R. (1 t., b. l. 173-174).

Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog kaltinamasis K. R. pradėjo lankytis pas psichiatrą, jam paskirtas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 59).

III. Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012). Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi, pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt.).

Teisiamojo posėdžio metu nustatytos bylos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis 2020 m. lapkričio 21 d., laikotarpiu nuo 11.23 val. iki 11.58 val., būdamas savo namuose, iš savo stacionaraus kompiuterio, per susirašinėjimų ir pokalbių programėlę „Messenger“ savo motinai V. R. parašydamas bauginančio turinio žinutes: „audeginau iki pamatu tau pc ir mn vus isgamas“, „iskersu kap kiaulis jumis ciaus“ ir „zertva zertva nupjausu galva as tau“, po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 23 d., būdamas savo namuose atėjęs į motinos V. R. miegamąjį, šiai matant ne mažiau trijų kartų spirdamas į miegamojo duris ir ne mažiau trijų kartų į jas trenkdamas kumščiais, taip išlauždamas durų vyrius ir įskeldamas pačias duris, paėmęs V. R. spintelę, buvusią prie lovos, ją metė ant lovos, ant kurios ši sėdėjo, V. R. vadindamas necenzūriniais žodžiais „suka“, „žertva“ ir sakydamas, kad ši dabar kentės taip, kaip jis kenčia, pastarajai grasindamas žodžiais: „nupjausiu tau galvą“, „išdarinėsiu tave organams, pririšęs sklepe prie grandinių“, po ko, paėmęs ant lovos šalia V. R. buvusį šios mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir mesdamas jį į grindis taip, kad jis išsiaižė, savo motinai V. R. suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, jo siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018 ir kt.). Akivaizdu, jog kaltinamojo elgesys sukėlė nukentėjusiajai baimę, nerimą bei nesaugumo jausmą, diskomforto būseną. Teismo vertinimu, kaltinamojo K. R. grasinančio pobūdžio veiksmai – tiek žinutės per programėlę „Messenger“, tiek agresyvūs veiksmai motinos namuose ir jos miegamajame kambaryje, spyriai ir trenkimas kumščiais į duris, jų sugadinimas, telefono trenkimas į grindis ir kt., padaryti nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 24 d., t. y. per pakankamai trumpą laiką, laikytini sistemingu bauginimu, terorizuojant motiną. Byloje esantys duomenys apie kaltinamojo teistumus praeityje, leidžia spręsti, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti, jis net du kartus buvo pripažintas kaltu dėl smurto vartojimo artimoje aplinkoje – sumušus tėvą, teistas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl nukentėjusioji turėjo realų pagrindą išsigąsti. Kaip matyti iš Specialisto išvados, veikos padarymo metu psichine liga jis nesirgo, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis suvokė, jog pavojingai psichiškai veikia motiną, siekdamas sukelti jai baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir norėjo taip elgtis.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, o taip pat kaltinamojo duoti parodymai, todėl sprendžia, jog kaltinamasis suvokė, kad savo agresyviais veiksmais, žinutėmis motiną baugina ir to siekė, norėdamas, kad ji rūpintųsi jos gydymu, t. y. psichologiškai terorizavo nukentėjusiąją.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad K. R. veika pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes jis terorizavo savo motiną, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir taip sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis pripažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas kaltinamajam K. R. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas teistas, į tai, kad yra jauno amžiaus, nedirba, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad su nukentėjusiąja susitaikė. Vertinant kaltinamojo asmenybę, teismas pripažįsta, jog jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Patikrinus Teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, jog kaltinamasis ir po šios nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo toliau vykdė teisės pažeidimus – 2021 m. balandžio 6 d. jis nubaustas administracine tvarka už veikos, numatytos Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje padarymą, t. y. 2021 m. kovo 22 d. jis rodė nepadorų gestą policijos pareigūnams, taip pažemindamas policijos pareigūnių garbę bei orumą; 2021 m. birželio 8 d. jis pripažintas kaltu 2021 m. balandžio 5 d. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, nes vairavo transporto priemonė, neturėdamas teisės tai daryti, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos.

Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kaltinamasis sistemingai darė administracinius nusižengimus, transporto priemones vairavo, neturėdamas teisės tai daryti, nes teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl narkotinių medžiagį vartojimo.

Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teismas turi pagrindą netikėti, jog bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Konstatuotas kaltinamojo elgesys leidžia teismui spręsti, jog jis nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesį, nesiekia įsilieti į sociumą ir savo pavyzdingu elgesiu, sąžiningu darbu pateisinti jam rodomą pasitikėjimą, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, keldamas grėsmę tiek savo artimiesiems, tiek kitiems visuomenės nariams.

Teismas sutinka su prokuroro pasiūlyta realia laisvės atėmimo bausme, būdamas įsitikinęs, jog nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, leidžiančias atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus, ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, už smurtą artimoje aplinkoje ir baustas administracine tvarka, išvadų nedaro, todėl pripažįsta, jog bausmės paskirti bus įgyvendinta paskiriant kiek mažesnės trukmės, nei nustatytas sankcijoje vidurkis, realią laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. R. paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 23 d. 14.47 val. iki 2020 m. lapkričio 24 d. 15.25 val., – 2 dienas.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. R. – palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.