Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. (A.) M. (toliau ir - apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-17-818/2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-15264-2024 (toliau – Nutarimas) A. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 17 d. 20:45 val. nešė į butą ir kaupia išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, taip pažeisdamas Vilniaus miesto sanitarijos ir higienos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-09 sprendimu Nr. 1-1533 (toliau ir – Higienos taisyklės), 7.3 punkto reikalavimą.

II. Pagrindiniai apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. M.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. Nutarimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šį nutarimą ir skundžiamą nutartį.

7. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. 45 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju A. M. inkriminuotas Vilniaus miesto sanitarijos ir higienos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 1-1533, 7.3 punktas, kuriame įtvirtinta, jog draudžiama nešti į gyvenamąsias ir (ar) bendrojo naudojimo patalpas bei jose kaupti išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. kaltę patvirtina liudytojų A. J., T. B., R. M., M. S. parodymai, byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotos bute esančios atliekos, namo gyventojų prašymai, pareiškimai (b. l. 36-62). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto versiją, kad atliekas į butą nešė T. B., taip pat remdamasis byloje surinktais duomenimis, pagrįstai darė išvadą, jog nors atliekų nešimo, jų kaupimo faktas neužfiksuotas, bute atliekas kaupė ir į butą nešė būtent A. M.. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiai nekartodamas tų pačių motyvų, toliau dėl jų pasisako apeliacinio skundo ribose.

9. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, ginčija dviem aspektais: administracinio nusižengimo teisenos metu padarytais procesiniais pažeidimais ir tuo, jog jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo – įvykio metu jokių atliekų bute nefiksuota ir jo pateikti vaizdo įrašai tai patvirtina. Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl esminių su tuo susijusių apelianto argumentų.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. M. pažeidimas pasireiškė tęstiniais veiksmais – be kita ko, atliekų kaupimu. Tyrimas buvo pradėtas Vilniaus miesto savivaldybėje gavus 2024 m. birželio 26 d. skundą dėl antisanitarinio buto (duomenys neskelbtini), iš buto einančio dvoko, kaimyno nešančio atliekas iš šiukšlynų. Būtent šio skundo pagrindu buvo pradėtas tyrimas, dėl kurio viešosios tvarkos pareigūnai vyko į minėtą butą, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis posėdžio garso įrašu, A. M. 2024 m. lapkričio 21 d. apylinkės teismo posėdyje keliant klausimą ar savivaldybėje buvo gautas skundas, teismas paaiškino, kad skundas yra 42 bylos lape, jis buvo užregistruotas (posėdžio garso įrašas nuo 1:00:15 val.). Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog skundai dėl iš buto sklindančio dvoko buvo gauti ir kitose institucijose (prokuratūroje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre) (1 t. b. l. 47;58). Taigi, jis gali būti įrodinėjamas ne vien tomis aplinkybėmis, kurios buvo užfiksuotos R. M. ir M. S. atvykimo ir administracinio protokolo surašymo metu 2024 m. liepos 17 d. Todėl skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi anksčiau darytomis nuotraukomis, neturinčiomis įrodomosios galios įvykio aplinkybių nustatymui, atmestinas. Sutiktina su apeliantu, jog dalis nuotraukose matomų daiktų gali būti vertinami ir kaip sportinis inventorius, naudojamas apelianto darbinėje veikloje, tačiau tai nepanaikina tos aplinkybės, kad nuotraukose be sportinio inventoriaus (1 t. b. l. 27-33) matoma kalnai įvairių šiukšlių, senos maisto pakuotės, pavienės baldų dalys, automobilinė sėdynė, ant žemės besivoliojantys laidai ir kt. Nuotraukose užfiksuotas vaizdas, nepaisant jose užfiksuotų ir dalies tinkamų naudoti daiktų, vienareikšmiškai gali būti vertinamas tik kaip atliekų kaupimas, pažeidžiantis Higienos taisyklių 7.3 punktą.

11. Nors apeliantas nurodo, kad įvykio dieną jokios atliekos nefiksuotos, tą paneigia įvykio dieną bute apsilankiusių T. B., R. M., M. S. parodymai. T. B. parodė, kad 2024 m. liepos 17 d. matė sukauptas atliekas, šiukšles, bute virtuvėje stovėjo kibirai su pamazgomis. R. M. parodė, kad bute buvo didelė smarvė, pilna atliekų, pamatė tarakonus, atrodo buvo ir fekalijos, užėjus į kambarį neįmanoma buvo išstovėti nuo smarvės. M. S. paaiškino, kad vos įėjus į butą jis pamatė visur išmėtytas atliekas, atliekos buvo sukrautos krūvomis, nuo jų sklido didelis dvokas, matėsi įvairūs vabzdžiai.

12. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad iš bylos medžiagos yra dingę jo pateikti 4 vaizdo įrašai. Šiuos įrašus apeliantas teikė 2024 m. lapkričio 21 d. posėdžio metu kaip priedą Nr.7 ir jie yra bylos medžiagoje (1 t. b. l. 223). Tačiau nepaisant to, jog minėtuose vaizdo įrašuose iš tiesų nėra užfiksuotos atliekos bute, tai nepaneigia aukščiau minėtais įrodymais grindžiamos išvados, jog apeliantas nešė ir kaupė atliekas. Iš vaizdo įrašų Nr. 1-3 matyti, jog iš viršaus filmuojamas buto prieškambaris, iš dalies užfiksuotas Institucijos pareigūnų pokalbis ir administracinio protokolo surašymas, vaizdo įraše Nr. 4 apeliantas filmuoja pareigūną, stovintį tarpduryje prie įėjimo į butą. Taigi, apelianto pateiktais vaizdo įrašais fiksuotas ne visas buto vaizdas, juose neatsispindi nei vieno buto kambario, virtuvės aplinka. Gi iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad atliekos buvo kaupiamos ne prieškambaryje, o kambariuose, virtuvėje. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad minėtų vaizdo įrašų pirmosios instancijos teismas nevertino. Pats apeliantas skunde cituoja skundžiamos nutarties motyvus (šios nutarties 4.4 punktas), kuriuose, be kita ko, remiamasi minėtais vaizdo įrašais, dėstant argumentus dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo įvykio metu, kurių vertinti kaip neteisėtų, apeliacinės instancijos teismas pagrindo nenustatė.

13. Remiantis R. M. parodymais, įvykio vietoje jie pasakė, kad atvyko pagal skundą, buvo uniformuoti, pateikė ženkliuką. T. B. teismo posėdyje patvirtino, kad liepos 17 d. savivaldybės darbuotojai prisistatė, buvo apranga, logotipai. Dalinai šias aplinkybes patvirtina ir apelianto pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad pareigūnai dėvėjo tarnybinę uniformą. Ta aplinkybė, jog su A. M. pareigūnai bendravo rusų kalba, nesuponuoja šiurkštaus procesinio pažeidimo. Remiantis apelianto pateiktais vaizdo įrašais, pats apeliantas su pareigūnais bendravo būtent rusų kalba, bendrauti lietuvių kalba neprašė. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog dėl to buvo nepagrįstai suvaržytos A. M. teisės, ar kad jis nesuprato atvykusių viešosios tvarkos pareigūnų patikrinimo tikslo, jų dėstomų aplinkybių.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto 2024 m. gruodžio 18 d. posėdyje prašytus prijungti įrodymus, dėl apelianto teigimu T. B. jam daromo spaudimo. Perklausius minėto posėdžio aktualią garso įrašo dalį (posėdžio garso įrašas 00:01:30 val.-00:00:04:30 val.), nustatyta, jog teismas teiravosi A. M. kaip šie duomenys susiję su nagrinėjama byla ir išklausęs A. M. paaiškinimus, nusprendė jų prie bylos neprijungti. Pagrindo su šiuo sprendimu nesutikti, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Remiantis apelianto paaiškinimais teismo posėdyje (2 t. b. l. 17), juose fiksuoti gruodžio 4 ir 11 dienomis T. B. bandymai paveikti jį dėl skundo atsiėmimo. Taigi, jie neturi reikšmės bylai, o kaip teisingai posėdžio metu nurodė apylinkės teismo teisėjas, dėl tokių prieš apeliantą daromų veiksmų šis galintis kreiptis į teisėsaugą.

15. Skundo argumentai, jog iš teismo bylos medžiagos neaišku kokią medžiagą teismui perdavė institucija, nepagrįsti. Bylos medžiaga kartu su A. M. skundu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui Institucijos lydraščiu, kuriame nurodyta, kad perduodama: A. M. skundas, 4 lapai ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, 87 lapai (1 t. b. l. 1). Taigi, Institucijos teismui pateiktas medžiagos kiekis aiškus. Apeliantas prašymu priimti įrodymais (1 t. b. l. 113) pateikė papildomą medžiagą – priedai 1-7 (1 t. b. l. 114- 223). Tai atsispindi ir bylos vidaus apyraše esančiame 1 tomo nugarėlėje, kur nurodyta, kad 113-223 lapuose yra posėdžio metu pateikti dokumentai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tiek Institucijos teismui pateikta bylos medžiaga, tiek apelianto į teismą pateikti papildomi dokumentai (kurių dalį sudaro tų pačių medžiagoje esančių dokumentų kopijos) yra aiškiai atskiriami, tiek Institucijos, tiek apelianto pateiktos bylos medžiagos nėra sumaišytos, kiekvienos jų turinys aiškus.

16. A. M. argumentas dėl nuotraukų klastojimo nepagrįstas. Apelianto akcentuojama nuotrauka, kuri yra prie A. J. skundo esanti Institucijos teismui pateiktoje medžiagoje (1 t. b. l. 43), tik didesniu formatu yra ir apelianto teismui pateiktoje medžiagoje (1 t. b. l. 128). Kita vertus, ta aplinkybė, jog ne visi dokumentai teismui institucijos pateiktoje ir apeliantui teismui pateiktoje medžiagoje sutampa, nereiškia, kad jie suklastoti, pats apeliantas taip pat nenurodo kuo pasireiškė klastojimas.

17. Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl dviejų administracinio nusižengimo protokolų ir aplinkybės, kad vienas iš jų padirbtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokolo originalas yra 1 t. b. l. 14, (taip pat jis užfiksuotas apelianto pateiktoje medžiagoje 1 t. b. l. 114;185) kuriame yra T. B., M. S., R. M. parašai, jame pažymėta, kad A. M. atsisakė nuo paaiškinimo ir parašo. T. B. teisme parodė, kad pasirašė protokole. Remiantis tarnybiniu pranešimu (1t. b. l. 16) A. M. nuo paaiškinimo ir parašo atsisakė, su protokolu supažindintas ir kopijos įteiktos. Taigi, nėra jokių abejonių, kad minimas dokumentas yra administracinio protokolo originalas. Gi 1 t. b. l. 74 (taip jis užfiksuotas 1 t. b. l. 220) yra administracinio nusižengimo protokolo kopija, šį dokumentą A. M. teikė Institucijai kartu su 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštu, kuriuo prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad minėtame rašte A. M. pats nurodė, kad jokio protokolo jam neįteikė, atkreipė dėmesį, kad 2024 m. liepos 17 d. vakare bute buvo paliktas protokolo egzempliorius, dokumentą rado koridoriuje (1 t. b. l. 72). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad byloje yra tiek protokolo originalas su įvykyje dalyvavusių (išskyrus A. M.) asmenų parašais, tiek A. M. palikta administracinio nusižengimo protokolo kopija, kurioje yra tik R. M. kaip protokolą surašiusio asmens parašas. Todėl teiginiai, kad vienas iš protokolų suklastotas, atmestini. Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog trečiasis A. J. skundas padirbtas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantui nenurodžius kurį dokumentą jis laikantis „trečiuoju“ A. J. skundu, konkrečiai dėl to pasisakyti negalintis. Visgi, iš bylos medžiagos matyti, jog nėra jokių požymių, kad kuris nors dokumentas bylos medžiagoje būtų padirbtas.

18. Taip pat apeliantas akcentuoja, jog administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta ANK 565¹ straipsnio 6 punkto pagrindu, nes nebuvo surašytas tyrimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė apeliantui išaiškinta apylinkės teismo posėdyje, nurodant, kad tyrimo protokolas tokiais atvejais nerašomas (2 t. b. l. 7-8). Pagrindo kvestionuoti minėtą teiginį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto aprašymo 9 punkto matyti, kad vykdant jam pavestas darbo funkcijas, vyr. specialistas atlieka patikrinimus pagal gautus skundus, pranešimus, prašymus, remiantis 10 punktu, pagal įgaliojimą, esant pagrindui, surašo administracinio nusižengimo protokolus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai atliko patikrinimą ir nustatę teisės aktų pažeidimus, užtraukiančius teisinę atsakomybę, surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuris atitinka ANK 609 straipsnyje įtvirtintus šio dokumento turiniui keliamus reikalavimus. Protokole įrašytas įpareigojimas sutvarkyti butą ir pašalinti iš buto sukauptas atliekas yra teisėtas. Jokių argumentų, kodėl laikytina priešingai, apeliantas skunde nenurodo. ANK 565¹ straipsnio 6 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Apeliantas klaidingai supranta šios normos prasmę, ją siedamas su administracinio nusižengimo protokolo panaikinimu. Šios nuostatos pagrindu administracinio nusižengimo teisena apeliantui būtų nutrauktina įstatymų leidėjui/ savivaldybės tarybai panaikinus teisės aktų nuostatas dėl kurių pažeidimo jis traukiamas atsakomybėn, šiuo atveju ANK 45 straipsnio 1 dalį, Higienos taisyklių 7.3 punktą.

19. Apelianto teiginiai, jog norėta jį pripažinti turinčiu psichinių problemų ir perimti jo turimos buto nuosavybės dalį, atmestini. Iš byloje esančio 2024 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro tarnybinio pranešimo (1 t. b. l. 38) matyti, kad reaguojant į pranešimą ir siekiant spręsti problemą dėl antisanitarinių sąlygų apelianto bute, socialiniai darbuotojai kelis kartus lankėsi minėtu adresu, siekdami įvertinti socialinių paslaugų teikimo poreikį, tačiau bute nieko nerado, bendravo tuo klausimu su apelianto seserimi T. B., konsultavo ją dėl galimybės kreiptis dėl tikslinės pašalpos skyrimo buto švarinimo darbams apmokėti. Minėti duomenys patvirtina, kad socialinių paslaugų teikimo procesas nebuvo prievartinis ir visiškai nesusijęs su apelianto psichinės būklės vertinimu. Gi, priešingai, nei tvirtina apeliantas, R. M. atvykimo tikslas buvo gautos informacijos dėl atliekų kaupimo bute patikrinimas.

20. ANK 45 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą asmenims nuo 60 iki 140 Eur. ANK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, <...> savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Tokiu būdu, administracinio nusižengimo protokole esančiu administraciniu nurodymu buvo siūloma A. M. sumokėti pusę minimalios baudos, šiuo atveju 30 Eur. Tačiau A. M. neįvykdžius administracinio nurodymo, buvo priimtas Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. Nutarimas ir paskirta ANK 45 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose esanti 80 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtos aplinkybės dėl administracinio nurodymo ir pasekmių nesumokėjus juo siūlomos baudos, buvo paaiškintos ir Institucijos atstovei atsakant į apelianto klausimus, apylinkės teismo posėdyje (2 t. b. l. 8). Aplinkybė, jog administracinis nurodymas sumokėti 30 Eur baudą galioja iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., nurodyta ir Institucijos rašte A. M., kuriuo atsakoma į jo prašymą panaikinti administracinio nusižengimo protokolą (1 t. b. l. 70) Todėl apelianto argumentai, kad nutarties įžanginėje dalyje nutylėtas 30 Eur baudos padidinimas, teismas netyrė kodėl bauda buvo padidinta, atmestini. A. M. bauda nebuvo padidinta, o aplinkybė, kodėl administracinio nusižengimo protokole siūloma sumokėti baudos dydis ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. Nutarimu paskirtos baudos dydis nesutapo, apeliantui išaiškinta teismo posėdyje, todėl apylinkės teismas neprivalėjo dar kartą aiškinti ANK 610 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

21. Gi pagrindo skirti mažesnę baudą, nėra. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. M. viso proceso metu kaltės nepripažino, šiuo metu taip pat ginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinės nuobaudos dydis parinktas atsižvelgiant į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi apeliantui pagrįstai paskirta nuobauda, kurios dydis artimas, tačiau mažesnis už sankcijos vidurkį, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo, atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinės nuobaudos paskirtį, jos švelninti nėra pagrindo.

22. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą ir A. (A.) M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.