- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-31
- Bylos Nr.
- II-17-818/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01658-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 17.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės R. G. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-15264-2024 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. rugsėjo 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_N-15264-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis gyvendamas adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 17 d. 20:45 val. nešė į butą ir kaupia išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, taip pažeisdamas Vilniaus miesto sanitarijos ir higienos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-09 sprendimu Nr. 1-1533, 7.3 punkto reikalavimą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės R. G. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-15264-2024 (toliau – skundžiamas nutarimas) už ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą A. M. skirta 80 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimą, teigdamas, kad sprendimą dėl nuobaudos skyrimo priėmusi specialistė, nesilaikydami įrodinėjimo taisyklių, selektyviai byloje esančią medžiagą susiaurino iki 3 epizodų, tokių motyvų faktinio pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo netikrino, neatliko išsamaus ir visapusiško bylos aplinkybių tyrimo, nepagrįsdama Nutarimo motyvų bylos įrodymų visumos analize ir vertinimu, šališkai vykdė teisingumą, taip pažeisdama nekaltumo prezumpcijos ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, iš esmės nemotyvuotai, deklaratyviais, bylos medžiaga nepagrįstais argumentais priėmė savo turiniu bei forma ANK keliamų reikalavimų neatitinkantį bei prieštaraujantį bylos medžiagai Nutarimą.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigiama, kad Institucijos vyriausioji specialistė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjus surinktą medžiagą, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius būtinus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 45 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat remdamasi ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą – artimą vidurkiui 80 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nuomone, A. M. skunde įvardinti paaiškinimai yra jo gynybinė pozicija, pabrėžtina, kad A. M. nepripažįsta padaręs nusižengimą, nesigaili, nesiekia pasitaisyti ateityje. Įvertinus visas bylos aplinkybes Institucija mano, kad A. M. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose.
Teismo posėdžio metu A. M. palaikė savo skundą ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti, nes surinkta melaginga informacija, o skundo byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių atliekų rinkimo faktą. A. M. teigimu bute adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena jis bei jo tėvas E. M., nors jo sesuo T. B. yra šio buto savininkė, tačiau bute negyvena, tik retkarčiais atvyksta aplankyti ligotą tėvą. Butas yra (duomenys neskelbtini), dviejų atskirų izoliuotų kambarių, viename didesniame kambaryje jis gyvena pats, o kitame kambaryje gyvena jo tėvas, bute taip pat yra virtuvė, sanitarinio mazgo bute nėra, gamtinius reikalus atlikti tenka eiti į lauką, kur yra lauko tualetas. Pareiškėjo gyvenamojo kambario langai išeina į gatvės pusę. Tėvas yra pensininkas, raktus nuo buto turi visi trise – aš, tėvas bei sesuo T.. Praeitais metais vasarą, kai buvo atvykę savivaldybės pareigūnai bute jis buvo vienas, tėvas tuo metu sirgo bei buvo ligoninėje. Nesutinka, kad užėję į butą pareigūnai galėjo matyti ir matė jo gyvenamajame kambaryje įvairias atliekas, šiukšlės, nes jis į savo kambarį jokių atliekų nenešė, jų nekaupė, mano, jog įvairius daiktus, atliekas į jo kambarį galėjo sunešti jo sesuo T., to jis nematė, tačiau mano, kad sesuo kerštaudama taip pasielgė, nors pati bute nebegyvena. Jo teigimu, atvykę pareigūnai neprisistatė, jis juos į savo kambarį neįleido, kai sesuo neatvažiuoja į butą, tada bute būna tvarka, skundo byloje nėra duomenų, kad į butą atliekas nešė būtent jis. Kodėl jo kambaryje nuotraukų pagalba užfiksuoti jo buto gyvenamajame kambaryje, virtuvėje, išmėtyti įvairūs maisto produktų įpakavimai; maisto likučiai, baldų atskiri fragmentai, įvairios dėžes, įpakavimai, nenaudojami rakandai, jis paaiškinti negali.
Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas R. M. paaiškino, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupėje. Patvirtina, kad savivaldybėje gavus asmens skundą (pareiškimą) teko vykti į minėtą butą (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su šio namo gyventojais, bendravimo metu gyventojai patvirtino, kad A. M. į savo butą nuolat neša bei jame kaupia įvairias atliekas, kokias būtent atliekas A. M. nešė į butą kaimynai neįvardijo, tačiau pabrėžė, jog nuolat neša, kaimynai skundėsi tokio jo elgesiu. Pokalbio metu gyventojai pabrėžė, jog bute A. M. ilgą laiką gyveno vienas. Į minėtą butą, prieš susiskambinus telefonu, susitikimo ir užėjo vieną kartą su A. M. sesers T. B. pagalba, kuri yra įregistruota tame bute. Tik užėjus į butą iš karto pajuto iš patalpų sklindantį didelė smarvė, kambaryje buvo daug įvairių atliekų, tarp kurių matė vabzdžius (tarakonus). Visas butas buvo užterštas, atliekos buvo net koridoriuje, virtuvėje. Liudytojo teigimu, bute jis matė įvairias nereikalingas atliekas, atrodo, matė ir fekalijas. Iš T. B. pasakojimo, ji jau senai sakė A. M., kuris yra jos brolis), kad pastarasis sutvarkytų butą, neneštų įvairius nereikalingus rakandus, ji pati norėjo sutvarkyti, arba jam padėti, tačiau A. M. kategoriškai tam prieštaravo, sakė, kad jokių atliekų neneša. Užėjus į butą A. M. buvo viename iš kambarių, jis prisistatė, kad yra iš savivaldybės dėl gauto nusiskundimo dėl bute kaupiamų atliekų, buvo pateikęs ir savo tarnybinį ženkliuką, R. M. dėvėjo tarnybinę uniformą. A. M. pareigūnus pasitiko būdamas pats agresyviai nusiteikęs, mes norėjome su juo tik pabendrauti, net jam padėti sutvarkyti butą. Liudytojui buvo žinoma, kad prieš tai bute lankėsi socialinė darbuotoja, tačiau buto durų niekas neatidarė. Bendraujant su A. M. jis turėjo „Body“ kamerą, kurį fiksavo įvykio aplinkybes. Kaip ir minėjo kambaryje, kuriame gyvena A. M. buvo didelė betvarkė, nuo sklindančios smarvės nebuvo įmanoma ilgai būti kambaryje, matė ant grindų išmėtytas įvairias atliekas, įskaitant ir buitinės, skrido musės, indai su fekalijomis. Patvirtino, kad įvardintos atliekos atitinka nenaudojamų/nereikalingų daiktų sąvoką – įvairios tuščios pakuotės, buteliai, kažkokie rūbai, maisto likučiai, baldų bei metalinių daiktų įvairios neaiškios konstrukcijų dalys. Nustačius pažeidimo dėl higienos ir sanitarinių taisyklių nesilaikymo A. M. buvo surašytas protokolas, kurį jis atsisakė pasirašyti. Į butą įėjome leidus T. B., kaip vienai iš savininkų. Liudytojo teigimu, po šio įvykio jam teko važiuoti patikrinti, ar A. M. įvykdė pareigūnų reikalavimą sutvarkyti butą, tačiau buto durų niekas neatidarė. Pareigūnai dar bandė įeiti į A. M. gyvenamąjį kambarį, tačiau pastarasis atsisakė įleisti, buvo užsirakinęs.
Teismo posėdyje dalyvavęs M. S. paaiškino, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupėje vyriausiuoju specialistu. Liudytojo teigimu, savivaldybėje gavus asmens pareiškimą buvo nuvykęs į butą (duomenys neskelbtini), kur galimai buvo kaupiamos atliekos. Pareiškimą kaip atsimena rašė A. M. sesuo, kuri prašė pagalbos. Bute gyvenęs dar vienas asmuo – A. M. bei T. B. tėvas tuo metu buvo ligoninėje. T. B. su turimu raktu atidarė buto įėjimo duris bei kartu su pareigūnais užėjo į vidų. Liudytojo teigimu, vos įėjus į butą jis pamatė visur išmėtytas įvairias atliekas – nereikšmingos baldų dalys, maišai, įvairūs įpakavimai, atliekos buvo sukrautos krūvomis, nuo jų sklido didelė smarvė, dvokas, visas butas buvo nevalomas, matėsi įvairūs vabzdžiai (tarakonai) matė ir žiurkes. Atvykus į minėtą butą mes planavome to buto gyventojams padėti padaryti tvarką, išnešti atliekas, šiukšles. Pabendravus su namo kaimynais, liudytojas suprato, jog bute betvarkė jau yra seniai. Su A. M. dar buvo bandyta geranoriškai bendrauti, jam padėti sutvarkyti, kad norėjome jam suteikta pagalbą, tačiau A. M. net vengė jų klausyti. Kaimynai sakė, kad A. M. jau senai į butą neša įvairias atliekas, paima nereikalingus išmestus daiktus prie šiukšliadėžių bei neša į savo butą. Kaimynai skundėsi, kad šiame namie gyvena jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, o A. M. elgesys dėl atliekų rinkimo bei jų kaupimo bute sudaro sąlygas plisti įvairioms infekcinėms ligoms, kaimynai patvirtino, kad taip elgiasi jis jau seniai. Liudytojo teigimu, jų tarnyba siekia tokioje situacijoje ne bausti asmenį, o jam padėti. Surašius protokolą A. M. buvo paaiškintas protokolo turinys, jo teisės ir pareigos, A. M. mūsų neklausė, o telefonu su kažkuo bendravo.
Teismo posėdyje dalyvavusi T. B. sutiko teismui duoti paaiškinimus dėl nagrinėjamo skundo bei nurodė, kad A. M. yra jos brolis, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės tesiės priklauso trims jų šeimos nariams – A. M., T. B. ir jų tėvui E. M.. Paaiškino, kad dėl bute susidariusios betvarkės su broliu jis kalbėjo jau senai, bandė jam padėti ir jį įtikinti sutvarkyti butą, bute jis pati jau nebegyvena 22 metus, butas yra dviejų kambarių, viename kambaryje gyvena jos brolis A. M., kitame kambaryje gyvena jų tėvas, kuris yra senyvo amžiaus ir ligotas. Pareitais metais liepos mėn. brolis savo kambarį pradėjo rakinti. Pasak T. B. su broliu yra įtempti santykiai, matydama, kad nepavyks geranoriškai išspręsti buto valymo klausimą, ji su pareiškimu kreipėsi į savivaldybę prašydama jai padėti išvalyti butą. Atvykus su savivaldybės pareigūnais ji su turėtu raktus, atidarė buto įėjimo duris bei kartu įėjo į esamas patalpas, tame kambaryje, kuriame gyvena brolis yra sukrauta įvairių nereikalingų daiktų - vaikiška automobilio kėdutė, įvairūs metaliniai vamzdžiai, atskirų baldų dalys, šiukšlės, maisto likučiai, įpakavimai, dėžės, matė vabzdžius, nuo atliekų sklido stipri smarvė. Tokia situacija jau vyksta apie 10 metų. Minėtos atliekos sukrautos gulėjo brolio kambaryje, atvykę savivaldybės pareigūnai tik norėjo jam padėti susitvarkyti, bet brolis jų neklausė. T. B. teigimu jos tėvas yra ligotas, jis dar bandė tvarkyti butą, tačiau jam matant kaip A. M. ir toliau neša įvairius nereikalingus daiktus, to atsisakė. Dėl jų bute esančios betvarkės kaimynai skundėsi, kad sklinda nemalonus kvapai, atsirado graužikai kitose butuose. Už komunalinius patarnavimus už butą moka jų tėvas. Brolis turėjo (duomenys neskelbtini) problemų, jis gulėjo ligoninėje. T. B. teigimu, atvykę su ja savivaldybės darbuotojai norėjo padėti broliui sutvarkyti butą, o ne ji bausti, atvykę pareigūnai dėvėjo darbinę uniformą su logotipais, prieš pradedant bendrauti su broliu, darbuotojai prisistatė.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. J. paaiškino, kad A. M. pažįsta kaip kaimyną, ji pati gyvena tame pačiame namie adresu (duomenys neskelbtini). Bute, kuriame gyvena A. M. priklauso trims šeimos nariams – A. M., jo sesei T. B. ir jų tėvui. Kiek liudytojai yra žinoma bute Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. gyvena atskirame kambaryje, kuriame pastarasis kaupia įvairias atliekas. Liudytojai teko užeiti į tą butą, matė, kad jame yra didelė betvarkė, į tą kambarį, kuriame gyvena A. M. jai neteko būti, tačiau per jo kambario praviras duris ji matė jame įvairias šiukšles, vaikišką automobilio kėdutę, nuo kiaušinių lakštai, pavalgo ir numeta ant grindų, buteliai, įvairūs įpakavimai, dėžės, nuo kurių sklido stiprus nemalonus kvapas. Liudytojos teigimu, ji matė kaip A. M. neša visokias nereikalingus daiktus maišais į butą. Po apsilankymo savivaldybės darbuotojams šiame bute, jis matė, kaip A. M. nešė šiukšlės į konteinerį, nors kaip jis nešė šiukšlės į butą, to nematė. A. M. sesuo pergyvena, kad jų tėvui tenka gyventi viename bute su A. M. tokiomis baisiomis sąlygomis. Ji pati su kaimynais ne kartą rašė skundus savivaldybei dėl A. M. elgesio, su prašymu padėti.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
A. M. skundas netenkinamas.
Nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-15264-2024 A. M. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis gyvendamas adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 17 d. 20:45 val. nešė į butą ir kaupia išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, taip pažeisdamas Vilniaus miesto sanitarijos ir higienos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-09 sprendimu Nr. 1-1533, 7.3 punkto reikalavimą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nesutiko, kad padarė administracinį nusižengimą, jo teigimu, užėję į butą savivaldybės pareigūnai galėjo matyti ir matė jo gyvenamajame kambaryje įvairias atliekas, šiukšlės, tačiau jis į savo kambarį jokių atliekų nenešė, jų nekaupė, mano, jog įvairius daiktus, atliekas į jo kambarį galėjo sunešti jo sesuo T., to jis nematė, tačiau mano, kad sesuo kerštaudama taip pasielgė, nors pati bute nebegyvena. Jo teigimu, atvykę pareigūnai neprisistatė, jis juos į savo kambarį neįleido, kai sesuo neatvažiuoja į butą, tada bute būna tvarka, skundo byloje nėra duomenų, kad į butą atliekas nešė būtent jis.
ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus.
Vilniaus miesto sanitarijos ir higienos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-05-09 sprendimu Nr. 1-1533, 7.3 punktas reglamentuoja: „draudžiama nešti į gyvenamąsias ir (ar) bendrojo naudojimo patalpas bei jose kaupti išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus“.
A. M. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo savo kaltę neigia, teigdamas, jog savo gyvenamojoje vietoje jokių atliekų nekaupia ir į butą nereikalingus daiktus neneša. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.
Teismo vertinimu sutikti su A. M. teiginiais nėra pagrindo, nes bute adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame gyvena administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, buvo kaupiamos išmestos nereikalingos atliekos, kurias į butą nešė A. M.. Skundo medžiagoje nėra ginčo, kad ankščiau minėtame bute gyvena A. M., kuris patvirtino, kad užima vieną kambarį. Jo padarytą nusižengimą patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai A. J., T. B., R. M. ir M. S., kurie nurodė, kad užėjus į butą, įvairiose buto patalpose, įskaitant ir A. M. gyvenamąjį kambarį matėsi sukrautos įvairios nereikalingi atliekos – sulaužytą vaikiška automobilio kėdutė, įvairus metaliniai vamzdžiai, atskirų baldų dalys, šiukšlės, maisto likučiai ir pakuotės, seni drabužiai, dėžės, matė vabzdžius, nuo atliekų sklido stiprus nemalonus kvapas. Liudytoja A. J. patvirtino, kad ji matė kaip A. M. neša visokias nereikalingus daiktus maišais į butą. T. B. teigimu jos tėvas yra ligotas, jis dar bandė tvarkyti butą, tačiau nepavykus tėvas skundėsi, kad A. M. nuolat nešą įvairius nereikalingus daiktus, jų kaupią, tai jau vyksta keli metai. Atliekų buvimą bute patvirtino ir liudytojai R. M. ir M. S., kurie nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje gavus skundą buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) g., kur užėjus į vieno gyvenamojo namo butą Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė jame sukauptas įvairias atliekas, tiek organinio, tiek neorganinio pobūdžio, nuo atliekų sklido stiprus nemalonus kvapas, pabendravus su namo gyventojais, pastarieji skundėsi A. M. elgesiu dėl nereikalingų daiktų rinkimo prie šiukšlių konteinerio bei jų gabenimo (nešimo) į butą. A. M. ne kartą buvo prašytą sutvarkyti butą, tačiau į pastabas nereagavo. Teismas kritiškai vertina A. M. pasisakymą, jog atvykę savivaldybės pareigūnai elgėsi netolerantiškai, jam grasino, jam kilo abejonių dėl jų (pareigūnų) atliekamų funkcijų teisėtumo. Tačiau iš skundo medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai skundo nagrinėjimui į (duomenys neskelbtini), į minėtą gyvenamąjį namą atvyko su tarnybiniu transportu, pareigūnai dėvėjo tarnybinę uniformą su atitinkamais Institucijos logotipais, prieš pradedant bendravimą su A. M., pastarajam prisistatė, paaiškino atvykimo pagrindą bei parodė tarnybinį ženklelį. Šios aplinkybės patvirtina ir A. M. daryto vaizdo įrašo aplinkybes. Iš teismui pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (tomas 1, b. l. 24), matyti, jog vykdant jam pavestas darbo funkcijas vyr. specialistas turi teisę atlikti patikrinimus pagal gautus skundus, pranešimus, tirti administracinius nusižengimus, pagal įgaliojimą esant pagrindui surašyti asmeniui administracinio nusižengimo protokolą. Kritiškai vertinamas A. M. teiginys, jog į jo buto gyvenamąjį kambarį atliekas atnešė jo sesuo T. B.. T. B. teigimu, ji kaip viena iš buto bendrasavininku jau virš 20 metų šiame bute nebegyvena, viename kambaryje gyvena jos brolis A. M., kitame kambaryje gyvena jų tėvas, kuris yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikščiojantis ir ligotas. Kambaryje, kuriame gyvena jos brolis įvairios atliekos, šiukšlės, kiti nereikalingi rakandai jau kaupiami ne vieneri metai. Jai aplankant tėvą, ji matė, kad tu atliekų kiekis bute vis didėjo, į jos bei namo kaimynu nuolatinius prašymus, brolis nereagavo. T. B. teigimu jos brolis turėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų, jis gulėjo ligoninėje (tomas 2, b. l. 19). Atvykusiems pareigūnams namo gyventojai (kaimynai) patvirtino A. M. atliekų, įvairių beverčių daiktų nešimą į butą faktą. Iš bylos skundo medžiagos (tomas 1, b. l. 25-33, 129-137) duomenų (fotonuotraukų) matyti A. M. kambaryje sudėti/išmėtyti įvairus daiktai, kurie sudaro baldų atskiros dalys, pakuočių ir įpakavimų dėžės, laidai ir plastmasės. Minėti daiktai nesudaro kaip vientiso daikto/konstrukcijos dalį, kad daiktai būtų vertingi juos naudojant buityje, daiktų paskirtis neaiški, ant daiktų matėsi laužimo pėdsakų. Be to, A. M. gyvenamajame bute (kambaryje) sukauptos atliekos priskiriamos neorganinių atliekų kategorijai, nes rastos popierinių kartotinių dėžių liekanos, baldų dalių elementai, keramikos daiktai, elektriniai įrenginiai, laidai ir jų dalys. Nors skundo medžiagoje šių nereikalingų daiktų/ atliekų nešimo, jų kaupimo A. M. faktas neužfiksuotas, tačiau teismui įvertinus byloje sutrinktus duomenis (liudytojų paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus), į tai, jog bute be A. M. faktiškai gyvena tik jo tėvas, kuris yra senyvo amžiaus, ligotas, dažnai būna gydymo įstaigose, o sesuo T. B. yra tik šio buto bendrasavininkė ir jame nebegyvena virš 20 metų, bute išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas kaupė ir į butą nešė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. M..
A. M. skunde teigia, kad tyrimo medžiagoje jo atžvilgiu surinkti duomenis yra tendencingi, šališki, neatitinka tikrovės, tiek jo sesuo, tiek kaimynė siekia ji apkaltinti nebūtais dalykais. Teismas pabrėžia, jog Vilniaus miesto savivaldybėje gavus pareiškimą dėl A. M. elgesio, jam gyvenant (duomenys neskelbtini), dėl nepriimtino jo elgesio kaupiant atliekas bute bei kenkėjų buvimo bute, NVSC pareigūnai reaguodami buvo nuvykę į nurodytą adresą, kur aiškinant pareiškime išdėstytas aplinkybės bendravo su namo gyventojais, kurie patvirtino, jog A. M. savo bute kaupia nereikalingas atliekas, ko pasėkoje dėl patalpų užterštumo gali būti skatintos graužikų, parazitų visimąsi sąlygos. Liudytojai R. M. ir M. S. pabrėžė, jog atvykus į pareiškėjo gyvenamąją vietą bei pabendravę su namo gyventojais, siūlė A. M. savo pagalbą dėl atliekų šalinimo iš buto, bet sulaukę priešiško jo nusistatymo bei nenoro bendrauti. Iš skundo medžiagos matyti (b. l. 24-33), kad A. M. savo buto gyvenamajame kambaryje bei bendro naudojimo patalpose (koridoriuje) laike, kaupė nenaudojamus daiktus (įvairių baldų atskiri dalys, kartoniniai įpakavimai, dėžės, metalo konstrukcijos, laidai, stiklo, plastikų, popieriaus, kartono, įvairių juodųjų ir spalvotųjų metalų laužas ir pakuotės, skudurai ir kt.) bei įvairius buitinės ir pramoninės atliekos (panaudoto maisto pakuotės, organinės maisto likučiai), kurie iš esmės kaip mišrus komunalinės/buitinės atliekos neturi savo vertės ir paskirties. Tai, jog dėl šiukšlių bute kaupimo dėl A. M. elgesio buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybė patvirtina namo gyventojų prašymai, pareiškimai (b. l. 36-62), dėl pareiškėjo gyvenimo antisanitarinėmis sąlygomis, jis stokoja socialinių įgūdžių ir negali pats susitvarkyti.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad A. M. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti baudą arba mažinti jos dydį. A. M. skirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, taigi pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Netenkinti A. M. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-15264-2024 panaikinimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 24249325135.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.