Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams J. D., R. K. dėl gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastatų naudojimo tvarkos nustatymo ir taikos sutarties dalies dėl ieškinio tarp ieškovės B. K. ir atsakovo R. K. patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinta: ieškinio dalis dėl naudojimosi gyvenamojo pastato ir ūkinės paskirties dalimis su atsakove J. D. tvarkos nustatymo; prašymo dalis dėl naudojimosi gyvenamojo pastato ir ūkinės paskirties dalimis su atsakovu R. K. tvarkos nustatymo, taikos sutarties pavirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

16. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą ir taikos sutarties, kurią sudarant nebuvo gautas vieno iš atsakovo sutikimas, patvirtinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

17. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis).

18. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovų, kurie yra ieškovės vaikai, kilo ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu. Ieškovei taikiai susitarti iki kreipimosi į teismą dienos su atsakovais nepavyko. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, jame 2020 m. birželio 9 d. buvo atliktas pastato dalių apskaičiavimas. Vykstant ginčui teisme, atsakovas sutiko su ieškovės pateiktu dalių apskaičiavimu, 2021 m. sausio 26 d. šalys pateikė teismui tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Atsakovė J. D. nesutiko su ieškovės pateiktu dalių apskaičiavimu, t. y. ji nesutiko, kad patalpa, pažymėta indeksu 1-11/1,33 kv. m, priskiriama R. K.. Teigė, kad ši palėpės patalpa, kurios paskirtis ,,sandėlis“, yra jos pagerinta, todėl ji turi būti išbraukta iš bendro naudojimosi patalpų, o atsakovė ateityje ketina atlikti naujus skaičiavimus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl naudojimosi gyvenamojo pastato ir ūkinės paskirties dalimis su atsakove tvarkos nustatymo tenkino, taip pat tenkino prašymo dalį dėl naudojimosi gyvenamojo pastato ir ūkinės paskirties dalimis su atsakovu tvarkos nustatymo, taikos sutarties pavirtinimo.

22. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog ieškovei pagal 2019 m. spalio 4 d. nuosavybės teisės liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso santuokoje su sutuoktiniu įgyta 361/722 dalis 0,0722 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys žemės sklypo, susidedančio iš 0,0722 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

23. Iš 2019 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog ieškovė paveldėjimo teisės pagrindu įgijo 1/4 dalį palikėjui V. K. priklausiusio turto – 361/722 dalies 0,0722 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovai J. D. ir R. K. po tėvo V. K. mirties paveldėjo po 3/8 dalis palikėjui priklausiusio turto – 361/722 dalies 0,0722 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

24. Byloje nustatyta, jog ieškovė B. K. ir atsakovas R. K. išsprendė ginčą civilinėje byloje Nr. e2-153-377/2021 dėl gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastatų naudojimo tvarkos nustatymo, 2021 m. sausio 26 d. pateikė teismui tarp šalių 2021 m. sausio 26 d. sudarytą taikos sutartį ir prašė teismo ją patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas 2021 m. sausio 26 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis); taikos sutartis sudaryta neviršijant pareikštų teismui prašymo reikalavimų ir joje nėra sprendžiami klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą; nenustatyta, jog pateiktos šalių taikos sutarties dalis pažeidžia atsakovės J. D. interesus.

25. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp ieškovės ir atsakovės J. D.. Atsakovė nesutiko sudaryti taikos sutarties, o nesutikimą su ieškovės ir atsakovo pateikta daline taikos sutartimi dėl naudojimosi gyvenamuoju namu motyvavo tuo, kad toks atidalijimas pažeis jos interesus.

26. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

27. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), ar, esant privalomam bendrininkavimui, buvo gautas visų bendrininkų sutikimas (CPK 44 straipsnio 3 dalis).

28. Procesinį bendrininkavimą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta, kad taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų (CPK 44 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad, byloje esant keliems bendraatsakiams (kai konstatuojamas privalomasis bendrininkavimas), taikos sutartis gali būti patvirtinama tik esant visų bendrininkų (bendraatsakių) sutikimui. Ši taisyklė turi išimtį – sutikimas nėra būtinas, jei taikos sutartis su vienu iš bendraatsakių patvirtinama neviršijant jo įsipareigojimų.

29. Atsižvelgdama į šį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tuo atveju, kai, esant keliems atsakovams, juos sieja neprivalomas bendrininkavimas, o taikos sutartis sudaroma ne su visais bendraatsakiais, tačiau neviršijant taikos sutartį sudariusių ginčo šalių reikalavimų ir įsipareigojimų, nei taikos sutartį sudarančioms ginčo šalims, nei jos tvirtinimo klausimą sprendžiančiam teismui neatsiranda pareiga gauti bendraatsakių, nedalyvavusių sudarant taikos sutartį, sutikimą.

30. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė J. D. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Atsakovė per teismo nustatytą terminą savo dalių apskaičiavimo taip pat nepateikė. Kaip ieškovės ir atsakovo pateikta daline taikos sutartimi dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bus pažeisti atsakovės interesai, atsakovė konkrečiais įrodymais nepagrindė. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. vasario 3 d. metu, teismas atsakovei pasiūlė pareikšti priešieškinį. Per teismo nustatytą terminą atsakovė priešieškinio nepareiškė. Atsakovė teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. kovo 3 d., metu nurodė, kad ji nesutinka su ieškovės ieškinio 1.3 punktu, kur atsakovui R. K. naudotis priskiriama patalpa, pažymėta 1-11 punktu (paskirtis – sandėlis), „su visu kitu sutinka“. Taigi ginčas vyko dėl palėpėje esančios pagalbinės patalpos (sandėlio), pažymėtos indeksu 1-11.

32. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

33. Aukščiau šioje nutartyje nurodytais motyvais pripažintina, jog taikos sutarties punktas, kuriuo, be kita ko, atsakovui R. K. atitenka gyvenamojo namo patalpa 1-11/1,33 kv. m, nepažeidžia atsakovės J. D. interesų. Atsižvelgdama į tai, kad ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties punktų nėra, teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

34. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir išklausęs teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog ieškovės pateikta naudojimosi gyvenamojo namo dalimis su atsakove tvarka yra faktiškai įmanoma ir reali. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į aktualią kasacinio teismo praktiką ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog prioritetas turi būti teikiamas ir atidalytinų dalių kvadratūrai, kad nebūtų pažeista bendraturčių nuosavybės teisė, nustatyta 2019 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovams asmeninės nuosavybės teise kiekvienam priklauso po 3/16 dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas labiausiai atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo.

35. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, patvirtino ieškovės ir atsakovo R. K. 2021 m. sausio 26 d. sudarytos taikos sutarties punktus (1.3; 1.5; 2; 3), kuriais šalys susitarė: „1.3. Patalpomis, pažymėtomis R-2/8,45 kv. m ir 1-1/2,56 kv. m bendraturčiai B. K. ir R. K. naudosis bendrai; 1.5. Patalpa, pažymėta 1-9/6,17 kv. m, naudosis R. K.. Jeigu bus pageidavimas, R. K. sutinka šia patalpa naudotis bendrai su kita bendraturte J. D.; 2. Šalys susitaria, kad B. K. naudosis pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o R. K., naudosis pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu bus pageidavimas, R. K. sutinka pastatu- ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis bendrai su kita bendraturte J. D.; 3. Šalys susitaria, kad kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudosis B. K. ir R. K. bendrai. Jeigu bus pageidavimas, B. K. ir R. K. sutinka kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis bendrai su kita bendraturte J. D..“

36. Iš skundžiamo sprendimo turinio taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio atsakovei J. D. dalį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir nustatė naudojimo gyvenamuoju namu tvarką pagal 2020 m. birželio 9 d. pastato dalių apskaičiavimą, t. y. nustatė, kad patalpomis, pažymėtomis R-2/8,45 kv. m ir 1-1/2,56 kv. m, bendraturčiai B. K., J. D. ir R. K. naudosis bendrai (rezoliucinės sprendimo dalies 1.3 punktas); nustatė, kad patalpa, pažymėta 1-9/6,17 kv. m, naudosis bendrai J. D. ir R. K. (rezoliucinės sprendimo dalies 1.4 punktas); nustatė, kad B. K. naudosis pastatu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai J. D. ir R. K. bendrai naudosis pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudosis visi bendraturčiai B. K., J. D. ir R. K. bendrai (rezoliucinės sprendimo dalies 2 punktas).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties (1.3; 1.5; 2; 3) punktai laikytini pertekliniais, kadangi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ginčą išsprendė iš esmės. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumą konstatuoja, kad yra pagrindas aptartus taikos sutarties punktus panaikinti, todėl ši sprendimo dalis keistina – pirmosios instancijos teismo patvirtinti ieškovės ir atsakovo R. K. 2021 m. sausio 26 d. sudarytos taikos sutarties 1.3; 1.5; 2; 3 punktai naikintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliaciniame skunde nenurodyta objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas pripažįsta, kad sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, keistina tik ginčijamo sprendimo dalis, t. y. naikintini pirmosios instancijos teismo patvirtinti ieškovės ir atsakovo R. K. 2021 m. sausio 26 d. sudarytos taikos sutarties 1.3; 1.5; 2; 3 punktai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijai įvertinus tai, kad ieškinyje patenkinta materialiojo reikalavimo dalis nesikeičia, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

43. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės B. K. ieškinio atsakovei J. D. dalį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), patenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimo gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2020 m. birželio 9 d. pastato dalių apskaičiavimą:

1. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: R-3/12,07 kv. m, R-4/14,99 kv. m, R-5/7,34 kv. m, R-6/5.24 kv. m, R-7/6,96 kv. m, R-8/4,88 kv. m, R-9/2,62 kv. m, 1-2/4,21 kv. m, 1-3/12,74 kv. m, 1-4/19,89 kv. m, 1-7/10,58 kv. m, 1-8/3,44 kv. m.

1.2. Atsakovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: R-l/1,91 kv. m, 1-12/11,95 kv. m, 1-13/11,33 kv. m, 1-14/2,92 kv. m.

1.3. Nustatyti, kad patalpomis, pažymėtomis R-2/8,45 kv. m ir 1-1/2,56 kv. m, bendraturčiai B. K., J. D. ir R. K. naudosis bendrai.

1.4. Nustatyti, kad patalpa, pažymėta 1-9/6,17 kv. m, naudosis bendrai J. D. ir R. K..

2. Nustatyti, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudosis pastatu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovai J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrai naudosis pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudosis visi bendraturčiai B. K., J. D. ir R. K. bendrai.

Patvirtinti ieškovės B. K. ir atsakovo R. K. 2021 m. sausio 26 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

,,1. Šalys susitaria, kad nustatoma naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal 2020 m. birželio 9 d. pastato dalių apskaičiavimą:

1.1. B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudotis atitenka gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksais: R-3/12,07 kv. m, R-4/14,99 kv. m, R-5/7,34 kv. m, R-6/5,24 kv. m, R-7/6,96 kv. m, R-8/4,88 kv. m, R-9/2,62 kv. m, 1-2/4,21 kv. m, 1-3/12,74 kv. m, 1-4/19,89 kv. m, 1-7/10,58 kv. m, 1-8/ 3,44 kv. m;

1.2. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudotis atitenka gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksais: 1-6/11,54 kv. m, 1-10/12,94 kv. m, 1-11/1,33 kv. m;

1.4. Patalpa, pažymėta indeksu 1-5/6,61 kv. m, naudosis B. K. (74/100 dalys) ir R. K. (26/100 dalys) bendrai. Jeigu bus pageidavimas, R. K. ir B. K. sutinka šia patalpa naudotis bendrai su kita bendraturte J. D..

4. Šalys susitaria, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų teismo išlaidų bei išlaidų advokato pagalbai ir jų vienas iš kito nereikalauja.

5. Šalys patvirtina, kad LR CK 6.983 str. ir 6.985 str., LR CPK 293 str. 1 d. 5 p. ir 294 str. nuostatos joms yra žinomos, pasekmės, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, išaiškintos bei suprastos.“

Priteisti iš atsakovės J. D. 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 225,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, iš viso 262,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės B. K. naudai.

Priteisti iš atsakovės J. D. 13,35 Eur (trylika eurų, 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas – ,,Bylinėjimosi išlaidos“).

Civilinės bylos Nr. e2-153-377/2021 dalį dėl naudojimosi gyvenamojo pastato ir ūkinės paskirties dalimis ieškovei B. K. su atsakovu R. K. tvarkos nustatymo nutraukti.

Padengti iš valstybės biudžeto lėšų 273,29 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus, 29 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.