- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1641-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21880-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. L. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Falkona“ ieškinį atsakovei A. L. įmonei dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Falkona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016 m. liepos 12 d. BUAB „Falkona“ atliktą 2 920 Eur mokėjimą A. L. įmonei, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo A. L. įmonės ieškovo BUAB „Falkona“ naudai 2 920 Eur sumą, priteisti iš atsakovo A. L. įmonės ieškovo BUAB „Falkona“ naudai 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5030-781/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Falkona“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 25 d. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai”. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino ir patikslino BUAB „Falkona“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 121 819,83 Eur sumai.
3. Iš bankroto administratoriui pateiktos UAB „Falkona“ dokumentacijos seka, kad: 2016 m. liepos 12 d. (pažymėtina - bankroto bylos UAB „Falkona“ iškėlimo dieną) UAB „Falkona“ grynais pinigais sumokėjo atsakovui 2 920 Eur sumą. Šios sumos gavimą patvirtina A. L. įmonės 2016 m. liepos 12 d. Kasos pajamų orderio kvitas LIN02175. Kasos pajamų orderio kvite nurodytas „Ūkinės operacijos turinys“ - „Skolos grąžinimas pagal S/F“, taip pat nurodytos sąskaitos faktūros – 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. birželio 30 d. datomis. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 12 d. atliktas 2 920 Eur atsiskaitymas grynais pinigais įvykdytas: 1) 2016 m. liepos 12 d. atsiskaitymas atliktas UAB „Falkona“ esant nemokiai Vilniaus apygardos teismui 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5030-781/2016 iškėlus bankroto bylą UAB „Falkona“; 2) atsiskaitymas atliktas pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumo tvarką; 3) atsiskaitymas atliktas esant visiems pagrindams mokėjimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir actio Pauliana pagrindu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas prielaida, jog 2016 m. liepos 12 d. ieškovo vadovas sumokėjo grynaisiais pinigais atsakovui 2 920,94 Eur, kaip tą liudija su ieškiniu pateiktas 2016 m. liepos 12 d. A. L. įmonės Kasos pajamų orderio kvitas Nr. LIN02175. Nei 2016 m. liepos 12 d., nei kurią nors kitą dieną 2 920,94 Eur grynaisiais pinigais ieškovas atsakovui nebuvo sumokėjęs. Paaiškino, jog 2016 m. liepos 12 d. atsakovo kasos pajamų orderis Nr. LIN02175 išrašytas per klaidą, ieškovo vadovui to prašant bei žadėjus nurodytą pinigų sumą sumokėti ir atsakovo savininkui A. L., pasitikint ieškovo vadovu, nurodant savo buhalterei avansu išduoti ir pasirašyti Kasos pajamų orderio kvitą. Kaip matyti iš teikiamo atsakovo Kasos pajamų orderio, jis yra anuliuotas, taip pat 2016 m. liepos 13 d. surašyta Buhalterinė pažyma, kuria paaiškinama, jog ieškovo vadovas S. S. žadėjo įnešti 2 920,94 Eur į atsakovo kasą, tačiau to nepadarius, Kasos pajamų orderis yra anuliuojamas. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę per klaidą išrašytą Kasos pajamų orderį anuliuoti remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2016 m. liepos 12 d. UAB „Falkona“ atliktą 2 920 Eur mokėjimą A. L. įmonei. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo A. L. įmonės ieškovo BUAB „Falkona“ naudai 2 920 Eur. Priteisė iš atsakovo A. L. įmonės ieškovo BUAB „Falkona“ naudai 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 920 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo A. L. įmonės valstybės naudai 66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi iškelta bankroto byla bei bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Pagal 2016 m. liepos 12 d. kasos pajamų orderio kvitą LIN02175 atsakovas iš UAB „Falkona“ direktoriaus S. S. priėmė 2 920,94 Eur. Nurodytą kasos pajamų orderio kvitą LIN02175 atsakovo direktorius A. L. vienašališkai anuliavo. Atsakovo teigimu, UAB „Falkona“ direktorius S. S. faktiškai piniginių lėšų pagal kasos pajamų orderį neįnešė. Teigė, kad S. S. paprašė išrašyti orderį, o pinigines lėšas žadėjo atvežti vėliau, tačiau to nepadarė ir atsakovas privalėjo 2016 m. liepos 12 d. kasos pajamų orderio kvitą LIN02175 anuliuoti. Pažymėjo, kad UAB „Falkona“ apie orderio anuliavimą informuotas telefonu.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2016 m. liepos 12 d. faktiškai būdamas nemokus, nors dar neįsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suteikė pirmenybę atsakovui, nors pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad tuo metu, jis jau turėjo kitų kreditorių: L. V., kuriam 1 675,05 Eur skola priteista 2016 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu, kreditorių UAB „Cramo“, kuriam skolingas 5 967,13 Eur pagal 2016 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Taip pat pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. liepos 12 d. ieškovas buvo skolingas įmonės darbuotojams ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui (ankstesnis kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui, kiek tiksliai jis buvo skolingas įmonės darbuotojams, VĮ Turto bankui ir VSDFV Vilniaus skyriui duomenų nėra. Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties matyti, kad ieškovo pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimai yra 14 462,21 Eur dydžio, o reikalavimai VSDFV Vilniaus skyriaus ir VĮ Turto banko – 31 472,78 Eur. Ir sprendžiant iš to, kad po bankroto bylos iškėlimo ieškovas veiklos nevykdė, tai nurodyti įsiskolinimai, t. y. darbuotojams, VSDFV Vilniaus skyriui, valstybei, susidarė iki bankroto bylos iškėlimo.
8. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamo sandorio ieškovas sudaryti neprivalėjo ir negalėjo. Ir ieškovas ir atsakovas buvo nesąžiningi. Ieškovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad yra faktiškai nemokus, o atsakovas turėjo galimybę sužinoti, kad ieškovas yra faktiškai nemokus, nes duomenys apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Falkona“ ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei bus sprendžiamas 2016 m. liepos 12 d. paskelbtas viešai specialiame internetiniame tinklapyje. Taip pat duomenys, kad ieškovė turėjo skolinių įsipareigojimų VSDFV Vilniaus skyriui yra skelbiami internetiniame puslapyje Rekvizitai.lt. Todėl buvo pagrindas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016 m. liepos 12 d. UAB „Falkona“ atliktą 2 920 Eur mokėjimą A. L. įmonei, kuris įformintas kasos pajamų orderio kvitu LIN02175, CK 6.66 str. pagrindu.
9. Pagal CK 6.930¹ straipsnį ieškovas pirmiau turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybė, VSDFV ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) bei pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Byloje nustatyta, kad ginčijamo sandorio atlikimo dieną, ieškovas buvo skolingas valstybei ir VSDFV Vilniaus skyriui bei turėjo atlikti mokėjimus pagal vykdomuosius raštus, tačiau pirmenybę suteikė atsakovui, t. y. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus. Todėl buvo pagrindas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016 m. liepos 12 d. UAB „Falkona“ atliktą 2 920 Eur mokėjimą ir CK 6.930¹ straipsnio pagrindu.
10. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad faktiškai pinigų iš ieškovo, t. y. iš ieškovo tuometinio direktoriaus S. S., negavo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo metu ieškovo kasoje toks kiekis piniginių lėšų buvo, šalys kartu užpildė kasos pajamų orderį dėl piniginių lėšų priėmimo ir tik atsakovas jo egzempliorių panaikino. Tačiau remiantis tik atsakovo direktoriaus A. L. paaiškinimais ir jo buhalterės Ž. J. bei asmens, kuris nuomojo patalpas iš atsakovės, t. y. M. R., parodymais, negalima daryti išvados, kad pinigų faktiškai S. S. neperdavė, o atsakovė negavo. Todėl teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas savo atsikirtimų, jog piniginių lėšų faktiškai negavo, neįrodė. Kadangi byloje teismas nustatė, kad ieškovo atliktas mokėjimas atsakovui pagal kasos pajamų orderio kvitą Nr. LIN02175 pažeidžia CK 6.66 straipsnį ir CK 6.930¹ straipsnį, todėl buvo pagrindas pripažinti jį negaliojančiu bei taikyti restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
11. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas nulėmė neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą ir neteisingą bylos išnagrinėjimą.
12. Atsakovo vadovas A. L. teisme teikdamas paaiškinimus neigė pinigus gavęs iš buvusio ieškovo vadovo S. S. ir nuosekliai laikėsi savo pozicijos, išdėstytos atsiliepime į ieškinį. Liudytoju apklaustas buvęs ieškovo vadovas S. S. 2017 m. gruodžio 18 d. posėdyje tvirtinto, jog pinigus A. L. perdavė, tačiau į teisėjos klausimą, kas meluoja, A. S. A. L. nenurodė kaip meluojančio. Tuo tarpu kiti 2016 m. liepos 12 d. A. L. ir S. S. susitikimo metu dalyvavęs asmenys t. y. atsakovo buhalterė Ž. J. bei darbo santykiais nesusijęs asmuo – M. R. apklaustos liudytojais, nuosekliai tvirtino, kad pinigų perdavimas neįvyko. Taigi, du liudininkai patvirtino teisiškai reikšmingą ir atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad A. S. vizito pas A. L. servise (ofise) metu, pinigai faktiškai perduoti nebuvo, o kasos pajamų orderis išduotas pasitikint A. S. žodžiais, jog pinigai bus atvežti vėliau vakare. Skundžiamame sprendime į šiuos liudytojų parodymus nepagrįstai neatsižvelgta, jie apskritai skundžiamame sprendime neaptarti.
13. A. S. parodymų, jog jis pinigus faktiškai perdavė A. L. nepatvirtino nė vienas asmuo. Liudytoja apklausta UAB „Falkona“ buhalterė R. G. nurodė, kad UAB „Falkona“ kasininku buvo S. S., ji grynųjų pinigų faktiškai nematydavo, prie jų neprieidavo, o kasos dokumentus (kasos knygą, pajamų išlaidų orderius, finansines apyskaitas) vesdavo pasitikėdama S. S. žodžiais apie pinigų gavimą, išleidimą. Tą patvirtino ir pats S. S..
14. A. S. teikė nenuoseklius parodymus, neprisiminė pinigų perdavimo vietos. Iš pradžių A. S. nurodė, kad jam perduodant pinigus A. L. dar kažkas dalyvavo, vėliau tvirtino, kad niekas nedalyvavo perduodant pinigus, o dar vėliau vėlgi tvirtino, kad dar kiti neaišku kokie žmonės galimai matė pinigų perdavimą. A. S. taip pat neprisiminė, kur konkrečiai perdavė pinigus, abstrakčiai nurodydamas, kad tai buvo serviso patalpos, adresu Topolių g. 1, Nemėžio k., Vilniaus raj., nors prisiminė paros laiką – prieš pietus. Tokie parodymai patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, kad S. S. visgi buvo atvykęs 2016 m. liepos 12 d. pas A. L. į servisą (ofisą) adresu Topolių g. 1, Nemėžio k., Vilniaus raj., tačiau, dalyvaujant A. L. įmonės buhalterei Ž. J. ir kitam asmeniui M. R., gavęs kasos pajamų orderį, pinigų A. L. neperdavė ir būtent dėl to negalėjo pasakyti, kur konkrečiai vyko pinigų perdavimas bei kokie asmenys tame dalyvavo.
15. UAB „Falkona“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra prieštaringi ir nepatikimi, todėl iš jų negalima spręsti apie lėšų kasoje likutį atsiskaitymui su A. L. įmone 2 920,94 Eur sumai. Byloje yra pateikti du UAB „Falkona“ balansai bei kasos knygos bei finansinės apyskaitos dokumentai. Iš 2016 m. birželio 14 d. UAB „Falkona“ balanso matyti, kad 2016 m. birželio 14 d. įmonėje pinigų ir jų ekvivalentų buvo 16 Eur. Iš 2016 m. liepos 25 d. UAB „Falkona“ balanso matyti, kad 2016 m. liepos 25 d. dienai įmonėje pinigų ir jų ekvivalentų buvo 0 Eur. Tuo tarpu iš ieškovo 2017 m. rugpjūčio 11 d. į bylą pateiktų kasos knygos išrašų matyti, kad 2016 m. birželio 5 d. įmonės kasoje tariamai buvo 8 716,79 Eur likutis, o iki 2016 m. birželio 26 d. iš kasos išlaidų tebuvo 627 Eur (2016 m. birželio 5 d.), tad neaišku, kaip 2016 m. birželio 14 d., kuomet pagal kasos dokumentus įmonėje turėjo būti 8 089,79 Eur (8 716,79 – 627), įmonėje pagal balansą (tiek kasoje, tiek ir banko sąskaitose) tebuvo 16 Eur. Taip pat, skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 14 d., kuomet įmonė pagal balansą teturėjo grynųjų pinigų 16 Eur, iki 2016 m. liepos 12 d. (bankroto bylos iškėlimo) į įmonės kasą pagal kasos knygos išrašą buvo gauta iš viso 6 511,89 Eur, o išleista 14 601,68 Eur (tame tarpe tariami 2 920,94 Eur atsakovui), kas patvirtina UAB „Falkona“ finansinių dokumentų prieštaringumą, nepatikimumą. Tiek balansą, tiek kasos knygos išrašus rengė ir pasirašė ta pati UAB „Falkona“ buhalterė R. G.. Taigi, matyti, kad UAB „Falkona“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra prieštaringi, todėl juos teismas turėjo vertinti kritiškai, spręsdamas apie tariamai įmonės kasoje buvusį lėšų likutį atsiskaityti su A. L. įmone, ypač įvertinus faktą, jog UAB „Falkona“ buhalterė nebuvo kasininkė ir grynųjų pinigų faktiškai nematydavo, o juos valdydavo (gaudavo, išleisdavo) A. S., kuris tikėtina kaip atsakingas asmuo ir kasininkas, paėmęs pinigus iš įmonės kasos bei turėjęs dokumentais nepagrįstų išlaidų, savo buhalterei nurodė, kad pinigus į kasą grąžino, o jie faktiškai grąžinti nebuvo. Todėl prieš pat bankrotą siekdamas „pateisinti“ faktinį lėšų kasoje trūkumą, jis apgavo seną pažįstamą A. L., gaudamas iš jo kasos pajamų orderį apie tariamą atsiskaitymą, tokiu būdu prieš pat bankrotą pašalindamas savo kaip kasininko atsakomybę dėl faktinio pinigų kasoje trūkumo už kurį turėtų atsakyti bankroto administratoriui. Būtent tokį racionalų ieškovo vadovo A. S. elgesio motyvą atsakovas gali nurodyti, nes kitokio tikslo A. S. prašyti iš A. L. skubiai pasirašyti kasos pajamų orderį, žadant pinigus atiduoti vėliau, paprasčiausiai nėra.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienai jo vadovaujamai UAB „Falkona“ tariamai atsiskaitė su A. L. įmone 2 920 Eur suma, kuriam skola buvo susidariusi dar nuo 2009 m. ir A. L. nesiėmė teisinių veiksmų skolos išieškojimui, tačiau ne su bankroto bylą kėlusia UAB „Credit ISCO“, kuriai skola buvo tik 1 654,33 Eur, kas yra nelogiška įvykių versija.
17. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pažeidė tikimybių pusiausvyros principą darydamas išvadą, jog atsakovas neįrodė atsiskaitymo su juo nebuvimo fakto. Skundžiamame sprendime motyvuotai nepašalino liudytojų parodymų bei UAB „Falkona“ balanso, kasos dokumentų tarpusavio prieštaringos informacijos.
18. Atsakovo įsitikinimu, A. S. faktiškai pinigų neperdavus, atsakovas tinkamai anuliavo išduotą kasos pajamų orderį, surašė Buhalterinę pažymą, bei telefonu apie tai informavo UAB „Falkona“ vadovą, kuris turėjo atitinkamai anuliuoti pinigų perdavimą savo įmonės apskaitoje, tačiau jis to nepadarė, už ką atsakovas neturi būti laikomas atsakingu. Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktos medžiagos, liudytojų parodymų, labiau tikėtina, kad A. S. A. L. pinigų neperdavė iš jo apgaule gaudamas 2016 m. liepos 12 d. kasos pajamų orderio kvitą, jo vėliau nepagrįstai neanuliuodamas turėdamas tikslą pinigus pasilikti sau, arba kaip už kasą atsakingas kasininkas siekdamas panaikinti kasoje susidariusi faktinį lėšų trūkumą, negu, kad A. L. įmonė, gavusi lėšas prieš bankrotą, nepagrįstai įformino kasos pajamų orderio anuliavimą, paveikė du liudininkus ir nesąžiningai siekia išvengti pareigos grąžinti prieš bankrotą gautas lėšas, kurių dalį kaip kreditorius bankroto proceso metu galimai galėtų susigrąžinti.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniame skunde prašo 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17-868/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti atsakovui iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų sąmatos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
20. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir vadovavosi byloje esančiais duomenimis, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
23. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas nulėmė neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą ir neteisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pažeidė tikimybių pusiausvyros principą darydamas išvadą, jog atsakovas neįrodė atsiskaitymo su juo nebuvimo fakto. Skundžiamame sprendime motyvuotai nepašalino liudytojų parodymų bei UAB „Falkona“ balanso, kasos dokumentų tarpusavio prieštaringos informacijos.
24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
26. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
27. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-540/2009).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad prašomų priteisti lėšų perdavimo metu ieškovo kasoje toks kiekis lėšų buvo, šalys kartu užpildė kasos pajamų orderį dėl piniginių lėšų priėmimo ir tik atsakovas jo egzempliorių panaikino.
30. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl liudytojų parodymų. Apylinkės teismas nustatė, kad remiantis atsakovo direktoriaus A. L. paaiškinimais ir jo buhalterės Ž. J. bei asmens, kuris nuomojo patalpas iš atsakovės, t. y. M. R., parodymais, negalima daryti išvados, kad pinigų faktiškai S. S. neperdavė, o atsakovė negavo. Taigi matyti, kad apylinkės teismas liudytojų parodymus vertino kritiškai, jai nesirėmė darydamas išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimo. Minėti duomenys prisidėjo formuojant vidinį teismo įsitikinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog lėšos buvo perduotos.
31. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog skundžiamame sprendime motyvuotai nepašalino liudytojų parodymų bei UAB „Falkona“ balanso, kasos dokumentų tarpusavio prieštaringos informacijos. Teiginys laikytinas nepagrįstu, kadangi civiliniame procese teismas neturi pareigos pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų, teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas.
32. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas savo atsikirtimų, jog piniginių lėšų faktiškai negavo, neįrodė. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visumą turėtų būtų vertinama kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, todėl teismas ieškinį patenkino.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
35. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 960 Eur (advokato pagalbai apmokėti) priteistinos ieškovui iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17-868/2018 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui BUAB „Falkona“, juridinio asmens kodas 122260464, iš atsakovo A. L. įmonės, juridinio asmens kodas 187869445, bylinėjimosi išlaidas 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų).