- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 2VP-3655-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01693-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas A. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo skirti skolininkui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir jis vadovui iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00939 vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iki 2020 m. lapkričio 19 d. atlikti parengtos naujos (paskutinės) statinio projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m.“, pagal kurį išduotas 2017-09-26 statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių ar jų dokumentų laidos ekspertizę ir pateikti statinio projekto ekspertizės aktą. Antstolė nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00939, 2020 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-2-75-16291, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas A. K. privalomojo nurodymo iki šiol neįvykdė, todėl pareiškėja prašo skirti jam baudą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. atsiliepime prašė pareiškimo netenkinti ir baudos neskirti arba skirti minimalią baudą. Taip pat nurodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d. pavedimo sutarties sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendina daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) projektą. 2020 m. rugsėjo 1 d. gavo išieškojimo privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iki 2020 m. lapkričio 19 d. atlikti parengtos naujos (paskutinės) statinio projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m.“, pagal kurį išduotas 2017-09-26 statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių ar jų dokumentų laidos ekspertizę ir pateikti statinio projekto ekspertizės aktą.
2020 m. rugsėjo 2 d. į bendrovę kreipėsi bendriją DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis advokatas L. S., kuris nurodė, jog bendrija reikalauja, jog ekspertizės atlikimas būtų pavestas atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija yra atnaujinimo (modernizavimo) darbų užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėjo pastangas sudaryti ekspertizės atlikimo sutartį su minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesulaukus atsakymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. 462 (20) su UAB Statybos projektų ekspertizės centras“, kuria minėtai įmonei pavesta nustatytais terminais ir tvarka atlikti „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto D laidos bendrąją ekspertizę. 2020 m. lapkričio 20 d. bendrovė kreipėsi į išieškotoją, prašydama pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, motyvuodama tuo, jog nurodymas nustatytu terminu negali būti įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, tačiau išieškotojas atsisakė terminą pratęsti, kadangi jis buvo pateiktas ne 2020 m. lapkričio 19 d., o 2020 m. lapkričio 20 d. t. y., praleidus vieną dieną privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Ekspertizės rangovas 2020 m. lapkričio 23 d. parengė projekto dalinės ekspertizės aktą Nr. 746-K-462(20)/2020, kuriame nurodyta, kad darbo projekto dalį būtina pataisyti pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į projekto rengėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama atlikti reikalingas projekto korekcijas, kurias projektuotojas įsipareigojo atlikti iki 2021 m. gegužės 31 d. Skolininkė taip pat nurodo, kad gavo antstolės aktą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-75-1142, kuriame buvo nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-2-75-16291. Atsižvelgiant į tai skolininkė antstolei bei išieškotojui pateikė atliktos ekspertizės aktą taip pat prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau išieškotojas atsisakė stabdyti vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
Atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes prašo baudos neskirti, nes privalomas nurodymas nebuvo įvykdytas nustatytu terminu dėl objektyvių priežasčių, o skolininkė dėjo maksimalias pastangas, kad būtų atlikti projektinių sprendinių koregavimo ir pakartotinės ekspertizės atlikimo veiksmai.
Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00939 vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iki 2020 m. lapkričio 19 d. atlikti parengtos naujos (paskutinės) statinio projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m.“, pagal kurį išduotas 2017-09-26 statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių ar jų dokumentų laidos ekspertizę ir pateikti statinio projekto ekspertizės aktą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė A. R.-Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S-20-75-16263 priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą privalomąjį nurodymą (vykd. b. l. 6). 2020 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-2-75-16291, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas (vykd. b. l. 7). 2021 m. sausio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-75-1142 dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininkė buvo įpareigota per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie tai kokie veiksmai buvo atlikti siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą (vykd. b. l. 21).
Skolininkė pateikė antstolei ekspertizės aktą bei išieškotojui pateiktą prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo (vykd. b. l. 22-23). Antstolės kontoroje 2021 m. vasario 23 d. gautas išieškotojo raštas dėl skolininkės prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus, kuriame išieškotoja nurodo, jog inspekcija atsisako stabdyti vykdymo veiksmus (vykd. b. l. 24).
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6, 7 dalys).
Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant dėl konkretaus baudos dydžio bei termino, taip pat vertintinos tokios aplinkybės kaip pažeidimo pobūdis, pasekmės, pažeidimo laikotarpis.
Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t.y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Baudos skyrimo tikslas - paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė, t. y. suinteresuotas asmuo UAB “(duomenys neskelbtini)”, siekdama įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), ėmėsi aktyvių veiksmų: 2020 m. rugsėjo 2 d. darbų užsakovo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto prašymo pagrindu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ekspertizės atlikimo. Nesulaukus atsakymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. 462 (20) su UAB Statybos projektų ekspertizės centras“, kuria minėtai įmonei pavesta nustatytais terminais ir tvarka atlikti „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto D laidos bendrąją ekspertizę. 2020 m. lapkričio 20 d. bendrovė kreipėsi į išieškotoją, prašydama pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, motyvuodama tuo, jog nurodymas nustatytu terminu negali būti įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, tačiau išieškotojas atsisakė terminą pratęsti, kadangi jis buvo pateiktas ne 2020 m. lapkričio 19 d., o 2020 m. lapkričio 20 d. t. y., praleidus vieną dieną privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Ekspertizės rangovas 2020 m. lapkričio 23 d. parengė projekto dalinės ekspertizės aktą Nr. 746-K-462(20)/2020, kuriame nurodyta, kad darbo projekto dalį būtina pataisyti pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į projekto rengėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama atlikti reikalingas projekto korekcijas, kurias projektuotojas įsipareigojo atlikti iki 2021 m. gegužės 31 d. Skolininkė taip pat nurodo, kad gavus antstolės aktą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-75-1142, kuriame buvo nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus ,neįvykdymo aktas Nr. S-2-75-16291. Atsižvelgiant į tai skolininkė antstolei bei išieškotojui pateikė atliktos ekspertizės aktą taip pat prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau išieškotojas atsisakė stabdyti vykdomąją bylą.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skolininkė tyčia nevykdo privalomojo nurodymo, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog skolininkė elgiasi aktyviai, stengdamasi įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau jo neįvykdymas yra sąlygotas objektyvių priežasčių – ekspertizės atlikimas užtruko, nes buvo bandoma susitarti, kad ekspertizę atliktų užsakovo nurodyta UAB “(duomenys neskelbtini)”. Taip pat tai, jog atlikus projekto dalinę ekspertizę buvo nustatyta, jog reikalinga atlikta projekto dalies korekciją ir iš naujo atlikta ekspertizę. Nagrinėjamu atveju skolininkė iš esmės vykdė privalomąjį nurodymą – atliko statinio projekto ekspertizę, o ekspertizės metu nustačius, kad būtini projekto pataisymai, kreipėsi į projekto rengėją dėl reikalingų projekto korekcijų. Todėl šiuo atveju baudos skyrimas skolininkei neatliks jokios skatinamosios funkcijos prievolei įvykdyti, neatitiks teisingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo skolininkei taikyti 2020 m. rugsėjo 1 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes bei skirti baudą už minėto privalomojo nurodymo nevykdymą, todėl pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00939 grąžinti antstolei A. R. Ž.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.