Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-28 · Administracinė byla Nr. eI2-5735-609/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-28
Bylos Nr.
eI2-5735-609/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07078-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Giedrė Kairienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5735-609/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07078-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Jokubauskaitės, Giedrės Kairienės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas).

Skunde nurodo, kad Sprendimu jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. jis sudarė mokymosi sutartį su (duomenys neskelbtini) universitetu ir sumokėjo universitetui 2 010,00 eurų, todėl jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d.1 p. nustatytu pagrindu, t. y. nes pareiškėjas ketina studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete. Minėtas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2025 m. rugsėjo 13 d. Sukėlus eismo įvykį, jam buvo skirta 1 200,00 Eur bauda, kurią jis baigia išmokėti, nes 2024 m. balandžio 8 d. užsiregistravo kaip individualią veiklą vykdantis asmuo ir dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Baltic food republic“, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) UAB „Auto idea“, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Vandens Malūnas“ ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Alfaliux“, paskui jam buvo suteiktos akademinės atostogos. Migracijos departamento 2024 m. spalio 15 d. sprendimu jam išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.

Taip pat nurodo, kad jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) universitetą, kad būtų priimtas mokytis, (duomenys neskelbtini) universitetas yra išdavęs tarpininkavimo raštą. Dėl padarytos avarijos jis apgailestauja, siekia grąžinti savo susidariusias skolas, yra nusprendęs tęsti studijas (duomenys neskelbtini) universitete. Mano, kad Sprendimas neteisėtas, nes nebuvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės ir sukurtas jo, kaip pažeidėjo, mitas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti leidimą laikinai gyventi neskundė. Sprendimo priėmimo pagrindu buvo pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. pagrindu, todėl gavus (duomenys neskelbtini) universiteto pranešimą apie tarpininkavimo rašto atšaukimą, kad pareiškėjui yra suteiktos akademinės atostogos, padaryta išvada, kad pareiškėjas nebeatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.

Tai, kad pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos, nors ir suteikia galimybę išlaikyti studento statusą, atsakovo vertinimu, tuo metu pareiškėjas mokymosi tikslo neįgyvendina, todėl vadovaujantis Įstatymo 46 str. 3 d. privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Atsakovas akcentuoja, kad gavęs leidimą laikinai gyventi, per vieną mėnesį nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos, pareiškėjas turėjo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau to nepadarė, o pareiškėjui suteikus akademines atostogas, pareiškėjas iš Lietuvos neišvyko, o 2024 m. balandžio 8 d. užsiregistravo kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą ir nuo 2024 m. balandžio 13 d. pradėjo dirbti. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neplanavo išvykti iš Lietuvos.

Atsakovas pažymi, kad Sprendimo priėmimo pareiškėjo padaryti administracinės teisės nusižengimai nevertinti. Sprendime yra išdėstytos individualios su pareiškėju susijusios aplinkybės, bei nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai. Sprendimas priimtas, kadangi nustatyta, kad pareiškėjas šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, padarius išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, įvertinus tai, kad turėdamas pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas to nepadarė, o pradėjo dirbti, t y. neplanuodamas išvykti iš Lietuvos.

Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 46 str. 3 d. nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti, kai nutraukiamos studijos. Teigia, kad imperatyvių Įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip formalus, todėl padaryta išvada, kad toks asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad Sprendime detaliai išdėstytos pagrindžiančios aplinkybės, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu, taip pat ir tai, kad pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Atsakovo vertinimu, Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, o Sprendimą pakankamai motyvuotas, priimtas individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymi, kad jis neturi pareigos užsienietį apklausti. Teigia, kad pareiškėjas yra pilnametis, todėl privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Teigia, kad teisė gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams nėra prigimtinė, kad atvykdami į Lietuvos Respubliką, jie turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 14 p. Migracijos departamento 2024 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 13 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, nes nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi; 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu; taip pat Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais.

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Įstatymas numato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3 punktai).

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

Migracijos departamento 2024 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuginčytas, tačiau šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčo nagrinėjamoje byloje dalykas.

Priimdamas Sprendimą, atsakovas rėmėsi Migracijos departamento 2024 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nustatytomis aplinkybėmis, kad leidimą laikinai gyventi pareiškėjas buvo gavęs studijų (duomenys neskelbtini) universitete tikslu, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. mokymosi tikslų neįgyvendino, nes jam buvo suteiktos akademinės atostogos, nuo 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas užsiregistravo kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. pareiškėjas dirbo UAB „Baltic Food Republic“, nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. birželio 5 d. – UAB „Auto Idea“, nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. – UAB „Vandens Malūnas“, o nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. – UAB „Alfaliux“.

Taip pat nustatyta, jog teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas įsipareigojo per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau įsipareigojimo neįvykdė ir gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravo.

Tai, kad gavęs laikina leidimą gyventi studijų tikslu, pareiškėjas pasiprašė akademinių atostogų, 2024 m. balandžio 8 d. užsiregistravo kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, o nuo 2024 m. balandžio 13 d. pradėjo dirbti, t. y. neplanavo išvykti iš Lietuvos, Migracijos departamentas įvertino kaip nesąžiningus pareiškėjo veiksmus ir migracijos procedūrų pažeidimą.

Aukščiau nurodyti duomenys sudaro pakankamą ir objektyvų pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas proporcingu ir atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl nustatyto termino sutrumpinimo ar jo išbraukimo iš sąrašo (Kriterijų vertinimo tvarkos 51 punktas, NAS taisyklių 28 punktas). Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas gali ir ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti bei pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno valstybėse. Taigi pareiškėjo teisės atvykti į Šengeno erdvę ribojimas grindžiamas tikslu užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.

LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, jog pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje.

Nors pareiškėjo veiksmai pripažinti nesąžiningais bei konstatuotas migracijos procedūrų pažeidimas, Sprendime nėra motyvų dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto pareiškėjo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.

Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, LVAT praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, atitinkančia Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimus, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nutarta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo S. S. (S. S.) atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėGiedrė KairienėEglė Kiaurakytė