Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.6; 2.6.18.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.2.6.1

2021 m. rugsėjo 16 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mėlyna citrina“ atstovams D. V. ir advokatei Astai Astrauskienei,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės J. K. patikslintą priešieškinį dėl sumos, reikalingos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti, neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - R. R. ir M. K., išvadą teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Mėlyna citrina“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės J. K. (toliau – ir atsakovė) priteisti 12 872,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 1-6).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Mėlyna citrina“ ir atsakovė J. K. sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė remontavo atsakovės butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Šalys sutarė darbų kainą – 24 000 Eur. Minėtus teiginius patvirtina prie bylos pateikiamas šalių susirašinėjimas. Ieškovė taip pat pateikė pagal 2018 m. spalio mėn. įkainius programinės įrangos „Sistela“ pagalba parengtą darbų lokalinę sąmatą tikslu nustatyti bute atliktų darbų kainą, iš kurios matoma, kad šalių susitarta apdailos darbų suma bei atitinkamai ieškovės nurodyti darbų įkainiai ir paskaičiuota atliktų apdailos darbų suma yra protinga ir pagrįsta.

Ieškovės teigimu, remonto darbus prižiūrėjo pati atsakovė, šalys tarpusavyje derino darbų eigą, ieškovė pirko statybines medžiagas, mokėjimai buvo atliekami etapais. Atsakovė ieškovei sumokėjo 10 000 Eur avansą. Ieškovei atlikus sutartus darbus, atsakovė atsisakė už juos sumokėti likusią sumą, motyvuodama netinkama darbų kokybe. Kaip nurodyta ieškinyje, ieškovė bandė su atsakove susitarti geruoju, t. y. pradžioje derino darbų trūkumų ištaisymą, vėliau – siūlė sumažinti nepamokėtą darbų kainą suma, reikalinga ištaisyti darbų trūkumams, tačiau šalims susitarti nepavyko. Atsakovė ieškovei liko skolinga 12 872,00 Eur sumą.

Ieškinyje nurodyta, kad ginčo tarp šalių, jog buvo sudaryta žodinė rangos sutartis ir sutarta aiški darbų kaina, nėra. Ginčas kyla dėl atliktų darbų kokybės. Nors šalys nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto, tačiau ieškovė darbus baigė ir juos atsakovei perdavė – atsakovė butu naudojasi pagal paskirtį. Todėl jai kyla pareiga už atliktus darbus sumokėti.

Ieškovė taip pat nurodė, kad po darbų priėmimo-perdavimo tarp šalių kilo ginčas dėl apdailos darbų trūkumų bei likusios sumos už atliktus ir perduotus rangos darbus apmokėjimo. Ieškovė, siekdama bendradarbiauti, siūlė atsakovei ištaisyti darbų trūkumus, tačiau atsakovė nesutiko. 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovės užsakymu buvo atliktas buto apdailos apžiūros aktas, kuriuo statybos techninės priežiūros vadovas A. K. įvertino atliktų darbų trūkumus. Ieškovė, nesutikdama su minėtu apžiūros aktu, kreipėsi į ekspertą doc. dr. D. K. su prašymu įvertinti atsakovės nurodytų darbų trūkumų pagrįstumą bei defektų ištaisymo kainą (pateiktos buto nuotraukos bei A. K. parengtas apžiūros aktas). 2019 m. sausio 11 d. vertinimo akte pateiktas objektyvus atsakovės nurodytų defektų (darbų trūkumų) pagrįstumo įvertinimas bei parengta lokalinė sąmata bute atliktų darbų defektų ištaisymų nustatymui, kaina - 512,07 Eur. 2019 m. vasario 15 d. atsakovės užsakymu statybos techninės priežiūros vadovas A. K. parengė bute esančių langų sandarinimo apžiūros aktą (apžiūrai naudotas termovizorius); 2019 m. kovo 18 d. parengtas buto apdailos apžiūros akto papildymas. 2019 m. kovo 26 d. atsakovės užsakymu D. D. parengė remonto darbų kainų pasiūlymą, kurį atsakovė traktuoja nustatytų darbų trūkumų pašalinimo išlaidomis – 9 001,06 Eur. Ieškovė, nesutikdama su minėtais apžiūros aktais bei atsakovės nurodoma atliktų darbų trūkumų ištaisymo suma, kreipėsi į ekspertą doc. dr. D. K., prašydama įvertinti atsakovės nurodytų darbų trūkumų pagrįstumą bei defektų ištaisymo kainą. 2019 m. gegužės 27 d. parengtoje išvadoje nurodoma, jog, pirma, termovizoriaus pagalba nustatyti, ar langai yra sumontuoti kokybiškai, nėra galimybės, juolab įvertinus, kad atsakovės butas yra ne naujos statybos name; antra, 2019 m. kovo 18 d. ieškovės pateiktame akte nurodyta balkono apdailos darbų įtrūkimų ištaisymų suma gali svyruoti nuo 100 iki 150 eurų; trečia, pasisakyta dėl GKP plokštės po vonia bei plytelių klijavimo, vamzdyno įrengimo su nuolydžiu pagrįstumo (ieškovė laiko, kad šių trūkumų ištaisymas kainuotų apie 100 -150 Eur).

Ieškovės nuomone, atsakovė, teikdama ieškovei nurodytus apžiūros aktus, siekia sumažinti darbų kainą. Ieškovė, pripažindama dalį atsakovės nurodytų darbų trūkumų, t. y. lubų įtrūkimą svetainėje, ištrupėjusias plytelių siūles grindyse ties durimis vonioje, balkono sienų apdailos skilimus ir nepritvirtintą palangės profilį, netinkamą vonios atramos plokštę, kanalizacijos vamzdžio nuolydžio neįrengimą, remdamasi eksperto išvadomis, mano, kad pagrįsta darbų trūkumų išlaidų pašalinimo kaina – 762,12 - 812,12 Eur. Ieškovė, vertindama pripažįstamų darbų defektų ištaisymo sąnaudas, mano, kad kompleksinio defektų taisymo metu kai kurie darbai galėtų „persidengti“ (kompleksinis defektų ištaisymas yra ekonomiškesnis nei taisant kiekvieną defektą atskirai), sutinka padidinti nurodytą sumą apvalinant iki 1000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti už atliktus darbus ir yra ieškovei skolinga 12 872 Eur (likusi sutarta rangos darbų kaina – 13 872 Eur , iš jos atimama netinkamai atliktų darbų šalinimo kaina – 1000 Eur).

Pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (elektroninės bylos t. 5, b. l. 42-44, 45) ieškovė prašė priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų – 1225 Eur sumos ir atitinkamai tenkinti ieškovės reikalavimus likusioje ieškinio dalyje, t. y. priteisti ieškovei UAB „Mėlyna citrina“ iš atsakovės J. K. 11 647,00 Eur skolą; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškime nurodė, kad atsakovės skola (12 872 Eur) buvo apskaičiuota įvertinus tai, kad šalys susitarė, jog už sutartus rangos darbus bus sumokėta 24 000 Eur, iš šios sumos atėmus atsakovės ieškovei sumokėtus 10 000 Eur, atėmus 1000 Eur, kaip kompensaciją už ieškovės pasirinktą būdą ištaisyti svetainės kambaryje esančius trūkumus savo jėgomis ir lėšomis, atėmus 354 Eur, kaip kompensaciją atsakovei už kaitlentę, atėmus 1000 Eur, reikalingus papildomiems rangos darbų trūkumams ištaisyti, pridėjus sumą už baldus, t. y. 1226 Eur, kuri viršijo į rangos darbų kainą įskaičiuotą virtuvės baldų kainą, t. y. 1100 eurų, ir 579 Eur spintos kainą.

Pareiškime dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ieškovė teigia, jog ieškovei baldų gamintojas UAB „Anjaras“ 2018 m. liepos 10 d. išrašė sąskaitą faktūrą, serija ANJ Nr. 5497, 2905,00 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo mokėjimo pavedimu. Ieškovės teigimu, rangos sutartimi šalys susitarė, jog virtuvės baldų kaina neviršys 1100 Eur, todėl atsakovė, ieškovei apmokėjus šią sąskaitą, privalėjo grąžinti skirtumą, susidariusį tarp sąskaitoje faktūroje nurodytos baldų kainos ir šalių sutartos kainos. Atsakovei šio skirtumo ieškovei negrąžinus, ši suma buvo įtraukta į ieškinio sumą. Iš byloje esančių dokumentų paaiškėjo, kad UAB „Anjaras“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą pateikė ir atsakovei, kuri 1180 Eur pagal šią sąskaitą sumokėjo 2018 m. rugsėjo 3 d., todėl ieškinio reikalavimas mažintinas atitinkamai 1180 Eur suma. Ieškovas taip pat mažina ieškinio reikalavimus 45 Eur suma, tai yra veidrodžio kaina, kuri taip pat įtraukta į rangos darbų kainą. Taigi, ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, viso 1225 Eur sumai.

Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos t. 2, b. l. 1-9), kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė ir atsakovė žodžiu susitarė dėl rangos darbų atlikimo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nors šalys pradžioje ir buvo preliminariai susitarę dėl darbų atlikimo kainos – 24 000 Eur, šis susitarimas keitėsi darbų atlikimo eigoje, o galutinė ieškovės nurodyta ir prašoma sumokėti suma sudarė 20 000 Eur, todėl ieškovė elgiasi nesąžiningai, nurodydama didesnę neva šalių sutartą kainą, nepaisant to, kad šios aplinkybės jai yra puikiai žinomos, kaip ir visa tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusi situacija. Atsakovė nesutinka su nurodyta 24 000 Eur suma ir tokį susitarimą dėl kainos ginčija.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė jos nurodytos atliktų darbų kainos, nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo parengta atliktų darbų lokalinė sąmata, kurią pateikė ieškovė. Atsakovės teigimu, net ir 20 000 Eur suma, galėtų būti mokama ieškovei tik tuo atveju, jei darbai būtų atlikti kokybiškai, ir būtų pateikti visi panaudotų statybinių medžiagų kokybę ir sunaudotų medžiagų kiekius patvirtinantys dokumentai.

Atsakovės teigimu, ji ieškovei už atliktus darbus sumokėjo 10 000 Eur, tačiau ieškovė nepateikė jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovė abejoja, kad jos buto remontui panaudotos medžiagos buvo naujos, ar jos atitiko kokybės reikalavimus. Jokių įrodymų, patvirtinančių remonto darbams panaudotų medžiagų kokybės reikalavimus, ieškovė atsakovei nepateikė. Ieškovė iki šiol nėra perdavusi atsakovei atliktų darbų rezultato, kurio perdavimo įforminimo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu atsakovei net nesiūlė. Ieškovė atsakovei iki šiol negrąžino buto raktų (2 raktų komplektai).

Atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovė (rangovas) netinkamai atliko vartojimo rangos sutartimi sutartus darbus, atliko juos iš prastesnės kokybės, negu buvo susitarta, medžiagų. Atliktų darbų trūkumai detaliai aprašyti 2018 m. lapkričio 21 d. Buto apdailos apžiūros akte; 2019 m. vasario 15 d. Langų sandarinimo apžiūros akte Nr. 1 bei 2019 m. kovo 18 d. Buto apdailos apžiūros akto papildyme Nr. 1, kuriuos pateikė ieškovė: 1) didžioji dalis vonios sienų plytelių atsiklijavusi nuo pagrindo, barška, plytelių klijavimo plokštuma nepilnai užpildyta klijais, virš durų esančios plytelės pasislinkusios iš plokštumos, matomas plokštumos perkritimas ties siūle ir plyšys, po vonia plytelės nepaklotos, susidaro įduba vandens sankaupai avarijos arba grindų plovimo atveju; 2) vonios atraminės kojytės sumontuotos kreivai, po kojomis sudėtos gipso kartono atramos; 3) vonios kriauklės sifonas su kanalizacijos vamzdynu sujungtas vamzdžiu be nuolydžio; 4) tualeto sienų plytelės barška, atšokusios nuo pagrindo; 5) balkono dekoratyvinis tinko kampas balkone lupasi; balkono durų dešinėje pusėje ir ties slenksčiu matomi dideli nelygūs mėlyni ruožai su patamsėjimais, tai rodo nepilną sandarinimą aplink durų rėmą ir nesureguliuotą rėmą arba rėmo iškraipymą; balkono slenkstis apšiltintas blogai, nuotraukose matomas šalčio tiltas iki grindjuostės; 6) darbo kambario langas netolygiai užsandarintas; palangė užsandarinta netolygiai; langas nesureguliuotas – kampe netolygus šalčio tiltas; 7) miegamojo langas apšiltintas netolygiai – viršutiniame angokraštyje kairėje matomas netolygus tamsiai mėlynas ruožas; lango kairysis šonas taip pat apšiltintas netolygiai – šalčio tiltas vertikaliame angokraštyje prašoka sandarinimo ruožą; palangė apšiltinta netolygiai – matomos netolygios mėlynos juostos; lango rėme matomi šilumos nuostoliai; 8) virtuvės langas perimetru užsandarintas blogai; lango varstoma dalis nesureguliuota – blogai priglunda prie rėmo – matoma praplatėjusi mėlyna juosta; palangės ir lango suvedime matosi tamsiai mėlyna juosta – šalčiausia vieta dėl nepilno sandarumo; 9) svetainės langas ir durys užsandarinti netolygiai – matomi atskiri tamsesni mėlyni ruožai; ties balkono durimis palangės ir lango sandūra blogai užsandarinta šiltinimo medžiaga – matomas didelis tamsus mėlynas plėmas; balkono durų dešinėje pusėje ir ties slenksčiu matomi dideli netolygūs mėlyni ruožai su patamsėjimais, tai rodo nepilną užsandarinimą apie durų rėmą ar nesureguliuotą rėmą arba rėmo iškraipymą; balkono durų slenkstis apšiltintas blogai, matomas šalčio tiltas iki grindjuostės; 10) už veidrodžio statybininkai palikę užrašą; 11) rozetė po kriaukle įrengta po vandentiekio vamzdžiu – avarijos atveju pavojinga; 12) nepadaryta grindų ir sienų hidroizoliacija, avarijos atveju nesant grindų hidroizoliacijos didelė tikimybė sugadinti apačioje esančio buto apdailą; nesant sienų hidroizoliacijos didelė tikimybė sugadinti apačioje esančio buto apdailą, nesant sienų hidroizoliacijos sienų plytelės nusilups; netinkamai pritvirtintas šildymo gyvatukas; ištrupėjusios plytelių siūlės grindyse ties durimis (netinkamas technologinis sprendimas – vietoje slenksčio suklijuoti plyteles); išlinkusi durų varčia vonioje; 13) tualeto plytelės prieš klijavimą neišcentruotos, netvarkingas kampo užbaigimas ties durimis; kreivai sumontuotos durys – tarpų skirtumas 3 mm, durų varčia išlinkusi 3 mm; 14) skalbyklos mašinų pajungimas yra už mašinų – avarijos atveju atjungti neįmanoma nedemontavus mašinų; 15) balkono apdailoje matomi skilimai; galinės sienutės neapšiltintos; palangės užbaigimo profilis nepritvirtintas, nesilaiko; sienos šiltinimo vata aptaisyta žalia „knauf green“ plokšte netinkama lauko sąlygomis dėl temperatūrų skirtumo; 16) lango išorės angokraščiui dekoratyvinio tinko kampas panaudotas aliuminis be tinkliuko, skirtas vidaus darbams; dėl temperatūrinių poveikių kampas įskilęs; skilimas sienoje ties palange; 17) neaišku, kurioje vietoje sumontuotas apšvietimo transformatorius, prie jo nepalikta prieiga, todėl transformatoriaus keitimo metu teks ardyti gipso kartono lubas; 18) matomi svetainės parketlenčių dangos pakilimai ties balkono durimis dėl galimo per mažo deformacinio tarpo (tarpai tarp parketlenčių ir sienų nematuoti, grindjuostės neardytos); 19) svetainės lubose kampe matomas įtrūkis; darbo ir miegamojo kambario lubos nelygios; 20) svetainės sienos nelygios, nelygumai siekia iki 7 mm; miegamojo kambario sienų nelygumai siekia 6 mm; koridoriaus sienų nelygumai siekia 3 mm; 21) darbo kambario sienų nelygumai siekia 3 mm, darbo kambario sienos neužbaigtos šlifuoti, nudažytos; 22) langai vienos kameros, langų rankenos nepatvarios, varstant jaučiamas rankenų minkštumas.

Atsakovės teigimu, ieškovė, darbus atlikusi nekokybiškai, jų neužbaigė ir darbų rezultato atsakovei neperdavė - nėra perduoti paslėptų darbų eskizai, brėžiniai (nuotraukos).

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė apie nustatytus darbų trūkumus buvo informuota ir bandė juos taisyti, tačiau tinkamai ir visapusiškai šių defektų neištaisė, nors dalį jų pripažįsta. Tarp šalių kilęs ginčas dėl defektų šalinimo kaštų – ieškovė teigia, jog pakankama defektų šalinimo suma – 1 000 Eur, tuo tarpu 2019 m. kovo 26 d. atliktame remonto darbų kainų pasiūlyme nurodyta darbų trūkumų ištaisymo suma – 9 001,06 Eur. Į šią sumą nebuvo įtraukta trūkumams pašalinti reikalingų medžiagų kaina, kurią papildomai sudaro apie 2000,00 Eur +/- 10 %.

Atsakovės J. K. teigimu, įvertinus šalių sutartą sumą (20 000 Eur), iš jos atėmus darbų trūkumų šalinimui reikalingą sumą (9 001,06 Eur), atsakovės patirtas išlaidas samdant specialistus siekiant įvertinti darbų kokybę, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei, juolab, kaip minėta, jokie atliktus darbus bei atliktų darbų apimtį patvirtinantys dokumentai nepateikti.

Atsakovė J. K. pateikė teismui patikslintą priešieškinį (elektroninės bylos t. 9, b. l. 176-188), kuriuo prašo priteisti atsakovei J. K. iš ieškovės UAB „Mėlyna citrina“ 14 590,61 Eur sumą, reikalingą rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti, 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame priešieškinyje nurodė, jog atsakovė šioje byloje 2020 m. sausio 6 d. pateiktu priešieškiniu prašė sumažinti ieškovės ir atsakovės sutartų rangos darbų kainą 11 001,06 Eur suma, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 300,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, priešieškinis teismui buvo pateiktas po to, kai buvo gautas 2019 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktas. Tačiau, nagrinėjamoje byloje pateikus 2021 m. kovo 21 d. statybos ekspertizės aktą Nr. 21-02 (toliau – ir pakartotinės ekspertizės aktas) bei 2021 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu kilus klausimui dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų, atsakovė, įvertinusi pakartotinės ekspertizės akto turinį, nusprendė teikti patikslintą priešieškinį ir sukonkretinti ieškovės atžvilgiu pareikštus reikalavimus. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės kaštus, reikalingus nustatytų darbų trūkumų pašalinimui. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma viršija ieškovės reikalaujamą priteisti skolą, akivaizdu, jog patenkinus patikslintą priešieškinį nebūtų galima tenkinti ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovė taip pat nurodė, jog kartu nagrinėjant abiejų šalių pareikštus reikalavimus bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsakovės teigimu, atlikus pakartotinę ekspertizę tapo aišku, jog turi būti sprendžiamas ne ieškovės atliktų darbų kainos sumažinimo klausimas, bet atliktų darbų trūkumo pašalinimo išlaidų, kurios viršija ieškovės prašomą priteisti skolą, priteisimo klausimas.

Patikslintame priešieškinyje nurodytos aplinkybės, iš esmės analogiškos nurodytoms atsiliepime į ieškovės ieškinį. Papildomai atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad pakartotinės ekspertizės akte, kurį parengė teismo ekspertas N. B., fiksuoti šie atsakovės bute rangovo (ieškovės) atliktų darbų trūkumai: 1) nesandarios buto šarvuotos durys į laiptinę (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 706,60 Eur); 2) nišoje sumontuoto veidrodžio kraštuose nevienodi atstumai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 141,17 Eur); 3) uždarius koridoriuje esančias spintos duris matomas durų susikraipymas (nevienodas atstumas nuo sienos tarp durų apačios ir viršaus), atšokusi (atitrūkusi) spintos viršutinė kreipiančioji (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 359,70 Eur); 4) atšokusios, barškančios vonios ir WC sienų, grindų plytelės (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 881,23 Eur tvarkant I būdu, 2 373,19 Eur tvarkant II būdu); 5) netinkamas vonios atrėmimas į grindis (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 280,28 Eur); 6) vonioje netinkamai pritvirtintas rankšluosčių džiovintuvas (gyvatukas) (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 210,81 Eur); 7) nesandariai užsidarančios vonios ir darbo kambario durys (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 308,26 Eur); 8) darbo kambario sienose prie kryptinio apšvietimo išryškėjantys nelygumai (rėžiai, įdubos) (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 459,09 Eur); 9) svetainės – virtuvės patalpoje lubų karnizo kampuose trūkiai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 740,48 Eur); 10) atšokusios, barškančios svetainės – virtuvės patalpoje 4 sienos plytelės, esančios plytelių juostoje virš virtuvinio baldų komplekto (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 19,48 Eur); 11) svetainės – virtuvės patalpoje palangės sudurtas (nevientisas) apvadas ir balkone nukritęs palangės apvadas (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 11,97 Eur); 12) balkono slenksčio laminatas, atitrūkęs nuo pagrindo (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 4,13 Eur); 13) balkono sienose matomi trūkiai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 839,81 Eur). Minėtų trūkumų ištaisymo kaštai (tvarkant atšokusias, barškančias vonios ir WC sienų, grindų plyteles II būdu) sudaro 6 454,97 Eur sumą (pakartotinės ekspertizės akto priedas Nr. 1).

Atsakovė patikslintame priešieškinyje taip pat nurodė, kad, tariantis dėl atsakovei priklausančio buto remonto, šalys susitarė ir dėl vonios kambario hidroizoliacijos įrengimo, buto sienų lyginimo bei laidų keitimo. Nepaisant to, minėti darbai arba nebuvo atlikti, arba nebuvo atlikti tinkamai, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti šių darbų atlikimo kaštus, nes ieškovės atliktų darbų rezultatas neatitinka šalių susitarimo. Pakartotinės ekspertizės akto 44 puslapyje nurodyti buto sienų lyginimo ir laidų keitimo kaštai, kurie (atliekant darbus šiuo metu) sudarytų papildomą 7 810,36 Eur sumą (pakartotinės ekspertizės akto priedas Nr. 2 ir Nr. 4). Buto vonios kambario hidroizoliacijos įrengimo darbų kaina yra 325,28 Eur (pakartotinės ekspertizės akto 32 psl.). Todėl bendra buto trūkumų ištaisymo suma pagal pakartotinės ekspertizės aktą yra 14 590,61 Eur (6 454,97 Eur + 325,28 Eur + 7 810,36 Eur). Atsakovės nuomone, pakartotinės ekspertizės aktas patvirtinta tai, kad darbus atsakovei priklausančiame bute ieškovė atliko nekokybiškai, o darbų trūkumų ištaisymo kaštai sudaro 14 590,61 Eur sumą, kurią atsakovė prašo priteisti iš ieškovės.

Atsakovės teigimu, įvertinus atsakovės buto funkcinę paskirtį ir laikotarpį, kai atsakovei teko ir toliau tenka gyventi netinkamai įrengtame bute, o buto defektų vis daugėja, neabejotina, jog atsakovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Savo patirtus išgyvenimus atsakovė vertina 300 Eur dydžio suma, kurią prašo priteisti iš ieškovės.

Ieškovė UAB „Mėlyna citrina“ atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį (elektroninės bylos t. 10, b. l. 43-60) nurodė, jog atsakovė klaidina teismą dėl šalių susitarimu nustatytos 20 000 Eur rangos darbų kainos. Ieškovės teigimu, atsakovė neteisingai vertina CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus ir ieškovės pasiūlytą 4000 Eur sumą nekokybiškų darbų trūkumams pašalinti klaidingai vertina kaip šalių sutartą rangos darbų kainą. Pažymėjo, kad atsakovė atsisakė ieškovės pateikto pasiūlymo sumažinti darbų kainą 4000 Eur suma nustatytiems rangos darbų trūkumams ištaisyti, todėl toks susitarimas šalių nebuvo sudarytas. Aplinkybę, kad šalių sutarta rangos darbų kaina buvo 24 000 Eur, patvirtina atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovė nurodo sutartą kainą, atsakovė jos neginčija. Atsakovė nurodo, kad susitarimas buvo 24 000 Eur, nesutinka mokėti sutartos kainos dėl darbų trūkumų, „todėl susitarimas dėl 24k yra net nediskutuotinas <..> užprašyta kaina neatitinka žadėtos kokybės“. Toliau tęsiamas pokalbis el. paštu, atsakovė nurodo „kaina sutarta už gerai atliktą darbą“, t. y., patvirtinama, kad sutarta darbų kaina – 24 000, tačiau jos mokėti nesutinka dėl darbų trūkumų. Toliau ieškovė dar kartą patvirtina, kad tartasi dėl 24 000 Eur darbų kainos. Taigi, ieškovės teigimu, 20 000 Eur yra suma, kurią, iš darbų kainos atskaičius 4000 Eur trūkumams ištaisyti, ieškovas siūlė atsakovei sumokėti ir baigti ginčą taikiai (cituojamas susirašinėjimas: „Imkime atskirtį 24000, iš jų atimkime 1150 (ką sumokėjai už taisymą), tada atimkime 1000 (už perdažymą Roberto kambario) ir atimkime 1000 (už miegamojo perdažymą), viso gaunasi 3150, suapvalinam šitą sumą iki 4000 eur, jei dar kas nenumatyta“). Tačiau atsakovė su pasiūlyta trūkumams ištaisyti 4000 Eur suma nesutiko, todėl atsakovės teiginiai, kad šalys susitarė sumažinti rangos darbų kainą iki 20 000 Eur, nėra teisingi. Ieškovės nuomone, liudytojo R. A. parodymai ir atsakovės paaiškinimas taip pat patvirtina, kad tarp šalių buvo: 1) susitarimas dėl fiksuotos rangos darbų kainos - 24 000 Eur; 2) po to, kai atsakovės netenkino ieškovės atliktų darbų kokybė ir trūkumų ištaisymo kokybė, ieškovė pasiūlė 4000 Eur sumažinti atliktų darbų kainą, tačiau su šiuo pasiūlymu atsakovė nesutiko.

Ieškovė nesutinka ir su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovė nepagrindė rangos darbų kainos. Ieškovės teigimu, darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus (CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys). Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Jeigu statybos rangos sutartyje nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.644 straipsnio 2 dalis, 6.653 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006), išskyrus išimtis, nustatytas bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis).

Atsiliepime į patikslintą priešieškinį teigiama, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys susitarė dėl fiksuotos rangos darbų kainos (24 000 Eur). Atsakovė neginčija, kad tokia rangos darbų kaina yra aiškiai per didelė ar kad šalys nesusitarė dėl darbų kainos apskritai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutarė fiksuotą rangos darbų kainą, ir tarp šalių ginčo dėl to byloje nėra, ieškovei pareiga atsikertant į priešieškinio reikalavimus pagrįsti rangos darbų kainą nekyla. Iš atsakovės priešieškinio galima suprasti, kad atsakovė mano, jog ieškovė turėtų pagrįsti rangos darbų kainą pateikiant dokumentus, kurie pagrįstų ieškovės patirtas išlaidas įsigyjant medžiagas ir apmokant už atliktus darbus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta, jog šalys nesitarė dėl medžiagų ir darbų kainų ir/ar jų kiekio, todėl ieškovei nekyla pareiga įrodinėti (pagrįsti) rangos darbų – medžiagų ir darbų apimties bei kainų. Ieškovės teigimu, tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus, ieškovė pateikė atsakovei eksperto D. K. lokalinę sąmatą tikslu pagrįsti, kad šalių sutarta kaina už atliktus rangos darbus – trijų kambarių buto remontą - atitinka įprastas šioje srityje taikomas rangos darbų kainas sutarties sudarymo metu. Šios lokalinės sąmatos sudarymo tikslas - pagrįsti sutartinę kainą tuo atveju, jeigu atsakovė ginčytų susitarimą dėl fiksuotos kainos. Pažymėjo, kad ieškovė nereikalauja pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos rangos darbų kainos, tačiau ieškinį teikia vadovaudamasi šalių sutarta rangos darbų kaina pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį.

Papildomai atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodyta, kad pakartotinės ekspertizės metu buvo įvertinti ir ieškovės pateiktos dr. D. K. sąmatos įkainiai, juos įvertinant 15 634,81 Eur. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad į šią kainą (pakartotinės ekspertizės priedas Nr. 7 - dr. D. K. sąmatos perskaičiavimas) nėra įtraukta dr. D. K. sąmatoje nurodytų - apšvietimo lempų, virtuvės įrangos, sieninės spintos, vonios spintelės, veidrodžio, interneto kabelio, automatų - kaina. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip nurodė ir ekspertas, „Sistela“ įkainius atnaujina tik du kartus metuose ir sudaro galimybę kainas skaičiuoti 3 mėn. ir 10 mėn. vidutiniais įkainiais: dr. K. sąmata suskaičiuota 10 mėn. įkainiais, ekspertizės metu sąmata perskaičiuojama 3 mėn. įkainiais pagal sąmatoje nurodytus darbų kodus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo pateikta sąmata yra nepagrįsta, nes: 1) sąmata parengta tikslu pagrįsti iš anksto su atsakove nustatytos darbų kainos – 24 000 Eur – protingumą, remiantis CK 6.198 straipsnio nuostatomis, ir tai nėra faktinių darbų sąmata; 2) dr. D. K. ir eksperto N. B. sąmatose tų pačių darbų įkainiai skiriasi dėl skirtingo skaičiavimo laikotarpio N. B. neįtrauktų baldų/įrangos įkainių, kurie numatyti dr. D. K. sąmatoje.

Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad jai nesuprantami atsakovės argumentai dėl neva neapskaitytos 10 000 Eur sumos, kurią atsakovė sumokėjo ieškovei už dalį atliktų darbų, nes ginčo dėl dalinio atsakovės atsiskaitymo su ieškove apskritai nekyla. Vien aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė kasos pajamų orderio, nereiškia, kad įmonė šių piniginių lėšų neįtraukė į jos finansinę apskaitą, kaip avansinio mokėjimo.

Į atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytą argumentą, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove, nes nėra išduota garantija, sertifikatai darbų metu panaudotoms medžiagoms/ įrenginiams, ieškovė atsikirto, jog medžiagos buvo įsigytos įmonės vardu, todėl sąskaitos išrašytos įmonei, o ne atsakovei, kaip fiziniam asmeniui. Tuo pagrindu ieškovė atsakovei pateikė ir UAB Kesko Senukai raštą, kuriame nurodyta, jog rangovas (ieškovė) atsako atsakovei kaip pardavėjas, t. y. jam tenka visi garantiniai įsipareigojimai. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė siūlė atsakovei pateikti garantinius raštus dėl išvardytų prekių, tačiau atsakovė atsisakė. Ieškovė nurodė Civilinio kodekso nuostatas, jog, jeigu darbai atliekami iš rangovo, t. y., Mėlyna citrina medžiagų, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas, t. y., jam tenka visi garantiniai įsipareigojimai (CK 6.665 straipsnio 5 dalis).

Dėl atsakovės nurodyto argumento, jog ieškovė iki šiol nėra perdavusi atliktų darbų rezultato, įforminant jį darbų priėmimo-perdavimo aktais, kas atsakovės vertinimu reiškia, kad atliktų darbų priėmimas-perdavimas neįvyko, ieškovė nurodė, jog byloje esančių įrodymų visuma, o taip pat ir atsakovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad šalys ne kartą buvo susitikusios priimti atliktus darbus, tačiau kiekvieno perdavimo metu atsakovė nurodydavo vis naujus trūkumus. Atsakovei nepriėmus ištaisytų darbų trūkumų ir nesutarus dėl trūkumų pašalinimo kainos, tarp šalių kilo ginčas teisme. Visgi, atsakovė darbus priėmė, gyvena bute ir naudojasi butu pagal paskirtį, byloje nėra duomenų, kad atliktų darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.

Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį ir baigiamojoje kalboje pateikė lentelę, kurioje nurodė ieškovės poziciją dėl pakartotinės ekspertizės aktu fiksuotų ir atsakovės patikslintu priešieškiniu nurodytų darbų trūkumų ir jų pašalinimo kaštų:

Eil. Nr. Pakartotinės ekspertizės aktu nustatytas trūkumas N. B. pastabos N. B. nurodyta trūkumo šalinimo kaina (Eur, įskaitant PVM) Pirminės ekspertizės aktas (ekspertizės akto psl., punktas, pozicija) Ieškovo pozicija 1. Nesandarios buto šarvuotos durys į laiptinę. Pagrindinės spynos kaiščiai įsileidžia netvarkingai, nes išpjauta netinkama anga staktoje. Nurodo, kad reikalinga pakeisti duris naujomis. 706,60 Durų varčia judinama rankos jėga (9 l., 7 p.). Atsakovas sutinka su trūkumu, nesutinka su trūkumo šalinimo kaštais. Ekspertės R. U. pateiktomis išvadomis nustatytas lauko durų laisvumas gali būti pašalinamas atliekant durų vyrių reguliavimo darbus. Tokių darbų kaina ekspertės skaičiavimais sudarytų 6,98 Eur su PVM. Atsakydamas į klausimą ekspertas N. B. paaiškino, kodėl šio trūkumo šalinimui jis pasirinko būdą keičiant duris, kai problema tik staktoje išpjautose angoje, - jo manymu, taip būtų paprasčiau. Visgi, toks atsakymas yra neįtikinamas, nepaneigiantis galimybės pakeisti tik staktą, nekeičiant durų varčios, ar galimybės tai išspręsti ekspertės R. U. pasiūlytu būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė sutinka su 50 proc. nustatytos darbų kainos (353,30 Eur) šiam trūkumui ištaisyti. Tokios kainos pakaktų ištaisyti trūkumą ne tik reguliuojant durų vyrius, bet ir pakeisti durų staktą. 2. Nišoje sumontuoto veidrodžio kraštuose nevienodi atstumai. Nišos angos viršus (kraštas) ir apačia skiriasi 3-4 mm. Dėl to reikia visą veidrodį permontuoti. 141,17 Nišos angos viršus (kraštas) ir apačia skiriasi apie 3 mm (8 l., 2 p.). Sutinka su trūkumu ir jo pašalinimo kaštais (141,17 Eur). 3. Koridoriuje esančių spintos durų susikraipymas. Susikraipymas yra dėl nelygių sienų ir grindų; netinkamai pritvirtinta kreipiamoji durų juosta viršuje (pritvirtinta netinkamais savisriegiais). 359,70 Netinkamas bėgelio ir apvado tvirtinimas (8 l., 3.2 p.). Spinta nebuvo įtraukta į rangos sutartį, ji nėra rangos sutarties objektas. Spinta ir jos įrengimas buvo ieškovės dovana atsakovei, tą patvirtino ir atsakovė 2020 m. vasario 6 d.: „Spinta bus kaip dovana“ (garso įrašas nuo 02:31). Ieškovė nesutinka su nurodytais trūkumais. 4. Vonios ir WC sienų, grindų plytelės atšokusios. A variantas – perklijuoti dvi šonines WC sienas ir grindis. B variantas - jeigu nėra galima įsigyti tokių pačių plytelių – reikia perklijuoti viską. A – 881,23 B – 2373,19 Reikalinga perklijuoti apie 10 proc. plytelių (9 l., 8 p.). Sutinka su trūkumu, šalinimu (A variantu), nesutinka su trūkumo šalinimo kaštais. Vis dar galima įsigyti atsakovės bute klijuotas plyteles. 5. Netinkamas vonios atrėmimas į grindis. Nestabilus vonios pagrindas 280,28 Vonia netinkamai atremta į grindis (9 l., 10 p.). Sutinka su trūkumu, nesutinka su trūkumo šalinimo kaštais. 6. Vonioje netinkamai pritvirtintas rankšluosčių džiovintuvas. Trūksta vieno gyvatuko tvirtinimo taško laikiklio. 210,81 Rankšluosčių džiovinimo gyvatukas nepritvirtintas prie sienos (9 l., 10 p.). Sutinka su trūkumu, nesutinka su trūkumo šalinimo kaštais. Eksperto paaiškinimas, jog paprasčiau yra nupirkti naują gyvatuką ir jį pakeisti, nepaneigia fakto, kurį konstatavo ekspertė R. U., jog trūkumas gali būti pašalintas permontuojant gyvatuką, įrengiant naują tvirtinimą. Ieškovės vertinimu, pakanka iš naujo tvarkingai sumontuoti gyvatuką, nėra pagrindo jį keisti nauju, todėl sutinka tik su eksperto sąmatoje nurodyta montavimo ir demontavimo darbų kaina - 99,95 Eur. 7. Nesandariai užsidaro vonios ir darbo kambario durys. Tarpas tarp durų varčios ir staktos. Netinkamai įstatytos durys. 308,26 Tarpas tarp durų varčios ir staktos lemtas nelygių sienų (9 l., 11 p.). Nesutinka su nustatytu trūkumu. Kaip nurodė ekspertė R. U., siekiant įvykdyti savininkės pageidavimą, kad apvadas vienodai gaubtų sieną, reiktu nupjauti durų apvadą, tokiu atveju apvado plotis skirtųsi viršuje ir apačioje. Šie trūkumai nepriskiriami rangovo atliktų darbų trūkumams/defektams. 8. Darbo kambario sienos nelygumai. Netinkamo glaistymo rezultatas. 459,09 Glaistymo nelygumai (žr. 11 l.). Sutinka su trūkumu ir jo pašalinimo kaštais. 9. Svetainės-virtuvės patalpoje lubų karnizo kampuose trūkiai. Nepanaudota armavimo juosta. 740,48 Nepanaudota armavimo juosta (12 l., 1.1 p.). Sutinka su trūkumu ir jo pašalinimo kaštais. 10. Virtuvėje atšokusios plytelės. Netinkamai gruntuotas paviršius. 19,48 Nebuvo nurodytas šis trūkumas, nevertintas. Sutinka su trūkumu ir jo pašalinimo kaštais. 11. Svetainės virtuvės patalpoje nukritę/netinkamai sudurti palangės apvadai. Netinkamas pritvirtinimas. 11,97 Netinkamas tvirtinimas (13 l., 6 p.). Sutinka su trūkumu ir jo pašalinimo kaštais. 12. Balkono laminatas atitrūkęs nuo pagrindo. Netinkamas laminato tvirtinimas. 4,13 Balkono slenksčio laminatas atitrūkęs nu pagrindo (13 l., 9 p.). Sutinka su trūkumu ir jo pašalinimo kaštais. 13. Balkono sienose matomi įtrūkimai. Knauf plokštė netinkama nešildomame balkone, dėl to atsirado sienų įtrūkimai sienose. 839,81 Dėl įtrūkimų nurodo esant netinkamai pritvirtintą plokštę (14 l., 10 p.). Knauf plokštė pripažinta tinkama (28 l.), kadangi balkone nėra didelės drėgmės (normali drėgmė – viršija 70 proc.). Sutinka su trūkumu ir jo pašalinimo kaštais. Iš viso: A - 4963,01 Eur; B – 6454,97 Eur -

Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad pakartotinės ekspertizės akto priedo Nr. 1 pirmame puslapyje sąmatoje pateikta defektų šalinimo kaina (7336,20 Eur) yra neteisinga, kadangi susumuotos I variante „Dalinis vonios ir WC plytelių pakeitimas“ ir II variante „Pilnas vonios ir WC patalpų plytelių pakeitimas“, kurie yra alternatyvūs darbų trūkumų šalinimo variantai, nurodytos sumos.

Baigiamosios kalbos metu ieškovės atstovė advokatė A. Astrauskienė nurodė, kad ieškovė sutinka su šiais atliktų darbų trūkumais ir suma, reikalinga jų ištaisymui: nesandarios buto šarvuotos durys į laiptinę - 353,30 Eur; nišoje sumontuoto veidrodžio kraštuose nevienodi atstumai - 141,17 Eur; vonios ir WC sienų, grindų plytelės atšokusios, netinkamas vonios atrėmimas į grindis, vonioje netinkamai pritvirtintas rankšluosčių džiovintuvas – 1 210,30 Eur; darbo kambario sienos nelygumai - 459,09 Eur; svetainės-virtuvės patalpoje lubų karnizo kampuose trūkiai - 740,48; virtuvėje atšokusios plytelės - 19,48 Eur; svetainės virtuvės patalpoje nukritę/netinkamai sudurti palangės apvadai - 11,97 Eur; balkono laminatas atitrūkęs nuo pagrindo - 4,13 Eur; balkono sienose matomi įtrūkimai - 839,81 Eur, viso sutinka su reikalavimo suma 3779,73 Eur.

Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė taip pat pasisakė dėl kitų pakartotinėje ekspertizėje ir atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodomų darbų trūkumų, t. y., dėl vonios kambario hidroizoliacijos įrengimo, buto sienų lyginimo bei laidų keitimo, pagrįstumo.

Ieškovės nuomone, atsakovės ir jos sugyventinio liudytojo R. A. parodymai patvirtina, kad šalys nesitarė dėl sienų tiesinimo gipso plokštėmis ar skystu mišiniu, t. y., buvo susitarta tik dėl sienų paruošimo dažymui, šlifavimo, tinkavimo, ką ieškovė ir atliko. Nesant šalių atskiro susitarimo dėl kitokio sienų lyginimo būdo, ir, vadovaujantis abiejų ekspertizių aktuose pateiktomis išvadomis, kad, nesant atskiro šalių susitarimo, rangovui nekyla pareiga atlikti sienų tiesinimo darbus, laikytina, kad šio darbo neatlikimas negali būti pripažintinas trūkumu.

Ieškovės teigimu, bylos nagrinėjimo metu atsakovė periodiškai keičia savo poziciją dėl buvusio susitarimo dėl atliekamų darbų bute apimties, tokiu būdu siekdama išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove už atliktus rangos darbus. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei pirminės ekspertizės metu, nei atsiliepime, nei pirminiame priešieškinyje atsakovė apie neatliktą darbą - bute esančių laidų instaliacijos pakeitimą - neminėjo, šis „trūkumas“ neįtrauktas ir į pirmines atsakovės pateiktas sąmatas, kuriose aprašyti ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaštai, t. y., nei 2018 m. lapkričio 21 d., nei 2019 m. vasario 15 d., nei 2019 m. kovo 18 d. apžiūros aktuose, nei 2019 m. kovo 26 d. remonto darbų kainų pasiūlyme nenurodyta, kad yra reikalinga ištaisyti rangovo neva neatlikto darbo trūkumą – laidų instaliacijos pakeitimą. Apie tai neužsimenama nei viename šalių susirašinėjime. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateiktoje remonto darbų sąmatoje nebuvo įtrauktas šio – neva ieškovės neatlikto/nekokybiškai atlikto – darbo trūkumo ištaisymas (elektros laidų pakeitimas), taip pat jis nebuvo nurodytas ir pirminės ekspertizės metu, nors, pasak atsakovės, toks susitarimas buvo nuo pat pradžios, o tai, kad neva nepadarė sutarto darbo – sužinojo dar pirmojo vizito bute metu. Ieškovės nuomone, vertinant paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo metu, akivaizdu, jog susitarimas buvo dėl laidų pratęsimo ir/ar dalinio pakeitimo, atvedant iki naujai įrengtų rozečių/jungiklių (bute rozetės ir jungikliai buvo perketi į kitą aukštį), įrengiant apšvietimą lubose, įrengiant naujas papildomas rozetes pagal atsakovės pageidavimus, tačiau šalys nesitarė dėl visos elektros instaliacijos keitimo. Remiantis nurodytu, nėra pagrindo laikyti atsakovės nurodytas aplinkybes – neva egzistavusį šalių susitarimą dėl naujos elektros instaliacijos – tikėtinomis, kadangi nei procesiniuose dokumentuose, nei šalių susirašinėjimo/pretenzijų teikimo metu apie tokį susitarimą nebuvo užsiminta, juo labiau, atsakovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei pirminiame priešieškinyje ieškovei neišreiškė reikalavimo dėl šių neva tai neatliktų darbų trūkumo.

Pasisakydama dėl atsakovės pretenzijų, susijusių su hidroizoliacijos vonios kambaryje neįrengimu, ieškovė pažymėjo, kad ieškovė nuo pat pradžių tvirtino, jog šalių susitarimo dėl hidroizoliacijos įrengimo vonioje (grindų) nebuvo. Tuo tarpu atsakovė tvirtino priešingai – jos teiktuose dokumentuose buvo nurodytas ieškovės darbų trūkumas – vonios sienų ir grindų hidroizoliacijos neįrengimas (2018 m. gruodžio 21 d. apžiūros aktas, 2019 m. remonto darbų pasiūlymas). Įvertinus tai, kad ieškovė šiuo klausimu laikėsi nuoseklios pozicijos, ieškovės parodymai laikytini patikimesniais nei atsakovės, dėl ko konstatuotina, kad šalių susitarimo dėl hidroizoliacijos vonioje įrengimo nebuvo. Nesant atskiro šalių susitarimo dėl vonios grindų hidroizoliacijos bei nesant įstatymu numatytos prievolės įrengti grindų hidroizoliaciją, nėra pagrindo laikyti šio darbo neatlikimą rangovo darbų trūkumu, ir, juo labiau, jį kompensuoti atsakovei.

Įvertinus tai, jog atsakovė patikslintu ieškiniu nebereiškia pretenzijų ir reikalavimo dėl neva rangovo atliktų darbų trūkumų, tarp jų – langų pakeitimo/sandarinimo, rozečių permontavimo, vamzdžių pakeitimo ir pan., dėl šių trūkumų ieškovė nepasisakė, nes atsakovė nereiškia reikalavimo dėl šių trūkumų ištaisymo kompensavimo (priešieškinio reikalavimas (dalykas) ir jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo dalyką).

Ieškovė taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo atsakovė, J. K. po darbų perdavimo (ir bylos nagrinėjimo metu) naudojasi butu pagal paskirtį, o ekspertizės akte (tiek pirminės, tiek pakartotinės) nustatyti atliktų darbų trūkumai nėra pripažinti esminiais ar nepašalinamais. Kartu pažymėjo, kad ieškovė, net ir po prasidėjusio konflikto tarp šalių, bendradarbiavo su atsakove, siekė kompromiso būdu užbaigti ginčą taikiai (siūlė sumažinti atliktų darbų kainą trūkumų šalinimo išlaidų suma, siūlė nupirkti butą iš atsakovės), tačiau būtent atsakovės veiksmai – nesikooperavimas ir nebendradarbiavimas – lėmė konflikto neišsprendimą ir tęstinumą. Vadovaujantis nurodytu, ieškovė teigia, jog, net jei atsakovė ir patyrė neigiamas emocijas, nepatogumus, jie nėra tokio lygio, kad būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ar ją kompensuoti.

Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovė nurodė, kad, kaip matyti iš kartu su atsiliepimu pateiktos lentelės „Vonia/WC“ duomenų, vonios ir WC nustatytų darbų trūkumų pašalinimo kaštai persidengia (nuspalvinti langeliai, kuriuose numatyti darbai dubliuojasi), todėl, įvertinus besidubliuojančius darbus, laikytina, kad WC ir vonios darbai, pašalinant nustatytus trūkumus, iš viso sudaro: teismui pripažinus buvus susitarimą dėl hidroizoliacijos darbų - 1424,01 Eur, nepripažinus - 1210,30 Eur (naujas gyvatukas neįskaičiuotas į kainą, kadangi naujo gyvatuko įgijimo ieškovas nepripažįsta).

Remiantis anksčiau išdėstyta informacija bei byloje atliktomis ekspertizėmis, ieškovės vertinimu bei paskaičiavimu (priedas „Defektų pašalinimo kaina“), ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina iš viso sudaro – 3779,73 Eur. Įvertinus, jog ieškinio reikalavimas už ieškovės atliktus rangos darbus jau sumažintas 1000 Eur suma, ją skiriant darbų trūkumams ištaisyti, protinga ir sąžininga nedubliuoti nurodytų sumų, todėl iš sumos, kurią atsakovė nurodo reikalinga darbų trūkumams ištaisyti, tikslinga atimti ieškovės jau išskaičiuotą sumą darbų trūkumams ištaisyti, tokiu būdu Ieškovas sutinka su 2779,73 Eur suma jo darbų trūkumams ištaisyti.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė rašytinę išvadą (elektroninės bylos t. 3, b. l. 30-33), kurioje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK, Civilinis kodeksas) 6.228¹ straipsnyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad vartotojas - tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

Civilinio kodekso 6.644 straipsnis nustato rangos sutarties sampratą, pagal kurią rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarčių teisinio reglamentavimo bendrosios nuostatos taikomos atskiroms rangos rūšims, jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios teisės normos. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovės sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią ieškovė, teisiniame santykyje su atsakove veikdama kaip verslininkė, įsipareigojo suremontuoti atsakovės butą jos asmeniniams, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su jos verslu ar profesija, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei, laikytina vartojimo rangos sutartimi, kuriai yra taikomos bendrosios rangą ir vartojimo rangą reglamentuojančios Civilinio kodekso nuostatos. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad vartojimo rangos sutarčiai, be Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių vartojimo sutartis, papildomai taikomos ir atitinkamos vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reguliuojančios teisės normos (Civilinio kodekso 6.350 – 6.370 straipsniai).

Rangos santykius reguliuojančios teisės normos neįtvirtina specialių rangos sutarties ir jos atskirų rūšių formos reikalavimų, todėl rangos sutarties formai taikomos bendrosios sandorių sudarymo formos taisyklės (Civilinio kodekso 1.71 – 1.77, 6.644 straipsniai). Civilinio kodekso 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taigi, Civilinio kodekso nuostatos nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos, todėl jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakove sudarė žodinę buto remonto sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys nebuvo sudariusios aiškaus rašytinio susitarimo dėl esminių vartojimo rangos sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba negali vertinti ir pasisakyti dėl žodinio ginčo šalių susitarimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (Civilinio kodekso 6.665 straipsnis) t. y. atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Pasisakant dėl atliktų buto remonto darbų kokybės, pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju, dėl atsakovės bute atlikto remonto darbų ir produktų kokybės nustatymo ieškovė ir atsakovė kreipėsi į ekspertus, kurie pateikė savo ekspertines išvadas, kurios kartu su teismo pateikta civilinės bylos medžiaga buvo pateiktos ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Išvadą teikiančios institucijos atstovo nuomone, šalių pateiktos ekspertų išvados prieštarauja viena kitai, t. y. atsakovės prašymu parengtame 2019 m. kovo 26 d. remonto darbų kainų pasiūlyme nurodyta darbų trūkumų pašalinimo išlaidoms reikalinga suma, į ją neįtraukiant išlaidų medžiagai – 9 001,06 Eur, tuo tarpu ieškovė, remdamasi eksperto doc. dr. D. K. parengta lokaline sąmata, nurodo, kad trūkumų ištaisymo išlaidos svyruoja nuo 762,12 Eur iki 812,12 Eur bei sutinka šias išlaidas padidinti iki 1000 Eur.

Išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis teismų suformuota praktika, kilus ginčui dėl įmontuotų statybos elementų ar jų montavimo darbų kokybės, siekiant ją įvertinti, teismas skiria teismo ekspertizę. Siekiant objektyviai įvertinti tarp šalių kilusį ginčą bei nustatyti ieškovės atsakovės atžvilgiu keliamo reikalavimo pagrįstumą, būtina paskirti teismo ekspertizę. Ekspertui atlikus ekspertizę ir teismui nustačius, kad remonto darbai atlikti nekokybiškai bei turi trūkumų, spręstina, kad ieškovės reikalavimas atsakovės atžvilgiu priteisti iš atsakovės 12 872,00 Eur skolą nėra teisėtas ir pagrįstas.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K. ir R. R. atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė tenkinti, su patikslintu priešieškiniu sutiko iš dalies, prašė jį tenkinti iš dalies.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti pilnai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. prašė ieškinį tenkinti.

Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovė rašytiniu pareiškimu atsisakė savo reikalavimo ieškinio dalyje dėl 1225 Eur skolos iš atsakovės priteisimo, todėl ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio priimamas ir civilinė byla šioje dalyje (dėl 1225 Eur skolos) nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškinama, kad nutraukus bylą dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mėlyna citrina“ ir atsakovė J. K. 2018 m. gegužės mėnesį sudarė žodinę statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo atsakovės naudai atlikti atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti šalių sutartimi sulygtą sumą.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Tais atvejais, kai remonto darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, taigi, tokia sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės, nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose.

Rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu.

Šalių paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad statybos rangos sutartis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto buvo sudaryta tarp verslu besiverčiančio juridinio asmens – UAB „Mėlyna citrina“ ir fizinio asmens J. K., šios sutarties pagrindu remonto darbai buvo atliekami atsakovei jos asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl šalių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (CK 6.672–6.680 straipsniai), taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnio) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

Ieškovė, pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo sumažinusi prašomos priteisti iš atsakovės J. K. pagal rangos sutartį sumą, prašo priteisti iš atsakovės 11 647,00 Eur skolą. Ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad šalių sudaryta žodine rangos sutartimi šalys sutarė remonto darbų kainą - 24 000 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė ieškovei sumokėjo 10 000 Eur avansą. Likusi neapmokėta suma sudarytų 14 000 Eur, tačiau ieškovė sutinka iš šios sumos išminusuoti 1000 Eur, kaip kompensaciją už ieškovės pasirinktą būdą ištaisyti svetainės kambaryje esančius trūkumus savo jėgomis ir lėšomis, taip pat 354 Eur, kaip kompensaciją atsakovei už kaitlentę, 1000 Eur, reikalingus papildomiems rangos darbų trūkumams ištaisyti. Išminusavus šias nurodytas sumas ir pridėjus vieną eurą, kuriuo buvo viršytas virtuvės baldams skirtas 1100 Eur limitas, lieka neapmokėta 11 647,00 Eur suma.

Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodoma šalių sutarta buto remonto darbų kaina (24 000 Eur), nurodo, kad šalių susitarimu rangos darbų sutartinė kaina buvo sumažinta iki 20 000 Eur.

Tačiau ieškovė mano, kad atsakovė neteisingai vertina CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus ir ydingai ieškovės pasiūlytą 4000 Eur sumą, skirtą nekokybiškų darbų trūkumų pašalinimui, pateiktą atsakovei kaip siūlymą šia apimtimi mažinti darbų kainą, klaidingai vertina kaip šalių sutartą rangos darbų kainą.

Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad šalių sutarta darbų kaina buvo – 24 000 Eur. Šią aplinkybę patvirtina šalių paaiškinimų, liudytojų D. K., R. A. parodymų metu nurodytos aplinkybės, o taip pat į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 26, 27, 28, 45, t. 2, b. l. 15, 129, 134, 140, 155-156). Ieškovės atstovas D. V. paaiškino, kad šalių sutarta remonto darbų atsakovei priklausančiame bute kaina buvo 24 000 Eur. Šios aplinkybės teikdama paaiškinimą neneigė atsakovė J. K., kuri, kaip ir liudytojai D. K., R. A., patvirtino, jog šalių sutarta rangos sutarties kaina buvo 24 000 Eur. Dėl šios D. V. ir D. K. susirašinėjime su atsakove nurodomos rangos darbų kainos prieštaravimų atsakovė nereiškė. Šalių teigimu, susitarimas dėl rangos darbų kainos buvo 24 000 Eur, tačiau šios sumos atsakovė nesutiko mokėti, kadangi buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai. Atsakovė susirašinėjime nurodė, kad „susitarimas dėl 24k yra net nediskutuotinas <..> užprašyta kaina neatitinka žadėtos kokybės“. Elektroniniame laiške, rašytame D. K. 2018 m. rugsėjo 10 d., J. K. nurodė, kad kaina už buto remontą buvo sutarta X, butas sutvarkytas blogai, su daug broko, kurį reikės perdaryti ir tai kainuos Y, todėl gautina suma yra X-Y. Šalys, teikdamos paaiškinimus, taip pat liudytojai D. K. ir R. A. parodė, kad J. K. atsisakė D. V. pasiūlymo galutinę atsiskaitymo sumą už rangos darbus atsakovei priklausančiame bute sumažinti 4000 Eur suma rangos darbų trūkumams ištaisyti.

Teismas sutinka su ieškovės atstovės išsakytais argumentais, kad rangos darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus (CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys). Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Jeigu statybos rangos sutartyje nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.644 straipsnio 2 dalis, 6.653 straipsnio 5 dalis), išskyrus išimtis, nustatytas bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis).

Šalių paaiškinimai, liudytojų D. K., R. A. parodymai, į bylą pateiktas atsakovės susirašinėjimas su D. V. ir D. K. neabejotinai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos, statybos rangos sutartį dėl remonto darbų atsakovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), susitarė dėl fiksuotos 24 000 Eur rangos darbų kainos. Bylos duomenimis atsakovė ieškovei už atliktus rangos darbus sumokėjo 10 000 Eur, todėl liko neapmokėta 14 000 Eur suma. Ieškovė sutinka iš šios 14 000 Eur sumos atimti 354 Eur, kaip kompensaciją atsakovei už kaitlentę, prie likusios 13 646 Eur sumos pridėjus vieną eurą, kuriuo buvo viršytas virtuvės baldams skirtas 1100 Eur limitas, lieka neapmokėta 13 647,00 Eur suma. Ieškovė sutinka kompensuoti atsakovei 2000 Eur sumą rangos sutartimi sulygtų rangos darbų trūkumams ištaisyti, todėl prašo iš atsakovės priteisti 11 647 Eur skolą už pagal rangos sutartį atliktus rangos darbus.

Atskirai teismas pažymi, jog, bylos duomenimis, sudarydamos rangos sutartį šalys nesitarė dėl medžiagų ir darbų kainų ir/ar jų kieko, todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad ieškovei pareiga įrodyti (pagrįsti) rangos darbų – medžiagų ir darbų kainų nekyla. Ieškovė yra verslo subjektas, iš savo veiklos siekiantis pelno, todėl medžiagų įsigijimo kaina vykdant rangos sutartį nėra skaičiuojama pagal jų savikainą. Visgi, tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus, ieškovė atsakovei, vėliau – ir teismui pateikė eksperto dr. D. K. sudarytą lokalinę sąmatą (elektroninės bylos t. 1, b. l. 50-60) tikslu pagrįsti, kad šalių sutarta kaina už sutartus rangos darbus – 3 kambarių buto remontą - atitinka įprastas šioje srityje taikomas rangos darbų kainas sutarties sudarymo metu. Kaip nurodė ieškovė - šios lokalinės sąmatos sudarymo tikslas - pagrįsti sutartinę kainą tuo atveju, jeigu atsakovė ginčytų susitarimą dėl fiksuotos kainos adekvatumo.

Ieškovės atstovas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ekspertas dr. D. K. atsakovei priklausančiame bute, kuriame buvo atliekami remonto darbai, nebuvo, lokalinę sąmatą jis sudarė pagal D. V. ekspertui pateiktus duomenis dėl atliktų darbų apimties. Ieškovė rašytiniame paaiškinime (elektroninės bylos t. 7, b. l. 103-104) nurodė, kad lokalinė sąmata (parengta pagal programinę įrangą „Sistela“) buvo rengiama pagal ekspertui D. K. pateiktą buto planą, atkreipiant jo dėmesį, kad pertvaros tarp patalpų Nr. 73-2 ir 73-3 yra pašalintos. Ekspertui taip pat buvo pateiktos nuotraukos, kurios yra pateiktos ir šioje byloje, ieškovės informacija apie faktiškai objekte atliktus darbus, taip pat buvo pateiktos atsakovės ieškovei reikštos pretenzijos kartu su nuotraukomis ir buto apdailos apžiūros aktais. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje kiekiai paskaičiuoti (kvadratiniai metrai) pagal buto plane matomus buto matmenis, pvz.: 1) tualetas/vonia: „sienų aptaisymas gipskartonio plokštėmis, klijuojant prie pagrindo“ – 25,4 kv. m., t. y., ((1,72+1,6+1,72+1,6) + (0,8+1,6+0,8+1,6))x21 + (0,75x1,72) vonios priekinė sienelė – (1,68x2 (dvejos durys))x2,42=25,386=25,4 m2; durys (vidaus) skaičiuojamos standartinės durys 0,8 plotisx2,1 aukštis; „medinių durų angų užpildymo išardymas“ – 3,36 kv. m., t. y., 0,8x2,1x2 (dvejos durys x standartinis aukštis – 2,1 m, plotis - 0,8); koridorius/svetainė/miegamasis/darbo kambarys: „lubų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, įrengiant metalinį karkasą ir užtaisant ir glaistant siūles“ – 59,5 kv. m., t. y., sudedamas kambarių plotas – 17,47+9,56+14,08+9,49+9,21; „sienų vidinių paviršių pagrindo granuliavimas, sukibimą gerinančiais gruntais voleliu“ – 97,8 kv. m., pagal pridedama lentelę; „plieninių durų blokų montavimas mūrinėse sienose keitimas“ – 2,3 kv. m., t. y., 1,10 plotis x 2,1 aukštis (imtas standartas); „plastikinių balkono durų montavimas“ – 1 durys, standartas – 2,1x0,8, t. y., 1,68 kv. m.; 3) „plastiko langai varstomi su palangėmis“ – buvo skaičiuojami vidutinio dydžio 4 langai, po 2,37 kv. m.; 4) balkonas (visi skaičiavimai atlikti pagal ieškovo pateiktus išmatavimus); „balkonų įstiklinimas langų blokais“ (m2 bloko) – 6,5 kv. m.; „keičiamų balkonų stiklinimo langų vidaus palangių montavimas“ – 3,5 m.; „balkono sienos šiltinimas, tinkuojant plonasluoksniu armuotu dekoratyviniu tinku“ - 2,1 kv. m.; „sienų aptaisymas gipskartonio plokštėmis, klijuojant prie pagrindo“ – 8,3 kv. m.; kiti lokalinėje sąmatoje pateikti kiekiai, pvz., šviestuvų, elektros lizdų, jungiklių, laidų, vamzdynų, keramikinių plytelių, laminuotų grindų, įrengtų baldų nurodomi pagal ieškovo pateiktus duomenis apie faktinius jų kiekius; statybinių šiukšlių išvežimas – buvo paskaičiuotas preliminariai, įvertinant buto plotą ir atliktų ardymo darbų apimtis (2 vnt., t. y., 2 tonos).

Pakartotinės ekspertizės akte (elektroninės bylos t. 9, b. l. 61) teismo ekspertas N. B., atsakydamas į užduotą klausimą, ar ieškovės pateiktame vertinimo akte (2019 m., rengėjas doc. dr. K., elektroninės bylos dokumentų kopijų 1 t., b. l. 50-66) pateiktoje lokalinėje sąmatoje (elektroninės bylos dokumentų kopijų 1 t., b. l. 57-59) nurodyti bute atlikti darbai atitinka faktiškai atliktų darbų kiekius ir panaudotas medžiagas, nurodė, kad doc. dr. K. rengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyti atlikti darbai bute atitinka dalinai, rasti neatitikimai pateikiami tiriamojoje dalyje. Atsakydamas į klausimą, kokios buvo ieškovės pateiktame vertinimo akte (2019 m., rengėjas doc. dr. K., elektroninės bylos dokumentų kopijų 1 t., b. l. 50-66) pateiktoje lokalinėje sąmatoje (elektroninės bylos dokumentų kopijų 1 t., b. l. 57-59) nurodytų atliktų remonto darbų ir išlaidų kainos 2018 m. viduryje, teismo ekspertas N. B. nurodė, kad UAB „Sistela“ įkainius atnaujina tik du kartus metuose ir sudaro galimybę kainas skaičiuoti 3 mėn. ir 10 mėn. vidutiniais įkainiais. Doc. dr. K. sąmata suskaičiuota 10 mėn. įkainiais, ekspertizės metu sąmata perskaičiuojama į 3 mėn. įkainius pagal sąmatoje nurodytus darbų kodus, kiekius, panaikinant susidubliavusius darbų kodus, ir baldų kainas. Pažymėjo, kad programinėje įrangoje baldų kodų, nurodytų sąmatoje, nėra. Perskaičiavus – gauta suma 15 634,81 Eur. Perskaičiuota sąmata pateikta priede Nr. 7 (atskiras dokumentas), pridėtame prie šios ekspertizės.

Teismas, įvertinęs teismo eksperto N. B. apskaičiuotą lokalinėje sąmatoje nurodytų remonto darbų kainą (15 634,814 Eur), taip pat tai, kad į šią kainą nėra įtraukta virtuvės baldų komplekto ir įrangos, vonios spintelės, butų apskaitos paskirstymo skydų rekonstrukcijos, įrengiant automatinius jungiklius, nuotekų šalinimo plastikinio vamzdyno, kabelio, kai jo 1 m masė iki 3 kg, kabelio iki 10 mm2 skerspjūvio ir kitų medžiagų, susijusių su šio kabelio montavimu, interneto kabelio kainos (žr. pakartotinės ekspertizės akto 45 l., priedą Nr. 7 dr. D. K. sąmatos perskaičiavimą), daro išvadą, kad šalių sutarta kaina už rangos sutartimi sutartus rangos darbus – atsakovei priklausančio buto remontą – atitiko įprastas šioje srityje sutarties sudarymo metu taikomas rangos darbų kainas, yra protinga ir adekvati ir atsakovės, kaip vartojimo rangos sutarties šalies (vartotojo) interesų nepažeidžia. Atskirai teismas pažymi, kad atsakovė šalių susitarimo dėl rangos sutartimi sulygtos rangos darbų kainos (24 000 Eur) neginčijo, kaip ir neginčijo šalių susitarimo dėl dr. D. K. lokalinėje sąmatoje nurodytų rangos darbų atlikimo atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu įrodinėjo aplinkybę, jog šalių rangos sutartimi sutarta rangos darbų kaina buvo sumažinta 4000 Eur suma (dėl šios aplinkybės teismas argumentus išdėstė šiame sprendime aukščiau), taip pat aplinkybes, jog šalys, be dr. D. K. sąmatoje nurodytų darbų, buvo sutarusios dėl sienų lyginimo ir hidroizoliacijos darbų vonios patalpoje. Tačiau ieškovei teigiant ir stengiantis pagrįsti aplinkybę, kad šalys dėl sienų lyginimo ir hidroizoliacijos įrengimo vonios patalpoje susitarimo nesudarė, lokalinėje sąmatoje šie darbai nebuvo įtraukti. Teismui sprendžiant, jog šie susitarimai ar dalis jų šalių rangos sutartimi buvo sutarti, ši aplinkybė, įvertinus kitus aukščiau aptartus argumentus, taip pat pagrįstų teismo išvadą, kad šalių rangos sutartimi sutarta rangos darbų kaina (24 000 Eur) yra protinga, adekvati, atitinkanti sutarties sudarymo metu įprastas šioje srityje taikytas rangos darbų kainas. Dėl šių atsakovės nurodytų susitarimų dėl sienų lyginimo ir hidroizoliacijos įrengimo vonios kambaryje teismas pasisakys žemiau, spręsdamas dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo kaštus.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad šalių rangos sutartimi sutarta rangos darbų kaina buvo fiksuota, 24 000 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės neapmokėtą skolą už rangos darbus – 11 647 Eur.

Toliau sprendime pasisakoma dėl šalių sudaryta rangos sutartimi sutartų rangos darbų atlikimo ir jų kokybės, nes tarp šalių kilo ginčas dėl rangos sutartimi aptartos rangos darbų apimties, rangos darbų atlikimo sutarta apimtimi ir darbų kokybės.

Kaip nurodyta atsakovės patikslintame priešieškinyje, su kuo teismas sutinka, CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi, rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį: tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų įstatymo leidėjo siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (CK 6.676 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y., kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).

Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, nors atliktų darbų priėmimas-perdavimas ir neįvyko, tačiau atsakovė aiškiai nurodė darbų trūkumus, dėl kurių patikslintu priešieškinio pareiškimu reiškia reikalavimą atlyginti darbų trūkumų ištaisymo kaštus. Ieškovė nesutinka su darbų trūkumų pašalinimo kaštų suma, tačiau iš dalies atsakovės pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų pripažįsta.

CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis: užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau – CK 6.678 straipsnis. CK 6.680 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y., kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų. Taigi, užsakovas pasirinktinai turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis); 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jei tinkamos kokybės daiktas yra esminė sutarties sąlyga.

Atsakovė vadovaujasi pakartotinės ekspertizės akte, kurį parengė teismo ekspertas N. B., fiksuotais atsakovės bute rangovo (ieškovės) atliktų darbų trūkumais: 1) nesandarios buto šarvuotos durys į laiptinę (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 706,60 Eur); 2) nišoje sumontuoto veidrodžio kraštuose nevienodi atstumai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 141,17 Eur); 3) uždarius koridoriuje esančias spintos duris matomas durų susikraipymas (nevienodas atstumas nuo sienos tarp durų apačios ir viršaus), atšokusi (atitrūkusi) spintos viršutinė kreipiančioji (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 359,70 Eur); 4) atšokusios, barškančios vonios ir WC sienų, grindų plytelės (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 881,23 Eur tvarkant I būdu, 2 373,19 Eur tvarkant II būdu); 5) netinkamas vonios atrėmimas į grindis (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 280,28 Eur); 6) vonioje netinkamai pritvirtintas rankšluosčių džiovintuvas (gyvatukas) (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 210,81 Eur); 7) nesandariai užsidarančios vonios ir darbo kambario durys (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 308,26 Eur); 8) darbo kambario sienose prie kryptinio apšvietimo išryškėjantys nelygumai (rėžiai, įdubos) (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 459,09 Eur); 9) svetainės – virtuvės patalpoje lubų karnizo kampuose trūkiai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 740,48 Eur); 10) atšokusios, barškančios svetainės – virtuvės patalpoje 4 sienos plytelės, esančios plytelių juostoje virš virtuvinio baldų komplekto (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 19,48 Eur); 11) svetainės – virtuvės patalpoje palangės sudurtas (nevientisas) apvadas ir balkone nukritęs palangės apvadas (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 11,97 Eur); 12) balkono slenksčio laminatas, atitrūkęs nuo pagrindo (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 4,13 Eur); 13) balkono sienose matomi trūkiai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 839,81 Eur). Minėtų trūkumų ištaisymo kaštai (tvarkant atšokusias, barškančias vonios ir WC sienų, grindų plyteles II būdu) sudaro 6 454,97 Eur sumą (pakartotinės ekspertizės akto priedas Nr. 1).

Ieškovės atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovė sutinka su šiais atliktų darbų trūkumais ir jų pašalinimui reikalinga suma: nesandarios buto šarvuotos durys į laiptinę - 353,30 Eur; nišoje sumontuoto veidrodžio kraštuose nevienodi atstumai - 141,17 Eur; atšokusios vonios ir WC sienų, grindų plytelės atšokusios, netinkamas vonios atrėmimas į grindis, netinkamai pritvirtintas rankšluosčių džiovintuvas - 1210,30 Eur; darbo kambario sienos nelygumai - 459,09 Eur; svetainės-virtuvės patalpoje lubų karnizo kampuose trūkiai - 740,48 Eur; virtuvėje atšokusios plytelės - 19,48 Eur; svetainės virtuvės patalpoje nukritę/netinkamai sudurti palangės apvadai - 11,97 Eur; balkono laminatas atitrūkęs nuo pagrindo - 4,13 Eur; balkono sienose matomi įtrūkimai - 839,81 Eur, viso sutinka su 3779,73 Eur reikalavimo suma.

Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodyto darbų trūkumo.

Atsakovė nurodo, jog buto šarvuotos durys į laiptinę yra nesandarios, todėl prašo priteisti iš ieškovės šiam trūkumui ištaisyti reikalingą sumą – 706,60 Eur su PVM. Ieškovė su šiuo nustatytu trūkumu sutinka, tačiau nesutinka su trūkumo šalinimo kaštais. Ieškovės atstovė nurodė, kad ekspertės R. U. pateiktomis išvadomis nustatytas lauko durų laisvumas gali būti pašalinamas atliekant durų vyrių reguliavimo darbus. Tokių darbų kaina ekspertės skaičiavimais sudarytų 6,98 Eur su PVM. Atsakydamas į klausimą ekspertas N. B. paaiškino, kodėl šio trūkumo šalinimui jis pasirinko būdą keičiant duris, kai problema tik staktoje išpjautose angoje - jo manymu, taip būtų paprasčiau. Ieškovės toks atsakymas neįtikino bei, ieškovės nuomone, nepaneigė galimybės pakeisti tik staktą, nekeičiant durų varčios, ar galimybės tai išspręsti ekspertės R. U. pasiūlytu būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė sutinka su 50 proc. nustatytos darbų kainos (353,30 Eur) šiam trūkumui ištaisyti. Tokios kainos, ieškovės nuomone, pakaktų ištaisyti trūkumą ne tik reguliuojant durų vyrius, bet ir pakeisti durų staktą. Tačiau su tokiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Teismo ekspertas N. B. pakartotinės ekspertizės akte (elektroninės bylos t. 9, b. l. 61, ekspertizės akto lapas 37) nurodė, kad užrakinus duris pagrindine spyna ir patraukus už rankenos matoma, kad durų varčia neprisispaudžia prie staktos, kliba. Apžiūrėjus detaliau durų staktą nustatyta, kad vieta, kur pagrindinės spynos kaisčiai įsileidžia, netvarkingai įrengta (išpjauta netinkama anga staktoje), to pasekoje durų varčia tinkamai nepriglunda prie staktos. Dėl šios priežasties durys nesandarios ir lengviau pažeidžiamos saugumo prasme. Aplinkybės, kad šis trūkumas atsirado dėl durų staktoje išpjautos netinkamos angos, ieškovė neginčijo, su šiuo patikslintame priešieškinyje nurodytu darbo trūkumu sutiko, todėl nesuprantama, kaip šis trūkumas galėtų būti ištaisytas ekspertės R. U. pateiktame ekspertizės akte nurodytu būdu, reguliuojant durų vyrius. Teismo posėdžio metu ekspertas N. B. paaiškino, kad šalinant šį darbo trūkumą, pakeisti vien durų staktą nepakanka, reikalinga keisti duris su stakta, nes priešingu atveju šalis, šiuo atveju atsakovė, keičiant tik durų staktą, patirs didelius nepatogumus – duris reikalinga išimti, pristatyti į gamybos cechą, laikotarpiu, kol jų nebus, toje vietoje reikalinga įstatyti kitas duris, nes durys yra iš buto į laiptinę. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad durų staktos pakeitimo kaštai iš esmės prilygs durų su stakta pakeitimo kaštams, nes bus skaičiuojami laikinų durų įstatymo ir išėmimo kaina, todėl atsakovės prašoma šio trūkumo ištaisymo sumą (706,60 Eur su PVM) teismas laiko pagrįsta, įrodyta, todėl ji priteistina iš ieškovės.

Su atsakovės nurodytu ieškovės darbo trūkumu (nevienodi nišoje sumontuoto veidrodžio atstumai kraštuose) ir jo pašalinimo kaštais (141,17 Eur su PVM) ieškovė sutiko, jų neginčijo, todėl šio trūkumo pašalinimo kaštų suma – 141, 17 Eur su PVM priteistina atsakovei iš ieškovės.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 359,70 Eur su PVM darbų trūkumo dėl susikraipiusių koridoriaus spintos durų ištaisymo išlaidas. Ieškovė nurodė, kad spinta nebuvo įtraukta į rangos sutartį, ji nėra rangos sutarties objektas, jos įrengimas buvo ieškovės dovana atsakovei, todėl su šiuo trūkumu ieškovė nesutinka. Su tokiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovei J. K. apžiūrint kitus ieškovės darbuotojų remontuojamus ir suremontuotus butus bei tariantis su D. V. dėl rangos sutarties sąlygų, atsakovė išreiškė pageidavimą ir dėl koridoriaus spintos įrengimo jai priklausančiame bute, kuriame ieškovė šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti buto remonto darbus. D. V. nurodžius, jog už spintą atsakovė privalės susimokėti pati, vėliau jis patikslino, kad spintą atsakovei padovanos. Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, šalims tariantis dėl rangos sutarties sąlygų, kuria šalys susitarė, jog rangos sutarties kainą be kita ko sudaro ir virtuvės baldų, įrangos, vonios spintelės nupirkimas, pastatymas, šviestuvų nupirkimas ir montavimas ir pan., ieškovės vadovo pasakymas, kad spintą atsakovei padovanos, reiškia, jog koridoriaus spintos pastatymo kaštai bus įskaičiuoti į rangos sutarties kainą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad, kaip minėjo ieškovės atstovė, šalys, sudarydamos rangos sutartį, darbų sąmatos nesudarė, bet susitarė dėl fiksuotos rangos darbų kainos, apimančios visus ieškovės atliekamus darbus, jų nedetalizuojant, tame tarpe – ir koridoriaus spintos įrengimą. Taigi, koridoriaus spintos pastatymas yra rangos sutarties objektas. Pakartotinės ekspertizės akte nurodyta, kad koridoriaus spintos durų susikraipymas atsirado dėl nelygių (grindų, sienų) paviršių ir netinkamai pritvirtintos kreipiamosios durų juostos, esančios viršuje, šio trūkumo pašalinimo kaštai – 359,70 Eur su PVM, todėl atsakovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas įrodytu ir tenkintinas.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 2373,19 Eur su PVM rangos darbų trūkumų, atsiradusių dėl atšokusių, barškančių vonios ir WC sienų, grindų plytelių, ištaisymo kaštus. Ieškovė sutinka su pakartotinės ekspertizės akte nurodytu šių trūkumų šalinimu I variantu, nes, ieškovės teigimu, vis dar galima nusipirkti šiose patalpose klijuotų plytelių (elektroninės bylos t. 2, b. l. 61). Atsakovė su tokiu ieškovės argumentu nesutinka, teigdama, kad analogiškų plytelių, kurios buvo išklijuotos atsakovei priklausančio buto vonios ir WC patalpose, taisant nurodytą rangos darbų trūkumą, neįmanoma, todėl reikalinga atlikti pilną, bet ne dalinį plytelių klijavimą ir su tuo susijusius kitus darbus. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog rangos darbai atsakovei priklausančiame bute buvo atliekami ir plytelės perkamos 2018 m. vasarą, t. y. , daugiau nei prieš trejus metus, daro tikėtiną išvadą, kad, nepaisant to, jog prekėmis šiuo kodu (plytelėmis) iki šiol Senukų prekybos centre prekiaujama, galimybės nupirkti tos pačios serijos (tos pačios partijos) plyteles nėra. Padarius tokią išvadą akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju yra galimas tik antras eksperto N. B. pakartotinės ekspertizės akte nurodytas šio trūkumo ištaisymo būdas – pilnas vonios ir WC patalpų plytelių pakeitimas, kurio kaina – 2373,19 Eur. Todėl atsakovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 280,28 Eur su PVM sumą, reikalingą rangos darbų trūkumo, susijusio su netinkamu vonios atrėmimu į grindis, ištaisymui. Ieškovė su šiuo trūkumu sutinka, tačiau nesutinka su trūkumo ištaisymo kaštų suma. Teismo ekspertas N. B. pakartotinės ekspertizės akte (pakartotinės ekspertizės akto 10 lapas) nurodė, kad šio trūkumo šalinimo kaina yra 280,28 Eur. Šiai išvadai pagrįsti pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyti reikalingi atlikti darbai šalinant trūkumą iš dalies dubliujasi su nurodytais lokalinėje sąmatoje dėl pilno vonios ir WC patalpų plytelių pakeitimo. Todėl išminusavus lokalinėje sąmatoje dėl vonios atrėmimų įrengimo besidubliuojančių darbų kainą, lieka 30,34 Eur suma, reikalinga šio trūkumo ištaisymui, ir ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 210,81 Eur su PVM sumą, reikalingą darbų trūkumui dėl netinkamai vonioje pritvirtinto rankšluosčių džiovintuvo (gyvatuko), pašalinti. Ieškovė nurodė, jog su trūkumu sutinka, tačiau nesutinka su šio trūkumo pašalinimo kaštais, teigdama, kad gyvatuką keisti nauju pagrindo nėra, užtenka jį demontuoti ir vėl sumontuoti iš naujo, tinkamai pritvirtinant, todėl šio trūkumo pašalinimo suma turi būti – 99,95 Eur. Pakartotinės ekspertizės akte ekspertas N. B. nurodė, kad rankšluosčių džiovintuvas nepritvirtintas (klibantis), vieno tvirtinimo taško laikiklio nebuvo. Teismo posėdžio metu ekspertas N. B. paaiškino, kad ištaisyti šį trūkumą nekeičiant gyvatuko nauju nėra galimybės, nes nėra vieno tvirtinimo elemento – laikiklio. Teigdama, kad šį trūkumą galima ištaisyti demontuojant ir vėl iš naujo sumontuojant jau esamą gyvatuką, ieškovė privalėjo atsakovei pateikti trūkstamą laikiklį, tačiau to iki šiol nepadarė. Todėl sutiktina su ieškovo N. B. išvada, kad šiam trūkumui pašalinti, nesant vienos rankšluosčių džiovintuvo dalies, kurti parduodama viename komplekte, reikalinga keisti džiovintuvą nauju ir šio trūkumo pašalinimo kaina yra 210,81 Eur su PVM. Šioje dalyje atsakovės reikalavimas tenkintinas.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 459,09 Eur, 740,48 Eur, 19,48 Eur, 11,97 Eur, 4,13 Eur, 839,81 Eur sumas, reikalingas trūkumų dėl atitinkamai darbo kambario sienos nelygumų, svetainės-virtuvės patalpoje lubų karnizo kampuose trūkių, svetainės virtuvės patalpoje nukritusių/netinkamai sudurtų palangės apvadų, nuo pagrindo atitrūkusio balkono laminato, balkono sienose matomų įtrūkimų, ištaisymui. Ieškovė šių darbų trūkumų ir jų ištaisymo kaštų neginčijo, su jais sutiko, todėl atsakovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje taip pat nurodė, kad, šalims tariantis dėl buto remonto, jos susitarė ir dėl vonios kambario hidroizoliacijos įrengimo, buto sienų lyginimo bei laidų keitimo. Nepaisant to, minėti darbai arba apskritai nebuvo atlikti, arba nebuvo tinkamai atlikti, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti šių darbų atlikimo kaštus, nes ieškovės atliktų darbų rezultatas neatitinka šalių susitarimo. Pakartotinės ekspertizės akto 44 puslapyje nurodyti buto sienų lyginimo ir laidų keitimo kaštai, kurie, atliekant darbus šiuo metu, sudarytų papildomą 7810,36 Eur sumą (pakartotinės ekspertizės akto priedas Nr. 2 ir Nr. 4). Buto vonios kambario hidroizoliacijos įrengimo darbų kaina yra 325,28 Eur (pakartotinės ekspertizės akto 32 l.). Todėl atsakovė prašo priteisti iš ieškovės papildomai 7810,36 Eur ir 325,28 Eur sumas šių darbų trūkumams ištaisyti.

Ieškovė su atsakovės reikalavimu dėl 325,28 Eur sumos, reikalingos hidroizoliacijai vonios patalpoje įrengti, priteisimo, nesutinka, teigdama, kad šalys rangos sutartimi dėl hidroizoliacijos įrengimo nesitarė, vadinasi, ieškovė pareigos įrengti hidroizoliaciją neturėjo. Teismas su tokiais ieškovės argumentais sutinka, nes teismo ekspertai R. U. ir N. B. ekspertizių aktuose nurodė, jog tokią pareigą ieškovė turėjo tik esant šalių susitarimui vonios patalpoje įrengti hidroizoliaciją. Duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šalys minėtą susitarimą buvo sudariusios, byloje nėra, šios aplinkybės nenurodė nei atsakovė, nei ieškovės atstovas D. V., nei liudytojai D. A. ir D. K.. Todėl teismas laiko, jog atsakovė šios aplinkybės neįrodė, jos reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Sprendžiant dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 4667,87 Eur su PVM laidų pakeitimo darbų kainą, reikalinga nustatyti, ar šalys buvo sudariusios susitarimą dėl laidų keitimo visame bute, sudarydamos rangos sutartį, ar ne. Atsakovė J. K. ir liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį dėl buto remonto, susitarė, kad rangovas pakeis visame bute elektros instaliaciją nauja. Tačiau, atlikus bute remonto darbus, ieškovės vadovas D. V. jiems paaiškino, kad laidų keisti bute nereikėjo, kadangi jie buvo geros kokybės. 2020 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu D. V. nurodė, jog šalys rangos sutartimis susitarė dėl papildomos instaliacijos pagal atsakovės nurodytas rozečių ir jungtukų vietas išvedžiojimo. 2020 m. liepos 21 d. vykusio teismo posėdžio metu D. V. papildomai atsakė, kad bute buvo pakeista apie 350 metrų laidų. Vienintelis nepakeistas varinis laidas svetainėje nuo rozetės iki rozetės. D. V. teigimu, iš skydinės eina visi nauji laidai, nauji jungikliai. Eksperto dr. D. K. pagal D. V. pateiktus duomenis (taip teismo posėdžio metu nurodė pats D. V.) sudarytoje lokalinėje sąmatoje (elektroninės bylos t. 1, b. l. 50-60) taip pat nurodyta, kad buvo pakeista 350 metrų dviejų-trijų gyslų laidų. Atsakovė J. K. susirašinėjimo su ieškovės atstovu metu taip pat išreiškė pretenziją dėl nepakeistų laidų (elektroninės bylos t. 1, b. l. 26). Teismo ekspertas N. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikėtina, jog trijų kambarių bute pakeisti elektros instaliaciją pakanka 350 metrų laidų, tačiau nustatyti, ar laidai buvo pakeisti, galimybės nėra. Akivaizdu, jog visi šie duomenys patvirtina, jog šalių susitarimas dėl laidų bute pakeitimo buvo sudarytas, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šį susitarimą ji įvykdė, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 4667,87 Eur su PVM suma šio darbo trūkumui pašalinti, apskaičiuota pagal kainas šiuo metu.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės sienų tinkavimo (lyginimo) kainą pagal šiuo metu galiojančius įkainius – 3142,49 Eur su PVM. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, teigdama, kad šalių susitarimo dėl sienų tinkavimo (lyginimo) nebuvo, o teismo ekspertai nurodė, kad, nesant šalių susitarimo dėl sienų tinkavimo, atsakomybė dėl nelygių sienų tenka užsakovui. Todėl, teismo nuomone, įvertinus bylos medžiagą, reikalinga spręsti, buvo tarp šalių tokio pobūdžio susitarimas ar ne. Atsakovė J. K. ir jos draugas R. A. nurodė, kad derinant rangos sutarties sąlygas ir vėliau ieškovės atstovai D. V. ir D. K. nuolat akcentavo, jog buto sienos bus lygios kaip stiklas. Uždavus atsakovei ir liudytojui R. A. klausimą, kokiu konkrečiai būdu buvo susitarta lyginti sienas, jie nurodė, kad su statyba susijusių dalykų jie neišmano, pilnai pasitikėjo rangovu, kurio vadovas D. V., o taip pat darbuotojas D. K. buvo R. A. ilgamečiai draugai. Akivaizdu, jog asmenims, neturintiems specialaus statybinio išsilavinimo ir nedirbantiems šio darbo, nėra galimybės numatyti ir aptarti su rangovu, kuris užsiima šia veikla, darbų atlikimo technologijų ir būdų. Todėl, įvertinus tai, kad užsakovė šiuo konkrečiu atveju buvo fizinis asmuo (vartotojas), jai nebuvo žinomi sienų lyginimo (tiesinimo) būdai, darytina išvada, kad ieškovė (rangovas), įsipareigodama darbus užsakovei atlikti taip, kad sienos būtų lygios kaip stiklas, taip patenkinant užsakovo lūkesčius, privalėjo paaiškinti užsakovei sienų lyginimo būdus ir aiškiai įvardinti, ar darbų atlikimo kainą, lyginant (tiesinant) sienas, apima šalių sutarta fiksuota rangos darbų kaina ar ne. To rangovui nepadarius, atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų lyginant sienas tenka būtent rangovui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sienų tinkavimo (lyginimo) darbų kaina 2018 m. viduryje, skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis būtų 946,93 Eur su PVM (pakartotinės ekspertizės akto 43 l.). Ši kaina sudaro pakankamai mažą visos šalių sutartos rangos darbų kainos dalį. Todėl rangovas, įsipareigodamas atlikti rangos darbus taip, kad sienos būtų lygios, privalėjo šį darbą atlikti. Todėl darytina išvada, kad tokio pobūdžio šalių susitarimas sudarant rangos sutartį buvo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteistina šio trūkumo pašalinimo suma – 3142,49 Eur.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 308,26 Eur sumą, reikalingą trūkumams dėl nesandariai užsidarančių vonios ir darbo kambario durų, ištaisyti. Ieškovė su šiuo trūkumu nesutinka, nes tarpas tarp durų varčios ir staktos lemtas nelygių sienų, todėl atsakomybė priskirtina užsakovui. Ieškovė vadovaujasi teismo ekspertės R. U. ekspertizės akte pateikta išvada, kad tarpas tarp durų varčios ir staktos lemtas nelygių sienų. Teismas šiame sprendime jau pasisakė, kad dėl neišlygintų sienų atsakomybė tenka rangovui, ne užsakovui. Todėl vien dėl šios priežasties atsakomybė dėl esančio tarpo tarp varčios ir staktos vonios ir darbo kambariuose tenka rangovui. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo ekspertas N. B. pakartotinės ekspertizės akte (pakartotinės ekspertizės akto l. 37) nurodė, kad nesandarus durų užsidarymas - tai netinkamai (nelygiai) įstatytų durų rezultatas, šio trūkumo pašalinimo kaina – 308,26 Eur, todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės nustatytam rangos darbo trūkumui pašalinti.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad atsakovė J. K. įrodė šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų rangos darbų trūkumus, nurodytus patikslintame priešieškinyje, ir jiems ištaisyti reikalingus kaštus, kuriuos sudaro 14 015,39 Eur (su PVM), todėl jos reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad šalys rangos sutartimi sutarė 24 000 Eur rangos darbų kainą. Atsakovė ieškovei už atliktus rangos darbus sumokėjo 10 000 Eur, todėl liko neapmokėta 14 000 Eur suma. Ieškovė sutiko iš šios 14 000 Eur sumos atimti 354 Eur, kaip kompensaciją atsakovei už kaitlentę, prie likusios 13 646 Eur sumos pridėjus vieną eurą, kuriuo buvo viršytas virtuvės baldams skirtas 1100 Eur limitas, lieka neapmokėta 13 647,00 Eur suma. Kaip buvo minėta, ieškovė sutiko kompensuoti atsakovei 2000 Eur sumą rangos sutartimi sulygtų rangos darbų trūkumams ištaisyti, todėl prašo iš atsakovės priteisti 11 647 Eur skolą už pagal rangos sutartį atliktus rangos darbus. Atsakovė aplinkybės, jog ieškovė rangos darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį atliko, neginčijo, tačiau nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko pareiškė patikslintą priešieškinį dėl išlaidų, reikalingų atliktų darbų trūkumams ištaisyti, atlyginimo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Teismui padarius išvadą, kad ieškovės pagal rangos darbų sutartį atliktų darbų trūkumams ištaisyti reikalinga suma yra 14 015,39 Eur (su PVM), iš šios sumos turi būti minusuojami 850 Eur, kuriais ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos, neapmokėtos už atliktus darbus, priteisimo (850 Eur suma gaunama iš ieškovės nurodytos 2000 Eur sumos, skirtos darbų trūkumams ištaisyti, kuria buvo sumažintas ieškovės reikalavimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, atėmus 1150 Eur, atsakovės sumokėtus V. K. už svetainės remontą). Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 13 165,39 Eur suma, reikalinga darbų trūkumams ištaisyti (14 015,39 Eur – 850 Eur).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisiant 11 647 Eur skolą už darbus pagal rangos sutartį, priešieškinis tenkintinas iš dalies – iš ieškovės atsakovei priteisiant 13 165,39 Eur atliktų darbų trūkumams ištaisyti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iš ieškovės priteistina didesnė suma, nei ieškovei iš atsakovės, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkinamas.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys ir atsakovės patikslintas priešieškinys atmetami.

Vadovaujantis ekonomiškumo principu, priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, teismas atsakovei iš ieškovės priteisia 1518,39 Eur sumą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nes butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelis jos nuosavas būstas, ji jame gyvena, kasdien susiduria ir mato netinkamai atliktus darbus, dėl to išgyvena.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Atlygintino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi tiek įstatyme nustatytais, tiek kitais kriterijais, kuriuos pripažįsta reikšmingais konkrečiu nagrinėjamu atveju. Be to, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma.

Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad atsakovė dėl to, jog ieškovė netinkamai vykdė rangos sutartį, negavo to, dėl ko šalys buvo susitariusios pagal statybos rangos sutartį. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl statybos rangos sutarties netinkamo įvykdymo yra atsakovės kaltė. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytus patirtus išgyvenimus, nepatogumus dėl nekokybiškai jai priklausančiame būste atliktų remonto darbų, tai, kad atsakovei faktą, jog darbai atlikti nekokybiškai, teko įrodinėti teisme, procesas tęsėsi ilgą laiką, dėl to atsakovė taip pat išgyveno, daro išvadą, kad atsakovės prašoma priteisti iš ieškovės neturtinė žala – 300 Eur – yra pagrįsta, įrodyta, protinga ir teisinga, todėl atsakovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 dalimi, 294 straipsniu, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės UAB „Mėlyna“ citrina“ ieškinio dalyje dėl 1225,00 Eur skolos iš atsakovės J. K. priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atlikus priešpriešinį priteistinų sumų įskaitymą, priteisti atsakovei J. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ 1518,39 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniolika eurų 39 ct) darbų trūkumams pašalinti, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.