Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) K. A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui K. A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui K. A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tame tarpe ir dėl šalių nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

2. Atsakovas K. A. B. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo laikiną bendravimo tvarką su dukra: 1) porinių savaičių penktadienį tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 - 20 val.; 2) kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 - 20 val. Savo prašymą atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovas su dukra nori bendrauti kuo dažniau, jų ryšys yra labai artimas. Tuo tarpu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra maksimali. Jau šiuo metu ieškovė trukdo ne tik fiziniams tėvo ir dukros susitikimams (neleidžia susitikti darbo dienomis, dukrą nuteikinėja prieš atsakovą ir pan.), tačiau ir bendravimui nuotolinėmis ryšio priemonėmis: išjungia telefono garsą ir įjungia vibracijos funkciją, kad dukra negirdėtų tėvo skambučių. Šiuo metu šalys yra sutarusios, jog tėvas su dukra bendraus kas antrą savaitgalį, bet faktiškai bendravimas vyksta kas penktą savaitgalį, nes ieškovė suranda priežasčių (susirgo vaikas, atvyko svečiai ir pan.), kad tėvas su dukra nesusitiktų. Atsakovas be pagrindo kaltinamas psichologiniu smurtu, ieškovei piktybiškai siekiant apriboti tėvo bendravimą su vaiku, susilpninti emocinį tėvo ir dukros ryšį ir atsakovą paversti psichologiniu smurtautoju.

2. Ieškovė E. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atsakovo reikalavimais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė šio atsakovo prašymo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka jau buvo išbandyta 2024 metų gruodžio ir 2025 metų sausio mėnesiais, kai tėvas susitikdavo su dukra darbo dienomis, t. y. kaip šiuo metu siūloma atsakovo prašyme. Tačiau ieškovė pastebėjo, kad tokie susitikimai vaikui darė neigiamą poveikį: dukra po susitikimų grįždavo užsidariusi, irzli, pervargusi, pikta, naktimis neramiai miegodavo, prabusdavo nuo košmarų, stipriai reikšdavo savo emocijas. Dėl prastėjančios vaiko emocinės būklės ieškovė kreipėsi į psichologę. Psichologė, įvertinusi situaciją, nurodė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui itin svarbu turėti aiškią, pastovią dienotvarkę, vienodą aplinką ir nuspėjamą bendravimo ritmą su tėvais. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir psichologės rekomendacijas, buvo pasiūlyta, kad bendravimas su tėvu vyktų savaitgaliais, kai vaikas yra pailsėjęs, neskubamas ir galima kokybiškai praleisti laiką kartu nepažeidžiant vaiko poilsio ir miego režimo. Psichologė taip pat rekomendavo, jog būtų vengiama vaiko paėmimo penktadienio vakarais tiesiai iš ugdymo įstaigos, kadangi penktadieniais po darželio vaikas turėtų galimybę ramiai pailsėti namuose ir pasiruošti bendravimui šeštadienį.

3.2. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko amžiaus, poreikių, poilsio režimo ir ugdymo proceso. Reguliarus vaiko vežiojimas pirmadieniais ir trečiadieniais vakarais iš esmės sutrikdytų jos dienos ritmą, padidintų emocinį krūvį ir neatitiktų vaiko geriausių interesų.

3.3. Šiuo metu tarp tėvo ir dukros yra nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį. Be to, atsakovo teiginiai, kad ieškovė trukdo bendrauti telefonu, nuteikinėja vaiką prieš tėvą ar sąmoningai riboja susitikimus, yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, nepatvirtina realios vaiko teisės į bendravimą su tėvu pažeidimo, o atspindi šalių tarpusavio konfliktą, kuris neturėtų būti sprendžiamas vaiko sąskaita.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad žodinis susitarimas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos - tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį - anksčiau buvo pasiektas. Tokią bendravimo tvarką žino ir pati mažametė šalių dukra, tokia tvarka yra nusistovėjusi ir vaikui priimtina. Tarnybos nuomone, didžiausia problema yra nesutarimai tarp pačių tėvų ir didelės ambicijos bei noras įrodyti „savo tiesą“, kas niekaip nesisieja su geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Proceso šalys kaltina viena kitą, vengia kompromisų, nesiekia bendradarbiavimo vaiko interesų labui, prioritetą teikdamas savo interesams. Nors šalių susitarimas dėl vaiko bendravimo su tėvu nėra formalizuotas teismo nutartimi, jis realiai buvo įgyvendinamas, ką patvirtina ir pati šalių dukra. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai yra būtina užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą iki bylos išnagrinėjimo, tačiau šiuo atveju tokios būtinybės nėra.

4. Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmai 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovo K. A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas, prašymą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2025 m. birželio 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmai 2025 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė atsakovo K. A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žodinis susitarimas – tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį - tarp šalių yra pasiektas, tą patvirtina bylos šalys. Taip pat tokią tvarką patvirtina bei žino ir pati šalių mažametė dukra. Ši tvarka yra nusistovėjusi ir priimtina. Teismas pažymėjo, kad nors šalių susitarimas dėl vaiko bendravimo su tėvu nėra formalizuotas teismo nutartimi, jis realiai buvo įgyvendinamas. Ir nors tiek ieškovė, tiek atsakovas neslepia, jog kyla ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau Tarnyboje nebuvo gautas nė vienas pranešimas dėl to, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaiku (pranešimai gauti tik dėl konfliktinių situacijų tarp pačių sutuoktinių).

7. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės taikyti vaiko teisių ir interesų apsaugą užtikrinančios laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, šiuo atveju neįrodė jos taikymo būtinybės ir kad jos nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantas (atsakovas) K. A. B. pateikė atskirąjį skunda, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo prašomą laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pradėjus gyventi skyrium, šalys buvo susitarusios, jog tėvas su dukra bendraus kas antrą savaitgalį, tačiau ieškovė susitarimo neretai nesilaiko, sugalvoja įvairių priežasčių (vaiko liga, atvykę svečiai ir pan.) apriboti tėvo ir dukros bendravimą, todėl atsakovas su dukra bendrauja tik faktiškai kas penktą savaitgalį. Ieškovė neteisėtai riboja atsakovo ir dukros bendravimą, todėl, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, privaloma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Priešingu atveju, nesant teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, atsakovas neturi jokių teisinių priemonių priversti ieškovę sudaryti atsakovui sąlygas bendrauti su dukra.

9.2. Atsižvelgiant į tai, kad motina (ieškovė) nemato problemos, kad tėvas reguliariai nesimato su dukra, kad šalių santykiai yra konfliktiški būtent dėl to, kad ieškovė nesilaiko žodinio susitarimo dėl tėvo ir dukros bendravimo kas antrą savaitgalį, laikytina, kad patys tėvai nesugeba susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra būtina tiksli, detali ir išsami nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka.

9.3. Vaiko nuomonė pateikta Tarnybos išvadoje, nėra objektyvi, nes pati dukra tėvui (atsakovui) yra pasakojusi, kad apklausoje ji buvo ne viena, o dalyvaujant ir motinai (ieškovei), kas galimai reikštų, jog vaikas Tarnybai pateikė motinos suformuotą poziciją. Pažymėtina ir tai, kad Tarnybos atstovas išvadoje yra pažymėjęs, kad nors atsiliepime ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimais, tačiau pokalbio metu ieškovė nurodė, kad abipusių nuolaidų būdu sutiktų, kad iki kol byla bus išnagrinėta, šalių dukra pas tėvą svečiuotųsi kas antrą penktadienį -sekmadienį pareiškime nurodytu laiku. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepaisant to, kad atsakovė iš dalies su atsakovo prašymu sutiko.

9.4. Jokia institucija ir įstaiga nėra priėmusi jokio sprendimo, kuris draustų ar ribotų tėvo ir vaiko bendravimą, tad ieškovė neturi jokio teisėto pagrindo riboti atsakovo ir dukros bendravimą ir toks ieškovės elgesys, kuomet neleidžiama dukrai pasimatyti su tėvu, yra piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Tuo tarpu teismui nepatvirtinus jokios laikinos bendravimo tvarkos ir nesureguliavus šio klausimo laikinai iki ginčo išsprendimo iš esmės, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai bendrauti ir palaikyti ryšį su tėvu, o atsakovas, nesant nustatytai laikinajai bendravimo tvarkai, neturi jokių teisinių priemonių priversti ieškovę sudaryti atsakovui sąlygas bendrauti su dukra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

11. Byloje nustatyta, kad klausimas dėl laikinojo atsakovo (tėvo) bendravimo su šalių nepilnamete dukra jau buvo sprendžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, kur 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2209-925/2025, buvo panaikinta ir klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apylinkės teismas, pakartotinai išsprendęs klausimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, 2025 m. birželio 26 d. nutartimi vėl atmetė atsakovo prašymą. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.

14. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.

16. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo poreikio bei paties bendravimo tvarkos formato klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.

17. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių pozicijas nagrinėjamu klausimu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju atsakovas neįrodė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, poreikio ir kad šioje susiklosčiusioje situacijoje tokio poreikio apskritai nėra.

18. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir byloje iš esmės ginčo dėl to nėra, šalys žodžiu buvo susitarusios dėl tėvo bendravimo su dukra kas antrą savaitgalį; laikantis tokios tvarkos tėvas su dukra bendravo. Tačiau, atsakovo teigimu, ieškovė tokios žodžiu nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos ne visuomet laikosi – tam tikrais savaitgaliais, kuomet atsakovas turėjo teisę pagal šalių sutartą bendravimo tvarką bendrauti su dukra, ieškovė neleido atsakovui pasiimti dukros, bendravimo tvarkos įgyvendinti nepavykdavo ir kitais, kaip kompensuojamaisiais, savaitgaliais: pvz., 2025 m. kovo 14-15 d. bendravimas nevyko dėl ieškovės sesers atvykimo; 2025 m. kovo 21-23 d. vaiko ligos (nors atsakovo teigimu, dukra leido laiką lauke, svečiuose); 2025 m. gegužės 23-25 d. ieškovė pakeitė savaitgalį vienašališkai, tačiau ir kompensuojamąjį savaitgalį 2025 m. birželio 6-8 d. ieškovė dukros atsakovui nedavė; 2025 m birželio 27-29 d. ieškovė atsisakė duoti dukrą atsakovui visam savaitgaliui, siūlė paimti dukrą tik sekmadienį; 2025 m. liepos 4-6 d. ieškovė su dukra atostogavo Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys (pvz., šalių tarpusavio susirašinėjimas tėvo bendravimo su dukra klausimais; 2025 m. birželio 12 d. Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos bylą) patvirtina atsakovo teiginius, jog šalių žodžiu susitartos atsakovo (tėvo) bendravimo su šalių dukra tvarkos ne visuomet yra laikomasi, o susitarti su ieškove ne visuomet įmanoma, tarp šalių kyla konfliktai dėl tėvo bendravimo su dukra.

19. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

20. Svarbu, jog tokios laikinosios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo aspektu suformuotą teismų praktiką, įvertinus byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, o būtent – kad šalys buvo žodžiu susitarusios dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su dukra tvarkos; kad ši tvarka iš dalies buvo vykdoma ir kad vaikas žino apie tokią bendravimo tvarką ir jį iš esmės dukrai yra priimtina; tačiau byloje yra pakankamai preliminarių duomenų spręsti, apie nukrypimus nuo galimai sutartos bendravimo tvarkos ir tarpusavio šalių konfliktų ir nesutarimų šiuo klausimu; ir kad šalims nepavyksta susitarti dėl pastovaus / sisteminio ir reguliaraus bendravimo tvarkos vykdymo arba neįvykusio (dėl ieškovės) bendravimo laikotarpio perkėlimo kitam savaitgaliui; byloje nesant duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį, kuriuo pagrindu turėtų būti ribojamas tėvo ir dukros bendravimas, priešingai, esant duomenims (Tarnybos patektas vaiko nuomonės išklausymo aktas), kad dukrai patinka svečiuotis pas tėvą ir praleisti su juo laiką – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esant gana konfliktiškiems šalių santykiams (ypatingai bendravimo su dukra klausimu), tam, kad būtų užtiukrintas šalių nepilnamečio vaiko interesas pastoviai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat ir tėvo teisė bei pareiga matytis / bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, turint omeny ir tai, kad pats bylos nagrinėjimas, kuomet bus priimtas ir įsiteisės teismo galutinis sprendimas, gali užsitęsti ilgą laiką, yra būtinybė iki įsiteisės teismo sprendimas byloje nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

22. Sprendžiant dėl nustatytinos laikinosios bendravimo tvarkos formato (t. y. kaip, kada ir kiek laiko bus bendraujama), svarbu pažymėti, kad pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė nustatyti tokią laikinojo bendravimo su dukrą tvarką: 1) porinių savaičių penktadieniais tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 - 20 val.; 2) kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 - 20 val.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė su atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka yra susipažinusi, kadangi ši tvarka buvo pasiūlyta pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į kurį ieškovė pateikė savo atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas jau du kartus sprendė šį atsakovo prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos, kaip laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo, nustatymo, ir atmesdamas šį prašymą (tiek 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi, tiek ir 2025 m. birželio 26 d. nutartimi) atsakovo siūlomos laikinosios bendravimo tvarkos iš viso nevertino ir dėl jos nepasisakė, laikydamas, kad atsakovo prašymas nepagrįstas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad atsakovo prašymas yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad teismas šeimos bylose yra įpareigotas būti aktyviu (CPK 376 straipsnis), taip pat siekiant maksimaliai ir operatyviai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, laikytina, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos teisme vertinti atsakovo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, siekiant parinkti geriausiai vaiko interesus užtikrinančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.

25. Kaip yra nustatyta ir šios nutarties 22 punkte nurodyta, (i) šalys yra / buvo susitarusios dėl skyrium gyvenančio atsakovo laikinos bendravimo su dukra tvarkos, t. y. kad atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki tos pačios savaitės sekmadienio; (ii) kad ši tvarka realiai buvo vykdoma (nors ir nepilna apimtimi, t. y. ieškovė ne visuomet atsakovo nustatytais bendravimo savaitgaliais atiduodavo jam dukrą); (iii) kad pati šalių dukra žinojo, kuomet susitinka ir bendrauja su tėvu, jai šis bendravimas tiko ir patiko (tas pažymėta Vaiko nuomonės išklausymo akte); (iv) duomenų apie tai, kad atsakovo nepertraukiamas bendravimas su vaiku kas antrą savaitgalį darytų neigiamą poveikį ar kitaip neatitiktų vaiko interesų, byloje nėra. Šios nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą tenkinti atsakovo prašymą dalyje dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo savaitgaliais, kuomet porinių savaičių penktadienį tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 - 20 val.

26. Vertinant kitą dalį atsakovo prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos – bendrauti su dukrą kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį po vaiko ugdymo užsiėmimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, kol dar nėra nustatytos ir įvertintos visos bylos aplinkybės, būtų racionalu nustatyti tėvo ir dukros bendravimą vieną darbo dieną - kiekvieną trečiadienį po ugdymo užsiėmimų iki 20 val.

27. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas šioje proceso stadijoje neturi galimybės įvertinti visų šiam klausimui svarbių aplinkybių, tad šiuo atveju vertintina tai, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį, kuriuo pagrindu būtų poreikis mažinti/riboti jo ir dukros bendravimą; tačiau ieškovė nurodo, jog bendravimas savaitės darbo dienomis buvo šalių bandomas 2024 m. gruodžio mėn. – 2025 m. sausio mėn. ir toks bendravimas (darbo dienomis) nepasiteisino, galimai pakenkė vaikui, t. y. turėjo neigiamą poveikį - dukra po susitikimų grįždavo užsidariusi, irzli, pervargusi, pikta ir t. t., dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis dėl psichologinės pagalbos vaikui. Kita vertus, šioje proceso stadijoje nėra galimybės vertinti ir spręsti, kad toks bendravimo tvarkos modelis – kas antras savaitgalis ir du savaitės vakarai – vaikui būtų per intensyvus ir vaiko bloga savijauta priklausė būtent su tuo. Apeliacinės instancijos teismas įvertina šias aplinkybes, taip pat tai, kad šalių dukra yra 6 metų amžiaus, mano, kad bendravimas pirmadieniais galimai būtų per intensyvus, turint omeny tai, kad kas antrą savaitę, kuomet yra nustatytas tėvo ir dukros bendravimas savaitgaliais, vaikas sekmadieniais būtų grąžinamas į nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val., ir ateinantį pirmadienį (po bendravimo savaitgalį) po ugdymo įstaigos vėl laiką leistų su atsakovu iki 20 val. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimu, šiam laikotarpiui – iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje (t. y. kol bus nustatytos visos reikšmingos bendravimo nustatymo klausimui aplinkybės) – būtų pagrindas nustatyti, kad tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį (paimdamas dukrą penktadieniais po ugdymo užsiėmimų ir grąžindamas tos pačios savaitės sekmadieniais iki 20 val.) ir vieną darbo dieną savaitės viduryje - paimdamas dukrą trečiadieniais po ugdymo užsiėmimų ir grąžindamas iki 20 val.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies, t. y. nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo laikiną bendravimo tvarką su dukra: 1) porinių savaičių penktadienį tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 - 20 val.; 2) kiekvieną trečiadienį tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 - 20 val.

29. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas byloje nagrinėjamiems klausimams reikšmingas aplinkybes. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu bylos nagrinėjimo metu gali būti sprendžiamas klausimas dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto (atsakovo) K. A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti atsakovo K. A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nustatyti laikiną skyrium gyvenančio atsakovo K. A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su dukra A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią:

1) Porinių savaičių penktadienį tėvas K. A. B. dukrą A. B. pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 - 20 val.;

2) Kiekvieną trečiadienį K. A. B. dukrą A. B. pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, - iš gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 - 20 val.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.