Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2440-1147/2022 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir ieškovė, ir tarnyba) prašė atsakovei V. V. (toliau – ir atsakovė) neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui ne mažiau kaip po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti laikinojo globėjo S. S. gyvenamojoje vietoje.

2. Ieškovė ieškinį iš esmės grindė tuo, kad atsakovė, būdama nepilnamečio vaiko motina, ilgą laiką visiškai juo nesirūpina ir neteikia jam išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu ir nesigydo dėl priklausomybės nuo alkoholio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės V. V. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. V. (kurios pavardė prieš santuokos su V. V. sudarymą buvo A. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, civilinės bylos Nr. eL2-3172-844/2020 duomenys) yra nepilnamečio vaiko E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvystė nenustatyta. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2062-724/2021 buvo leista paimti nepilnametį vaiką E. A. iš vaiko motinos atsakovės. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu E. A. nustatyta laikinoji globa, jos laikinuoju globėju nuo 2021 m. birželio 9 d. paskirtas S. S., kuris yra atsakovės motinos K. L. Z. sugyventinis, gyvenantis K. L. Z. priklausančiame bute.

15. Pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovės V. V. motinos valdžią nepilnamečiam vaikui E. A. neterminuotai, motyvuodamas tuo, kad atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių nėra: atsakovė iš esmės nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nekeičia savo elgesio ir gyvenimo būdo, nededa pastangų sprendžiant problemas, nuo laikinosios globos nustatymo nebuvo nė karto susitikusi su nepilnamečiu vaiku, tam net neišreiškė noro, juo visiškai nesirūpino nuo 2021 m. kovo mėn. (1,5 metų), todėl nėra pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovė apeliaciniame skunde sutinka, kad jos motinos valdžia nepilnamečiam vaikui E. A. būtų ribojama terminuotai, tačiau įsitikinusi, kad kraštutinei priemonei – neterminuotam apribojimui, pagrindo nėra. Ieškovė neįrodė, jog egzistuoja sąlygos neterminuotam motinos valdžios apribojimui taikyti. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas nekyla dėl motinos valdžios apribojimo pagrindo bei sąlygų egzistavimo ir apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiama tik dėl parinkto motinos valdžios apribojimo būdo (laikinas ar neterminuotas) pagrįstumo.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo pagrįstumo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

17. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

18. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis ir juos įvertinusi, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Bylos medžiaga iš tiesų patvirtina, kad atsakovė V. V. vis dar nėra išsprendusi alkoholio vartojimo problemos, atsisako vykti ilgalaikei reabilitacijai, tačiau pagrindo spręsti, kad atsakovė visiškai nesirūpina nepilnamete dukra E. A., iš esmės nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų ir daryti neabejotiną išvadą, kad padėtis ir atsakovės elgesys negali pasikeisti, atsižvelgiant į teiktos pagalbos trukmę, šio procesinio sprendimo priėmimo metu nėra.

19. Iš 2022 m. balandžio 29 d. Pagalbos plane PVŠ-55 fiksuotų duomenų matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. atvejo vadybos posėdžio metu trečiasis asmuo S. S. (atsakovės motinos sugyventinis ir atsakovės nepilnametės dukros laikinasis globėjas) nurodė, kad atsakovė tuo metu alkoholio nevartojo, rūpinosi dukra. Atsakovės motina K. L. Z. 2022 m. sausio 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad jai būnant reabilitacijoje, atsakovė kartu su jos sugyventiniu S. S. rūpinosi atsakovės nepilnamete dukra; kai nevartoja alkoholio, atsakovė gali nepilnamete dukra pasirūpinti ir pati. 2022 m. balandžio 29 d. atvejo vadybos posėdyje V. V., buvęs atsakovės sutuoktinis, nurodė, kad atsakovė būna gera motina, kai nevartoja alkoholio; ji padeda rūpintis jų bendru nepilnamečiu sūnumi, prisideda prie jo išlaikymo. Kad atsakovė yra rūpestinga motina, kad atsakovė nori būti su vaikais ir tikisi įveikti savo ligą, tame pat atvejo vadybos posėdyje nurodė ir atsakovės motina K. L. Z.. Socialinė darbuotoja V. J., dirbusi su atsakovės šeima, 2021 m. rugpjūčio 17 d. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad situacija šeimoje pagerėjo: tuo metu atsakovė dirbo parduotuvėje, lankantis namuose atsakovė būdavo blaivi, lankė psichologo ir priklausomybių ligų specialisto konsultacijas, bendravo su vaikai ir jais rūpinosi. Tiek 2022 m. sausio 19 d., tiek 2022 m. balandžio 29 d. atvejo vadybos posėdžių metu ji pakartojo, kad atsakovė, kai būna blaivi, gerai rūpinasi vaikais, su jais praleidžia daug laiko, domisi jų ugdymo pasiekimais, namuose būna tvarkinga, bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, tuomet nepilnametė dukra su ja jaučiasi saugi. Aplinkybę, kad atsakovė po to, kai nepilnametė dukra buvo paimta iš šeimos ir gyveno atsakovės motinos namuose, paskyrus atsakovės motinos sugyventinį S. S. nepilnametės dukros laikinuoju globėju, dažnai ją pasiimdavo, lankydavo, rūpindavosi nepilnamete dukra, patvirtino ir teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus trečiasis asmuo S. S. ir duodama parodymus liudytoja socialinė darbuotoja V. J.. Kad atsakovė rūpinasi vaikais, kai būna blaivi, konstatuota 2022 m. balandžio 29 d. Pagalbos plane PVŠ-55, vertinant pagalbos plano įgyvendinimą.

20. 2022 m. balandžio 29 d. Pagalbos plane PVŠ-55 fiksuoti duomenys taip pat leidžia teigti, kad atsakovę ir nepilnametę jos dukrą sieja stiprus ryšys, nepilnametė dukra noriai bendrauja su motina. Šią aplinkybę 2021 m. rugpjūčio 17 d. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė tiek psichologė A. Š., tiek socialinė darbuotoja V. J., paaiškindama, kad abu vaikai myli atsakovę, o atsakovė atliepia vaikų reiškiamus jausmus. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pastaroji paliudijo, kad dažnai matydavo, kaip nepilnametė dukra atsakovę apkabina, viską pasakoja. Kad nepilnametė dukra gerai atsiliepia apie atsakovę teismo posėdžio metu nurodė ir psichologė M. M..

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo būdo, reikšminga yra ir tai, kad atsakovė tiek atvejo vadybos posėdžiuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teikdama paaiškinimus iš esmės neneigė turinti priklausomybę alkoholiui, pripažino, kad jai reikalinga pagalba. Iš 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. atvejo vadybos posėdžiuose V. J. teiktos informacijos matyti, kad atsakovės atkryčiai kartojasi kas 2-3 mėnesiai ir tai gali tęstis nuo keleto dienų iki 2 savaičių. Iš 2022 m. balandžio 29 d. Pagalbos plano PVŠ-55 iš tiesų matyti, kad atsakovė nelankė anoniminių alkoholikų grupės, atsisakė vykti ilgalaikiai reabilitacijai, buvo užfiksuoti keli atvejai, kai atsakovė buvo neblaivi, tačiau atsakovė, nors ir nesėkmingai, bet tam tikrų veiksmų ėmėsi žalingam alkoholio vartojimo įpročiui keisti ir nustatytiems įsipareigojimams įgyvendinti. Minėta plane konstatuota, kad atsakovė RPLC Šiaulių filialo stacionariniame skyriuje gydėsi 2022 m. balandžio 13-26 dienomis, kai atsakovė būdavo blaivi, ji priimdavo specialistų pagalbą, lankė priklausomybių specialisto konsultacijas, atsakovės namuose nebuvo fiksuota konfliktų, namuose nesilankė pašaliniai asmenys, rekomendacija bendradarbiauti su lopšelio – darželio auklėtoja ir kitais specialistais, užtikrinti vaikų sistemingą ugdymą, psichologinę pagalbą dukrai, pasirūpinti savo sveikatos priežiūra – buvo pilnai įgyvendinta, o „pozityvios tėvystės modeliavimas“ liko neįgyvendintas, kadangi mokymai neįvyko. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2021 m. spalio 18 d. atsakovė yra registruota darbo biržoje. Atkreiptinas dėmesys ir į socialinės darbuotojos V. J. teismo posėdyje nurodytą informaciją, kad atsakovei apytiksliai nuo 2022 m. gegužės mėn. pagalba nebėra teikiama. Taigi, byloje duomenų apie tai, kad atsakovės elgesys bylos nagrinėjimo metu būtų pablogėjęs, nėra pateikta.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametei dukrai, tačiau esamomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovei nepagrįstai taikė neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Kadangi atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų vykdymo, motinos ir dukros ryšys nenutrūkęs, yra pagrindas vertinti, kad CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą motinos valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek nepilnametės dukros, tiek atsakovės interesus (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl motinos valdžios apribojimo būdo, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180, 3.181 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir atsakovei motinos valdžia apribotina terminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 330 straipsnis). Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

26. Perskirstant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, mokėjimo. Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 22,50 Eur. Atsakovei 2022 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) KO-c-2022-02073 buvo suteikta 100 proc valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, t. y. ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina.

27. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei dukrai E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), apriboti terminuotai.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 115,50 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 19,69 Eur (devyniolika eurų 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.