Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (devynios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. B. – G.) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. Š.) – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. O.) – 1 metų 8 mėnesių

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. B.) – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš G. K.) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš K. K.) – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. K.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš D. M.) – 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš G. G.) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas prieš A. P.) – 50 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, J. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir J. A. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu J. A. paskirtos bausmės pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į J. A. paskirtos galutinės subendrintos 6 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį jam paskirtos ir jo atliktos bausmės laikas.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas J. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Nukentėjusiųjų A. B. (G.), A. O., G. K., K. K., D. M., G. G., R. K., A. B., A. Š., A. P. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai.

A. G. naudai 250 Eur turtinei žalai atlyginti;

A. O. naudai 270 Eur turtinei žalai atlyginti;

G. K. naudai 320 Eur turtinei žalai atlyginti;

K. K. naudai 280 Eur turtinei žalai atlyginti;

D. M. naudai 260,23 Eur turtinei žalai atlyginti;

G. G. naudai 270 Eur turtinei žalai atlyginti;

R. K. naudai 320 Eur turtinei žalai atlyginti;

A. B. naudai 280 Eur turtinei žalai atlyginti;

A. Š. naudai 270 Eur turtinei žalai atlyginti;

A. P. naudai 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.3. Skundo autoriai nurodo, kad teismas nepagrįstai ir visiškai neargumentuodami atmetė J. A. parodymus kaip neįtikinančius, nors viso baudžiamojo proceso metu jie išliko nuoseklūs, be kita ko, teismas nenurodo, kuo pasireiškia nuteistojo parodymų neįtikinamumas arba kokios kitos priežastys lėmė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas atsisakė vertinti šiuos parodymus, kaip patikimus. Taigi, nors teismas turėjo pareigą išsamiai ir nešališkai įvertinti ir išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, tačiau šią savo pareigą pažeidė, nes neišanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajumo ir nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, įrodymai buvo vertinami selektyviai ir pirmenybę suteikiant nuteistąjį kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

2.4. Skunde pažymima, kad nuosprendis dėl J. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn yra grindžiamas nuteistojo bendrakaltinamojo J. V. parodymais, kurio parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Be to, pažymima, kad nuteistasis dėl veikos padarymo prisipažino iš dalies ir nurodė, kad būtent J. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jis pats skelbimų netalpino, jokių veiksmų neatliko ir tik paimdavo pinigus, o aiškiai nepalankias aplinkybes nutyli, sakydamas, kad neprisimena. Skundo autorių manymu, tokius parodymus nuteistasis J. V. davė tik siekiant kaip įmanoma labiau sušvelninti savo teisinę padėtį ir atsakomybę. Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nurodo, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus, kaip J. V., turėjo būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrakaltinamųjų asmenų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo.

2.6. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, (duomenys neskelbtini) d. buvo pradėta vykdyti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistojo J. A. naudojamo galinio įrenginio (telefono aparato) kontrolė. Protokole nurodoma, kad telefonu naudojosi tik J. A.. Per vykdytą kontrolę į telefoną buvo įstatytos 7 SIM kortelės. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės žvalgybos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad J. A. įvairiuose interneto svetainėse talpindavo melagingus skelbimus apie parduodamus daiktus, o tada prašydavo avanso. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, tai yra, jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint omenyje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog teismas, sankcionuodamas operatyvinius veiksmus, privalomai nurodo jų atlikimo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Esminis akcentas nagrinėjamu atveju yra tas, kad slapti tyrimo veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę, kitaip tariant, valstybės pareigūnai negali tęsti veiksmų iki tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtą, disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, perveš didesnės vertės kontrabandinių prekių ir t.t.. Iš bylos medžiagos matyti, kad žvalgybos veiksmai pradėti (duomenys neskelbtini) d. per šį laikotarpį iš nurodyto mobiliojo telefono buvo dedami skelbimai iki (duomenys neskelbtini) d., tačiau pareigūnai, turėdami tokias galimybes, kaltininkų nesulaikė, galimai nusikalstamų veikų neužkardė. Valstybė, laiku neužkirsdama kelio daromiems nusikaltimams, abejingai žiūrėjo į galimas naujas nusikalstamas veikas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš asmenį turi būti vykdomi tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pažymėtina, kad ilgesnis tokių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą. Kaip tik tai ir įvyko šioje byloje, kadangi asmenys nebuvo sulaikyti laiku ir buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią naujiems nusikaltimams daryti, tai yra, pradėjusi ikiteisminį tyrimą sulaikytų įtariamuosius ir imtųsi aktyviai tirti jau padarytus neteisėtus veiksmus.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo J. A. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl J. A. kaltės, padarius jam inkriminuojamas veikas, taip pat apeliantai mano, kad byla turėtų būti grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

5. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, tai yra įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas J. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino J. A. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį. Skundžiamajame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant J. A. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

7. Sprendžiant skundžiamo nuosprendžio J. A. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai neigė savo kaltę ir nurodė, kad nei prie vienos nusikalstamos veikos neprisidėjo, ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jį nuvežė į apklausą, prašė prisipažinti, siūlė mažesnę bausmę, neprisipažino. Jis skelbimų nedėjo, tik teisme ir iš kaltinamojo akto apie visa tai sužinojo. Nei vienas kaltinime nurodytas telefonas neregistruotas jo vardu. Nebuvo pas jį telefono, nes pataisos namuose draudžiama turėti telefoną. Jis telefono neturėjo, jo vardu mobilaus aparato nebuvo registruota, iš jo joks telefonas nebuvo paimtas. Jis nebendravo nei su vienu nukentėjusiuoju. Tačiau apeliacinės instancijos teisme, po gauto Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra priremtas objektyvių įrodymų, kaltę pripažino tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ekspertai davė kategoriškas išvadas.

9. Visais atvejais su nukentėjusiais buvo naudojama tokia pati sukčiavimo schema. Nukentėjusieji pamatę skelbimą apie nuomojamą butą, parduodamą automobilį ar žaidimų kompiuterį, susisiekdavo su nuomotoju ar pardavėju, kuris nurodydavo, jog yra daugiau besidominčių asmenų, pats yra išvykęs, todėl už tai, kad buto niekam kitam neišnuomotų ar automobilio neparduotų buvo paprašoma bankiniu pavedimu pervesti avansą. Nukentėjusiesiems pervedus pinigus pardavėjas ar nuomotojas telefonu nebebūdavo pasiekiamas. Taip pat ir su žaidimų kompiuteriais, pardavėjas gavęs pinigus už parduodamą kompiuterį pasakydavo, jog išsiųs per paštomatą, tačiau prekių neišsiųsdavo, telefonu nepavykdavo su juo susisiekti. Iš esmės visose nagrinėjamose nusikalstamose veikose buvo prašoma pinigus pervesti į I. S. banko sąskaitą, nukentėjusiosios G. G. atveju buvo paprašyta pervesti į J. M. banko sąskaitą, nukentėjusiojo A. O. atveju buvo prašoma pervesti į A. S. – Č. banko sąskaitą. Peržiūrėjus J. M. ir A. S. – Č. banko sąskaitų išrašus matyti, kad minėti asmenys gautus pinigus iš nukentėjusiųjų A. O. ir G. G. pervedė būtent į I. S. banko sąskaitą.

11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi D. V., kuriai I. S. perduodavo išgrynintus pinigus. D. V. jos buvęs sutuoktinis J. V., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, trumposiomis žinutėmis nurodydavo kokią sumą pinigų reikia paimti ir kam perduoti. Apie vykdomą neteisėtą buvusio sutuoktinio veiklą neįtarė, manė, jog jis skolinasi pinigus iš kitų asmenų. Už tai jai buvo paliekama kas kartą apie 50 eurų.

12. Liudytoja A. S. – Č., kaip ir I. S., per socialinį tinklą „F.“ atsiliepė į panašaus pobūdžio darbo skelbimą. Skelbimo autorė buvo J. A., įtarimo jai nesukėlė nei skelbimo pobūdis, nei asmens anketa. A. S. – Č. buvo nurodyta, jog banko sąskaita reikalinga elektroniniams pardavimams. Buvo atlikti į jos banko sąskaitą keli pavedimai, kurių paskirtyje buvo nurodyta „avansas už buto nuomą“. Išgrynintus pinigus perdavė moteriai, kuri atvažiavo su pilkos spalvos BMW automobiliu. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ir šį kartą išgrynintų pinigų atsiimti atvyko D. V..

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, kokiais šioje byloje laikytini liudytojų parodymai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados turi būti sujungti tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021). Nors nagrinėjamoje byloje tiesioginių nuteistojo J. A. kaltės įrodymų nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašaus pobūdžio bylose tiesioginių kaltės įrodymų gali apskritai nebūti, nes kaltininkai atlieka laisvės atėmimo bausmes, jų judėjimo galimybės yra stipriai apribotos, todėl jie veikia per tarpininkus, tiesiogiai nepriima, neišsiima ir nedisponuoja nusikalstamos veikos dalyku (pavyzdžiui, pinigais).

14. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje paskyrė fonoskopinę ekspertizę, kurioje Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams buvo užduoti klausimai ar vykdant slaptą J. A. pokalbių fiksavimą, užfiksuotas J. A. balsas, kaip vieno iš pokalbių dalyvių, be to, ar tirti pateikti garso įrašai nėra sumontuoti, yra ištisiniai ir ar nėra redagavimo požymių. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr. 4712, 4727, 4743, 5743, 6154 užfiksuoto vieno iš pokalbių dalyvių balsas bei kalba yra J. A.. Ekspertai taip pat davė tikėtiną išvadą, jog telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr. 1766, 1826, 5749, 6179 užfiksuoto vieno iš pokalbių dalyvių balsas bei kalba yra J. A.. Atsakyti į klausimą ar telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr. 6168, 9963 vieno iš pokalbių dalyvių yra J. A., negalima, kadangi identifikuojamo asmens kalbos signalai buvo per mažos trukmės identifikaciniams – palyginamiesiems tyrimams atlikti. Be to, visi aukščiau paminėti telefoniniai pokalbiai yra ištisiniai, nesumontuoti ir juose nėra redagavimo požymių. Taip pat ekspertizės akte pažymima, jog dėl telefoniniuose pokalbiuose Nr. 1766, 1826, 5749, 6179 užfiksuoto vieno iš pokalbių dalyvių, identifikuojamo asmens kokybiškų kalbos signalų trukmės nepakanka akustiniam – parametriniam tyrimui atlikti, todėl ekspertai negali duoti kategoriškos išvados (9 t. b.l. 130-135).

15. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad telefoniniuose pokalbiuose Nr. 4712, 4727, 4743 su nukentėjusiaisiais buvo bendrauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoniniuose pokalbiuose Nr. 5743, 6154, 5749, 6179 su nukentėjusiaisiais buvo bendrauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoniniuose pokalbiuose Nr. 1766, 1826 su nukentėjusiaisiais buvo bendrauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoniniame pokalbyje Nr. 9963 su nukentėjusiuoju buvo bendrauta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Iš minėto ekspertizės akto matyti, kad kategorišką išvadą ekspertai davė, jog telefono numeriais (duomenys neskelbtini) (Nr. 4712, 4727, 4743), 86255817 (Nr. 5743, 6154) bendravęs su nukentėjusiaisiais buvo būtent J. A.. Nors ekspertai ir tikėtiną išvadą davė, jog telefoniniuose pokalbiuose Nr. 5749, 6179 vienas iš pokalbių dalyvių yra J. A., tačiau J. A. naudojosi tuo pačiu mobilaus ryšio telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)), kaip ir pokalbiuose, dėl kurių ekspertai davė kategorišką išvadą. Kaip minėta, ekspertai davė kategoriškas išvadas, kad būtent J. A. balsas yra nustatytas naudojant telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie buvo naudojami tame pačiame mobilaus ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Pagal atliktą mobilaus ryšio telefono IMEI (duomenys neskelbtini) analizę, matyti, kad šiame mobilaus ryšio telefone buvo naudojami ir kiti telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodoma, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių dalyvių nėra galimybės nustatyti dėl pernelyg trumpo garso įrašo, tačiau iš kriminalinės žvalgybos tyrimo pateiktų duomenų matyti, kad šiuo telefono numeriu intensyviai nuo (duomenys neskelbtini) d. buvo susirašinėjama trumposiomis žinutėmis, todėl akivaizdu, kad ekspertams nebuvo galimybės nustatyti ar vienas iš pokalbio dalyvių yra J. A.. Atsižvelgiant į tai, kad tame pačiame mobilaus ryšio telefone buvo naudojami telefono numeriai, dėl kurių ekspertai davė kategoriškas išvadas dėl užfiksuoto J. A. balso, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir kitais telefono numeriais iš to paties mobilaus ryšio telefono, IMEI (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiaisiais bendravo būtent nuteistasis J. A.. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad mobilaus ryšio telefonas, IMEI (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veikų padarymo metu veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namus apimančioje zonoje, celė (duomenys neskelbtini) o tuo metu J. A. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

17. Pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020). Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-67-489/2020). Nagrinėjamoje byloje ekspertizės akte pateiktos išvados sutampa su pirmiau aptartais liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, todėl palyginus ekspertų išvadų turinį su kitais byloje esančiais įrodymais, darytina logiška ir pagrįsta išvada dėl nuteistojo J. A. kaltės įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje.

18. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, svetimo turto įgijimu. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš objektyviųjų alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018).

19. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo J. A. kaltę pasinaudojus kitų asmenų sąskaitomis, į kurias siųsdavo pinigus nukentėjusieji už neva perkamas prekes ar avansą už nuomojamą būstą ar automobilį ir tokiu neteisėtu būdu įgydavo svetimą turtą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, ekspertizės aktą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagrįstai J. A. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nebuvo nustatyta, kad J. A. būtų įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę. Tuo pagrindu yra prašoma baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, tai yra būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė. Pagal teismų praktiką sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

21. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad visais atvejais nukentėjusieji pinigus pervedė nuteistojo, apsimetusio pardavėju ar nuomotoju, nurodytam asmeniui, tai yra I. S., A. S. – Č. arba J. M., kurie vėliau pinigus perdavė D. V., kuri pinigus perdavė kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų turtas apgaule buvo užvaldytas ir jie patyrė realius neigiamus materialinius padarinius nuo to momento, kai pinigai buvo pervesti į nuteistojo J. A. nurodyto asmens banko sąskaitą, nes nuo to momento nuteistasis J. A. ir kiti asmenys turėjo realią galimybę pinigais naudotis. Taigi visi nagrinėjami sukčiavimo atvejai laikomi baigtais, todėl Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. A. kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje.

22. Atmestini ir nuteistojo J. A. bei jo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad slapti operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėtai pratęsiami ir truko pernelyg ilgą laiką tam, kad būtų dar labiau apsunkinama J. A. padėtis. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos (operatyviniai) ir ikiteisminio tyrimo veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant tokius neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.). Šioje byloje slapti operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai truko beveik vieną mėnesį, tačiau šį faktą byloje galima paaiškinti objektyviu poreikiu, o ne noru dirbtinai pasunkinti J. A. ar kito asmens teisinę padėtį. Teisėjų kolegija mano, jog konstatuoti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje buvo atliekami ar procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nepateisinamai ilgai, įvertinus tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, dalyvavusių asmenų skaičių, jų organizuotumo lygį ir konspiracijos laikymąsi, nėra pagrindo.

23. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl J. A. kaltės sustiprina ta aplinkybė, jog jis praeityje net 22 kartus teistas, iš jų net 20 kartų teistas už sukčiavimą, taip pat vieną kartą baustas administracine tvarka už nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimą (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimas), taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. A. kaltinamas įvykdęs iš esmės analogiškus sukčiavimo veiksmus. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad J. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai neigė savo kaltę ir nurodė, kad nei prie vienos nusikalstamos veikos neprisidėjo, tačiau apeliacinės instancijos teisme, po gauto ekspertizės akto, tai yra priremtas objektyvių įrodymų, kaltę pripažino tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ekspertai davė kategoriškas išvadas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad J. A. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo J. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Todėl tenkinti nuteistojo J. A. ir jo gynėjo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.