- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1782-866/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- BTA Insurance Company SE
- Ieškovas
- If P
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, Margaritos Stambrauskaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų BTA Insurance Company SE, veikiančios per BTA Insurace Company SE filialą Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Požeminės jungtys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės If P&C Insurance AS ieškinį pareikštą atsakovėms BTA Insurance Company SE, veikiančios per BTA Insurace Company SE filialą Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Požeminės jungtys“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti:
1) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ 7 163,76 Eur žalos atlyginimo;
2) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Požeminės jungtys“ 1 450,00 Eur žalos atlyginimo;
3) iš BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ - 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) iš Vilniaus miesto savivaldybės - 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5) iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ – bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. If P&C Insurance AS ir draudėjas UAB „A. M.“ sudarė transporto priemonės VW JETTA, valstybinis numeris T14614, draudimo sutartį, draudimo liudijimo (poliso) serija TPA Nr. 00145375. Draudimo sutartimi automobilis buvo apdraustas nuo įvairių draudimo sutartyje numatytų rizikų, tame tarpe eismo įvykių. 2016 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje, Polocko g. ties namu Nr. 34, įvyko eismo įvykis: automobilio vairuotojas B. A., nakties metu (4 h 30 min) važiuodamas Polocko gatve centro link, pirmąja eismo juosta, per vėlai pastebėjo važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta ir neaptverta, nespėjo sustabdyti, ir į ją įvažiavo. Įvykio metu automobilis buvo stipriai apgadintas. 2018 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600 buvo konstatuota, kad vairuotojas B. A. savo veiksmais nepažeidė tokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu.
3. Automobilių remonto įmonė UAB „Rimtoma“ įvertino eismo įvykio metu automobilio patirtus sugadinimus ir apskaičiavo, kad automobilio remontas kainuotų 8 613, 76 Eur + V. I., įvertinusi automobilio sugadinimus ir UAB „Rimtoma“ pateiktą sąmatą, į sąmatą įtrauktus darbus pripažino susijusiais su įvykiu, remonto kainą pripažino pagrįsta ir protinga, ir ją patvirtino. 2016 m. spalio 28 d. UAB „Rimtoma“ už automobilio remonto darbų atlikimą išrašė UAB „Amber Vilnius“ PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. 0081661 8 613,76 + PVM sumai. 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovė išmokėjo UAB „Rimtoma“ 8 613, 76 Eur draudimo išmoką. Atlyginęs nukentėjusio asmens patirtą žalą ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę - reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų dėl žalos padarymo asmenų.
4. Ieškovė teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė privalo prižiūrėti Vilniaus miesto gatves taip, kad esant kelio dangos defektui, keliančiam pavojų eismo saugumui, pavojinga vieta būtų nedelsiant pažymėta įspėjamaisiais ženklais, ir per protingą terminą būtų atlikti kelio remonto darbai. Aukščiau paminėtas eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėtas - nebuvo pastatyti įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė nebuvo aptverta, todėl konstatuotina, kad šį eismo įvykį bei dėl jo atsiradusią žalą sąlygojo neteisėtas savivaldybės neveikimas. 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A51-86162 Vilniaus miesto savivaldybė atsakė ieškovui, kad 2016 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais Polocko gatvės dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas Polocko g. 17, Vilnius“, statybos užsakovas – UAB „Užupio krantinės“, buvo įrengiamos darbo duobės, perkasant asfaltbetonio dangą. Vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Požeminės jungtys“ pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317. Savivaldybė nurodė, kad generalinis rangovas UAB „LitCon“ ir rangovas UAB „Požeminės jungtys“ yra atsakingi už vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atstatymo darbų atlikimą Polocko gatvėje, jie turėjo užtikrinti autotransporto pravažiavimą ir saugų pėsčiųjų eismą šių darbų atlikimo metu.
5. 2016 m. lapkričio 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovui UAB „Požeminės jungtys“ prašymą atlyginti 8 613,76 Eur žalą. Gavęs ieškovo pretenziją atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ persiuntė ją draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, kadangi šioje bendrovėje UAB „Požeminės jungtys“ buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę dėl vykdomos veiklos bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (draudimo poliso BCAD Nr. 014272) su besąlygine 1 450 Eur išskaita. 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. TD2041275 BTA informavo ieškovę, kad žalą atlyginti atsisako, kadangi nėra neteisėtų draudėjo veiksmų. BTA nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodo fakto, kad įvykio momentui kelias nebuvo paženklintas taip, kaip numatyta leidime kasti, policijos išvadose nėra patvirtintas faktas, kad kelias buvo nepažymėtas ir neaptvertas. Ieškovė su BTA ir UAB „Požeminės jungtys“ argumentais nesutinka, mano, jog vairuotojo paaiškinimas ir policijos tyrimo medžiaga įrodo, jog prieš įvykį duobė aptverta nebuvo. Jeigu duobė būtų buvusi aptverta, pažymėta įspėjamaisiais ženklais, prieš įvažiuodamas į duobę vairuotojas tvorą ir įspėjamuosius ženklus būtų kliudęs ir juos apgadinęs, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai būtų tokias reikšmingas aplinkybes pastebėję ir užfiksavę. Už žalą, ieškovo patirtą eismo įvykio pasėkoje, savivaldybė ir UAB „Požeminės jungtys“ yra atsakingi solidariai, nes žala padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais/neveikimu. Savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju draudiko ir draudėjo prievolė yra solidari, todėl BTA su kitais atsakovais privalo atsakyti solidariai toje žalos dalyje, kurioje jai kyla pareiga pagal draudimo sutartį atlyginti žalą. Šiuo atveju BTA prievolės dalis sudaro 7 163,76 Eur (8 613,76 Eur žala - 1 450,00 Eur draudimo sutartyje nustatyta franšizė).
6. Ieškovė pažymėjo, kad vairuotojas neturi jokio suinteresuotumo nurodyti neteisingą informaciją apie eismo įvykio aplinkybes. Ieškovės automobilio draudimo taisyklių Nr. 001 sąlygose III dalyje „Nuo ko nedraudžiame ir kokių nuostolių neatlyginame“ įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju nėra siejamas su vairuotojo kalte, išskyrus atvejį, kai žala padaroma tyčia. Vairuotojas neturėjo suinteresuotumo gauti draudimo išmoką, nes teisės į draudimo išmoką jis neturi – vairuotojas nebuvo automobilio savininkas, jis jį buvo gavęs naudoti patikėjimo teise iš darbdavio UAB „A. M.“ savo darbinių funkcijų (taksi paslaugos) vykdymui. Tamsiu paros metu kelio ženklai labai ryškiai atspindi automobilio žibintų šviesą, todėl labai mažai tikėtina, kad vairuotojas būtų jų nepastebėjęs ir ant jų užvažiavęs, jeigu įvykio metu jie būtų stovėję priešais duobę.
Šalies argumentai
7. Atsakovė BTA Insurance Company SE, veikianti per AAS „BTA B. I. Company SE“ filialą Lietuvoje, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad „BTA B. I. Company SE“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs UAB „Požeminės jungtys“ bendrąją civilinę atsakomybę pagal draudimo sutartį Nr. BCAD 014272, draudimo laikotarpis nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., draudimo sutarties sudėtinė dalis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011.1.
8. 2016 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje, Polocko g. ties namu Nr. 34, įvyko eismo įvykis: transporto priemonės VW JETTA, v/n T14614, vairuotojas B. A., nakties metu (4 h 30 min) važiuodamas Polocko gatve centro link, pirmąja eismo juosta, per vėlai pastebėjo važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri, kaip teigiama patikslintame ieškinyje, buvo nepažymėta ir neaptverta, nespėjo sustabdyti, ir į ją įvažiavo. Įvykio metu automobilis buvo apgadintas. Įvykio dieną (2016-08-17) UAB „Požeminės jungtys“ kelio ruože, kuriame įvyko įvykis, vykdė kasimo darbus. Šiems darbams vykdyti UAB „Požeminės jungtys“ buvo išduotas leidimas kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimas Nr. LNS-01-150326-00317, kuriuose nustatyta kelio eismo ribojimo, kasinėjimo kelio dalyje tvarka. Leidime kasti Nr. AK-1508/42/2016 prie ypatingų reikalavimų įvardinta transporto apribojimo schema Nr. 297/2016 (laikini kelio ženklai ir trumpalaikis aptvėrimas). UAB „Grinda“ išduotoje avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimo pažymoje nurodyta, kad 2016-08-17 4:55 val. Polocko g. ties namu Nr. 34 užfiksuoti važiuojamoje dalyje nuversti kelio ženklai (pranešėjas VPK). Minimoje pažymoje įvardinti ir avarinės tarnybos UAB „Grinda“ atlikti darbai - „nurodytu adresu nuversti ir išmėtyti laikinieji kelio ženklai pastatyti į vietą“ (darbų pabaiga – 5:25 val.). Policijos pareigūnai apie įvykį pranešimą gavo 4:45 val., netrukus po pranešimo apie įvykį, UAB „Grinda“ gavo pranešimą iš VPK apie važiuojamoje dalyje nuverstus kelio ženklus ties 34 namu Polocko g. Darytina išvada, kad laikinieji kelio ženklai Polocko g. ties 34 namu buvo, tik policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, juos rado nuverstus. Byloje nėra duomenų apie tai, ar laikinuosius kelio ženklus įvykio metu nuvertė galimai jų nepastebėjęs transporto priemonės VW JETTA vairuotojas, ar jie galimai buvo nuversti trečiųjų asmenų iki įvykio momento. Bet kuriuo atveju, laikinieji kelio ženklai ties namu 34 Polocko g. buvo pastatyti, todėl ieškovo teiginiai, jog duobė važiuojamojoje kelio dalyje ties 34 namu Polocko g. buvo nepažymėta įspėjamaisiais ženklais yra nepagrįsti, tuo tarpu transporto priemonės vairuotojo paaiškinimai vertintini kaip subjektyvūs, nepatikimi ir nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktose policijos tyrimo išvadose nėra patvirtintas faktas, kad kelias Polocko g. buvo nežymėtas ir neaptvertas. Policijos pareigūnai užfiksavo patį įvykį, tačiau neužfiksavo jokių duomenų, galimai pagrindžiančių UAB „Požeminės jungtys“ neteisėtų veiksmų atlikimą, pažeidžiant kelio žymėjimo reikalavimus, darbų atlikimo metu. Vairuotojas paaiškinimuose nurodė, jog duobės aptvėrimas buvo patrauktas ir pastatytas ant šaligatvio. Tuo tarpu, jeigu laikyti teisinga prielaidą, jog aptvėrimai ir kelio ženklai įvykio metu jau buvo nuversti ir/ar patraukti į kitą vietą trečiųjų asmenų – akivaizdu yra tai, kad už tai AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje draudėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingu. Nėra įmanoma identifikuoti pateiktų nuotraukų padarymo laiko. Nuotraukose nėra užfiksuota įvykio vieta, tik automobilio VW JETTA apgadinimai. Nuotraukas pateikė transporto priemonės vairuotojas, po įvykio praėjus 3 mėn., taip pat ir ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo UAB „Požeminės jungtys“ buvo pateikta tik 2016 m. lapkričio 21 d. Taigi, nei AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje, nei jos draudėjui nebuvo sudaryta galimybė patikrinti nuotraukose užfiksuotų aplinkybių. Taip pat, nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti įvertinant žalos dydį ir automobilio atstatymo darbų ekonomiškiausio būdo parinkimą, įvertinti priežastinį ryšį tarp automobilio faktinių apgadinimų ir aptariamo įvykio, operatyviai apžiūrėti įvykio vietą ir nustatyti, ar iš tikrųjų iškasta duobė važiuojamojoje dalyje 2016 m. rugpjūčio 17 d. galėjo būti nepažymėta pagal leidime kasti nurodytus reikalavimus. Aplinkybė, jog apie tariamai neaptvertą duobę judrioje gatvėje nebuvo gauta jokių nusiskundimų ar pretenzijų tiek iki įvykio, tiek po jo, tik patvirtina teiginį, kad įvykio vieta buvo pažymėta pagal reikalavimus. Pats nukentėjęs asmuo gali būti kaltas dėl jam atsiradusios žalos, nebūdamas pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dėl savo paties kaltės laiku nepastebėjęs kliūties kelyje.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, kad automobilio draudimo taisyklių Nr. 001 sąlygų III dalies „Nuo ko nedraudžiame ir kokių nuostolių neatlyginame“ 65 p. numatyta, kad draudimo išmoka nemokama, jei žala kilo dėl draudėjo, automobilio valdytojo ar šeimos narių tyčinių veiksmų. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu. Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi ir tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Vertinant kitokias nei nurodė vairuotojas įvykio aplinkybes – vairuotojas nepastebėjo duobės, paženklintos kelio ženklais, ir į ją įvažiavo – vairuotojo veiksmai neabejotinai būtų kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas, prilygintas tyčiai. O tai sudarytų pagrindą ieškovui nemokėti draudimo išmokos pagal aukščiau nurodytą automobilio draudimo taisyklių punktą. Konstatavus vairuotojo kaltę dėl įvykio - darbdavys įgytų teisę reikalauti iš darbuotojo nuostolių atlyginimo (darbuotojo materialinės atsakomybės kilimas). Priešingai nei teigia ieškovas, yra visos aplinkybės vairuotojo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių vertintini kaip subjektyvius, nepatikimus ir nepatvirtintus jokiais kitais įrodymais. Be to, UAB „Grinda“ išduotoje avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimo pažymoje nurodyta, kad 2016-08-17 04:55 val. Polocko g. ties namu Nr. 34 užfiksuoti važiuojamoje dalyje nuversti kelio ženklai Pranešėjas VPK), kas leidžia daryti išvadą, jog įvykio aplinkybės iš tiesų buvo kitokios, nei teigia ieškovas. Byloje nėra pateikta duomenų, jog transporto priemonės VW JETTA vairuotojas objektyviai negalėjo pamatyti kliūties bei išvengti žalos atsiradimo, vertinant faktines aplinkybes, jog Polocko g. ties 34 namu yra įrengtas gatvės apšvietimo stulpas, o kelyje buvo 2 metrų gylio duobė. Net ir darant prielaidą, jog kliūtis kelyje nebuvo pažymėta, vairuotojas, atsižvelgdamas į eismo sąlygas, privalėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, kliūtį kelyje pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę.
Šalies argumentai
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Remiantis 2011 m. gruodžio 29 d. sudaryta darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.136-UK), taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2012-05-07 susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, teigtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Polocko gatvę, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą yra perdavusi UAB „Grinda“ (toliau – Bendrovė). Sutartimi ir Susitarimu Bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, tačiau buvo perduotas ir Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Polocko gatvę, valdymas. Iš UAB „Grinda“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. gautos ataskaitos už 2016 m. rugpjūčio 16 d. matyti, kad buvo pastatyti laikini kelio ženklai, kurie pažymėjo kelyje esančią kliūtį, tai leidžia daryti išvadą, jog kliūtis kelyje buvo išskirta kelio ženklais. Taip pat, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai užfiksavo patį eismo įvykį, tačiau nieko nebuvo minima apie kelio ženklus. Iš 2016 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A51-86162 matyti, jog eismo įvykio padarymo metu Polocko gatvės asfaltbetonio dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją buvo įrengiamos darbo duobės, perkasant asfaltbetonio dangą. Vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB ,,Požeminės jungtys“, darbai buvo atliekami pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317. Už vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atstatymo darbų atlikimą Polocko gatvėje buvo atsakingi UAB ,,Litcon“ ir UAB ,,Požeminės jungtys“. Būtent jie turėjo užtikrinti autotransporto pravažiavimą ir saugų pėsčiųjų eismą šių darbų atlikimo metu. Savivaldybė objektyviai, remiantis protingumo ir teisingumo principais, negali užtikrinti, kad UAB „Požeminės jungtys“ atsakingai ir apdairiai vykdytų darbus, kuriems Savivaldybė išdavė leidimą, nes darbų vykdymo koordinavimas nepriklauso Savivaldybės funkcijoms.
11. Atsakovė pažymi, kad sutarties, t. y. prievolinės teisės pagrindu gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“, suteikiant teisę jai pačiai priimti sprendimus dėl valdomų objektų (tokia nuostata įtvirtinta susitarime Nr. A72-2191(3.1.36-UK). Iš eismo įvykio nuotraukų matyti, jog tuo metu buvo tamsus paros metas. Dėl šios priežasties svarstytina, ar iš tiesų automobilio sugadinimo nuotraukos buvo darytos iš karto po eismo įvykio. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad automobilis buvo remontuojamas ne iš karto po eismo įvykio, tačiau tik po daugiau nei dviejų mėnesių. Taigi, nėra galimybės įvertinti ieškinyje bei jo prieduose pateiktos informacijos. Dėl šių priežasčių manytina, kad ieškovas neįrodė visos patirtos žalos dydžio.
12. Atsakovė UAB „Požeminės jungtys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė Teikimo ir statybos rangos sutarties, sudarytos 2017 m. liepos 27 d. Nr. 905S-150727/10, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2016 m. liepos 12 d. išduoto leidimo kasti Nr. AK-1508/42/2016 pagrindu vykdė darbus nuo Polocko g. 17 iki Kreivojo skg. Kartu su leidimu kasti buvo parengta schema, pagal kurią buvo atliekami laikini kelio ženklinimai ir trumpalaikis duobės aptvėrimas. Vadovaujantis šia schema UAB „Požeminės jungtys“ organizavo saugų eismą šiame kelio ruože atitinkamai įrengdami kelio ženklus ir kitas saugos priemones, leidžiančias vairuotojui ar kitam eismo dalyviui pasirinkti saugų greitį ir išvengti kliūties. Nei viename iš byloje pateiktų įrodymų nėra užfiksuota, kur įvykio metu stovėjo ženklai, įspėjantys apie privalomai mažinamą greitį, kelio susiaurėjimą ir pan., kaip jie buvo išdėstyti teritorijoje ir kokie pažeidimai jiems buvo (ar nebuvo) padaryti. Iš vyriausiojo patrulio M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie įvykį pareigūnas Vilniaus apskrities VPK KPV viršininkui praneša, ne tai ką pareigūnas būtų užfiksavęs pats atvykęs į įvykio vietą, bet tai, ką pasakoja eismo įvykio dalyvis, kuris, beje šioje situacijoje, yra ir suinteresuotas asmuo. Tai yra nuo to, ar bus pripažinta, kad jis laikėsi greičio ribojimų ir kitų įspėjamų ženklų gali priklausyti jo paties atsakomybė dėl sugadintos transporto priemonės ir kilti administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl šio asmens paaiškinimai negali būti laikomi vieninteliu ir neginčijamu įrodymu dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės. Kaip nurodo vairuotojas, jo manymu, „duobę pamiršo aptverti darbuotojai, arba iš chuliganiškų paskatų ją patraukė ir pastatė ant šaligatvio“. Šis paaiškinimas, visų pirma patvirtina, kad ženklai buvo. Tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių, nei pats autoįvykio dalyvis, nei policijos pareigūnai, neužfiksavo jų būklės ir išsidėstymo teritorijoje. Šioje situacijoje yra galima ir kita versija, kad ženklus ant šaligatvio pastatė pats pažeidėjas. Ši prielaida yra lygiavertė vairuotojo daromai prielaidai apie kitų asmenų chuliganiškus veiksmus pašalinant ženklinimą ir nesant jokių kitų įrodymų byloje apie įvykio vietą, nei vienos iš šių versijų atmesti negalima.
Atsiliepimas
13. Atsakovė UAB „Požeminės jungtys“ nurodė, kad vertinant vairuotojo paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami asmens – suinteresuoto bylos baigtimi ir todėl yra subjektyvūs. Taip pat ieškovas nurodo, kad „tamsiu paros metu kelio ženklai labai ryškiai atspindi automobilio žibintų šviesą, todėl labai mažai tikėtina, kad vairuotojas būtų jų nepastebėjęs ir ant jų užvažiavęs, jeigu įvykio metu jie būtų stovėję priešais duobę.“ Nors šiuo atveju pats ieškovas neatmeta kategoriškai galimybės, kad eismo įvykis galėjo įvykti ir dėl vairuotojo kaltės, nurodydamas, kad tokia tikimybė yra maža, atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Ne tik tamsiu paros metu, bet ir esant geram matomumui keliuose esant tinkamam jų ženklinimui kasdien įvyksta daugybė autoįvykių dėl vairuotojų kaltės. Tai gali būti nulemta saugaus greičio nesilaikymo, naudojimosi pašaliniais įrenginiais, kaip pavyzdžiui telefonu, planšete ir pan. Nesant pakankamai duomenų apie eismo įvykio vietą, ženklų išsidėstymą šiuo metu negalima atmesti versijos, kad autoįvykis galėjo įvykti dėl vairuotojo kaltės.
Šalies argumentai
14. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimu dėl sutarties pakeitimo UAB „Grinda“ nebuvo perduotas Polocko gatvės, Vilniuje, valdymas. Nurodė, kad žala atsirado dėl vairuotojo nepakankamo atidumo, rūpestingumo vairuojant transporto priemonę tamsiu paros metu. Apskaičiuotos žalos dydis patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra įrodymų, kad remontas atliktas dėl eismo įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinys patenkintas ir nuspręsta:
- priteisti solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, UAB „Požeminės jungtys“, 7 163,76 Eur žalos atlyginimo ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai;
- priteisti solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Požeminės jungtys“, 1 450 Eur žalos atlyginimo ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai;
- priteisti iš atsakovės BTA Insurance Company SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 7 163,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai;
- priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 8 613,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai;
- priteisti iš atsakovės UAB „Požeminės konstrukcijos“, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 8 613,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai.
16. Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2919(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo nuo sutarties pasirašymo dienos 7 metų laikotarpiu atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos ir kiemų remonto bei priežiūros darbus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. J. 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. 04:45 val. gautas pranešimas, kad Polocko g. 34, Vilniuje, automobilis VW JETTA, valst. Nr. T14614, važiuodamas Polocko g., ties 34 namu, įvažiavo į duobę ir apgadino vairuojamą automobilį; atvykus į įvykio vietą, vairuotojas B. A. paaiškino, kad važiuodamas Polocko g., ties 34 namu, įvažiavo į duobę, kuri buvo iškasta vykdant vandentiekio darbus, ir apgadino vairuojamą automobilį; duobė (apie 2 m gylio) buvo neaptverta; duobę pamiršo aptverti darbuotojai, arba iš chuliganiškų paskatų ją patraukė ir pastatė ant šaligatvio. 2016 m. rugpjūčio 17 d., 04:25 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio M. J. parengta Eismo įvykio vietos schema. UAB „Grinda“ dokumente „Avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimas 14Z01C“ nurodyta, kad 04:55 val., Vyriausiasis policijos komisariatas pranešė apie Polocko g. 34, važiuojamojoje dalyje nuverstus kelio ženklus; 05:25 val. nurodytu adresu nuversti ir išmėtyti kelio ženklai pastatyti į vietą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodytuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, ROIK: 07-16-9433600 nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio VW JETTA, valst. Nr. T14614, priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, važiuoklė, kairės pusės slenkstis, suveikė oro pagalvių sistema. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600, nustačius, kad B. A. savo veiksmais nepažeidė tokių kelių eismų taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu, nesant eismo įvykio sudėties, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. 2016 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime B. A. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d., apie 4.30 val., vairuodamas automobilį VW JETTA, valst. Nr. T14614, Polocko gatvėje, per vėlai pastebėjo duobę, kuri buvo neaptverta, ir į ją įvažiavo. 2016 m. liepos 11 d. Transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. 00145375 patvirtina, kad transporto priemonė VW JETTA, valst. Nr. T14614, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo apdrausta ieškovės If P&C Insurance AS transporto priemonių draudimu. 2016 m, spalio 28 d. UAB „Rimtoma“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija RIM Nr. 0081661 8613,76 Eur sumai už automobilio VW JETTA, valst. Nr. T14614, remontą. 2016 m. lapkričio 7 d. mokėjimu ieškovė sumokėjo 8 613,76 Eur draudimo išmoką ieškovės draustą automobilį remontavusiai UAB „Rimtoma“. 2016 m. lapkričio 9 d. ieškovė su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama atlyginti 8 613,76 Eur žalą dėl 2016 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio eismo įvykio. 2016 m. lapkričio 7 d. raštu, atsakydama į ieškovės 2016 m. lapkričio 9 d. prašymą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio – liepos mėn. Polocko gatvės asfaltbetonio dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją uždaru būdu pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas Polocko g. 17, Vilnius“, statybos užsakovas – UAB „Užupio krantinės“, buvo įrengiamos darbo duobės, perkasant asfaltbetonio dangą; vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Požeminės jungtys“ pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317. 2015 m. liepos 27 d. Tiekimo ir statybos rangos sutartimi Nr. 905S-15072 UAB „LitCon“, kaip užsakovas, susitarė su UAB „Požeminės jungtys“, kaip rangovu, kad UAB „Požeminės jungtys“ pagal UAB „LitCon“ pateiktą techninį projektą ir/ar darbo projektą savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atliks lauko inžinerinių tinklų įrengimo, lauko vandentiekio, lauko buitinės kanalizacijos, lauko lietaus kanalizacijos, sklype ir už sklypo ribų įrengimo darbus objekte „Daugiabučių gyvenamųjų namų „Užupio krantinės“ Polocko g. 17, Vilniuje, komplekso statyba“ ir parengti šios darbų dalies darbo projektą; UAB „Požeminės jungtys“ taip pat įsipareigojo užtikrinti statybvietei gretimos aplinkos apsaugą ir greta esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės leidime kasti Nr. AJK-1508/42/2016 nurodyta, kad rangovui UAB „Požeminės jungtys“ leidžiama atlikti žemės kasimo darbus teritorijoje nuo Polocko g. 17 iki Kreivojo skg., nurodant, kad darbus atliekant eismas bus apribotas pagal Transporto apribojimo schemą Nr. 297/2016. 297/2016 Transporto ribojimo schemoje pateikti brėžiniai, kokių išmatavimų, kokiu atstumu ir kokie kelio ženklai, signaliniai žibintai, kitos įspėjimo/apsaugos priemonės turi būti pastatytos tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas UAB „Požeminės jungtys“ atliekant darbus pagal leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016. Prie kartu su leidimu kasti pateiktos atmintinės nurodyta, kad rangovas privalo prižiūrėti statybvietę ir įvažiavimo į ją kelius. 2016 m. lapkričio 21 d. ieškovė su prašymu kreipėsi į atsakovę UAB „Požeminės jungtys“, prašydama atlyginti 8 613,76 Eur žalą dėl 2016 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio eismo įvykio. 2017 m. birželio 29 d. raštu BTA „B. I. Company“ kreipėsi į UAB „Požeminės jungtys“ ir ieškovę, nurodė, kad BTA buvo apdraudusi draudėjo UAB „Požeminės jungtys“ civilinę atsakomybę, šiam vykdant apdraustą veiklą pagal draudimo sutartį BCAD 014272 su besąlygine 1 450 Eur išskaita; pretenzijoje pateikti įrodymai nepatvirtina UAB „Požeminės jungtys“ kaltės už kilusią žalą; pretenzija yra nepagrįsta, todėl draudimo išmoka nebus mokama. Bendrosios civilinės atsakomybės draudime, poliso Nr. BCAD014272, nurodyta, kad AAS „B. I. Company“ filialas laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 13 d. apdraudė UAB „Požeminės jungtys“ veiklos (inžinerinių tinklų klojimas, įrengimas, remontas, renovacija, vamzdynų renovacija, TAIFUN kalimo mašinų nuoma) civilinę atsakomybę 45 000 Eur sumai (besąlyginė išskaita kiekvienam draudžiamajam įvykiui – 1 450 Eur).
17. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad Polocko g., ties 34 namu UAB „Požeminės jungtys“ iškasta duobė nebuvo tinkamai aptverta, pažymėta, apšviesta, dėl ko automobilio VW JETTA, valst. Nr. T14614, vairuotojas B. A., duobės nespėjo išvengti ir į ją įvažiavo. Atsakovių teigimu, duobė buvo tinkamai pažymėta, apšviesta, aptverta, vairuotojas turėjo galimybę ją laiku pastebėti ir jos išvengti.
18. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykis kilo apie 04:30 val., t. y. tamsiu paros metu. Iš į bylą pateiktų nuotraukų, darytų tamsiu paros metu po eismo įvykio matyti, kad nuotraukose užfiksuotą gatvės ruožą apšviečia vienas žibintas, gatvės vieta, kurioje iškasta duobė, neapšviesta. 2016 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime bei teismo posėdžio metu automobilio vairuotojas B. A. nurodė, kad duobė buvo nepašviesta, neaptverta ir jokiais ženklais nepažymėta. 2016 m. rugpjūčio 17 d. M. J. tarnybiniame pranešime nenurodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą joje būtų stovėję kelio ženklai ir/ar duobė būtų aptverta. 2016 m. rugpjūčio 17 d. Eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys, kad duobės, į kurią įvažiavo B. A., plotis – 3,8 m, važiuojamosios dalies plotis – 7,3 m; schemoje nepažymėta jokių kelio ženklų, signalinių žibintų, duobės aptvėrimo elementų. Teismo posėdžio metu M. J. nurodė, kad jei automobilis būtų kliudęs ir sugadinęs kelio ženklus, tai būtų pažymėta eismo įvykio schemoje ar tarnybiniame pranešime; signalinių žibintų prie duobės neprisimena. Eismo įvykių registre nenurodyta, kad eismo įvykio metu atitvarai ar kelio ženklai būtų apgadinti; nurodyta, kad kelio apšvietimas neįjungtas. Iš eismo įvykio dieną ir po eismo įvykio darytų nuotraukų nematyti, kad automobilio išorė būtų ženkliai apgadinta, t. y. kad būtų matyti apgadinimų, patirtų atsitrenkiant į kelio ženklus, signalinius žibintus, aptvėrimo elementus, žymės. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti faktai, kad eismo įvykio metu kelio vieta, kurioje buvo duobė, buvo apšviesta, kad duobė buvo aptverta, buvo pastatyti apie kliūtį įspėjantys kelio ženklai, signaliniai žibintai. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai, nesant byloje priešingų įrodymų, leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio eismo įvykio metu duobė nebuvo apšviesta, aptverta, pažymėta kelio ženklais, signaliniais žibintais.
19. Atsakovių manymu, ženklų buvimo faktą patvirtina UAB „Grinda“ dokumente „Avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimas 14Z01C“ nurodyti duomenys, kad 04:55 val. Vyriausiasis policijos komisariatas pranešė apie Polocko g. 34, važiuojamojoje dalyje nuverstus kelio ženklus; 05:25 val. nurodytu adresu nuversti ir išmėtyti kelio ženklai pastatyti į vietą. Teismas pažymėjo, kad jokių domenų, patvirtinančių, kad nurodyti ženklai buvo nuversti kelio atkarpoje, esančioje prieš duobę, byloje nėra. Teismo posėdžio metu B. A. nurodė, kad po eismo įvykio, atvykus policijos pareigūnams, už dviejų namų nuo eismo įvykio vietos buvo rastas aptvėrimo ženklas. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu kelių patruliai, kurie 2016 m. rugpjūčio 17 d. buvo atvykę užfiksuoti eismo įvykio, neneigė. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytas dokumentas savaime nepatvirtina, kad eismo įvykio metu kelio ženklai buvo pastatyti netoli duobės tokiu būdu, kad apie ją tinkamai įspėtų.
20. Teismas vertino, kad atsakovės tik deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad vairuotojas turėjo galimybę duobę pamatyti iš anksto ir sustabdyti vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad duobės plotis buvo 3,8 m., taigi ji užėmė daugiau nei pusę važiuojamosios dalies (kurios plotis 7,3 m). Byloje esančiais duomenimis taip pat neįrodyta, kad vieta, kurioje buvo duobė, buvo apšviesta, kad duobė buvo aptverta, buvo pastatyti apie kliūtį įspėjantys kelio ženklai, signaliniai žibintai, t.y. kad buvo sudarytos sąlygos vairuotojui duobę pastebėti iš anksto ir jos išvengti. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600, nustatyta kad B. A. savo veiksmais nepažeidė tokių kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu, taigi nurodytas dokumentas taip pat nepatvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl vairuotojo kaltės.
21. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog ji sutarties pagrindu perdavė Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (tarp jų ir Polocko gatvę) valdyti trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, todėl trečiasis asmuo UAB „Grinda“ laikytinas faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.
22. Teismas nurodė, kad remiantis tarp trečiojo asmens UAB „Grinda“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytos Sutarties 1 punktu, rangovas UAB „Grinda“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, pagal atsakovės užsakymą (sutarties 3.3). 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti atsakovę. Trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju, pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų būklės (sutarties 3.3.6 p.).
23. Teismas vertino, kad susitarimo nuostata, kurioje numatyta, jog trečiasis asmuo laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, nepagrindžia gatvės perdavimo trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti, kadangi kiti sutarties punktai patvirtina, jog trečiasis asmuo įsipareigojo veikti pagal užsakovo (t. y. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus. 4.1.1 punktu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus, o susitarimu trečiasis asmuo įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą.
24. Teismas nurodė, kad aptariamos sutarties ir susitarimo nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui (trečiajam asmeniui UAB „Grinda“) neperėjo, kadangi trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, o privalėjo veikti pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių. Tokiu būdu atsakovės ir trečiojo asmens sutartyje aptariamas būtent techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, kuriuos trečiasis asmuo atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą (atsakovei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų). Remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, teismas sprendė, jog atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi ir susitarimu Polocko gatvės valdymas rangovui trečiajam asmeniui nebuvo perduotas, todėl dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas, t. y. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė.
25. Teismas pažymėjo ir tai, jog trečiasis asmuo UAB „Grinda“ ir atsakovė Vilniaus miesto susitarimu susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Teismas sprendė, jog tokiu būdu sutarties šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė.
26. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu, kai įvyko eismo įvykis (2016 m. rugpjūčio 17 d.) Polocko gatvėje, Vilniuje, kasimo darbus 2015 m. liepos 27 d. Tiekimo ir statybos rangos sutarties Nr. 905S-15072 pagrindu atliko atsakovė UAB „Požeminės jungtys“. Šios aplinkybės neginčija nei ieškovė, nei atsakovės, nei trečiasis asmuo. Remiantis išdėstytu, pripažinta, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio metu atsakovė UAB „Požeminės jungtys“ buvo Polocko gatve atliekamų kasimo ir statybos darbų rangovu, atliko gatvėje kasimo darbus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, Polocko gatvės valdymo faktas yra nustatytas, šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad nurodytą gatvę valdo Vilniaus miesto savivaldybė.
27. Teismas apžymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog 2016 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio eismo įvykio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės valdomojoje Polocko gatvėje ties 34 namu kelyje buvo iškasta duobė, kuri nebuvo tinkamai apsaugota, apšviesta, aptverta, pažymėta kelio ženklais, signaliniais žibintais, taigi minėtas Polocko gatvės ruožas dėl atsakovės, kaip gatvės valdytojos, neveikimo, buvo su trūkumais. Būtent dėl šio gatvės ruožo trūkumo B. A. vairuojamas automobilis, nesant protingų galimybių iš anksto pastebėti kliūties ir jos išvengti, įvažiavo į duobę. Dėl įvažiavimo į duobę metu patirtų apgadinimų ieškovė pagal automobilį remontavusios UAB „Rimtoma“ 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija RIM Nr. 0081661 2016-11-07 mokėjimu išmokėjo už automobilio remontą 8 613,76 Eur draudimo išmoką.
28. Teismas nurodė, kad remiantis išdėstytu, nustatytos visos būtinosios atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė preziumuojama) (CK 6.246-6.250 str.).
29. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad UAB „Požeminės jungtys“ 2015 m. liepos 27 d. Tiekimo ir statybos rangos sutartimi Nr. 905S-15072, sudaryta su UAB „LitCon“, įsipareigojo užtikrinti statybvietei gretimos aplinkos apsaugą ir greta esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Atsakovei UAB „Požeminės jungtys“ 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduotame leidime kasti Nr. AJK-1508/42/2016 nurodyta, kad atliekant darbus Polocko gatvėje, eismas bus apribotas pagal Transporto apribojimo schemą Nr. 297/2016; 297/2016 Transporto ribojimo schemoje buvo pateikti brėžiniai, kokių išmatavimų, kokiu atstumu ir kokie kelio ženklai turi būti pastatyti tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas UAB „Požeminės jungtys“ atliekant darbus pagal leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016; prie kartu su leidimu kasti pateiktos atmintinės nurodyta, kad rangovas privalo prižiūrėti statybvietę ir įvažiavimo į ją kelius.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas sprendime konstatavo, kad 2016 m. rugpjūčio 17 įvykusio eismo įvykio metu duobė nebuvo apšviesta, aptverta, pažymėta kelio ženklais, signaliniais žibintais. Tokiu būdu atsakovė, neužtikrindama statybvietės ruožo priežiūros ir saugumo, neužtikrindama kelio ženklų, signalinių žibintų, tinkamo pastatymo, duobės aptvėrimo atliko neteisėtus veiksmus. Būtent dėl aukščiau apibūdinto UAB „Požeminės jungtys“ neveikimo B. A. vairuojamas automobilis, nesant protingų galimybių iš anksto pastebėti kliūties ir jos išvengti, įvažiavo į duobę. Dėl įvažiavimo į duobę metu patirtų apgadinimų ieškovė pagal automobilį remontavusios UAB „Rimtoma“ 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija RIM Nr. 0081661 2016 m. lapkričio 7 d. mokėjimu išmokėjo už automobilio remontą 8 613,76 Eur draudimo išmoką. Teismas sprendė, kad remiantis išdėstytu, nustatytos visos būtinosios atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė preziumuojama) (CK 6.246-6.250 str.).
31. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad žala kilo tiek dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neužtikrinant jos valdomos gatvėje esančio kelio, kuris eismo įvykio metu buvo su trūkumais, saugumo, tiek dėl atsakovės UAB „Požeminės jungtis“ veiksmų neužtikrinant kelio ženklų, signalinių žibintų, tinkamo pastatymo, duobės aptvėrimo. Kadangi žala kilo dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ veiksmų, pripažintina kad jas sieja solidarioji prievolė atlyginti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą. Kadangi eismo įvykio metu „BTA Insurance Company SE“ buvo apdraudusi UAB „Požeminės jungtys“ veiklą (inžinerinių tinklų klojimas, įrengimas, remontas, renovacija, vamzdynų renovacija, TAIFUN kalimo mašinų nuoma), tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje buvo susitarta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjui (UAB „Požeminės jungtys“) pagal įstatymus kyla civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos (draudimo sutarties 3.1.4 p.), ir šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad egzistuoja visos atsakovės būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, UAB „Požeminės jungtys“ ir „BTA Insurance Company“ laikytinos solidariai atsakingomis ieškovei už padarytą žalą eismo įvykio metu.
32. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Požeminės jungtys“ atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė, kaip sugadinto automobilio draudikė, patyrė 8 613,76 Eur žalos, taigi nustatyta, kad atsakovės yra atsakingos ieškovei už padarytą žalą. Kadangi nustatyta, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Požeminės jungtys“ ir BTA Insurance Company SE yra solidariai atsakingos prieš ieškovę, ir ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visos ar kelios atsakovės bendrai, tiek bet kuri iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, ieškovės materialieji reikalavimai tenkintini priteisiant: 1) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ 7 163,76 Eur žalos atlyginimo; 2) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Požeminės jungtys“ 1 450 Eur žalos atlyginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
33. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-885-779/2019 ir ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
34. Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „Grinda”, pagrindinis tikslas buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams (UAB „Grinda“, toliau – ir rangovas), įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju. Rangovas (UAB „Grinda“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t. Atsižvelgus į Sutarties nuostatas bei į tai, kas išdėstyta, apelianto manymu akivaizdu, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti Vilniaus miesto savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – vykdyti sutartyje nurodytus darbus (Sutarties 4.2 punktas), o tik atlikus minėtus darbus – atsiskaityti Vilniaus miesto savivaldybei, pateikiant suteiktų paslaugų aktus ir sąskaitas-faktūras (Sutarties 4.2.3 punktas).
35. Be kita ko, pažymi, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 12 punktu už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva(įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybei sudarius Sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą.
37. Be to, apelianto nuomone, automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Skunde apeliantas pateikia byloje surinktų įrodymų vertinimą bei teigia, kad vairuotojas, įvažiavęs į duobę, automobilį vairavo iš esmės vidury kelio, todėl pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas kelių eismo taisykles.
38. Nurodo, kad Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta kaip savivaldybės savarankiškoji funkcija, yra išvestinė iš bendros Konstitucijoje bei civilinėje teisėje įtvirtintos turto, šiuo atveju statinio – kelio, savininko pareigos jam atsakingai rūpintis priklausančiu turtu ir jo atsakomybės už jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. nurodyta teisės norma tik patvirtina ir pakartoja iš civilinės teisės kylančią savininko pareigą prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius vietinės reikšmės viešuosius kelius ir gatves. Ginčo teisiniai santykiai atsirado ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės, kaip valdžios institucijos, veiksmų, bet dėl pavestas funkcijas šioje srityje vykdžiusio subjekto – UAB „Grinda“ veiksmų (neveikimo). Savivaldybė nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o tarp atsiradusios žalos ir savivaldybės veiksmų priežastinio ryšio nėra arba jis pernelyg nutolęs.
40. Nurodo, kad atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ nesutinka su teismo pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, kadangi daromos išvados yra grindžiamos iš esmės tik izoliuotų aplinkybių, kurias teikia pats ieškovas pripažinimu, kaip įrodytomis. Skunde apeliantas pateikia savo byloje surinktų įrodymų vertinimą, kritikuoja teismo išvadas padarytas vertinant įrodymus ir tvirtina, kad šiuo atveju netinkamas įrodymų įvertinimas lėmė ir nepagrįstą teismo išvadą, kad įvykio priežastis, o tuo pačiu ir neteisėti UAB „Požeminės jungtys“ veiksmai – netinkamas duobės, kurioje buvo vykdomi darbai, ženklinimas yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.
41. Apeliaciniu skundu apeliantas AAS „BTA B. I. Company“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą civ. byloje Nr. e2-885-779/2019 ir priimti naują sprendimą - ieškovo „If P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje ieškinį atmesti.
42. Mano, kad pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti UAB „Požeminės jungtys“ civilinės atsakomybės sąlygų - teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos ir nenustatė atsakingo asmens (asmenų) dėl žalos kilimo. Apeliantas skunde pateikia savo byloje surinktų įrodymų vertinimą ir kritikuoja teismo padarytas išvadas, dėl įrodymų vertinimo.
43. Teigia, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino transporto priemonės VW JETTA vairuotojo veiksmų didelio neatsargumo aspektu, nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu tokius argumentus teikė.
44. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu prašo tenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio.
45. Nurodo, kad jog savivaldybės apeliacinį skundą dalyje dėl civilinės atsakomybės sąlygos, susijusios su žalos dydžiu, visiškai palaiko, o kitoje dalyje su savivaldybės apeliacinio skundo pagrindu dėl UAB „Grinda“ atsakomybės nesutinka.
46. Pažymi, kad apeliantas klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“ pasirašydama sutartį ir susitarimą, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (kiemus), kadangi visi sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 1.1 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Trečiasis asmuo sutinka su teismo išvadomis šioje dalyje ir pažymi, kad apelianto nurodyta susitarimo nuostata nekeičia visos sutarties esmės ir dalyko, todėl teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius susitarimą, sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas.
Žemesnės instancijos teismas
47. Teigia, kad vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų.
53. Atsiliepimu ieškovas „If P&C Insurance AS“ apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
54. Ieškovas pritaria teismo padarytoms išvadoms ir atsiliepime aptaria byloje surinktus įrodymus. Mano, kad atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas vairuotojo parodymus turėjo vertinti kritiškai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti vairuotojo B. A. paaiškinimais, kadangi vairuotojas neturėjo suinteresuotumo nurodyti neteisingą informaciją apie eismo įvykio aplinkybes.
55. Ieškovas nesutinka su atsakovų argumentais, kad įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad vairuotojas galėjo laiku pastebėti duobę ir jos išvengti, nes neva ji buvo matoma jau iš tolo (tą atsakovai įžvelgia nuotraukose). Pažymi, kad vairuotojo galimybės pamatyti duobę buvo labai apsunkintos aplinkybės, kad buvo tamsus paros metas ir gatvė nebuvo apšviesta.
56. Ieškovas nesutinka ir su atsakovų argumentais, kad vairuotojo kaltė dėl įvykio pasireiškė tuo, kad jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, yra nepagrįsti. Byloje nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių vairuotojas nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, dėl šios aplinkybės paaiškinimo klausimai vairuotojui nebuvo užduoti, tačiau labai tikėtina, kad tokį vairuotojo pasirinkimą lėmė visos gatvės dangos būklė.
57. Ieškovo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartimi ir Susitarimu gatvių valdymas trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ perduotas nebuvo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
58. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
59. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.136-UK) priedą, Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų techninė specifikacija.
60. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
61. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė objektyvaus pagrindo išimties taikymui, todėl naujai pateiktą įrodymą atsisako prijungti prie bylos ir jo nevertina.
62. Byloje nustatyta, kad policijos pranešime nurodoma, jog atvykus į įvykio vietą, vairuotojas B. A. paaiškino, kad važiuodamas Polocko g., ties 34 namu, įvažiavo į duobę, kuri buvo iškasta vykdant vandentiekio darbus, ir apgadino vairuojamą automobilį; duobė (apie 2 m gylio) buvo neaptverta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600, nustačius, kad B. A. savo veiksmais nepažeidė tokių kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu, nesant eismo įvykio sudėties, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. 2016 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime B. A. nurodė, kad 2016 m, rugpjūčio 17 d., apie 4.30 val., vairuodamas automobilį VW JETTA, valst. Nr. T14614, Polocko gatvėje, per vėlai pastebėjo duobę, kuri buvo neaptverta, ir į ją įvažiavo.
63. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl kelio konstrukcinio defekto (važiuojamojoje dalyje buvusios duobės), pareiškė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kaip gatvės savininkei ir valdytojai.
64. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektas gali būti asmuo, valdantis daiktą ne tik nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
65. Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 29 d. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2919(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo nuo sutarties pasirašymo dienos 7 metų laikotarpiu atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos ir kiemų remonto bei priežiūros darbus. Taip pat, minėtu susitarimu šalys sulygo, kad į sutartį įtrauktinas 4.2.10 punktas, kuriame nurodoma, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.
66. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis objektų, už kurių trūkumų sukeltą žalą taikoma atsakomybė be kaltės, sąrašas: pastatai, statiniai, įrenginiai ir kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius (toliau – statiniai). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika).
67. Kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose, pasisakydamas dėl žalos, kilusios dėl Vilniaus miesto gatvių konstrukcinių defektų, atlyginimo, išaiškino, kad: 1) kai savivaldybė yra kelio (gatvės) savininkė (valdytoja), ji už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu; 2) taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina; 3) kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
68. Apelianto, Vilniaus miesto savivaldybės, teigimu, Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „Grinda“, pagrindinis tikslas buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju. Pasak apelianto, rangovas (UAB „Grinda“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t. Mano, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti Vilniaus miesto savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – vykdyti sutartyje nurodytus darbus (Sutarties 4.2 punktas), o tik atlikus minėtus darbus – atsiskaityti Vilniaus miesto savivaldybei, pateikiant suteiktų paslaugų aktus ir sąskaitas-faktūras (Sutarties 4.2.3 punktas). Be kita ko, pažymi, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 12 punktu už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Nurodo, kad tarp savivaldybės ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta sutartis, ji papildyta susitarimu, kuriuo sukonkretintas valdytojas, skundžiamas sprendimas akivaizdžiai pažeidė sutarties teisės normas, kadangi šalys privalo laikytis laisva valia sudarytos sutarties nuostatų.
69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties nuostatos negali būti aiškinamos vien pažodžiui ir izoliuotai nuo kitų šalių sudarytos sutarties sąlygų, atskleidžiančių šalių sutartinių santykių tikrąją esmę (CK 6.193 straipsnis). Sutarties 1 punkte, apibrėžiančiame sutarties objektą, nustatyta, kad Rangovas darbus vykdo pagal užsakovo užsakymus. Sutarties 3.3. punkte taip pat nurodyta, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Taigi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nesuteikta teisė savo nuožiūra spręsti dėl sutartimi perduotų gatvių remonto darbų.
70. Perduodant statinio valdymą CK 6.266 straipsnio prasme, turėtų būti perduodama teisė savarankiškai, nelaukiant statinio savininko nurodymų ir užsakymų, spręsti dėl visų statinio trūkumų ir jų šalinimo darbų.
71. Ginčo šalių sudarytos sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad Savivaldybė, sudarydama 2011 m. gruodžio 29 d. Sutartį ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą, neperdavė UAB „Grinda“ Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių, tarp jų – ir Polocko gatvės, savarankiško valdymo teisės. Aptartos sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad sutartimi UAB „Grinda“ buvo perduota iš esmės tik statinio techninė priežiūra, veikiant pagal užsakovo nurodymus, taigi ginčo gatvės valdymas neperduotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo gatvės valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė.
72. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą.
73. Dėl įvažiavimo į duobę metu patirtų apgadinimų ieškovė pagal automobilį remontavusios UAB „Rimtoma“ 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija RIM Nr. 0081661 2016 m. lapkričio 7 d. mokėjimu išmokėjo už automobilio remontą 8 613,76 Eur draudimo išmoką.
74. Byloje nustatyta, kad kai įvyko eismo įvykis (2016 m. rugpjūčio 17 d.) Polocko gatvėje, Vilniuje, kasimo darbus 2015 m. liepos 27 d. Tiekimo ir statybos rangos sutarties Nr. 905S-15072 pagrindu atliko atsakovė UAB „Požeminės jungtys“. Įmonės veikla drausta AAS „BTA B. I. Company“. Bendrosios civilinės atsakomybės draudime, poliso Nr. BCAD014272, nurodyta, kad AAS „B. I. Company“ filialas laikotarpiui nuo 2016 m, birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 13 d. apdraudė UAB „Požeminės jungtys“ veiklos (inžinerinių tinklų klojimas, įrengimas, remontas, renovacija, vamzdynų renovacija, TAIFUN kalimo mašinų nuoma) civilinę atsakomybę 45 000 Eur sumai (besąlyginė išskaita kiekvienam draudžiamajam įvykiui – 1 450 Eur).
75. Byloje pateikti duomenys, kad 2016 m. rugpjūčio – liepos mėn. Polocko gatvės asfaltbetonio dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją uždaru būdu pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas Polocko g. 17, Vilnius“, statybos užsakovas – UAB „Užupio krantinės“, buvo įrengiamos darbo duobės, perkasant asfaltbetonio dangą, vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Požeminės jungtys“ pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317.
76. 2015 m. liepos 27 d. Tiekimo ir statybos rangos sutartimi Nr. 905S-15072 UAB „LitCon“, kaip užsakovas, susitarė su UAB „Požeminės jungtys“, kaip rangovu, kad UAB „Požeminės jungtys“ pagal UAB „LitCon“ pateiktą techninį projektą ir/ar darbo projektą savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atliks lauko inžinerinių tinklų įrengimo, lauko vandentiekio, lauko buitinės kanalizacijos, lauko lietaus kanalizacijos, sklype ir už sklypo ribų įrengimo darbus objekte „Daugiabučių gyvenamųjų namų „Užupio krantinės“ Polocko g. 17, Vilniuje, komplekso statyba“ ir parengs šios darbų dalies darbo projektą. UAB „Požeminės jungtys“ taip pat įsipareigojo užtikrinti statybvietei gretimos aplinkos apsaugą ir greta esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų.
77. 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės leidime kasti Nr. AJK-1508/42/2016 nurodyta, kad rangovui UAB „Požeminės jungtys“ leidžiama atlikti žemės kasimo darbus teritorijoje nuo Polocko g. 17 iki Kreivojo skg., nurodant, kad darbus atliekant eismas bus apribotas pagal Transporto apribojimo schemą Nr. 297/2016. 297/2016 Transporto ribojimo schemoje pateikti brėžiniai, kokių išmatavimų, kokiu atstumu ir kokie kelio ženklai, signaliniai žibintai, kitos įspėjimo/apsaugos priemonės turi būti pastatytos tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas UAB „Požeminės jungtys“ atliekant darbus pagal leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016. Kartu su leidimu kasti pateiktoje atmintinėje nurodyta, kad rangovas privalo prižiūrėti statybvietę ir įvažiavimo į ją kelius.
78. Apeliantai UAB „Požeminės Jungtys“ bei AAS „BTA B. I. Company“ nesutinka, kad įvykis įvyko dėl rangos darbus atlikusios įmonės kaltės, teigia, kad įvykis galėjo kilti neatidžiai ir neatsakingai elgiantis transporto priemonės vairuotojui. Nurodo, kad UAB „Požeminės Jungtys“ tinkamai laikėsi kelio ženklinimo.
79. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykis kilo apie 04:30 val., t. y. tamsiu paros metu. Iš į bylą pateiktų nuotraukų, darytų tamsiu paros metu po eismo įvykio matyti, kad nuotraukose užfiksuotą gatvės ruožą apšviečia vienas žibintas, gatvės vieta, kurioje iškasta duobė, neapšviesta. 2016 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime bei teismo posėdžio metu automobilio vairuotojas B. A. nurodė, kad duobė buvo nepašviesta, neaptverta ir jokiais ženklais nepažymėta. 2016 m. rugpjūčio 17 d. pareigūnas M. J. 2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nenurodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą joje būtų stovėję kelio ženklai ir/ar duobė būtų aptverta. 2016 m. rugpjūčio 17 d. Eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys, kad duobės, į kurią įvažiavo B. A., plotis – 3,8 m, važiuojamosios dalies plotis – 7,3 m; schemoje nepažymėta jokių kelio ženklų, signalinių žibintų, duobės aptvėrimo elementų. Teismo posėdžio metu M. J. nurodė, kad jei automobilis būtų kliudęs ir sugadinęs kelio ženklus, tai būtų pažymėta eismo įvykio schemoje ar tarnybiniame pranešime, signalinių žibintų prie duobės neprisimena. Eismo įvykių registre nenurodyta, kad eismo įvykio metu atitvarai ar kelio ženklai būtų apgadinti; nurodyta, kad kelio apšvietimas neįjungtas.
80. Aptartos aplinkybės nuosekliai pagrindžia, jog atsakovas UAB „Požeminės Jungtys“ neužtikrino tinkamo ir efektyvaus atliekamų darbų ženklinimo, nesiėmė visų būtinų atsargos priemonių žalai išvengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ginčo dėl atsakomybės paskirstymo t. y. atsakomybės solidarumo, byloje nėra.
81. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
82. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs susiklosčiusių teisinių santykių faktinį pagrindą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys tenkintinas bei teisingai nustatė atsakomybės ribas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantų apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
83. Atmetus apeliacinius skundus ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
84. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės If P&C Insurance AS, j.a.k. 10100168, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai lygiomis dalimis iš atsakovų atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 188710061, BTA Insurance Company SE, j.a.k. (duomenys neskelbtini) veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, UAB „Požeminės jungtys“, j.a.k. 123403470, 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 233, 33 Eur)