- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- e2-885-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20182-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- BTA Insurance Company SE, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Požeminės jungtys“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Grinda“
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, atstovei advokatei J. M.,
atsakovės BTA Insurance Company SE, veikiančios per BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje, atstovei advokato padėjėjai N. P., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei I. Z., atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, patikslintą ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, BTA Insurance Company SE, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, UAB „Požeminės jungtys“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti: 1) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ 7 163,76 Eur žalos atlyginimo; 2) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Požeminės jungtys“ 1 450,00 Eur žalos atlyginimo; 3) iš BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ - 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iš Vilniaus miesto savivaldybės - 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ – bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2016-07-11 „If P&C Insurance AS” ir draudėjas UAB „Amber Motors“ sudarė transporto priemonės VW JETTA, valstybinis numeris T14614, draudimo sutartį, draudimo liudijimo (poliso) serija TPA Nr. 00145375. Draudimo sutartimi automobilis buvo apdraustas nuo įvairių draudimo sutartyje numatytų rizikų, tame tarpe eismo įvykių. 2016-08-17 Vilniuje, Polocko g. ties namu Nr. 34, įvyko eismo įvykis: automobilio vairuotojas B. A., nakties metu (4 h 30 min) važiuodamas Polocko gatve centro link, pirmąja eismo juosta, per vėlai pastebėjo važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta ir neaptverta, nespėjo sustabdyti, ir į ją įvažiavo. Įvykio metu Automobilis buvo stipriai apgadintas. 2018-08-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600 buvo konstatuota, kad vairuotojas B. A. savo veiksmais nepažeidė tokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu. Automobilių remonto įmonė UAB „Rimtoma“ įvertino eismo įvykio metu automobilio patirtus sugadinimus ir apskaičiavo, kad automobilio remontas kainuotų 8 613,76 Eur + PVM. Ieškovė, įvertinusi automobilio sugadinimus ir UAB „Rimtoma“ pateiktą sąmatą, į sąmatą įtrauktus darbus pripažino susijusiais su įvykiu, remonto kainą pripažino pagrįsta ir protinga, ir ją patvirtino. 2016-10-28 UAB „Rimtoma“ už automobilio remonto darbų atlikimą išrašė UAB „Amber Vilnius“ PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. 0081661 8 613,76 + PVM sumai. 2016-11-07 ieškovė išmokėjo UAB „Rimtoma“ 8 613,76 Eur draudimo išmoką. Atlyginęs nukentėjusio asmens patirtą žalą ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę - reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų dėl žalos padarymo asmenų. Vilniaus miesto savivaldybė privalo prižiūrėti Vilniaus miesto gatves taip, kad esant kelio dangos defektui, keliančiam pavojų eismo saugumui, pavojinga vieta būtų nedelsiant pažymėta įspėjamaisiais ženklais, ir per protingą terminą būtų atlikti kelio remonto darbai. Aukščiau paminėtas eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėta - nebuvo pastatyti įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė nebuvo aptverta, todėl konstatuotina, kad šį eismo įvykį bei dėl jo atsiradusią žalą sąlygojo neteisėtas savivaldybės neveikimas. 2016-11-17 raštu Nr. A51-86162 Vilniaus miesto savivaldybė atsakė ieškovui, kad 2016 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais Polocko gatvės dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas Polocko g. 17, Vilnius“, statybos užsakovas – UAB „Užupio krantinės“, buvo įrengiamos darbo duobės, perkasant asfaltbetonio dangą. Vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Požeminės jungtys“ pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317. Savivaldybė nurodė, kad generalinis rangovas UAB „LitCon“ ir rangovas UAB „Požeminės jungtys“ yra atsakingi už vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atstatymo darbų atlikimą Polocko gatvėje, jie turėjo užtikrinti autotransporto pravažiavimą ir saugų pėsčiųjų eismą šių darbų atlikimo metu. 2016-11-21 Ieškovė išsiuntė atsakovui UAB „Požeminės jungtys“ prašymą atlyginti 8 613,76 Eur žalą. Gavęs ieškovo pretenziją atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ persiuntė ją draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, kadangi šioje bendrovėje UAB „Požeminės jungtys“ buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę dėl vykdomos veiklos bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (draudimo poliso BCAD Nr. 014272) su besąlygine 1450,00 Eur išskaita. 2017-06-29 raštu Nr. TD2041275 BTA informavo ieškovę, kad žalą atlyginti atsisako, kadangi nėra neteisėtų draudėjo veiksmų. BTA nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodo fakto, kad įvykio momentui kelias nebuvo paženklintas taip, kaip numatyta leidime kasti, policijos išvadose nėra patvirtintas faktas, kad kelias buvo nepažymėtas ir neaptvertas. Ieškovė su BTA ir UAB „Požeminės jungtys“ argumentais nesutinka, mano, jog vairuotojo paaiškinimas ir policijos tyrimo medžiaga įrodo, jog prieš įvykį duobė aptverta nebuvo. Jeigu duobė būtų buvusi aptverta, pažymėta įspėjamaisiais ženklais, prieš įvažiuodamas į duobę vairuotojas tvorą ir įspėjamuosius ženklus būtų kliudęs ir juos apgadinęs, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai būtų tokias reikšmingas aplinkybes pastebėję ir užfiksavę. Už žalą, ieškovo patirtą eismo įvykio pasėkoje, savivaldybė ir UAB „Požeminės jungtys“ yra atsakingi solidariai, nes žala padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais/neveikimu. Savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju draudiko ir draudėjo prievolė yra solidari, todėl BTA su kitais atsakovais privalo atsakyti solidariai toje žalos dalyje, kurioje jai kyla pareiga pagal draudimo sutartį atlyginti žalą. Šiuo atveju BTA prievolės dalis sudaro 7 163,76 Eur (8 613,76 Eur žala - 1 450,00 Eur draudimo sutartyje nustatyta franšizė).
Atsiliepimas
Atsakovė BTA Insurance Company SE, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad „BTA Baltic Insurance Company SE“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs UAB „Požeminės jungtys“ bendrąją civilinę atsakomybę pagal draudimo sutartį Nr. BCAD 014272, draudimo laikotarpis nuo 2016-06-01 iki 2017-05-31, draudimo sutarties sudėtinė dalis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011.1. 2016-08-17 Vilniuje, Polocko g. ties namu Nr. 34, įvyko eismo įvykis: transporto priemonės VW JETTA, v/n T14614, vairuotojas B. A., nakties metu (4 h 30 min) važiuodamas Polocko gatve centro link, pirmąja eismo juosta, per vėlai pastebėjo važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri, kaip teigiama patikslintame ieškinyje, buvo nepažymėta ir neaptverta, nespėjo sustabdyti, ir į ją įvažiavo. Įvykio metu automobilis buvo apgadintas. Įvykio dieną (2016-08-17) UAB „Požeminės jungtys“ kelio ruože, kuriame įvyko įvykis, vykdė kasimo darbus. Šiems darbams vykdyti UAB „Požeminės jungtys“ buvo išduotas leidimas kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimas Nr. LNS-01-150326-00317, kuriuose nustatyta kelio eismo ribojimo, kasinėjimo kelio dalyje tvarka. Leidime kasti Nr. AK-1508/42/2016 prie ypatingų reikalavimų įvardinta transporto apribojimo schema Nr. 297/2016 (laikini kelio ženklai ir trumpalaikis aptvėrimas). UAB „Grinda“ išduotoje avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimo pažymoje nurodyta, kad 2016-08-17 4:55 val. Polocko g. ties namu Nr. 34 užfiksuoti važiuojamoje dalyje nuversti kelio ženklai (pranešėjas VPK). Minimoje pažymoje įvardinti ir avarinės tarnybos UAB „Grinda“ atlikti darbai - „nurodytu adresu nuversti ir išmėtyti laikinieji kelio ženklai pastatyti į vietą“ (darbų pabaiga – 5:25 val.). Policijos pareigūnai apie įvykį pranešimą gavo 4:45 val., netrukus po pranešimo apie įvykį, UAB „Grinda“ gavo pranešimą iš VPK apie važiuojamoje dalyje nuverstus kelio ženklus ties 34 namu Polocko g. Darytina išvada, kad laikinieji kelio ženklai Polocko g. ties 34 namu buvo, tik policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, juos rado nuverstus. Byloje nėra duomenų apie tai, ar laikinuosius kelio ženklus įvykio metu nuvertė galimai jų nepastebėjęs transporto priemonės VW JETTA vairuotojas, ar jie galimai buvo nuversti trečiųjų asmenų iki įvykio momento. Bet kuriuo atveju, laikinieji kelio ženklai ties namu 34 Polocko g. buvo pastatyti, todėl ieškovo teiginiai, jog duobė važiuojamojoje kelio dalyje ties 34 namu Polocko g. buvo nepažymėta įspėjamaisiais ženklais yra nepagrįsti, tuo tarpu transporto priemonės vairuotojo paaiškinimai vertintini kaip subjektyvūs, nepatikimi ir nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktose policijos tyrimo išvadose nėra patvirtintas faktas, kad kelias Polocko g. buvo nežymėtas ir neaptvertas. Policijos pareigūnai užfiksavo patį įvykį, tačiau neužfiksavo jokių duomenų, galimai pagrindžiančių UAB „Požeminės jungtys“ neteisėtų veiksmų atlikimą, pažeidžiant kelio žymėjimo reikalavimus, darbų atlikimo metu. Vairuotojas paaiškinimuose nurodė, jog duobės aptvėrimas buvo patrauktas ir pastatytas ant šaligatvio. Tuo tarpu, jeigu laikyti teisinga prielaidą, jog aptvėrimai ir kelio ženklai įvykio metu jau buvo nuversti ir/ar patraukti į kitą vietą trečiųjų asmenų – akivaizdu yra tai, kad už tai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje draudėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingu. Nėra įmanoma identifikuoti pateiktų nuotraukų padarymo laiko. Nuotraukose nėra užfiksuota įvykio vieta, tik automobilio VW JETTA apgadinimai. Nuotraukas pateikė transporto priemonės vairuotojas, po įvykio praėjus 3 mėn., taip pat ir ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo UAB „Požeminės jungtys“ buvo pateikta tik 2016-11-21. Taigi nei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, nei jos draudėjui nebuvo sudaryta galimybė patikrinti nuotraukose užfiksuotų aplinkybių. Taip pat nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti įvertinant žalos dydį ir automobilio atstatymo darbų ekonomiškiausio būdo parinkimą, įvertinti priežastinį ryšį tarp automobilio faktinių apgadinimų ir aptariamo įvykio, operatyviai apžiūrėti įvykio vietą ir nustatyti, ar iš tikrųjų iškasta duobė važiuojamojoje dalyje 2016-08-17 galėjo būti nepažymėta pagal leidime kasti nurodytus reikalavimus. Aplinkybė, jog apie tariamai neaptvertą duobę judrioje gatvėje nebuvo gauta jokių nusiskundimų ar pretenzijų tiek iki įvykio, tiek po jo, tik patvirtina teiginį, kad įvykio vieta buvo pažymėta pagal reikalavimus. Pats nukentėjęs asmuo gali būti kaltas dėl jam atsiradusios žalos, nebūdamas pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dėl savo paties kaltės laiku nepastebėjęs kliūties kelyje.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su atsiliepimu nesutiko. Nurodė, Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Remiantis 2011-12-29 sudaryta darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.136-UK), taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2012-05-07 susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, teigtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Polocko gatvę, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą yra perdavusi UAB „Grinda“ (toliau – Bendrovė). Sutartimi ir Susitarimu Bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, tačiau buvo perduotas ir Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Polocko gatvę, valdymas. Iš UAB „Grinda“ 2018-08-03 gautos ataskaitos už 2016-08-16 matyti, kad buvo pastatyti laikini kelio ženklai, kurie pažymėjo kelyje esančią kliūtį, tai leidžia daryti išvadą, jog kliūtis kelyje buvo išskirta kelio ženklais. Taip pat Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai užfiksavo patį eismo įvykį, tačiau nieko nebuvo minima apie kelio ženklus. Iš 2016-11-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A51-86162 matyti, jog eismo įvykio padarymo metu Polocko gatvės asfaltbetonio dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją buvo įrengiamos darbo duobės, perkasant asfaltbetonio dangą. Vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB ,,Požeminės jungtys“, darbai buvo atliekami pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317. Už vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atstatymo darbų atlikimą Polocko gatvėje buvo atsakingi UAB ,,Litcon“ ir UAB ,,Požeminės jungtys“. Būtent jie turėjo užtikrinti autotransporto pravažiavimą ir saugų pėsčiųjų eismą šių darbų atlikimo metu. Savivaldybė objektyviai, remiantis protingumo ir teisingumo principais, negali užtikrinti, kad UAB „Požeminės jungtys“ atsakingai ir apdairiai vykdytų darbus, kuriems Savivaldybė išdavė leidimą, nes darbų vykdymo koordinavimas nepriklauso Savivaldybės funkcijoms.
Atsakovė UAB „Požeminės jungtys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė Teikimo ir statybos rangos sutarties, sudarytos 2017 m. liepos 27 d. Nr. 905S-150727/10, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2016 m. liepos 12 d. išduoto leidimo kasti Nr. AK-1508/42/2016 pagrindu vykdė darbus nuo Polocko g. 17 iki Kreivojo skg. Kartu su leidimu kasti buvo parengta schema, pagal kurią buvo atliekami laikini kelio ženklinimai ir trumpalaikis duobės aptvėrimas. Vadovaujantis šia schema UAB „Požeminės jungtys“ organizavo saugų eismą šiame kelio ruože atitinkamai įrengdami kelio ženklus ir kitas saugos priemones, leidžiančias vairuotojui ar kitam eismo dalyviui pasirinkti saugų greitį ir išvengti kliūties. Nei viename iš byloje pateiktų įrodymų nėra užfiksuota, kur įvykio metu stovėjo ženklai, įspėjantys apie privalomai mažinamą greitį, kelio susiaurėjimą ir pan., kaip jie buvo išdėstyti teritorijoje ir kokie pažeidimai jiems buvo (ar nebuvo) padaryti. Iš vyriausiojo patrulio M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie įvykį pareigūnas Vilniaus apskrities VPK KPV viršininkui praneša, ne tai ką pareigūnas būtų užfiksavęs pats atvykęs į įvykio vietą, bet tai, ką pasakoja eismo įvykio dalyvis, kuris, beje šioje situacijoje, yra ir suinteresuotas asmuo. Tai yra nuo to, ar bus pripažinta, kad jis laikėsi greičio ribojimų ir kitų įspėjamų ženklų gali priklausyti jo paties atsakomybė dėl sugadintos transporto priemonės ir kilti administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl šio asmens paaiškinimai negali būti laikomi vieninteliu ir neginčijamu įrodymu dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės. Kaip nurodo vairuotojas, jo manymu, „duobę pamiršo aptverti darbuotojai, arba iš chuliganiškų paskatų ją patraukė ir pastatė ant šaligatvio“. Šis paaiškinimas, visų pirma patvirtina, kad ženklai buvo. Tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių, nei pats autoįvykio dalyvis, nei policijos pareigūnai, neužfiksavo jų būklės ir išsidėstymo teritorijoje. Šioje situacijoje yra galima ir kita versija, kad ženklus ant šaligatvio pastatė pats pažeidėjas. Ši prielaida yra lygiavertė vairuotojo daromai prielaidai apie kitų asmenų chuliganiškus veiksmus pašalinant ženklinimą ir nesant jokių kitų įrodymų byloje apie įvykio vietą, nei vienos iš šių versijų atmesti negalima.
Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimu dėl sutarties pakeitimo UAB „Grinda“ nebuvo perduotas Polocko gatvės, Vilniuje, valdymas. Nurodė, kad žala atsirado dėl vairuotojo nepakankamo atidumo, rūpestingumo vairuojant transporto priemonę tamsiu paros metu. Apskaičiuotos žalos dydis patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra įrodymų, kad remontas atliktas dėl eismo įvykio.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovės nepagrįstai teigia, kad vairuotojo B. A. paaiškinimai yra subjektyvūs ir todėl nepatikimi. Vairuotojas neturi jokio suinteresuotumo nurodyti neteisingą informaciją apie eismo įvykio aplinkybes. Ieškovės automobilio draudimo taisyklių Nr. 001 sąlygose III dalyje „Nuo ko nedraudžiame ir kokių nuostolių neatlyginame“ įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju nėra siejamas su vairuotojo kalte, išskyrus atvejį, kai žala padaroma tyčia. Vairuotojas neturėjo suinteresuotumo gauti draudimo išmoką, nes teisės į draudimo išmoką jis neturi – vairuotojas nebuvo automobilio savininkas, jis jį buvo gavęs naudoti patikėjimo teise iš darbdavio UAB „Amber Motors“ savo darbinių funkcijų (taksi paslaugos) vykdymui. Tamsiu paros metu kelio ženklai labai ryškiai atspindi automobilio žibintų šviesą, todėl labai mažai tikėtina, kad vairuotojas būtų jų nepastebėjęs ir ant jų užvažiavęs, jeigu įvykio metu jie būtų stovėję priešais duobę. Įvertinęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentus dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, ieškovas informuoja teismą, kad nepageidauja keisti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės į UAB „Grinda“, kadangi pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką aiškinant Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime nurodytos 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ nuostatas, UAB „Grinda“ nepripažintina Vilniaus mieto gatvių valdytoja.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad sutarties, t. y. prievolinės teisės pagrindu gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“, suteikiant teisę jai pačiai priimti sprendimus dėl valdomų objektų (tokia nuostata įtvirtinta susitarime Nr. A72-2191(3.1.36-UK). Iš eismo įvykio nuotraukų matyti, jog tuo metu buvo tamsus paros metas. Dėl šios priežasties svarstytina, ar iš tiesų automobilio sugadinimo nuotraukos buvo darytos iš karto po eismo įvykio. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad automobilis buvo remontuojamas ne iš karto po eismo įvykio, tačiau tik po daugiau nei dviejų mėnesių. Taigi, nėra galimybės įvertinti ieškinyje bei jo prieduose pateiktos informacijos. Dėl šių priežasčių manytina, kad ieškovas neįrodė visos patirtos žalos dydžio.
Atsakovė BTA Insurance Company SE, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad automobilio draudimo taisyklių Nr. 001 sąlygų III dalies „Nuo ko nedraudžiame ir kokių nuostolių neatlyginame“ 65 p. numatyta, kad draudimo išmoka nemokama, jei žala kilo dėl draudėjo, automobilio valdytojo ar šeimos narių tyčinių veiksmų. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu. Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi ir tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Vertinant kitokias nei nurodė vairuotojas įvykio aplinkybes – vairuotojas nepastebėjo duobės, paženklintos kelio ženklais, ir į ją įvažiavo – vairuotojo veiksmai neabejotinai būtų kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas, prilygintas tyčiai. O tai sudarytų pagrindą ieškovui nemokėti draudimo išmokos pagal aukščiau nurodytą automobilio draudimo taisyklių punktą. Konstatavus vairuotojo kaltę dėl įvykio - darbdavys įgytų teisę reikalauti iš darbuotojo nuostolių atlyginimo (darbuotojo materialinės atsakomybės kilimas). Priešingai nei teigia ieškovas, yra visos aplinkybės vairuotojo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių vertintini kaip subjektyvius, nepatikimus ir nepatvirtintus jokiais kitais įrodymais. Be to, UAB „Grinda“ išduotoje avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimo pažymoje nurodyta, kad 2016-08-17 04:55 val. Polocko g. ties namu Nr. 34 užfiksuoti važiuojamoje dalyje nuversti kelio ženklai Pranešėjas VPK), kas leidžia daryti išvadą, jog įvykio aplinkybės iš tiesų buvo kitokios, nei teigia ieškovas. Byloje nėra pateikta duomenų, jog transporto priemonės VW JETTA vairuotojas objektyviai negalėjo pamatyti kliūties bei išvengti žalos atsiradimo, vertinant faktines aplinkybes, jog Polocko g. ties 34 namu yra įrengtas gatvės apšvietimo stulpas, o kelyje buvo 2 metrų gylio duobė. Net ir darant prielaidą, jog kliūtis kelyje nebuvo pažymėta, vairuotojas, atsižvelgdamas į eismo sąlygas, privalėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, kliūtį kelyje pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Požeminės jungtys“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad vertinant vairuotojo paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami asmens – suinteresuoto bylos baigtimi ir todėl yra subjektyvūs. Taip pat ieškovas nurodo, kad „tamsiu paros metu kelio ženklai labai ryškiai atspindi automobilio žibintų šviesą, todėl labai mažai tikėtina, kad vairuotojas būtų jų nepastebėjęs ir ant jų užvažiavęs, jeigu įvykio metu jie būtų stovėję priešais duobę.“ Nors šiuo atveju pats ieškovas neatmeta kategoriškai galimybės, kad eismo įvykis galėjo įvykti ir dėl vairuotojo kaltės, nurodydamas, kad tokia tikimybė yra maža, atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Ne tik tamsiu paros metu, bet ir esant geram matomumui keliuose esant tinkamam jų ženklinimui kasdien įvyksta daugybė autoįvykių dėl vairuotojų kaltės. Tai gali būti nulemta saugaus greičio nesilaikymo, naudojimosi pašaliniais įrenginiais, kaip pavyzdžiui telefonu, planšete ir pan. Nesant pakankamai duomenų apie eismo įvykio vietą, ženklų išsidėstymą šiuo metu negalima atmesti versijos, kad autoįvykis galėjo įvykti dėl vairuotojo kaltės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad atsakovės neįrodė, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas vairuotojas.
Atsiliepimas
Atsakovių atstovai su ieškiniu nesutiko, rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Nurodė, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas vairuotojas, ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.
Liudytojas B. A. nurodė, kad eismo įvykio metu Polocko g. nebuvo apšviesta, jokių ženklų ar aptvėrimų nebuvo. Automobiliui buvo sugadinta važiuoklė, suveikė oro pagalvės. Už dviejų namų nuo eismo įvykio vietos buvo rastas aptvėrimo ženklas. Duobė užėmė visą vienos krypties važiuojamąją dalį ir dalį kitos važiuojamosios dalies.
Liudytojas D. M. nurodė, kad dirba UAB „Požeminės jungtys“ statybos darbų vadovu. Vykdant darbus ties Polocko gatve buvo iškasta duobė. Duobė buvo atverta segmentinėmis tvoromis, pažymėta kelio ženklais.
Šalies argumentai
L. M. Kutko nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Nurodė, kad prisimena eismo įvykio faktą, tačiau neprisimena įvykio aplinkybių, t.y. ar duobė buvo aptverta ir pažymėta. Nurodė, kad jei įvykio vietoje būtų kelio ženklai, jie būtų pažymėti eismo įvykio schemoje.
L. M. Jankelait nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių Nusikalstamų veikų tyrimų vyriausiuoju patruliu. Nurodė, kad tam tikri ženklai prie duobės buvo. Jei automobilis būtų kliudęs ir sugadinęs kelio ženklus, tai būtų pažymėta eismo įvykio schemoje ar tarnybiniame pranešime. Signalinių žibintų prie duobės neprisimena. Eismo įvykių registre nenurodyta, kad eismo įvykio metu atitvarai ar kelio ženklai būtų apgadinti; nurodyta, kad kelio apšvietimas neįjungtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatytas faktinės aplinkybės
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-12-29 atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ sudarė Darbų atliki sutartį Nr. A72-2919(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo nuo sutarties pasirašymo dienos 7 metų laikotarpiu atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos ir kiemų remonto bei priežiūros darbus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. J. 2016-08-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-17 04:45 val. gautas pranešimas, kad Polocko g. 34, Vilniuje, automobilis VW JETTA, valst. Nr. T14614, važiuodamas Polocko g., ties 34 namu, įvažiavo į duobę ir apgadino vairuojamą automobilį; atvykus į įvykio vietą, vairuotojas B. A. paaiškino, kad važiuodamas Polocko g., ties 34 namu, įvažiavo į duobę, kuri buvo iškasta vykdant vandentiekio darbus, ir apgadino vairuojamą automobilį; duobė (apie 2 m gylio) buvo neaptverta; duobę pamiršo aptverti darbuotojai, arba iš chuliganiškų paskatų ją patraukė ir pastatė ant šaligatvio. 2016-08-17 04:25 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio M. J. parengta Eismo įvykio vietos schema. UAB „Grinda“ dokumente „Avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimas 14Z01C“ nurodyta, kad 04:55 val. Vyriausiasis policijos komisariatas pranešė apie Polocko g. 34, važiuojamojoje dalyje nuverstus kelio ženklus; 05:25 val. nurodytu adresu nuversti ir išmėtyti kelio ženklai pastatyti į vietą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodytuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, ROIK: 07-16-9433600 nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio VW JETTA, valst. Nr. T14614, priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, važiuoklė, kairės pusės slenkstis, suveikė oro pagalvių sistema. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-08-19 nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600, nustačius, kad B. A. savo veiksmais nepažeidė tokių kelių eismų taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu, nesant eismo įvykio sudėties, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. 2016-08-17 paaiškinime B. A. nurodė, kad 2016-08-17 apie 4.30 val., vairuodamas automobilį VW JETTA, valst. Nr. T14614, Polocko gatvėje, per vėlai pastebėjo duobę, kuri buvo neaptverta, ir į ją įvažiavo. 2016-07-11 Transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. 00145375 patvirtina, kad transporto priemonė VW JETTA, valst. Nr. T14614, laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2017-07-12 buvo apdrausta ieškovės If P&C Insurance AS transporto priemonių draudimu. 2016-10-28 UAB „Rimtoma“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija RIM Nr. 0081661 8613,76 Eur sumai už automobilio VW JETTA, valst. Nr. T14614, remontą. 2016-11-07 mokėjimu ieškovė sumokėjo 8 613,76 Eur draudimo išmoką ieškovės draustą automobilį remontavusiai UAB „Rimtoma“. 2016-11-09 ieškovė su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama atlyginti 8 613,76 Eur žalą dėl 2016-08-17 įvykusio eismo įvykio. 2016-11-07 raštu, atsakydama į ieškovės 2016-11-09 prašymą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio – liepos mėn. Polocko gatvės asfaltbetonio dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją uždaru būdu pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas Polocko g. 17, Vilnius“, statybos užsakovas – UAB „Užupio krantinės“, buvo įrengiamos darbo duobės, perkasant asfaltbetonio dangą; vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Požeminės jungtys“ pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317. 2015-07-27 Tiekimo ir statybos rangos sutartimi Nr. 905S-15072 UAB „LitCon“, kaip užsakovas, susitarė su UAB „Požeminės jungtys“, kaip rangovu, kad UAB „Požeminės jungtys“ pagal UAB „LitCon“ pateiktą techninį projektą ir/ar darbo projektą savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atliks lauko inžinerinių tinklų įrengimo, lauko vandentiekio, lauko buitinės kanalizacijos, lauko lietaus kanalizacijos, sklype ir už sklypo ribų įrengimo darbus objekte „Daugiabučių gyvenamųjų namų „Užupio krantinės“ Polocko g. 17, Vilniuje, komplekso statyba“ ir parengti šios darbų dalies darbo projektą; UAB „Požeminės jungtys“ taip pat įsipareigojo užtikrinti statybvietei gretimos aplinkos apsaugą ir greta esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. 2016-07-12 Vilniaus miesto savivaldybės leidime kasti Nr. AJK-1508/42/2016 nurodyta, kad rangovui UAB „Požeminės jungtys“ leidžiama atlikti žemės kasimo darbus teritorijoje nuo Polocko g. 17 iki Kreivojo skg., nurodant, kad darbus atliekant eismas bus apribotas pagal Transporto apribojimo schemą Nr. 297/2016. 297/2016 Transporto ribojimo schemoje pateikti brėžiniai, kokių išmatavimų, kokiu atstumu ir kokie kelio ženklai, signaliniai žibintai, kitos įspėjimo/apsaugos priemonės turi būti pastatytos tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas UAB „Požeminės jungtys“ atliekant darbus pagal leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016. Prie kartu su leidimu kasti pateiktos atmintinės nurodyta, kad rangovas privalo prižiūrėti statybvietę ir įvažiavimo į ją kelius. 2016-11-21 ieškovė su prašymu kreipėsi į atsakovę UAB „Požeminės jungtys“, prašydama atlyginti 8 613,76 Eur žalą dėl 2016-08-17 įvykusio eismo įvykio. 2017-06-29 raštu BTA „Baltic Insurance Company“ kreipėsi į UAB „Požeminės jungtys“ ir ieškovę, nurodė, kad BTA buvo apdraudusi draudėjo UAB „Požeminės jungtys“ civilinę atsakomybę, šiam vykdant apdraustą veiklą pagal draudimo sutartį BCAD 014272 su besąlygine 1 450,00 Eur išskaita; pretenzijoje pateikti įrodymai nepatvirtina UAB „Požeminės jungtys“ kaltės už kilusią žalą; pretenzija yra nepagrįsta, todėl draudimo išmoka nebus mokama. Bendrosios civilinės atsakomybės draudime, poliso Nr. BCAD014272, nurodyta, kad AAS „Baltic Insurance Company“ filialas laikotarpiui nuo 2016-06-01 iki 2017-05-13 apdraudė UAB „Požeminės jungtys“ veiklos (inžinerinių tinklų klojimas, įrengimas, remontas, renovacija, vamzdynų renovacija, TAIFUN kalimo mašinų nuoma) civilinę atsakomybę 45 000,00 Eur sumai (besąlyginė išskaita kiekvienam draudžiamajam įvykiui – 1 450,00 Eur).
1. Dėl eismo įvykio aplinkybių
Ieškovė nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad Polocko g., ties 34 namu UAB „Požeminės jungtys“ iškasta duobė nebuvo tinkamai aptverta, pažymėta, apšviesta, dėl ko automobilio VW JETTA, valst. Nr. T14614, vairuotojas B. A., duobės nespėjo išvengti ir į ją įvažiavo. Atsakovių teigimu, duobė buvo tinkama pažymėta, apšviesta, aptverta, vairuotojas turėjo galimybę ją laiku pastebėti ir jos išvengti.
Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016-08-17 eismo įvykis kilo apie 04:30 val., t.y. tamsiu paros metu. Iš į bylą pateiktų nuotraukų, darytų tamsiu paros metu po eismo įvykio matyti, kad nuotraukose užfiksuotą gatvės ruožą apšviečia vienas žibintas, gatvės vieta, kurioje iškasta duobė, neapšviesta. 2016-08-17 paaiškinime bei teismo posėdžio metu automobilio vairuotojas B. A. nurodė, kad duobė buvo nepašviesta, neaptverta ir jokiais ženklais nepažymėta. 2016-08-17 M. J. 2016-08-17 tarnybiniame pranešime nenurodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą joje būtų stovėję kelio ženklai ir/ar duobė būtų aptverta. 2016-08-17 Eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys, kad duobės, į kurią įvažiavo B. A., plotis – 3,8 m, važiuojamosios dalies plotis – 7,3 m; schemoje nepažymėta jokių kelio ženklų, signalinių žibintų, duobės aptvėrimo elementų. Teismo posėdžio metu M. J. nurodė, kad jei automobilis būtų kliudęs ir sugadinęs kelio ženklus, tai būtų pažymėta eismo įvykio schemoje ar tarnybiniame pranešime; signalinių žibintų prie duobės neprisimena. Eismo įvykių registre nenurodyta, kad eismo įvykio metu atitvarai ar kelio ženklai būtų apgadinti; nurodyta, kad kelio apšvietimas neįjungtas. Iš eismo įvykio dieną ir po eismo įvykio darytų nuotraukų nematyti, kad automobilio išorė būtų ženkliai apgadinta, t.y. kad būtų matyti apgadinimų, patirtų atsitrenkiant į kelio ženklus, signalinius žibintus, aptvėrimo elementus, žymės. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti faktai, kad eismo įvykio metu kelio vieta, kurioje buvo duobė, buvo apšviesta, kad duobė buvo aptverta, buvo pastatyti apie kliūtį įspėjantys kelio ženklai, signaliniai žibintai. (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, nesant byloje priešingų įrodymų, leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2016-08-17 įvykusio eismo įvykio metu duobė nebuvo apšviesta, aptverta, pažymėta kelio ženklais, signaliniais žibintais.
Atsakovių manymu, ženklų buvimo faktą patvirtina UAB „Grinda“ dokumente „Avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimas 14Z01C“ nurodyti duomenys, kad 04:55 val. Vyriausiasis policijos komisariatas pranešė apie Polocko g. 34, važiuojamojoje dalyje nuverstus kelio ženklus; 05:25 val. nurodytu adresu nuversti ir išmėtyti kelio ženklai pastatyti į vietą. Pažymėtina, kad jokių domenų, patvirtinančių, kad nurodyti ženklai buvo nuversti kelio atkarpoje, esančioje prieš duobę, byloje nėra. Teismo posėdžio metu B. A. nurodė, kad po eismo įvykio, atvykus policijos pareigūnams, už dviejų namų nuo eismo įvykio vietos buvo rastas aptvėrimo ženklas. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu kelių patruliai, kurie 2016-08-17 buvo atvykę užfiksuoti eismo įvykio, neneigė. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytas dokumentas savaime nepatvirtina, kad eismo įvykio metu kelio ženklai buvo pastatyti netoli duobės tokiu būdu, kad apie ją tinkamai įspėtų.
Atsakovės tik deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad vairuotojas turėjo galimybę duobę pamatyti iš anksto ir sustabdyti vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad duobės plotis buvo 3,8 m., taigi ji užėmė daugiau nei pusę važiuojamosios dalies (kurios plotis 7,3 m). Byloje esančiais duomenimis taip pat neįrodyta, kad vieta, kurioje buvo duobė, buvo apšviesta, kad duobė buvo aptverta, buvo pastatyti apie kliūtį įspėjantys kelio ženklai, signaliniai žibintai, t.y. kad buvo sudarytos sąlygos vairuotojui duobę pastebėti iš anksto ir jos išvengti. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-08-19 nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600, nustatyta kad B. A. savo veiksmais nepažeidė tokių kelių eismų taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu, taigi nurodytas dokumentas taip pat nepatvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl vairuotojo kaltės.
2. Dėl Polocko gatvės valdytojo eismo įvykio metu
Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) ), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).
Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, suformulavo aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Nagrinėjamu atveju, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog ji sutarties pagrindu perdavė Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (tarp jų ir Polocko gatvę) valdyti trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, todėl trečiasis asmuo UAB „Grinda“ laikytinas faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.
Remiantis tarp trečiojo asmens UAB „Grinda“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2011-12-29 sudarytos Sutarties 1 punktu, rangovas UAB „Grinda“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, pagal atsakovės užsakymą (sutarties 3.3). 2012-05-07 Susitarimu UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti atsakovę. Trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų būklės (sutarties 3.3.6 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, susitarimo nuostata, kurioje numatyta, jog trečiasis asmuo laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, nepagrindžia gatvės perdavimo trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti, kadangi kiti sutarties punktai patvirtina, jog trečiasis asmuo įsipareigojo veikti pagal užsakovo (t. y. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus. 4.1.1 punktu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus, o susitarimu trečiasis asmuo įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą.
Aptariamos sutarties ir susitarimo nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui (trečiajam asmeniui UAB „Grinda“) neperėjo, kadangi trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, o privalėjo veikti pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių. Tokiu būdu atsakovės ir trečiojo asmens sutartyje aptariamas būtent techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, kuriuos trečiasis asmuo atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą (atsakovei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų). Remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, teismas sprendžia, jog atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi ir susitarimu Polocko gatvės valdymas rangovui trečiajam asmeniui nebuvo perduotas, todėl dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas, t.y. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė.
Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo UAB „Grinda“ ir atsakovė Vilniaus miesto susitarimu susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Teismas sprendžia, jog tokiu būdu sutarties šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė.
Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą.
Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu, kai įvyko eismo įvykis (2016-08-17) Polocko gatvėje, Vilniuje, kasimo darbus 2015-07-27 Tiekimo ir statybos rangos sutarties Nr. 905S-15072 pagrindu atliko atsakovė UAB „Požeminės jungtys“. Šios aplinkybės neginčija nei ieškovė, nei atsakovės, nei trečiasis asmuo. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad 2016-08-17 eismo įvykio metu atsakovė UAB „Požeminės jungtys“ buvo Polocko gatve atliekamų kasimo ir statybos darbų rangovu, atliko gatvėje kasimo darbus.
4.1. Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės deliktinės civilinės atsakomybės
Kaip minėta, CK 6.266 straipsniui taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį.
Nagrinėjamu atveju, Polocko gatvės valdymo faktas yra nustatytas, šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad nurodytą gatvę valdo Vilniaus miesto savivaldybė.
Ieškovė nurodė, kad dėl Polocko gatvės valdytojo netinkamos priežiūros 2016-08-17 buvo apgadinta transporto priemonė VW JETTA, valst. Nr. T14614, už kurios remontą ieškovė, kaip transporto priemonės draudikė, išmokėjo draudimo išmoką, patyrė 8 613,76 Eur nuostolių.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad 2016-08-17 įvykusio eismo įvykio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės valdomojoje Polocko gatvėje ties 34 namu kelyje buvo iškasta duobė, kuri nebuvo tinkamai apsaugota, apšviesta, aptverta, pažymėta kelio ženklais, signaliniais žibintais, taigi minėtas Polocko gatvės ruožas dėl atsakovės, kaip gatvės valdytojos, neveikimo, buvo su trūkumais. Būtent dėl šio gatvės ruožo trūkumo B. A. vairuojamas automobilis, nesant protingų galimybių iš anksto pastebėti kliūties ir jos išvengti, įvažiavo į duobę. Dėl įvažiavimo į duobę metu patirtų apgadinimų ieškovė pagal automobilį remontavusios UAB „Rimtoma“ 2016-10-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija RIM Nr. 0081661 2016-11-07 mokėjimu išmokėjo už automobilio remontą 8 613,76 Eur draudimo išmoką.
Remiantis išdėstytu, nustatytos visos būtinosios atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė preziumuojama) (CK 6.246-6.250 str.).
4.2. Dėl atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ deliktinės civilinės atsakomybės
CK 6.263 straipsniui taikyti nustatytini žalą sukėlusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Požeminės jungtys“ 2015-07-27 Tiekimo ir statybos rangos sutartimi Nr. 905S-15072, sudaryta su UAB „LitCon“, įsipareigojo užtikrinti statybvietei gretimos aplinkos apsaugą ir greta esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Atsakovei UAB „Požeminės jungtys“ 2016-07-12 Vilniaus miesto savivaldybės išduotame leidime kasti Nr. AJK-1508/42/2016 nurodyta, kad atliekant darbus Polocko gatvėje, eismas bus apribotas pagal Transporto apribojimo schemą Nr. 297/2016; 297/2016 Transporto ribojimo schemoje buvo pateikti brėžiniai, kokių išmatavimų, kokiu atstumu ir kokie kelio ženklai turi būti pastatyti tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas UAB „Požeminės jungtys“ atliekant darbus pagal leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016; prie kartu su leidimu kasti pateiktos atmintinės nurodyta, kad rangovas privalo prižiūrėti statybvietę ir įvažiavimo į ją kelius.
Teismas šiame sprendime konstatavo, kad 2016-08-17 įvykusio eismo įvykio metu duobė nebuvo apšviesta, aptverta, pažymėta kelio ženklais, signaliniais žibintais. Tokiu būdu atsakovė, neužtikrindama statybvietės ruožo priežiūros ir saugumo, neužtikrindama kelio ženklų, signalinių žibintų, tinkamo pastatymo, duobės aptvėrimo atliko neteisėtus veiksmus. Būtent dėl aukščiau apibūdinto UAB „Požeminės jungtys“ neveikimo B. A. vairuojamas automobilis, nesant protingų galimybių iš anksto pastebėti kliūties ir jos išvengti, įvažiavo į duobė. Dėl įvažiavimo į duobę metu patirtų apgadinimų ieškovė pagal automobilį remontavusios UAB „Rimtoma“ 2016-10-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija RIM Nr. 0081661 2016-11-07 mokėjimu išmokėjo už automobilio remontą 8 613,76 Eur draudimo išmoką.
Remiantis išdėstytu, nustatytos visos būtinosios atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė preziumuojama) (CK 6.246-6.250 str.).
5.1. Dėl atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Požeminės jungtys“ prievolės solidarumo
Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala kilo tiek dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neužtikrinant jos valdomos gatvėje esančio kelio, kuris eismo įvykio metu buvo su trūkumais, saugumo, tiek dėl atsakovės UAB „Požeminės jungtis“ veiksmų neužtikrinant kelio ženklų, signalinių žibintų, tinkamo pastatymo, duobės aptvėrimo. Kadangi žala kilo dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ veiksmų, pripažintina kad jas sieja solidarioji prievolė atlyginti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą.
5.2. Dėl atsakovių UAB „Požeminės jungtys“ ir „BTA Insurance Company“ prievolės solidarumo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015).
Kadangi eismo įvykio metu „BTA Insurance Company SE“ buvo apdraudusi UAB „Požeminės jungtys“ veiklą (inžinerinių tinklų klojimas, įrengimas, remontas, renovacija, vamzdynų renovacija, TAIFUN kalimo mašinų nuoma), tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje buvo susitarta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjui (UAB „Požeminės jungtys“) pagal įstatymus kyla civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos (draudimo sutarties 3.1.4 p.), ir šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad egzistuoja visos atsakovės būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, UAB „Požeminės jungtys“ ir „BTA Insurance Company“ laikytinos solidariai atsakingomis ieškovei už padarytą žalą eismo įvykio metu.
6. Dėl ieškinio reikalavimų
Ieškovė prašo priteisti: 1) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ 7 163,76 Eur žalos atlyginimo; 2) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Požeminės jungtys“ 1 450,00 Eur žalos atlyginimo; 3) iš BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ - 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iš Vilniaus miesto savivaldybės - 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ – bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Požeminės jungtys“ atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė, kaip sugadinto automobilio draudikė, patyrė 8 613,76 Eur žalos, taigi nustatyta, kad atsakovės yra atsakingos ieškovei už padarytą žalą.
Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Kadangi nustatyta, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Požeminės jungtys“ ir BTA Insurance Company SE yra solidariai atsakingos prieš ieškovę, ir ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visos ar kelios atsakovės bendrai, tiek bet kuri iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, ieškovės materialieji reikalavimai tenkintini priteisiant: 1) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ 7 163,76 Eur žalos atlyginimo; 2) solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Požeminės jungtys“ 1 450,00 Eur žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimis, 6.210 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovių BTA Insurance Company SE, UAB „Požeminės jungtys“ – 6 proc. dydžio, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės – 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės BTA Insurance Company SE ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo iš šios atsakovės priteistos 7 163,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo iš šios atsakovės priteistos 8 643,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo iš šios atsakovės priteistos 8 613,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio l dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo sprendimu ieškinys patenkintas visiškai.
Už ieškinio pareiškimą teismui ieškovė sumokėjo 194,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 724,00 išlaidų už teisines paslaugas, t.y. patyrė iš viso 918,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios jos naudai lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovių, t.y. iš kiekvienos atsakovės – po 306,00 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 188710061, BTA Insurance Company SE, j.a.k. 40003159840, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, UAB „Požeminės jungtys“, j.a.k. 123403470, 7 163,76 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus, 76 ct) žalos atlyginimo ieškovės If P&C Insurance AS, j.a.k. 10100168, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 188710061, j.a.k. UAB „Požeminės jungtys“, j.a.k. 123403470, 1 450,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) žalos atlyginimo ieškovės If P&C Insurance AS, j.a.k. 10100168, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai.
Priteisti iš atsakovės BTA Insurance Company SE, j.a.k. 40003159840, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 7 163,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės If P&C Insurance AS, j.a.k. 10100168, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 188710061, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 8 613,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės If P&C Insurance AS, j.a.k. 10100168, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Požeminės konstrukcijos“, j.a.k. 123403470, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 8 613,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės If P&C Insurance AS, j.a.k. 10100168, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 188710061, BTA Insurance Company SE, j.a.k. 40003159840, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, UAB „Požeminės jungtys“, j.a.k. 123403470, 918,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovės – po 306,00 Eur ieškovės If P&C Insurance AS, j.a.k. 10100168, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.