Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2053-937/2021 dėl bylos sustabdymo pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, E. Č., uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. V.-Č., akcinei bendrovei (toliau ir AB) „A. G.“, valstybės įmonei (toliau ir VĮ) „Registrų centras“, S. Č. (S. Č.) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-07-09 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-07-09 išdavė Statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę statytojai E. Č. statyti neypatingą gyvenamosios paskirties statinį, pagal projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) parengtą statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (duomenys neskelbtini), 2019 m. Nurodė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog statytoja su 2019-06-28 prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Teigė, kad ginčo statinys patenka į AB „A. G.“ valdomo magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, tačiau magistralinio dujotiekio savininko AB „A. G.“ privalomas rašytinis pritarimas projektui nebuvo pateiktas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo pritarti projektui ir negalėjo būti išduotas Statybos leidimas, todėl panaikinus Statybos leidimą, naikintinos ir kilusios pasekmės - išduotos pažymos bei atlikti statybos darbai.

2. Prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-07-09 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2019-09-16 pažymos ,,Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galiojimą; įpareigoti atsakovę E. Č. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto vienbučio gyvenamojo namo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo; įpareigoti atsakovę E. Č. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti E. Č. per 6 mėnesius (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) lėšomis nugriauti statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad E. Č. nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinių, t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę Inspekcija E. Č. lėšomis; pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie bylos, susijusios su nekilnojamuoju daiktu – vienbučiu gyvenamuoju namu, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iškėlimą.

3. Atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo S. Č. 2021-09-09 teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą iki bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypų (kadastro) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (ne)patvirtinimo bei priimtas sprendimas dėl detaliojo plano korektūros (ne)patvirtinimo, ne ilgiau kaip iki 2022-06-09. Nurodė, kad teismui nesutikus stabdyti bylos nurodytu pagrindu, civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2160-1097/2021.

4. Nurodė, kad tiek dėl sklypų sujungimo, tiek dėl detaliojo plano korektūros rengimo yra imtasi aktyvių realių veiksmų, inicijuota administracinė procedūra. Be to, nurodė, kad teisme nagrinėjamos dvi bylos ir jei teismas abiejose bylose panaikintų statybos leidimus, bylas nagrinėjant vienu metu, negalėtų būti sudarytos galimybės įteisinti abiejų pastatų. Tvirtino, kad vieno iš pastatų nelikus, kito įteisinimui atsirastų galimybė, nes bendras pastatų, skirtų būti žmonėms, skaičius neviršytų 10. Tuo tarpu vieną iš bylų sustabdžius iki kol būtų išnagrinėta kita civilinė byla ir nesustabdytoje byloje priėmus sprendimą naikinti statybos leidimą ir griauti pastatą ar, pvz., šalims sudarius taikos sutartį, pagal kurią vienas iš pastatų būtų perprojektuotas į pastatą neskirtą žmonėms būti, sustabdytoje byloje atsirastų galimybė įteisinti pastatą ir išvengti jo griovimo, nes bendras ginčo teritorijoje esančių žmonėms būti skirtų pastatų skaičius neviršytų 10 pastatų. Teigė, kad tik išnagrinėjus kitą bylą bus aišku, kiek žmonėms būti skirtų pastatų ginčo teritorijoje yra, o ši aplinkybė yra esminė teismui sprendžiant dėl galimybės įteisinti statybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-23 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-2053-937/2021 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2160-1097/2021 ir įsiteisės teismo sprendimas.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad inicijuota administracinė procedūra yra svarbi taikos sutarties sudarymo ir reikalavimo pašalinti padarinius (nugriauti pastatą) kontekste, tačiau tai nėra kliūtis nagrinėti teisme civilinę bylą pagal pareikštą reikalavimą. Pažymėjo, kad teisės aktai suteikia teismui teisę nustatyti terminus įteisinti statinius, kas ir siekiama administracine procedūra. Nurodė, kad galimybė ateityje sudaryti taikos sutartį negali lemti bylos stabdymo, nes tai pažeistų proceso operatyvumo principą. Darė išvadą, kad tenkinti prašymą stabdyti bylą iki pasibaigs administracinės procedūros, nėra pagrindo.

7. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2160-1097/202 sprendžiama pripažinimo negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-05-19 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto dėl kito atsakovei priklausančio ir šalimais esančio namo statinio. Nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas negavus AB „A. G.“ pritarimo ginčo statinių techniniams projektams, o ginčo teritorijoje pagal jai taikytiną specialų reguliavimą gali būti pastatyta 10 žmonėms būti skirtų pastatų, nors šiuo metu yra faktiškai pastatyta/statybos leidimais leista statyti 11 žmonėms būti skirtų pastatų.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo teritorijoje šiuo metu yra 11 statinių. Nurodė, kad atsakovė, nagrinėjamoje byloje, ginčo pastatą nurodė kaip prioritetinį (siekiamą išsaugoti), nes kitoje byloje, priėmus jai nepalankų sprendimą, teritorijoje išliktų leistinas skirtų būti žmonėms pastatų skaičius. Teismas darė išvadą, kad bylos yra susijusios ir nagrinėjamos bylos negalima nagrinėti kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2160-1097/2021 ir įsiteisės teismo sprendimas joje (CPK 163 straipsnio 1dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2053-937/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

10. Teigia, kad teismas nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad civilinės bylos nagrinėjimas pagal Inspekcijos pateiktą ieškinį yra negalimas. Be to, teismas nenurodė, kaip priimtas vienoks ar kitoks teismo procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje paveiks sprendimo priėmimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tvirtina, kad nutartis neteisėta, nes teismas nenustatė kuo nagrinėjama byla yra svarbesnė už civilinę bylą Nr. e2-2160-1097/2021 ir tik dėl atsakovės siekio suteikti pirmenybę ginčo pastato išsaugojimui sprendė, kad šią bylą reikalinga sustabdyti.

11. Nurodo, kad įstatymai suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti dėl padarinių šalinimo būdo, t.y. teismui nustatant terminus administracinėms procedūroms atlikti tiek statinio įteisinimo, tiek statinio griovimo atveju. Be to, Statybos įstatymo 33 straipsnio normų taikymas nagrinėjamoje byloje savaime nereiškia, kad ginčijamo statybos leidimo panaikinimo atveju atsakovė teismo automatiškai būtų įpareigota griauti ginčo pastatą. Teigia, kad šios bylos išnagrinėjimas, laikantis proceso taisyklių, užtikrintų efektyvų, rezultatyvų ir operatyvų statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimą pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio reikalavimus, jei teismas nustatytų, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

12. Tvirtina, kad, įvertinus abiejų civilinių bylų dalyką bei reikalavimus, prejudicinis ryšys tarp minėtų bylų, kuris būtų imperatyvus pagrindas sustabdyti civilinę bylą, neįžvelgtinas.

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą atmesti.

14. Nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, jog tik išnagrinėjus kitą bylą bus aišku, kiek žmonėms būti skirtų pastatų ginčo teritorijoje yra, o ši aplinkybė yra esminė teismui sprendžiant dėl galimybės įteisinti statybą. Teigia, kad bylos sustabdymas atitinka vieną iš svarbiausių civilinio proceso tikslų, t. y., ginčą išspręsti taikiai.

15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo S. Č. prašo nutartį palikti nepakeistą.

16. Nurodo, kad ryšys tarp bylų, kuris reikalauja vienos iš jų sustabdymo, pasireiškia tuo, kad nagrinėjant abi bylas paraleliai teismas yra ribojamas spręsti dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, o taip pat egzistuoja priešingų sprendimų analogiškose situacijose priėmimo grėsmė.

17. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas gali leisti įteisinti statybą, kad tai yra alternatyva bylos sustabdymui. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar nustatyti terminą statybos įteisinimui, vertina ar apskritai tai įmanoma padaryti. Tuo tarpu žmonėms būti skirtų pastatų skaičius ginčo teritorijoje yra esminė aplinkybė, kurią teismas vertintų spręsdamas dėl padarinių šalinimo. Tvirtina, kad ši aplinkybė gali būti nustatyta tik tuo atveju, jeigu iki tol kitoje analogiškose byloje jau bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

18. Pažymi, kad nagrinėjamai bylai prioriteto suteikimas yra logiškas, protingas, teisingas, o sustabdymas nelaikytinas proceso operatyvumo principo pažeidimu.

19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti.

20. Nurodo, kad sutinka su nutartyje išdėstytais argumentais, jog atsakovė E. Č. nagrinėjamoje byloje ginčo pastatą nurodė kaip prioritetinį (siekiamą išsaugoti), nes kitoje byloje priėmus jai nepalankų sprendimą, teritorijoje išliktų leistinas skirtų būti žmonėms pastatų skaičius. Akcentuoja, kad bylos yra susijusios ir nagrinėjamos bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita byla, todėl teismas teisėtai sustabdė nagrinėjamą bylą.

21. Pažymi, kad atsakovė E. Č. yra pradėjusi atlikti administracines procedūras (tiek dėl sklypų sujungimo, tiek dėl detaliojo plano korektūros rengimo) ir į bylą pateikti dokumentai patvirtina šį faktą. Nurodo, kad atsakovė nesiekia proceso vilkinimo, o pasibaigus administracinėms procedūroms paaiškės, ar ginčo pastatai (ar vienas iš jų) gali būti įteisinti. Teigia, kad atskiruoju skundu ieškovė nepaneigė nutartyje išdėstytų aplinkybių, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-2053-937/2021 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2160-1097/2021 ir įsiteisės teismo sprendimas joje, konstatavęs, kad tarp civilinės bylos Nr. e2-2053-937/2021 ir teisinio rezultato nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2160-1097/2021 yra prejudicinis teisinis ryšys, t. y. nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą šioje civilinėje byloje.

25. Apeliantė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2160-1097/2021 sprendžiami klausimai iš esmės nėra susiję su sustabdytoje civilinėje byloje sprendžiamais klausimais, be to, teisiškai reikšmingus faktus šioje byloje gali nusistatyti pats teismas.

26. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to Civilinio proceso kodekso nuostatos griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).

27. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą.

28. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2010; Nr. 3K-3-424/2012; Nr. e3K-3-51-695/2017 ir kt.).

29. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

30. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-2053-937/2021 ir Nr. e2-2053-937/2021 yra pareiškusi reikalavimus dėl statybos leidimų panaikinimo bei įpareigojimo ištaisyti trūkumus statant pastatus ginčo teritorijoje - magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, atsakovei E. Č. nuosavybės teise priklausančiuose dviejuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, teritorijoje, kurioje yra pastatyti ginčo statiniai, gali būti pastatyta 10 žmonėms būti skirtų pastatų, tačiau šiuo metu šioje teritorijoje jau yra pastatyti ir išduoti statybos leidimai 11 pastatų. Į šį skaičių patenka ir ginčo pastatai dėl kurių nagrinėjamos minėtos civilinės bylos. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą nustatytoje teritorijoje pastatų yra daugiau nei leistina ir ginčai vyksta dėl dviejų atsakovės pastatų. Tuo atveju, jei vienas iš pastatų būtų nugriautas arba jeigu vienas iš šių pastatų nebūtų žmonėms būti skirtu pastatu, bendras žmonėms būti skirtų pastatų ginčo teritorijoje skaičius neviršytų leistino skaičiaus (10) ir tokiu atveju atsirastų teisinė galimybė vieną ar abu ginčo pastatus įteisinti.

31. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė E. Č. yra pradėjusi administracines procedūras (tiek dėl sklypų sujungimo, tiek dėl detaliojo plano korektūros rengimo) ir šios administracinės procedūros nėra baigtos. Atsakovės inicijuotos administracinės procedūros yra reikšmingos sprendžiant ginčą ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitoje civilinėje byloje, t.y. sprendžiant ginčą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Tokiu atveju išsprendus ginčą dėl minėto pastato teisėtumo, susiklostytų kitokia teisinė bei faktinė situacija sprendžiant ginčą dėl pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuri neabejotinai turėtų įtakos vertinant ieškovės reikalavimus bei objektyviam ir visapusiškam šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-2160-1097/2021 bus aišku, kiek žmonėms skirtų pastatų ginčo teritorijoje yra. Konstatuotina, kad minėta aplinkybė yra esminė teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismui nagrinėjant ginčą šioje byloje, ypač svarbus faktinės situacijos vertinimas ginčo teritorijoje, kas įmanoma tik išsprendus kitą civilinę bylą.

32. Įvertinus, kad ginčo teritorijoje skirtų būti žmonėms pastatų skaičius negali viršyti 10, tai, kad kitoje byloje sprendžiamas klausimas dėl statybos leidimo, išduoto kitam atsakovei priklausančio pastato statybai, o atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčo pastatą nurodė kaip prioritetinį (siekiamą išsaugoti), konstatuotina, kad civilinės bylos yra susijusios ir nagrinėjamos bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2160-1097/2021. Be to, sustabdžius šios bylos nagrinėjimą būtų išvengta skirtingos teismų praktikos dėl analogiškos situacijos bei su ja susijusio teisinio reglamentavimo taikymo ir aiškinimo formavimo rizikos.

33. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad atsakovė siektų vilkinti bylos procesą, priešingai - atsakovės E. Č. yra pradėjusi administracines procedūras (tiek dėl sklypų sujungimo, tiek dėl detaliojo plano korektūros rengimo); yra pateikusi ieškovei siūlymus dėl taikaus ginčo išsprendimo. Apeliantės argumentai dėl proceso operatyvumo principo pažeidimo atmestini, nes teismo priimta nutartis yra reikšminga teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui, nagrinėjamos bylos sustabdymas nelaikytinas proceso operatyvumo principo pažeidimu. Be to, bylos sustabdymas atitinka ir prioritetinį civilinio proceso tikslą ginčą išspręsti taikiai. Atsakovės pasirinktas bei teismo nutartyje nurodytas kaip prioritetinis (siekiamas išsaugoti) ginčo pastatas, neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek šios civilinės bylos, tiek civilinės bylos Nr. e2-2160-1097/2021 ginčo dalyką, kiekvienoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, šalių argumentus, darė pagrįstą išvadą, kad civilinė byla turi būti privalomai sustabdyta iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2160-1097/2021. Konstatuotina, kad minėtoje byloje teismo padarytos išvados bus reikšmingos ir turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, nes civilinėje byloje Nr. e2-2160-1097/2021 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, o šią bylą nagrinėjantis teismas negali pats tų faktų nustatyti.

35. Dėl paminėto, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutartį keisti ar ją naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Kadangi teismas priėmė pagrįstą nutartį dėl kitų atskirame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.