Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1007-460/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
2A-1007-460/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės ,,Minijos nafta“
Advokatai
Vilmantas Ančiukaitis, Gintaras Aleknavičius
Civilinė byla Nr. 2A-1007-460/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00755-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,dalyvaujant ieškovui S. K., ieškovo S. K. atstovui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

atsakovės Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės ,,Minijos nafta“ atstovams Daivai Zubytei ir advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Minijos nafta“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Klaipėdos apylinkės teisme pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 4162,54 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2007 spalio 26 d. iš Lietuvos ir Danijos UAB ,,Minijos nafta“ (toliau – atsakovė) vyr. energetiko P. T. sužinojo (paskambino telefonu), kad per ieškovo 19,05 ha miško sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):114, esantį (duomenys neskelbtini), eina 10 kV elektros oro linija (toliau – Linija) ir dėl jos saugumo būtina išgenėti medžių šakas. Ieškovo 19,05 ha sklype buvo nustatyta elektros oro linijos apsaugos zona – 15 arų (0,15 ha). 2007-10-27 apžiūrėjęs Liniją, ieškovas nuvyko pas atsakovės atsakingą darbuotoją B. R., kuris nurodė, kad Linijos apsaugos zonai reikia iškirsti 19,05 ha sklype ne 15 arų plotą, o 76 arų. Ieškovui kilo įtarimas dėl nutiestos Linijos teisėtumo, todėl 2010-04-06 ieškovas pateikė ieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teismui dėl Linijos priverstinio iškėlimo iš ieškovo žemės sklypo ir prašė taikyti miškui laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė 2016 m. liepos mėnesį Liniją iš ieškovo 19,05 ha sklypo iškėlė, palikdama nuniokotą, sujauktą 21 m pločio ir 409 m ilgio juostą, sudarančią 85,88 aro plotą. Kadangi atsakovė Liniją iškėlė, todėl anksčiau nurodyta civilinė bylą buvo nutraukta. Ieškovas prašė atsakovės gera valia susilaikyti nuo miško kirtimo, kol ieškinys bus išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, tačiau atsakovė tartis dėl Linijos iškėlimo atsisakė, o 2011 m. balandžio 22 d. atsiuntė pranešimą, kad ieškovo 19,05 ha miško sklype atsakovė 2011-04-21 iškirto medžius, augusius po jos elektros oro linija, taip sudarydama apsaugos zoną (85,88 aro). Ieškovas, nuvykęs su liudytojais V. P. ir D. V. į mišką, pastebėjo iškirstas pušis ir beržus, augusius aplink Liniją, t. y. 21 m pločio ir 409 m ilgio juostą, sudarančią 85,88 aro plotą. Medžiai juostoje buvo iškirsti plynai, nepaliekant net mažiausių berželių ir pušaičių. Iškirstus medžius, gulinčius juostoje, nufotografavo ir su liudytojais suskaičiavo. Buvo nupjauti 2698 vnt. pušų: 1992 vnt. šių medžių buvo apie 10–25 cm storio, 690 vnt. medžių apie 5–10 cm storio ir 16 vnt. pušaičių visiškai mažų, iki 5 cm storio. Buvo nupjauti 1023 vnt. beržų, kurių storis buvo apie 10–25 cm. Atsakovė, iškirtusi ieškovo 19,05 ha miške 2698 vnt. pušų ir 1023 vnt. beržų (85,88 aro plotą), padarė didelę materialinę žalą, kurią turi atlyginti. Nuo 2011-04-21 medžių kamienai, gulintys ant žemės, apipuvo, o kirtime priaugo beverčių karklų bei kitokių krūmų. VĮ Šilutės miškų urėdijos specialistai, apžiūrėję 85,88 aro plotą, nurodė šį plotą išvalyti pašalinant gulinčius apipuvusius medžių kamienus, kelmus, iškirsti krūmus, suarti specialiu plūgu ir apsodinti berželiais.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovei priklausanti 10 kV elektros oro linija buvo nutiesta valstybei priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje nebuvo miško. Šiai elektros oro linijai teisės aktai numatė apsaugos zonas po 10 m į abi puses nuo elektros oro linijos. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-08-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-261-660/2010. Atsakovė, kaip 10 kV elektros oro linijos savininkė, buvo atsakinga už saugų šios linijos eksploatavimą. Ieškovui, įgijusiam žemės sklypą su jame esančia 10 kV elektros oro linija, vadovaujantis teisės aktais buvo draudžiama auginti mišką neturint raštiško elektros liniją eksploatuojančios įmonės leidimo. Iki šiol Nekilnojamojo turto registre nurodoma, jog ginčo žemės sklypo pagrindinė paskirtis – žemės ūkio, pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės ūkio naudmenų plotas 19,05 ha, iš jo ariamos žemės plotas 19,05 ha. Šie duomenys nenuginčyti ir nepakeisti. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko, koks priežastinis ryšys tarp elektros oro linijos nutiesimo žemės ūkio paskirties žemėje ir tariamos žalos miškui. Atsakovė taip pat prašė atmesti ieškinį vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikyti ieškinio senatį, senaties pradžią skaičiuojant nuo 2011-04-22, tai yra nuo datos, kai ieškovas sužinojo apie medžių iškirtimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinys atmestas. Priteista atsakovei Lietuvos ir Danijos UAB ,,Minijos nafta“ iš ieškovo S. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteista iš ieškovo S. K. 49,90 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės teritorijoje, kurioje buvo UAB „Minijos nafta“ 10 kV elektros oro linija ir jos apsaugos zona, įveisti miško.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmuose nėra kaltės, nes visa iškirsta mediena liko žemės sklypo savininkui. Atsakovė už ieškovą negalėjo daryti sprendimų dėl nukirstos medienos panaudojimo, todėl reikšti ieškinio reikalavimus atsakovei dėl medienos supūdymo ir jos praradimo, kuri po medžių iškirtimo liko savininkui ir jis pats ja disponavo, yra neteisinga.

6. Teismas konstatavo ir tai, kad praleistas ieškinio senaties terminas, dėl to ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

8. Apeliantas teigia, kad atsakovė elektros oro liniją įrengė be privalomojo projekto – neteisėtai, dėl to teigti, kad atsakovė turėjo pareigą prižiūrėdama Liniją iškirsti medžius, yra neteisinga.

9. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija administracinėje byloje Nr. A-261-660/2010, kad elektros oro linijos teisėtumas nenuginčytas teisme, negali būti pripažinta kaip prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje.

10. Apelianto nuomone, elektros oro linijos neteisėtumo faktas įrodytas 2015-02-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Minijos nafta“, tretiesiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos objektų statyba“ dėl nuosavybės teisių gynimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-11 nutartyje, kuria panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11. Teigia, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-20 nutarties priėmimo, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, nes atsakovė geruoju patenkino ieškinio reikalavimus ir oro liniją perkėlė į kitą vietą.

Šalies argumentai

12. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.

13. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės jo nurodomoje vietoje auginti mišką, dėl to žalos negali būti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Byloje nustatyta, kad 2005-05-30 apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2099 bei sprendimo Nr. 55/13221 pagrindu S. K. įgijo nuosavybės teises į 19,0500 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2007-07-10 dovanojimo sutarties pagrindu S. K. anksčiau nurodytą visą žemės sklypą perleido K. K.. 2010-05-18 K. K. dovanojimo sutarties pagrindu žemės sklypą perleido S. K. (civilinė byla Nr. 21-201-729/16, t. 2, b. l. 6–8). Ginčo žemės sklype, 0,76 ha apsaugos zonoje, 2011-04-21 buvo atliktas valymas – kertami ir genimi savisėja užaugę krūmai ir medžiai po 10 metrų į abi elektros linijos puses nuo kraštinių laidų. Iškirsta mediena buvo palikta S. K. (b. l. 73).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Ieškovas tikina, kad atsakovė neteisėtai iškirto jo žemės sklype esančio miško dalį ir taip padarė turtinę žalą, ją prašo atlyginti.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė elektros liniją įrengė neteisėtai, ir be pagrindo nepripažino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendime (civilinė byla Nr. 2-3-838/2015) bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-832-459/2015) nustatytų aplinkybių, jog elektros oro linija nutiesta neteisėtai, prejudiciniais faktais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu sukurta prejudicija pagal savo esmę yra išimtis iš bendrųjų įrodinėjimo taisyklių – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-11 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-832-459/2015) panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą (civilinė byla Nr. 2-3-838/2015) ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Svarbu tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimas buvo panaikintas visa apimtimi. Akcentuotina, kad tęsiant civilinės bylos nagrinėjimą iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovas ieškinio atsisakė, o Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi ieškinio dėl savininko teisių gynimo (ieškovas S. K. reikalavo Lietuvos ir Danijos UAB ,,Minijos nafta“ įpareigoti savo lėšomis ir darbu per teismo nustatytą terminą atlikti ieškovui priklausančiame miško sklype visus UAB ‚Proromsta“ 2016 metais parengtame plane/projekte dėl „esamos 10 kV oro linijos nuo atramos Nr. 539/11 iki 539/20 perstatymo į 1990 m. projektinę situaciją“ numatytus elektros oro linijos perkėlimo darbus: perkelti pačias elektros atramas (stulpus) ir sutvarkyti po jais esančią miško trasą) atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-201-729/2016). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, vertinant elektros oro linijos (ne)teisėtumą, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimas (civilinė byla Nr. 2-3-838/2015) neįgijo res judicata galios ir jame nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios, kadangi minėtas sprendimas buvo panaikintas visa apimtimi, Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-11 nutartis (civilinė byla Nr. 2A-832-459/2015) taip pat neįgijo res judicata galios, nes klausimas dėl elektros oro linijos (ne)teisėtumo nebuvo išnagrinėtas iš esmės, tik aprašytos tam tikros faktinės aplinkybės, taigi, jos neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl elektros oro linijos (ne)teisėtumo. Priešingas aiškinimas reikštų esminį asmens teisės į tinkamą procesą pažeidimą – asmuo būtų saistomas teismo sprendimo prejudicinės galios, nors teismai elektros oro linijos (ne)teisėtumo klausimo neišnagrinėjo iš esmės ir neatliko jo teisinio vertinimo.

18. Apeliantas tikina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-261-660/2010 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi bylose dalyvavo ne tie patys asmenys, dėl to teismas negali remtis joje nustatytomis aplinkybėmis, be to, minėtoje byloje nėra konstatuotas elektros linijų tiesimo teisėtumo faktas. Kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į faktą, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo (administracinė byla Nr. A-261-660/2010) bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo procesinės bylos baigtys skiriasi, svarbu tai, jog abiejose bylose (kaip ir šioje byloje) tiek ieškovas, tiek ir atsakovė buvo dalyvaujantys byloje asmenys. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu šalių ginčas buvo išspręstas iš esmės galutiniu teismo sprendimu, dėl to minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nenurodė ir nekonstatavo, jog elektros linija buvo nutiesta neteisėtai, tik konstatavo, kad „elektros linijos statyba yra baigta ir jos statybos teisėtumas nėra nuginčytas teismine tvarka“. Be to, elektros linijos teisėtumo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ar faktinis pagrindas. Šiai bylai aktualu tai, jog minėtoje byloje teisėtu buvo pripažintas ginčytas Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 4-4854-(l.3) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5550/0006:114), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimo“, kuriuo nustatyta kita elektros linijų apsaugos zona: vietoje 0,15 ha apsaugos zonos nustatyta 0,76 ha dydžio apsaugos zona. Taigi, šis faktas turi prejudicinę reikšmę ir leidžia teigti, jog kirtimo darbai atlikti didesniame nei 0,15 ha plote ir jie atlikti dėl elektros linijos, kurios statyba nepripažinta neteisėta.

20. Kaip žinia, deliktinei atsakomybei kilti reikia nustatyti visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žala (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Byloje vadovaujamasi Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 8 punktu, nustatančiu, kad ,,žemės sklypai, esantys elektros tinklų apsaugos zonose, išskyrus elektros energetikos objektų žemę, nepaimami iš žemės naudotojų ir jie naudojami žemės ūkio bei kitoms reikmėms laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (Taisyklių priedo 4 punktas) ir Taisyklių reikalavimais. Šių Taisyklių 21.2 p. numatyta, jog miškų masyvuose nustatomi šie elektros tinklų apsaugos reikalavimai –iškirsti proskynose medžius, krūmus bei išgenėti medžių šakas, iškirsti už proskynos ribų esančius pavienius medžius, užtikrinant elektros linijų eksploatavimo, įskaitant specialaus transporto privažiavimą, galimybes; 21.3 p. nurodoma iškirsti medžius, kurie auga ne proskynose ir gresia nugriūti ant laidų, atramų, transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ar transformatorinių; pagal 20.2 p. darbai, kuriais siekiama išvengti avarijų elektros linijose arba likviduoti jų padarinius, gali būti atliekami bet kuriuo laiku be išankstinio pranešimo žemės savininkams arba naudotojams. Apie atliktus darbus žemės savininkai ir naudotojai informuojami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Taisyklių 16.3 p. numatyta, jog elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama sodinti medžius. Byloje pateikta 2007-10-26 sutartis tarp K. K. ir atsakovės, jog tuometinis ginčo žemės sklypo savininkas K. K. neprieštarauja, kad elektros oro linijų apsaugos zonoje būtų iškirsti krūmai, nugenėtos medžių šakos (civilinė byla Nr. 21-201-729/2016, t. 3, b. l. 181). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė Lietuvos ir Danijos UAB ,,Minijos nafta“ ieškovo nurodytus medžius iškirto vadovaudamasi Elektros tinklų apsaugos taisyklių 20 punkte nurodytomis nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, siekdama užtikrinti visuomenės saugumą. Šią pareigą atsakovei numatė imperatyvios teisės normos bei šalių sutartis, įvairių kompetentingų institucijų (2011-04-12 AB „Lesto“ pranešimas) raginimas tai atlikti. Akcentuotina, kad 2011-04-21 dėl elektros oro linijos saugumo užtikrinimo iškirsti medžiai buvo palikti žemės savininkui (ieškovui) ir apie tai ieškovui raštu buvo pranešta. Sutiktina su atsakove, kad tokiu atveju atsakovė už ieškovą negalėjo daryti sprendimų dėl nukirstų medžių panaudojimo. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, nes ji veikė įstatymų ir kitų teisės aktų (nutarties 20 punktas) nustatyta tvarka, be to, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės teisėto veikimo ir žalos (medienos supuvimo). Kaip minėta, ieškovas, būdamas informuotas apie teisėtą ir būtiną kirtimą, medieną paliko supūti. Apžvelgta teisinė situacija eliminuoja atsakovės atsakomybę, tokią išvadą pagrįstai bei teisėtai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir todėl, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tik po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-20 procesinio sprendimo priėmimo ieškovui tapo žinoma, kad medžiai 2011-04-22 iškirsti neteisėtai, todėl jis trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia nuomone negalima sutikti, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-20 procesiniu sprendimu (byla dėl elektros oro linijos iškeldinimo) buvo spręstas tik ieškinio atsisakymo klausimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Sutiktina su atsakove, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-20 procesiniu sprendimu nekonstatavo, nenustatinėjo bei nenustatė, jog elektros linija nutiesta neteisėtai, o tik paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į tai, jog liniją iškėlus iš ieškovui priklausančio sklypo, neliko bylos ginčo dalyko. Būtent šis atsakovės veiksmas lėmė tai, kad byloje nebebuvo tikslo spręsti klausimą dėl elektros linijos įrengimo teisėtumo. Taigi, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-20 nutartis neturi teisinių sąsajų su linijos įrengimo teisėtumu, nes nėra duomenų, jog linija buvo iškelta tik dėl to, kad ji neteisėta.

22. Pastebėtina tai, kad ieškovas apie medžių iškirtimą po elektros linija žinojo nuo pat 2011-04-22. Ieškovas šios nutarties 17 punkte apžvelgtose bylose įrodinėjo ir teiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad ginčo elektros linija yra nutiesta neteisėtai. Dėl to teigti, kad jis apie tai sužinojo tik po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-20 nutarties priėmimo, nėra pagrindo. Net jau minėtoje Lietuvos administracinio teismo byloje Nr. A-261-660/2010 ieškovas naujai nustatytą apsaugos zoną ginčijo remdamasis argumentais, kad elektros linija jo sklype pastatyta neteisėtai. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas dėl medžių iškirtimu padarytos žalos atlyginimo prasidėjo būtent tą dieną, kada ieškovui buvo pranešta apie atliktus kirtimo darbus, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo ieškinio senaties skaičiavimo pradžios (2011-04-22–2017-03-13), todėl ieškinį atmetė ir kitu pagrindu – suėjus senaties terminui (CK 1.131 straipsnio 1 dalies).

23. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovės sumokėti 500 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei Lietuvos ir Danijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Minijos nafta“, įmonės kodas 110699717, priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos teisėjai Irma ČuchrajAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas