- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-832-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00558-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“
- Ieškovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos objektų statyba“
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-832-459/2015
2015 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minijos nafta“, tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos objektų statyba“ dėl nuosavybės teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Minijos nafta" savo lėšomis per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti iš S. K. nuosavybės teise priklausančio miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros oro linijos gelžbetoninius stulpus (inventoriniai numeriai: 539/13, 539/14, 539/15, 539/16, 539/17, 539/18, 539/19, 539/20) ir tris gelžbetoninius stulpus be inventorizacinių numerių 3939 3940 372, esančius tarp gelžbetoninių stulpų Nr. 539/12 - 539/13, į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ projekte nurodytas vietas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame ne pagal projektą pastatyti elektros stulpai, kurių inventoriniai numeriai: Nr. 539/13, Nr. 539/14, Nr. 539/15, Nr. 539/16, Nr. 539/17, Nr. 539/18, Nr. 539/19, Nr. 539/20 ir trys gelžbetoniniai stulpai be inventorizacinių numerių 3939, 3940, 372, esantys tarp gelžbetoninių stulpų Nr. 539/12 - 539/13 (nuo kurių nutiestas požeminis kabelis). Savo poziciją ieškovas grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų matininkas“ atliktais kadastriniais matavimais. Atlikus matavimus buvo konstatuota, kad 10 kV elektros oro linija, nutiesta į naftos gavybos gręžinį „Degliai-4“ (žymint inventorizuotų atramų nuo Nr. 539/1 iki Nr. 539/20 ir neinventorizuotų atramų Nr. 3939, Nr. 3943, Nr. 375 koordinates), neatitinka uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ pagrindinio projekto (kuris buvo suderintas atitinkamų institucijų) sprendinių, t. y. stulpai yra pastatyti ne pagal ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribą, bet kerta ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, jame nurodyta, kad sklype nustatytos tik specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos - elektros linijų apsaugos 0,15 ha ploto zona, tačiau nenurodyta, kad per ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą būtų suprojektuota elektros perdavimo linija. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad tinkamu naudoti buvo pripažintas tik gręžinys, tačiau duomenų apie elektros perdavimo linijos priėmimą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-02-10 sprendimu tenkino dalį ieškinio: įpareigojo atsakovę UAB „Minijos nafta“ per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti elektros oro linijos gelžbetoninius stulpus (inventoriniai numeriai: 539/13, 539/14, 539/15, 539/16, 539/17, 539/18, 539/19, 539/20) ir tris gelžbetoninius stulpus be inventorizacinių numerių 3939 3940 372, esančius tarp gelžbetoninių stulpų Nr. 539/12 - 539/13, iš ieškovui S. K. nuosavybės teise priklausančio miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ projekte nurodytas vietas; nustatė, kad atsakovei UAB „Minijos nafta“ per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo už kiekvieną uždelstą įvykdytą sprendimą dieną iki elektros oro linijos gelžbetoninių stulpų pašalinimo dienos turi būti skaičiuojama 20,00 Eur bauda. Teismas nurodė, jog elektros oro liniją, einančią įstrižai virš ieškovui nuosavybės teise priklausančio miško sklypo, atsakovė eksploatuoja nuo 2001-12-20 ir yra šios elektros linijos bei inžinerinių įrenginių (stulpų) savininkė. Iš byloje esančio 2013-12-27 ekspertizės akto (specialisto išvados) Nr. 13-12/01 teismas nustatė, kad ginčo elektros linija buvo nutiesta tik kaip elektros įvadas statybos laikotarpiui (1999-12-12 energetikos valstybės pažyma Nr. 14-3462/99), t. y. 10 kV elektros linijai nutiesti nebuvo paruoštas techninis ir darbo projektai, negautas statybos leidimas, o UAB „Klaipėdos komprojektas“ paruoštame projekte Nr. 99097, pagal kurį išduotas leidimas statyti Nr. 3/7, elektrifikavimo darbai nei dėl 10 kV orinės, nei dėl kabelinės linijų įrengimo nebuvo suprojektuoti, leidimas neišduotas, technologinio proceso ir darbų saugos dalyje Nr. 3 buvo numatyta, kad elektrifikavimo darbai bus atlikti pagal atskirą projektą. Teismas pažymėjo, kad ginčo oro elektros linija buvo įrengta nesilaikant projektinių sprendinių: elektros linijų betoniniai stulpai turėjo eiti kelio su žemės sklypo (dabar miško) riba ir jį suderinus su atitinkamomis institucijomis, tačiau nuo jo buvo nukrypta ir elektros linijos stulpai buvo pastatyti ginčo sklype ne pagal brėžinį, motyvuojant tuo, kad buvo vengiama kirsti seną ąžuolą bei tuo, kad trukdė V. M. sodybos pastatai. Jokios projektinės medžiagos, suderinimų dėl pakeitimų su atitinkamomis institucijomis atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovė UAB „Minijos Nafta“, įgyvendindama teisę tinkamai naudotis naftos gręžinį ir nutiesusi oro elektros liniją, neturėdama tam leidimo, pažeidė ieškovo teisėtą interesą valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą pagal paskirtį ir juo disponuoti. Ieškovas negalėjo naudotis mišku pagal paskirtį, dėl elektros oro linijos turėjo nuostolių: buvo iškirsti medžiai, ieškovas nesudarė pirkimo – pardavimo sandorio su UAB „Alvetos karjerai“, nes neiškėlus elektros stulpų bei po linija iškirtus beržus ir pušis 0,80 ha plote buvo sunaikinta komerciniu požiūriu vertingiausia miško sklypo dalis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino reikalavimą įpareigoti atsakovę iškelti neteisėtai pastatytus gelžbetoninius stulpus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad elektros oro linijos statybos metu ieškovas neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, todėl atsakovė objektyviai negalėjo pažeisti ieškovo nuosavybės teisių nei elektros linijos statybos metu, nei pripažįstant ją tinkama naudoti. Atsakovės veiksmai, įrengiant elektros oro liniją, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus: administraciniai aktai, kurių pagrindu elektros oro linija pripažinta tinkama naudoti ir įregistruota kaip atsakovės nuosavybė, yra teisėti ir galiojantys, jie nenuginčyti ir šio teismo proceso metu. Taigi teismo išvada, kad elektros oro linija pastatyta neteisėtai, nepagrįsta. Skundžiamu sprendimu teismas pritaikė neproporcingas teisės pažeidimui ieškovo teisių gynimo priemones. Teismas įpareigojo atsakovę savo lėšomis iškelti elektros oro liniją iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, neatsižvelgęs į tai, kad ankstesnė sklypo savininkė Lietuvos valstybė ne tik neprieštaravo ir neginčijo elektros oro linijos įrengimo teisėtumo, bet ir pripažino, kad įrengimas vyko teisėtai. Teismas nevertino, kokią reikšmę ieškovui įsigyjant žemės sklypą turėjo tas faktas, kad elektros oro linija įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys buvo viešai prieinami. Byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos parodymai, kad rengiant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo apribojimai dėl elektros linijos apsaugos zonos (jos ribų), buvo padaryta klaida. Ji buvo ištaisyta 2008-07-08 įsakymu Nr. 4-4854-(1.3). Elektros oro linijos nukrypimas nuo projekto buvo suderintas su visomis kompetentingomis institucijomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.
Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Energetikos objektų statyba“ prašo skundą tenkinti. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kompetentingos viešojo administravimo institucijos statinio priėmimo naudoti metu įvertino visą techninę dokumentaciją bei faktinę statinio padėtį ir priėmė sprendimą leisti naudoti aikštelę bei elektros liniją. Šie įrodymai patvirtina, kad elektros oro linija buvo pastatyta teisėtai. Teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo naudotis mišku, tačiau nuosavybė teisė ieškovui buvo atkurta į žemės ūkio paskirties žemę (ne mišką).
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog 2001-12-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas privalomu statybos proceso užbaigimo dokumentu, kuris pavirtina, kad elektros oro linija atitinka 1999 metais UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengtą projektą, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Linija įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taigi yra pastatyta teisėtai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre registruojant duomenis apie ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nebuvo užfiksuota, kad per sklypą būtų buvusi suprojektuota elektros perdavimo linija, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad tinkamu naudoti buvo pripažintas tik gręžinys. Be to, leidimas buvo išduotas tik dėl gręžinio „Degliai-4“ statybos darbų. Duomenų, kad šis leidimas apimtų ir elektros perdavimo linijos statybą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Pagal 2007-07-24 Nekilnojamojo turto registro duomenis K. K. vardu 2007-07-10 dovanojimo sutarties Nr. BV8-5188 pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2005-05-30 apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2099 pagrindu žemės sklypo 0,15 ha dydžio plote 2007-06-20 įregistruota elektros linijų apsaugos zona (tomas I, b. l. 7). Nuo 2007-06-20 iki 2007-07-24 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo įregistruota S. K., o nuo 2007-07-24 iki 2010-05-31 - K. K., nuo 2010-05-31 - vėl S. K.. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2001-12-20 patvirtintame pripažinimo tinkamu naudoti akte pripažinta, kad UAB „Minijos nafta“ žaliavinės naftos gavybos aikštelė Degliai-4, esanti (duomenys neskelbtini), tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkama naudoti, statytojas UAB „Minijos nafta“. Tarp statinio pagrindinių rodiklių nurodyti ir 10 kV elektros tinklai (tomas I, b. l. 15-17). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ 2001-12-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 2001-10-05 kadastro duomenų pagrindu 2002-01-14 įregistravo nuosavybės teisę į elektros tinklus/10 kV ETL, L=1780,0 m, įskaitant atramas nuo 516/23 iki 539/20, L=1200,0 m, ir nuo 539/20 iki 539/21, L=580,0 m (tomas I, b. l. 18, 52, tomas II, b. l. 4, 5, 16). 1999-07-14 Klaipėdos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyrius pateikė paraišką vartotojos UAB „Minijos nafta“ elektros įrenginių prijungimui prie Lietuvos elektros tinklų sistemos techninėms sąlygoms gauti (tomas I, b. l. 59), 1999-07-26 išduotos techninės sąlygos Nr. 297-01-08 (tomas I, b. l . 60), 1999-11-12 išduota elektros įrenginių priėmimo naudojimui pažyma Nr. 14-3462/99, kurioje nurodyta, kad leidžiama eksploatuoti ETL ir laikiną 0,4 kV įvadą statybos laikotarpiui (tomas I, b. l. 60), pateiktas dabartinės faktinės elektros linijos vietos brėžinys (tomas I, b. l. 60). Teismui pateikta elektros linijos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 55/16319 (tomas II, b. l. 14-28). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje yra A. E. įmonės padarytas dabartinės faktinės elektros linijos vietos brėžinys, kuris suderintas su vienu LR energetikos valstybinės inspekcijos inspektoriumi, M. L. brėžinys, suderintas su kitomis institucijomis, taip pat geodezinė nuotrauka. Iš šių dokumentų matyti, jog M. L. brėžinyje nurodyta elektros linija nesutampa su A. E. įmonės brėžinyje ir geodezinėje nuotraukoje nurodyta elektros linija (tomas II, b. l. 17-23). 2010-12-10 UAB „Vakarų matininkas“ nustatė, UAB „Minijos nafta“ 10 kV elektros oro linijos, nutiestos į naftos gavybos gręžinį „Degliai-4“, atramų koordinates, taip pat atliko kadastrinius geodezinius matavimus ir padarė išvadą, kad faktinė UAB „Minijos nafta“ 10kV elektros oro linijos, nutiestos į naftos gavybos gręžinį „Degliai-4“, padėtis neatitinka brėžinio, sudaryto UAB „Klaipėdos komprojektas“ darbuotojos M. L. ir suderinto su Klaipėdos rajono Veiviržėnų seniūnu, Veiviržėnų seniūnijos vyresniuoju specialistu žemės reformai B. K., Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininku V. A. (1999-09-21), Gargždų elektros tinklų skyriumi (1999-09-17), Klaipėdos elektros tinklų inžiniere I. M. (1999-09-20), taip pat neatitinka brėžinio, kurį 1999-11-11 padarė A. E. individualios įmonės darbuotojai R. T. ir G. G., taip pat brėžinio, 1999-11-11 sudaryto A. E. individualios įmonės darbuotojų R. T. ir G. G., „<...>kuriame yra LR energetikos valstybinės inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. inžinieriaus inspektoriaus V. Z. 1999-11-12 antspaudas ir parašas, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialisto P. R. 2008-08-11 antspaudas ir įrašas (duomenys neskelbtini) 10kV elektros tinklų 900 194, R. P. 2001-10-05 parašas“ (tomas II, b. l. 41). Iš 2013-04-05 UAB „Geoconsulting“ rašto nustatytos aplinkybės, kad minėta įmonė pagal atsakovės užsakymą atliko ginčo sklypo situacijos plano sudarymą (tomas IV, b. l. 32-33). Taip pat į bylą pateiktas Ekspertizės aktas (specialisto išvada) Nr. 13-12/01 (tomas IV, b. l. 135-187). Akte nurodyta, kad ginčo elektros linija nutiesta tik kaip elektros įvadas statybos laikotarpiui, elektros linijai nutiesti nebuvo paruoštas techninis ir darbo projektai, negautas statybos leidimas, o UAB „Klaipėdos komprojektas“ paruoštame projekte Nr. 99097, pagal kurį išduotas leidimas statyti Nr. 3/7, elektrifikavimo projekto dalis nei dėl 10 kV orinės, nei dėl kabelinės linijų įrengimo nebuvo suprojektuota, leidimas neišduotas.
Ieškovas šioje byloje pareiškė negatorinį ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovę savo lėšomis per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros oro linijos gelžbetoninius stulpus (inventoriniai numeriai: 539/13, 539/14, 539/15, 539/16, 539/17, 539/18, 539/19, 539/20) ir tris gelžbetoninius stulpus be inventorizacinių numerių 3939 3940 372, esančius tarp gelžbetoninių stulpų Nr. 539/12 - 539/13, į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ projekte nurodytas vietas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino dalį ieškinio: įpareigojo atsakovę UAB „Minijos nafta“ per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti elektros oro linijos gelžbetoninius stulpus (inventoriniai numeriai: 539/13, 539/14, 539/15, 539/16, 539/17, 539/18, 539/19, 539/20) ir tris gelžbetoninius stulpus be inventorizacinių numerių 3939 3940 372, esančius tarp gelžbetoninių stulpų Nr. 539/12 - 539/13, iš ieškovui S. K. nuosavybės teise priklausančio miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ projekte nurodytas vietas; nustatė, kad atsakovei UAB „Minijos nafta“ per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo už kiekvieną uždelstą įvykdytą sprendimą dieną iki elektros oro linijos gelžbetoninių stulpų pašalinimo dienos turi būti skaičiuojama 20,00 Eur bauda. Atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės motyvuodama tuo, jog jos veiksmai, įrengiant elektros oro liniją, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus: administraciniai aktai, kurių pagrindu elektros oro linija pripažinta tinkama naudoti ir įregistruota kaip atsakovės nuosavybė, yra teisėti ir galiojantys, jie nenuginčyti ir šio teismo proceso metu, taigi teismo išvada, kad elektros oro linija pastatyta neteisėtai, nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).
Iš bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, jog ieškovas nuosavybės teise valdo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre (tomas I, b. l. 7, 68, tomas II b. l. 6, 8). Šalys neginčija aplinkybės, kad ieškovas yra ginčo sklypo savininkas. Elektros oro linijos statybos metu minėto sklypo savininkė buvo valstybė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nekvestionuoja fakto turėjo ar neturėjo atsakovė teisę įrengti elektros oro liniją; ieškovas teigia, kad įrengiant elektros oro liniją stulpai buvo pastatyti ne pagal projektinius sprendinius ir nesuderinus jų su atitinkamomis institucijomis, taip pažeidžiamos ieškovo, kaip dabartinio savininko, teisės.
Elektros oro liniją, einančią įstrižai virš ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, atsakovė UAB „Minijos nafta“ eksploatuoja nuo 2001-12-20 ir yra minėtos elektros linijos bei inžinerinių įrenginių (stulpų) savininkė. Nei šio fakto, nei to, kad oro linijos įrengimo metu žemės sklypas nuosavybės teise priklausė valstybei, šalys neginčija. Ieškovas teigia, jog jam nuosavybės teise priklausančiame sklype ne pagal projektą pastatyti elektros stulpai, kurių inventoriniai numeriai: Nr. 539/13, Nr. 539/14, Nr. 539/15, Nr. 539/16, Nr. 539/17, Nr. 539/18, Nr. 539/19, Nr. 539/20 ir trys gelžbetoniniai stulpai be inventorizacinių numerių 3939, 3940, 372, esantys tarp gelžbetoninių stulpų Nr. 539/12 - 539/13 (nuo kurių nutiestas požeminis kabelis). Savo poziciją ieškovas grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų matininkas“ atliktais kadastriniais matavimais. Atlikus matavimus buvo konstatuota, kad 10 kV elektros oro linija, nutiesta į naftos gavybos gręžinį „Degliai-4“ (žymint inventorizuotų atramų nuo Nr. 539/1 iki Nr. 539/20 ir neinventorizuotų atramų Nr. 3939, Nr. 3943, Nr. 375 koordinates), neatitinka uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ pagrindinio projekto (kuris buvo suderintas atitinkamų institucijų) sprendinių, t. y. stulpai yra pastatyti ne pagal ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribą, bet kerta ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi 2013-12-27 ekspertizės aktu (specialisto išvada) Nr. 13-12/01, kurioje nustatyta, kad ginčo elektros linija buvo nutiesta tik kaip elektros įvadas statybos laikotarpiui (1999-12-12 Energetikos valstybinės inspekcijos pažyma Nr. 14-3462/99), t. y. 10 kV elektros linijai nutiesti nebuvo paruoštas techninis ir darbo projektai, negautas statybos leidimas, o UAB „Klaipėdos komprojektas“ paruoštame projekte Nr. 99097, pagal kurį išduotas leidimas statyti Nr. 3/7, elektrifikavimo projekto dalis nei dėl 10 kV oro, nei dėl kabelinės linijų įrengimo nebuvo suprojektuota, leidimas neišduotas, technologinio proceso ir darbų saugos dalyje Nr. 3 buvo numatyta, kad elektrifikavimo darbai bus atlikti pagal atskirą projektą (tomas IV, b. l. 139-152). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog M. L. pasirašytas brėžinys pagal tuo metu galiojusius norminius aktus negali būti priskiriamas techniniam ar darbo projektui, nes neatitinka projektų sudėties, numatytos statybos techninio reglamente STR 1.05.01:1997. Brėžinys galėjo būti naudojamas tik kaip dokumentas pateikiamas kartu su tinkamai paruoštu techniniu projektu, siekiant gauti leidimą 10 kV elektros linijos statybai per valstybės fondą sudarančią žemę, papildžius šį brėžinį žemės laikino naudojimo sąlygomis statybos metu ir servitutais (kai jie reikalingi) baigus statybą. A. E. įmonės paruošta schema neatitinka nei projektui, nei brėžiniui taikomų teisės aktų reikalavimų: schema paruošta ne ant topografinės nuotraukos pagrindo, joje nenurodytos atramų koordinatės, todėl pagal šią schemą negalimas elektros linijų pažymėjimas ir nustatymas konkrečioje vietovėje, taigi ir statybos darbų vykdymas. Be to, ekspertizės akte nurodyta, jog M. L. brėžinyje nėra „pririšimų“ prie pastovių kontūrų, dėl to neįmanoma vietovėje tiksliai pažymėti linijų trasas bei nesant brėžinio archyvinės kompiuterinės versijos negalima brėžinio tiksliai perkelti į kitus projektus.
Atsakovė šioje byloje pripažįsta, jog linija buvo nutiesta ne taip, kaip buvo numatyta M. L. brėžinyje, nes nutiesti liniją pagal brėžinį trukdė senas ąžuolas bei V. M. sodybos pastatai. Tačiau, atsakovės nuomone, tas faktas, kad 2001-12-20 buvo surašytas gręžinio „Degliai-4“ pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad projekto pakeitimai ir nuokrypos nustatyta tvarka suderinti bei nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje, o pati elektros oro linija įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įrodo, jog atsakovės veiksmai visiškai atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Kaip jau minėta, iš 1999-12-12 Energetikos valstybinės inspekcijos pažymos Nr. 14-3462/99 nustatyta, kad ginčo oro elektros liniją buvo leista eksploatuoti statybos laikotarpiui. Ekspertizės akte padaryta išvada, jog tinkamas projektas (nei A. E. įmonės brėžinys, nei M. L. brėžinys projektui keliamų reikalavimų neatitinka) elektrifikavimo darbams nebuvo paruoštas, statybos leidimas negautas, nors UAB „Klaipėdos komprojektas“ paruoštame projekte Nr. 99097, pagal kurį išduotas leidimas statyti Nr. 3/7, pažymėta, jog elektrifikavimo darbai bus atlikti pagal atskirą projektą. 2001-10-05 kadastro matavimuose yra pateiktas tiek A. E. įmonės brėžinys, tiek M. L. brėžinys, tiek kontrolinė geodezinė nuotrauka. Iš šių dokumentų matyti, jog M. L. brėžinyje nurodyta elektros linija nesutampa su A. E. įmonės brėžinyje ir geodezinėje nuotraukoje nurodyta elektros linija. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog atsakovė nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama tinkamai įforminti elektros oro liniją kaip nuolatinę: nesant tinkamai paruošto techninio projekto, statybos leidimo ir faktinei linijos padėčiai neatitinkant M. L. projektinio pasiūlymo, negalima teigti, jog elektros oro linija įrengta teisėtai pagal teisės aktų reikalavimus. Elektros oro linija buvo įrengta nesilaikant pirminio projektinio pasiūlymo, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog toks nuokrypis buvo tinkamai suderintas. Tai, kad 2001-12-20 gręžinio „Degliai-4“ pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, jog projekto pakeitimai ir nuokrypos nustatyta tvarka suderinti bei nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje, nereiškia, jog buvo tinkamai suderinti nukrypimai nuo pirminio elektros oro linijos projektinio pasiūlymo, nes akte nurodyta, jog statyba vyko pagal 1999 metais UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengtą projektą Nr. 99097, pagal kurį išduotas leidimas statyti Nr. 3/7, tačiau elektrifikavimo darbai jame suprojektuoti nebuvo. Nurodytas motyvais kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė anksčiau aptartas reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai jas įvertino ieškovo teisių pažeidimo kontekste.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas dalį ieškinio, įpareigojo atsakovę savo lėšomis per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo perkelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), elektros oro linijos gelžbetoninius stulpus (inventoriniai numeriai: 539/13, 539/14, 539/15, 539/16, 539/17, 539/18, 539/19, 539/20) ir tris gelžbetoninius stulpus be inventorizacinių numerių 3939 3940 372, esančius tarp gelžbetoninių stulpų Nr. 539/12 - 539/13, į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ projekte nurodytas vietas. Kolegijos nuomone, teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Visų pirma, atkreiptinas teismo dėmesys, jog rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje neaiškiai suformuluota įpareigojimo dalis dėl stulpų iškėlimo į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ projekte nurodytas vietas. Kaip matyti iš pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ieškovas reiškė reikalavimą įpareigoti perkelti stulpus į „pradinę jų buvimo vietą, kuri buvo nurodyta projekte, atliktame UAB „Klaipėdos komprojektas“ darbuotojos M. L. ir suderintam su Klaipėdos rajono Veiviržėnų seniūnu J. R., Klaipėdos rajono vyresniuoju specialistu žemės reformai Veiviržėnų seniūnijai B. K., Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininku V. A. (1999-09-21), Gargždų elektros tinklų skyriumi (1999-09-17), Klaipėdos elektros tinklų GTT inžiniere L. M. (1999-09-20).“. Taigi ieškovas reiškė reikalavimą perkelti stulpus į M. L. brėžinyje nurodytą vietą. Kolegijos nuomone, teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė „į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ projekte nurodytas vietas“ būtent ir reiškia, kad stulpai turi būti perkelti į M. L. brėžinyje nurodytas vietas. Visgi iškyla galimybės įvykdyti taip suformuluotą sprendimo rezoliucinę dalį klausimas. Kaip jau minėta, ekspertizės akte nurodyta, jog M. L. brėžinyje nėra „pririšimų“ prie pastovių kontūrų, dėl to neįmanoma vietovėje tiksliai pažymėti linijų trasas bei nesant brėžinio archyvinės kompiuterinės versijos, negalima tiksliai brėžinio perkelti į kitus projektus. Kadangi M. L. brėžinys yra tik abstraktus projektinis pasiūlymas – jis neatitinka techniniam ar darbo projektui keliamų reikalavimų, šiam projektiniam pasiūlymui įgyvendinti būtina parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Teismas sprendime nesiaiškino, kaip, patenkinus ieškovo reikalavimą, jis turėtų būti įgyvendintas. Be to, kaip nustatyta byloje, elektros oro linija buvo įrengta ne pagal paruoštą brėžinį, nes tam kliudė V. M. sodybos pastatai ir senas ąžuolas. Neaišku, ar pagal dabartinę faktinę situaciją stulpų perkėlimas į M. L. brėžinyje nurodytas vietas, nepažeistų trečiojo asmens V. M. teisių, kiek toks perkėlimas apkritai realiai įmanomas. Kolegijos nuomone, vykdant teismo sprendimu nustatytą imperatyvų įpareigojimą, gali paaiškėti, jog įtakojamos trečiojo asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, materialiosios teisės ir pareigos, todėl pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą turėtų įtraukti V. M. sodybos savininką. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog neaišku, kodėl rengiant projektą 10 kV elektros linijai nutiesti iš karto nebuvo atsižvelgta į sodybos statinius bei ąžuolą. Pirmosios instancijos teismas turėtų pašalinti visas šias abejones, kad priimtų realiai įvykdytiną sprendimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įtraukiant į bylos nagrinėjimą V. M. sodybos savininką bei įpareigojant teismą įvertinti faktinę bei teisinę situaciją, susijusią su galimybe perkelti elektros oro liniją į M. L. brėžinyje nurodytą vietą (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.