- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-2077-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07782-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- D. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria išdėstytas teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vykdymas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti jos valdomą 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), atsakovui D. A. priteisiant visą Butą natūra, o ieškovei – 20 266,66 Eur kompensaciją už jos dalį, priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12747-964/2021 ieškovės ieškinį tenkino: atidalino bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį 66,86 kv. m. ploto Butą ir nustatė, kad visas šis Butas lieka atsakovo nuosavybė, o ieškovei už jos turėtą 1/3 dalį iš atsakovo priteisiama 20 266,66 Eur piniginė kompensacija. Priteisė iš atsakovo ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio. 2021 m. gegužės 10 d. papildomu sprendimu teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 750 Eur atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-12747-964/2021 vykdymą ir atsakovei priteistos 20 266,66 Eur kompensacijos bei 825 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą išdėstyti trejiems metams, įpareigojant atsakovą 35 mėnesius mokėti ieškovei po 586 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 581,66 Eur sumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu nėra pajėgus iš karto sumokėti visą priteistą sumą, nes tik nuo 2021 m. balandžio 23 d. įsidarbino, darbo užmokestis yra minimalaus atlyginimo dydžio su 100 Eur priemoka (neatskaičius mokesčių); iki įsidarbinimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius gavo po 121,70 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. spalio 9 d. jam buvo išmokėta 2 649,58 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka. Teismo sprendimu padalintas Butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa, kurioje ieškovė negyvena ir ja nesinaudoja, juo naudojasi tik atsakovas ir jo bei ieškovės pilnamečiai vaikai, kurie taip pat neturi jokio kito gyvenamojo būsto. Atsakovas pažymėjo, kad priteistas sumas galėtų išmokėti per trejų metų laikotarpį, mokėdamas kas mėnesį po 586 Eur.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą ir prašė jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo ne kartą siūloma parduoti turtą, proporcingai pasidalinant gautas lėšas, tačiau atsakovas buvo pasyvus, neieškojo jokių sprendimo būdų, kurie būtų priimtini abiem bendraturčiams. Prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsakovas siekia, kad ieškovė jį kredituotų be jokių palūkanų ir sutikimo, nors priteistą piniginę kompensaciją už Buto dalį ieškovė planuoja panaudoti kaip pradinį įnašą, įsigydama savo nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė su atsakovu turi po 1/2 dalį 0,0049 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 090 Eur. Ieškovė atsakovui priteistame Bute negyvena, dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis – 590 Eur, atskaičius mokesčius, jos turtinė padėtis blogesnė nei atsakovo, nes atsakovas turi daugiau turto, o jų pajamos – panašios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių išdėstymo tenkino iš dalies: išdėstė iš atsakovo priteistos 20 266,66 Eur pinginės kompensacijos ir 825 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 21 091,66 Eur sumos, mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui; įpareigojo atsakovą ieškovei kas mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos, skaičiuojant nuo visiško atsiskaitymo, sumokėti po 1 171,76 Eur.
8. Teismas nustatė, kad, atidalinus šalims priklausiusį Butą, atsakovas tapo viso Buto savininku, o ieškovei priteista 20 266,66 Eur kompensacija. Taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2021 m. balandžio 26 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir jam, Sodros duomenimis, už šį laikotarpį jau apskaičiuotas 310 Eur užmokestis; atsakovo darbo užmokestį sudaro minimalus atlyginimas ir 100 Eur priedas, atskaičius mokesčius – 525 Eur. Atsakovas nuosavybės teise turi Butą (atidalintą 2021 m. balandžio 26 d. teismo sprendimu) ir 1/2 dalį Žemės sklypo. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis vidutiniškai – 593 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Ji, kaip ir atsakovas, turi 1/2 dalį Žemės sklypo, tačiau daugiau nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, taip pat neturi būsto, kuriame galėtų gyventi.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes ši neturi nuosavybės teise jokio būsto, o teismo priteista kompensacija jai sudarytų sąlygas sumokėti pradinį įnašą būstui įsigyti, todėl sprendė, jog atsakovo siūlomas sprendimo vykdymo išdėstymas trejiems metams itin atitolintų realų jo įvykdymą ir ieškovei dar trejus metus būtų suvaržytos galimybės nusipirkti nuosavą būstą. Kartu teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog šiuo metu jis neturėtų realios galimybės iš karto sumokėti visą 20 266,66 Eur piniginę kompensaciją ir padengti 825 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes per mėnesį gauna tik 525 Eur, neturi jokių santaupų. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas nuo 2021 m. balandžio 26 d. įsidarbino, bendrosios dalinės nuosavybės teise turi Žemės sklypo dalį, kurią pardavęs ar išnuomojęs galėtų gauti pajamų ir iš dalies atsiskaityti su ieškove, taip pat jam atiteko visas trijų kambarių Butas, kuriame ieškovė negyvena, o tokio ploto butas vienam asmeniui objektyviai nėra būtinas, ypač, kai iš jo priteista kompensacija, rodo, jog atsakovas gali arba Butą parduoti ir įsigyti mažesnį, arba Buto dalį išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų bei atsiskaityti su ieškove. Jis taip pat gali paimti kreditą, kad paspartintų atsiskaitymą su ieškove, nes, priešingu atveju, visa finansinė našta iki visiško atsiskaitymo tektų vien jai.
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, teismas nusprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistos 20 266,66 Eur kompensacijos ir 825 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 21 091,66 Eur sumos, mokėjimą tikslinga išdėstyti 18 mėnesių, įpareigojant atsakovą kas mėnesį mokėti po 1 171,76 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas priėmė nutartį, kuria pažeidė teisėtus ieškovės lūkesčius už jai priklausiusio turto dalį kuo greičiau gauti piniginę kompensaciją, kuria pasinaudojusi ji galėtų įgyti kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nes atsakovas, turėdamas trijų kambarių Butą, mokėdamas ieškovei po 1 171,76 Eur kas mėnesį, įgyja nepagristą pranašumą ir toliau disponuodamas visu atidalintu nekilnojamuoju turtu, tuo tarpu ieškovė net neturi kur gyventi.
Atsiliepimas
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė negyvena Bute. Ieškinyje, atsiliepime į atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ieškovė nurodė, kad ji gyvena Bute kartu su atsakovu, pateikė pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir nurodė teismui, jog atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad Bute ieškovė negyvena ir juo nesinaudoja.
11.3. Teismas nutartyje nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių turėtų būti taikoma išimtis ir teismo sprendimo vykdymas išdėstomas 18 mėnesių, taip suteikiant nepagrįstą pranašumą atsakovui ir pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą.
11.4. Teismas neįvertino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atidalinto turto vertė buvo nustatyta 2020 m. lapkričio 18 d., būtent pagal šį vertinimą jai ir buvo priteista kompensacija. Tuo tarpu nekilnojamojo turto rinkoje vyksta kainų augimas, dėl to ieškovė, gavusi piniginę kompensaciją tik po 18 mėnesių, negalės už ją įsigyti kito analogiško turto.
11.5. Teismas be jokių motyvų nurodė, kad kiekvieną mėnesį atsakovas gali ieškovei mokėti po 1 171,76 Eur sumą, tačiau neįsitikino ir nepagrindė, kokiais objektyviais duomenimis remiantis atsakovas galės vykdyti teismo sprendimą pagal 2021 m. gegužes 27 d. nutartį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jo finansinė padėtis artimiausiu laiku pagerės ir jis bus finansiškai pajėgus atlikti mokėjimus.
11.6. Atsakovas, turėdamas visą Butą, kurio vertė 2020 m. lapkričio 18 d. buvo 60 800 Eur, negali būti pripažintas asmeniu, negalinčiu įvykdyti teismo sprendimo iš karto.
11.7. Atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, nepateikė jokių duomenų apie santaupų neturėjimą. Teismas netgi konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nes turi nekilnojamojo turto (3 kambarių Butą, 1/2 dalį žemės sklypo). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, pradavęs turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovas galėtų sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją. Esant tokioms aplinkybėms, sprendimo vykdymo atidėjimas suteikia atsakovui nepagristą pranašumą prieš ieškovę, pažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
12. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą su ieškovės keliamais reikalavimais nesutinka ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pati ieškovė inicijavo civilinę bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasirinkdama tokį atidalijimo būdą, kad kompensaciją jai turi mokėti atsakovas. Ieškovei buvo puikiai žinomos aplinkybės, kad atsakovas neturi daugiau kaip 20 000 Eur, todėl negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo ir sumokėti priteistą kompensaciją. Ieškovei iš karto buvo žinoma, kad kompensacijos išmokėjimas užtruks tam tikrą terminą, tačiau jai šis būdas tiko. Žinodama šią aplinkybę, ieškovė neprašė teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad ji atsakovui išmokėtų kompensaciją už jam priklausančią nuosavybės dalį
12.2. Atsakovas buvo pateikęs rašytinius įrodymus, kad jis neturi galimybės iš karto sumokėti ieškovei kompensacijos. Atsakovas 2021 m. balandžio mėnesį yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas yra tik pradėjęs dirbti, todėl jo gaunamos pajamos nėra didelės.
12.3. Nors atsakovas neturi didelių santaupų, kurios leistų nedelsiant sumokėti priteistas sumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, tačiau yra pajėgus vykdyti mokėjimus pagal 2021 m. gegužės 27 d. nutartį. Vykdyti teismo sprendimą atsakovui taip pat padės jo motina iš turimų santaupų. Atsakovas, tapęs viso Buto savininku, ketina nuomoti vieną iš kambarių, siekdamas papildomai gauti apie 250 Eur per mėnesį. Šie pinigai taip pat bus panaudoti, kad tinkamai ir laiku būtų vykdoma 2021 m. gegužės 27 d. nutartis.
12.4. Atsakovė jau ilgą laikotarpį negyvena Bute, atvyksta tik retkarčiais, išsimaudo, skalbia drabužius. Toks nenuolatinis apsilankymas Bute tik patvirtina, kad ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą. Gyvenamosios vietos deklaravimas nepatvirtina aplinkybės apie faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
12.5. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo visą Butą, tačiau ieškovės palikti daiktai užima du kambarius iš trijų. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė nesikreipė į atsakovą, nurodydama, kad jai yra reikalingas nors vienas kambarys iki kompensacijos išmokėjimo. Ieškovė iki šiol to nepadarė. Ieškovei atlaisvinus nors vieną kambarį nuo jos daiktų (į tokius atsakovo prašymus ieškovė visiškai nereaguoja), atsakovas turėtų galimybę vieną kambarį išnuomoti ir taip gauti papildomų lėšų, kurios būtų skirtos kompensacijai išmokėti.
12.6. Ieškovė bet kokia kaina siekia užkirsti kelius atsakovui atsiskaityti, galbūt siekdama bet kokia kaina pradėti priverstinį išieškojimą. Toks ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Jeigu ieškovė siekia įsigyti naują būstą, ji gali pasinaudoti kreditu, o atsakovo mokamos lėšos (kas mėnesį – virš 1 000 Eur) gali būti panaudotos vykdant ieškovės kreditorinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išdėstytas teismo sprendimo vykdymas – ieškovei iš atsakovo priteistos 21 091,66 Eur sumos mokėjimas išdėstytas 18 mėnesių laikotarpiui, atsakovą įpareigojant mokėti ieškovei kas mėnesį po 1 171,76 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų
15. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kuria grindžia įsidarbinimo faktą ir gautas nedideles pajamas. 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 26 d. atsakovas pateikė įrodymus, kad, vykdydamas skundžiamą nutartį, jis sumokėjo ieškovei dvi įmokas po 1 171,76 Eur. Ieškovė 2021 m. liepos 28 d. pateikė teismui antstolės parengtus vykdomosios bylos duomenis, patvirtinančius, kad iš atsakovo dar yra vykdomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolos išieškojimas, likusi skolos suma – 1 624,22 Eur.
16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra nedidelės apimties, gali padėti tiksliau atskleisti faktines aplinkybes, reikšmingas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimui išspręsti, taip pat į tai, jog kitai proceso šaliai šie duomenys yra žinomi, pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis). Jie bus tiriami ir vertinami visų byloje esančių duomenų, reikšmingų sprendimo vykdymo išdėstymo klausimui išspręsti, visumos kontekste (CPK 185 straipsnis, 302 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
19. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Be to, turi būti vertinama, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių ieškovei iš atsakovo priteista 20 266,66 Eur piniginė kompensacija ir 825 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 21 091,66 Eur. Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo priteistos sumos mokėjimą ieškovei prašė išdėstyti trejiems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, o atsakovo siūlomas sprendimo vykdymo išdėstymas trejiems metams pernelyg atitolintų realų jo įvykdymą, ieškovei dar trejus metus būtų suvaržytos galimybės nusipirkti nuosavą būstą, atsakovo prašymą tenkino iš dalies – teismo sprendimo vykdymą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui.
21. Ieškovė (apeliantė) nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas, turėdamas trijų kambarių Butą, 1/2 dalį Žemės sklypo, mokėdamas ieškovei po 1 171,76 Eur kas mėnesį, įgyja nepagristą pranašumą prieš ieškovę, o toks sprendimo vykdymo išdėstymas, atsakovui toliau disponuojant visu atidalintu nekilnojamuoju turtu, pažeidžia jų teisėtų interesų pusiausvyrą, kai ieškovė net neturi kur gyventi. Anot ieškovės, atsakovas negali būti pripažintas asmeniu, negalinčių įvykdyti teismo sprendimo iš karto, nes jis nepateikė jokių duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį ar santaupų neturėjimą bei duomenų, kad jo finansinė padėtis artimiausiu laiku pagerės ir jis bus finansiškai pajėgus atlikti mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
22. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tačiau šią išvadą nulėmė vienintelė aplinkybė, jog atsakovas turi nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, o atsakovė – ne. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių buvo spręstas klausimas dėl šalims priklausiusio Buto, kurio ieškovei priklausė tik 1/3 dalis, atidalijimo. Pats Buto, kuris buvo ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1006-558/2017.
23. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Kadangi abi šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duomenis apie savo turtinę padėtį teikė fragmentiškai, o ieškovė tik apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie atsakovo vis dar mokamą išlaikymo įsiskolinimą, apeliacinės instancijos teismas šalių turtinę padėtį ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumą vertina atsižvelgdamas ir į tuos duomenis, kurie nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1006-558/2017, kuriuo nutraukta šalių santuoka, priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir padalintas santuokoje įgytas turtas.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendime nustatė, kad atsakovui nuo 2015 m. gruodžio 2 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, o nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. – 45 proc. darbingumas; atsakovo pajamos buvo 69,98 Eur netekto darbingumo pensija ir 300 Eur per mėnesį gaunamų pajamų iš individualios veiklos; nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovas buvo registruotas Darbo biržoje. Atsakovo sveikatos būklė iš dalies turėjo įtakos ir dalijant Butą, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisiant 1/3 dalį, o atsakovui – 2/3 dalis Buto. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas ir nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo blogą turtinę padėtį nulėmė objektyvios aplinkybės, kartu leidžiančios daryti išvadą, kad atsakovas dėl šių aplinkybių negalėjo sukaupti ir santaupų, iš kurių galėtų ieškovei iš karto sumokėti reikalaujamą kompensaciją.
25. Šiuo metu byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2021 m. balandžio 26 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir gauna 525 Eur darbo užmokestį, ieškovei 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 21 d. yra sumokėjęs po 1 171,76 Eur, taip pat pagal ieškovės pateiktus duomenis jo išlaikymo skola nepilnamečiui vaikui mažėja ir šiuo metu yra 1 624,22 Eur, abu šalių vaikai jau yra sulaukę pilnametystės. Taigi šie duomenys patvirtina, kad atsakovo padėtis laipsniškai gerėja ir jis galės įvykdyti teismo sprendimą per teismo suteiktą 18 mėnesių terminą.
26. Ieškovė teigia, kad jai priteista kompensacija sudarytų sąlygas sumokėti pradinį įnašą būstui įsigyti, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kokios vertės nekilnojamąjį turtą ji ketina įsigyti, kokio dydžio pradinį įnašą ji turėtų sumokėti, ar yra finansų įstaiga, sutinkanti suteikti jai kreditą gyvenamajam būstui įsigyti.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 266,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos yra priemonė, galinti kompensuoti ieškovės finansinius praradimus teismo sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpiu.
28. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.