Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2017 m. gegužės 9 d.

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Violetos A. ieškinį atsakovui D. A. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų M. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su vaikais ir atsakovu gyvena bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Namuose yra tvarkinga ir švaru. Dukra su motina gyvena viename kambaryje, o sūnus su tėvu – kitame. Vaikams yra sudarytos geros buities sąlygos. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, virėja. Jos pajamos sudaro apie 350 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, batsiuviu. Jo gaunamos pajamos sudaro apie 60 Eur. Atsakovas nustatytas neįgalumas, jis pripažintas netekusiu 50 procentų darbingumo, jam mokama 70 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Pasak atsakovo, jo santykiai su vaikais yra geri, jis griežtas, tačiau linkęs vaikams patarti, padėti. Kai turi pinigų, duoda jų vaikams. G. A. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Papildomai lanko mokamas lengvosios atletikos treniruotes, specialiųjų poreikių neturi. Šalių dukra pasakojo, kad su mama sutaria gerai, ši ja rūpinasi, išlaiko, domisi mokslais, laisvalaikiu. Su tėvu santykiai nėra labai gerai, jis dukros nesupranta, rėkia, tačiau domisi jos mokslais ir laisvalaikiu. Mergaitė su tėvu bendrauja mažai, kadangi jis ją nervina. Kartas tėvas duoda po 1-2 Eur, o broliui duoda ir daugiau. Mergaitė nori gyventi su mama, nes mano, kad su tėvu nesutartų. Mantas A. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Papildomai lanko bokso treniruotes. Turi sveikatos problemų. Berniukas pasakojo, kad su mama sutaria gerai, ji domisi jo mokslais, laisvalaikiu. Pastaruosius du metus jam viską daugiausia perka mama. Tėvas turi sveikatos problemų, ne visada gali dirbti ir užsidirbti. Tėvas kartais duoda pinigų jam ir sesei. Berniukas norėtų gyventi su tėvu, nes motina nori išsikelti iš Grigiškių, o jis nori ten likti. Sesuo gyvens su mama, todėl jis norėtų likti ir padėti tėvui. Skyriui šeima yra žinoma nuo 2016 metų kovo mėnesio dėl susiklosčiusio konflikto (1t., b. l. 42-43).

Atsakovas D. A. pareiškė priešieškinį, kurį galutinai sutikslinęs prašė santuoką, sudarytą tarp Violetos A. ir D. A., nutraukti dėl V. A. kaltės; nepilnamečių vaikų - dukters G. A. ir sūnaus M. A. gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina V. A.; iš atsakovo D. A. priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui, mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kiekvienam vaikui; padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: transporto priemonę Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė sudaro 300 Eur natūra priteisti D. A., o V. A. priteisti 150,00 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančią transporto priemonę; santuokoje įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį; santuokoje įgytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tarp sutuoktinių D. A. ir Violetos A. nukrypstant nuo lygių principo, atsižvelgiant į D. A. asmenines investicijas santuokos metu įgyjant gyvenamąjį būstą ir turimą neįgalumą, t. y. ieškovei V. A. priteisiant 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui D. A. - 3/4 dalis šio turto bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradžioje tarp sutuoktinių klostėsi darnūs santykiai. Ieškovė rūpinosi vaikų priežiūra, o atsakovas, rūpinosi šeimos išlaikymu – pirko maistą, drabužius vaikams ir kitais šeimos bei sutuoktinės poreikiais. Sutuoktinė iki 2004 m. rudens nedirbo, kadangi buvo susitarimas, kad dirbs atsakovas, o ji rūpinsis šeimos buitimi. Prieš santuokos sudarymą atsakovas asmeninės nuosavybės teise turėjo 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl gimus abiem vaikams buvo priimtas sprendimas parduoti 1 kambario butą ir įsigyti didesnį - 2 kambarių butą. Pardavus atsakovui priklausantį butą, gautos lėšos bei jo iki santuokos turėtos asmeninės lėšos buvo investuotos į didesnio būsto įsigijimą, kadangi sutuoktinė Violeta A. neturėjo lėšų. Prie buto pirkimo prisidėjo ir atsakovo tėvas, kuris davė pinigų, pardavęs jam priklausantį butą Pilaitėje. Vaikams paaugus reikėjo didesnio gyvenamojo būsto, todėl šį butą sutuoktiniai pardavė ir nupirko dar didesnį trijų kambarių butą. Trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas, panaudojant lėšas, gautas pardavus 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Per visą santuokos laikotarpį, atsakovo teigimu, jis rūpinosi šeimos gyvenamuoju būstu, jį remontavo, siekė, kad šeima gyventų jaukiai ir patogiai. Ieškovės nurodomos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Per visą santuokos procesą tik vienintelio šeimyninio konflikto, įvykusio 2016 m. kovo 2 d., metu buvo kreiptasi į policiją. Atsakovo manymu, ieškovė ruošėsi santuokos nutraukimui, todėl siekė dirbtinai užfiksuoti jai palankias aplinkybes bei surinkti įrodymus. Ieškovei yra puikiai žinoma, kad atsakovas niekada nesmurtavo ieškovės atžvilgiu, tuo labiau nepagrįsti kaltinimai piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Nuo 2013 m. atsakovo sveikatos būklė itin pablogėjo, dėl ko prasidėjo reabilitaciniai gydymo kursai. Dėl sveikatos sutrikimų negalėjo tinkamai judėti – teko vaikščioti su lazdomis, pasiremiant į jas alkūnėmis. Nuo šio stipraus sveikatos būklės pablogėjimo, atsakovas negalėjo tiek dirbti, kaip anksčiau, dėl ko sutuoktinė ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl pablogėjusios finansinės padėties. Sumažėjus šeimos pajamoms dėl atsakovo sveikatos būklės, sutuoktinė tapo jam nelojali, pašlijo tarpusavio bendravimas ir santykiai, iš jos pusės nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti anksčiau buvusius darnius santuokinius ryšius. Stingant supratimo ir tolerancijos iš ieškovės pusės, nebuvo demonstruojama moralinė parama ir pagarba sutuoktinio atžvilgiu. Pašlijus santykiams, sutuoktinė neretai slėpė nuo atsakovo savo telefoninius pokalbius, kalbėdavosi užsidariusi kambaryje, tualete, siuntinėjo daug sms žinučių, todėl tikėtina, kad ji kuria kitus gyvenimo planus, kurie nėra su atsakovu susiję. Atsakovas mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Prašė iš jo priteisti vaikams po 100 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis, kadangi jo pajamos mažos, jis registruotas Darbo biržoje, nustatytas netektas darbingumas. Be to, ieškovė nepagrindė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai sudaro 300 Eur per mėnesį. Atkreipia dėmesį, kad sutuoktiniai iki šiol gyvena kartu, todėl išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti. Sutinka, kad atsakovui natūra būtų priteista transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos vertė sudaro ne 800 Eur, kaip nurodė ieškovė, o tesiekia vos 300 Eur. Atsižvelgiant į transporto priemonės vertę, kuri sudaro 300 Eur, sutinka išmokėti 150 Eur dydžio kompensaciją ieškovei. Santuokoje iš bendrų lėšų buvo įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), todėl sutinka, kad šis žemės sklypas būtų padalintas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Pažymėjo, kad santuokos metu įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojant išimtinai D. A. asmenines investicijas, buvo išreikšta valia šį turtą įsigyti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, tačiau atsižvelgiant į dideles D. A. investicijas, įgyjant šį turtą, yra reiškiamas reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą - (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių, nukrypstant nuo lygių dalių principo. Nukrypimo nuo lygių dalių principo reikalingumą ir pagrįstumą nulemia ir dar vienas kriterijus sutuoktinio neįgalumas, kadangi atsakovui yra nustatytas tik 45 proc. darbingumas, atsižvelgiant į jo turimus rimtus sveikatos sutrikimus. Atsakovas iki santuokos sudarymo yra paveldėjęs savo tėvo M. A. turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tėvo turimus grynuosius pinigus – 5 000 JAV dolerių, kurie buvo gauti už tėvo parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sudarius santuoką su V. A., šeima gyveno mano paveldėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Susilaukus dviejų vaikų, vieno kambario butas didesnei šeimai tapo per mažas, todėl šeima įsigijo didesnį 2 kambarių butą. Tokiu būdu atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį tėvo butą, už kurį gavo 40 000 Lt. Kai vaikai paaugo, dviejų kambarių butas tapo ankštas, kadangi santuokoje gimę vaikai yra skirtingų lyčių, todėl jiems reikėjo turėti atskirus kambarius. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas parduoti 2 kambarių butą ir įsigyti didesnį 3 kambarių butą. Taigi 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 45 500 Eur sumą, ir tą pačią dieną pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas 3 kambarių butas, (duomenys neskelbtini), už 40 547 Eur sumą. Kadangi nekilnojamo turto pirkimui buvo panaudotos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos, laikytina, kad butas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir turėtų būti padalintas šalims nukrypstant nuo lygių dalių principo. Kreditorių sutuoktiniai neturi. Atsakovas sau išlaikymo nereikalauja. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei liktų santuokinė pavardė. Atsakovas pareiškimu dėl priešieškinio reikalavimų sumažinimo prašo sumažinti priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine nuosavybe, prašydamas šį turtą padalinti tarp sutuoktinių nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į atsakovo asmenines investicijas santuokos metu įgyjant gyvenamąjį būstą ir turimą neįgalumą ir ¼ dalį priteisiant ieškovei, o ¾ dalis - atsakovui (1t., b. l.97-104; 2t., b. l. 146-146a).

2017-03-20 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovas nuo 2015 metų visiškai neišlaiko šeimos ir nuo to momento neveda bendro ūkio, nors gyvena viename bute. Atsakovas nuolat girtauja, nesistengia uždirbti daugiau lėšų, praktiškai šeimą ji išlaiko viena, nes visa laiką dirba, o atsakovas turėdamas batsiuvio specialybę, šia veikla užsiima minimaliai, o kito geriau apmokamo darbo neieško. Ieškovei materialiai padeda jos šeima, t.y. jos sesuo ne kartą yra pervedusi pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą, nes šeimai nuolat trūko lėšų pragyvenimui, ieškovės tėvas yra nupirkęs šalių vaikams lovas. Nesutarimai šeimoje prasidėjo po santuokos sudarymo praėjus keleriems metams, nes atsakovas pradėjo piknaudžiauti alkoholiu. Jis draudė ieškovei bendrauti su jos šeima. Nuo santuokos sudarymo šalys apsigyveno atsakovui priklausančiame 1 kambario bute, vėliau jį pardavus buvo įsigytas 2 kambarių butas. Pardavus 2 kambarių butą šeima įsigijo didesnį – 3 kambarių, nes augo du nepilnamečiai vaikai, todėl reikėjo didesnio gyvenamojo ploto. Trijų kambarių butas buvo įsigytas už mažesnę kainą, negu buvo parduotas dviejų kambarių, todėl likusieji pinigai buvo panaudoti atsakovo skoloms padengti bei buvo remontuojamas būstas. Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl sūnaus M. A. gyvenamosios vietos nustatymo su ja, nes sūnus jau yra pilnametis.

2017-03-20 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog jis prisideda prie šeimos išlaikymo: perka maisto produktus, vaikams drabužius, moka per pusę su ieškove būsto komunalinius mokesčius. Šeimos butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už atsakovo asmenines investicijas, todėl jis mažina priešieškinio reikalavimą, neprašo viso buto pripažinti asmenine jo nuosavybe, o prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į jo asmenines lėšas įdėtas įsigyjant būstą ir jo turimą neįgalumą, t.y. ieškovei priteisiant ¼ dalį, o atsakovui ¾ dalis aukščiau nurodyto buto. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad jis piknaudžiauja alkoholiu ar naudoja prieš ieškovę smurtą. Patvirtino, kad 2016-03-02, tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas kito atžvilgiu kvietė policiją, nes abu susipyko dėl kompiuterio gedimo. Sutiko vaikams teikti kiekvienam po 100 Eur išlaikymą. Jo pajamos per mėnesį sudaro: darbo užmokestis 300 Eur, 75 Eur socialinė pašalpa, todėl teikti ieškovės prašomo išlaikymo kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį jis neturi galimybių. Atsakovui yra nustatytas 45 proc. darbingumas, dėl ko yra apribotos galimybės dirbti. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nes iki šiol šalys gyvena viename bute kartu su vaikais, todėl abu ir rūpinasi vaikų poreikių tenkinimu.

2017-03-20 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. A., kuri yra ieškovės sesuo, nurodė, kad 2013 m. vasarą ieškovė jai paskambino verkdama, kad atsakovas yra konfliktiškas, niekur nedirba, šeima neturi ką valgyti. Liudytoja jau du metus teikia ieškovei paramą, pervesdama į jos sąskaitą tam tikras pinigų sumas. Taip pat ji šalių nepilnametei dukrai nupirko sofą – lovą, kad vaikas turėtų kur miegoti. Atsakovas neleido ieškovei bendrauti su giminėmis, todėl liudytoja yra ne kartą susitikusi su ieškove Grigiškėse, prie upelio, kad nesukeltų pykčio atsakovui. 2015 m. vasarą, ieškovė su atsakovu svečiavosi ieškovės tėvų namuose, Alytaus rajone. Visiems sėdint lauke, atsakovui prasidėjo pykčio priepoliai: jis pradėjo plūsti visus, keiktis ir pan. Liudytoja teigia, kad atsakovas simuliuoja savo ligas, kad nereikėtų dirbti ir išlaikyti šeimos. Tuo tarpu, ieškovė visą laiką dirbo ir didesne dalimi prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Kai šalių sūnus 18 gimtadienio proga svečiavosi pas liudytoją, tai vaikas jai sakė, kad tėvas net nepasveikino jo su gimtadieniu. Visa ieškovės giminė prisideda prie šalių vaikų išlaikymo. Ieškovės tėvai padeda ne tik pinigais, bet ir maisto produktais, daržovėmis, nes gyvena ūkiškai. Atsakovui labia patogu nedirbti, kad nereikėtų skirti pinigų šeimai.

2017-03-20 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Marytė A. , kuri yra atsakovo motina, nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai pablogėdavo, kai jie nuvažiuodavo pas ieškovės tėvus. Atsakovas rūpinosi šeima, ją išlaikė, o alkoholio jis nevartoja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės Violetos A. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta 1997 m. liepos 26 d. Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, įrašo Nr. 253 (1t. b. l. 32). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: M. A., gimusio 1999 m. kovo 8 d. (šiuo metu pilnametis) ir G. A., gimusios 2002 m. balandžio 17 d. (šiuo metu nėra sulaukusi pilnametystės) (1t. b. l. 10-11).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Abu sutuoktiniai dėl susiklosčiusios padėties kaltina vienas kitą. CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismas, pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, nustatė, kad viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė kaltino atsakovą piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, tačiau atsakovo į bylą pateikta Vilniaus priklausomybės ligų centro medicininė pažyma (1t., b. l. 107), šią aplinkybę paneigia. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas niekur nedirba ir neprisideda prie šeimos išlaikymo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuo 2015-12-02, buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, o nuo 2016-12-01- 45 proc. darbingumas (1t., b.l.54, 111), todėl dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių atsakovas pilnu pajėgumu dirbti negali. Kita vertus, ieškovė nuo santuokos sudarymo pradėjo dirbti tik nuo 2004 metais ( 2t., b.l.3-5), todėl darytina išvada, kad tuo laikotarpiu didesne dalimi prie šeimos išlaikymo prisidėjo atsakovas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas yra konfliktinė asmenybė, nepatvirtinta jokiais įrodymais, nes pateiktoje į bylą pažymoje apie įvykių registravimą (1t., b.l.106) nurodyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre yra užregistruotas vienas 2016-03-02 įvykis dėl šalių šeimyninio konflikto, tačiau ši aplinkybė nebuvo šeimos iširimo priežastimi, nes aptariamu laikotarpiu šalys jau gyveno skyriumi. Taip pat teismas nesivadovauja liudytojos E. A. parodymais dėl atsakovo keliamų konfliktų, nes ji yra ieškovės sesuo ir suinteresuota bylos baigtimi. Atsakovas kaltina ieškovę dėl to, kad pablogėjus jo sveikatai ir sumažėjus jo gaunamoms pajamoms, sutuoktinė pasidarė nelojali bei pašlijo tarpusavio bendravimas, ji pradėjo paslapčia nuo atsakovo kalbėtis telefonu bei gauti daug sms žinučių, kas tikėtina, kad kuria naujus gyvenimo planus, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių šiuos argumentus nepateikė (CPK 178 str.). Nė viena iš šalių nebandė susitaikyti, išspręsti tarpusavio konfliktus, bandyti vėl gyventi kartu kaip šeima, o priešingai, kiekvienas stengiasi susirasti kuo daugiau argumentų, siekiant apkaltinti kitą sutuoktinį dėl santuokos iširimo.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima ir toliau gyventų kartu, būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei, jai pageidaujant, paliekama santuokos metu turėta pavardė A. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, jog sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, nors atsakovas yra iš dallies darbingas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvadą, nepilnametės G. A., gimusios 2002-04-17, gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina V. A. (CK 3.174 str., 3.177 str., 3.178 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl M. A., gimusio 1999-05-08, gyvenamosios vietos nustatymo atsisako, nes jis tapo pilnamečiu. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (ar dalies jo reikalavimų) (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė šio reikalavimo, o be to šalių sūnui M. A. tapus pilnamečiu, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Nustačius nepilnametės G. A. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jos išlaikymo ir įsiskolinimo klausimą. Taip pat būtina išspręsti M. A. išlaikymo klausimą nuo 2016-05-18 (bylos gavimo teisme dienos) iki 2017-03-08 (jo pilnametystės) bei išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių. Ieškovė prašo nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 150 Eur. Atsakovas sutiko teikti kiekvienam vaikui po 100 Eur.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įregistruotas butas, (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (1t., b. l. 26-28).

Atsakovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1t.,b. l. 25). Ieškovės vardu transporto priemonių įregistruotų nėra (1t., b.l.24).

Ieškovė nuo 2012-06-27 dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 410,66 Eur atskaičius mokesčius (1t. b.l. 30,31,70).

Atsakovas yra įsigijęs verslo liudijimą 1t.b.l.73-77). Jam nustatytas 45 proc. darbingumas laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30 (1t.b.l.111). Atsakovo pajamos sudaro netekto darbingumo pensija 69,98 Eur (1t.b.l.59) bei, kaip nurodė pats atsakovas teismo posėdžio metu, 300 Eur per mėnesį gaunamų pajamų iš individualios veiklos. Atsakovas nuo 2014-09-17 registruotas Darbo biržoje (1t.b.l.62).

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovui yra nustatytas 45 proc. darbingumas, ieškovė yra visiškai darbinga. Šalys turi santuokoje įgytų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonę. Taigi, ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė negu atsakovo, nes jo galimybė dirbti yra apribota. Teismo vertinimu, kad atsakovo pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras dirbti pagal verslo liudijimą ar kitą darbą negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvą nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas susidariusia sunkia turtine padėtimi, nes išlaikymas vaikams reikalingas dabar, šiuo metu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis nuo 2016-09-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad šalių vaikai specialiųjų poreikių neturi, į tai kad būtent su ieškove nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta dėl ko neišvengiamai ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdeininiu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu bei į tai, kad atsakovo siūlomas išlaikymo dydis – 100 Eur – teismo vertinimu yra ženkliai per mažas, neatitinkantis vaikų poreikių, iš atsakovo M. A., gim. 1999-05-08, priteistina po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-05-18, iki jo pilnametystės – 2017-03-08, G. A., gim. 2002-04-17, priteistina po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2016-05-18, iki jos pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Vaikams išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės G. A. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė Violeta A. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik dukters G. A. interesams (CK 3.203 str.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (LAT 2008-01-28 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už 12 mėnesių, skaičiuojant po 150 Eur, kas sudarytų 1 800 Eur, viso 3 600 Eur. Kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo 2014 metų, patvirtino ir šalių sūnus Mantas A. atsiliepime į ieškinį (1t.b.l. 159-160), bei pateikta į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-09 išvada (1t.b.l.42-43), kurioje pokalbio su specialiste metu Gabrielė pasakojo, kad paprašius, tėtis kartais duoda 1 -2 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. A. ir G. A. naudai išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už 12 mėnesių iki ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2016-05-18, kas sudarytų kiekvienam po 1 440 Eur (120 Eur x 12 mėn. ) ir jis priteistinas iš atsakovo D. A. vaikų M. A. ir G. A. naudai (CK 3.200 str.).

Svarbu pažymėti tai, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 str.), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotoju vykdymo procese gali ir turi būti pats pilnametis, kurio naudai buvo priteistas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, jog Mantas A. šiuo metu jau yra pilnametis, išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas jam.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis).

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi (1t. b. l.34-37).

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtą bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei.

Teismas konstatuoja, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.24,25,26-28). Nekilnojamojo turto registre aukščiau nurodyti nekilnojamieji daiktai įregistruoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).. Ieškovė prašo minėtą butą šalims priteisti po ½ dalį. Atsakovas pareiškimu dėl priešieškinio reikalavimų sumažinimo prašo sumažinti priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine nuosavybe, prašydamas šį turtą padalinti tarp sutuoktinių nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į atsakovo asmenines investicijas santuokos metu įgyjant gyvenamąjį būstą ir turimą neįgalumą ir ¼ dalį priteisiant ieškovei, o ¾ dalis – atsakovui. Ginčo dėl buto vertės nėra, šalys vadovavosi 2017-01-01 vidutine rinkos verte, kuri yra 40 900 Eur (1t.b.l. 142).

Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 punktą turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal LR CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015-04-27, pagal pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-2147, už 40 547 Eur (1t., b. l. 134 -140). Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė ieškovė, pirkimo pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Visa buto kaina buvo sumokėta prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad prieš sudarant santuoką jis asmeninės nuosavybės teise turėjo 1 kambario butą, esantį Šviesos g. 14-37, Grigiškės, Vilniuje, kurį 2003-08-01, pardavus už 40 000 Lt ir tą pačią dieną už 58 000 Lt buvo įsigytas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtina į bylą pateiktos 2003-08-01 pirkimo- pardavimo sutartis, not. reg.Nr.14-4956 ir 2003-08-01 pirkimo – pardavimo sutartis, not.reg.Nr.14-4958 (1t.b.l.116-118,122-124). 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties, not reg.Nr.1-2129 pagrindu šalys pardavė 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). už 45 500 Eur ir 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutartimi, not reg. Nr.1-2147, įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). už 40 547 Eur sumą (1t.b.l.125-133, 134-140). Ginčo, kad minėtame bute atsakovas savo darbu atliko remontą, nėra. Ieškovė teigia, kad visas butas priklauso bendrąja jungtine nuosavybe, nes ji po vaikų priežiūros atostogų pastoviai dirbo, o atsakovas 2015 metais įsigyjant 3 kambarių butą, daugiau nei du metus niekur nedirbo, todėl prašo jį padalinti šalims po lygiai, nenukrypstant nuo lygių dalių principo.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos apie ieškovės darbo užmokestį nustatyta, kad jos pajamos per 2004 metus sudarė : 1 272,08 Lt (369,28 Eur), per 2005 metus – 5 267,97 Lt (1 525,71 Eur), per 2006 metus – 6 607,83 Lt (1 913,76 Eur), nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 sudarė – 2 346,67 Lt (679,64 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpiu nuo 2009-08-03 iki 2009-09-30 sudarė neatskaičius mokesčių 3 600 Lt (1 042,63 Eur), 2007 metais – 7 237,80 Lt (2 096,21 Eur), 2008 metais – 8 508,20 Lt (2 464,15 Eur). 2009 metais - 8 358,29 Lt (2 420,73 Eur), 2010 metais – 8 140,50 Lt (2 357,65 Eur), 2010 metais – 8 140,50 Lt (2 357,65 Lt), 2011 metais – 9 143,89 Lt (2 648,25 Eur), 2012 metais 11 194,29 Lt (3 242 Eur), 2013 metais 15 611,50 Lt (4 521,40 Eur), 2014 metais 17 192,90 Lt (4 979,41 Eur), 2015 metais – 5 274,69 Eur, 2016 metais – 6 298,40 Eur (2t. b.l. 3-5, 6-7). Atsakovui nuo 2015-12-02 iki 2016-12-01 buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30, 45 proc darbingumas. Šalys paskolų neturėjo, ieškovės pajamos iki santuokos sudarymo buvo nedidelės, 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini)., įsigijimo laikotarpiu ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, ieškovė šių aplinkybių neginčijo ir jokių įrodymų, iš kokių lėšų buvo įsigytas butas neteikė, todėl akivaizdu, kad dalį savo asmeninių lėšų, t.y. 40 000 Lt atsakovas panaudojo įsigyjant dviejų kambarių butą. Nors atsakovas teigia, kad be aukščiau nurodytų asmeninių lėšų jis investavo asmenines lėšas, kurias gavo jo tėvas, pardavęs jam priklausantį butą Vilniaus m., Pilaitės mikrorajone ir taip buvo sumokėta visa įsigyjamo dviejų kambarių buto kaina, tačiau į bylą pateiktos 1993-12-22 sutarties turinio matyti, kad atsakovo tėvas už parduodamą butą gavo 3 200 Lt sumą ir 1994-07-08 atsakovas pagal įstatymą paveldėjo turtą tame tarpe ir investicinę sąskaitą, tačiau negalima teigti, kad būtent šios lėšos (3 200 Lt) buvo panaudotos buto pirkimui, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas praėjus devyneriems metams, kai atsakovo tėvas pardavė jam priklausiusį butą ir po metų atsakovui buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (1t.b.l.114-115). Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad nors atsakovas teigia kad mirus jo tėvui atsakovas paveldėjo 5 000 JAV dolerių, nes tėvas už parduodamą butą gavo būtent tokią sumą nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas nesivadovauja šiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 str.).

Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu kelis kartus pabrėžė, kad santuokoje įgytas ginčo butas yra iš jo asmeninių lėšų, nes ieškovės pajamos iš darbo santykių buvo mažos, įsigyjant santuokoje turtą ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-449/2003), kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės instituto tikslas yra dvejopas. Pirma, šiuo institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą - nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios. Tokia nuostata leidžia apginti turtinius interesus ekonomine prasme silpnesnio sutuoktinio, kuris dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, vaikų gimdymo ir priežiūros, ligos ir pan., įnešė mažesnį indėlį, sukuriant turtą.

Teismas daro išvadą, jog 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas panaudojant 40 000 Lt atsakovo asmeninių lėšų, o likusi 18 000 Lt suma buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų.

Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 st.1d.7p.).

Įvertinus aplinkybę, kad šalys nutarė įsigyti didesnį, trijų kambarių butą, nes šeimoje augo du skirtingų lyčių nepilnamečiai vaikai, todėl darytina išvada, kad butas buvo įsigyjamas šeimos poreikių tenkinimui, o ne asmeniniams atsakovo poreikiams. Atsižvelgdamas į ginčo buto įsigijimo aplinkybes, į tai, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas siekė įgyti ginčo butą asmeninės nuosavybės teise, nėra, į faktinius bylos duomenis, kad šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: 1999 m. kovo 8 d., M. A., ir 2002 m. balandžio 17 d , G. A., teismas daro išvadą, kad ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Pagal bylos duomenis, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką vertintina, kad visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, jeigu teismas nenustato CK 123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teismas pažymi, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).

Teismas, aukščiau pasisakydamas dėl ginčo buto įsigijimo aplinkybių nustatė, kad atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas (40 000 Lt) kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, taip pat labai svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovui nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30, nustatytas 45 proc darbingumas. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad atsakovas negali dirbti darbo, kurio aplinkoje yra cheminių jautrinančių medžiagų, negali rankomis kelti daugiau kaip 15 kg. svorio, negali dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, dirbti naktį, pamaininį darbą, viršvalandinių darbų, negali dirbti aukštyje, požeminius darbus, pavojingose patalpose, negali dirbti su mechaniniais įrenginiais, vairuoti transporto priemones (1t. b.l. 111). Iš pateiktos į bylą VŠĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad atsakovui taikomas medikamentinis gydymas, reguliariai skiriami vaistai, jam rekomenduojamas reabilitacinis, sanatorinis gydymas 1 – 2 kartus metuose (1t.b.l.108-109). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neįrodė, jog 2 kambarių butas buvo įsigytas tik išimtinai atsakovo asmeninėmis lėšomis, todėl teismas nustato, ne kaip prašo atsakovas (ieškovei ¼ dalis, atsakovui – ¾), o nustato, kad ieškovei priklauso 1/3 dalis, o atsakovui 2/3 dalys buto, esančio, (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutiko, kad butas natūra būtų priteistas abiem šalims, teismas 1/3 dalį priteisia ieškovei, o atsakovui 2/3 dalis buto, esančio, (duomenys neskelbtini).

Ginčo tarp šalių, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 120 Eur, nėra. Šalys vadovavosi 2017-01-01 vidutine žemės rinkos verte (1t. b.l. 141). Abi šalys pageidavo, kad minėtas žemės sklypas būtų padalintas natūra lygiomis dalimis. Tokiu būdu ieškovei ir atsakovui priteisiamas po ½ dalį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ginčas kilo dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės. Šalys automobilio vertei nustatyti rėmėsi www.auto.plius.lt duomenimis: ieškovė įvertino 800 Eur, atsakovas – 300 Eur. Teismas, nesutariant šalims dėl automobilio vertės, vadovaujasi šio nurodyto automobilio verčių aritmetiniu vidurkiu (300 + 800 : 2 = 550 Eur), dėl to (duomenys neskelbtini) automobilio vertė yra laikoma 550 Eur.

Iš esmės ginčo tarp šalių dėl transporto priemonės padalinimo nekilo, todėl teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo atsakovui yra paliktina transporto priemonė, kuri yra registruota jo vardu, priteisiant ieškovės naudai 275 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė Violeta A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (1t. b. l. 6-7).

Atsakovas Danas A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (1t. b.l.64). Kadangi abi šalys yra visiškai atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, iš jų žyminis mokestis proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nepriteistinas, taip pat iš šalių nepriteistinos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (CPK 96 str. 4d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės Violetos A. , a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dėl M. A., gimusio 1999-05-08, gyvenamosios vietos nustatymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 1997 m. liepos 26 d. Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, įrašo Nr. 253, tarp Violetos A. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – A. .

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2016-05-18 iki dukros pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminiai atstovei, - motinai V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti nepilnametei dukrai G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1 440 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt eurų ) nuo 2015-05-18 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2016-05-18, nustatant jog šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina V. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-05-18, iki jo pilnametystės – 2017-03-08, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1 440 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt eurų ) nuo 2015-05-18 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2016-05-18

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti, jog atsakovas Danas A. , a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Priteisti ieškovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise: 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) kompensaciją V. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją VĮ Registrų centro Vedybinių sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.