Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui D. A. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savrankiškų reikalavimų, M. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: aantuoką, sudarytą 1997 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini), tarp V. A. ir D. A. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę – A.; nustatytė nepilnamečio vaiko G. A., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. A.; priteisė iš tėvo D. A. išlaikymą nepilnametei dukrai G. A. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2016-05-18 iki dukros pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei - motinai V. A., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė nepilnametei dukrai G. A. iš atsakovo D. A. materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1 440 Eur nuo 2015-05-18 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2016-05-18; priteisė M. A. iš atsakovo D. A. išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016-05-18, iki jo pilnametystės – 2017-03-08, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė M. A. iš atsakovo D. A. materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1 440 Eur nuo 2015-05-18 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2016-05-18. Taip pat teismas sprendimu priteisė ieškovei V. A. asmeninės nuosavybės teise: 1/3 dalį buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) atsakovui D. A. priteisė asmeninės nuosavybės teise: 2/3 dalis buto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš D. A. 275 Eur kompensaciją V. A. naudai už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: M. A., (duomenys neskelbtini) (šiuo metu pilnametis) ir G. A., gimusios (duomenys neskelbtini) (šiuo metu nėra sulaukusi pilnametystės).Teismas nenustatė, kad abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, jog šeima ir toliau gyventų kartu, būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvadą, nepilnametės G. A., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina V. A. (CK 3.174 str., 3.177 str., 3.178 str.).Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl M. A., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo atsisako, nes jis tapo pilnamečiu. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (ar dalies jo reikalavimų) (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė šio reikalavimo, o be to šalių sūnui M. A. tapus pilnamečiu, teismas priimė atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).Nustačius nepilnametės G. A. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jos išlaikymo ir įsiskolinimo klausimą. Taip pat būtina išspręsti M. A. išlaikymo klausimą nuo 2016-05-18 (bylos gavimo teisme dienos) iki 2017-03-08 (jo pilnametystės) bei išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių. Ieškovė prašo nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 150 Eur. Atsakovas sutiko teikti kiekvienam vaikui po 100 Eur.Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).Atsakovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu transporto priemonių įregistruotų nėra.Ieškovė nuo 2012-06-27 dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 410,66 Eur atskaičius mokesčius.Atsakovas yra įsigijęs verslo liudijimą. Jam nustatytas 45 proc. darbingumas laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30. Atsakovo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija 69,98 Eur bei, kaip nurodė pats atsakovas teismo posėdžio metu, 300 Eur per mėnesį gaunamų pajamų iš individualios veiklos. Atsakovas nuo 2014-09-17 registruotas Darbo biržoje.Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovui yra nustatytas 45 proc. darbingumas, ieškovė yra visiškai darbinga. Šalys turi santuokoje įgytų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonę. Taigi, ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė negu atsakovo, nes jo galimybė dirbti yra apribota. Teismo vertinimu, kad atsakovo pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras dirbti pagal verslo liudijimą ar kitą darbą negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvą nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas susidariusia sunkia turtine padėtimi, nes išlaikymas vaikams reikalingas dabar, šiuo metu.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis nuo 2016-09-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad šalių vaikai specialiųjų poreikių neturi, į tai kad būtent su ieškove nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta dėl ko neišvengiamai ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdeininiu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu bei į tai, kad atsakovo siūlomas išlaikymo dydis – 100 Eur – teismo vertinimu yra ženkliai per mažas, neatitinkantis vaikų poreikių, iš atsakovo M. A., (duomenys neskelbtini), priteistina po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-05-18, iki jo pilnametystės – 2017-03-08, (duomenys neskelbtini), priteistina po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2016-05-18, iki jos pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Vaikams išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (LAT 2008-01-28 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-14/2008).Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už 12 mėnesių, skaičiuojant po 150 Eur, kas sudarytų 1 800 Eur, viso 3 600 Eur. Kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo 2014 metų, patvirtino ir šalių sūnus M. A. atsiliepime į ieškinį, bei pateikta į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-09 išvada, kurioje pokalbio su specialiste metu G. pasakojo, kad paprašius, tėtis kartais duoda 1 -2 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. A. ir G. A. naudai išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už 12 mėnesių iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2016-05-18, kas sudarytų kiekvienam po 1 440 Eur (120 Eur x 12 mėn.) ir jis priteistinas iš atsakovo D. A. vaikų M. A. ir G. A. naudai (CK 3.200 str.). Svarbu pažymėti tai, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 str.), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotoju vykdymo procese gali ir turi būti pats pilnametis, kurio naudai buvo priteistas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, jog M. A. šiuo metu jau yra pilnametis, išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas jam.Teismas nustatė, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi.Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo: butą, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.24,25,26-28). Nekilnojamojo turto registre aukščiau nurodyti nekilnojamieji daiktai įregistruoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo minėtą butą šalims priteisti po ½ dalį. Atsakovas pareiškimu dėl priešieškinio reikalavimų sumažinimo prašo sumažinti priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine nuosavybe, prašydamas šį turtą padalinti tarp sutuoktinių nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į atsakovo asmenines investicijas santuokos metu įgyjant gyvenamąjį būstą ir turimą neįgalumą ir ¼ dalį priteisiant ieškovei, o ¾ dalis – atsakovui. Ginčo dėl buto vertės nėra, šalys vadovavosi 2017-01-01 vidutine rinkos verte, kuri yra 40 900 Eur. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad sutuoktiniai butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015-04-27, pagal pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-2147, už 40 547 Eur. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė ieškovė, pirkimo pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Visa buto kaina buvo sumokėta prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad prieš sudarant santuoką jis asmeninės nuosavybės teise turėjo 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2003-08-01, pardavus už 40 000 Lt ir tą pačią dieną už 58 000 Lt buvo įsigytas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtina į bylą pateiktos 2003-08-01 pirkimo - pardavimo sutartis, not. reg.Nr.14-4956 ir 2003-08-01 pirkimo – pardavimo sutartis, not. reg. Nr.14-4958. 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties, not reg.Nr.1-2129 pagrindu šalys pardavė 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 45 500 Eur ir 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutartimi, not reg. Nr.1-2147, įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 40 547 Eur sumą. Ginčo, kad minėtame bute atsakovas savo darbu atliko remontą, nėra. Ieškovė teigia, kad visas butas priklauso bendrąja jungtine nuosavybe, nes ji po vaikų priežiūros atostogų pastoviai dirbo, o atsakovas 2015 metais įsigyjant 3 kambarių butą, daugiau nei du metus niekur nedirbo, todėl prašo jį padalinti šalims po lygiai, nenukrypstant nuo lygių dalių principo.Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos apie ieškovės darbo užmokestį nustatyta, kad jos pajamos per 2004 metus sudarė: 1 272,08 Lt (369,28 Eur), per 2005 metus – 5 267,97 Lt (1 525,71 Eur), per 2006 metus – 6 607,83 Lt (1 913,76 Eur), nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 sudarė – 2 346,67 Lt (679,64 Eur), (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-08-03 iki 2009-09-30 sudarė neatskaičius mokesčių 3 600 Lt (1 042,63 Eur), 2007 metais – 7 237,80 Lt (2 096,21 Eur), 2008 metais – 8 508,20 Lt (2 464,15 Eur). 2009 metais - 8 358,29 Lt (2 420,73 Eur), 2010 metais – 8 140,50 Lt (2 357,65 Eur), 2010 metais – 8 140,50 Lt (2 357,65 Lt), 2011 metais – 9 143,89 Lt (2 648,25 Eur), 2012 metais 11 194,29 Lt (3 242 Eur), 2013 metais 15 611,50 Lt (4 521,40 Eur), 2014 metais 17 192,90 Lt (4 979,41 Eur), 2015 metais – 5 274,69 Eur, 2016 metais – 6 298,40 Eur (2t. b.l. 3-5, 6-7). Atsakovui nuo 2015-12-02 iki 2016-12-01 buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30, 45 proc darbingumas. Šalys paskolų neturėjo, ieškovės pajamos iki santuokos sudarymo buvo nedidelės, 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo laikotarpiu ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, ieškovė šių aplinkybių neginčijo ir jokių įrodymų, iš kokių lėšų buvo įsigytas butas neteikė, todėl akivaizdu, kad dalį savo asmeninių lėšų, t. y. 40 000 Lt atsakovas panaudojo įsigyjant dviejų kambarių butą. Nors atsakovas teigia, kad be aukščiau nurodytų asmeninių lėšų jis investavo asmenines lėšas, kurias gavo jo tėvas, pardavęs jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir taip buvo sumokėta visa įsigyjamo dviejų kambarių buto kaina, tačiau į bylą pateiktos 1993-12-22 sutarties turinio matyti, kad atsakovo tėvas už parduodamą butą gavo 3 200 Lt sumą ir 1994-07-08 atsakovas pagal įstatymą paveldėjo turtą tame tarpe ir investicinę sąskaitą, tačiau negalima teigti, kad būtent šios lėšos (3 200 Lt) buvo panaudotos buto pirkimui, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas praėjus devyneriems metams, kai atsakovo tėvas pardavė jam priklausiusį butą ir po metų atsakovui buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad nors atsakovas teigia kad mirus jo tėvui atsakovas paveldėjo 5 000 JAV dolerių, nes tėvas už parduodamą butą gavo būtent tokią sumą nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas nesivadovavo šiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 str.).Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu kelis kartus pabrėžė, kad santuokoje įgytas ginčo butas yra iš jo asmeninių lėšų, nes ieškovės pajamos iš darbo santykių buvo mažos, įsigyjant santuokoje turtą ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003), kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės instituto tikslas yra dvejopas. Pirma, šiuo institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą - nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios. Tokia nuostata leidžia apginti turtinius interesus ekonomine prasme silpnesnio sutuoktinio, kuris dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, vaikų gimdymo ir priežiūros, ligos ir pan., įnešė mažesnį indėlį, sukuriant turtą.Teismas padarė išvadą, jog 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas panaudojant 40 000 Lt atsakovo asmeninių lėšų, o likusi 18 000 Lt suma buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų.Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Įvertinus aplinkybę, kad šalys nutarė įsigyti didesnį, trijų kambarių butą, nes šeimoje augo du skirtingų lyčių nepilnamečiai vaikai, todėl darytina išvada, kad butas buvo įsigyjamas šeimos poreikių tenkinimui, o ne asmeniniams atsakovo poreikiams. Atsižvelgdamas į ginčo buto įsigijimo aplinkybes, į tai, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas siekė įgyti ginčo butą asmeninės nuosavybės teise, nėra, į faktinius bylos duomenis, kad šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų, teismas daro išvadą, kad ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Pagal bylos duomenis, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką vertintina, kad visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Teismas, aukščiau pasisakydamas dėl ginčo buto įsigijimo aplinkybių nustatė, kad atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas (40 000 Lt) kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, taip pat labai svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovui nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30, nustatytas 45 proc darbingumas. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad atsakovas negali dirbti darbo, kurio aplinkoje yra cheminių jautrinančių medžiagų, negali rankomis kelti daugiau kaip 15 kg. svorio, negali dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, dirbti naktį, pamaininį darbą, viršvalandinių darbų, negali dirbti aukštyje, požeminius darbus, pavojingose patalpose, negali dirbti su mechaniniais įrenginiais, vairuoti transporto priemones. Iš pateiktos į bylą (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad atsakovui taikomas medikamentinis gydymas, reguliariai skiriami vaistai, jam rekomenduojamas reabilitacinis, sanatorinis gydymas 1 – 2 kartus metuose. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neįrodė, jog 2 kambarių butas buvo įsigytas tik išimtinai atsakovo asmeninėmis lėšomis, todėl teismas nustato, ne kaip prašo atsakovas (ieškovei ¼ dalis, atsakovui – ¾), o nustato, kad ieškovei priklauso 1/3 dalis, o atsakovui 2/3 dalys buto, esančio, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutiko, kad butas natūra būtų priteistas abiem šalims, teismas 1/3 dalį priteisė ieškovei, o atsakovui 2/3 dalis buto, esančio, (duomenys neskelbtini).Ginčo tarp šalių, dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 120 Eur, nėra. Šalys vadovavosi 2017-01-01 vidutine žemės rinkos verte. Abi šalys pageidavo, kad minėtas žemės sklypas būtų padalintas natūra lygiomis dalimis. Tokiu būdu ieškovei ir atsakovui teismas priteisė po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).Ginčas kilo dėl automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Šalys automobilio vertei nustatyti rėmėsi www.auto.plius.lt duomenimis: ieškovė įvertino 800 Eur, atsakovas – 300 Eur. Teismas, nesutariant šalims dėl automobilio vertės, vadovaujasi šio nurodyto automobilio verčių aritmetiniu vidurkiu (300 + 800 : 2 = 550 Eur), dėl to AUDI 100 automobilio vertė yra laikoma 550 Eur. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl transporto priemonės padalinimo nekilo, todėl teismas sprendė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui yra paliktina transporto priemonė, kuri yra registruota jo vardu, priteisiant ieškovės naudai 275 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas D. A. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimą dalyje, kurioje nepilnametei G. A. ir M. A. iš atsakovo priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas po 1440 Eur kiekvienam nuo 2015-05-18 iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016-05-18 ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės V. A. ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas sprendime išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimais, teisingai išanalizavo abiejų nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, tačiau pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netinkamai ir nepagrįtstai ginčo atvejui taikė CK 3.200 str. normos nuostatas ir visiškai nemotyvuotai bei neargumentuotai iš atsakovo priteisė išlaikymo skolą nepilnaečiams vaikams už 12 mėnesių, t. y. iki 2016-05-18, skaičiuodamas kiekvienam vaikui po 1440 Eur. Teismo sprendimas šioje ginčo dalyje praktiškai yra be motyvų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepagristai nevertino atsakovo D. A. pozicijos, išdėstytos jo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovo į bylą pateiktą rašytiniu įrodymų ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų, o priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą iš esmės rėmėsi tik objektyviais duomenimis nepagrįstais šalių sūnaus M. A. atsiliepime į ieškinį duotais paaiškinimais bei į bylą pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-09 išvada, kurioje pokalbio su specialiste metu nepilnametė šalių dukra G. A. pasakojo, kad paprašius, tėtis kartais duoda 1-2 Eur. Prieštaraujant aukščiau išvardintoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad nepilnamečiai vaikai patys nedisponuoja jiems teikiamu išlaikymu, todėl jų paaiškinimus, duotus nepilnametės šalių dukters vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei ir išdėstytus atsiliepime į ieškinį jau pilnamečiu tapusio sūnaus, teismas turėjo tinkamai bei teisingai įvertinti, tačiau to nepadarė, formaliai išspręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą.Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo vaiku santykiai su sutuoktiniu bei tėvu (atsakovu) dėl tarp tėvų vykstančio turtinio ginčo santuokos nutraukimo proceso eigoje yra įtempti, vaikais santuokos nutraukimo procese yra manipuliuojama. Natūralu, kad VTAS specialistei nepilnametė dukra G. A. paaiškino, jog tėvas jai duoda kišenpinigių, tačiau tokie jos paaiškinimai nėra objektyvūs ir pakankami įrodymai, vertinant aplinkybes, ar susidarė išlaikymo įsiskolinimas už ieškovės nurodytą laikotarpi, ar ne. Pažymėtina, kad vaikai dažnai gauna iš tėvu pinigų smulkioms kasdieninėms išlaidoms, tačiau šis nepilnametės paaiškinimas nei pats savaime, nei paaiškinimų visumoje, vertinant su trečiojo asmens pilnamečiu tapusio M. A. atsiliepimo paaiškinimais, nėra pakankami sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą. Be to, teismas sprendime pažymėjo, jog teismui pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės VTAS išvadoje nurodyta, jog mergaitė su tėvu bendrauja mažai, kadangi jis ją nervina. Kartas tėvas duoda po 1-2 Eur. o broliui duoda ir daugiau. Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas, pats sau prieštaraudamas, apsiribojo tik dalies šių aplinkybių konstatavimu, nenurodant aukščiau paminėtų dukters Gabrielės paaiškinimų pagal kuriuos, tėvas duoda pinigų ir broliui M. A. Svarbu pažymėti, kad atsakovas D. A. teismui pateiktame priesieškinyje nurodė, jog jis ginčijamu laikotarpiu gyveno kartu su nepilnamečiais vaikais, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamos pajamos buvo skiriamos vaikų poreikių lenkinimui: tėvas, kaip ir mama, pirko vaikams maistą, drabužius, avalynę, lygiaverčiai su ieškove mokėjo už šalių įsigytam būstui teikiamas komunalines paslaugas šių paslaugų tiekėjams. Byloje ginčo nėra, kad šeima iki šiol gyvena viename bute, nors šeimos gyvenimas viename bute pats savaime pagal LAT formuojamą vieningą teismų praktiką taip pat nėra pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas aukščiau išvardintų atsakovo rašytiniais įrodymais pagrįstų aplinkybių visiškai nevertino.2017 m. kovo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad iki santuokos nutraukimo proceso pradžios jo santykiai su vaikais buvo geri, tačiau vėliau ieškovė pradėjo manipuliuoti vaikais, nuteikinėti prieš atsakovą. Ne kartą sūnui buvo liepiama pasirinkti: ar jis palaikys tėvo pusę, ar motinos, o tuo pačiu nurodoma, jei jis pasirinks tėvo pusę, negaus pinigų. Taigi, kaip jau aukščiau paminėta, vaikais buvo manipuliuojama ir pastarieji buvo „papirkinėjami“, siekiant jų užtarimo ieškovės naudai santuokos nutraukimo proceso metu, sprendžiant bet kokį turtinį klausimą. Ši aplinkybė akivaizdi ir iš VTAS teismui teiktų dokumentų apie šalių šeimą, kadangi iš pradžių nepilnametis sūnus M. išreiškė norą gyventi su tėvu, o tik po kurio laiko, įtakotas motinos, savo poziciją pakeitė.Pirmosios instancijos teismas išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo formaliai, nesivadovaudamas ir nesiremdamas kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis.Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šios pareigos pirmosios instancijos teismas neįvykdė, formaliai vadovaudamasis ieškovės nurodyto tariamo išlaikymo neteikime laikotarpiu, kurio pradžią paneigia kiti byloje esantys duomenys.Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad šalys ginčijamu laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki ieškinio padavimo teismui dienios (2016-05-18) buvo tik įsigijusios butą 2015-04-27 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-2147 pagrindu, į kurį šeima įsikėlė 2015 m. birželio viduryje. Akivaizdu, kad ieškovė jau šioje ginčo dalyje nurodė netiesą, kadangi ji su atsakovu ir dviem nepilnamečiais vaikais, gyvendami kaip šeima ir vesdami bendrą ūkį, 2015 metų vasarą įsikėlė kartu gyventi į bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigytą butą, kurį šeimos gyvenimui ir poreikiams pritaikyti paruošė atsakovas piniginėmis lėšomis, likusiomis nuo parduoto buto, bei savo sunkaus darbo (esant neįgalumui) pastangomis. Taigi darytina pagrįsta išvada, jog ieškovės teiginiai dėl tariamai susidariusio išlaikymo įsiskolinimo prieštarauja elementariai logikai, esą atsakovas visiškai neteikė vaikams periodinio išlaikymo nuo 2016-05-18. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad ieškovė, padavusi ieškinį, klaidino teismą, nurodydama, kad šeima nuo pat vaikų gimimo gyveno trijų kambarių bute. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje šias melagingas aplinkybes paneigė ir nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su kiekvieno šeimos gyvenamojo būsto įsigijimu.Minėta, teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, visiškai nevertino atsakovo į bylą pateiktų mokėjimų dokumentų (prekybos tinklų ir parduotuvių kvitų) už ginčijamą laikotarpį, iš kurių matyti, kad atsakovas, gyvendamas kartu su šeima, tenkino nepilnamečių vaikų poreikius. Visą šį laikotarpį ieškovė ir atsakovas už būstui, kuriuo naudojasi ir šalių nepilnamečiai vaikai, teikiamas komunalines paslaugas mokėjo lygiomis dalimis. Įrodymai, susiję su komunalinių mokesčių mokėjimu, taip pat yra pateikti į bylą.Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė teismui nurodė visas faktines aplinkybes, pagal galimybes pateikė visus rašytinius įrodymus bei nurodė liudytoją, gerai žinančią su atsakovu gyvenimo aplinkybes, kuri teismo posėdžio metu argumentuotai pasisakė bei patvirtinto, jog D. A. niekada nesirūpino šeima ir nežinojo sveiki ar sergantys šeimos nariai, todėl reikalingos pagalbos jiems neteikė. Taip pat ir nežinojo kokios pinigų sumos reikalingos vaikų išlaikymui, kadangi išlaikymo vaikams niekada neteikė pakankamai. Atsakovas dažnai niekur nedirbdavo ir nesistengadavo susirasti darbo, todėl ieškovė, kiekvieną dieną gamindama maistą šeimos nariams, maitino ir atsakovą. Atsakovas vienas nuo 2015 metų gyveno ir šiuo metu gyvena užėmęs visą didesnįjį buto kambarį, o už komunalines paslaugas nemokėjo iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos. Šių nurodytų faktinių aplinkybių atsakovas teismo posėdžio metu nepaneigė jokiais savo argumentais bei nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kokių jis ėmėsi priemonių ir kokias jis dėjo pastangas, stengdamasis padėti išlaikyti nepilnamečius vaikus nuo 2015 metų gegužės mėnesio iki pat ieškinio padavimo teismui dienos 2016-05-18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, be jokios abejonės, šias nurodytas faktines aplinkybes, vaikų teisių apsaugos išvados argumentus bei liudytojos liudijimą, o taip pat ir paties D. A. pateiktus rašytinius įrodymus vertino ir visiškai pagrįstai bei argumentuotai taikė CK 3.200 straipsnio nuostatas. Teismas absoliučiai pagrįstai nusprendė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už 12 mėnesių. Teismas be jokios abejonės įvertino ir pats atsakovas pripažino, jog vienerius metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos jis niekur nedirbo ir netgi turėdamas savo individualią batų taisymo įmonę bei darbo vietą visai šalia namų į ją nueidavo tik retkarčiais. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad dėl stuburo ligos kada nors gulėjo ligoninėje ar gydėsi reabilitacijos centruose, todėl mano, kad jo visiškas negalėjimas dirbti yra tiesiog apsimestinis. Atsakovas tik bylą pradėjus nagrinėti teisme, pradėjo rūpintis gauti didesnes pajamas ir vaikų išlaikymui pervedė 300 Eur per tris mėnesius (toliau jokio išlaikymo neteikia vėl), todėl mano, kad pagrindinė atsakovo liga yra tiesiog tingėjimas. Pažymi, jog atsakovas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2017 m. vasario mėnesio visiškai neteikė vaikams išlaikymo, net ir savo siūlomo po 100 Eur per mėnesį kiekvienam. Toks visiškas šeimos narių poreikių ignoravimas yra tiesiog nežmoniškas bei ignoruojantis visuomenėje egzistuojančius moralės principus. Dėl tokio atsakovo elgesio buvo priversta pagalbos vaikų poreikių tenkinimui kreiptis į savo artimuosius - trečiuosius asmenis - kurie neturi pareigos išlaikyti vaikų. Taip pat nuo 2014 metų sausio mėnesio buvo priversta kreiptis ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyrių dėl paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo - Socialinių išmokų skyriaus 2016-10-12 raštas yra pateiktas byloje. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo sveikata neleido jam teikti po 150 Eur dydžio išlaikymo vaikams, su teismo sprendimu sutiko ir jo neskundė, nors yra įsitikinusi, jog atsakovas privalėjo ir privalo teikti prašyto dyžio išlaikymą - t. y. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnametei dukrai G. A. Todėl, Vilniaus apygardos teismui peržiūrint Vilniaus miesto apylinkės teimo 2017-05-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1006-558/2017, prašo, jog teismas nepilnametei G. A. priteistą iš tėvo išlaikymą po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį padidintų iki ieškinyje prašomo po 150 Eur kas mėnesį.Atsakovas akivaizdžiai manipuliuoja šeimoje susidariusia situacija, aiškindamas, jog ieškovė V. A. manipuliuoja vaikais ir juos nuteikinėja prieš jų tėvą, atsakovą D. A. Tai netiesa, vaikai paduodant ieškinį teismui buvo jau ne maži, todėl turėjo savo nuomonę ir jais manipuliuoti nebuvo jokio reikalo. Jeigu sūnus M. A., būdamas 17 metų amžiaus, su juo kalbantis vaikų teisių apsaugos darbuotojai ir suabejojo dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, tai nereiškia, kad suabejojo dėl išlaikymo. Asmuo, susidūręs su teisminiais reikalais, būdamas 17 metų amžiaus ir neturėdamas jokios patirties, galėjo neįvertinti susidariusios situacijos, kuo tiesiog džiaugiasi atsakovas, tačiau jau dabar yra žinoma, jog M. A. sulaukęs pilnametystės pats kreipėsi į teismą dėl paramos iš tėvo jam priteisimo, nes yra nebaigęs vidurinės mokyklos. Be to, pažymi, jog M. A. jau dabar yra savo tėvo D. A. varomas iš namų, kadangi jis jau nebeturintis teisės gyventi jo namuose, nes tėvo dalis pagal teismo sprendimą yra didesnė.D. A. nurodydamas priešieškinyje ir apeliaciniame skunde, jog jis pirko vaikams maistą, batus, drabužius, nenurodo kada tai darė, ar kai vaikams buvo 2-5 metukai, ar kai 13 - 16 metų, kaip ir nenurodė kokios jo asmeniškai pajamos tuo metu buvo, todėl jo reikalavimas atmesti išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimą buvo ir yra netenkintinas. D. A. teigia, kad <...teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, visiškai nevertino atsakovo į bylą pateiktų mokėjimų dokumentų (prekybos tinklų ir parduotuvių kvitų) už ginčijamą laikotarpį, iš kurių matyti, kad atsakovas gyvendamas kartu su šeima, tenkino nepilnamečių vaikų poreikius.> bei , kad < Visą prašomo įsiskolinimo laikotarpį atsakovas ir ieškovė už būstui, kuriuo naudojasi ir nepilnamečiai vaikai, teikiamas komunalines paslaugas mokėjo lygiomis dalimis. > Tai, kad atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio gyveno atskirai nuo šeimos, užėmęs didesnįjį buto kambarį, atsakovas neneigė ir kad veda ūkį atskirai nuo to laiko, neneigė taip pat. Ieškovei teismo posėdžio metu paaiškinus atsakovo pateiktų prekybos centrų kvitų kilmę, atsakovas napaneigė to, jog maisto produktus pirko sau asmeniškai ir savo poreikiams nupirktus maisto produktus sandėliavo bei suvartojo savo gyvenamajame kambaryje. Vaikai buvo šokiruoti tokio tėvo elgesio, todėl su tėvu nustojo bendrauti baimės ir nepasitikėjimo apimti, o ne dėl ieškovės kišimosi į tėvo ir vaikų santykius. Vaikai matė, kaip ieškovė, parsivežusi iš savo artimųjų giminaičių maisto produktus, paruoštus rudeniui, žiemai, pavasariui, neturi net galimybės jų pasidėti butui priklausančiame rūsyje, nes atsakovas atėmė rūsio raktą ir bylą pradėjus nagrinėti teisme, pasisavimo mokesčių mokėjimo knygeles, kurių duomenimis naudojantis, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tik viena ieškovė keletą metų mokėjo mokesčius už komunalines palaugas. Taigi akivaizdu, jog atsakovo melui nėra ribų, jis teismui drąsiai teigia, kad už butui teikiamas paslaugas mokėjo lygiomis dalimis nuolat, bet realiai komunalinius mokesčius per pusę pradėjo mokėti tik pradėjus bylą nagrinėti teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Apeliantas su skundžiamu sprendimu iš esmės nesutinka dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai G. A. bei bylos nagrinėjimo metu pilnamečiu tapusiam sūnui M. A.Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys ir jų vaikai nuolat gyvena bute (duomenys neskelbtini), ir apelianto teigimu, šalys ginčo laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2016-05-18 buvo ką tik įsigijusios minėtą butą, į kurį įsikėlė 2015 m. birželio mėn. Be to, apelianto teigimu, buto, kuris tiktų šeimos gyvenimui, įrengimui panaudojo pinigines lėšas, likusias nuo parduoto buto bei savo sunkaus darbo (esant neįgalumui) pastangomis. Apelianto į bylą pateikti UAB ,,Senukų prekybos centras“, UAB ,,Ermitažas“, UAB ,,Makveža“, kt. (b. l. 120 – 131, 1 t.) čekiai patvirtina, jog ginčo laikotrapiu (2015 m. gegužės – liepos mėn.) buvo perkamos medžiagos, susijusios su remonto atlikimu, tačiau vien šių duomenų pateikimas nepatvirtina, jog atsakovas skyrė lėšų nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitos faktūros bei Prekių priėmimo transportavimo važtaraščio (b. l. 132 – 133, 1 t.), buvo perkami baldai, tačiau jų įsigijimo data yra 2012 m. ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šie baldai buvo skirti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad byloje nėra paneigta ieškovės nurodyta bei liudytojos E. A. patvirtinta aplinkybė, jog ji šalių nepilnametei dukrai nupirko sofą – lovą, siekiant užtikrinti tinkamas vaiko miegojimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto į bylą pateikti prekybos centrų čekiai (b. l. 54 – 107, 1 t.), kuriais įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su prisidėjimu prie šeimos, tame tarpe ir vaikų, poreikių tenkinimu, niekaip nepatvirtina, jog ginčo laikotarpiu atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nes būtent išlaidos maisto prekių pirkimui yra patirtos po civilinės bylos iškėlimo teisme. Taip pat apeliantas, teigdamas, jog išlaidas už komunalines paslaugas apmokėdavo kartu su ieškove per pusę, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nes į bylą pateikti čekiai patvirtina, jog mokėjimai buvo atlikti nuo 2016 m. spalio mėn. (b. l. 108 – 112, 1 t.). Kolegija vertina, kad VšĮ Humana people čekiai 9 Eur sumai (b. l. 115, 1 t.) taip pat nepatvirtina tinkamu prisidėjimu ginčo laikotarpiu prie vaikų poreikių tenkinimo. Kitų įrodymų, susijusių su išlaikymu teikimu nepilnamečians vaikams ginčo laikotarpiu, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Taigi, byloje nesant duomenų, jog atsakovas prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, laikytina, jog teisė reikalauti išlaikymo šiuo atveju atsirado būtent nuo ieškovės nurodytos datos nuo 2015-05-18, ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo skolos suma, skaičiuojant ją po 120 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2015-05-18 iki 2016-05-18 (po 1440 Eur skolos) (CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, t. y. priteistą išlaikymą padidinant iki 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui iki dukra sulauks pilnametystės, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 sprendimo (dalies) teisėtumo ir pagrįstumo nustatyta tvarka nepateikė. Ieškovei išaiškintina, kad pagal CK 3.201 str. nuostatas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nustatymą už įsiskolinimo laikotarpį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.