Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Albinai Radavičienei dėl nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama įpareigoti Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę Albiną Radavičienę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai S. G. dėl 2013 m. liepos 12 d. vekselio, kurį išrašė Ž. Š., dėl 2007 m. lapkričio 25 d. vekselio, kurį išrašė G. D. ir dėl 2015 m. liepos 28 d. vekselio, kurį išrašė G. Z.. Nurodo, kad 2017 m. spalio 23 d. mirė jos tėvas A. G. ir ji padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Be kitų mirusiojo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pareiškėja pateikė 5 vekselius, visi originalūs vekseliai buvo grąžinti S. G., paaiškinant, jog keletas iš jų yra su trūkumais: vekseliuose nėra vekselio turėtojo identifikavimo duomenų: gimimo datos, asmens kodo, viename vekselyje kaip vekselio turėtojas nenurodytas A. G. ir buvo pasiūlyta dėl teisės paveldėti reikalavimo teises pagal pateikiamus vekselius pasikonsultuoti su advokatu.

2. Pareiškėja išsiuntė vekselius notarei paštu, tačiau Šilutės raj. I-jo notaro biuro notarė A. Radavičienė 2018 m. kovo 5 d. nutarimu nutarė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į reikalavimo teises pagal abejones teisėtumu keliančius pateiktus vekselius. Notarė nurodė, kad 2013 m. liepos 12 d. vekselyje, kurį išrašė Ž. Š., matosi kita rašymo priemonės spalva ir rašysena įrašytas asmens kodas, nurodyta kreditoriaus pavardė – A. G. (mirusiojo pavarde G.); 2007 m. lapkričio 25 d. vekselyje, kuris išrašytas G. D. pavarde, matosi kita rašymo priemonės spalva ir rašysena įrašytas asmens kodas, nurodyta kreditoriaus pavardė – A. G. (mirusiojo pavarde G.); 2015 m. liepos 28 d. pateiktame vekselyje nurodytas pinigų gavėjas – G. Z., o vekselio davėjas – A. G., vekselio apačioje matosi kita rašymo priemonės spalva ir rašysena įrašytas asmens kodas.

3. Pareiškėja nurodo, kad notarė nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į paminėtus 3 vekselius, nes asmens kodas nėra privalomas paprastojo vekselio rekvizitas. Be to, dėl pareiškėjos tėvo kreditorių Ž. Š. ir G. D. buvo išduoti teismo įsakymai, nepaisant aplinkybės, jog juose nebuvo palikėjo asmens kodo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Tauragės apylinkės teismas Šilutės rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismo motyvai:

4.1. Teismas pritarė pareiškėjos argumentui, kad kreditoriaus asmens kodo įrašymas vekselyje nėra būtinas ir tai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau teismo vertinimu, notarė veikdama ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 35 straipsniu, kuriame nurodyta, kad negali būti patvirtinti bei paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, elgėsi sąžiningai ir teisėtai. Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

4.2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vekselius negaliojančius daro ne asmens kodo neįrašymas, tačiau prirašymas neaptartų taisymų nurodytuose vekseliuose. Pareiškėjos nurodytuose trijuose vekseliuose, kurių originalus teismui pateikė notarė yra padaryti akivaizdūs taisymai.

4.3. Pareiškėjos argumentas, jog šiuo atveju skolininkams, o ne kreditoriui kyla pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai iš esmės neegzistuoja, atmesti kaip nepagrįsti, nes notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.

4.4. Teismas pareiškėjos argumentus apie tai, kad jos tėvas A. G. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo Ž. Š. ir G. D. atžvilgiu ir teismo įsakymai buvo išduoti, nors ir neįsiteisėjo dėl neįteikimo, laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Taip pat teismas pažymėjo, jog teismo įsakymų, kurie vėliau buvo panaikinti, išdavimas neįpareigoja notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Atskiruoju skundu pareiškėja S. G. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų tenkinti ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą . Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilinęs į esminius dalykus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, jo išdavimas nekeičia nei teisių apimties, nei jų atsiradimo momento.

5.2. Pareiškėja į notarę kreipėsi nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, dėl to laikytina, kad ji priėmė palikimą į visus penkis vekselius. Notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, neturėjo vertinti vekselių galiojimo ar atitikimo įstatyme nustatytiems reikalavimams, nes šias aplinkybes turėtų įrodinėti skolininkai, siekdamas paneigti pareiškėjos reikalavimo teisę į vekseliuose nurodytas sumas.

5.3. Nurodo, kad notarė išprovokavo pareiškėja padaryti taisymus vekseliuose, t. y. įrašyti asmens kodus, nors šis vekselio rekvizitas nėra būtinas.

5.4. Nesutinka su teismo išvada, kad teismo įsakymų dėl vekseliuose nurodytų sumų išieškojimo išdavimas neįpareigoja notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes būtent teismo įsakymų išdavimas reiškia, kad vekseliai yra teisėti.

5.5. Pažymėjo ir tai, kad dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 2008 m. gegužės 25 d. vekselį, kurį išrašė G. D., pareiškėja gali netekti teisė išsiieškoti šias sumas, nes sueina ieškinio senaties terminas.

3. Notarė A. Radavičienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė pareiškėjos skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam priklausantį turtą, tarp jų ir į penkis vekselius. Notarė 2018 m. vasario 12 dieną išdavė pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam priklausantį butą, transporto priemonę, pinigines lėšas ir į reikalavimo teises pagal vekselius, kuriuos išrašė E. V. ir R. B.. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į vekselius, kuriuos išrašė G. D., G. Z. ir Ž. S., nes konstatavo, kad paminėtuose trijuose vekseliuose yra padaryti taisymai ir kitu šriftu bei kita rašymo priemone įrašyti mirusiojo asmens kodai bei gyvenvietė. Pareiškėja nesutinka su šia notarės pozicija ir teigia, kad įrašyti rekvizitai nėra privalomi paprastojo vekselio rekvizitai, dėl to ir jų įrašymas neturi įtakos vekselio galiojimui. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą ir nurodė, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo teisėtas.

7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal LR notariato įstatymo 35 straipsnį negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų. Iš bylos medžiagos bei iš pačios pareiškėjos skundo nustatyta, kad vekseliuose, į kuriuos buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra padaryti taisymai kitu šriftu bei kitos spalvos rašymo priemone. Pareiškėja neneigia, kad pirmą kartą 2017 m. spalio 23 d. pateikus vekselius notarei nebuvo jokių įrašų ties grafa „asmens kodas“, taip pat pareiškėja neneigia, kad ji pati padariusi šiuos įrašus. Tačiau, pareiškėjos vertinimu, kadangi asmens kodas vekselyje nėra privalomas rekvizitas, tai jo įrašymas nedaro vekselio negaliojančiu.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nesprendžiamas vekselio galiojimo klausimas ar jo atitiktis įstatymo nustatytiems reikalavimas. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą S. G. – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į reikalavimo teises pagal vekselius, kuriuos išrašė G. D., G. Z. ir Ž. S. ir kuriuose buvo padaryti taisymai ir papildomai įrašytas mirusiojo asmens kodas. Kitaip tariant, notarei pateiktuose vekseliuose buvo padaryti neaptarti taisymai, nes juose nėra pažymėta, kad vekselį išdavusiems asmenims žinoma apie taisymų, prirašymų darymą. Tuo labiau, kad pirmą kartą pateiktuose vekseliuose jokių papildomų, naujų įrašų nebuvo. Tokiu atveju įstatyme aiškiai nurodyta, kad notaras tokių dokumentų tvirtinti negali. Nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl vekselio privalomų rekvizitų, vekselio galiojimo ar teismo įsakymų išdavimo vekselių pagrindu, nes notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į tris vekselius dėl juose buvusių neaptartų taisymų bei prirašymų.

10. Pareiškėja teigia, kad notarei atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į tris vekselius ir išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į kitą turtą, susidarė situacija, kad ji priėmė palikimą iš dalies. Ši skundo nuostata nepagrįsta. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis turi priimti palikimą, kad jį įgytų. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su išlygomis. Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo ir nurodė priimanti visą testamente nurodytą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas tik patvirtina asmens teisę į paveldimą turtą, bet nesuteikia teisių į jį, nes palikimą priėmęs įpėdinis laikomas to turto, šiuo atveju – reikalavimo teisių, savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi pareiškėja išreiškė valią priimti visą palikimą, kaip tai numatyta CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tik į dalį reikalavimo teisių nurodytos įstatymo normos nepažeidžia.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rajono 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.