- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-473-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00406-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Swedbank“, antstolis L. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. G. esmė
1. Pareiškėja R. B. kreipėsi į antstolį L. J. prašydama panaikinti 2021 m. kovo 31 d. antstolio priimtą patvarkymą dėl ekspertizės turto vertės nustatymui skyrimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0053/21/00102.
2. Nurodė, kad ekspertizė paskirta nepagrįstai ir padidina vykdymo išlaidas bei pažeidžia jos, kaip skolininkės teises. Teigė, kad jai nebuvo pateikti antstolio turto įkainavimo duomenys, išieškotojas taip pat nėra pateikęs savo nuomonės dėl turto kainos, todėl antstolio priimtas patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad 2017 m. UAB „Verslavita“ atliko turto vertinimą ir visą turtą įvertino 75 000 Eur, o 2018 m. viso turto vertė nustatyta – 71 000 Eur. Be to, iškėlus fizinio asmens bankroto byla, buvo atliktas turto vertės nustatymas ir visas turtas įvertintas 40 000 Eur. Teigė, kad jai priklausantys žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo pardavinėjami R. B. fizinio asmens bankroto byloje ir šioje byloje išieškotojas AB „Swedbank“ turtą įvertino 24 000 Eur, tačiau turtas varžytynėse nebuvo parduotas. Nurodė, kad reali šio turto kaina yra 24 000 Eur. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nurodė, kad tokių pagrįstų abejonių ar duomenų vykdomojoje byloje nėra.
3. Antstolis L. J. 2021 m. balandžio 29 d. patvarkymu skundo netenkino ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė nagrinėti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nurodė, kad tiek skolininkės, tiek išieškotojos nuomonės dėl to paties areštuoto turto vertės skiriasi, todėl siekiant užtikrinti aiškumą, išvengti dviprasmybių ir garantuoti profesionalų turto vertinimą, turėjo skirti ekspertizę parduotino iš varžytynių turto vertei nustatyti. Pažymėjo, kad skolininkė vilkina vykdymo procesą, siekdama išvengti atsiskaityti su kreditoriumi, nebendrauja su antstoliu.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjos R. B. skundą atmetė.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimdamas 2021 m. kovo 31 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertės nustatymui skyrimo, antstolis nepažeidė procesinės teisės normų. Priešingai nei nurodo pareiškėja, bylos duomenys patvirtina, kad antstoliui kilus abejonėms dėl turto -(duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertės, jis pasinaudojo civilinio proceso įstatymo suteikta teise ir skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Verslavita“. Konstatavo, kad nors nekilnojamasis turtas buvo įvertintas kitose bylose, tačiau jo vertė buvo nustatoma vis kita, o šiuo metu vykdant išieškojimą tiksli turto vertė nėra nustatyta.
4.2. Teismas darė išvadą, kad antstolis pagrįstai ėmėsi įstatyme numatytų procedūrų turto vertei nustatyti bei pašalinti abejones dėl turto vertės. Nurodė, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti suinteresuoti įkeistą turtą parduoti kuo brangiau ir už objektyviai atitinkamą kainą, nes turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kaina pažeistų abiejų vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus interesus.
4.3. Atmetė pareiškėjos teiginius, kad skiriant Turto vertinimo ekspertizę yra didinamos vykdymo išlaidos. Nurodė, kad tuo atveju, jei ekspertizės metu būtų nustatyta didesnė turto vertė nei nurodė pareiškėja, ekspertizės patirtos išlaidos pasidengtų iš už parduotą turtą gautų pajamų.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2021 m. kovo 31 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertės nustatymui skyrimo.
5.1. Apeliantė nurodo, kad Civilinio proceso kodekso normos neįpareigoja antstolio skirti ekspertizę, nes rinkos kaina gali būti preliminariai nustatyta ir kitais būdais. Teigia, kad išieškotojas nėra pateikęs savo nuomonės dėl turto kainos, todėl mano, kad priimtas antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2017 m. UAB „Verslavita“ atliko turto vertinimą ir visą turtą įvertino 75 000 Eur, 2018 m. viso turto vertė nustatyta – 71 000 Eur, o atlikus turto vertinimą po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turtas įvertintas 40 000 Eur. Tvirtina, kad jai priklausantys žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo pardavinėjami R. B. fizinio asmens bankroto byloje ir šioje byloje išieškotojas AB „Swedbank“ turtą įvertino 24 000 Eur. Mano, kad tai reali šio turto kaina.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ ir antstolis L. J. atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos R. B. skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. antstolio patvarkymo, kuriuo skirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis L. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išieškotojos AB „Swedbank“ prašymą ir 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-8193 dėl piniginio išieškojimo iš R. B.. 2021 m. vasario 3 d. antstolis priėmė raginimą Nr. S-21-53-2508 įvykdyti sprendimą, kuriuo R. B. buvo raginama sumokėti 67 002,85 Eur įsiskolinimą į antstolio depozitinę sąskaitą per 31 dieną nuo šio raginimo gavimo dienos. Raginimas skolininkei buvo įteiktas 2021 m. vasario 5 d., tačiau numatytu terminu įsiskolinimas nebuvo padengtas. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo R. B. priklausančiam (duomenys neskelbtini) žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini) ir ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“. Minėtas patvarkymas skolininkei buvo įteiktas 2021 m. balandžio 6 d. (vykdomoji byla, b. l. 17).
10. Be to, antstolis 2021 m. balandžio 29 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti 2021 m. balandžio 19 d. skundą Nr. S-2153-9036 nurodė, kad skolininkei neįvykdžius 2021 m. vasario 3 d. raginimo Nr. S-21-53-2508, gautas R. B. žodinis prašymas taikyti priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolis nurodė, kad išieškotojos AB „Swedbank“ nuomone turto vertė – 24 000 Eur yra akivaizdžiai per maža.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Esant minėtoms nuostatoms vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
12. Civilinio proceso kodekso nuostatos nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (pvz: 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar kt.), tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
14. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
15. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos skunde ir antstolio patvarkyme nurodytų aplinkybių, kad tiek ankstesnio vykdymo proceso metu (antstolis S. O. G. vykdė vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-8193 laikotarpiu nuo 2014-12-23 iki 2017-02-13), tiek fizinio asmens (R. B.) bankroto byloje, įkeisto turto vertė, atlikus turto vertinimą, ženkliai skyrėsi. Apeliantės nuomone, šiai dienai reali įkeisto turto vertė yra 24 000 Eur, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nenurodė, kuo vadovaujantis nurodoma būtent tokia nekilnojamojo turto vertė. Nagrinėjamoje byloje įkeistas turtas nebuvo įvertintas, nuo paskutinio vertinimo kitose bylose praėjo beveik dveji metai, o šiuo metu vykdant išieškojimą tiksli turto vertė nėra nustatyta. Byloje nėra duomenų ar per šį laikotarpį (per dvejus metus) nekilnojamojo turto rinkoje nėra įvykę kokie nors esminiai pasikeitimai, ar kad turtas per minėtą laikotarpį būtų pagerintas, ar priešingai, jam padaryta kokia nors žala, kas galėtų ženkliai sumažinti/padidinti turto rinkos vertę.
16. Atsižvelgiant į tai sutiktina, kad antstolis privalėjo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, t. y. skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus, o tuo labiau, kad išieškotojas suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ tokius prieštaravimus, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pateikė antstoliui. Dėl paminėto, apeliantės argumentai, jog nebuvo pateikta motyvuota išieškotojo nuomonė dėl turto kainos, atmestini kaip nepagrįsti.
17. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Teisė pasiūlyti savo pirkėją nėra absoliuti. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantė būtų teikusi įrodymus apie potencialų pirkėją.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolio L. J. veiksmai priimant 2021 m. kovo 31 d. patvarkymą Nr. S-21-53-6764 dėl turto rinkos vertės nustatymui ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0053/21/00102, yra teisėti.
19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.