- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- 1-1271-1060/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) pardavėja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2018 m. spalio 22 d. apie 18 val. 30 min. Pagramdinės k., Veiverių sen., Prienų r. sav., kelio Kazlų – Rūda – Pažėrai 13 km. 600 m., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. K. priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šiais savo veiksmais R. V. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji R. V. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2018 m. spalio 22 d. apie 18 val., ji, būdama neblaivi, sugalvojo nuvažiuoti pas pažįstamą moterį. A. K. atsisakė ją nuvežti, todėl pati nusprendė vairuoti automobilį „BMW 520“. A. K. neprieštaravo. Nuvažiavusi keliu apie pusę kilometro, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į dešinį kelkraštį, automobilio galinė dalis nuslydo nuo kelio į griovį. A. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo pas kažkokį gyventoją prašyti pagalbos. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir ją sulaikė (b. l. 109 – 110).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jos visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Liudytojas M. B. parodė, kad 2018 m. spalio 22 d. apie 19 val. 9 min. patruliuojant tarnybiniu automobiliu, gavo Alytaus AVPK OVS pranešimą, kad kelyje Kazlų Rūda – Pažėrai, Pagrandinės k., Veiverių sen., Prienų r. sav., neblaivūs asmenys nuvažiavo nuo kelio ir sukėlė eismo įvykį. Kelio Kazlų Rūda – Pažėrai 13 km. 600 m., griovyje, rastas nuvažiavęs nuo kelio automobilis „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie automobilio stovėjo R. V., kuri nurodė, kad automobilis priklauso A. K.. Alkotesteriu jai nustatyta 2,16 promilių girtumas. R. V. nurodė, kad automobilį neblaivus vairavo jos draugas A. K. Jis rastas namuose ir teigė nevairavęs automobilio, o vairavo neblaivi jo sugyventinė R. V. (b. l. 41 – 42 ).
Liudytojas A. K. parodė, kad 2018 m. spalio 22 d. apie 18 val. R. V., prieš tai vartojusi alkoholinius gėrimus, sugalvojo nuvažiuoti pas pažįstamą moterį, gyvenančią Pagrandinės k. Jis leido R. vairuoti jam priklausantį automobilį, nes nemanė, kad R. neblaivi. Važiuojant asfaltu, R. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Jis ėjo pas netoliese gyvenantį žmogų, turintį traktorių, prašyti pagalbos. Ant kelio jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 79 – 80).
Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad A. K. ir R. V. abu buvo neblaivūs ir abu nurodė vienas kitą, kaip asmenį, vairavusį automobilį (b. l. 4-5).
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis nurodyta, kad įvykio vietoje, t. y. Pagramdinės k., kelio Kazlų Rūda – Pažėrai 13 km., yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis (b. l. 6-14 ).
Valstybės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,97 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 18 ).
VĮ „Regitra“ registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – A. K. (b. l. 21).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilio „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – A. K. (b. l. 20).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios R. V. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino R. V. pareikštą kaltinimą, t. y., jog ji 2018 m. spalio 22 d. apie 18 val. 30 min. Pagramdinės k., Veiverių sen., Prienų r. sav., kelio Kazlų – Rūda – Pažėrai 13 km. 600 m., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. K. priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Tokiais veiksmais R. V. tyčia apsvaigusi nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad R. V. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 118).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, ir BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. V. – kaltinamoji neteista (b. l. 87 – 88), bausta administracine tvarka (b. l. 89 – 98), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruota (b. l. 104), dirba (b. l. 99 – 101). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog R. V. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Kaltinamoji R. V. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, jos padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 1,97 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo pažymėjimas nepaimtas, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nagrinėjamoje byloje automobilis „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajai R. V. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilio „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K. Pastarasis liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. kartu su sugyventine R. V. išgėrė gal 0,5 litro degtinės butelį, nuo išgerto alkoholio jis jautėsi apsvaigęs, kiek alkoholio išgėrė R. - nepastebėjo, bet ji neatrodė labai apsvaigusi, apie 18.00 val. R. sugalvojus nuvažiuoti automobiliu pas pažįstamą moterį, jis leido šiai vairuoti jam priklausantį automobilį, davė automobilio raktelius, nes nemanė, kad R. V. neblaivi, jis pats važiavo kartu su sugyventine kaip keleivis. Valstybės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadose konstatuota, kad R. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,97 (promilės) etilo alkoholio, o A. K. kraujyje – 1,95 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad A. K. dienos metu kartu su kaltinamąja vartojo alkoholį, vairuoti transporto priemonę kaltinamajai, kuriai nustatytas vidutinis – 1,97 promilių girtumo laipsnis, perdavė praėjus kelioms valandoms po alkoholio vartojimo, pats kartu su ja važiavo, daroma išvada, kad transporto priemonės savininkas žinojo ir turėjo bei galėjo žinoti, kad jam priklausanti transporto priemonė naudojama daryti nusikalstamą veiką, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti išskirtinės situacijos, kad automobilis buvo paimtas be transporto priemonės savininko žinios ir panaudotas prieš jo valią, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti A. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonės, ir automobilio variklio užvedimo raktelio bei VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (b. l. 20, 25).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš R. V. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 50,00 Eur proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo. BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą ir iki šiol yra ten saugomas (b. l. 23, 24, 26). Byloje pateikta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pažyma apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 50,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su automobilio transportavimu (b. l. 27). Alytaus apskrities VPK pažyma apie patirtas proceso išlaidas, 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta tarp Alytaus apskrities VPK ir MB „Užubalis“, šios sutarties priedas Nr. 1, kuriame numatytas paslaugų kainoraštis (b. l. 28 – 38), patvirtina, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų policijai atsirado pareiga sumokėti ūkio subjektui 50,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą. Pagal formuojamą teismų praktiką valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltais pripažintų asmenų (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-462/2018). Esat nurodytoms aplinkybėms, išlaidos, susijusios su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajai R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114 – 115) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (3 000,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę 40 MGL (2 000,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, ir automobilio variklio užvedimo raktelį bei VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš kaltinamosios R. V. Alytaus apskrities VPK 50,00 Eur transporto nuvežimo išlaidas.
Palikti galioti R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo įsakymo kopiją VĮ „Regitra“.
Informuoti kaltinamąją R. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajai R. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.