Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei N. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – T. B., D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, SB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė teismui ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius – pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų; atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, suteikti teisę Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytus statinius atsakovės lėšomis.

Nurodė, kad ieškovas, nagrinėdamas T. B. prašymą dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ esančių statinių teisėtumo, 2010-07-23 faktinio patikrinimo vietoje metu nustatė, kad atsakovė N. Š. (iki 2011-04-04 Ž.) jai priklausančiame sodo sklype Nr. 169 (žemės sklypo unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis – žemės ūkio (sodų), ir ant SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų Nr. 168, Nr. 169 ir Nr. 192, pastatė sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, dalį metalinės tvoros. Ant minėto SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų atsakovė dar pastatė ir betoninį vandentiekio šulinį. Taip pat nustatyta, kad kita dalis atsakovės pastatytos metalinės tvoros (20 m) pastatyta sodo sklype Nr. 169 (žemės sklypo unik. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – žemės ūkio). Iš faktinės situacijos schemos, nubraižytos ant UAB „Georanga“ 2009-05-15 parengto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, matyti, kad dalis atsakovės sodo namo (bendras plotas apie 32 kv. m, aukštis 3,5-4,2 m), dalis pagalbinio pastato (bendras plotas apie 17 kv. m, aukštis apie 4,8 m) ir betoninis vandentiekio šulinys (diametras apie 1 m), patenka ant SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane suprojektuoto 5 m pločio pravažiavimo tarp sodo sklypų Nr. 168, Nr. 169 ir Nr. 192, kuris numatytas kaip SB bendrojo naudojimo valstybinė žemė. Taip pat dalis (20 m) 1,5-1,6 m aukščio metalinės tvoros (taškai faktinės situacijos schemoje 11-12) pastatyta sodo sklype Nr. 168, priklausančiame T. B. ir D. B., bei dalis tvoros (taškai faktinės situacijos schemoje 9-10, 10-11, 12-13, 13-14) pastatyta ant generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp sodo sklypų. Pažymėjo, kad T. B. ir D. B. priklausantis žemės sklypas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tai reiškia tikslias žemės sklypo nustatymo ir įregistravimo koordinates bei tikslias žemės sklypo ribas. Tuo tarpu atsakovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nurodė, kad 2010-05-14 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 6.18-5040-A pažymėta, jog tarp žemės sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 pagal teritorijų planavimo dokumentus turėtų praeiti 5 m pločio pravažiavimas. Pagal esamą padėtį žemės sklypo Nr. 169 pietvakarinėje pusėje esantys pastatai bei tvora patenka ant teritorijų planavimo dokumentuose numatyto pravažiavimo. Atsakovės sodo namas ir pagalbinio ūkio pastatas pagal aplinkybių nustatymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 1 priedo 1 lentelės 1 ir 5 p. buvo priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, nes tiek sodo namo, tiek pagalbinio ūkio pastato aukštis neviršijo 5 m, o plotas 50 kv. m. Šachtinis šulinys pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelės 9 p. taip pat buvo priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Kadangi atsakovės pastatytos tvoros aukštis neviršijo 1,8 m, ji pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelės 12 p. irgi buvo priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Reglamento 1 priedo bendrų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 p. nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, reikalingas žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas (valdytojo, naudotojo). Minėti I grupės nesudėtingi statiniai buvo pastatyti atsakovei nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje, todėl turėjo būti parengtas supaprastintas statinių projektas, kurį turėjo patikrinti įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, taip pat atsakovė turėjo gauti žemės sklypų savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė minėtus pastatus pastatė neturėdama supaprastinto statinio projekto su įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštišku pritarimu, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., atsakovei 2010-09-02 surašyti savavališkos statybos aktai SSA-100-100902-00091, SSA-100-100902-00092, SSA-100-100902-00093, SSA-100-100902-00094. 2010-09-13 surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-100-100913-00001, Nr. REI-100-100913-00002, Nr. REI-100-100913-00003, Nr. REI-100-100913-00004. Atsakovei nurodyta nugriauti savavališkai pastatytus sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį iki 2010-03-31, o metalinę tvorą iki 2010-11-13. Atsakovė minėtų ieškovo reikalavimų neįvykdė, nors minėtas terminas atsakovės prašymu buvo pratęstas iki 2011-04-01. Nurodė, kad 2010-10-01 įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, kurių pagrindu pasikeitė ir normatyviniai statybos techniniai dokumentai, o Statybos įstatymo įsigaliojusių normų pakeitimuose nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėjo, kad atsakovės pastatyti statiniai nepatenka į STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede įtvirtintas išimtis. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011-04-14 raštu informavo ieškovą, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi prašymo dėl sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo valstybinės žemės pirkimo ar nuomos. Nagrinėjamu atveju atsakovė SB bendrojo naudojimo valstybinės žemės (pravažiavimo tarp sklypų Nr. 168, Nr. 169 ir Nr. 192) patikėtinio NŽT sutikimo dėl minėtų statybų nėra gavusi. Atsakovė nėra gavusi ir žemės sklypo Nr. 168 savininkų T. B. ir D. B. sutikimo statyti tvorą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Atsakovė N. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 28 str. 6 d., jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 d. nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Ieškovas ieškinyje patvirtina, kad atsakovei reikalavimų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011-04-01, todėl, įvertinus tai, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2011-12-05, pripažintina, jog jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Taigi atsakovė ieškovo reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovė prašomus nugriauti pastatus yra pasistačiusi dar 1999 m. gegužės mėn., kas sudaro pagrindą išvadai, jog esama statinių teisinė padėtis yra nusistovėjusi daugiau kaip 10 m., todėl ieškovo prašomų priemonių taikymas pažeistų ne tik atsakovės turtines teises, bet ir teisinės valstybės principą, ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškinyje nurodyti teiginiai apie atsakovei priklausančių statinių buvimo vietą neatitinka tikrovės, nes žemės naudojimo 2010-05-14 patikrinimo aktu nustatyta, kad tarp sodo sklypų Nr. 168 ir 169 jokio kelio nėra, jo nėra ir SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane, taip pat ir bendrijos detaliajame plane su kelių ir vandentiekio bei elektros linijų nužymėjimais, todėl ieškovas nepagrįstai remiasi kažkokiu NŽT 2011-02-21 raštu Nr. ISD-(7.3)-13-67, pateiktu SB „(duomenys neskelbtini) generalinio plano sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 planu. Jokių duomenų, kad ieškovo teikiamas bendrijos generalinis planas būtų patvirtintas ir yra galiojantis, nėra, o įvertinus tai, kad šiuo metu ruošiamas SB teritorijos žemėtvarkos projektas valstybinės žemės plote, atmestini ieškovo argumentai, jog atsakovė yra neteisėtai pastačiusi statinius ir dalį tvoros žemės sklype Nr. 168, priklausančiame Burokams, nes SB generalinis planas kaip bendrijos detalieji planai su kelių ir vandentiekio bei elektros linijų nužymėjimais ir patvirtina, kad jokio suprojektuoto 5 m pločio pravažiavimo tarp sklypų Nr. 168, Nr. 169 ir Nr. 192, nėra. Atsakovei priklausantys statiniai ir tvora yra atsakovės priklausančiame sklype, o metalinė tvora yra ant atsakovei priklausančio sklypo Nr. 169 ribos. Iš ieškovo pateikto UAB „Georanga“ 2009-05-15 parengto atsakovei priklausančio sklypo plano neaišku, kokiu pagrindu nubraižyta faktinės situacijos schema, ji neatitinka tikrovės ir prieštarauja SB „(duomenys neskelbtini)‘ generaliniam planui. Kadangi atsakovės statiniai pastatyti dar 1999 m. gegužės mėn., tai pagal tuomet galiojusį teisinį reglamentavimą jokių statinių projektų, kaip ir leidimų/sutikimų, nereikėjo. Tuo tarpu Burokai jiems priklausantį sklypą Nr. 168 įsigijo tik 2002-08-12, o iki 2009 m. birželio mėn. jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.

Tretieji asmenys T. B. ir D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko. Nurodė, kad jie sklypą Nr. 168 įsigijo 2002 m. rugpjūčio mėn., tuomet žemės pirkimo dokumentuose ir planuose kelias tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 buvo. Pačios atsakovės pasirašytame 1992-04-21 jos sklypo plane minėtas kelias yra. Atsakovė, teigdama, kad jokio kelio nebuvo ir nėra, yra neteisi. Kadangi įsigytas sklypas Nr. 168 buvo apleistas, tai keletą metų jų sklypas buvo tvarkomas, o atvykus į sklypą 2005 m. (tikslios datos nurodyti negali), pastebėjo, kad atsakovė yra aptvėrusi jai priklausantį sklypą metaline tvora, taip pat 20 m ilgio ir 5 m pločio bendro naudojimo kelio dalį bei dalį tretiesiems asmenims priklausančio sklypo Nr. 168. Atsakovė yra užėmusi visą pravažiavimo kelią, o kelias pravažiavimui yra būtinas. Jiems priklausančio sklypo Nr. 168 kadastrinius matavimus atliko UAB „Georanga“ 2009 m. gegužės mėn. Eilę kartų 2009–2011 m. tretieji asmenys kreipėsi į institucijas, siekiant ištirti atsakovei pastatytų statinių teisėtumą. 2010-07-23 Inspekcijos specialistas, atvykęs į vietą, surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovei priklausančio tvoros dalis yra tretiesiems asmenims priklausančiame sklype, o statiniai ir betoninis šulinys užima bendro naudojimo kelio, t. y. valstybinę žemę. Tretiesiems asmenims pravažiavimo kelias yra būtinas, atsakovės ir jų sklypai yra kraštiniai, nesiriboja su jokia kraštine. Jų sklypas yra nuokalnėje, nėra galimybės transporto priemonei apsisukti kelyje, tai sukelia sunkumų.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. 2009-09-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius gavo suderinti individualios S. L. įmonės paruoštas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančius N. Š., kadastrinių matavimų bylas. 201-06-16 dėl nustatytų trūkumų minėtos bylos buvo atmestos. 2010-06-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus specialistė sudarytame žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo akte Nr. 618-6258 nurodė trūkumus, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pasikeitė žemės sklypo konfigūracija, reikia tikslinti gretimybes, bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais. 2011-03-22 UAB „GeoLukas“ pakartotinai pateikė minėtas bylas NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kurio specialistai, tikrindami minėto žemės sklypo kadastrines bylas, papildomai nustatė trūkumus, todėl vadovaujantis Goedezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir tikrinimo nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98, 2011-11-30 nuvyko į vietą patikrinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi ribas ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-233. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 169 ribos paženklintos vietoje riboženkliais 1-7 pagal UAB „GeoLukas“ 2011-02-25 parengtą žemės sklypo planą M 1:500 (nerastas 4 riboženklis). Minėtas planas neatitinka galiojančio SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijų planavimo dokumento – generalinio plano. Nustatyta, kad žemės sklypo pietinė riba 1-7 nesuriboja su SB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkine riba (tarp žemės sklypo ir šios ribos yra apie 4,40 m laisvas žemės ruožas). Šalia žemės sklypo Nr. 169 vakarinės ribos esantis SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kelias generaliniame plane 5 m pločio, o natūroje ir UAB „GeoLukas“ 2011-02-25 parengtame žemės sklypo plane M:500 (riboženkliai 3-4) susiaurėja iki 2,50 m pločio. Nustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kelio dalyje pastatyti statiniai – sodo namelis (apie 14 kv. m bendro naudojimo kelio dalyje), ūkinis pastatas (apie 13 kv. m bendro naudojimo kelio dalyje), kanalizacijos šulinys (diametras R-0,80 m). Visas žemės sklypas Nr. 169, įskaitant minėtą SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kelią, aptvertas metaline tvora (su metaliniais varteliais). NT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai konstatavo savavališką valstybinės žemės užėmimą ir naudojimą 124 kv. m ploto. 2011-12-01 NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistais M. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 48AT-61 pagal ATPK 45 str. 1 d. 2011-12-12-06 minėta administracinio teisės pažeidimo byla išsiųsta nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Trečiasis asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovei žemės sklypas Nr. 169 SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 1989 m. pagal SB detalųjį planą, kuriame jokio kelio tarp atsakovei priklausančio sklypo Nr. 169 ir sklypo Nr. 168 (tuometinis savininkas S. Š.) nebuvo. 1992 m. sklypų privatizavimo metu buvo sudarytas vadinamasis SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos generalinis planas, kuriame buvo numatytas kelias per atsakovei priklausantį sklypą Nr. 169. 1992 m. SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos generaliniame plane kelias tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 nebuvo įrengtas dėl sudėtingo reljefo ir dėl to, kad kelias buvo numatytas per sklypo Nr. 169 teritoriją. Kelias nėra įrengtas ir jo nėra, tai patvirtina 2010-05-14 Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, jog tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 jokio kelio nebuvo ir nėra. T. B. ir D. B. SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypą Nr. 168 įsigijo 2002 m. T. B., sužinojęs, kad SB generaliniame plane buvo numatytas kelias tarp jų sklypo Nr. 168 ir atsakovės sklypo Nr. 169, panoro to kelio dalies (nežiūrint, kad ten yra N. Š. sklypo dalis) – su tikslu statyti mašinas, tačiau mašinas statyti SB teritorijoje draudžia SB vidaus tvarkos taisyklės, kiekvienas sodininkas savo mašinas privalo statyti savo sklypo teritorijoje. T. B. neteisingai pamatuotą savo sklypą Nr. 168 užregistravo VĮ Registrų centre, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-02 įsakymu Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009-06-05 įsakymu Nr. 2.3-9037-(30). T. B. prirašė skundų Inspekcijai, kad atsakovė sklype Nr. 169 pastatė statinius ant bendro naudojimo kelio, kuriuo pats T. B. negali naudotis ir kuris yra jam būtinas privažiavimui prie jo sklypo Nr. 168.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-27 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius – pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų; atsakovei N. Š. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leido Inspekcijai nugriauti nurodytus pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį, bei sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis.

Teismas nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės visiškai pagrindžia ieškovo reikalavimo teisėtumą. Nurodė, kad pagal tuomet galiojusio Reglamento nuostatas, atsakovės statiniai buvo priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, o šie statiniai buvo pastatyti atsakovei nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje, todėl turėjo būti parengtas supaprastintas statinių projektas, kurį turėjo patikrinti įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, taip pat atsakovė turėjo gauti žemės sklypų savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą. Pažymėjo, kad atsakovės pastatyti statiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. DI-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede nurodytas išimtis, kada statytojo teisė gali būti įgyvendinama neturint žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Teismo vertinimu, atsakovės reiškiamas nesutikimas su ieškiniu bei nesutikimą su ieškiniu pagrindžiantys argumentai yra visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu SB generalinis planas yra negaliojantis ar nuginčytas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nėra gavusi SB bendrojo naudojimo valstybinės žemės (pravažiavimo tarp sklypų Nr. 168, Nr. 169 ir Nr. 192) patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo dėl minėtų statybų, taip pat ir žemės sklypo Nr. 168 savininkų T. B. ir D. B. sutikimo statyti tvorą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovė privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taip pat, teismo nuomone, ieškovas nepraleido termino kreiptis į teismą, nes visos aplinkybės apie tai, kad atsakovės pastatyti statiniai randasi valstybinėje bei tretiesiems asmenims priklausančioje žemėje, paaiškėjo 2011-11-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistams atlikus atsakovei priklausančio sklypo Nr. 169 patikrinimą, o ieškinys teisme gautas 2011-12-06. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka 2015 m. birželio 9 d. nutarė atsakovės N. Š. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka 2016 m. vasario 26 d. nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismas konstatavo:

1) nagrinėjamoje byloje teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino aplinkybių – konstatuodamas neteisėtą statybą ir įpareigodamas nugriauti ginčo statinius, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės ir kitų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, neįvertino pačios sodininkų bendrijos atsiliepime į ieškinį išsakytos pozicijos – kad kelio, ant kurio dalies pastatyti ginčo statiniai, faktiškai nebuvo ir jis niekad nebuvo naudojamas, kad atsakovė ginčo statiniais naudojasi apie 23 metus, kad sodininkų bendrijos 2013 m. birželio 29 d. susirinkime buvo nutarta panaikinti neįrengtus kelius ir leisti juos gyventojams prisijungti prie savo žemės sklypų. Be to, sprendžiant dėl ginčo statinių statybos teisėtumo, neatsižvelgta į norminius statybos teisės aktus, galiojusius ginčo statinių statybos metu. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl ginčo statinių padarė nenustatęs reikšmingų faktinių duomenų, neištyręs byloje esančių įrodymų, todėl ši teismo išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis),

2) atsakovės nurodomas argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nenurodė argumentų dėl ieškinio senaties (ne)taikymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Atsakovės apeliaciniame skunde, kurio pagrindu apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą, nebuvo prašoma taikyti ieškinio senatį, todėl teismui nekilo pareiga ex officio šį klausimą svarstyti ir dėl jo spręsti.

3) nagrinėjamoje byloje nebuvo atsižvelgta į šalių procesinio lygiateisiškumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principus, nes apeliacinės instancijos teismas priėmė visus ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir tik jais remdamasis priėmė procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo svarstyti ir spręsti, ar atsakovės prašomi pridėti prie bylos nauji įrodymai nesudarė sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, bei įvertinti tokių įrodymų turinį pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Tokia nuostata neprieštarautų pirmiau išvardytai teismų praktikai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė N. Š. patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priimti ir pridėti prie nagrinėjamos bylos bei įvertinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-06-09 raštą su pateiktu išaiškinimu dėl 1989 m. ir 1992 m. planų buvimo ir jų taikymo. Nurodė, kad civilinėje byloje yra informacija, jog visi atsakovės statiniai atitinka 1989 m. generalinį planą ir yra įrengti iki 1992 m. Kas ir kaip 1992 m. pakoregavo atsakovės įrengto žemės sklypo Nr. 169 ribas be atsakovės sutikimo ir tą planą pavadino „generaliniu“, neaišku, tačiau į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Nurodo, kad 2014-02-12 matininkas A. Z. aptiko neatitikimus tarp galiojančio 1989 m. generalinio plano ir 1992 m. plano, ir konstatavo, kad atsakovės sklypas įrengtas pagal 1989 m. planą, o T. B. žemės sklypas Nr. 168 atliekant kadastrinius matavimus atitrauktas nuo kaimyninio žemės sklypo Nr. 165 ir taip dirbtinai pastumtas į atsakovės sklypo pusę. Tačiau NŽT į tai neatsižvelgė. Taigi, tikėtina, kad T. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai ir registracija atlikti vadovaujantis neįteisintu 1992 m. planu, ignoruojant teisėtą 1989 m. generalinį planą. Byloje yra duomenų, kad 1992 m. generalinis planas neegzistuoja. Atsakovė, siekdama įsitikinti, ar 1992 m. planas, kuriame yra suprojektuotas kelias tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169, egzistuoja, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kurios 2014-06-09 raštu atsakovė informuota, jog tikslinant kadastrinius matavimus reikia vadovautis 1989 m. generaliniu planu. Pažymėjo, kad šis planas yra suderintas su tuometinėmis atitinkamos institucijomis. Taigi, tai įrodo, kad 1992 m. plano nėra ir niekada nebuvo. Nurodo, kad Inspekcijos surašytuose savavališkos statybos aktuose nenurodyta generalinio plano projektavimo ir įteisinimo data, tai reiškia, kad ieškinys parengtas neegzistuojančio plano pagrindu, į ką teismas neatsižvelgė. Be to, pažymėjo, kad į bylą pateiktas Inspekcijos 2010-10-21 raštas, kuriame išaiškinta, jog atsakovės atveju statinio statyba nelaikytina savavališka statyba, kas prieštarauja kitiems Inspekcijos pateiktiems įrodymams. Byloje taip pat pateikta AB Lesto informacija, iš kurios matyti, jog tinklai suprojektuoti 1989 m. generalinio plano pagrindu. Taip pat pateiktas ir antstolio 2011-12-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jog atsakovės žemės sklypas ir pastatai atitinka 1989 m. generalinį planą. Šiuo atveju tikėtina, kad buvęs SB pirmininkas, galimai siekdamas organizuoti papildomus žemės sklypus, atsižvelgdamas į įteisintą 1989 m. generalinį planą, pats organizavo 1992 m. generalinį planą, kurio nėra ir niekada nebuvo. Nurodo, kad atsakovė pateikė teismui 2014-04-29 prašymą 1992 m. planą pripažinti negaliojančiu, tačiau apie priimtą sprendimą atsakovė nebuvo informuota. Pažymėjo, kad T. B. motyvas, jog jis negali privažiuoti prie savo žemės sklypo, nepagrįstas, nes 1989 m. plane privažiavimas yra vienodai patogiai suprojektuotas ir prie T. B., ir prie atsakovei priklausančių sklypų.

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-13 rašte esanti informacija neturėjo reikšmės byloje sprendžiant klausimą dėl savavališkų ginčo statinių statybos padarinių šalinimo, todėl pirmosios instancijos teismas jos pagrįstai nevertino. Su minėtu raštu pateiktame 1999-10-09 SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad atsakovei suteikiama teisė prižiūrėti valstybinę žemę ties jos sklypu, tačiau jokie duomenys apie tai, kad atsakovei būtų suteikta teisė valstybinėje žemėje statyti ginčo statinius, minėtu raštu nepateikiami. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra duomenų, kad ginčo statiniai pastatyti iki 1992 m. Byloje pateikti duomenys, kad sodo namas ir ūkinis pastatas pastatyti 1999 m., o tvora – 2000 m. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-13 rašte išdėstyta tuometinės valdybos pirmininkės nuomonė dėl ginčo namo buvimo vietos atitikimo 1989 m. SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam planui nėra bylai reikšminga, kadangi šiuo atveju turi būti vadovaujamasi 1992 m. planu. Apeliacinio skundo argumentai dėl planų ir žemės sklypų ribų neatitikimo nereikšmingi, nes byloje nėra ginčijami minėti dokumentai. Be to, byloje turi būti vadovaujamasi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-11-19 sprendimu nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. konstatavimu, kad priimant Vilniaus apskrities viršininko įsakymus pagrįstai vadovautasi generaliniu planu, kuris patvirtintas 1992 m. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas planas yra negaliojantis ar nuginčytas. Taigi, byloje pagrįstai vadovautasi minėtu planu, o aplinkybę, jog tarp sodo sklypų yra bendrojo naudojimo valstybinė žemė, patvirtina ir byloje pateikta Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapio ištrauka. Nurodo, kad atsakovės nurodytame Inspekcijos 2010-10-21 rašte suteikta konsultacija nesusijusi su ginčo statyba, kadangi atsakovės 2010-10-19 prašyme nurodytos aplinkybės skiriasi nuo byloje nagrinėjamų aplinkybių, jame nenurodyta, jog statiniai pastatyti pažeidžiant atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas ir įsiterpia tiek valstybinę žemę, tiek į kaimyninį žemės sklypą. Kadangi šiuo atveju I grupės nesudėtingi statiniai buvo pastatyti atsakovei nepriklausančioje žemėje, todėl turėjo būti ne tik gauti valstybinės žemės patikėtinio bei D. ir T. B. sutikimai, bet ir rengiamas supaprastintas statinių projektas, kurį turėjo patikrinti įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taigi, mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog visi jos statiniai atitinka 1989 m. generalinį planą ir yra pastatyti iki 1992 m. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad ginčo namelis ir ūkinis pastatas pastatyti 1999 m., tvora – 2000 m. Atsakovės teiginiai, kad 1992 m. plano nėra ir niekada nebuvo prieštarauja įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-11-19 sprendimui, kuriame konstatuota, jog šiuo metu galioja planas, parengtas 1992 m. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl juo vadovautis privaloma. Pažymėjo, kad šį planą atsakovei pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius, kuriuo vadovaujasi ir NŽT. Atsižvelgdamas į tai, mano kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė N. Š. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos naujai pridedamus įrodymus – Inspekcijos 2014-09-08 raštą, kuriame nurodyta, kad 1992 m. generalinis planas Inspekcijoje nėra saugomas. Taigi, atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, jog tai įrodo, kad planas niekada neegzistavo.

Atsakovė N. Š. pateikė papildomą prašymą, kuriuo taip pat prašė prijungti prie bylos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-01-02 raštą, kuriame nurodyta, jog 1992 m. generalinis planas neturi jokios teisinės ir juridinės galios, nėra suderintas bei patvirtintas. Pažymėjo, kad minėtų įrodymų pateikti ankščiau neturėjo galimybės.

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė raštą dėl papildomos informacijos byloje, kuriame nurodė, kad dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-01-02 rašte, kurį atsakovė pateikė teismui, išdėstytos klaidinančios informacijos NŽT pateikė skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui. 2014-04-21 atsakyme nurodyta, jog savivaldybė naudojasi sodininkų bendrijų kartografine medžiaga, kurią sudaro neoriginalūs dokumentai, tai reiškia, kad rašte nurodyta nuomonė, jog 1992 m. planas negali būti laikomas generaliniu planu, paremta turima neoriginalaus dokumento kopija. Be to, prašo teismo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį, kurioje pasisakyta dėl minėto rašto ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Esminis atsakovės N. Š. apeliacinio skundo argumentas yra tas, jog visi atsakovės statiniai atitinka 1989 m. generalinį planą ir yra įrengti iki 1992 m., tuo tarpu 1992 m. generalinis planas, kuriuo vadovautasi priimant skundžiamą sprendimą, neegzistuoja. Tai reiškia, kad atsakovė teigia, jog ginčo statiniai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pastatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype ir jų statyba nepažeidė jokių tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų. Teisėjų kolegija su minėta atsakovės pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ginčo statiniai pastatyti iki 1992 m., tačiau byloje esantys duomenys patvirtina priešingus faktus – sodo namas ir ūkinis pastatas pastatyti 1999 m., o tvora – 2000 m. Būtent šias aplinkybes patvirtino ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo vadovautis atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta informacija, jog ginčo statiniai pastatyti iki 1992 m. Vertinant atsakovės argumentus dėl ginčo statinių atitikimo 1989 m. generaliniam planui ir dėl 1992 m. generalinio plano nebuvimo, atkreiptinas dėmesys, kad, minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės skundą administracinėje byloje, 2012-11-19 sprendimu konstatavo, jog generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas T. ir D. B. ir priimant ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, patvirtintas 1992 m. balandžio mėn., o tai, jog 1992 m. generaliniame plane nurodytas 5 m pločio sodo kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kelias, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes sodininkų bendrijos vidaus kelio neįregistravimas į Nekilnojamojo turto registrą kaip inžinerinio statinio nepaneigia aplinkybės, kad toks kelias yra. Pažymėtina, kad šis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-11-19 sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-28 nutartimi paliktas nepakeistas, taigi, yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės N. Š. argumentai dėl planų ir žemės sklypų ribų neatitikimo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas 1992 m. planas yra negaliojantis ar nuginčytas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybę, kad tarp sodo sklypų yra bendrojo naudojimo valstybinės žemės ruožas, patvirtina ir byloje pateikta Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapio ištrauka. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, jog, bylos duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-16 nutartimi atsisakė tenkinti N. Š. prašymą atnaujinti procesą byloje dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymų panaikinimo vadovaujantis ir nagrinėjamu atveju atsakovės išdėstytais argumentais, jog savivaldybės archyve esantis SB „(duomenys neskelbtini)“ 1992 m. planas nėra generalinis ir turi būti vadovaujamasi 1989 m. dendrologiniu generaliniu planu, kadangi, teismo vertinimu, visos šios aplinkybės buvo įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės, atsižvelgiant ir į kitus byloje pateiktus įrodymus, o naujai N. Š. pateikti įrodymai neatitinka naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės kriterijų, taip pat jos nurodyti argumentai, teismo vertinimu, nepaneigia teismų procesiniuose dokumentuose padarytų išvadų dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė ginčo statinių statybai turėjo gauti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimą dėl minėtų statybų, taip pat žemės sklypo Nr. 168 savininkų T. B. ir D. B. sutikimus statyti tvorą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bei turėjo būti parengtas supaprastintas statinių projektas, kurį turėjo patikrinti įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o šių veiksmų atsakovei neatlikus, vertintina, kad tokiais atsakovės veiksmais buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypo savininko teisę būti statytoju, nuostatos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neatlikusi teisės aktuose numatytų veiksmų nagrinėjamu atveju privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį.

Atsakovė taip pat teigia, kad teismas neįvertino sodininkų bendrijos atsiliepime išdėstytos pozicijos, jog kelio, ant kurio dalies pastatyti ginčo statiniai, faktiškai nebuvo ir jis niekad nebuvo naudojamas, taip pat kad sodininkų bendrijos susirinkime buvo nutarta panaikinti neįrengtus kelius ir leisti gyventojams prisijungti juos prie savo žemės sklypų. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo statiniai yra pastatyti ne ant sodininkų bendrijai priklausančios žemės, o ant valstybės nuosavybe esančio nesuformuoto žemės sklypo. Kaip jau minėta, aplinkybė, kad sodininkų bendrija sutiko leisti prisijungti gyventojams neįrengtiems keliams skirtas teritorijas prie savo žemės sklypų, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, nes sodininkų bendrijos neturi teisės disponuoti, valdyti ar naudoti valstybinę žemę be teisinio pagrindo, ir nesudaro prielaidų ginčo statybą vertinti kaip nesavavališką, teisėtą ar nepažeidžiančią trečiųjų asmenų teisų ir teisėtų interesų. Valstybinės žemės disponavimo, naudojimo ir valdymo teisės priskirtos jos patikėtiniams teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė taip pat nurodo, kad trečiųjų asmenų T. B. ir D. B. žemės sklypas 2009 m. atliekant kadastrinius matavimus buvo nepagrįstai ir neteisėtai patrauktas į atsakovės žemės sklypą. Kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kaip matyti 2009 m. atlikti būtent tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, atsakovė šių duomenų nėra nuginčijusi, todėl neturi teisinio pagrindo remtis tokia aplinkybe.

Iš atsakovės 2016-06-01 pateiktų dokumentų matyti, kad dalis ginčo statinių, t. y. namelis vagonas, galimai pradėtas statyti 1999 m. Pažymėtina, kad atsakovė apie ginčo statinių statybą iki 1999 m. į bylą nepateikė įrodymų. Taigi, laikant, kad statybinis vagonėlis statytas 1999 m., šiuo laikotarpiu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtino, kad statytojo teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Vadovaujantis šia nuostata, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybos darbus, neturėdama žemės sklypo savininkų sutikimų ar kitu pagrindu nevaldydama ir nenaudodama šių žemės sklypų. Tuo metu galiojusios Civilinio kodekso redakcijos 114 straipsnis draudė asmenims statyti statinius, neturint dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas. Vėlesnės Statybos įstatymo redakcijos taip pat numatė statytojo pareigą teisėtai valdyti ir naudoti žemės sklypą, kuriame atliekami statybos darbai (tokie statybos darbai, dėl kurių kilęs ginčas šioje byloje). Taigi statinių statybos laikotarpiu visuomet egzistavo reikalavimas statytojui turėti teisinį pagrindą atlikti statybos darbus žemės sklype. Atsakovė, atlikdama statybos darbus, neturėjo nei valstybinės žemės patikėtinio, nei gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo dėl statinių statybos, taigi statybos darbus atliko neteisėtai.

Pažymėtina, kad Inspekcija neturi pareigos saugoti sodininkų bendrijos „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ 1992 m. žemės sklypų plano, taigi atsakovės padaryta išvada, kad šis planas niekuomet neegzistavo, yra nepagrįsta. Vertinant 1992 m. žemės sklypų planą, turi būti atsižvelgiama į Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą pareigą sodininkų bendrijos valdymo organui tvarkyti ir saugoti bendrijos juridinius dokumentus, taip pat sodininkų bendrijos „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ išdėstytą poziciją, kad 1992 m. žemės sklypų planas yra galiojantis. Atsakovės ir trečiųjų asmenų žemės sklypai buvo privatizuoti pagal planus, pridedamus prie žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, ir šie planai yra paremti sodininkų bendrijos 1992 m. žemės sklypų planu. Net jei 1992 m. žemės sklypų planas nebūtų laikomas galiojančiu, tai nepaneigia fakto, kad pagal prie žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pridedamus žemės sklypų planus atsakovė bei tretieji asmenys įsigijo nuosavybėn sklypus, kuriuos skiria kelias, esantis valstybinėje žemėje.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsakovė pakartotinai remiasi Inspekcijos 2010-10-21 raštu Nr. (8.4)-2D-12613, neva Inspekcija nurodo, kad ginčo statinių statyba nelaikytina savavališka. Šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata įsigaliojo 2010-10-01, o tretieji asmenys apie jų teisių pažeidimą sužinojo 2009 m. atlikus kadastrinius matavimus ir ėmė ginti savo pažeistas teises dar negaliojant minėtai nuostatai, taigi atsakovei nėra teisinio pagrindo remtis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, juo labiau, kad ši nuostata apskritai netaikoma statybos valstybinėje žemėje atveju.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovui ir tretiesiems asmenims nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jų prašymai dėl šių išlaidų pritiesimo yra atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.