Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. B., T. B., sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (atsakovė) N. Š. (toliau - ir pareiškėja) 2022-06-09 kreipėsi į teismą su prašymu atidėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 įvykdymą iki žemės įgijimo datos ir nuo žemės įgijimo datos suteikti 6 mėnesius statybų įteisinimui.

2. Paaiškino, kad per ankstesnį sprendimo vykdymo atidėjimo terminą negalėjo įteisinti statybų, nes negalėjo įgyti žemės ne nuo jos priklausančių priežasčių. Pareiškėja pareiškime prašė sprendimo vykdymo atidėjimo terminą susieti su žemės įgijimo data ir nuo to numatyti protingą terminą, reikalingą statinių įteisinimui. Pareiškėja pareiškime taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismas 2022-06-17 nutartimi pareiškėjos prašymo šioje byloje įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo leido pareiškėjai įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius, t. y. sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį (toliau kartu - ir Statiniai). Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Statybos inspekcijos atskirąjį skundą, 2022-09-08 nutartimi jį atmetė, o minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau - Statybos inspekcija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Statybos inspekcija nurodė, kad pareiškėja siekia vilkinti privalomo teismo sprendimo vykdymą.

4. Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ (toliau - Bendrija) atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjai būtų pratęstas terminas Statinių teisinei registracijai. Bendrija nurodė, kad savavališka statyba pripažinti pareiškėjos statiniai, pastatyti jai priklausančiame žemės sklype ir kelio teritorijoje dabar yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kas sąlygoja galimybę baigti statinių teisinę registraciją.

5. Suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. (toliau – ir B.) atsiliepime prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas bei skirti pareiškėjai bent simbolinę baudą, dalį jos paskiriant B.. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 kalbama apie pareiškėjos galimybę įteisinti statinius, pasinaudojant galimybe įgyti teisinį pagrindą valdyti žemės sklypą, juo naudotis ir disponuoti, tačiau nepasisakoma, ar nėra kokių nors kitokių kliūčių minėtų statinių įteisinimui. Nurodė, kad po to, kai pareiškėja ir B. privatizavo ir prisijungė prie savo žemės sklypų įsiterpusią valstybinės žemės sklypo dalį, pareiškėjos sodo namelis ir pirtis yra prie pat B. žemės sklypo ribos, o šulinys yra B. sklype. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu, 8 ir 9 priedų nuostatomis, minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, o šis atstumas gali būti mažinamas gavus besiribojančio žemės sklypo savininko, t. y. B., rašytinį sutikimą. Pažymėjo, kad pareiškėja dėl tokio sutikimo į juos niekada nesikreipė.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-02-17 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos N. Š. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pripažinus, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1. dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo pareiškėja jau kreipėsi į teismą ir anksčiau, prašydama iki 2021-12-11 pratęsti teismo nustatytą terminą šiems veiksmams atlikti. Statybos inspekcija, atsiliepdama į ankstesnius pareiškėjos prašymus pratęsti terminą Statiniams įteisinti, nurodė, kad pareiškėjai siekiant įsigyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti jai priklausantys statiniai, turi būti parengtas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo savavališkai užimtas ir siekiamas įgyti valstybinės žemės plotas būtų suprojektuotas atskiru žemės sklypu ar sklypais. N. Š. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; analogišką prašymą 2019-04-11 pateikė ir kito su pareiškėjos pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės plotu besiribojančio žemės sklypo savininkai - suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B.. Taigi pareiškėja, taip kaip nurodė ir Statybos inspekcija, siekė įgyti žemės sklypą tam, kad būtų galima įteisinti tuos statinius, kurie buvo ginčo objektu. Nors 2019-11-19 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas pareiškėjos prašymą atidėti sprendimo vykdymą atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020-01-23 nutartimi minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės, atidėdamas pareiškėjai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 sprendimo vykdymą ir leisdamas pareiškėjai iki 2021-12-11 teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius;

7.2. šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas taip pat įpareigojo pareiškėją per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)); pareiškėjai neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leisti Statybos inspekcijai nugriauti nurodytus sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę pareiškėjos lėšomis;

7.3. nurodė, kad suinteresuotas asmuo NŽT į bylą pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021-10-28 įsakymą, kurio patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš minėto įsakymo 1.2 punkto matyti, kad projekto iniciatoriais buvo pareiškėja ir suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B.. Į bylą pateiktas matininko R. M. 2022-03-30 aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projektas, formuojant įsiterpusį valstybinį žemės sklypą buvo atliekamas tam, kad žemės sklypo savininkė galėtų prisijungti įsiterpusį žemės sklypą prie jai priklausančio žemės sklypo ir užsiregistruoti statinius, kurie kerta minėtą žemės sklypą. Tik išsipirkus įsiterpusį žemės sklypą ir jį įregistravus Registrų centre, galės įregistruoti ir statinius, nes jie (sodo namas ir ūkinis statinys) nebekirs žemės sklypo ribų;

7.4. bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-08-17 pareiškėja pasirašė su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama NŽT, Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal šios sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad Lietuvos Respublikos valstybė parduoda pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise 91 kv. m ploto įsiterpusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ši sutartis patvirtinta Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarės. Sandoris išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Teismas sprendė, jog suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija atsiliepime darė nepagrįstą prielaidą, kad valstybinės žemės įgijimas gali niekada ir neįvykti, be to, nepagrįstai tvirtino, kad pareiškėja tik siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymą, neva nepagrįstai nurodydama, kad ėmėsi aktyvių veiksmų Statinių įteisinimui;

7.5. suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. pareiškėjos prašymui atidėti sprendimo įvykdymą nepritarė, motyvuodami savo pareiškimą tuo, kad po to, kai pareiškėja ir jie privatizavo ir prisijungė prie savo turimų žemės sklypų įsiterpusią valstybinės žemės sklypo dalį, pareiškėjos sodo namelis ir pirtis yra prie pat jų žemės sklypo ribos, o šulinys visas patenka į jų žemės sklypą, nors atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. B. nurodė, kad atstumas gali būti mažinamas gavus jų sutikimą, tačiau pareiškėja dėl tokio sutikimo į juos niekada nesikreipė. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad minimalių atstumų nesilaikymo Statybos inspekcija pareiškėjai nebuvo nurodžiusi. Priešingai, Statybos inspekcija, atsakydama į pareiškėjos pasiteiravimą, 2022-10-28 rašte „Dėl sprendimo ir savavališkos statybos įrašo panaikinimo“, nurodė, kad neturint fizinio asmens, kurio sklype pastatytas šulinys, sutikimo, teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu. Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija, kuri turi įgaliojimus spręsti dėl to, ar Statiniai buvo įteisinti, pareiškėjai kreipusis išaiškino, kad teismo įpareigojimas laikomu neįvykdytu iš esmės tik dėl to, kad vienas iš pareiškėjai priklausančių statinių (šulinys) patenka į kaimyninio sklypo teritorijos ribas, o tam kaimyninio sklypo savininkai (B.) nėra davę sutikimo. Jokių aplinkybių apie neišlaikytus minimalius atstumus nuo kaimyninio sklypo Statybos inspekcija 2022-10-28 rašte pareiškėjai nenurodė. Tikėtina, kad tai nebuvo nurodyta pareiškėjai ir tada, kai pareiškėja (kartu su B.) inicijavo žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą ir įsigijimo dalį valstybinės žemės. Kita dalis įsiterpusios valstybinės žemės, kurioje buvo pareiškėjos šulinys, kaip minėta, iš esmės tuo pačiu metu buvo įsigyta suinteresuotų asmenų B.. Teismas pažymėjo, kad nurodytų aplinkybių Statybos inspekcija nepaaiškino pareiškėjai net ir tada, kai pareiškėja pateikė Statybos inspekcijai pretenziją ir Statybos inspekcija į ją atsakė 2023-01-12 raštu „Dėl pretenzijos“. Šiame rašte Statybos inspekcija dar kartą pakartojo tą pačią informaciją, pažymėdama, kad šulinys užfiksuotas privačiame žemės sklype ir kadangi pareiškėja nepateikė rašytinio minėto sklypo savininkų sutikimo, teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu;

7.6. Statybos inspekcijos atstovės nurodė, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių šalinimo metu ir pati pareiškėja turi domėtis, kokie įstatymai galioja neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Teismas šiuos Statybos inspekcijos argumentus pripažįsta tik iš dalies pagrįstais. Pažymėjo, kad tokiais atvejais yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas;

7.7. Statybos inspekcijos argumentas dėl to, kad statiniai negali būti įteisinti, nes pareiškėja nepateikė Statybos inspekcijai suinteresuotų asmenų B. sutikimo, kad pareiškėjos sodo namas ir pagalbinis ūkio pastatas būtų arčiau nei minimaliu statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu įtvirtintu atstumu, buvo pateiktas tik 2023-01-17 rašytiniuose paaiškinimuose, t. y. jau daugiau nei pusę metų teisme sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Toks Statybos inspekcijos elgesys ne tik neatitinka glaudaus bendradarbiavimo su suinteresuotais asmenimis principo, bet ir yra netinkamas civilinio proceso prasme;

7.8. nurodė, kad B. atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai priklausantys ginčo pastatai yra arčiau jų sklypo ribos, nei leidžia statybos techninis reglamentas (nėra išlaikomas 3 metų atstumas), o pareiškėja nesikreipė į juos leidimo. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad glaudaus bendradarbiavimo pareiga yra taikoma ne tik pareiškėjai ir Statybos inspekcijai, bet ir visiems kitiems suinteresuotiems asmenims. Šiuo atveju teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė yra ta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021-10-28 įsakymu, iniciatore buvo ne tik pareiškėja, bet ir D. B. ir T. B.. Būtent B. nutarė 2022 m. rugpjūčio mėnesį (jau pareiškėjai pateikus teismui prašymą pratęsti terminą Statiniams įteisinti) sudaryti žemės sklypo įsigijimo sandorį ir pagal jį įsigyti iš Lietuvos Respublikos valstybės žemės sklypą, kuriame yra šulinys. Suinteresuotiems asmenims D. B. ir T. B. neabejotinai buvo žinoma, kokiu atstumu jų iš valstybės įsigyjamas sklypas yra nutolęs nuo pareiškėjai priklausančių pastatų (sodo namo ir pagalbinio ūkinio pastato), todėl reikalavimas, kad pareiškėja gautų iš D. B. ir T. B. rašytinį sutikimą dėl minėtų ginčo pastatų, yra nepagrįstas.

7.9. konstatavo, kad pareiškėjai iš valstybės įsigijus žemės sklypą, į kurį pateko pareiškėjos ginčo pastatai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-191-690/2017, laikytinas visiškai įvykdytu (savavališkos statybos padariniai pašalinti), todėl pareiškėjos prašymas atidėti sprendimo vykdymą netenkinamas.

7.10. teismas netenkino suinteresuotų asmenų D. B. ir T. B. prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. nurodo, kad pagal byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo visiško įvykdymo fakto;

8.2. VTPSI surašytame 2022-09-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog N. Š. šulinys yra D. ir T. B. priklausančiame žemės sklype;

8.3. VTPSI surašytame 2023-01-16 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „dėl betoninio šulinio įrengimo <...> reikalingas savininkų sutikimas“. Minėtame 2023-01-16 akte taip pat nurodyta: „Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 <...> 7 priedo 4 punktą besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi <...> statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos <...>“ (pastaba – STR 7 priedo 6 punkte yra nustatyta, jog reglamento 7 priedo „reikalavimai netaikomi jei turimi servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius)“. Minėtame 2023-01-16 akte konstatuota: „sodo namas ir ūkinis pastatas pastatyti neišlaikant reglamentuotų atstumų iki sklypų ribų, <...> statinių teisėtai statybai privalomi besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai“. Išvardintos aplinkybės rodo, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdanti VTPSI nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 numatytas įpareigojimas N. Š. įteisinti arba nugriauti sodo namą, ūkinį pastatą ir betoninį vandentiekio šulinį yra neįvykdytas;

8.4. nesutinka su teismo pozicija dėl to, jog N. Š. neturi pareigos gauti B. sutikimų (nei dėl šulinio buvimo jų sklype, nei dėl sodo namo ir ūkinio pastato buvimo mažesniais nei teisės aktuose nurodytais atstumais iki jų sklypo ribos);

8.5. vertina, kad B. sprendimas įsigyti valstybinę žemę savaime negali būti prilyginamas B. sutikimui dėl savavališkai pastatyto N. Š. šulinio buvimo įsigyjamame sklype ir nereiškia, kad N. Š. šulinį tariamai „įteisino“, nes žemės, kuriame yra šulinys, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ji nevaldo (nenaudoja) nei nuosavybės, nei nuomos, nei panaudos, nei servituto, nei kitais įstatymų numatytais pagrindais;

8.6. N. Š. niekada nesikreipė į B. dėl jų sutikimo statyti savavališkus statinius prie pat jų žemės sklypo ir pačiame žemės sklype gavimo arba dėl kokių nors servitutų nustatymo. Teismo posėdžių metu B. atstovas paaiškino, kad šulinys B. nereikalingas. Įsigydami valstybinę žemę, B. galėjo turėti lūkestį, kad, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, N. Š. šulinys iš jų perkamo valstybinės žemės sklypo bus pašalintas / nugriautas;

8.7. B. žinojimas, kokiu atstumu jų perkamas valstybinės žemės sklypas buvo nutolęs nuo N. Š. sodo namo ir ūkinio pastato, savaime nereiškia B. .sutikimo dėl statinių buvimo minėtais atstumais iki B. sklypo;

8.8. NŽT pateiktoje N. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esančiame 2021-11-09 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 4 punkte yra D. ir T. B. parašai, tačiau teismo posėdžio metu NŽT negalėjo nurodyti konkrečių teisės aktų, kuriais vadovaujantis B. pasirašymas sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte galėtų būtų prilyginamas B. sutikimui dėl N. Š. sodo namo ir ūkinio pastato buvimo mažesniais nei teisės aktuose nurodytais atstumais iki B. sklypo ribos. Dėl B. parašų sklypo ribų ženklinimo akte vertinimo skundžiamoje nutartyje nepasisakyta;

8.9. VTPSI surašytame 2023-01-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „atstumas nuo ūkinio pastato kampo iki riboženklio Nr. 6 yra apie 0,43 m“. 2023-02-10 teismo posėdžio metu VTPSI žodžiu paaiškino, kad riboženklis Nr. 6 žymi N. Š. ir B. sklypų kampą, prie riboženklio Nr. 6 taip pat yra G. sklypo riba, todėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priede nustatyta tvarka N. Š. turėtų gauti G. sutikimus dėl ūkinio pastato buvimo mažesniu nei teisės aktuose reikalaujamu minimaliu atstumu iki G. sklypo ribos. 2023-02-10 teismo posėdžio metu N. Š. minėjo turinti notaro patvirtintą N. Š. ir kaimyno G. sudarytą susitarimą, kuriuo G. sutiko (neprieštaravo) dėl N. Š. ūkinio pastato buvimo prie jo sklypo ribos, tačiau jokie šį N. Š. teiginį patvirtinantys dokumentai byloje pateikti nebuvo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo išvada dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo padaryta nepagrįstai (nesant byloje jokių G. sutikimo davimą patvirtinančių įrodymų);

8.10. nurodo, kad valstybinę žemę, kurioje buvo savavališkai pastatytas N. Š. šulinys, 2022-08-24 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo B.. Valstybinę žemę, kurioje buvo savavališkai pastatyti N. Š. sodo namas ir ūkinis pastatas, 2022-08-17 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo N. Š.. Nuo žemės (kurioje buvo sodo namas ir ūkinis pastatas) įgijimo datos (2022-08-17) 6 mėnesių trukmės terminas, kurio N. Š. prašė „statinių įteisinimui“ baigėsi 2023-02-17.

9. D. B. ir T. B. pateiktu raštu nurodo, jog prisijungia prie atskirojo skundo ir palaiko jame išdėstytus reikalavimus.

10. Pareiškėja N. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1 suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. civilinėje byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo dalyvavo trečiaisiais asmenimis ir tiek faktiniai bylos duomenys, tiek bylos nagrinėjimo eiga ir priimti sprendimai jiems žinomi;

10.2 bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovė sodo namo ir pagalbinio ūkinio pastato dalis, betoninį vandentiekio šulinį, tvoros dalį neteisėtai pastatė jai nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje, turėjo gauti valstybinės žemės (pravažiavimo kelio tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą dėl nurodytų statinių statybų, taip pat žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko sutikimą statyti tvoros dalį jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tokiu būdu teismo sprendimuose aiškiai nurodomi reikalavimai statinio statybai jo statybos laikotarpiu. Statinių statybos metu gretimybėje esantis sklypas priklausė valstybei. Statybos inspekcijos atstovė teismo posėdžiuose patvirtino, kad dalis teismo sprendimo šiuo metu yra įvykdyta - metalinės tvoros dalis yra nugriauta;

10.3 argumentai, kad privatizavus įsiterpusio sklypo dalį nuo privatizacijos momento 2022 m. papildomai atsiranda pareiga su naujuoju savininku suderinti mažesnį nei 3 m atstumą nuo sklypo ribos statiniams, statytiems 1999 metais, nepagrįsti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išdėstytus argumentus dėl savavališkų statybų, galimo statinių įteisinimo ir trečiųjų asmenų teisių galimo pažeidimo, į sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų 2022 m. sprendimus dėl sklypo dalies privatizacijos. Apeliantė nepagrįstai kelia naujus reikalavimus, kurie, jos manymu, susiformuoja po įsiterpusio žemės sklypo privatizacijos;

10.4 nurodo, kad sodų bendrijoje ginčo šulinys atsirado sodo bendrijos narių bendru sutarimu, sprendžiant klausimą dėl geriamo vandens. Nurodo, jog atsižvelgiant į besitęsiančius ginčus, 2023-01-16 raštu informavo teismą, kad nepretenduoja į T. B. sklype esantį šulinį, tokiu atveju jis gali būti nugriautas;

10.5 2023-01-16 teiktuose rašytiniuose suinteresuoto asmens paaiškinimuose nėra jokių nuorodų apie papildomai teiktinus dokumentus, kurių Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija gali pareikalauti tiesiogiai iš pareiškėjos. Atskirajame skunde nurodydama aplinkybę, kad 2023-01-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ji nurodė, jog „atstumas nuo ūkinio pastato kampo iki riboženklio Nr. 6 yra apie 0,43 m“, nenurodo, kad kokiu nors dokumentu pareiškėja buvusi įpareigota pateikti gretimo žemės sklypo savininko A. G. sutikimą dėl statinio statybos arčiau nei 3 metrai;

10.6 atkreipia dėmesį, kad 2006-10-24 pareiškimu (reg.Nr.7131-7), patvirtintu notarės A. P., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai R. G. ir A. G. davė sutikimą pagalbinio statinio statybai arčiau nei 3 metrų atstumu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjos N. Š. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pripažinus, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, atsakovė N. Š. įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius - pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų; atsakovei N. Š. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti Statybos inspekcijai nugriauti nurodytus Statinius bei metalinės tvoros dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovės N. Š. lėšomis. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs N. Š. apeliacinį skundą, 2015-06-09 priėmė nutartį, kuria atsakovės N. Š. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs N. Š. kasacinį skundą, 2017-04-19 nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimą papildyti, t. y. leisti atsakovei N. Š. iki 2018-02-01 teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius - sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)); iki 2018-02-01 atsakovei N. Š. neįsiteisinus savavališkai pastatytų minėtų statinių, įpareigoti atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo 2018-02-01 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius; įpareigoti atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo šios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį, esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei N. Š. neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leisti ieškovei Statybos inspekcijai nugriauti nurodytus Statinius bei metalinės tvoros dalį, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę atsakovės N. Š. lėšomis. Pareiškėjai nustatytu laiku neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, 2018-09-20 Statybos inspekcijai buvo išduotas vykdomasis raštas.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą motyvavo tuo, jog per ankstesnį sprendimo vykdymo atidėjimo terminą negalėjo įteisinti statybų, nes negalėjo įgyti žemės dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių. Pareiškėja pareiškime prašė sprendimo vykdymo atidėjimo terminą susieti su žemės įgijimo data ir nuo to numatyti protingą terminą, reikalingą statinių įteisinimui.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

19. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022-08-17 pareiškėja pasirašė su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama NŽT, Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šios sutarties 1 punktą, šalys susitarė, kad Lietuvos Respublikos valstybė parduoda pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise 91 kv. m ploto įsiterpusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ši sutartis patvirtinta Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarės. Sandoris išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija atsiliepime darė nepagrįstą prielaidą, jog valstybinės žemės įgijimas gali niekada ir neįvykti, be to, nepagrįstai tvirtino, kad pareiškėja tik siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymą, neva nepagrįstai nurodydama, jog ėmėsi aktyvių veiksmų Statinių įteisinimui.

21. Suinteresuoti asmenys D. B. ir T. B. pareiškėjos prašymui atidėti sprendimo įvykdymą nepritarė. Nurodė, kad po to, kai pareiškėja ir jie privatizavo ir prisijungė prie savo turimų žemės sklypų įsiterpusią valstybinės žemės sklypo dalį, pareiškėjos sodo namelis ir pirtis yra prie pat jų žemės sklypo ribos, o šulinys visas patenka į jų žemės sklypą, nors atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. B. nurodė, kad atstumas gali būti mažinamas gavus jų sutikimą, tačiau pareiškėja dėl tokio sutikimo į juos niekada nesikreipė.

22. Nustatyta, kad Statybos inspekcija, atsakydama į pareiškėjos pasiteiravimą, 2022-10-28 rašte „Dėl sprendimo ir savavališkos statybos įrašo panaikinimo“ nurodė, kad neturint fizinio asmens, kurio sklype pastatytas šulinys, sutikimo, teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija, kuri turi įgaliojimus spręsti dėl to, ar Statiniai buvo įteisinti, pareiškėjai kreipusis, išaiškino, kad teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu iš esmės tik dėl to, kad vienas iš pareiškėjai priklausančių statinių (šulinys) patenka į kaimyninio sklypo teritorijos ribas, o tam kaimyninio sklypo savininkai (B.) nėra davę sutikimo. Jokių aplinkybių apie neišlaikytus minimalius atstumus nuo kaimyninio sklypo Statybos inspekcija 2022-10-28 rašte pareiškėjai nenurodė. Pareiškėja pateikė Statybos inspekcijai pretenziją ir Statybos inspekcija į ją atsakė 2023-01-12 raštu „Dėl pretenzijos“. Šiame rašte Statybos inspekcija dar kartą pakartojo tą pačią informaciją, pažymėdama, kad šulinys užfiksuotas privačiame žemės sklype ir kadangi pareiškėja nepateikė rašytinio minėto sklypo savininkų sutikimo, teismo įpareigojimas laikomas neįvykdytu. Minėtame rašte Statybos inspekcija apie minimalių atstumų nesilaikymą pareiškėjai nenurodė.

23. Byloje nustatyta, kad 2023-01-17, t. y. vos po kelių dienų nuo šio rašto pareiškėjai parengimo, teisme buvo užregistruoti Statybos inspekcijos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad kasacinio teismo nutartis yra neįvykdyta, nes negauti B. sutikimai dėl pareiškėjos sodo namo ir ūkinio pastato buvimo mažesniais nei teisės aktuose įtvirtintais atstumais iki B. žemės sklypo ribos, o pareiškėjos šulinys yra B. žemės sklype.

24. Iš dalies sutiktina su Statybos inspekcijos atstovės argumentais, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių šalinimo metu ir pati pareiškėja turi domėtis, kokie įstatymai galioja neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokiais atvejais yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas.

25. Konstitucinio Teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad konstitucinis teisinės valstybės principas apima ir teisėtų lūkesčių principą, kitaip tariant, nors šis principas nėra pažodžiui įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau yra neatsiejama kitų konstitucinių normų turinio dalis. Pradinis šio principo turinys, t. y. teisėtų lūkesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Tuo pačiu pažymima, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

26. Nagrinėjamo ginčo atveju susidarė situacija, kad, viena vertus, pareiškėja galėjo būti aktyvesnė ir daugiau įdėti pastangų siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius įsiteisėjus teismo sprendimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kita vertus, Statybos inspekcija, kuri turi įgaliojimus spręsti dėl to, ar Statiniai buvo įteisinti, pareiškėjai išaiškino, kad teismo įpareigojimas laikomu neįvykdytu iš esmės tik dėl to, kad vienas iš pareiškėjai priklausančių statinių (šulinys) patenka į kaimyninio sklypo teritorijos ribas, o tam kaimyninio sklypo savininkai (B.) nėra davę sutikimo.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekė išpirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai ir 2022-08-17 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir įsigijo įsiterpusį žemės sklypą. Svarbi aplinkybė ir ta, jog kita dalis įsiterpusios valstybinės žemės, kurioje buvo pareiškėjos šulinys iš esmės tuo pačiu metu buvo įsigyta suinteresuotų asmenų B.. Pažymėtina, kad B. nurodė, jog atstumas gali būti mažinamas gavus jų sutikimą, tačiau pareiškėja dėl tokio sutikimo į juos nesikreipė.

28. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja ėmėsi veiksmų įteisinti savavališkas statybas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog ji siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Duomenų, kad minėtų statinių įteisinimas iš esmės nėra galimas, byloje nėra, o suinteresuoti asmenys tokių net neįrodinėjo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-191-690/2017, vykdymas būtų atidėtas 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti į bylą įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog siekiama įteisinti savavališką statybą.

29. Be to, teismo vertinimu, nepratęsus pareiškėjai termino skirto įteisinti savavališkas sodo namo, pagalbinio ūkinio pastato, betoninio vandentiekio šulinio statybas, būtų pažeistas proporcingumo principas.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai iš valstybės įsigijus žemės sklypą, į kurį pateko pareiškėjos ginčo pastatai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, laikytinas visiškai įvykdytu (savavališkos statybos padariniai pašalinti), todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama, pareiškėjos prašymas atidėti sprendimo vykdymą tenkinamas.

31. Nustatant naują terminą sprendimo vykdymui, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus bei į tai, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą jau buvo tenkintas anksčiau. Todėl pareiškėjai nustatytinas terminas iki 2023-07-27 teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius. Iki šios datos pareiškėjai neįteisinus savavališkai pastatytų statinių, ji turės per 6 mėnesius nuo 2023-07-27 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Pareiškėjai pačiai nenugriovus savavališkai pastatytų statinių, leistina ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) juos nugriauti.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, įvykdymą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2023-07-27 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-02-17 nutartį panaikinti.

Atidėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, papildytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, įvykdymą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2023-07-27.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.