Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos pašto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos pašto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RTA grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

15. Šalių sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad, jeigu pirkėja (atsakovė) nesumoka visos kainos, pardavėja suteikia pirkėjai papildomą 5 darbo dienų terminą atsiskaityti. Jeigu pirkėja per šį terminą neatsiskaito, pardavėja turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Šalys patvirtino, kad sutarties 2.1 punkte ar 2.1.2 punkte nurodytos sumos nesumokėjimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio pardavėja turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties 6.2 punktas). Pardavėjai dėl pirkėjos kaltės nutraukus sutartį 6.1 punkte nustatyta tvarka, pirkėjos sumokėti 20 000 Eur lieka pardavėjai, kaip bauda. Pirkėja taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pardavėjos pareikalavimo atlyginti pagrįstus nuostolius, kurių nepadengia bauda (sutarties 6.3 punktas). Sutarties 6.4 punkte nustatyta, kad pirkėjai vėluojant sumokėti visą nekilnojamojo turto kainą, pirkėja, pardavėjai pareikalavus, moka 0,02 proc. delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Šis punktas taikomas tuo atveju, jeigu sutartis nėra nutraukiama sutarties 6.1 punkte nustatyta tvarka.

16. Šalys 2022 m. spalio 13 d. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuriuo susitarė pratęsti sutarties 2.1.1 punkte nurodytos kainos sumokėjimo terminą susitarime nurodytomis sąlygomis, t. y. papildyti sutartį 2.4, 2.5 punktais ir sutarties 6.2 punktą išdėstyti nauja redakcija. Susitarimo 2.4 punkte nurodyta, kad pardavėja sutinka vieną kartą pratęsti kitos kainos dalies sumokėjimo terminą iki 2022 m. gruodžio 1 d., o pirkėja sutinka sumokėti sutarties 6.4 punkte nustatytus 48 620,63 Eur delspinigius. Kitą nekilnojamojo turto kainos dalį ir delspinigius pirkėja įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 1 d. Susitarimo 2.5 punkte nustatyta, kad per papildomą terminą pirkėjai neatsiskaičius, sutartis bus laikoma nutraukta 2022 m. gruodžio 2 d. Tokiu atveju negalios sutarties 6.1 punkte nustatytas papildomas 5 darbo dienų terminas galutiniam atsiskaitymui ir kitos šio punkto nuostatos. Pirkėjai nesumokėjus sutarties 2.4 punkte nustatytos kainos dalies, jai bus taikomos visos sutarties 6.3 punkte nustatytos pasekmės. Taip pat vietoje sutarties 6.4 punkte nustatytos pareigos sumokėti delspinigius pirkėja turės sumokėti 0,02 proc. palūkanas nuo visos vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Susitarimo 6.2 punkte nurodyta, kad sutarties 2.1 punkte, 2.1.2 punkte ar 2.4 punkte nurodytos kainos nesumokėjimas nustatytu terminu laikomas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio pardavėja turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Šalys taip pat susitarė, kad pirkėja ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šio susitarimo pasirašymo sumokės pardavėjai 1 000 Eur sutarties administravimo mokestį, o pažeidus mokėjimo terminą mokės 0,1 proc. palūkanas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Susitarimas patvirtintas notarine tvarka.

17. Šalys 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuriuo susitarė pakeisti sutarties 2.4 ir 2.5 punktus ir juos išdėstyti nauja redakcija. Šio susitarimo 2.4 punkte nurodyta, kad pardavėja sutinka vieną kartą pratęsti kitos kainos dalies sumokėjimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., o pirkėja sutinka sumokėti sutarties 6.4 punkte nustatytas 59 577,06 Eur palūkanas. Kitą nekilnojamojo turto kainos dalį ir palūkanas pirkėja įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Susitarimo 2.5 punkte nustatyta, kad per papildomą terminą pirkėjai neatsiskaičius, sutartis bus laikoma nutraukta 2023 m. sausio 1 d. (susitarime padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodyti 2022 m.). Tokiu atveju negalios sutarties 6.1 punkte nustatytas papildomas 5 darbo dienų terminas galutiniam atsiskaitymui ir kitos šio punkto nuostatos. Pirkėjai nesumokėjus sutarties 2.4 punkte nustatytos kainos dalies, jai bus taikomos visos sutarties 6.3 punkte nustatytos pasekmės. Taip pat vietoje sutarties 6.4 punkte nustatytos pareigos sumokėti delspinigius, pirkėja turės sumokėti 0,02 proc. palūkanas nuo visos vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pardavėja įsipareigojo grąžinti pirkėjai visas pagal sutartį sumokėtas sumas, vienašališkai įskaitydama sutarties 6.3 punkte nustatytą baudą ir pirmiau šiame punkte nurodyto dydžio palūkanas.

18. Šalys taip pat susitarė, kad pirkėja ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šio susitarimo pasirašymo sumokės pardavėjai 5 000 Eur sutarties administravimo mokestį, o pažeidusi šį mokėjimo terminą –ir 0,1 proc. palūkanas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Susitarimas patvirtintas notarine tvarka.

19. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G. 2023 m. sausio 19 d. išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, kad šalių 2021 m. gruodžio 13 d. sudaryta sutartis su vėlesniais jos pakeitimais vienašališku pardavėjos prašymu yra nutraukiama.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nenustatė šalių tikrųjų ketinimų ir valios. Apeliantė pažymi, kad susitarimais šalys papildė sutartį 2.4 ir 2.5 punktais, susitardamos dėl papildomo sutarties įvykdymo termino ir teisinių pasekmių, kurios kils neįvykdžius sutarties. Sudarydamos susitarimus, šalys atsisakė 6.1 punkto galiojimo ir pakeitė sutarties pasibaigimo dėl atsakovės kaltės pagrindą į vienintelį galimą, t. y. nurodytą naujos redakcijos sutarties 2.5 punkte. Susitarimų 2.5 punkte nustatytas savarankiškas sutarties nutraukimo pagrindas, sukeliantis tik vienašališkam sutarties nutraukimui taikytinas pasekmes.

21. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Minėta, kad šalys 2021 m. gruodžio 13 d. notarine tvarka sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei nekilnojamąjį turtą už 1 161 323 Eur kainą. Atsakovė per sutartyje nustatytą terminą už įsigytą nekilnojamąjį turtą neatsiskaitė, sutartyje nurodytos dalies kainos nesumokėjo. Šalys 2022 m. spalio 13 d. sudarė susitarimą papildyti sutartį 2.4, 2.5 punktais ir sutarties 6.2 punktą išdėstyti nauja redakcija, pratęsiant atsakovei terminą nekilnojamojo turto kainai sumokėti. Atsakovė per pratęstą terminą sutartinių prievolių neįvykdė. Šalys 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuriuo susitarė pakeisti sutarties 2.4 ir 2.5 punktus, dar kartą pratęsiant atsakovei terminą sumokėti nekilnojamojo turto kainą ir įvykdyti kitas sutartines prievoles. Atsakovė per 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimu pratęstą terminą turto kainos dalies nesumokėjo, todėl ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė. Sutarties nutraukimas patvirtintas notarine tvarka. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, tačiau šalys skirtingai aiškina sutarties su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nuostatas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei sutartines palūkanas, vienašališkai nutraukus sutartį.

23. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Tuo atveju, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

25. Šalių sutarties 6.4 punkte nustatyta, kad pirkėjai vėluojant sumokėti visą sutarties kainą, pirkėja pardavėjos rašytiniu reikalavimu moka pardavėjai 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Šis sutarties punktas taikomas, jeigu sutartis nėra nutraukiama sutarties 6.1 punkte nustatyta tvarka. Šalys, sudarydamos 2022 m. spalio 13 d. susitarimą papildyti sutartį 2.4 ir 2.5 punktais bei pakeisti Sutarties 6.2 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija, susitarimo 2.5 punkte susitarė, kad pirkėjai iki 2.4 punkte nustatyto termino nesumokėjus nekilnojamojo turto pardavimo dalies kainos, sutartis bus laikoma nutraukta 2022 m. gruodžio 2 d. dėl pirkėjos kaltės. Tokiu atveju negalios sutarties 6.1 punkte nustatytas papildomas terminas galutiniam atsiskaitymui ir kitos šio punkto nuostatos. Šalys taip pat susitarė, kad sutarties nutraukimo atveju pirkėjai bus taikomos 6.3 punkte nustatytos pasekmės, t. y. pirkėjos sumokėtas avansas lieka kaip bauda pardavėjai, taip pat vietoj sutarties 6.4 punkte nustatytos pirkėjos pareigos sumokėti delspinigius pirkėjai kils pareiga sumokėti 0,02 proc. palūkanas už visą pradelstą laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. Šalių 2022 m. gruodžio 2 d. sudarytu susitarimu pratęstas sutarties įvykdymo terminas iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamai nurodytas ilgesnis palūkanų skaičiavimo laikotarpis, neįvykdžius sutarties (2.4 ir 2.5 punktai). Kitos šio susitarimo 2.4 ir 2.5 punktų sąlygos iš esmės tokios pačios nustatytoms 2022 m. spalio 13 d. susitarime.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių susitarimų 2.5 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pirkėjai neįvykdžius pareigos sumokėti nekilnojamojo turto kainą per susitarimų 2.4 punkte nustatytą terminą, sutartis bus laikoma nutraukta dėl pirkėjos kaltės ir pirkėjai, be kita ko, kils pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas vietoje sutarties 6.4 punkte nustatytų delspinigių. Susitarimuose taip pat aiškiai nurodytas konkretus palūkanų skaičiavimo laikotarpis, palūkanų dydis, todėl atsakovė negalėjo nesuprasti, kad vienašališko sutarties nutraukimo atveju jai kils pareiga sumokėti kompensuojamąsias palūkanas už pratęstą sutarties įvykdymo laikotarpį.

27. Susitarimuose nurodyta, kad atsakovei per 2.4 punkte nustatytą terminą nesumokėjus nekilnojamojo turto kainos, sutarties 6.1 punkte, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą, nustatytas papildomas terminas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti ir kitos šio punkto sąlygos netaikomos. Aptartų susitarimų sąlygų turinys teikia pagrindą spręsti, kad šalys susitarė, jog sutarties nutraukimo sąlygos ir dėl to kylančios pasekmės išdėstytos susitarimų 2.5 punkte, t. y. atsiradus susitarimų 2.5 punkte nurodytoms sutarties nutraukimo sąlygoms, sutarties 6.1 punktas netaikomas. Taigi, sutarties 6.4 punkte sakinys dėl 6.1 punkto (ne)taikymo nėra aktualus ir nepaneigia šalių susitarimų 2.5 punkte išreikštos valios dėl vienašališko sutarties nutraukimo pasekmių.

28. Teisėjų kolegija, aiškindamasi šalių valią dėl kompensuojamų palūkanų, pripažįsta reikšmingu susirašinėjimą (ieškinio priedas Nr. 12), iš kurio turinio matyti, kad po sutarties nutraukimo atsakovė neginčijo reikalavimo sumokėti palūkanas ir sutarties administravimo mokestį, siekė atnaujinti sutartinius santykius, prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 5 000 Eur. Ieškovė parengė susitarimą dėl skolos išdėstymo grafiko, tačiau atsakovė ilgiau nei per mėnesį atsakymo nepateikė, o vėliau pasiūlytos atsakovės skolos išdėstymo sąlygos ieškovei nebuvo priimtinos.

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad sutartis nutraukta 6.1 punkte nustatyta tvarka, o susitarimo 2.5 punkte nėra nustatytas savarankiškas sutarties nutraukimo pagrindas. Priešingai nei teigia atsakovė, šalys susitarimų 2.5 punkte nedviprasmiškai įtvirtino, kad, atsakovei per papildomai nustatytą terminą nesumokėjus sutarties kainos, sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta dėl pirkėjos kaltės, nurodyta konkreti sutarties nutraukimo data, taip pat nurodyta, kad negalios sutarties 6.1 punkto nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad nutraukiant sutartį būtų atlikti sutarties 6.1 punkte nurodyti veiksmai (pvz., pirkėjai suteiktas papildomas 5 darbo dienų terminas sutarčiai įvykdyti, per notarų biurą siunčiamas pranešimas apie sutarties nutraukimą), notarų biuro liudijime, kuriame konstatuotas vienašališkas sutarties nutraukimo faktas, nėra nurodyta, kokia sutarties ir (ar) susitarimo nuostata vadovaujantis sutartis nutraukta. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad susitarimų 2.5 punkte tik patikslintas sutarties įvykdymo terminas, o sutarties nutraukimo tvarka atitinka 6.1 punkto nuostatas.

30. Sutarties kainos (1,4 mln. Eur) sumokėjimo terminas pagal atsakovės prašymą buvo pratęstas ilgiau nei devynis mėnesius, todėl šalių susitarimas dėl kompensuojamųjų palūkanų sutarties neįvykdymo atveju yra sąžiningas ir atitinkantis verslo praktiką.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties ir susitarimų dėl sutarties pakeitimo sąlygas, susitarimų sudarymo aplinkybes ir tikslus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutarties sąlygas, neatskleidė tikrosios šalių valios ir ketinimų, sudarant susitarimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Pažodinis sutarties aiškinimas ir šalių elgesys po sutarties nutraukimo teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų tuo atveju, jeigu sutartis vienašališkai nutraukiama dėl atsakovės kaltės, t. y. nesumokėjus nekilnojamojo turto kainos per susitarimų 2.4 punkte nustatytą papildomą terminą. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė išreiškė sutikimą mokėti palūkanas, nes 2022 m. gruodžio 1 d. susitarimo pakeisti sutartį 2.4 punkte nurodyta, jog pardavėja sutinka vieną kartą pratęsti kitos kainos dalies sumokėjimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., o pirkėja sutinka sumokėti sutarties 6.4 punkte nustatytas 59 577,06 Eur palūkanas.

32. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

33. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Taigi, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir netesybos. Kreditorei iš skolininkės reikalaujant atlyginti netesybas ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

34. Nustatyta, kad dėl sutarties nutraukimo atsakovei pritaikyta bauda, t. y. negrąžinta dalis sumokėtos nekilnojamojo turto kainos – 20 000 Eur (susitarimų 2.5 punktas). Ginčo dėl to, kad atsakovei bauda pritaikyta pagrįstai, nėra. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, jų dydis ir skaičiavimo laikotarpis nustatytas sutartyje (jos pakeitimuose). Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje teigė, kad dėl sutarties nutraukimo galimai patyrė didesnius nuostolius, tačiau nagrinėjamoje byloje faktiškai didesnių nuostolių neįrodinėjo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė reikalauja atlyginti minimalius nuostolius, todėl taikoma įskaitinių netesybų taisyklė – atsakovės sumokėta 20 000 Eur bauda įskaitoma į prašomą priteisti 66 653,26 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiama 46 653,26 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimo taisykles, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagrįstumo. Dėl to yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovės 46 653,26 Eur palūkanas. Sprendimo dalis priteisti 5 000 Eur sutarties administravimo mokestį ir 840 Eur palūkanas paliekama nepakeista, iš naujo išdėstant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, perskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 52 493,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kiti apeliantės ir atsakovės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

38. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisiant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

39. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 466,82 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme (dokumento registracijos Nr. DOK-43425). Ieškovės prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 313 Eur žyminį mokestį.

40. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, netenkinamas.

41. Ieškovės pareikšto ieškinio suma 72 493,26 Eur. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidina priteistą suma iki 52 493,26 Eur, todėl keičiamas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškinys tenkinamas 72,41 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 288,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.

42. Ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti 66 653,26 Eur palūkanas. Šis reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. patenkina 69,99 proc. apeliacinio skundo reikalavimo.

43. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420,53 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms sumokėti ir pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (dokumento registracijos Nr. DOK-1183). Apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

44. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo suma – 66 653,26 Eur, mokėtinas žyminis mokestis – 1 225 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys). Ieškovė sumokėjo 1 534 Eur žyminį mokestį.

45. Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovė turi teisę į 69,99 proc. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, t. y. 1 694,13 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 925 Eur žyminio mokesčio (apskaičiuoto pagal CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktą nuo priteistų pagal apeliacinį skundą 46 653,26 Eur) išlaidos, iš viso 2 619,13 Eur.

46. Permokėta 309 Eur žyminio mokesčio dalis grąžinama ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išaiškinant ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

47. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui (juridinio asmens kodas 121215587) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RTA grupė“ (juridinio asmens kodas 156902922) 46 653,26 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 26 ct) palūkanų, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sutarties administravimo mokestį, 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) palūkanų už vėluojamą sumokėti sutarties administravimo mokestį, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 52 493,26 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 26 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 288,77 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui (juridinio asmens kodas 121215587) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RTA grupė“ (juridinio asmens kodas 156902922) 2 619,13 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui (juridinio asmens kodas 121215587) 309 Eur (trijų šimtų devynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2023 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymą.