Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorsimus“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje UAB „Kauno autobusai“ ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, aprašytas šios nutarties 7 – 9 pastraipose, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, neaprašytų šios nutarties 7 – 9 pastraipose, tačiau reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teisėjų kolegija papildomai pasisakys, analizuodama ieškovo R. J. (toliau – ir ieškovas) ir atsakovės UAB „Dorsimus“ (toliau – ir atsakovė) apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Apeliacijos ribas byloje sudaro šie klausimai: 1) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo veiksmus ir kaltę; 2) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kauno autobusai“ darbuotojo trečiojo asmens V. K. (toliau – ir trečiasis asmuo) veiksmų teisėtumo ir kitų šių asmenų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų; 3) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė tinkamą išvadą dėl ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio; 4) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo ieškovui klausimą.

24. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25. CK 6.264 straipsnio dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais laikomi darbuotojai, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jei jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Samdančio darbuotojus asmens kaltė sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245., 6.249 straipsniai), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK6.247 straipsnis). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247,6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovės darbuotojo (trečiojo asmens byloje) V. K. kaltė dėl ieškovo suplėšytos striukės ir apgadinto mobiliojo ryšio telefono yra nustatyta, todėl už ją atsako pastarojo darbdavys – atsakovė (CK 6.263 straipsnis) ir ieškovui pagrįstai priteistas žalos atlyginimas.

26. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

27. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės skundo argumentais, kad ieškovui sukelta žala nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės pasekmė; priešingai žala ieškovui atsirado dėl jo netinkamo ir visuomenei žalingo elgesio, siekio pažeminti viešą tvarką ir paneigti kontrolės recidyviškai funkcijas.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės darbuotojo, trečiojo asmens veiksmų (ne)teisėtumą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su kiekvieno keleivio pareiga pažymėti arba įsigyti bilietą, vykdyti teisėtus kontrolierių reikalavimus ir netrukdyti jiems atlikti kontrolę arba jos vengti, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo kilusioje situacijoje tik įsitikinęs, kad ieškovas neatžymėjęs elektroninio bilieto, turėjo teisę reikalauti, jog jis išliptų iš troleibuso.

29. Bylos medžiaga pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo vykdydamas savo tiesiogines pareigas, nepatikrinęs ir neįsitikęs, ar ieškovas važiavimo pažymėjęs elektroninį bilietą, reikalavo, kad ieškovas išliptų iš troleibuso, dėl ko kilo tarp jo ir ieškovo konfliktas (grumtynės), kurio metu buvo suplėšyta ieškovo striukė ir apgadintas telefonas. Nors atsakovė ir tretieji asmenys teigė, kad atsakovės darbuotojo veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas su tokiais argumentais nesutiko, ir, remdamasis atsakovės Pareiginių nuostatų saugos darbuotojui 7.10 punkto nuostatomis, teisingai vertino, kad nors kilusį konfliktą provokavo paties ieškovo elgesys (važiavimas be bilieto, įlipimas į kitą troleibusą ir ketinimas važiuoti neatžymėjus bilieto bei įlipimas į trečią troleibusą), tačiau trečiasis asmuo kilusioje situacijoje tik įsitikinęs, kad ieškovas buvo neatžymėjęs elektroninio bilieto, turėjo teisę reikalauti, kad jis išliptų iš troleibuso. Nei Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo, nei 2021 m. birželio 22 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-266 patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra numatyta kontrolieriaus pareiga užkardyti kitus ateityje galimus pažeidėjo pažeidimus, sekti ir tikrinti išimtinai tik vieną asmenį, tokiais savo veiksmais sukeliant ieškovo, kuriam surašytas administracinio pažeidimo protokolas, iš dalies pagrįstą nepasitenkinimą. Iš pateikto Kauno apygardos prokuratūros Kauno aplinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ieškovas įlipęs į trečią troleibusą (iš pirmojo už važiavimą be bilieto buvo išlaipintas ir nubaustas administracine atsakomybe, į antrą troleibusą įlipęs bilieto neatsižymėjo, tačiau iš paskos įlipusiam trečiajam asmeniui nurodžius iš jo išlipo) ir priėjęs prie troleibuso viduryje esančio aparato atžymėjo bilietą (kas neprieštarauja Taisyklių 23.1 punktui), jį įsidėjo į piniginę, o piniginę –į striukės kišenę. Ieškovas iš paskos įlipusiam trečiajam asmeniui siūlė patikrinti jo bilietą ir įsitikinti, kad jis yra pažymėtas, bet, kaip matyti, trečiasis asmuo padėtį vertino pagal prieš tai buvusį ieškovo elgesį. Išdėstytu pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo savo darbuotojo V. K. veiksmus. Tai, kaip teisingai vertino teismas, patvirtina atsakovės veiksmų ir jos darbuotojo (trečiojo asmens), padariusio ieškovui žalos, veiksmų priežastinį ryšį ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu atsiradimą (CK 6.247 straipsnis).

30. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog konfliktą provokavo pats ieškovas. Ieškovo subjektyvaus pobūdžio prielaidos, kad konfliktą sukėlė pats trečiasis asmuo ir ieškovas turėjo teisę pasipriešinti jo veiksmams, nepaneigia teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, nesudarančių pagrindo konstatuoti, kad ieškovo veiksmai (smūgiavimas galva trečiajam asmenys) buvo adekvatūs ir proporcingi kilusio konflikto metu, kas ir sąlygojo tolimesnę įvykio seką (iškritimas iš troleibuso, antrankių uždėjimą, ieškovo sulaikymą ir pan.), padarytų įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, šioje byloje apklaustų liudytojų V. M., D. G. parodymus (išklausytas 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas), o taip pat iš dalies ir paties ieškovo paaiškinimus, šiam teigiant, kad jis priešinosi, gindamasis galva sudavė trečiajam asmeniui į galvą.

31. Vadovaujantis Taisyklių 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nagrinėjamo ginčo atveju trečiasis asmuo turėjo teisę naudoti antrankius sulaikydamas ir perduodamas policijai įtariamą teisės pažeidimu ieškovą. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti į konflikto vietą ir išsivežė ieškovą į policijos skyrių. Ieškovas nors ir nurodo, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl policijos taikyto sulaikymo, 24 val. arešto, tačiau tokio reikalavimo ieškinio pareiškime nesuformulavo, policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo nedetalizavo ir policijos atsakovu nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už policijos pareigūnų taikytas priemones po įvykusio konflikto.

32. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neteisėtus veiksmus kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą bei nepažeidė proceso teisės normų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

33. Apeliaciniuose skunduose šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimu: ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl 200,00 Eur žalos už telefono sugadinimą atlyginimo ir nepagrįstai neturtinę žalą įvertino tik 500,00 Eur suma; atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas prieštarauja materialiųjų teisės normų, nustatančių žalos atlyginimo paskirstymą šalims, kai kaltė yra pripažįstama abejoms šalims arba pačiam nukentėjusiajam reguliavimą, todėl teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą sąlygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 200,00 Eur žalos atlyginimo už telefoną. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų šios žalos padarytą dydį (įsigijimo dokumentai, telefono tvarkymo išlaidų sąmata ar pan.). Aiškindamas jam padarytą 200 Eur žalą už telefono „Iphone 8“ apgadinimą konflikto metu, ieškovas nebuvo nuoseklus: iš karto po įvykio kontrolierei byloje apklaustai liudytojai D. G. (išklausytas 2023 m. kovo 21d. teismo posėdžio garso įrašas) ieškovas nurodė, kad telefonas jau buvo sudaužytas; ikiteisminio tyrimo metu ieškovas aiškino, kad telefonas buvo sudaužytas grumtynių metu ir jo tvarkymo kaina, kiek domėjosi, yra 200,00 Eur; ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu jau nurodė, kad telefoną įsigijo iš savo draugo už 200,00 Eur ir tai yra jo patirta žala. Byloje be nenuoseklių ieškovo paaiškinimų apie patirtą 200,00 Eur žalą už telefoną, reikšmingesnių įrodymų faktiškai nėra. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

36. Pirmosios instancijos teismo priteista 50,19 Eur žala už suplėšytą tik prieš kelias dienas pirktą striukę, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekstą, jos nesumažinus, nėra teisinga. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, konstatavęs ir paties ieškovo neadekvačius ir neproporcingus veiksmus kilusio konflikto metu, kas sąlygojo tolimesnę įvykio seką, į tai neatsižvelgė ir žalos nemažino (nutarties 29 – 30, 34 pastraipos). Pastebėtina, kad teismas priteisė ne tik visą naujos striukės įsigijimo kainą (49,99 Eur), bet 0,20 Eur už prekinį maišelį, kuris niekur net nebuvo paminėtas. Kita vertus, kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, striukės, kuri buvo suplėšytą 2021 m. lapkričio 3 d. įvykio metu (pagal pateiktą prekės įsigijimo čekį striukė pirkta 2021 m. spalio 30 d.), kairėje ir dešinėje pažastyse matyti pairusi siūlė. Įvertinus nurodytą striukės sugadinimą, atsižvelgiant į tvarų drabužių naudojimą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinga ir sąžininga priteisti visą naujos striukės įsigijimo kainą (49,99 Eur), kai striukę galima dėvėti sutvarkius pairusią siūlę. Visa tai yra pagrindas sumažinti priteistą 50,19 Eur žalą (nuostolius).

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė ieškovui 500,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, o kitą ieškinio dalį dėl 6 500,00 Eur (7000 - 500 = 6500) priteisimo atmetė, pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala aiškinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens (-ų) kaltę, jo (-jų) turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Spręsdamas neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, jų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, patvirtinančių, kad ieškovo patirtos neigiamos emocijos ir išgyvenimai dėl įvykusio nagrinėjamo konflikto galėjo turėti (arba turėjo) reikšmingos įtakos jo sveikatai ar sukėlė ieškovui kitus neigiamus emocinius padarinius.

40. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašai apie fizinį asmenį rodo, kad ieškovo atžvilgiu 2021 m. spalio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrinis, kuris vėliau buvo nutrauktas, o Administracinių nusižengimo registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus rodo, kad ieškovas administracine tvarka, taip pat ir už važiavimą be bilieto, baustas ne pirmą kartą, ir vertina, kad konfliktas su kontrolieriumi jam nebuvo naujiena, galėjusi sukelti dvasinius išgyvenimus ar psichologiškai palaužti. Vien ieškovo paaiškinimai apie jo emocinę būseną ir santykį su sukeltu konfliktu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovo patirtą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino tik 500 Eur suma. Taip pat nėra pagrindo mažinti ar nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrindu, nes priteisdamas neturtinės žalos dydį, teismas jį ženkliai sumažino nei prašė ieškovas, taip įvertinant ir paties ieškovo veiksmus, sąlygojusius žalos atsiradimą.

41. Į pagrindinius ir esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas, priteisdamas 50,19 Eur žalos atlyginimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir priteistas ieškovui 50,19 žalos atlyginimas iš atsakovės mažintinas iki 10,00 Eur sumos, atitinkamai mažinant ir 550,19 Eur sumą, nuo kurios priteistos procesinės palūkanos iki 510,00 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kinta ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis).

45. Ieškovas pareiškė du reikalavimus: dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (50 : 50). Ieškovas prašė priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas priteisė 500 Eur, apeliacinės instancijos teismas sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą, kas reiškia, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas 4 proc. (500 x 50 : 7 000 = 3,57) Taip pat ieškovas prašė priteisti 250,19 Eur patirtą neturtinę žalą (nuostolius), pirmosios instancijos teismas priteisė 50,19 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje reikalavimą sumažino, priteisdamas ieškovo naudai 10 Eur turtinės žalos, kas reiškia, kad jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas 2 proc. (10 x 50 : 250,19 = 1,99). Iš viso ieškovo ieškinys teisme tenkintas 6 procentais.

46. Nagrinėjamu atveju ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 31 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teikdamas ieškinį privalėjo apmokėti 164,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl ieškinį patenkinus iš dalies (6 proc.) iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 9,84 Eur žyminio mokesčio (164 x 6/100). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 5 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-5372 patvirtina, kad valstybė už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 505,00 Eur išlaidų (reg. Nr. 23543), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai patirtos išlaidos – 30,30 Eur (505 x 6/100).

47. Atsakovė UAB „Dorsimus“ byloje patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (reg. Nr. 23553). Įvertinus, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (6 procentais), laikytina, kad ieškovas bylą laimėjo 6 procentais, o atsakovė 94 procentais, todėl pareiga atlyginti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį 94 procentams tenka ieškovui. Teismas įvertinęs atsakovės pateiktų išlaidų dydį, kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, tai, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijų) nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, jog šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovo. Tuo pagrindu iš ieškovo atsakovės UAB „Dorsimus“ naudai priteistina 3 412,2 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 630 x 94/100) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

48. Valstybė šioje byloje patyrė 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės pagal ieškinio atmestų/patenkintų reikalavimų dalį priteistina 2,79 Eur (46,48 x 6/100) išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (92, 96 straipsniai).

49. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 29 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-393-418/2023 apskundimo. Jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

50. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“ 200 Eur turtinės ir 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas <...>. Kaip matyti, apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinio skundo netenkino, todėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

51. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės UAB ,,Dorsimus“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino nuo 50,19 Eur iki 10 Eur, kas reiškia, kad 40 procentų ((50,19 – 10) x 50 / 50,19) tenkintas atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovės reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netenkino. Iš viso atsakovės apeliacinis skundas teisme tenkintas 40 procentų.

52. Atsakovė UAB „Dorsimus“ nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 164 Eur žyminio mokesčio (reg. Nr. 31354) ir 2 299 Eur teisinių paslaugų bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. 23285).

53. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 164,00 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, 65,60 Eur (164 x 40/100) sumokėto žyminio mokesčio suma grąžintina atsakovei. Atsakovė patyrė 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Įvertinus, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 40 procentų, laikytina, kad 919,60 Eur (2 299 x 40/100) atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų turi atlyginti ieškovas. Teismas sprendžia, kad šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti:

- priteistą iš atsakovės UAB „Dorsimus“ ieškovui R. J. 50,19 Eur turtinę žalą sumažinti iki 10,00 Eur (dešimties eurų) turtinės žalos;

- 550,19 Eur sumą, už kurią priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumažinti iki 510,00 Eur sumos;

- priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,84 Eur (devynis eurus ir 84 ct) žyminio mokesčio, 2,79 Eur (du eurus ir 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 30,30 Eur (trisdešimt eurų ir 30 ct) išlaidas, už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 (žyminio mokesčio), 5662 (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), 5630 (antrinę teisinę pagalbą).

- Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Dorsimus“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 412,20 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvylika eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Dorsimus“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 919,60 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovei UAB „Dorsimus“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 65,60 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 60 ct) žyminio mokesčio, sumokėto SEB bankui, 2023 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 929, mokėtojas: UAB ,,Dorsimus“ ).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.