Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-56-527/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-11
Bylos Nr.: 2A-56-527/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Jolita Cirulienė
Ieškovas: V. S.
Pareiškėjas: G. J.
Atsakovas: G. J.
Trečiasis asmuo: P. M., Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro

Civilinė byla Nr. 2A-56-527/2013;

procesinių sprendimų kategorijos: 21.4.1.4; 45.5; 121.14.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja ir pirmininkė), Žibutės Budžienės ir Gintautas Koriaginas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-89-835/2012 (Nr. A2-1154-90/2011, Nr. A2-1154-59/2011) pagal pareiškėjo G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovui G. J. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys: P. M., Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. M. ir J. S.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-44-292/2010 pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl 2009-03-04 sandorio, kuriuo šalys sutarė 2009-04-04 sudaryti ieškovės buto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinimo negaliojančiu kaip apsimestinio (tretieji asmenys P. M., Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. M.) (t. 1, b. l. 77-79), kurioje ginčas tarp šalių išspręstas taikiai Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartimi (t. 1, b. l. 111-112) patvirtinus 2010-03-03 tarp šalių sudarytą taikos sutartį (t. 1, b. l. 109), nustatant, kad ieškovė įsipareigoja grąžinti atsakovui 25 000 Lt, gautus pagal 2009-03-04 sutartį, sumoka 10 procentų metinių palūkanų, kas sudaro taikos sutarties pasirašymo dienai 2 500 Lt, kompensuoja atsakovo turėtas 3 000 Lt išlaidas už advokato pagalbą, patirtas šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010 pagal G. J. ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, iš viso 33 000 Lt; ieškovė šiuos įsipareigojimus vykdys pagal 2010-03-03 J. S. išduotą atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį; ieškovė atsisako ieškininių reikalavimų atsakovo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010; atsakovas atsisako ieškininių reikalavimų ieškovės atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010. Šalys teikė šią taikos sutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010, nagrinėtoje apeliacine tvarka Nr. 2A-178-230/2011, kuri buvo sustabdyta Kauno apygardos teismo 2011-05-18 nutartimi iki bus išnagrinėta ir įsiteisės procesinis sprendimas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1154-90/2011.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (atsakovas) 2011-02-23 teisme gautu 2011-02-22 prašymu (t. 1, b. l. 135-139) (civilinės bylos Nr. A2-1154-90/2011; Nr. A2-1154-59/2011; Nr. 2-5128-835/2011; Nr. A2-89-835/2012) kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (nes buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens J. S. teisių ir pareigų) ir panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo (t. 1, b. l. 111-112). Pareiškėjo teigimu, ieškovės ir pareiškėjo (atsakovo) rašytiniu sutarimu (t. 1, b. l. 109) ieškovės turtinius įsipareigojimus atsakovui taikos sutarties šalys nutarė įvykdyti J. S. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla Nr. 2-44-292/2010 buvo nutraukta, kita civilinė byla Nr. 2-431-652/2010, kurioje pareiškėjas dalyvavo kaip ieškovas, buvo nagrinėjama toliau iš esmės, nes asmuo, kuris, remiantis 2010-03-03 nutartimi, turėjo atsiskaityti su ieškove, savo pareigos neįvykdė, todėl 2010-07-02 civilinė byla Nr. 2-431-652/2010 užbaigta teismo sprendimu, kuris buvo apskųstas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka c. b. Nr. 2A-15-230/2012, o byla sustabdyta 2011-05-18 nutartimi iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1154-90/2011 (Nr. A2-89-835/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-1154-59/2011 (Nr. A2-89-835/2012) 2011-07-08 nutartimi (t. 2, b. l. 40-41) procesą civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 atsisakė atnaujinti, kurią apeliantas (atsakovas) apskundė atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 44-48) ir prašė panaikinti 2011-07-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010.

Kauno apygardos teismas 2011-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1956-153/2011 (t. 2, b. l. 56-60) Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-08 nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės: pareiškėjo (atsakovo) 2011-02-23 teisme gautą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 tenkino, procesą civilinėje byloje atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl aiškios materialiosios ir proceso teisės normos taikymo klaidos (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p., 266 str.). 2011-11-09 nutartyje nurodyta, kad paaiškėjus, jog pirmosios instancijos teismas 2010-03-03 nutartimi patvirtino taikos sutartį bylose Nr. 2-44-292/2010, Nr. 2-431-652/2010, nors bylos nebuvo sujungtos ir nagrinėjamos atskirai, tame tarpe šia nutartimi nustatė įsipareigojimus dėl taikos sutarties įvykdymo asmeniui, kuris nedalyvavo byloje, bei civilinę bylą Nr. 2-44-292/2010 nutraukė, o kitą civilinę bylą Nr. 2-431-652/2010 teismas toliau nagrinėjo iš esmės ir priėmė 2010-07-02 sprendimą, kuris perduotas 2010-08-19 nagrinėti su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai pripažintini esminiais, nes turi įtakos visų ginčo šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, asmenų teisė, dėl kurios gynybos jie kreipėsi į teismą, iš esmės liko neapginta, o ją ginti įprastine tvarka yra negalima (CPK 294 str. 2 d.). Todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo patenkintas, tačiau procesas atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. dėl aiškios materialiosios ir proceso teisės normos taikymo klaidos, o ne pagal 7 punktą, kaip prašė pareiškėjas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-04-24 sprendimu (t. 2, b. l. 140-144) atsakovo prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartį ir patikslintą ieškinį atmesti tenkino ir priėmė naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:

1. 2009-03-04 Sutartyje nurodyta, kad ieškovei atsakovas sumoka 25 000 Lt avansinį mokėjimą ieškovės nuosavybės teise priklausančio buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui užtikrinti. Šis sutarties tekstas yra aiškus, iš jo suprantama, kad šalys susitaria dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir pardavėjas gauna avansą. Sutarties tekste nėra jokių užuominų apie galimą buto įkeitimą už negalėjimą grąžinti ieškovės anūkui P. M. atsakovo suteiktą paskolą. Tai, kad ieškovė pasirinko notarų kontorą, ją lydėjo jos pasitikėjimą turintis žmogus, notarė sutartį perskaitė ir išsiaiškino tikrąją šalių valią ir ketinimus, sutartis nebuvo ginčijama iki pareikalavimo ją įvykdyti, rodo, kad ieškovė suprato, kokią sutartį sudaro, ir suvokė tokios sutarties teisinius padarinius.

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu sudarė Sutartį, kuria susitarė iki 2009-04-04 sudaryti ieškovei priklausančio buto pirkimo–pardavimo sandorį ir pagal kurią ji gavo 25 000 Lt avansą. Pinigus atsakovas sumokėjo, tačiau ji pinigų negavo. Pinigus skaičiavo ir pasiėmė jos anūkas P. M., kuris ją lydėjo ir dalyvavo sudarant Sutartį. Būtent jis išaiškino ieškovei, kad tai bus paskolos sutartis jam, o ieškovė savo turtu garantuos jos grąžinimą. Sutartį ieškovė pasirašė pasitikėdama notare ir norėdama padėti savo anūkui.

Šalies argumentai

3. Ieškovės teigimu, ji neketino parduoti buto, nes jame gyvena, sutarties iniciatorius buvo jos anūkas P. M., kuriuo ji pasitikėjo, ši Sutartis buvo sudaryta siekiant sukurti paskolinius santykius tarp P. M. ir atsakovo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė. Iš teismo procesinių dokumentų įteikimo teismas sprendė, kad ieškovė gyvena Vilniuje, o ne šiame bute. Atsakovo pateikti trečiojo asmens P. M. 2009-03-10 rašyti patvirtinimai, kad jis parduoda atsakovui automobilį ir gauna pinigus, kad jis pasiskolina iš atsakovo 20 000 Lt ir juos gauna, patvirtina turtinių ir paskolinių santykių tarp atsakovo ir P. M. buvimą, bet jie nepatvirtina, kad ginčijama Sutartis buvo sudaryta paskolai padengti. Teismas padarė išvadą, kad byloje ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog ginčijama 2009-03-04 Sutartis yra apsimestinis sandoris. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys P. M., J. S. į teismo posėdžius neatvyko, papildomų paaiškinimų neteikė. Šalys aiškiai išreiškė savo norą sudaryti ne paskolos, o būtent avansinio mokėjimo sutartį, kad užtikrintų būsimą buto pirkimą–pardavimą, buvo pakankamai atidžios, suprantančios jų sudaromos sutarties turinį, esmę ir pasekmes, kurią, beje, patvirtino ir notarė.

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 1-5) prašo panaikinti 2012-04-24 sprendimą ir pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl 2010-03-03 nutarties panaikinimo atmesti šiais motyvais:

1. Ieškovė 2009-04-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 pripažinti 2009-03-04 avansinę sutartį apsimestine. Atsakovas 2009-05-11 pateikė savarankišką ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-431-652/210, prašydamas priteisti sumokėtus pinigus ir netesybas, kurios sudarytų 100 proc. mėnesio palūkanų. Tokiu būdu Alytaus rajono apylinkės teisme buvo pradėtas antras savarankiškas civilinis procesas dėl tos pačios 2009-03-04 sutarties tarp tų pačių šalių. Teismas, nevertindamas pateiktų prašymų sujungti bylas, 2009-05-14 preliminariu sprendimu ir 2009-07-03 galutiniu sprendimu c. b. Nr. 2-2679-90/2009 atmetė prašymus sujungti bylas ir pilnai patenkino atsakovo reikalavimus, įskaitant ir baudines netesybas, sudarančias 100 proc. mėnesinių palūkanų (atitikmuo – 1 200 proc. metinių). Kauno apygardos teismas 2009-11-04 nutartimi galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pagal atsakovo ieškinį nagrinėti iš esmės iš naujo. Kadangi atsakovas (civilinėje byloje Nr. 2-431-652/210 ieškovas) nesutiko savo ieškinio prijungti prie jau nagrinėjamos bylos pagal V. S. ieškinį, bylos nagrinėjimas 2009-12-01 nutartimi buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal V. S. ieškinį, t. y. iki šios bylos išnagrinėjimo. Būtent dėl atsakovo veiksmų, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, ir kilo ši painiava.

2. Teismas sprendime nevertino rašytinio įrodymo – nenuginčytos 2010-03-04 sudarytos taikos sutarties ir jos reikšmės šalių tarpusavio santykiams, kuomet šalys nauja sutartimi pakeitė tarpusavio santykius ir išsprendė kilusį ginčą, o tai yra esminis civilinio proceso teisės normų pažeidimas, darantis sprendimą negaliojančiu.

3. Pats procesas negalėjo būti atnaujintas dėl šių priežasčių:

3.1. Atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra nustatytas naikinamasis terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Mažiausiai keistu, jei ne neetišku atrodo Kauno apygardos teismo 2011-11-09 nutartis atnaujinti naikinamąjį senaties terminą, skaičiuojant senaties termino eigos pradžią ne nuo įstatyme nurodyto termino, o nuo Kauno apygardos teismo kolegijos išaiškinimo ir siūlymo atsakovui kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, juolab, kad abejose kolegijose dalyvavo ta pati teisėja G. B.. Teisėja G. B. 2010-11-25 nutartyje, kaip kolegijos narys, pasisakė apie civilinę bylą ir joje esančius įrodymus, įskaitant 2010-03-03 taikos sutartį, bei pasiūlė atsakovui inicijuoti proceso atnaujinimą, o jau 2011-11-09 būdama kitos kolegijos pranešėja, procesą atnaujino jau išsakytais ankstesnėje kolegijoje, nenagrinėjusioje šios bylos, motyvais. CPK 65 straipsnyje numato pagrindus teisėjui nušalinti ir jo pareigą nusišalinti. Nors šioje normoje pagrindu nušalinimui įvardijimas dalyvavimas priimant sprendimą byloje, apeliantė mano, teisėjos išankstinis pasisakymas apie siūlomus atsakovui atlikti procesinius veiksmus (inicijuoti proceso atnaujinimą) yra pagrindas nusišalinti teisėjui pačiam (CPK 65, 66 str.). Teisėjai G. B. nenusišalinus nuo bylos nagrinėjimo ir priėmus 2011-11-09 nutartį, kaip pirmininkaujančiai kolegijoje, atnaujinti procesą, prieš tai kitoje byloje ištyrus ir įvertinus šios bylos įrodymus ir pasiūlius inicijuoti proceso atnaujinimą susidarė situacija, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

3.2. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą galima tik esant nepraleistam naikinamajam trijų mėnesių senaties terminui. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo ar jo atstovas dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą, nes CPK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (LAT 2004-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2005), arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šaliai ar tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas. Atnaujinant procesą net nebuvo vadovautasi šiuo 2007-02-22 LAT išaiškinimu dėl teismų praktikos proceso atnaujinimo bylose, priešingai, savo pačių konsultacijų momentą apie civilinį procesą atsakovui laikė termino pradžia. Kauno apygardos teismo kolegijos nuomone, įstatymo nežinojimas atleidžia nuo atsakomybės.

3.3. Proceso atnaujinimo pagrindai nepagrįstai sutapatinti, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas sutapatintas su 7 punktu. Procesas atnaujintas dėl to, kad neva teismas nutartimi nustatė įsipareigojimus dėl taikos sutarties vykdymo asmeniui, kuris nebuvo įtrauktas byloje, ir ši materialiosios ir proceso teisės normos taikymo klaida turėjo esminę reikšmę sprendimo neteisėtumui. Minėtas 2007-02-22 LAT išaiškinimas dėl teismų praktikos proceso atnaujinimo bylose aiškiai nurodo, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (LAT 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-125/2005; 2005-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2005; 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005). Taikos sutartyje ir ją patvirtinusioje 2010-03-03 nutartyje nurodyta „V. S. šiuos įsipareigojimus vykdys pagal 2010-03-03 J. S. išduotą G. J. paprastą neprotestuotiną vekselį“. Sunkiai suvokiama - kokiu būdu šalių sutartą atsiskaitymo tvarką, o būtent atsiskaitymas vertybiniu popieriumi - vekseliu, teismas įvardina kaip pareigų sukūrimą nutartimi tretiesiems asmenims. Beje, atsakovas yra šį vekselį (jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą) pateikęs antstolių kontorai, taip konkliudentiniais veiksmais pripažindamas ir tęsdamas savo susitarimą, įtvirtintą taikos sutartimi. Nors jis ir pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, vykdomosios bylos nenutraukė. Kokiu būdu paties atsakovo pasiūlytas sprendimas - atsiskaityti vekseliu - teismo sprendime tampa įtakojančiu šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, asmenų teisė, dėl kurių jis kreipėsi į teismą, liko neapginta, o ją apginti įprastine tvarka negalima. Beje, kieno teisės neapgintos - atsakovo? Trečiuoju asmeniu įtraukta į bylą J. S. nemano, kad jos teisės yra pažeistos. Kita vertus, proceso atnaujinimas dėl neįtrauktų į bylą asmenų ir įsipareigojimų jiems sukūrimo galimas tik to asmens pareiškimu. Tai savarankiškas proceso atnaujinimo pagrindas, kuris negali būti tapatinamas su kitais proceso atnaujinimo pagrindais. Lygiai taip pat nesuprantamas teismo motyvas, kad nutartimi patvirtinta taikos sutartis dviejose bylose ir kad šiuo pagrindu nutraukiamos abi bylos.

3.4. Dėl proceso atnaujinimo neginčijant taikos sutarties. LAT nurodė, kad taikos sutartis - šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (LAT 2008-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad sudarius taikos sutartį paaiškėjo taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės (CPK 366 str. 1 d. 2 punktas), kurias, jei būtų žinojęs, joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs sutarties (CK 1.90 str. 2 dalis); kad sudarant sutartį prieš asmenį buvo panaudota apgaulė ar prievarta (CK 1.91 str.) ir tai konstatuota baudžiamojo proceso tvarka priimtame nuosprendyje (CPK 366 str. 1 d. 4 p.); kt. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą. Jei asmuo ginčys sutartį, nepaisydamas nurodytos tvarkos, tai galimi dvejopi teisiniai padariniai: pirma, jei asmuo ginčys teismo patvirtintą taikos sutartį, remdamasis vien materialiosios teisės nustatytais pagrindais, tai jo pareiškimas bus nepriimtas (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), nes byla jau nutraukta (CPK 293 str. 3 p.), antra, jei pareiškėjas reikalaus atnaujinti procesą, kartu neginčydamas sutarties CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, proceso atnaujinimas bus betikslis, beprasmis, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negalės būti tenkinamas (LAT 2010-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2010).

3.5. Teismas, nors ir gausiai citavo LAT praktiką, taip ir nenurodė sprendime, kokie pažeidimai priimant 2010-03-03 nutartį buvo padaryti CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme ir nenurodė nei vieno motyvo, kodėl 2010-03-03 nutartis buvo panaikinta. Apeliantė mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, peržengė ribas, numatytas CPK 370 straipsnio 4 dalyje. Teismas turėjo teisę atnaujinus bylos nagrinėjimą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą - šiuo atveju 2010-03-03. Tačiau skundžiamame sprendime nėra nei žodžio dėl minėtos nutarties. Teismas tiesiog tenkino atsakovo norą pasibylinėti iš naujo ir iškart pradėjo nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimą, nevertindamas nei teismo nutarties, nei taikos sutarties, nei proceso atnaujinimo instituto prasmės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 42-45) prašo apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl 2012-04-24 sprendimo nutraukti arba jei, teismo nuomone, yra tinkamas pagrindas bylą nagrinėti apeliacine tvarka, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o 2012-04-24 sprendimą palikti nepakeistą šiais motyvais:

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde neginčijamas 2012-04-24 sprendimas, nenurodyti argumentai ir motyvai, dėl kurių šis sprendimas yra nepagrįstas, o iš esmės ginčija tik proceso atnaujinimo pagrįstumą, t. y. Kauno apygardos teismo 2011-11-09 nutarties, o tai negali būti šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

2. Nesutiktina su apeliante, jog teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turėjo spręsti taikos sutarties teisėtumo klausimą. Apeliantė šiais argumentais vėl gi nesutinka su proceso atnaujinimo pagrįstumu, kas negali būti šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyku. Taikos sutartį tvirtina teismas ir ji įgauna teisinę galią tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria ji patvirtinama. Kauno apygardos teismui 2011-11-09 nutartimi atnaujinus procesą, teismas privalėjo bylą nagrinėti iš naujo. Jau atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo jis nurodė nesutinkąs su taikos sutartimi, kuri iš esmės pažeidžia jo teisėtus interesus ir negali būti tvirtinama. Teismui nagrinėjant bylą iš naujo, nebuvo teikiami šalių prašymai patvirtinti taikos sutartį, todėl teismas savo iniciatyva, nesant šalių prašymams, o dar ir vienai iš šalių nesutinkant su taikos sutarties sąlygomis, taikos sutartis negalėjo tvirtinti, dėl ko pagrįstai byla buvo nagrinėjama iš naujo ir iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

2012-12-04 teisme gautas apeliantės prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ji norėtų teismui pateikti skolos perkėlimo sutartį, kuri paaiškins vekselio išdavimo aplinkybes, bei atsakovo pasižadėjimą nereikalauti iš jos kitų skolų nei jos apmokėtos J. S. vekseliu (originalus apeliantė pateiks teismo posėdžio metu). Šie sandoriai nėra atsakovo nuginčyti. Apeliantė palaiko apeliacinį skundą bei nurodo, kad negalimas proceso atnaujinimas taikos sutartimi baigtoje byloje neginčijant naujo šalių sudaryto sandorio - taikos sutarties, kuria baigta byla šalių bendru susitarimu. Tai reiškia, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl kilusio ginčo išsprendimo. Ši sutartis šalims yra privaloma, kol nenuginčyta. Teismo prerogatyva tvirtinti visą taikos sutartį ar tik jos dalį, atsižvelgiant į jos atitikimą imperatyvioms teisės normoms. Visos taikos sutarties ar atskirų jos punktų netvirtinimas nedaro taikos sutarties negaliojančios savaime ir visumoje. Šioje byloje nėra atsakovo pareiškimo, kuriuo jis ginčija taikos sutartį. Taip pat apeliantė prašo prijungti prie bylos antstolės D. P. patvarkymą, kuriame pažymėta, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 7120 dėl 33 000 Lt išieškojimo iš ieškovės išieškotojui (atsakovui). Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas, kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, neginčijo taikos sutarties bei negrąžino apeliantei (ieškovei) vekselio, kuris nurodytas taikos sutartyje kaip apeliantės mokėjimo priemonė. Be to, tai įrodo, kad atsakovas naudojasi tarp šalių sudaryta taikos sutartimi - vekselis pateiktas vykdyti.

Šalies argumentai

Apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas, kolegijai nepripažįstant žodinio bylos nagrinėjimo būtinu (CPK 322 str.). Pažymėtina, jog apeliantės papildomai teikiami skolos perkėlimo sutartis bei atsakovo pasižadėjimas nereikalauti iš jos kitų skolų nei jos apmokėtos J. S. vekseliu yra pateikti byloje (2t., b. l. 118-119, o aplinkybė, jog atsakovas J. S. išduotą vekselį yra pateikęs išieškojimui antstoliui, šioje byloje atsakovo nėra ginčijama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2009-04-27 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą (t. 1, b. l. 1-2) ir prašė pripažinti negaliojančia kaip apsimestinę tarp šalių 2009-03-04 sudarytą sutartį (t. 1, b. l. 4), kuria šalys susitarė iki 2009-04-04 sudaryti ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto (unikalus Nr. 1196-8003-0014:0054), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pirkimo–pardavimo sutartį. Šios sutarties sudarymo užtikrinimui atsakovas 2009-03-04 sutarties sudarymo metu sumokėjo ieškovei 25 000 Lt avansinį mokėjimą (1 p.). Bendra šalių sutarta sandorio kaina – 30 000 Lt (2 p.). Likusius 5 000 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį (3 p.). 2009-03-04 tarp šalių sudaryta sutartis patvirtinta Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M.. Ieškovės teigimu, ginčo sandoriu buvo ketinama pridengti kitą sandorį – paskolos sutartį, nes juo nebuvo ketinama parduoti buto, juo buvo užtikrinta ieškovės anūko P. M. 25 000 Lt paskola (5 000 Lt atsakovas pasiėmė iš anksto kaip palūkanas), kurią suteikė jam atsakovas, nes pastarasis pareikalavo garantijos, tuo atveju, jeigu skola būtų negrąžinta, o, kadangi ieškovė turėjo nekilnojamąjį turtą, paskola buvo suteikta ieškovės vardu, kad skolos negrąžinimo atveju išieškojimą būtų galima nukreipti į butą. Ieškovė, sužinojusi apie Alytaus rajono apylinkės teisme atsakovo iniciatyva ieškovės atžvilgiu 2009-05-11 užvestą civilinę bylą Nr. 2-2679-90/2009 dėl 25 000 Lt avansinio mokesčio grąžinimo ir 25 000 Lt baudos (4.1 p.) pagal ginčo sandorį priteisimo, nes, atsakovo (civilinėje byloje Nr. 2-2679-90/2009 ieškovo) teigimu, dėl ieškovės kaltės neįvyko sandoris, kurį ji vengė sudaryti, pateikė šioje byloje 2009-12-15 patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 77-79), kuriuo ji laikėsi savo pirminio reikalavimo bei papildomai nurodė, jog, tiek atsakovo atsiliepimas į ieškovės ieškinį (t. 1, b. l. 13), tiek atsakovo (civilinėje byloje Nr. 2-2679-90/2009 ieškovo) atsiliepimas į ieškovės (civilinėje byloje Nr. 2-2679-90/2009 atsakovės) apeliacinį skundą dėl 2009-07-03 galutinio sprendimo 2009-05-14 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą civilinėje byloje Nr. 2-2679-90/2009 (t. 1, b. l. 58-62), patvirtina, jog būtent ieškovės anūkas atsakovo paprašė paskolinti jam pinigų, o atsakovas pareikalavimo užstato. Notarinėje kontoroje iš anksto paruoštą sutartį perskaitė ieškovės anūkas, pati ieškovė jokių pinigų pagal sandorį negavo, ieškovė, kuriai sandorio sudarymo metu buvo 81 metai, suprato, jog sudaroma paskolos sutartis tarp jos anūko ir atsakovo, o sudaroma jos vardu, nes ji turi nekilnojamojo turto, dėl ko paskolos grąžinimas bus užtikrintas. Dėl buto praradimo ieškovė grėsmės nematė, nes anūkas patikino, jog paskolą grąžins.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtas ginčas tarp šalių išspręstas taikiai Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartimi (t. 1, b. l. 111-112) civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 patvirtinus 2010-03-03 tarp šalių sudarytą taikos sutartį (t. 1, b. l. 109), kuria šalys susitarė: 1) kad ieškovė įsipareigoja grąžinti atsakovui 25 000 Lt, gautus pagal 2009-03-04 sutartį, sumoka 10 procentų metinių palūkanų, kurios taikos sutarties pasirašymo dienai sudaro 2 500 Lt, kompensuoja atsakovo turėtas 3 000 Lt išlaidas už advokato pagalbą, patirtas šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010 pagal G. J. (atsakovo) ieškinį atsakovei V. S. (šioje byloje ieškovei) dėl skolos priteisimo, iš viso 33 000 Lt; 2) ieškovė šiuos įsipareigojimus vykdys pagal 2010-03-03 J. S. išduotą atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 33 000 Lt sumai; 3) ieškovė atsisako ieškininių reikalavimų atsakovo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010; 4) atsakovas atsisako ieškininių reikalavimų ieškovės atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010 ir prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas jo ieškinio reikalavimo užtikrinimui; 5) šalys teikia šią taikos sutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010, kuri buvo sustabdyta iki šioje byloje bus priimtas procesinis sprendimas. Tarp šalių ir J. S. 2010-03-03 (t. 2, b. l. 85) buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, kuria Sutarties šalys susitarė, jog ieškovės skolinį įsipareigojimą 2010-03-03 taikos sutarties sąlygomis vykdys J. S., išduodama 2010-03-03 paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui 33 000 Lt sumai (t. 2, b. l. 97).

Paminėtina, jog atsakovas 2010-03-15 buvo pateikęs teismui apeliacinį skundą dėl 2010-03-03 nutarties (t. 1, b. l. 111-112), kuria patvirtina taikos sutartis, tačiau teismas atsisakė jį priimti (t. 1, b. l. 119), apeliacinį skundą laikydamas atskiruoju skundu ir konstatuodamas, jog apeliantas praleido terminą jam paduoti, o atnaujinti jo neprašė (t. 1, b. l. 119). Apeliantas skunde teigė, jog taikos sutartis apsunkina jam galimybes atgauti skolą, nes nenumatytas skolos grąžinimo terminas, skolos grąžinimo užtikrinimo sąlygos.

Šioje byloje, kaip reikšmingos aplinkybės, paminėtina tai, jog atsakovas taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 pasirašymo dieną (t. 1, b. l. 109) jo inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-2679-90/2009 (Nr. 2-431-652/2010) 2010-03-03 pateikė prašymą (t. 1, b. l. 107) nutraukti šios civilinės bylos nagrinėjimą ( nurodydamas, jog tarp šalių civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 yra sudaryta taikos sutartis ir byla baigta), tačiau 2010-03-04 pateikė prašymą (t. 1, b. l. 108) panaikinti minėto prašymo galiojimą (nes ketinantis pateikti taikos sutartį), o 2010-03-15 pateikė prašymą (t. 1, b. l. 109) panaikinti 2010-03-04 prašymo galiojimą, nes su ieškove (toje byloje atsakove) nepavyko susitarti dėl skolos grąžinimo užtikrinimo – laikinųjų apsaugos priemonių bei skolos grąžinimo terminų. Atsakovas apeliacine tvarka (c. b. Nr. 2A-1926-230/2012, Nr. 2A-178-230/2011, Nr. 2A-15-230/2012, Nr. 2A-3-230/2013) nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2679-90/2009 (Nr. 2-431-652/2010) pripažino (t. 1, b. l. 194), jog jis sutinka su taikos sutartimi, tačiau nesutinka, jog nebūtų laikomasi terminų vykdant taikos sutartį, be to, norintis, jog pagal ją įsipareigojimus įvykdytų ieškovė, nes visas J. S. turtas yra įkeistas.

Pareiškėjas (atsakovas), Kauno apygardos teismo 2010-11-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1926-230/2012 (t. 1, b. l. 142-142), kurioje apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-431-652/2010 pagal atsakovo reikalavimus ieškovei dėl avansinio mokesčio grąžinimo ir baudos (netesybų) priteisimo, pagrindu Alytaus rajono apylinkės teismui 2011-02-23 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 (t. 1, b. l. 135-139), nurodydamas, jog taikos sutartimi jis atsisakė ir savo reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-2679-90/2009 (Nr. 2-431-652/2010), kas yra neteisėta ir nepagrįsta, be to, taikos sutartimi buvo paliesti ir J. S. interesai, kuri nebuvo įtraukta proceso dalyviu byloje, dėl ko yra pagrindas bylą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismui 2011-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1154-59/2011 netenkinus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo (dėl to, jog pareiškėjas prašymą 2011-02-23 pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą tokiam prašymui paduoti), pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 44-48), kurį tenkindamas Kauno apygardos teismas 2011-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1956-153/2011 (t. 1, b. l. 56-60) panaikino 2011-07-08 nutartį bei klausimą išsprendė iš esmės ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl, kad taikos sutartis patvirtinta dvejose bylose, nors bylos nebuvo sujungtos ir nagrinėjamos atskirai, bei kad nustatyti įsipareigojimus asmeniui, kuris byloje nedalyvavo (J. S.) (t. 2, b. l. 56-60). Atnaujinus procesą skundžiamu sprendimu (t. 2, b. l. 140-144) byla išnagrinėta iš esmės – pareiškėjo (atsakovo) prašymas panaikinti 2010-03-03 nutartį ir ieškinį atmesti tenkintas ir priimtas naujas sprendimas - patikslintas ieškinys atmestas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, gali vertinti proceso atnaujinimo pagrįstumą (CPK 370 str. 4 d.). Šis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai atnaujinus procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, tai teismas turi priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo procesinio sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmesti (LAT 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).

Tiesa, kasacinis teismas ankstesnėse nutartyse yra pasisakęs, jog, atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (LAT 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Šia kasacinio teismo nutartimi remiamasi taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-22 paruoštoje metodikoje dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai (LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 26, p. 283; Vilnius, 2007). Minėta nutartis taip pat nurodoma LAT 2009-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009.

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija remiasi tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išdėstytomis nuostatomis, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti, kad esminę reikšmę turi tai, ar sutampa bylų ratio decidendi, tačiau be kita ko, būtina atsižvelgti ir į precedento sukūrimo laiką, o taip pat vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-07-05, 2007-10-24 nutarimai; LAT 2003-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2009-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009; 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009 ir kt.).

Taigi nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija remiasi kasacinio teismo nuostatomis, išdėstytomis vėlesnėje, t. y. 2011-07-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011, kad aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant teisėtumą procesinio sprendimo, kuris priimtas atnaujinus procesą, taip pat tikrinama, ar yra pagrįstas proceso atnaujinimas, o paaiškėjus, kad atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, priimamas vienas iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymas dėl teismo procesinio sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas patikrinti proceso atnaujinimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes apeliantė iškėlė klausimą dėl neteisingo teisės normų taikymo ir aiškinimo.

Kaip žinia, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar yra pagrįstas bent vienu iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte išvardytų pagrindų.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikimas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nors ir nesutiktina su ieškove, jog tai yra naikinamasis terminas, tačiau kolegija nesutinka ir su Kauno apygardos teismo 2011-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-1956-153/2011 (t. 2, b. l. 56-60) padaryta išvada, jog šiuo atveju terminas skaičiuotinas nuo 2010-11-25, kai Kauno apygardos teismas nutartimi išaiškino atsakovui teisę kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo (1 t., b. l. 142-143). Kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytos aplinkybės (atsakovas dėl 2010-03-03 nutarties 2010-03-15 teikė apeliacinį skundą (1 t., b. l. 116-118), kurį teismui atsisakius priimti 2010-03-22 nutartimi (1 t., b. l. 119), apeliacinis skundas atsakovui buvo grąžintas jo paties prašymu 2010-04-21 (1 t., b. l. 124), o 2010-06-22 atsakovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (1 t., b. l. 128); be to, atsakovas 2010-03-04 ir 2010-03-15 prašymais civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010 atšaukė savo 2010-03-03 pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio; be to, atsakovui 2010-09-07 notarų biure vekselio pagrindu dėl 33 000 Lt išieškojimo iš J. S. buvo išduotas vykdomasis įrašas, kurį atsakovas pateikė vykdyti antstolei D. P., 2010-09-29 patvarkymu vykdomąją bylą sustabdžiusiai dėl to, kad skolininkas apskundė sandorį; be to, dėl Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010 priimto 2010-07-02 sprendimo, kuriuo G. J. ieškinys dėl 25 000 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš V. S. buvo atmestas (tačiau G. J. šios sprendimo dalies neskundė) bei kuriuo priteistas G. J. iš V. S. 1 377 Lt netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas pastaroji apskundė 2010-07-19 apeliaciniu skundu (kuris 2010-08-19 buvo išsiųstas ir G. J.), keldama klausimą dėl to, jog G. J. 2010-03-03 taikos sutartyje atsisakė savo ieškinio reikalavimų ir byloje Nr. 2-431-652/2010) duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėjas gerokai anksčiau nei 2010-11-25 turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą ir įvardintas Kauno apygardos teismo 2011-11-09 nutartyje, o būtent, kad teismas patvirtino taikos sutartį atskirai nagrinėtose ir nesujungtose bylose Nr. 2-44-292/2010, Nr. 2-431-652/2010 bei nustatė įsipareigojimus dėl taikos sutarties įvykdymo asmeniui, nedalyvavusiam byloje. Kolegijos nuomone, apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes pareiškėjui neabejotinai jau turėjo būti žinoma 2010-06-04, t. y. suėjus naikinamajam 3 mėnesių terminui 2010-03-03 nutarčiai apskųsti apeliacine tvarka (CPK 307 str. 3 d., 338 str.). Akivaizdu, jog atsakovui buvo žinoma apie išnykusias galimybes skųsti nutartį apeliacine tvarka, kadangi jis 2010-06-22 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kolegijos nuomone, atsakovas, laikydamasis CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo turėjo kreiptis iki 2010-09-04. Kadangi pareiškėjas (atsakovas) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010 į Alytaus rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2011-02-23 teisme gautu 2011-02-22 prašymu (t. 1, b. l. 135-139), akivaizdu, jog 3 mėnesių terminas tokiam prašymui paduoti buvo praleistas.

Pažymėtina, jog prašyme atnaujinti procesą turi būti ne tik nurodytas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau jis turi būti pagrįstas tai patvirtinančiomis aplinkybėmis, kurių duomenys turėtų būti atskleisti prie prašymo pridėtuose įrodymuose (LAT 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą teikė tuo pagrindu, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), tačiau apeliacinės instancijos teismas procesą atnaujino dėl taikos sutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo nutartį (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) (LAT 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2007).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių (LAT 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-233). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Jeigu teismo nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, tai ypatinga teisinė situacija gali susidaryti tada, kai remiantis proceso atnaujinimo institutu teisinio santykio šalys pradeda ginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (LAT 2008-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008).

Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.

Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų.

Aptariamu atveju pareiškėjas, praleidęs terminą pasinaudoti galimybe ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka per 7 dienų terminą ir nepasinaudojęs galimybe kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino atnaujinimo naikinamojo 3 mėnesių termino ribose (CPK 307 str. 3 d.), padavė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais. Tačiau tokiu atveju asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas (pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Pažymėtina, jog pareiškėjui reikalaujant atnaujinti procesą, kartu neginčijant sutarties CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, proceso atnaujinimas tampa betikslis, beprasmis, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turėjo derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pareiškėjo teigimu, 2010-02-03 nutartimi buvo nuspręsta dėl teisių ir pareigų neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens J. S., kuri prisiėmė įsipareigojimus už ieškovę būdama nemoki, apie ką atsakovui paaiškėjo tik pradėjus išieškojimo veiksmus, todėl jis prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nors Kauno apygardos teismas 2011-11-09 nutartimi atnaujinęs procesą ir nenustatė pareiškėjo nurodyto pagrindo buvimą, tačiau, atnaujinęs procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), nurodė ir tai, jog teismas nustatė įsipareigojimus dėl taikos sutarties įvykdymo asmeniui, kuris nedalyvavo byloje. Kolegijos nuomone, negalima konstatuoti, jog taikos sutarties 5 punktas, kuriuo šalys patvirtino, jog ieškovės įsipareigojimai, prisiimti šios sutarties 1 punkte, bus vykdomi S. S. 2010-03-03 išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovui 33 000 Lt sumai (akivaizdu, kad suklysta nurodant pavardę, nes vekselis išduotas S.), yra niekinis dėl subjekto ydingumo, nes pati S. S., nors ir nedalyvavusi bylos nagrinėjime, apie taikos sutartį žinojo, su ja sutiko tiek pasirašydama 2010-03-03 skolos perkėlimo sutartį (t. 2, b. l. 85), tiek 2010-03-03 vekselį (t. 2, b. l. 97). Tai, jog atsakovas po taikos sutarties sudarymo skolos neatgavo ir buvo priverstas kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo, kolegijos nuomone, nedaro taikos sutarties ydinga, tuo labiau, jog šalys pasirašytoje taikos sutartyje ir neaptarė klausimo dėl jos įvykdymo termino. O tai, jog įvykdymo terminas sutartyje nenumatytas, taikos sutarties taip pat nedaro niekine. Taikos sutartis pagal CK šeštosios knygos IV dalį yra viena iš sutarčių rūšių, taigi jai taikomos CK šeštosios knygos I dalies normos, reglamentuojančios bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 str. 3 d.). Pagal CK 6.53 straipsnį prievolės įvykdymo termino nenustatymas savaime nedaro prievolės ydingos (LAT 2010-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Prievolės įvykdymo termino nustatymas ir tvarka detaliai reglamentuoti įstatymo. Kita vertus, šalys taikos sutartimi sutarė, jog S. S. ieškovės įsipareigojimus įvykdys vekselio pagrindu. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vekselio apmokėjimo terminų nustatymo taisyklės (terminų nurodymo būdai), o ne vekselio apmokėjimo terminai - konkretus vekselio apmokėjimo terminas, remiantis nurodytomis taisyklėmis, nustatomas vekselyje, jį išrašant; vekselis, kuriame terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (LAT 2010-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008). Kaip žinia, pareiškėjas realizavo savo teisę pateikti vekselį notarui, išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuris yra vekselio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, todėl tai, jog jis iki šiol nebuvo įvykdytas, dar nereiškia, jog nebus įvykdytas ateityje.

Atsakovo teigimu, tik jam pateikus vekselį antstolei paaiškėjo, jog S. turtas yra įkeistas. Pažymėtina, jog ši aplinkybė galėtų būti vertinama tik kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo prasme, tačiau šio pagrindo taikymui būtina nustatyti faktą, kad tos aplinkybės pareiškėjui negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ko pareiškėjas net neįrodinėjo, o kolegijai yra akivaizdu, jog protingas ir apdairus asmuo, sudarydamas tokią taikos sutartį, turėjo visas galimybes pareikalauti, kad jam būtų pateikti registrų duomenys apie S. turimą turtą. Kadangi šiuo pagrindu procesas šioje byloje net nebuvo atnaujintas, o, vadovaujantis CPK 369 straipsnio 4 dalimi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, kolegija dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis teismo gali būti nepatvirtinta, jei jos sudarymas savo esme prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Materialiojoje teisėje įtvirtintas dar platesnis klausimų, dėl kurių taikos sutartis būtų laikoma negaliojančia, sąrašas. CK 6.984 straipsnyje nustatyta, kad negalioja taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Taigi, jei nurodytais klausimais šalys sudarytų neteismine tvarka taikos sutartį, tai ji pagal įstatymą būtų negaliojanti. Jei tais pačiais klausimais šalys sudarytų taikos sutartį ginčą nagrinėjant teisme, teismas negalėtų tokios sutarties tvirtinti. Nagrinėjamos bylos atveju taikos sutartis taip pat neprieštarauja ir CK 6.984 straipsnio imperatyvams.

Kauno apygardos teismas 2011-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1956-153/2011 (t. 1, b. l. 56-60), atnaujinęs procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, paliko pirmosios instancijos teismui galimybę vertinti, ar pažeidimai buvo esminiai, turėję įtakos 2010-03-03 nutarties teisėtumui, kokią įtaką sutarties galimam neteisėtumai galėjo turėti pareiškėjo iniciatyva užvesta byla ieškovės atžvilgiu dėl avanso ir netesybų priteisimo pagal 2009-03-04 sudarytą sutartį (t. 1, b. l. 4), bylų nagrinėjimas (išnagrinėjimas) skyriumi. Tačiau, kolegijos nuomone, byloje taip pat ir liko neatskleistas konkrečioje teisės normoje esančios aiškios taikytinos nuostatos netaikymo ar netinkamo taikymo turinys.

Kolegija taip pat pažymi, jog pats Kauno apygardos teismas 2011-05-18 nutartimi, kuria civilinė byla Nr. 2-431-652/2010, nagrinėta apeliacine tvarka pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-07-02 sprendimo (c. b. Nr. 2A-15-230/2012; Nr. 2A-3-230/2013) buvo sustabdyta 2011-05-18 nutartimi iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1154-90/2011 (t. y. nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-56-527/2013) užkirto galimybę šias bylas sujungti ir jas išnagrinėti vienoje byloje. Tačiau, kolegijos nuomone, nesujungimas šių bylų, nelaikytina pagrindu 2012-04-24 sprendimui panaikinti, tuo labiau, kad bylų nesujungimas teismams nesutrukdė abi bylas išnagrinėti atskirai, tuo labiau, kad šia aplinkybe apeliacinis skundas net nėra grindžiamas, o apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, ir šis procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismų praktikoje šiuo klausimu yra nurodyta, jog minėta norma taikytina tik tuomet, kai teismas sprendime padarė aiškią ir esminę materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Teisės taikymo klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teisės normos taikymo klaida bus tada, kai neteisingai nustatomos faktinės aplinkybės arba netinkamai parenkama ir pritaikoma materialiosios teisės norma, jei ši klaida galėjo lemti bylos neteisingą išsprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2536/2011).

Nors taikos sutartyje ir nurodyta, jog atsakovas atsisako ieškininių reikalavimų kitoje civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010 ir teikia taikos sutartį į tą bylą, tačiau pažymėtina, jog 2010-03-03 nutartimi taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010, kuri nebuvo prijungta prie nagrinėjamos bylos ir buvo nagrinėjama atskirai, teismo ir nebuvo patvirtinta, o byla nebuvo nutraukta ir buvo nagrinėjama toliau. Kolegijos nuomone, šios taikos sutarties nuostatos ydingumas galėjo pažeisti tik ieškovės teises, kadangi byla pagal jos ieškinį, nuo kurio ji atsisakė, buvo nutraukta, o byla Nr. 2-431-652/2010, atsakovui vėliau nebesutikus atsisakyti savo ieškinio reikalavimų, buvo išnagrinėta iš esmės. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė jokio jos teisų pažeidimo neįžvelgė, 2010-03-03 nutarties, patvirtinusios tokią taikos sutartį, neskundė, nors jau iš 2010-03-04 ir 2010-03-15 atsakovo prašymų civilinėje byloje Nr. 2-431-652/2010 tapo aišku, kad jis ieškinio neatsisako. Be to, ieškovė, kaip spręstina iš jos apeliacinio skundo argumentų, ir šiuo metu pritaria tokioms taikos sutarties sąlygoms, nors jau yra akivaizdu, kad jų atsakovas nesilaikė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog išdėstytos proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų (LAT 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011) (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas – tai ne galimybė pasibylinėti iš naujo, o esminių pažeidimų pašalinimas, nurodytų proceso atnaujinusioje nutartyje. Šalys išsprendė ginčą, kilusį iš 2009-03-04 sutarties, taikos sutartimi ir ši taikos sutartis pareiškėjui (atsakovui) yra privaloma, juolab, jog jis pats taikos sutartį vykdo, priėmęs išduotą vertybinį popierių (vekselį) ir pateikęs jį vykdyti, tuo, neabejotinai, pats pripažindamas taikos sutartį.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog po proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui panaikinus 2010-03-03 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, ir 2012-04-24 sprendimu atmetus ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (jeigu šis sprendimas būtų paliktas nepakeistu) susidarytų tokia situacija, kad pagal 2009-03-04 sandorį prieš atsakovą liktų atsakinga ne tik ieškovė, bet ir taikos sutarties pagrindu 2010-03-03 skolos perkėlimo sutartį sudariusi bei vekselį 33 000 Lt sumai išrašiusi J. S., kas akivaizdžiai pažeistų bet kokius teisingumo ir protingumo principus.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl taikos sutarties panaikinimo ir priimdamas naują sprendimą byloje, pažeidė tiek procesines, tiek materialines teisės normas, todėl yra pagrindas, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo procesinio sprendimo (taikos sutarties) panaikinimo atmesti, priimant naują nutartį (CPK 371 str. 1 d. 1 p., 2 d.; 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, naikintina ir dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes šalys bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė palikta galioti taikos sutartimi. Atmetus pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš jo ieškovei priteistinas 140 Lt žyminis mokestis (t. 3, b. l. 10, 16), ieškovės sumokėtas už apeliacinį skundą dėl 2012-04-24 sprendimo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą (nutartį) - prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-44-292/2010, kuria patvirtinta tarp ieškovės V. S. ir atsakovo G. J. taikos sutartis, panaikinimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 140 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjai Jolita CirulienėŽibutė BudžienėGintautas Koriaginas