- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-1891-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16204-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3131-955/2018 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 119,44 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1,90 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 15 Eur žyminį mokestį, 16 Eur ieškovės atstovės vykimo į teismo posėdį išlaidas ir 48,40 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Nurodė, kad tarp atsakovės ir UAB „M Projektai“ buvo pasirašyta 2009 m. lapkričio 12 d. Interneto paslaugų sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „M Projektai“ įsipareigojo teikti atsakovei interneto tiekimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovė ilgą laiką neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir dėl to susikaupė 119,44 Eur skola. Interneto paslaugų teikimas sustabdytas 2015 m. lapkričio 30 d. 2017 m. liepos 27 d. UAB „M Projektai“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „M Projektai“ perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovę. Šiuo atveju atsakovė piktybiškai nevykdo savo prievolės ir vengia atsiskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės A. M. 119,44 Eur skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (119,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,40 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas sprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų teikimo fakto bei skolos už suteiktas paslaugas apmokėjimo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė 2014 m. kovo 21 d. telefonu informavo paslaugų teikėją apie tai, jog interneto ryšys sutriko, paslaugų teikėjas nuotoliniu būdu 2014 m. kovo 22 d. gedimą pašalino ir apie tai atsakovę informavo trumpąja SMS žinute. Nors atsakovė teigė, jog interneto paslaugos ji negavo nuo 2014 m. kovo 21 d., tačiau nepateikė įrodymų, kad po 2014 m. liepos 1 d. atsakovė kreipėsi į paslaugų teikėją pranešdama, jog paslauga jai yra neteikiama ar teikiama netinkamai. Be to, 2016 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri tyrė A. M. skundą, taip pat nenustatė, kad paslaugų teikėjas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo bei šalių pasirašytos Sutarties sąlygas. Nors nagrinėjamas ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių ir atsakovė laikytina silpnesniąja Sutarties šalimi, tačiau byloje nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad būtent dėl atsakovės neveikimo (nevykdė pareigos bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, vienašališkai nusprendė, jog paslauga nebeteikiama ir vienašališkai nebevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, dėl sutarties nutraukimo į paslaugų teikėją nesikreipė) kilo neigiamos pasekmės. Teismas sprendė, jog atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir tokiu būdu prisiėmė visas su Sutarties neįvykdymu susijusias neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovės skola 2015 m. lapkričio 30 d. yra 119,44 Eur. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 119,44 Lt skolos už interneto paslaugas priteisimo kaip įrodytą ir pagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, tenkinęs ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (119,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, sprendė, kad šios išlaidos (atsakovės duomenų patikrinimas Gyventojų registre, už tai sumokant 0,84 Eur, bei registruotu laišku išsiųstas atsakovei pranešimas, už kurį sumokėta 1,06 Eur) yra tiesiogiai susijusios su ieškovės, užsiimančios skolų išieškojimu ir prevencija bei ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovė į teismo posėdį vyko ne autobusu ir ne Kauno miesto viešuoju transportu, kaip nurodė prašyme, tačiau automobiliu, ieškovė nedetalizavo ir nepagrindė, kad vykimui automobiliu į teismo posėdį turėjo 16 Eur išlaidas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 16 Eur atstovės vykimo į teismo posėdį išlaidas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
10. Visiškai patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 15 Eur žyminį mokestį bei 48,40 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, valstybei išlaidų iš atsakovės nepriteisė, nes atsakovei buvo teikiama 100 proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė A. M., kurios interesams atstovauja advokatė Juzefa Brinevičienė, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas vertindamas ginčo sutarties vykdymą visiškai neatsižvelgė į tai, kad vykdant Sutartį turi būti paisoma kliento interesų prioriteto, t. y. teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo elgtis taip, kad tai geriausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė, kaip nukentėjusi šalis, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).
11.2. Teismas nevertino, ar Sutarties 8 dalis „Sutarties galiojimas ir nutraukimas“ pripažintina prieštaraujančia CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies nuostatoms, kaip nesąžininga vartojimo sutarčių sąlyga.
11.3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, t. y. be pagrindo pareikalavo, kad atsakovė įrodytų, jog UAB „M projektai“ sutvarkė gedimą ir paslaugos jai nebebuvo teikiamos, kadangi atsakovė negalėjo tokių įrodymų pateikti.
Atsiliepimas
11.4. Teismas visiškai netyrė ir nevertino atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB „M projektai“ darbuotojų netinkamu ir nepagarbiu bendravimu su atsakove, informuojant apie skolą ir jos sumokėjimą.
11.5. Teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atsakymą Nr. (36.4) 1B1927 į skundą, nes vertino taip, kaip naudinga ieškovei. Be to, teisme liko neapklaustas liudytojas UAB „M Projektai“ direktorius M. S..
11.6. Teismas neatsižvelgė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistas reikalavimas, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, t. y. perleistas iš nesąžiningų vartojimo Sutarties sąlygų kilęs reikalavimas, kurio nebūtų, jei sudarant ir vykdant vartojimo Sutartį nebūtų nesąžiningų UAB „M projektai“ veiksmų atsakovės atžvilgiu.
11.7. Kadangi ginčas susijęs su vartojimo sutartimi, todėl į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta UAB „M projektai“. Taip pat, kaip išvadą byloje teikianti institucija – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, iš kurios išreikalautina visa atsakovės ir Bendrovės Vartojimo ginčo medžiaga, kurioje yra duomenys apie UAB „M projektai“ nesąžiningus veiksmus vykdant Sutartį.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog interneto sparta neatitiko Sutartyje numatyto greičio, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai būtų pateikusi nusiskundimų dėl UAB „M Projektai“ interneto kokybės iki sprendime nurodyto 2014-03-21 gedimo.
12.2. Atsakovei visą laiką iki paslaugų sustabdymo 2015-11-30 buvo suteikta prieiga prie interneto ryšio, jokių papildomų nusiskundimų iš atsakovės negauta, dėl Sutarties nutraukimo taip pat nebuvo pasikreipta, todėl teismas tinkamai nurodė, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl jai tenka su Sutarties nevykdymu susijusios neigiamos pasekmės.
12.3. Atsakovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį įtvirtinta Sutarties 8 straipsnyje, todėl nepagrįstai nurodo, kad jai tokia teisė Sutartyje nenumatyta. Atsakovė nepateikė prašymo nutraukti Sutartį, tą patvirtino ir vykusių teismo posėdžių metu.
12.4. Teismas įpareigojo atsakovę (ir ieškovę) pateikti įrodymus apie atliktus mokėjimus, jokių įpareigojimų dėl internetinio ryšio sutvarkymo atsakovei nebuvo perkelta.
12.5. Sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos el. paštu, kuris buvo nurodytas Sutartyje, kaip ir buvo sutarta šalių dėl sąskaitų pateikimo. Atsakovė dėl sąskaitų siuntimo registruotu paštu į UAB „M Projektai“ nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį nesant ginčo tarp šalių, jog nuo 2014 m. liepos 1 d. už teikiamas paslaugas atsakovė nemokėjo, nesant įrodymų, kad paslaugų teikėjas paslaugų nebeteikė ar teikė jas netinkamai, bei daręs išvadą, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl jai ir tenka su Sutarties nevykdymu susijusios neigiamos pasekmės.
6. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog vykdydamas Sutartį paslaugų teikėjas nepaisė atsakovės (kliento) interesų (CK 6.718 straipsnis), pagal teismo išvadas reiškia, kad ne paslaugų teikėjas, o klientas privalo elgtis taip, kad geriausia atitiktų paslaugų teikėjo interesus, taip pat teismas nepasisakė dėl Sutarties 8 dalies sąlygų pripažinimo nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis).
7. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 12 d. UAB „M Projektai“ ir atsakovė sudarė Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. INT2009-11/12, kurios pagrindu UAB „M Projektai“ įsipareigojo teikti atsakovei paslaugas pagal sutarties sąlygas, o atsakovė įsipareigojo už paslaugą mokėti įrengimo bei abonentinius mokesčius bei naudotis paslauga, laikantis sutartyje nustatytų reikalavimų.
8. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinių paslaugų (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys) teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi, įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti sprendžiant dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų ir jų vykdymo. Be to, taip pat būtina vadovautis bendrosiomis prievolių ir sutarčių teisės nuostatomis, įpareigojančiomis sutartinių teisinių santykių dalyvius elgtis sąžiningai, vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai).
9. Byloje nustatyta ir atsakovė neneigia aplinkybių, kad paslaugų teikėjo atstovas po 2014 m. kovo 21 d. informavus apie interneto ryšio sutrikimą, derino su atsakove atvykimo pas ją laiką, siekiant patikrinti atsakovės turimą įrenginį, tačiau atsakovė negalėjo susitikti, kad atsakovė gaudavo sąskaitas el. paštu už suteiktas paslaugas ir žinojo, kokią sumą yra skolinga paslaugų teikėjui iki paslaugos teikimo sustabdymo 2015 m. lapkričio 30 d., kad atsakovė nepranešė paslaugų teikėjui apie paslaugų neteikimą, taip pat ir nesikreipė į paslaugų teikėją dėl Sutarties nutraukimo.
10. Pagal Sutarties sąlygas matyti, kad atsakovė įsipareigojo nedelsdama pranešti paslaugos teikėjui Sutartyje nurodytais kontaktais apie paslaugos veikimo sutrikimus (Sutarties 3.2.6 p.), kad atsakovė turi teisę gauti Sutarties prieduose nustatytos kokybės paslaugas, nutraukti Sutartį, siųsti pageidavimus ir nusiskundimus paslaugų teikėjui Sutartyje nurodytais kontaktais (Sutarties 4.2 p.). Sutarties 8.2 p. šalių sutarta, kad Sutartis bet kuriuo metu gali būti nutraukta bendru Šalių susitarimu, raštu vienai šaliai apie tai pranešant kitai šaliai ne vėliau, kaip prieš 5 darbo dienas. Taigi, nors Sutartyje yra sutarta, kokiu būdu klientas privalo informuoti paslaugų teikėją apie sutarties netinkamą vykdymą ar jos nutraukimą, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų įvykdžiusi pareigą informuoti paslaugų teikėją apie netinkamą paslaugų teikimą ar Sutarties nutraukimą. O paslaugų teikėjas 2014 m. kovo 21 d. telefonu informavus apie interneto ryšio sutrikimą, nuotoliniu būdu 2014 m. kovo 22 d. gedimą pašalino ir apie tai atsakovę informavo trumpąja SMS žinute, siekė atvykti pas atsakovę dėl konsultavimo, teikė informaciją telefonu, tiek žodžiu, tiek raštu atsakovei aiškino apie galimybę atsisakyti paslaugų tiek nutraukiant pačią sutartį, tiek laikinai pristabdant paslaugų teikimą.
11. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo išvadai, kad paslaugų teikėjas pažeidė kokias nors iš sutartinio pobūdžio santykių su atsakove atsiradusias pareigas, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatyta jo pareiga veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento (ieškovės) interesus, ir (ar) CK 6.38 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga vykdyti prievolę pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinio skundo argumentas dėl paslaugų teikėjo neveikimo atsakovės interesams laikytinas nepagrįstu.
12. Pirmosios instancijos teismas Sutartį kvalifikavo kaip kylančią iš vartojimo teisinių santykių. Tarp šalių ginčo dėl šio kvalifikavimo nėra. Apeliantė iš esmės deklaratyviai nurodo, kad Sutarties 8 dalies sąlygos yra nesąžiningos, nes nenumatyta atsakovės teisė nutraukti Sutartį, ir teismas šio argumento nenagrinėjo.
13. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Teismas turi savo iniciatyva įvertinti nesąžiningą sutarties sąlygos pobūdį, atsižvelgdamas į prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį ir remdamasis sudarant sutartį buvusiomis visomis jos sudarymo aplinkybėmis ir visomis kitomis tos sutarties ar sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 201-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).
14. Kaip jau nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta Interneto paslaugų sutartis, kurios pagrindu UAB „M Projektai“ įsipareigojo teikti atsakovei interneto tiekimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Sutarties šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, Sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl Sutarties sąlygų atsakovė išreiškė sutikimą. Teismas sprendime išanalizavo Sutarties turinį, pažymėjo, kad Sutarties 8 p. nustatyta atsakovės teisė nutraukti Sutartį, paslaugos teikėjo atsakymą į raštą dėl atsakovės skundo, Ryšio reguliavimo tarnybos atsakymą į atsakovės skundą ir kt. Todėl vien ta aplinkybė, jog apylinkės teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus, padarė kitokias išvadas dėl atsakovės pareigų turinio sutartiniuose santykiuose su paslaugos teikėju nei nurodo atsakovė, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.
15. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
16. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
17. Iš teismo sprendimo turinio matyti ir kaip jau nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tyrė ir vertino tiek atskirai kiekvieną įrodymą, tiek jų visumą, išsamiai motyvavo, todėl teismo išvados pagrįstos įrodymais, ir apeliantės samprotavimai jų nepaneigia. Taip pat pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
18. Apeliaciniame skunde minimas argumentas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo (neteisėtumo), nes perleistas iš nesąžiningų vartojimo Sutarties sąlygų kilęs reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesąžiningų Sutarties sąlygų nėra konstatuota, be to, šis reikalavimas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku – ieškinio reikalavimas yra dėl skolos ir palūkanų priteisimo, todėl šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas.
19. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009). Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
20. Atsakovė apeliaciniame skunde formaliai nurodo, kad teismas privalėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Bendrovę, sudariusią Reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokių tiesioginių teisinių padarinių teismo sprendimas turės neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui. Kadangi teismas sprendime nenusprendė dėl šio asmens teisių ir pareigų, todėl jis neturi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės aptartu argumentu nesutinka ir jį atmeta.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nei jas padarė apylinkės teismas, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teisme atsakovei buvo teikiama 100 proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl atmetus jos apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.