Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-334-739/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-24
Bylos Nr.: e2A-334-739/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-01185-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
Ieškovas: L. L.
Atsakovas: D. M.

Kategorijos

2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės

Civilinė byla Nr. e2A-334-739/2024Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01185-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1.; 3.3.1.19.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Igno Totilo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6337-1004/2023 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui D. M. (D. M.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. L. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Utenos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5188-724/2019 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. (D. M.) po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad atsakovas D. M. priteistą išlaikymą sūnui D. M. perveda į ieškovės L. (S.) L. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos; šią sprendimo dalį perduoti vykdyti skubiai; nepilnamečio vaiko D. M. pavardę pakeisti į ieškovės pavardę – L.; priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad po taikos sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos vaiko išlaikymui: ieškovė su vaiku išvyko gyventi į Vokietiją, padidėjo kainos, minimali mėnesinė alga, dėl to padidėjo išlaidos vaiko poreikių tenkinimui ir vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma. Reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo iš esmės grindė tuo, kad atsakovas su sūnumi D. M. nebendrauja, juo nesidomi ir nerodo iniciatyvos, apsiriboja tik išlaikymo mokėjimu; tarp atsakovo ir vaiko nėra ryšio; dėl pavardžių tarp vaiko ir motinos skirtumų vaikui iškyla įvairių problemų; pakeisti pavardę nori pats D. M..

Atsiliepimas

3. Atsakovas priešieškinyje (kurį teismas paliko nenagrinėtą), kurį prašė laikyti ir atsiliepimu į ieškinį, nurodė, kad sutinka dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 275 Eur, teismo posėdyje sutiko dėl 300 Eur sumos, o dėl vaiko pavardės pakeitimo nesutiko.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su išlaikymo dydžio pakeitimu bei pavardės pakeitimu sutiko, tačiau institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pagrindo pakeisti vaiko pavardę be tėvo sutikimo nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Utenos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5188-724/2019 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Priteisė iš D. M. išlaikymą nepilnamečio sūnaus D. M. naudai 368,50 Eur išlaikymą už 2022 m. gruodžio mėnesį. Priteisė iš D. M. išlaikymą nepilnamečio sūnaus D. M. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 334 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Priteisė iš D. M. išlaikymą nepilnamečio sūnaus D. M. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 403 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Priteisti iš D. M. išlaikymą nepilnamečio sūnaus D. M. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 426 Eur, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės, mokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. L., priteisė L. L. naudai iš D. M. 980,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią dalį ieškinio atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. M. ieškinio pateikimo teismui momentu gyveno Vokietijoje ilgiau nei 1 metus, Vokietijoje turi gyvenamąją vietą, lanko ugdymo įstaigas, nuo 2018 metų turi deklaruotą gyvenamąją vietą, o Lietuvoje nuo 2019 metų deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, todėl šios civilinės bylos iškėlimo metu buvo įgijęs įprastinę gyvenamąją vietą Vokietijoje, dėl ko sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti Vokietijos teisę. Nurodė, kad Vokietijos teisingumo ministerijos interneto tinklapyje https://www.gesetze-im-internet.de skelbiamo Vokietijos Civilinio kodekso (Bürgerlichen Gesetzbuch –BGB) 1601 straipsnyje nustatyta, kad tiesioginiai giminaičiai yra įpareigoti vienas kitą palaikyti. Jeigu vaiką prižiūri vienas iš tėvų, pusės vaiko išmokos sumos dydžiu mažinama išlaikymo prievolės suma (BGB 1612b straipsnis). Kadangi byloje nebuvo pateiktas detalus maistui reikalingos 240 Eur sumos, kai vaikas darbo dienomis lanko darželį, kuriame turi būti maitinamas, pagrindimas, o pateikti kvitai apie išlaidas už buto komunalines paslaugas, būrelių lankymą, didesnio išlaidų vaiko išlaikymui dydžio nepatvirtino, spendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo orientacinės Diuseldorfo lentelėje nurodytos sumos.

7. Spręsdamas klausimą dėl pavardės keitimo, teismas nurodė, kad ieškovė išvežė nepilnametį vaiką į Vokietiją negavusi rašytinio atsakovo sutikimo, teismo sprendimo leisti jai išvežti nepilnametį vaiką nepateikė, todėl atsakovo bendravimo su vaiku galimybės sumažėjo dėl ieškovės kaltės.

8. Nustatė, kad D. M. savo pavardę turi (duomenys neskelbtini) metus, pavardės pakeitimas turėtų neigiamą poveikį jo požiūriui į tikrąjį tėvą ir vaiko savęs identifikavimui kaip atsakovo, o ne kito asmens, sūnaus. Nurodė, kad vaikas yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jo nuomonei galėjo turėti įtakos jo motinos ir sugyventinio pozicija, o tarpusavyje vaikas ir tėvas ilgai negalėjo gyvai bendrauti dėl ieškovės kaltės (neteisėto išvežimo), taigi vaikas ir atsakovas, pasak teismo, turi ribotas bendravimo galimybes, kurias sukėlė vaiko neteisėtas išvežimas iš Lietuvos. Teismas taip pat nurodė, kad pavardė „L.“ rusakalbių aplinkoje gali būti asocijuojama su makaronų gaminiu - lakštiniai, kuris rusų kalboje vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, iš rusakalbių aplinkos ši informacija gali paplisti tarp visų bendraamžių, todėl vaikas galėtų patirti patyčias dėl tokios pavardės ir ne rusakalbių aplinkoje. Nurodė, kad auklėtojų aplaidumas nelaimingo atsitikimo metu buvo tik vienkartinis, todėl teismas darė išvadą, kad pakeisti D. M. pavardę į „L.“ nėra pagrindo.

9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl pavardės pakeitimo atmestas, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo didžiąją dalimi yra patenkintas, todėl konstatavo, kad ieškinys patenkintas 50%. Kadangi ieškovei iš atsakovo priklausytų 1405,26 Eur (2705,52+105=2810,52; 2810,52*0,50=1405,26) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priklausytų 425 Eur (850*0,50=425), atlikęs įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 980,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. L. reikalavimas dėl sūnaus D. M. pavardės pakeitimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės L. L. nepilnamečio vaiko D. M. pavardę pakeisti į motinos pavardę – L.; priteisti ieškovei L. L. iš atsakovo D. M. 2 705,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, priteisti patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

10.1. Apeliantė teigia, kad dėl ieškovės ir sūnaus išvykimo gyventi į Vokietiją atsakovas niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų, neprašė ieškovės su sūnumi pasilikti Lietuvoje, nors išvykimo į Vokietiją metu sūnui tebuvo aštuoni mėnesiai. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis nesutiko ir prieštaravo, jog ieškovė su sūnumi išvyktų gyventi į Vokietiją. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas būtų ėmęsis teisinių veiksmų, kad sūnus būtų sugrąžintas į Lietuvą. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad atsakovo bendravimo su sūnumi galimybės sumažėjo dėl ieškovės kaltės ieškovei kartu su sūnumi teisėtai gyvenant Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo pasyviu elgesiu nusišalino nuo jam, kaip sūnaus tėvui, tenkančios atsakomybės už sūnaus auklėjimą ir vystymąsi, nedalyvavo vaiko gyvenime, nesidomėjo vaiko interesais, jų užtikrinimu, nesidomėjo, kokia yra sūnaus raida, sveikata bei ugdymosi procesas, apeliantės manymu, sprendimas dalyje dėl sūnaus pavardės pakeitimo turi būti panaikintas, apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje priimant naują sprendimą – pakeisti sūnaus pavardę „M.“ į pavardę „L.“ be atsakovo sutikimo.

10.2. Pasak apeliantės, teismui nebuvo suteikta kompetencija nagrinėti sūnaus išvykimo gyventi į Vokietiją klausimo teisėtumą, be to, byloje nebuvo pareikštas reikalavimas grąžinti sūnų į Lietuvą. Klausimą dėl sūnaus išvežimo į Vokietiją kompetentingas yra spręsti būtent Vokietijos teismas, kadangi sūnus gyvena Vokietijoje. Sūnui išvykus gyventi į Vokietiją, teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas niekada nereiškė prašymo dėl sūnaus grąžinimo į Lietuvą. Vadinasi, teismui nebuvo absoliučiai jokio pagrindo abejoti sūnaus gyvenimo Vokietijoje teisėtumu. Sprendime nenurodyta, kas pasikeistų, jeigu atsakovas būtų davęs ieškovei rašytinį sutikimą išvežti sūnų į Vokietiją ar ieškovė į bylą būtų pateikusi teismo sprendimą leisti jai išvežti sūnų į Vokietiją. Tai jokiu būdu nereikštų ir negalėtų būti preziumuojama, kad atsakovas bent kiek intensyviau bendrautų su sūnumi, rūpintųsi sūnaus auklėjimu ir vystymusi, dalyvautų sūnaus gyvenime ir pan. Nors teismas, neturėdamas suteiktos kompetencijos, laikė, jog ieškovė neteisėtai išvežė sūnų į Vokietiją, tačiau neįvertino fakto, kad atsakovas nei nagrinėjant bylą, nei anksčiau, teisės aktų nustatyta tvarka nesiekė pripažinti, kad sūnus yra neteisėtai išvežtas į Vokietiją, taip pat nesiekė sūnaus sugrąžinti į Lietuvą. Vadinasi, priešingai nei sprendė teismas, atsakovas neprieštaravo sūnaus išvežimui į Vokietiją.

10.3. Teigia, kad atsakovo elgesys prieš pat bylos išnagrinėjimą suklaidino tiek išvadą byloje pateikusią instituciją, tiek patį teismą ir tai lėmė, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl pavardės pakeitimo. Pažymi, kad vienkartinis parodomasis atsakovo pabendravimas su sūnumi prieš pat bylos išnagrinėjimą neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas spręsti apie atsakovo elgesio pasikeitimą bendravimo su sūnumi požiūriu, kadangi tai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog atsakovas su sūnumi gyvai bendravęs yra tik vieną kartą (2020 metais). Be to, teigia, kad praėjus beveik dviem mėnesiams po 2024 m. vasario 23 - 25 d. atsakovo bendravimo su sūnumi, atsakovas daugiau nedėjo deramų pastangų ir neparodė noro gyvai bendrauti su sūnumi.

10.4. Apeliantės teigimu, sprendimas motyvuojamas abstrakčiais ir jokiais leistinais įrodymais nepagrįstais teiginiais . Mano, kad sūnaus amžius ir aplinkybė, kad jis (duomenys neskelbtini) metus turi pavardę „M.“, nesuponuoja jokios neigiamos įtakos sūnaus pavardės pakeitimui, todėl skundžiamoje dalyje sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas teismo sprendimas – pakeisti sūnaus pavardę į „L.“ be atsakovo sutikimo.

10.5. Taip pat mano, kad teismas visiškai nepagrįstai ignoravo sūnaus nuomonę dėl pavardės pakeitim o. Susipažinus su Erlangeno apylinkės teisme atlikta sūnaus apklausa nekyla jokių abejonių, kad sūnus nori, jog jo pavardė „M.“ būtų pakeista į „L.“, ir tai sūnus apklausos metu aiškiai nurodė mažiausiai du kartus ir teismas privalėjo į tai atsižvelgti. Be to, sūnus nurodė, kad savo tėvu laiko ieškovės sugyventinį, jis nežino kas yra D. M.. Taigi, sūnus nesieja savęs su atsakovu, o sūnaus suvokimas apie artimuosius yra nulemtas gyvenimiškos situacijos, kuri klostėsi nuo pat sūnaus gimimo – asmenys, kurie vaiką augino, dabar ir yra laikomi jo šeima. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė ar jos sugyventinis būtų darę įtaką sūnaus nuomonei, todėl teismas visiškai nepagrįstai laikė, jog sūnaus nuomonei galėjo turėti įtakos ieškovės ir jos sugyventinio pozicija.

Žemesnės instancijos teismas

10.6. Teigia, kad teismas ignoravo faktines aplinkybes, kurios sukelia realių ir pavojingų problemų dėl ieškovės ir sūnaus skirtingų pavardžių . Ieškovei kyla nemažai problemų iš oficialių Vokietijos institucijų gaunant laiškus, susijusius su sūnaus reikalais, kadangi minėtuose laiškuose ieškovės pavardė nurodoma „M.“, todėl laiškai ieškovei nebūna įteikiami, o ieškovė yra priversta jai siunčiamos informacijos ieškoti pati. Vadovaujantis teismo logika, turėtų įvykti bent keli (daugiau nei vienas) nelaimingi atsitikimai, kad atsirastų pagrindas pakeisti sūnui pavardę. Tokie sprendimo motyvai yra netoleruotini, o vaiko pavardės pakeitimo be vieno iš tėvų sutikimo pagrįstumas vien moraline prasme neturėtų būti matuojamas nelaimingų atsitikimų skaičiumi.

Šalies argumentai

10.7. Apeliantė teigia, kad klausimo dėl patyčių sūnaus atžvilgiu, jeigu būtų pakeista pavardė, bylą nagrinėjęs teisėjas nekėlė viso proceso metu, tik paskutiniame 2024 m. kovo 8 d. teismo posėdyje teisėjas bandė proceso dalyvių teirautis, ar sūnui dabartinę pavardę pakeitus į pavardę „L.“, sūnus nepatirs patyčių, tačiau nieko nepaaiškino dėl ko tos patyčios galėtų kilti. Ieškovė, tarnybos atstovė, ir netgi pats atsakovas patvirtino, kad sūnaus pavardę pakeitus į „L.“, sūnus jokių patyčių nepatirs. Taigi, susiklostė situacija, kai bylą nagrinėjęs teisėjas buvo vienintelis asmuo, kuriam kilo visiškai nepagrįstų abejonių, kad sūnaus pavardę pakeitus į „L.“ dėl to sūnus, neva, patirs patyčias, juo labiau kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad pavardė „L.“ rusakalbių aplinkoje gali būti asocijuojama būtent taip, kaip nurodyta sprendime.

10.8. Ieškovė teigia niekada gyvenime neturėjusi jokių problemų ir nebuvo patyrusi patyčių dėl savo pavardės („L.“), tačiau gyvenime susiklostė situacija, kada ieškovė patyrė patyčias ir buvo pažeminta šiuo apeliaciniu skundu skundžiamame Lietuvos Respublikos vardu priimtame sprendime, kuriame teismas viešai visiems paaiškino ir nurodė, kaip iš ieškovės galėtų būti tyčiojamasi, jei kas nors tą daryti pageidautų. Svarbu ir tai, kad sūnus rusų kalba nebendrauja, šios kalbos nemoka ir nesupranta, o sūnaus aplinkoje yra bendraujama vokiečių kalba. Taigi, priešingai nei nurodė teisėjas, sūnui pakeitus pavardę jokios patyčios net negalėtų grėsti.

10.9. Mano, kad sprendime pateikti motyvai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog bylą išnagrinėjęs teisėjas pažeidė teisėjų etiką . Bylą išnagrinėjęs ir Lietuvos Respublikos vardu sprendimą priėmęs teisėjas asmeniškai pažemino ir išsityčiojo iš ieškovės, sprendime nurodydamas, kad ieškovės pavardė teisėjui kelia asociacijas su makaronų gaminiu lakštiniais, kuris, anot teisėjo, rusų kalboje vadinamas „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, teisėjas visiems kitiems asmenims davė patarimą, įformintą Lietuvos Respublikos vardu priimtame sprendime, kaip kiti asmenys galėtų pasityčioti iš ieškovės dėl jos pavardės. Ieškovės manymu, teisėjas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksą, patvirtintą Visuotinio teisėjų susirinkimo 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 12 P-8, ir jame įtvirtintus teisėjų elgesio principus. Teigia, kad sprendime išdėstyti teiginiai apie ieškovės pavardę gana stipriai prasilenkia su Etikos kodekse įtvirtintais ir teisėjo atžvilgiu taikytinais teisėjų elgesio principais.

10.10. Teigia, kad atsakovo priešieškinį palikus nenagrinėtą, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos iš ieškovės. Tenkinus šį apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (2 705,52 Eur), taip pat ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.

11.1. Pasak atsakovo, teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad sūnų ieškovė nuolat gyventi į Vokietiją išsivežė neteisėtai. Teigia, kad 2019-2020 metais bendravo su vaiku nuotoliniu būdu, buvo nuvykęs du kartus aplankyti sūnaus į Vokietiją. Tačiau, 2020 metų pabaigoje ieškovė pareiškė, kad turi draugą, nuo tada situacija pasikeitė – ieškovei buvo sunku prisiskambinti, kad pabendrautų su vaiku (nekeldavo ragelio ar sugalvodavo įvairias priežastis, kodėl negali kalbėti). Proceso metu 2024 m. vasario 23-25 dienomis atsakovas lankėsi ir bendravo su vaiku Vokietijoje. Sūnus jį pažino, džiaugėsi ir abu gražiai praleido laiką. Tai, kad šis pasimatymas įvyko neužilgo iki teismo posėdžio yra sutapimas, kadangi šiuo laiku jis turėjo trumpas atostogas tarp darbo komandiruočių ir tuomet ieškovė geranoriškai leido pasimatyti su vaiku.

11.2. Atsakovo nuomone, sūnaus pavardės pakeitimas turėtų neigiamas pasekmes jo santykių su tėvu ir artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės išsaugojimui, kadangi tėvo ir vaiko močiutės iš tėvo pusės galimybės bendrauti su vaiku jau ir dabar ribotos. Atsakovas įsitikinęs, kad vaiko pavardės pakeitimo klausimas iškilo, kai ieškovė susirado draugą, kurį vaikas taip pat vadina savo tėčiu. Tokia situacija nenormali ir gali sukelti ateityje vaikui psichologinių problemų. Atsakovas mano, kad ieškovė (kartu su draugu), siekdama pakeisti vaiko pavardę, nori apskritai nutraukti atsakovo ryšį su vaiku.

11.3. Teigia, kad teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio dėl kurio būtų pagrindas keisti vaiko pavardę. Tėvas teikė išlaikymą vaikui, pagal galimybes su juo bendravo, siuntė dovanas. O ieškovė, priešingai, nesielgė sąžiningai – be teisėto pagrindo išvežė vaiką į Vokietiją, sudarė sunkumus tėvui bendrauti su vaiku, nenorėjo sąžiningai išspręsti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

11.4. Pasak atsakovo, turima vaiko pavardė „M.“ niekada nesukėlė sunkumų pačiam vaikui. Ieškovės nurodytas atvejis, kuomet jos dėl skirtingų pavardžių negalėjo surasti darželio auklėtoja, vaikui susižalojus, o taip pat taip problemos dėl korespondencijos gavimo nėra pakankamas pagrindas keisti vaiko pavardę. Pastebi, kad ieškovė nesutiko vaikui suteikti dvigubą pavardę. Mano, kad faktas, jog D. M. savo pavardę turi ilgai, yra reikšmingas, kadangi jis šia pavarde žinomas, vadinamas ir identifikuojamas ugdymo įstaigose, draugų aplinkoje ir pan. Pakeitus pavardę, atsirastų tikimybė įvairiems nesusipratimams, vaikas jau žino savo pavardę ir save su šia pavarde save identifikuoja, pvz. skirtingai nuo 2 metų vaiko. Todėl vaiko, kurio pavardę norima keisti, amžius turi reikšmės sprendžiant pavardės pakeitimo klausimą. Pasak atsakovo, akivaizdu, kad vaikas dar yra labai mažas ir nepakankamai subrendęs, kad išreikštų nuomonę apie pavardės pakeitimo būtinumą. Jis net nekelia sau klausimų, kodėl turi du tėvus. Atsakovo manymu, tokio amžiaus vaikui nebūtų kilusi mintis keisti savo pavardę, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad vaiko nuomonei galėjo turėti įtakos vaiko mamos ar jos draugo pozicija, yra pagrįsta.

11.5. Atsakovo teigimu, kadangi siūloma vaiko pavardė iš esmės sutaptų su rusiško makaronų gaminio pavadinimu, teismas įžvelgė patyčių tikimybę. Ir tai niekaip neturėtų būti siejama su teismo noru įžeisti ieškovę ir teisėjų etikos pažeidimu.

11.6. Mano, kad atsakovo procesinis elgesys buvo sąžiningas ir tinkamas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

13. 2024 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apygardos teisme gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai. CPK 323 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija apeliantės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti ir kartu su apeliaciniu skundu jų nevertina.

14. Apeliacijos dalyką, nagrinėjamu atveju, sudaro teismo sprendimo dalių, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be atsakovo sutikimo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama šalių nepilnamečio sūnaus D. M. pavardę pakeisti į ieškovės pavardę – L. Šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas su sūnumi D. M. neturi ryšio, o dėl pavardžių tarp vaiko ir motinos skirtumų iškyla nesusipratimų, šį reikalavimą taip pat įrodinėjo paties vaiko nuomone ir jo noru pasikeisti pavardę. Atsakovas su reikalavimu dėl vaiko pavardės nesutiko, teigdamas, kad tai dar labiau atitolins vaiką nuo atsakovo.

16. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad vaikas savo tėvo pavardę turi jau pakankamai ilgą laiką, o pavardės pakeitimas galėtų turėti neigiamą poveikį požiūriui į tikrąjį tėvą. Teismas nesivadovavo vaiko nuomone, manydamas, kad vaiko amžius tokiai nuomonei išreikšti yra per mažas ir jam įtaką gali daryti kiti asmenys, taip pat nurodė, kad nauja pavardė galėtų sukelti patyčias.

17. Apeliantė su priimto teismo sprendimo dalimi dėl vaiko pavardės pakeitimo nesutinka, teigdama, kad teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, tinkamai neįvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų, nepagrįstai sprendė dėl neteisėto vaiko išvežimo bei galimų patyčių, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

18. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad bylą nagrinėjęs teisėjas pažeidė teisėjo etikos reikalavimus, įžeisdamas ieškovę dėl jos turimos pavardės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti pirmosios instancijos teismo / teisėjo veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso reikalavimams, o dėl teismo sprendimo motyvų ir jų pagrįstumo bei teisėtumo bus pasisakyta toliau šioje nutartyje.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nesant vieno iš tėvų sutikimo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių.

20. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai). Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis). Vadovaujantis Taisyklių 12¹ punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis (12¹.1 papunktis); vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (12¹.2 papunktis). Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

22. Kasacinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, išaiškino, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus, o minėta prezumpcija galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Kasacinio teismo pažymėta, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.

23. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.); kt.

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė vaiko pavardės pakeitimo būtinumą įrodinėjo tuo, kad, pirma, vaikas visą laiką gyvena su motina ir su tėvu ryšio nepalaiko. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teikė duomenis, jog stengiasi bendrauti su sūnumi, teigė, kad vaiko ryšys su juo nutrūko dėl pačios ieškovės kaltės, jai savo iniciatyva išvežus vaiką į kitą šalį.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovės įrodinėjama aplinkybė dėl tėvo bendravimo su sūnumi, tiek atsakovo teiginiai, kad toks bendravimas nutrūko dėl ieškovės kaltės, sprendžiant klausimą dėl vaiko turimos pavardės pakeitimo nėra teisiškai reikšmingi, nes šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymo ir pan. Nagrinėdami bylas dėl vaiko pavardės pakeitimo, teismai vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais prieš tai nurodytoje 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 ir laikosi pozicijos, kad vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams, o tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-653/2022; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-440/2022; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-938-562/2023). Todėl pripažintina, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad vaiko pavardė turi būti keičiama dėl tėvo nebendravimo su vaiku, ryšio tarp jų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

26. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime sprendė vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo klausimą ir konstatavo, kad ieškovė vaiką išvežė negavusi atsakovo rašytinio sutikimo, kadangi tokie reikalavimai šioje byloje nebuvo reiškiami (CPK 265 straipsnis). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija nusprendžia pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies tokius motyvus: „Ieškovė išvežė nepilnametį vaiką į Vokietiją negavusi rašytinio atsakovo sutikimo, teismo sprendimo leisti jai išvežti nepilnametį vaiką nepateikė“ bei „tarpusavyje vaikas ir tėvas ilgai negalėjo gyvai bendrauti dėl ieškovės kaltės (neteisėto išvežimo); vaikas ir atsakovas turi ribotas bendravimo galimybes, kurias sukėlė vaiko neteisėtas išvežimas iš Lietuvos“.

27. Įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šalių sūnui suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti jam kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje. Vertintina, kad ieškovės nurodomas atvejis ugdymo institucijoje, kai mokytoja ieškojo ieškovės jos darbovietėje pagal vaiko pavardę, negali būti laikomas pakankamu pagrindu dėl vaiko pavardės pakeitimo, kadangi nurodytas atvejis susijęs su kitų asmenų suklydimu dėl ieškovės pavardės. Teismas, pasakydamas, kad tai buvo tik vienkartinis atvejis, akivaizdžiai neturėjo omenyje to, kaip tai interpretuoja apeliantė, t. y., kad turėtų būti kažkoks skaičius tokių atvejų dėl pavardės supainiojimo. Toks teismo argumentas reiškia, kad apeliantės ir vaiko skirtingų pavardžių turėjimas nesukelia tokių didelių ir tokio masto socialinių problemų, kad pavardę reikėtų keisti. Byloje nėra duomenų, kad vaikas visuomenėje, kurioje gyvena, auga ir vystosi, būtų tapatinamas su pavarde L., o ne M., nėra ir duomenų, kad turima pavardė vaikui keltų sunkumų ir nepatogumų visuomenėje.

28. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys reiškia, kad turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad vaikas dėl savo identiteto patirtų emocinių ir psichologinių sunkumų, kad šiuo metu jam suteikta pavardė trukdytų jo vystymuisi, pilnavertės asmenybės susiformavimui.

29. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė kreiptis į kompetentingą Vokietijos teismą su prašymu apklausti nepilnametį vaiką D. M. ir pateikti jam tokius klausimus: 1) Kokia yra vaiko pavardė? 2) Ką vaikas mano apie savo pavardę? 3) Kas yra nuotraukose, kurios pridedamos? 4) Kas yra D. M. ir ką vaikas apie jį žino? 5) Ar vaikas norėtų pakeisti savo pavardę „M.“ į pavardę „L.“ ir dėl kokios priežasties?

30. Teismui pateiktuose dokumentuose apie vaiko apklausą nurodoma, kad vaikas paaiškino, jog jo pavardė yra M., tačiau iš karto nurodė, kad labiau norėtų vadintis G. (taip nurodyta tekste) arba L.. Uždavus klausimą dėl pavardės, jis paaiškino, kad nežino, kodėl jo pavardė yra M.. Nurodė, kad jo tėčio pavardė yra G., o motinos pavardė – L., o L. būtų berniukiška pavardė. Į klausimą „ką tu manai apie savo pavardę?“, vaikas atsakė, kad jam jo pavardė nepatinka, labiau norėtų, kad jo pavardė būtų kaip tėvų, teigė norintis vadintis M. G. (taip nurodyta tekste), kaip jo tėvas, o taip pat kaip ir jo motina L., tačiau berniukiškai tai būtų L.. Teismui paprašius parašyti ant popieriaus lapo, D. ant lapo parašė vardą M.. Paklausus ar norėtų, kad pavardė M. būtų pakeista į pavardę L. ir kodėl, vaikas pareiškė, kad norėtų vadintis kaip jo motina ir tėtis.

31. Šiuo konkrečiu atveju, sutiktina su teismo sprendimu nesivadovauti byloje pateikta vaiko nuomone, kadangi dėl vaiko amžiaus (nuomonės išklausymo metu - (duomenys neskelbtini) metai) negalima vienareikšmiškai spręsti, kad vaikas supranta jam suteiktos pavardės reikšmę, juo labiau iš vaiko nuomonės nėra pagrindo spręsti, jog vaikas save identifikuoja pavarde L., vaikas aiškiai nurodė, kad jo pavardė yra M., nurodė norintis vadintis ir G., ir L., bet paprašius parašyti, ant lapo parašė vardą M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena ta aplinkybė, kad vaikas apklausos metu norėjo vadintis mamos ar tėčio (mamos sugyventinio) pavardėmis, nes jam pavardė M. tiesiog nepatinka, negali būti pagrindu pakeisti vaikui jam nuo gimimo suteiktą pavardę. Akivaizdu, kad vaikas, gyvendamas su motina ir jos sugyventiniu yra veikiamas jų įtakos, o nebendraudamas su biologiniu tėvu (iki atliktos apklausos), nesuprasdamas pavardės reikšmės siekia tapatintis su jam artimesniais asmenimis, tačiau tai nepaneigia vaikui suteiktos pavardės pastovumo reikšmės ir neįrodo, kad vaikas dėl turimos pavardės patiria sunkius vidinius išgyvenimus ar aiškią identiteto (savęs suvokimo per pavardę) krizę.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismui, svarbu tai, kad vaikas jam suteiktą pavardę turi nuo gimimo jau (duomenys neskelbtini) metus, pavardė yra tėvo, kuriam nėra apribota tėvo valdžia, byloje nėra duomenų, kad vaikas dėl turimos pavardės patirtų tiek vidinius išgyvenimus, tiek sunkumus visuomenėje, taigi nenustatyta išimtis paneigti prezumpciją, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus.

33. Visgi, teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, kuriais apeliantė skundžia teismo motyvus dėl galimų patyčių dėl vaikui suteiktinos ieškovės pavardės, dėl pavardės asociacijų, su šiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka ir sprendžia, kad teismo sprendime išdėstyti argumentai dėl ieškovės pavardės galimo vertinimo rusakalbių bendruomenėje, dėl asociacijų rusų kalboje, nėra šalių įrodinėtų aplinkybių ištyrimas ir vertinimas, šalys tokiais argumentais savo reikalavimuose bei atsikirtimuose nesirėmė, todėl skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje tokia teismo iniciatyva pateikta argumentacija laikytina nepagrįsta. Dėl to, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje nurodyti argumentai, kad „pavardė „L.“ rusakalbių aplinkoje gali būti asocijuojama su makaronų gaminiu lakštiniais, kuris rusų kalboje vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, iš rusakalbių aplinkos ši informacija gali paplisti tarp visų bendraamžių, todėl vaikas galėtų patirti patyčias dėl tokios pavardės ir ne rusakalbių aplinkoje“ šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo, tačiau galutinio bylos nagrinėjimo rezultato ši apeliacinės instancijos teismo išvada nekeičia.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus, todėl tai sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant vieno iš tėvų sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Nors apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegija, įvertinusi proporcingai atmestus ir patenkintus reikalavimus skundžiamame sprendime, su apeliantės dėstomais argumentais sutinka tik iš dalies. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo pateiktas priešieškinis buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau tuo pačiu atsakovas šį procesinį dokumentą prašė laikyti atsiliepimu į ieškinį, pateiktas priešieškinis buvo sudarytas iš trijų dalių, iš kurių tik viena skirta priešieškinio reikalavimams. Už šio dokumento paruošimą atsakovas patyrė 250 Eur, todėl, vertinant dalį šio procesinio dokumento kaip atsiliepimo į ieškinį, iš atsakovo patirtų išlaidų atimama 71 Eur suma. Iš pirmosios instancijos teismo paskaičiuotos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos turi būti atimtos ir išlaidos priešieškinio tikslinimui, viso 150 Eur. Dėl to spręstina, kad atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtomis bylinėjimosi išlaidomis laikytina 629 Eur suma, iš kurios 50 procentų – 314,50 Eur, priteistini iš ieškovės. Ieškovė dėl jos reikštų reikalavimų laikytina laimėjusi bylą 50 procentų, tačiau už atsiliepimą į priešieškinį teisinga ir protinga priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteistinos tokios išlaidos – 1152,76 Eur už patenkintus ieškinio reikalavimus (50 procentų) bei 400 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, viso 1552,76 Eur. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 1238,26 Eur. Dėl šios priežasties, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina, nekeičiant skundžiamo teismo sprendimo.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš dalies patenkinus vieną iš ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliantei turi priklausyti 20 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui – 80 procentų.

37. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad apeliantė už apeliacinio skundo surašymą patyrė 800 Eur, o atsakovas – 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios šalių išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose numatytų maksimalių sumų. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, taip pat sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgus į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 218,20 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo nesant kito tėvo sutikimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą, įstatymu ir teismų praktika pagrįstą teismo sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, ši skundžiamo sprendimo dalis patikslintina, iš esmės nekeičiant skundžiamo teismo sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 1238,26 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 218,20 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Dalia Pranckienė Ignas Totilas