Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. O. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-364-1139/2022 pagal ieškovės L. O. Č. ieškinį atsakovui R. B., tretieji asmenys A. Č., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl vaiko, nesulaukusio 16 metų, pavardės pakeitimo be jo tėvo sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. O. Č. (buvusi B.) ir atsakovo R. B. sūnus. Iš 2018 m. gruodžio 19 d. santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2018 m. gruodžio 14 d. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. O. B. Iš (duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo A. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

15. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 19 punktas).

16. Tai gi, Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko teisės turėti vardą (pavardę) fundamentalumas nekelia abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Pažymėtina, kad nors tarptautinė teisė kalba apie vaiko teisę į vardą, tačiau dėl vaiko negalėjimo pačiam pasirūpinti šios teisės įgyvendinimu nurodytą teisę vaiko vardu turi įgyvendinti tėvai.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai.

18. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

19. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

20. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (redakcija galiojusi nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.).

21. Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, be kita ko, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis).

22. Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė <...> Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.

23. Šis teisinis reglamentavimas atitinka įstatymų leidėjo CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuriuo remiantis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, bei koreliuoja su Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostata, įpareigojančia gerbti vaiko teisę į identiškumo išsaugojimą. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 28 punktas).

24. Atsižvelgiant į šios nutarties 18 ir 23 punkte nurodytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą (CK 3.156 straipsnis), nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė, nepaisant, kad šalių sūnus auga pas apeliantę ir jai tenka rūpintis vaiku be atsakovo pagalbos.

25. Tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).

26. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.

27. Kasacinis teismas yra išakinęs, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 33 punktas).

28. Nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio vaiko, kuris yra šešių metų amžiaus, pavardės pakeitimo, nesant tėvo sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko motina, kuri po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu vietoje turimos pavardės B. įgijo bendrą su sutuoktiniu pavardę – Č. Ieškovė prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę Taisyklių 12.1 punkte įtvirtintu pagrindu, suteikiant nepilnamečiam vaikui vieno iš tėvų (nagrinėjamu atveju – motinos) pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos). Reikalavimą grindė sūnaus poreikiu jaustis visaverčiu, tokią pačią pavardę turinčiu nariu šeimoje, kurią po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu turi motina, atsižvelgiant į tai, kad sūnaus tėvas nuo 2018 metų nebendrauja su sūnumi ir nedalyvauja jį auklėjant, ir nuo 2020 m. nebeteikia sūnui išlaikymo, dėl ko tarp šalių nepilnamečio sūnaus ir jo tėvo (atsakovo) nesusiklostė emocinis, socialinis ir dvasinis ryšys, o vaikui jo turima pavardė – B. asocijuojasi su blogu žmogumi.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad šalių sūnui G. B. suteiktos tėvo pavardės palikimas nesukelia ir ateityje nesukels nepatogumų socialinėje aplinkoje ir kad turima vaiko pavardė neprieštarauja vaiko interesams ar atitinka jo poreikius.

31. Kasacinis teismas, atsižvelgęs į geriausių vaiko interesų principo turinį, nurodė, jog teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 38 punktas).

32. Nagrinėjamoje byloje prieš nusprendžiant, ar bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo aplinkybes dėl emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp vaiko ir jo tėvo nesusiformavimo dėl tėvo kaltės, bei vaiko poreikius, susijusius su pavardės pakeitimu, tikslinga įsitikinti, ar tos aplinkybės, jei jos būtų įrodytos, galėtų lemti vaiko pavardės pakeitimą, nesant tėvo sutikimo, kaip atitinkantį geriausius vaiko interesus.

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas ne visada moka teikia sūnui materialinį išlaikymą ir nebendrauja su vaiku, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra byloje duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, tokio elgesio priežastis.

34. Ieškovė būtinybę keisti vaiko pavardę įrodinėjo aplinkybe, kad tėvo bendravimas su sūnumi yra nutrūkęs dėl atsakovo kaltės ir sūnus nenori bendrauti su tėvu, jį laiko blogu žmogumi, tačiau byloje duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį, neigiamą įtaką ir kita nėra, byloje nėra sprendžiama dėl tėvo pareigų, nėra sprendžiama dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad gal būt tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas (CK 3.170 straipsnis), lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp tėvo ir sūnaus neatsiradimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai.

35. Apeliantė teigia, kad vaikas savo laiko ne B., o Č., nes jaunesnio broliuko pavardė yra Č. ir tokia yra apeliantės vyro pavardė, į kurį draugai kreipiasi pavarde, todėl vaiko interesus pateisintų pavardė keitimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar geriausius šalių sūnaus interesus dėl jos pavardės pakeitimo atitiktų jo interesas turėti tokią pačią pavardę kaip jos motinos ir šios vyro bei jaunesnio brolio, vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje. Šeimos vienybė yra sustiprinama, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai yra grindžiami solidarumo ir lygybės principais, o vaiko gera savijauta šeimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama. Ieškovė, būdama G. mama, ir kiti šeimos nariai turėtų taip bendrauti su G., kad jis nesijaustų atskirtas nuo kitų šeimos narių vien dėl to, kad jo pavardė yra kitokia. Byloje nėra duomenų, kad vaikas patirtų realius nepatogumus, ar atskirtį visuomenėje vien dėl to, kad jo ir mamos bei jaunesnio broliuko pavardės skiriasi. Tai, kad G., būdamas šešių metų, pristato save Č. pavarde, o ne B., tikėtina turi įtakos pačios ieškovės elgesys su vaiku ir tikėtina pačioje šeimoje, tarp suaugusių šeimos narių akcentuojamas pavardės aktualumas. Iš byloje esančios vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ir vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šalių sūnus dėl pavardės nepatogumų realiai nepatiria, nes darželyje į jį yra kreipiamasi vardu. Išvadoje nurodyta, kad atsakovo ir vaiko ryšys yra susilpnėjęs. Nurodoma, kad pagal ieškovę, pats atsakovas aktyviais veiksmais vengė bet kokio galimo kontakto su ja ir su vaiku, o atsakovas teigė, kad su vaiku bendravimas nutrūko būtent dėl vaiko motinos trukdymo susisiekti ir bendrauti su vaiku. Išvadoje nurodoma, kad šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti išvadą dėl kurio iš tėvų kaltės tėvo ir sūnaus tarpusavio emocinis ryšys yra susilpnėjęs, o gal būt ir nutrūkęs. Ryšys su tėvu nėra palaikomas ir skatinamas, todėl tikėtina, kad vaiko pavardės pakeitimas tik dar labiau atitolintų tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį,

36. Tai, kad šešių metų vaikas savo turimą pavardę sieja su blogu žmogumi, gali būti, kad tam didelę įtaką turi pačios ieškovės formuojama nuomonė vaikui apie jo tėvą. Tai, ar G. save laiko pilnaverčiu šeimos nariu, priklauso nuo pačios ieškovės ir trečiojo asmens elgesio ir bendravimo tiek su G., tiek su jo jauniausiu broliuku, tačiau ne nuo turimos vaiko pavardės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių sūnui suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti vaikui kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje.

37. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas byloje nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių abejonėms pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą išklausė institucijos teikusios išvadą atstovės išsakytų argumentų dėl vaiko pavardės keitimo, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgė į vaiko nuomonės išklausimo aktą, įvertindamas vaiko amžių, išklausė pačios apeliantės ir trečiojo asmens paaiškinimus, ir padarė išvadą, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, tai, kad pirmosios instancijos teismo vaiko nuomonės vertinimas neatitinka pačios apeliantės lūkesčiu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai įvertino vaiko nuomonę. Pirmosios instancijos teismas vaiko išsakytą nuomonę vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir byloje nesant objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra nustatyti pagrindai pakeisti vaiko pavardę, atsižvelgęs į vaiko, bet ne į pačios apeliantės interesus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko turima pavardė prieštarauja vaiko interesams.

38. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį pažeidė rungimosi principą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo teismo posėdyje, nesudaro pagrindo ieškinio patenkinimui. Pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 34 punktas). Ieškovė įrodinėjanti, kad vaiko turima pavardė pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, turėjo pareigą įrodyti šių interesų pažeidimą (CPK 178 straipsnis), nepaisant atsakovo pasirinkto pasyvaus procesinio elgesio, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus, sudarė pakankamą pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant skyrium gyvenančio tėvo sutikimo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi principą, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl vaiko, nesulaukusio 16 metų, pavardės pakeitimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.