Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O. Č. ieškinį atsakovui R. B., tretieji asmenys A. Č., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl vaiko, nesulaukusio 16 metų, pavardės pakeitimo be jo tėvo sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

3. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės ieškiniu teikiamas reikalavimas pakeisti mažamečio G. B. pavardę be jo tėvo sutikimo neatitinka geriausių vaiko interesų. Nurodyta, kad buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas susitikimo metu teigė, kad su ieškovės reikalavimais jis nesutinka. Nesutinka, kad vaiko pavardė būtų pakeista į vaiko motinos dabartinę turimą pavardę ir teigė, kad ieškovė pastaruosius trejus metus nesudaro galimybių bendrauti su vaiku. Atsižvelgus į atsakovo pateiktą informaciją, 2022 m. sausio 4 d. buvo užregistruotas „Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 9VPT-18, pranešimas buvo perduotas nagrinėti Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui. Šis skyrius 2022 m. sausio 10 d. apsilankė G. B. gyvenamojoje vietoje ir atliko jo šeimos aplinkos tyrimą, išklausė vaiko nuomonę. Vaikas nurodė, kad su R. anksčiau bendravo, kartą buvo pasiėmęs, jam nelabai patiko kartu leisti laiką, daugiau nenorėtų, kad pasiimtų. R. jam neskambina ir pats nenorėtų jam skambinti. Pasiteiravus, ar jam tenka kažkur pasakyti savo vardą, pavardę, atsakė, kad jo vardo ir pavardės niekur neklausia, o darželyje lankomumą tikrina vardu. Jei kažkas klaustų jo vardo ir pavardės, atsakytų, kad jo vardas G., o pavardė – Č.. Pavardė „B.“ nelabai patinka, nes tai R. pavardė. Č. patinka, nes labai graži ir brolio tokia. Taip pat vaikas pasakė, kad su tėčiu R. nesusitinka, net neatsimena, kada buvo susitikę, nelabai tėčio atsimena. Nurodė, kad su tėčiu bendrauti nenori, bet nežino kodėl. Išnagrinėjus pranešimą Nr. 9VTP-8 buvo priimtas sprendimas užbaigti pranešimo tyrimą, nes nėra duomenų, patvirtinančių vaiko teisės ir geriausių interesų neužtikrinimo. Išvadoje nurodyta, kad iš surinktų duomenų matyti, kad atsakovo ir vaiko ryšys yra susilpnėjęs. Pasak ieškovės, pats atsakovas aktyviais veiksmais vengė bet kokio galimo kontakto su ja ir su vaiku, o atsakovas teigė, kad su vaiku bendravimas nutrūko būtent dėl vaiko motinos trukdymo susisiekti ir bendrauti su vaiku. Šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti išvadą dėl kurio iš tėvų kaltės tėvo ir sūnaus tarpusavio emocinis ryšys yra susilpnėjęs, o gal būt ir nutrūkęs. Ryšys su tėvu nėra palaikomas ir skatinamas, todėl tikėtina, kad vaiko pavardės pakeitimas tik dar labiau atitolintų tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, tolimesnius giminystės ryšius su jo tėvo linija. Ši aplinkybė negalėtų būti laikoma kaip pakankamas pagrindas pakeisti mažamečio pavardę. Vaiko nuomonę, kurią jis išsakė, tikėtina, kad suformuoja aplinka, kurioje jis gyvena. Berniukas lanko darželį, kuriame vaikas identifikuojamas tik vardu, todėl mano, kad būtent vaiko aplinkoje, t. y. šeimoje yra akcentuojamas šeimos narių pavardžių klausimas.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą ir paaiškino, kad įvertinusi vaiko apklausą, daro išvadą, kad vaikas dėl pavardės išgyvena konfliktą šeimoje, jo artimiausioje socialinėje aplinkoje, kur į mažametį brolį, tėvą, kreipiamasi pavarde, tačiau kitur jis su tuo nesusiduria. Teigia, kad šiuo atveju mama turi imtis priemonių, kad vaikas nejustų to konflikto šeimoje, aiškinti, kad dėl skirtingos pavardės jis yra toks pat šeimos narys kaip ir kiti. Todėl nėra reikalinga keisti vaiko pavardę, kad jis jaustųsi pilnavertis šeimos narys. Vaikui šiuo metu yra tik 6 metai, jo nuomonė, kokią jis galėjo išreikšti, išklausyta, imtis daugiau priemonių išklausyti nuomonę, nėra tikslinga. Darželio auklėtojų dėl vaiko savijautos ugdymo įstaigoje neapklausė, nes vaikas pats nurodė, kad ten į jį niekas nesikreipia pavarde. Pavardės pakeitimas neužtikrins vaiko poreikių. Pakeitus vaiko pavardę, gal ateityje bus jam sakoma, kas tėvas jo atsisakė ir nutrūko ryšiai. Šiuo metu nėra žinoma dėl kurio iš tėvų kaltės nutrūko vaiko ir tėvo ryšys.

8. Atsakovui asmeniškai buvo įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo šaukimai į parengiamąjį teismo posėdį ir į teismo posėdžius siųsti elektroninio pašto adresu, atsakovas patvirtino šių dokumentų gavimą. Į paskutinį teismo posėdį atsakovui šaukimas siųstas tuo pačiu adresu ir teismo laikomas įteiktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 2 dalimi. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, jam neatvykus į teismo posėdį, kai tinkamai pranešta, buvo paskirta bauda, tačiau į sekantį teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, baudos panaikinimo, nepareiškė. Atsakovui pakartotinai neatvykus, kai jau buvo paskirta bauda, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 231 straipsnio 5 dalis., 246 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys atmestinas.

9. Byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl vaiko, kuriam nėra suėję 16 m., pavardės pakeitimo be jo tėvo sutikimo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai). Kasacinis teismas konstatavo, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą, kuris įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje.

11. Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai numatyti Taisyklių III skyriuje, konkrečiai 12 punkte. Nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio vaiko, gimusio 2015 m. spalio 22 d. metais, pavardės pakeitimo, nesant tėvo sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko motina, kuri po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu vietoj turimos pavardės įgijo bendrą su sutuoktiniu pavardę – Č.. Ieškovė siekia pakeisti vaiko pavardę nesant tėvo sutikimo vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu, kuriame numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos). Kadangi šalys bendru susitarimu nepakeitė vaikui pavardės, todėl ginčas dėl pavardės pakeitimo spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pateiktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-378/2020, 30 pastraipa).

12. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003). Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus ir tokia prezumpcija turi būti paneigta tik išimtinais atvejais. Pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.

14. Ieškovės atstovas akcentavo, kad ieškovė siekia pakeisti vaiko pavardę į savo šiuo metu turimą pavardę, o ne suteikti jam trečiojo asmens, t. y. A. Č. pavardę. Ieškovė siekia pakeisti vaikui pavardę motyvuodama tuo, kad tarp atsakovo, t. y. vaiko tėvo, kurio pavardė vaikui yra suteikta, nėra susiformavęs joks emocinis ryšys ir pavardės pakeitimas užtikrintų geriausius vaiko interesus. Teigia, kad G. B. savo tėvu laiko dabartinį jos sutuoktinį A. Č. ir nori, kad jo pavardė būtų tokia pati kaip visos šeimos, t. y. vaikas nori būti lygiaverčiu šeimos nariu. Teigia, kad dėl skirtingos pavardės vaikas patiria emocinių sunkumų ir nepatogumų, priverstas meluoti, o tai sukelia sąžinės konfliktus ir daro neigiamą įtaką jaunos asmenybės formavimuisi. Pažymi, kad jo turima pavardė yra siejama su „blogu žmogumi“.

15. Teismas, atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai vaiko interesų naudai, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas neatitinka vaiko interesų, t. y. nepaneigė prezumpcijos (CPK 178 straipsnis).

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. O. Č. (buvusi B.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašas patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra nutraukta. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnamečio G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. O. B. R. B. įsipareigojo teikti išlaikymą vaikui, kuris lygus 1/2 Lietuvos Respublikos nustatytos minimalios algos dydžiui. Sutarties pasirašymo dieną, išlaikymo suma lygi – 200 Eur. Taip pat šalys pavirtino, kad nutraukus santuoką, abu vaiko tėvai turės lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiu vaiku G. B. ir dalyvauti jo auklėjimu, tačiau nustatyta ir detali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

17. Vienas iš esminių ieškovės argumentų pakeisti vaiko pavardę yra vaiko poreikis jaustis pilnaverčiu šeimos nariu ir turėti pavardę, kokią turi visi šeimos nariai – Č., nes dabartinė vaiko turima pavardė jam kelia neigiamas emocijas - tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavęs joks emocinis ryšys, nes tėvas su vaiku nebendrauja. Akcentavo, kad atsakovui ne tik kad nepavyko išlaikyti ryšio nutrūkus santuokai, bet jo iš viso nebuvo net gyvenant kartu santuokoje, o nuo 2018 m. pabaigos atsakovas daugiau nerodė jokios iniciatyvos susitikti su vaiku, nors jam nėra niekaip kliudoma, jis turi visus ieškovės kontaktus, kurie nėra pasikeitę, be to, visiškai neteikia išlaikymo.

18. Atsakovas teisme savo pozicijos neišreiškė, Vaiko teisių apsaugos specialistei nurodė, kad ieškovei susituokus su kitu vyru, jam yra kliudoma bendrauti su vaiku, tačiau kaip teismo posėdžio metu patvirtino Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė, atsakovas neteikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, buvo atliktas tyrimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tačiau negavus duomenų, patvirtinančių vaiko teisės ir geriausių interesų pažeidimo, buvo priimtas sprendimas užbaigti pranešimo nagrinėjimą. Taigi byloje negauta jokių duomenų dėl kurio iš tėvų kaltės nėra palaikomas vaiko ir tėvo ryšys, nors bendravimo tvarka su vaiku abiejų šalių bendrui sutarimu buvo nustatyta ir, kaip nurodė pati ieškovė, iki 2018 m. pabaigos, atsakovas susitikdavo su vaiku. Be to, pats vaikas, apklausiamas specialistės, sakė, kad anksčiau R. su juo bendraudavo, pirko guminukų, mašinytes. Duomenų, kad atsakovas būtų bendravęs su vaiku ir po 2018 m. pabaigos, nėra.

19. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis), nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra. Taigi, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tol, kol nė vieno iš tėvų valdžia nėra apribota, taikytinas tėvų valdžios lygybės principas, įtvirtintas CK 3.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas).

20. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovas 2020-04-30, 2020-06-02, 2020-07-07, 2020-09-15, 2020-12-20 teikė išlaikymą sūnui, iš viso per šį laikotarpį pervesta 467,49 Eur. 2020 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-20-179-21540, patvirtina, kad iš atsakovo yra vykdomas priverstinis skolos, susidariusios dėl išlaikymo vaikui neteikimo, išieškojimas. Išieškotina iš R. B. suma yra 3 074,59 Eur, išieškotojo L. O. Č.. Ieškovės teigimu, atsakovas šiuo metu neteikia jokio išlaikymo ir antstolis negali išieškoti, nes jis turi individualią įmonė ir slepia pajamas.

21. Taigi bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakovas reguliariai neteikia išlaikymo savo vaikui, be to, nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, tačiau nėra duomenų, kas lėmė tokį atsakovo elgesį.

22. Tačiau nors ir esant duomenų, leidžiančių labiau manyti, kad atsakovas nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, tačiau atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimą, ši aplinkybė sprendžiant klausimą dėl pavardės vaikui pakeitimo, nėra teisiškai reikšminga ir būtent šios pareigos pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp tėvo ir vaiko neatsiradimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 43 punktas). Kadangi vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, o jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams, todėl, teismo vertinimu, ir faktas, kad atsakovas reguliariai neteikia išlaikymo vaikui taip pat nesudaro pagrindo keisti vaiko pavardę. Jokių kitokių atsakovo netinkamų veiksmų, sudarančių pagrindą pakeisti vaiko pavardę, ieškovė nenurodė.

23. Analizuojamu atveju vertinant, ar nepakeitus vaiko pavardės į dabartinę jo motinos turimą pavardę, nebus pažeisti vaiko interesai, jo poreikiai, svarbu įvertinti pavardės pakeitimo poveikį vaikui.

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės santuoka su atsakovu truko nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. lapkričio 14 d., t. y. šiek tiek daugiau nei treji metai, tačiau ieškovės teigimu, jie kartu nebegyveno nuo 2018 m. sausio mėnesio. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. B.. (duomenys neskelbtini) L. O. B. sudarė santuoką su A. Č. ir L. O. B. po santuokos pasirinko Č. pavardę. L. O. Č. ir A. Č. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. Č.. Ieškovės teigimu, su A. Č. realiai gyvena trejus metus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. B. tėvo suteiktą pavardę turi šešerius metus, ieškovė kitą pavardę, kuris skiriasi nuo G. pavardės, turi tik pastaruosius dvejus metus.

25. Įvertinus tai, kad G. yra šešeri metai, akivaizdu, kad jis neturi aiškaus supratimo dėl pavardės suteikimo, jos pakeitimo, tačiau jo nuomonė buvo išklausyta. Vaiko teisių apsaugos specialisčių paklaustas, kokia jo pavardė, vaikas nurodė „Č.“, be to, pažymėjo, kad jam niekas nesakė, kokia jo pavardė, jis pats žino. Taip pat paaiškino, kad jei jo paklaustų, koks jo vardas ir pavardė, atsakytų, kad yra G. Č.. Šios aplinkybės rodo, kad vaikas, nors žino, kad jo tėvas yra R. B. ir taip pat, ieškovės teigimu, žino, kad jo pavardė taip pat yra B., tačiau savo pavardę įvardija „Č.“. Gimus broliui, ieškovės teigimu, G., dar labiau kilo noras būtų taip pat Č., kaip ir brolis.

26. Teismas šiuo atveju sutinka su Institucijos, teikiančios išvadą, atstovės išsakyta pozicija, kad vaiko suvokimas apie jo pavardę yra nulemtas gyvenimiškos situacijos, kuri klostosi pastaruosius dvejus metus (tik (duomenys neskelbtini) sukaks dveji metai kaip ieškovė yra Č.), t. y. dėl šeimoje nuolat akcentuojamos pavardės „Č.“, nes kaip nurodė teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, į jį patį yra kreipiamasi pavarde, o ne vardu, todėl G. ši pavardė yra nuolat girdima. Nepakankamas kalbėjimas su vaiku apie jo turimą pavardę, jo kilmę leidžia manyti, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės iš dalies buvo pažeista. Tačiau, kaip ir nurodė pati ieškovė, šią padėtį iš esmės bandoma keisti. Ieškovė, atsižvelgdama į psichologų patarimą, vaikui sako tiesą, aiškina, kodėl jo pavardė skiriasi nuo kitų šeimos narių. Nurodė, kad su G. turėjo pokalbių šia tema, tačiau vaikas nenori apie tai kalbėti. Paties vaiko pas psichologą dėl to nevedė. Taigi šiuo metu su vaiku šeimoje yra kalbama, aiškinama, kodėl jo pavardė nuo kitų šeimos narių skiriasi.

28. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad vaikui jo turima pavardė siejasi su „blogu žmogumi“, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Ieškinį iš esmės ieškovė grindė tuo, kad tarp atsakovo nėra susiklostęs joks emocinis ryšys su vaiku, tačiau nenurodė jokio kitokio netinkamo atsakovo elgesio, kuris leistų manyti, kad turima pavardė kenkia vaiko interesams.

30. Šiuo atveju vien tai, kad vaikas, kuriam šešeri metai, ir tik pastaruosius nepilnus dvejus metus turi skirtingą pavardę nei jo motina, kad jis pats nori turėti pavardę „Č.“, kad jis savo tėvu vadina A. Č., tai, kad vaikas, kaip tvirtina ieškovė, jaustųsi pilnaverčiu šeimos nariu, nesudaro pagrindo pakeisti vaiko turimą pavardę. Kaip nurodė kasacinis teismas, vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 44 punktas).

31. Ieškovės atstovas ne kartą akcentavo, kad norima pakeiti vaiko pavardę į dabartinę turimą motinos pavardę ir kadangi vaikas su ja auga nuo gimimo, ji turi prioritetą suteikti vaikui savo pavardę. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į visus prieš tai išdėstytus motyvus, į tai, kad abiejų tėvų teisės yra lygios, atmeta šį motyvą kaip nepagrįstą. Vien faktas, kad vaikas po santuokos nutraukimo liko gyventi kartu su motina, o ne su tėvu, nesuteikia jai jokių prioritetinių teisių. Minėta, kad vaiko pavardę tėvai suteikia abipusiu sutarimu, o norint pakeisti jau turimą pavardę vaikui, kuriam nėra suėję 16 metų, ir esant ginčui, turi būti įrodyta, kad vaiko turima dabartinė pavardė prieštarauja jo interesams, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė to neįrodė.

32. Ieškovės atstovas, kritikuodamas Vaiko teisių apsaugos išvadą, nurodė, kad remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-378/2020, nėra pagrindo, nes skiriasi faktinė situacija. Tačiau teismo vertinimu, minėtoje kasacinio teismo nutartyje, kuria remiasi ir teismas, priimdamas šį sprendimą, susidariusi faktinė situacija labai panaši kaip ir nagrinėjama šioje byloje. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje vertintos analogiškos aplinkybės, tokios kaip ryšio nebuvimas tarp vaiko ir jo tėvo, tėvu laikomas kitas asmuo bei nors užtikrinti vaiko interesus turėti tokią pačią pavardę kaip visos jo šeimos, kad taip būtų apsaugota nuo neigiamų emocijų, galinčių ateityje kilti neigiamų padarinių (patyčių, užgauliojimų, visavertiškumo jausmo stokos ir kt.). Tai, kad kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo išreiškęs savo poziciją, o šioje byloje atsakovas pasirinko pasyvų elgesį, savaime neleidžia teigti, kad iš esmės šiose bylose yra skirtingos faktinės situacijos. Be to, nesutiktina, kad atsakovo pasirinktas pasyvus elgesys, leidžia teigti, kad jis sutinka su ieškiniu. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju, ieškovė turėjo įrodyti ieškinio pagrįstumą, o šiuo atveju, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad vaiko turima pavardė neatitinka geriausių vaiko interesų.

33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo sūnui G. B. (6 m.) suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti jam kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje ir kad ji prieštarauja vaiko interesams ar neatitinka jo poreikių. Vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą ir nenustačius jokių pagrindų, negalima keisti vaiko pavardės, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, 259–260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.