Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-20-634/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-04-19
Bylos Nr.: 1-20-634/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00010-2014-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis: E. Z.

Kategorijos

1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
1.2.14.7.1Turto iššvaistymas (BK 184 str. 1 d.)
1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str

Baudžiamoji byla Nr. 1-20-634/2021Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00010-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2; 1.2.14.7.1; 1.2.18.11; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,

sekretoriaujan t Ingai Mieldažytei, Dianai Vorvul, Laurai Kiškiūnaitei, Urtei Piluckei, Mariui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorei R. Ž.,kaltinamajai E. Z., jos gynėjui advokatui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 straipsnio 1 dalį - 37 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta 2015 m. rugpjūčio 18 d.,

kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini), būdama UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) direktore ir vienintele akcininke, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. oficialiai nebūdama įmonės vadove ir akcininke, tačiau realiai valdydama įmonę, žinodama, kad 2013 m. birželio 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi fiktyviai T. Ž. perleido įmonės akcijas ir, kad 2013 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimu fiktyviai paskyrė T. Ž. įmonės direktoriumi, siekdama asmeninės naudos sau, užvaldyti svetimą UAB „A“ turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 21 d. atlikdama, grynųjų pinigų išėmimo - įnešimo operacijas iš bendrovės AB Ūkio banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Danske bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išimdama viso 197 575 Lt (57 221,67 Eur) grynaisiais, į minėtų bankų sąskaitas įnešdama grynaisiais tik 109 271,08 Lt (31 647,09 Eur), t. y. 80 216,55 Lt (23 232,31 Eur) mažesnę pinigų sumą ir nepateikusi įtraukimui į bendrovės apskaitą 77 260,64 Lt, t. y. 22 376,22 Eur pateisinančių dokumentų panaudojimo įmonės veikloje, pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, įmonės grynuosius pinigus, viso 77 260,64 Lt (22 376,22 Eur) ir tuo padarė įmonei didelę 77 260,64 Lt (22 376,22 Eur) turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. Z. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. birželio 12 d., (duomenys neskelbtini), būdama UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) direktore ir vienintele akcininke, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. oficialiai nebūdama įmonės vadove ir akcininke, tačiau realiai valdydama įmonę, žinodama, kad 2013 m. birželio 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi fiktyviai T. Ž. perleido įmonės akcijas ir, kad 2013 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimu fiktyviai paskyrė T. Ž. įmonės direktoriumi, siekdama asmeninės naudos sau, užvaldyti svetimą UAB „A“ turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytiems asmenims, perleisdama įmonės turtą – 6 automobilius, neįformindama automobilių perdavimo – priėmimo dokumentų ir jų nepateikdama įvertinimui tvarkomojoje įmonės apskaitoje bei šių dokumentų neperduodama bankrutuojančios UAB „A“ bankroto bylos administratoriui, iššvaistė svetimą UAB „A“ turtą, viso 4 250,78 Eur sumai, o būtent:

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir asmenims, perleido keleivinį automobilį „R. E.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 446, 45 Eur vertės, iššvaistė 446,45 Eur,

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir asmenims, perleido keleivinį automobilį „R. E.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 620,00 Eur vertės, iššvaistė 620,00 Eur,

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir asmenims, perleido keleivinį automobilį „R. E.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 550,00 Eur vertės, iššvaistė 550,00 Eur,

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir asmenims, perleido keleivinį automobilį „(duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), 740,00 Eur vertės, iššvaistė 740,00 Eur,

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir asmenims, perleido keleivinį automobilį „O. F.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 1274,33 Eur vertės, iššvaistė 1274,33 Eur,

ji šiais savo veiksmais iššvaistė jos žinioje buvusį, svetimą UAB „A“ turtą, taip padarydama įmonei viso 4 250,78 Eur turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. Z. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. birželio 12 d., (duomenys neskelbtini), būdama UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) direktore ir vienintele akcininke, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. oficialiai nebūdama įmonės vadove ir akcininke, tačiau realiai valdydama įmonę, žinodama, kad 2013 m. birželio 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi fiktyviai T. Ž. perleido įmonės akcijas ir, kad 2013 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimu fiktyviai paskyrė T. Ž. įmonės direktoriumi, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl ko visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad patvirtinus finansines ataskaitas apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle;

2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 16 punkto nuostatas, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad pirkimo PVM apskaičiuotas už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes, į PVM apskaitą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, kai įsigytų prekių apmokestinamoji vertė ir pardavimo PVM, apskaičiuotas už šias prekes, yra deklaruoti PVM deklaracijoje, o PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas prekių tiekimas ir kuri atitinka reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai, kuria įformintas prekių tiekimas kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui,

apskaitos registruose neregistravo finansinių operacijų „Danske bank“ A/S Lietuvos filiale, AB SEB banko, AB „Swedbank“ banko, AB „Citadelė“ banko, UAB Medicinos banko, AB „Finasta“ banko, BAB Ūkio banko, AB Šiaulių banko sąskaitose;

neišsaugojo darbo užmokesčio, VSD įmokų apskaičiavimo ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, apskaitos registrų, kuriuose registravo darbo užmokesčio, VSD ir pajamų įmokų paskaičiavimo, darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų, dėl ko negalima nustatyti, kokios darbo užmokesčio sumos ir iš kokių lėšų buvo išmokėtos,

neišsaugojo UAB „A“ prekių ar paslaugų pirkimo, pardavimo dokumentų, atliekant finansines operacijas bankuose grynaisiais pinigais bei negrynaisiais pinigais, įsigytų prekių ar paslaugų neregistravo apskaitos registruose, dėl ko negalima nustatyti, kokios prekės ir paslaugos buvo įsigytos ir ar jos panaudotos bendrovės veikloje,

neišsaugojo grynųjų pinigų apskaitos registro (kasos knygos),

neišsaugojo prekių ar paslaugų pirkimo, pardavimo dokumentų, kurių duomenis deklaravo PVM deklaracijose, įsigytų prekių ar paslaugų neregistravo apskaitos registruose,

neišsaugojo pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir dokumentų, kurių pagrindu PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ar paslaugų pirkimo PVM, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. Z. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamoji E. Z. kaltės nepripažino ir parodė, kad tuo metu įmonėse buvo nedraudžiama grynųjų pinigų apyvarta ir pas juos įmonėje buvo atsiskaitinėjama ir pavedimais, ir grynais pinigais tiek su tiekėjais, tiek su darbuotojais. Ji sudarė darbo užmokesčio suvestinę pagal bylos duomenis, kur matyti suma, kuri galėjo būti išmokėta grynais pinigais. Pagal jos suvestinę darbuotojams už visą laikotarpį galėjo būti išmokėta 22 837,53 Eur. Paaiškino, kad jeigu darbuotojui priskaityta išmokėti 1000 Eur, o jam bankiniu pavedimu yra padaryta 500 Eur, tai 500 Eur yra ta suma, kuri buvo išmokėta grynaisiais. Byloje nėra duomenų, kad darbuotojai būtų skundęsi ar sakę, kad jiems nebuvo išmokėtas atlyginimas. Jeigu nėra pavedimo, reiškia, kad jie gavo pinigus grynais. Patvirtino, kad buvo pildomi pranešimai „Sodrai“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), buvo teikiamos deklaracijos, mokami mokesčiai. Paaiškino, kad savo skaičiuoklei duomenis ėmė iš bylos, kur yra pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita F4 (3 t. b. l. 3 – 14), o banko duomenys imti iš 6 bylos tomo. Parodė, kad 23 232 Eur suma gali būti darbo užmokestis grynaisiais ir atsiskaitymas su įmonėmis. Buvo daug įmonių su kuriomis vykdė atsiskaitymus grynais pinigais. Tai buvo įmonės Lenkijoje, kurios tiekė langus, įmonės Alytuje, kurios tiekė roletus ir langus, bei kitos įvairios įmonės iš kurių pirko medžiagas, remontavo mašinas. Įmonės, kurias atsimena yra: UAB „Printesta“, UAB „Isveta ir ko“ – teikė roletus ir byloje yra duomenys, kad jie atliko operacijas tik nėra pateiktų sąskaitų, UAB „RV Oferta“ – langų įmonė iš kurios pirko langus, palanges, taip pat yra duomenys, kad bendradarbiavo ir vykdė operacijas, tačiau byloje nėra sąskaitų, UAB „Auto-nuoma“ – tai automobilių nuomos įmonė, kuri taip pat davė duomenis, kad kartu dirbo, tačiau duomenys nebuvo patikslinti, sąskaitų nėra; UAB „Moller auto Alytus“, UAB „Albagrafija“, UAB „ALT reklama“, A.A.A. „Baltic reklama“, UAB „Alytaus spaustuvė“, UAB „Iris“, AB „Lytagra“ – medžiagų pirkimo įmonės, UAB „Melga“ – transporto įmonė, kuri taiso transporto priemones, UAB „AUTODIS“ – kuri taiso priemones, UAB „Alytaus altas“ - taiso automobilius, UAB „Alreginta ir ko“, A. B. IĮ; UAB „Lankava“, UAB „Makveža“; kanceliarinės prekes pirko iš UAB „Alvydo verslas“. Tiek UAB „Lankava“, tiek UAB „Makveža“ ir UAB „Alvydo verslas“ taip pat yra pateikę duomenis į bylą, kad su jais buvo vykdoma grynųjų pinigų operacijos. UAB „Cramo“ teikė pastolių nuomą, byloje taip pat yra duomenų, kad su jais buvo vykdytos grynųjų pinigų operacijos. IĮ „Šarvuva“ tiekė šarvuotas duris, kurias jie montuodavo klientams, jų duomenys, kad buvo vykdoma grynų pinigų operacijų yra pateikti, tačiau ne visi. Be to Lenkijos įmonės: Sonarol Sp. j. Nadja; Traffic; Witraż Spółka; A. O.; Atlant ir E. O. ir kitos, su kuriomis buvo vykdomos grynųjų pinigų operacijos. Parodė, kad arba ji, arba buhalterė mokėdavo grynus pinigus. Pinigus išgrynindavo įvairiai. Įmonė turėjo čekių knygelę, kurioje nurodydavo kam tie pinigai ir, kas su tuo čekiu gali eiti išsigryninti. Taip pat buvo ir verslo knygelė, kur iš bankomato galėjai pasiimti pinigus. Čekių knygele disponavo ji. Jeigu skirdavo pinigus, turėdavo nurodyti kam jie skiriami ir nusiimti galėjo tas, kas buvo nurodytas čekių knygelėje. Be jos, pinigus galėjo nusiimti M. R., S. R. - Ž, administratorė ir buhalterė. Parodė, kad darbo užmokesčio suvestinėje už 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. surašyti ne visi darbuotojai, kurie dirbo, o tik tie, kuriems buvo mokėta grynais. Tie, su kuriais buvo visiškai atsiskaityta pavedimu, nėra įtraukti. Pagal tą suvestinę gal 100 ir keli žmonės, o pas ją įtraukta 78 žmonės, kuriems mokėjo grynaisiais. Šioje suvestinėje jos nėra, nors jai taip pat buvo mokėta grynaisiais, neįtraukė ir M. R.. Paaiškino, kad pagal šitą lentelę, kur skiltyje „Priskaityta alga“ ir „Iš viso“ tai yra duomenys paimti iš Socialinio draudimo fondo ataskaitos F4, tada pritaikyta GPM pagal įstatymą, socialinis draudimas, kuris galiojo tuo laikotarpiu ir 9 – tame stulpelyje gavosi išmokama suma į rankas, 10 – tame stulpelyje „Sodra“ mokesčiai, 11 – tame stulpelyje atsirado suma, kuri buvo padaryta bankiniu pavedimu tam žmogui ir iš tų sąskaitų, kurios yra pateiktos byloje, o 12 – tas stulpelis, tai iš 9 – to atimtas 11 – tas ir gaunama suma, kuri mokėta grynaisiais. Apačioje po visko parašiau pastabą, kad tai buvo skaičiuota litais, kuruos pavertė eurais. Patikslino, kad 9 – ta grafa yra jeigu žmogui yra priskaityta į rankas išmokėti 1000 Eur, o 12 - ta grafa yra likutis. Tam, kuriam buvo atliktas pavedimas, 12 - oje grafoje suma mažesnė arba didesnė, žiūrint koks skirtumas. Pagal lentelę, pvz. J. A. į rankas buvo priskaityta išmokėti 143,94 Lt, bankiniu pavedimu jis negavo nei lito ir jam tada likutis išmokėtas grynais pinigais 143,94 Lt, D. A. į rankas buvo priskaičiuota išmokėti 1826,92 Lt, bankiniu pavedimu jai yra padaryta 1307,12 Lt, tai grynais pinigai jai buvo išmokėta 519,80 Lt. Paaiškino, kad 11-oje grafoje duomenis apskaičiavo iš banko duomenų, kurie yra pateikti į bylą (6 t.). Tai yra visi išrašai, pinigų judėjimas įmonės sąskaitoje. T. Ž. pagal jos nurodytus skaičius buvo išmokėta grynais 5012,24 Lt, bet jis yra nurodęs, kad nei į rankas, nei į asmeninę sąskaitą pinigų negavo ir, kad niekas jam darbo užmokesčio nemokėjo. Nors teismo posėdyje T. Ž. pasakė, kad jis yra gavęs 1000 Lt už kažkokius darbus ir 1000 Lt kaip kompensaciją. Ta suma yra perduota „Sodrai“. Jam yra paskaičiuota už visą tą laikotarpį kiek jis dirbo, tai yra mokesčiai, kurie yra už jį paskaičiuoti. Tai yra įmonės deklaruoti duomenys, kur „Sodra“ paskui pagal tuos duomenis kitiems darbuotojams ateityje ir ligas, ir pensijas skaičiuos.

Dėl turto išvaistymo kaltinamoji E. Z. parodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą „Dėl ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo, ekonominių normatyvų patvirtinimo“ turtui yra numatytos normos, kiek laiko skaičiuojamas nusidėvėjimas. Parodė, kad visos kaltinime nurodytos transporto priemonės pardavimo metu buvo nusidėvėję ir tos, kurios nebuvo nurašytos dėl to, kad jos buvo sudaužytos, likutinė vertė buvo 1 Lt. Pardavimo metu tos transporto priemonės T. Ž. buvo perduotos su buhalteriniais dokumentais, buvo atiduoti techniniai pasai, draudimas ir rakteliai. Transporto priemonių buvimo vieta nurodyta, nes jos stovėjo tiesiai prieš buveinę, aikštelėje, kuri buvo viešo naudojimo. Nurodė, kad vienas automobilis stovėjo remonto dirbtuvėse adresu: (duomenys neskelbtini), prie S. I. IĮ, ir jos žiniomis, jis stovi ten iki šiol. Patvirtino, kad automobiliai buvo nevažiuojantys, tačiau jie dingti niekur negalėjo, greičiausiai jie buvo parduoti į metalo supirktuvę. Juos parduoti galėjo UAB „A“ vadovas T. Ž..

Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimo, dėl ko visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, kaltinamoji E. Z. parodė, kad ji su T. Ž. pasirašė įmonės akcijų perdavimo sutartį ir įmonę perdavė T. Ž. kartu su visais dokumentais. Ji kartu su juo vyko į VĮ Registrų centrą, kur jis pasikeitė save akcininku ir direktoriumi ir pradėjo vadovauti įmonei. Parodė, kad iki jos išėjimo, buhaltere buvo jos motina A. R.. Nurodė, kad buvo įstatyme numatyta kaip laikyti ir saugoti dokumentus. Pas juos buvo patvirtinta apskaitos politika tais metais, kai jie pradėjo dirbti, t. y. 2006 m. Parodė, kad įmonės pardavimas nebuvo spontaniškas. 2012 m. spalio mėn. įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas, kai neblaivus darbuotojas nukrito nuo stogo, pusę metų gydėsi ligoninėje, o po to mirė. Tada pagalvojo, kad ji negali prisiimti atsakomybės už suaugusius vyrus, kad jie saugotųsi ir nevartotų alkoholio darbo metu ir nusprendė parduoti įmonę. Atsirado suinteresuotas žmogus T. Ž., kuris sutiko ir norėjo pirkti įmonę, todėl jam ir pardavė. Kiek pamena, tai S. R. – Ž. pasiūlė T. Ž.. Dokumentus T. Ž. perdavė įmonės ofise, patį perdavimą matė S. R. – Ž. Tuo metu patalpoje galėjo būti ir daugiau žmonių. Parodė, kad po susitikimo, kai vyko į VĮ Registrų centrą su T. Ž. kontaktavo dar vieną kartą, kai jai nutraukė sutartį ir išmokėjo atsiskaitymą, o po to daugiau su juo nekontaktavo.

Liudytojas T. V. (buvusi pavardė Ž.) parodė, kad E. Z. yra jo sesers S. Ž. vyro M. R. sesuo. Kieno yra UAB „A“ negali tiksliai pasakyti, nes įmonės viduje vadovavo M. R., o E. Z. buvo direktorė, atsakinga už dokumentus. Jis neprisimena ar E. Z. jam pasiūlė nusipirkti UAB „A“. Prisimena tik tai, kad su E. Z. važiavo į VĮ Registrų centrą. Patvirtino, kad jis (T. V.) buvo UAB „A“ direktoriumi, tačiau būdamas direktoriumi jis įmonei nevadovavo. Jis turėjo teisme bylą ir jam reikėjo įsidarbinti, todėl paprašė pagalbos sesers vyro M. R. ir jį įdarbino direktoriumi. Jam tuo metu reikėjo darbo, jo išsilavinimas yra 9 klasės. Tuo metu, kai jis neva buvo direktorius, įmonėje nebūdavo, nes dirbo miške. Jis nežino ar UAB „A“ vykdė kokią nors veiklą. Jam paskambindavo M. R. kada reikia ateiti pasirašyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagarsino liudytojo T. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. kovo 4 d., kur jis parodė, kad 2013 m. liepos mėn. pradžioje į jį kreipėsi E. Z., kuri yra jo sesers S. Ž. vyro M. R. sesuo. Pasiūlė nusipirkti įmonę UAB „A“, kuriai ji vadovavo ir buvo akcininkė. Apie tokią įmonę žinojo iš anksčiau, kadangi visi kartais susitikdavo, būdavo kalba, kad yra tokia įmonė, kuriai vadovauja E., kad įmonės veikla - langų bei durų įstatymas bei montavimas. Smulkiai nupasakoti negali, nelabai ką ir žino. Kas prieš tai įmonei vadovavo, nežinojo. Kodėl E. su tokiu pasiūlymu kreipėsi, negali atsakyti. Ji pasiūlė pigiai, t. y. už 1000 Lt sumą nusipirkti įmonę, UAB „A“ perrašyti jo vardu. Paminėjo, kad ji žada atsidaryti savo vardu kitą įmonę, ir kad jai reikalinga trumpam rasti naują įmonės vadovą ir akcininką, kad šis galėtų prisiimti visus įmonės įsipareigojimus ir turtą. Kad įmonę UAB „A“ reikalinga „subankrotinti“. Kodėl jai reikalinga buvo atsidaryti kitą įmonę, nesakė. Patikino, kad šiuo metu įmonė UAB „A“ yra skolinga vienai įmonei, ir viskas su laiku išsispręs. Daugiau smulkiau aplinkybių nupasakoti negali, nes nežino. Pats apie tai neklausė. Pats asmeniškai apie vykdomą įmonės veiklą, skolas, įsipareigojimus, paslaugas ir apmokėjimus, neklausė. Davė laiko pagalvoti. Pagalvojęs jai pranešė, kad sutinka. 2013 m. liepos mėn. pradžioje, dienos neatsimena, E. paskambino telefonu, vėliau privažiavo automobiliu, adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl įmonės perrašymo susitarimas vyko automobilyje, lauke. E. Z. pateikė pasirašyti darbo sutartis, kad nuo 2013 m. liepos 8 d. priimamas į UAB „A“ direktoriaus pareigas. Jis savo ranka darbo sutartį pasirašė, atidavė jai. Prieš tai ji prašė jo asmens dokumentų, reikalingų supildyti visus reikalingus dokumentus. 2013 m. liepos 1 d. buvo pasirašytas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo jis nusprendė atleisti įmonės UAB „A“ direktorę E. ir į direktoriaus pareigas priimti T. Ž. (save). Prieš tai, 2013 m. birželio 12 d. buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria pardavėjas E. Z. parduoda, o jis pirkėjas perka 100 vnt. nematerialiųjų akcijų UAB „A“. Akcijų kaina - 1000 Lt grynais pinigais. Iš karto nuvyko į VĮ Registrų centrą formaliai įforminti įmonės vadovų bei akcijų pakeitimą. Iš jo pateiktų dokumentų matosi, kad jis pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo E. perdavė jam 100 vnt. akcijų bei visus su UAB „A“ susijusius dokumentus. Tačiau gali pasakyti, kad E. Z. realiai jokių dokumentų susijusių su įmonės veikla, neperdavė. Jis iš jos minėtų dokumentų nereikalavo. Dokumentų niekada nematė. Gali pasakyti, kad visus dokumentus, kuriuos pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pasirašė savo ranka parašu dėl to, kad reikėjo, kad E. prašė. Kažkada vėliau, E. perdavė keletą dokumentų, kuriuos yra pasirašęs, ir kuriuos pateikė. Apskritai net nežino kokius tiksliai dokumentus yra pasirašęs. Po šių dokumentų pasirašymo E. į rankas padavė 1000 Lt sumą grynais. Tai galėjo būti 2013 m. liepos mėn. Teigia, kad adresu Daugų g. 5-311, Alytus, kur registruota įmonės buveinė, niekada nebuvo. Kam patalpos priklauso, nežino. Apie tai, kad UAB „A“ buvo apgaulingai tvarkoma apskaita ir su užsakovais nėra atsiskaitoma, E. neinformavo, apie tai nieko jis nežino. Galimai šią informaciją slėpė. Taigi jis E. Z. buvo patikintas kad įmonė UAB „A“ greitu laiku bankrutuos, su užsakovais nereikės atsiskaityti, taip bus išvengta didelių įsipareigojimų. Taip pat pažymi, kad jokio įmonės turto jis nepriėmė, o buvusi direktorė E. neperdavė. Ar UAB „A“ turėjo turto savo vardu, jam nėra žinoma. Apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „A“ ir UAB „Buitmena“ buvo pasirašyta darbų rangos sutartis, nežino. Tik visai neseniai sužinojo, kad UAB „A“ atliko stoglangių įstatymo darbus (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Ar statybos darbai buvo atlikti laiku, nežino. Ar su šia įmone buvo atsiskaityta, nežino. Informacijos apie tai buvusi direktorė neperdavė. Niekas į jį dėl to nesikreipė. Jeigu nėra atsiskaityta, priežasčių nurodyti negali. Kokia sumą UAB „A“ yra skolinga minėtai įmonei, nežino. Šiuo metu įmonė jokios veiklos nevykdo, todėl realiai ar įmonė kam nors yra skolinga atsakyti negali. 2013 m. rudenį, konkrečiai neatsimena, buvo iškviestas Alytuje, į antstolės A. K. kontorą paaiškinti įmonės skolų išieškojimo galimybes. Buvo išaiškinta kad yra uždėta areštas įmonės kasai, kad įmonės vardu registruota keletas automobilių, tačiau jie areštuoti. Paaiškino, kad jis fiktyviai sudarė įmonės akcijų pirkimo - pardavimo ir dokumentų priėmimo sutartis, kad realiai apie įmonės veiklą, nieko nežino. Teigia, kad įmonės vykdoma veikla jam neįdomi, apie įmonės įsipareigojimus, skolas jis nesidomi, jam tai nerūpi. E. yra sakiusi kad įmonės buhalterinę apskaitą vedė jos motina A. R.. Kas konkrečiai yra atsakingas už įmonės skolas, už įsipareigojimų nevykdymą, nežino, nesidomi. Gali pasakyti tai, kad jis sutiko įmonę UAB „A“ persirašyti savo vardu norėdamas gauti pinigus, žinodamas kad nieko nereikės daryti tapus įmonės direktoriumi, kad UAB „A“ greitai bankrutuos. Ketinimo dalyvauti bendrovės veikloje, neturėjo. Turto ir dokumentų realiai iš buvusios direktorės negavo. Kur gali būti laikomi visi įmonės dokumentai, atsakyti negali, nežino (1 t., b. l. 160-162).

Po pagarsintų parodymų, liudytojas T. V. parodė, kad jų neprisimena. Paaiškino, kad jam iš pradžių M. R. sakė, jog nieko nebus, kad reikia pasakyti, jog čia ne jo dokumentai ir viskas. Neprisimena iš kur atsirado istorija, kad jis už 1000 Lt perka įmonę, mano, kad tas 1000 Lt buvo kaip kompensacija, greičiausiai juos gavo iš M. R.. Parodė, kad į VĮ Registrų centrą važiavo su E. Z. dėl kažkokio UAB „A“ USB rakto. Ką pasirašinėjo ir kokia tų dokumentų esmė nelabai žiūrėjo. Jam tiesiog tuo momentu reikėjo darbo, kad jo nepasodintų. Buvo pasirašęs kelis tos įmonės dokumentus, bet dauguma jo parašų dokumentuose buvo padirbti, už jį kažkas pasirašydavo. Jie buvo pakeitę jo parašą į spausdintinę Z raidę, nors pas jį visur būdavo Ž. Kai duodavo jam pasirašyti kokius dokumentus, tai duodavo M. R.. Su kokiomis įmonėmis UAB „A“ pasirašinėdavo sutartis jis nežino. Kartais jam ir pačiam tekdavo padirbėti įmonėje. Darbai buvo įvairūs: dėjo langus, tvarkydavo stogus. Jis yra buvęs keliuose objektuose. Vienas objektas buvo Alytuje, tada dažė laiptines. Už atliktą darbą jam sumokėjo M. R.. Parodė, kad jis realiai jokių UAB „A“ dokumentų neperėmė ir neturėjo. Jis buvo sunkiai pagaunamas, todėl, kad ateitų padėti parašą, jo laukdavo po savaitę, o kai neišlaukdavo, jie greičiausiai patys sudėdavo parašus už jį. Taip ir atsirado tie padirbti parašai. Už parašus pinigų negavo. Pirmą kartą apie šitą įmonę išgirdo kažką daugiau, kai pas jį namuose apsilankė policija. Tuo momentu galėjo skirtis parodymai, nes tada atrodė teisinga kažką pameluoti. Tiksliai neprisimena ar jis pasakojo, kad E. Z. planuoja savo vardu atsidaryti kitą įmonę ir, kad jai reikalinga trumpam rasti naują įmonės vadovą ir akcininką, kad šis galėtų prisiimti visus įmonės įsipareigojimus ir turtą, kad įmonę UAB „A“ reikalinga subankrotinti. Akcentavo, kad parodymai kelis kartus keitėsi ir situacija keitėsi. Iš pradžių jam sakė, kad jokių bėdų nebus, o paskui, kai pasirodė policija ir pasakė kad jam gresia atsakomybė, parodymai pasikeitė. Patvirtino, kad galimybės prieiti prie piniginių lėšų neturėjo. Jis su M. R. važiavo į Kauną, į kažkokį banką dėl sąskaitų, nes tuo metu jau buvo įformintas kaip direktorius. Jis pasitikėjo M. R., nes palaikė artimus ryšius. Jam labai apmaudu dėl to, kad jo sesuo davė melagingus parodymus prieš jį. Dėl įmonės automobilių nurodė, kad UAB „A“ turėjo „Navara“ džipą, pusiau miniveną su priekaba ir du „Opel“ lengvuosius automobilius. Įmonė slėpė tuos automobilius ir buvo momentas, kada jie buvo nurašyti ir išvaryti, nes antstoliai sekiojo. Kas juos išvarė negali pasakyti, nes tame nedalyvavo. Parodė, kad E. Z. jam pateikė pasirašyti darbo sutartį, ar akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Su E. Z. į VĮ Registrų centrą važiavo tik tą vieną kartą, kada tikriausiai ir įformino jį direktoriumi. Kas tvarkė UAB „A“ buhalteriją nežino, jokių akcijų jis negavo. Patvirtino, kad vienintelio akcininko sprendimą (3 t., b. l. 46) pasirašė jis. Nežiūrėjo kokius įmonės dokumentus pasirašė kaip direktorius. Jis nenorėjo pirkti įmonės ar tapti direktoriumi, jam tik reikėjo darbo, todėl ir paprašė giminaičių pagalbos. Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartyje (3 t., b. l. 156 – 158) yra jo parašas, bet ar buvo mokesčių inspekcijoje nepamena, bet parašas panašus į jo. A. L. mokykla jam nežinoma. Dokumentuose (5 t., b. l. 181) abejoja savo parašo tikrumu. Dokumente „Dėl A. L. pagrindinės mokyklos darbų priėmimo“ (5 t., b. l. 183) yra panašu į jo parašą. Dokumente „Dėl kalendorinių grafiko defektų taisymo detalizavimo“ (5 t., b. l. 185) yra ne jo parašas. Dokumente „Dėl dokumentų pateikimo“, (5 t., b. l. 187) yra ne jo parašas. Dokumente „Dėl atliktų darbų defektų šalinimo“ (5 t., b. l. 189) yra ne jo parašas. Išraše iš darbo sutarties (6 t., b. l. 34), kuriuo E. Z. yra atleista iš darbo, yra jo parašas, tačiau neatsimena, kad E. Z. buvo atleista iš darbo. Už dokumentų pasirašymą buvo atsakingas M. R.. Jis tvarkydavo visus reikalus ir jam skambindavo kada reikia ateiti pasirašyti. Su E. Z. jis niekuo nesusijęs, tik vėliau sužinojo, kad ji buvo tikroji įmonės direktorė. Pavirtino, kad policija pas jį darė kratą ir ieškojo įmonės dokumentų. Kaip vadinosi tie dokumentai nežino, tačiau ant jų buvo beveik visi padirbti jo parašai. Patvirtino, kad pradžioje nesavanoriškai klaidino ikiteisminį tyrimą, nes nenorėjo sėsti į kalėjimą. Po šito įvykio jie susipyko su M. R.. Parodė, kad jis buvo klausęs M. R. ir E. Z., ar jam nieko nebus, jeigu kažkas domėtųsi, nes jam nereikia problemų su policija, jam reikia tik darbo. Jie pasakė, kad nieko nebus, kad per 3-4 mėnesius įmonė subankrutuos ir viskas. Patikslino, kad apie įmonės bankrotą jam pasakė M. R., o E. Z. tuo momentu gal ir nebuvo.

Liudytoja A. R. pasinaudojo teise, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje ir atsisakė duoti parodymus.

Liudytojas M. R. parodė, kad kaltinamoji E. Z. yra jo sesuo. UAB „A“ dirbo nuo 2006 m. iki 2013 m. pabaigos. Jis dirbo įvairiose pareigose: statybos vadovu, apdailininku, rinkodaros direktoriumi, bet didesnę dalį vadovavo statybose objektuose. Tuo laikotarpiu kai dirbo, įmonei vadovavo jo sesuo E. Z., o 2009 m. įmonei vadovavo jis, kol ji buvo dekretinėse atostogose. Įmonės akcijas sesuo E. Z. pardavė T. Ž. - jo žmonos S. R. broliui. Už kiek pardavė nežino, šie dalykai jo nedomino. Patvirtino, kad jis su žmona pasiūlė parduoti akcijas T. Ž., nes jis buvo grįžęs iš Anglijos, matėsi, kad turi pinigų, ten vykdė statybas, buvo parsivežęs visokių įrankių. Tuo metu jo sesuo E. Z. kaip tik galvojo apie įmonės pardavimą, kadangi turėjo įvykį objekte, kada žuvo žmogus. Tada jo žmona S. R. suvedė savo brolį T. Ž. su E. Z. ir jie toliau patys tvarkėsi reikalus. Jis įmonėje tęsė darbus ir toliau, kadangi perimus įmonę, sunku naujai atėjusiajam žmogui žinoti visą informaciją. Kai T. Ž. nupirko įmonę, jis (T. Ž.) tapo direktoriumi. T. Ž. prašymu jis su žmona S. R. liko dirbti toje įmonėje. Tuo metu įmonės objektai buvo (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės centras. Tada jau vadovavo T. Ž.. Vėliau atsirado ir naujų objektų. Parodė, kad UAB „R“ yra giminaičio S. B. atidaryta įmonė, kuris pas juos anksčiau dirbo. Jo žmona S. R. vadovavo tai įmonei, o vėliau prisijungė ir jis. UAB „A“ patikrinimus, kuriuos atliko Valstybinė mokesčių inspekcija, atsimena. Dokumentus pateikdavo jo sesuo E. Z.. 2009 m., kai jis dirbo, tai dokumentus jie teikė su buhaltere. Vadovaujant T. Ž., jie turėjo naujų objektų, viešuosiuose pirkimuose dalyvavo, konkursus ruošė. T. Ž. realiai perėmė UAB „A“ įmonę, dokumentus ir su dideliu užsiėmimu, su savo įrankiais, važiuodavo į objektus, padėdavo langus susinešti. T. Ž. planai buvo dideli, jis norėjo dirbti ir su užsieniu. Parodė, kad jie kartu dirbo, sėdėjo ofise, kartu sprendė visus klausimus, T. Ž. pasirašinėjo atliktų darbų aktus, su juo dalyvavo objekto pridavime, pasitarime, važiuodavo į banką, atsidarinėjo sąskaitas, sprendė tuo metu iškilusius klausimus, nes reikėjo užbaigti objektus ir jis (T. Ž.) visuose dalyvavo. T. Ž. nebuvo ištisai darbe, jis išvažiuodavo mėnesiui į Angliją, tačiau ir vėl grįždavo, todėl darbuotojai jį tikrai turėjo matyti. Kol T. Ž. būdavo išvykęs, jis prisiimdavo įmonės atsakomybę. Jis įmonėje darė tokius pačius darbus, kaip ir tada, kai įmonei vadovavo jo sesuo E. Z.. Parodė, kad atlyginimai darbuotojams buvo mokami įvairiai, ir grynais pinigais, ir į sąskaitas. Dažniausiai išmokėdavo buhalteris, bet jeigu buhalterio nebūdavo, tai išmokėdavo ir direktorė. Patvirtino, kad gal kokį vieną kartą ir jis išmokėjo atlyginimus. Parodė, kad įmonėje buvo nupirkti pigūs automobiliai. Tai keturi 1991 m. - 1992 m. „R. E.“, „Volkswagen LT“ transporteris buvo langams vežioti, kuris jo žiniomis stovi neremontuotinas, servise. T. Ž. nesuderino ar jį remontuoti, ar jį pasiimti, bet jis stovi tame servise. Vieną „R. E.“ automobilį sudaužė darbų vadovas A. P., kito važiuojant į Vilnių variklis sugedo, todėl iš jų liko gal vienas, bet jis neturėjo nei technikinės. Tie automobiliai stovėjo ilgą laiką aikštelėje, nuleistomis padangomis ir išdaužytais langais, kol ofise nepasirodė žmogus ir nepasiūlė nupirkti juos detalėmis. Tas žmogus pasiūlė šimtą litų ir jie jam pardavė. Jo žiniomis, įmonė tuos automobilius nurašė. Paskui nusprendė, kad neverta pirkti automobilių ir juos remontuoti, todėl su darbuotojais, kurie turėjo savo automobilius, pasirašydavo panaudos sutartį ir su jų automobiliais vykdavo į darbus, o jiems už tai sumokėdavo. Parodė, kad nežino, kaip bankroto administratorei buvo perduodama įmonės dokumentacija ir turtas, tačiau įmonė tuo metu tik įrankius turėjo, o automobilių nebuvo nei vieno, kad būtų važiuojantis. Buhalteriniai dokumentai buvo žmonos S. R. kabinete.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad UAB „A“ dirba praktiškai nuo įsteigimo. Per visus darbo minėtoje įmonėje dirbo įvairiose pareigose, tame tarpe ir direktoriaus. Tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis su UAB „Buitmena“, dirbo statybos direktoriaus pareigose. Su UAB „Buitmena“ buvo pasirašyta sutartis dėl stoglangių sumontavimo A. L. vidurinėje mokykloje. UAB „Buitmena“ atliko darbus greitai, tačiau netinkamai - įstatė plokščius stoglangius, nors turėjo būti kupoliniai. Dėl to Alytaus miesto savivaldybė, kuri buvo paskelbusi viešąjį konkursą dėl minėtos mokyklos renovavimo, nepriėmė darbų ir už juos neapmokėjo. Buvo nepriimti konkrečiai tik UAB „Buitmena“ atlikti darbai, visi kiti darbai buvo priimti ir už juos savivaldybė apmokėjo. Dėl šių trūkumų teko pasirašyti papildomą susitarimą su UAB „Buitmena“ dėl kupolinių stoglangių montavimo. Dėl to padidėjo darbų kaina ir labai užsitęsė darbų atlikimo terminas. Visiems kitiems subrangovams, dirbusiems tame objekte buvo apmokėta, tačiau UAB „Buitmena“ darbus atliko paskutinė, todėl UAB „A“ pritrūko pinigų apmokėti darbams. Ar galiausiai UAB „Buitmena“ darbai buvo priimti ir ar už juos savivaldybė apmokėjo, jis dabar negali tiksliai pasakyti. Kada tiksliai buvo atleistas iš UAB „A“ nežino, negali tiksliai pasakyti, nežino, kas įformino jo atleidimą. Apie UAB „A“ pardavimą T. Ž. gali pasakyti tiek, kad jis yra jo žmonos S. R. brolis. Prieš keletą metų jis buvo grįžęs iš užsienio, lankėsi pas juos su žmona svečiuose. Tuo metu, kaip jam pasirodė, jis turėjo užsidirbęs daug pinigų, kadangi tiek jiems, tiek vaikams parvežė brangių dovanų, statėsi namą, turėjo automobilį. Išėjo kalba ir apie tai, kad jis norėtų užsiimti kažkokiu verslu, galbūt nusipirkti įmonę. Kadangi tuo metu sesuo E. Z. planavo parduoti UAB „A“, jis ją supažindino su T. Ž., nes jam tuo metu atrodė, kad jis turi daug pinigų, kuriuos gali investuoti į įmonę. Niekas iš jo šeimos nežinojo, kad jis yra teistas. T. Ž. nusipirko UAB „A“, prašė jo, kad padėtų. Jis sutiko, kadangi pats vis dar dirbo toje įmonėje, buvo ir daugiau darbuotojų, įmonė dar turėjo eigoje keletą objektų - tai jau minėtą mokyklą ir Valavičių kaimo bendruomenės centrą. Tame centre jau buvo likusi atlikti tik nedidelė dalis darbų. T. Ž. iš pradžių domėjosi įmonės veikla, pats noriai važiavo į objektus. Mano, kad tai gali patvirtinti Valavičių kaimo bendruomenės pirmininkė L. T., kuri T. Ž. tikrai yra mačiusi minėtame objekte. Jis kartu su T. Ž. kartu buvo nuvykę į Kauną, kur banke „Finasta“ T. Ž. atidarė įmonės sąskaitą, kad į ją galėtų būti pervestas apmokėjimas už atliktus darbus. Į kitas sąskaitas buvo neįmanoma gauti minėto apmokėjimo, jam atrodo, jos buvo įšaldytos. Gali būti, kad ir pats patarė T. Ž. atsidaryti sąskaitą banke „Finasta“. Važiavo kartu su juo tiesiog, kad buvo įmonės darbuotojas. Visi sąskaitos duomenys, kuriuos T. Ž. gavo atidaręs sąskaitą, liko pas jį, tikrai iš jo nieko nepaėmė. Į sąskaitą banke „Finasta“ Valavičių kaimo bendruomenė pervedė likusią dalį pinigų už atliktus darbus. Tie pinigai buvo panaudoti atsiskaitant su UAB „R“, kuri ir užbaigė minėtą objektą. Kas padarė pervedimą minėtai įmonei, jis tikrai negali pasakyti, gali būti, kad jo žmona padėjo tai padaryti T. Ž., bet tikrai ne jis, kadangi pats el. bankininkyste niekada nesinaudoja. Nori pasakyti, kad objektą užbaigė UAB „R“ nes, kad T. Ž. būtų pats minėto objekto nepabaigęs. Jis pats keltą kartų buvo nuvažiavęs į objektą, pats bandė atlikti kažkokius darbus, bet vėliau visa tai metė, sakė, kad čia yra ne jam. Kadangi minėtas objektas buvo renovuojamas už Europos Sąjungos lėšas ir jam buvo nustatytas griežtas pabaigimo terminas, Valavičių kaimo bendruomenės pirmininkė prašė, kad jį pabaigtume, nes kitaip nebus gautos lėšos ir objektas liks nepabaigtas. Dėl to buvo surasta UAB „R“, kuriai ir buvo pervestos lėšos, gautos iš Valavičių kaimo bendruomenės. UAB „R“ direktorė šiuo metu yra mano žmona, bet apie įmonės veiklą jis nieko nežino. Prisimena, kad 2013 m. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „A“ patikrinimus. Jei gerai prisimena, minėtų patikrinimų buvo ne vienas. Prisimena, kad pateiktus dokumentus iš mokesčių inspekcijos Kaune, važiavo pasiimti jis. Kur tiksliai tuos dokumentus parvežė jau neprisimena, galbūt į įmonės ofisą (duomenys neskelbtini), o gal atidavė T. Ž., negali pasakyti. T. Ž. nusipirkus įmonę, joje dar buvo keletas darbuotojų. Tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad buhalterės įmonėje tuo metu nebuvo. Jis matė, kaip buvusi direktorė E. Z. ir žmona archyvavo dokumentus, jų buvo labai daug. Kaip T. Ž. pasiėmė dokumentus, šito nematė. Kiek žino, T. Ž. visus dokumentus pasiėmė. Buvo toks atvejis, tais pačiais metais, kai T. Ž. nusipirko įmonę, rudenį, jis atvyko pas juos į namus su lydraščiu iš Alytaus policijos, kuriuo buvo prašoma pateikti tam tikrus UAB „A“ dokumentus. Jis klausė žmonos, kuriuose segtuvuose jis gali rasti nurodytus dokumentus. Po to dar buvo atvejis, kad žmonai reikėjo pažymos iš darbovietės, ji prašė T. Ž., gal jis galėtų ją surašyti. T. Ž. tuomet sakė, kad jis nieko nežino, kad nei dokumentų, nei antspaudo neturi, nes viskas yra Anglijoje. Tikslios datos, kada tai vyko, nežino, bet galėjo būti 2013 m. pabaiga. Šiais metais jis su juo išvis nebendravęs. Po įmonės pardavimo likusių darbuotojų iš UAB „A“ taip niekas ir neatleido, pats T. Ž. jokių formalumų netvarkė. Tuo metu, kai įsigijo UAB „A“ T. Ž. dažnai vykdavo į Angliją. Kur jis yra dabar nežino, nes su juo nebendrauja (2 t., b. l. 5-7).

Po parodymų pagarsinimo liudytojas M. R. papildomai parodė, kad T. Ž. nusipirkus įmonę, joje dar buvo 8 - 9 darbuotojai. Jis nematė įmonės dokumentų perdavimo T. Ž., tačiau mano, kad jis perėmė visus dokumentus. T. Ž. tvirtino, kad įmonės dokumentai ir antspaudas yra Anglijoje. Parodė, kad jam reikėdavo skambinti ir klausti kada grįš. Patvirtino, kad po įmonės pardavimo T. Ž., jis įmonėje dirbo dar iki metų galo. Tą vasarą buvo paimta objektų, kur samdė subrangovus ir gaudavo pinigus grynais į kasą. Parodė, kad prie jo yra klientas sumokėjęs T. Ž. pinigus. Dokumentuose blogai parašyta, kad Valavičių kaimo bendruomenės objektą užbaigė UAB „R“, nes šį objektą užbaigė UAB „A“, o UAB „R“ užbaigė tik laiptines. Parodė, kad pasibaigus statybų sezonui, jie ieškojo T. Ž., kad jis atleistų darbuotojus, tačiau jis buvo dingęs. Vėliau tik iš Sodros duomenų pamatė, kad jis jau yra atleistas. Patvirtino, kad po įmonės pardavimo T. Ž. buvo vykdomi šie darbai: (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje reikėjo pakeisti sporto salės langus ir keletą stoglangių bei sutvarkyti Valavičių kaimo bendruomenės centrą. (duomenys neskelbtini) mokykloje UAB „A“ atliko langų, stoglangių keitimo darbus ir lango kraštų aptaisymą. Užbaigtumas ateinant T. Ž. buvo apie 70 proc. Stoglangius dėjo UAB „Buitmena“, nes jie neturėjo tame patirties, todėl samdė gamintoją ir kartu jų montuotoją. Darbai nebuvo pilnai užbaigti, reikėjo papildomų investicijų. Parodė, kad langus pirkdavo daugiausia iš Lenkijos, tačiau buvo ir vietinių įmonių, iš kurių dalį paimdavo, jeigu Lenkijoje negalėdavo to profilio patiekti. Lietuvoje langus tiekė „Langų meistras“, „Languvita“, „Stamita“, o Lenkijoje „Vakus“, „Okna“. Patvirtino, kad langus pirko ir vadovaujant T. Ž.. Būdavo taip, kad atvažiuoja sunkvežimis, išsikrauni langus, tada jie paduoda sąskaitą, o T. Ž. pasirašydavo ir apmokėdavo grynais pinigais pagal kasos pajamų orderį. Jeigu T. Ž. nebūdavo, tai jis (M. R.) pasirašydavo, kaip statybos direktorius. Būdavo ir tokių atvejų, kai T. Ž. buvo ofise, tačiau aktą sudarydavo jis (M. R.), kadangi jis dirbo su programa, kuri sudaro aktą, tada jis atspausdindavo, o T. Ž. pasirašydavo. Taip pat buvo teikiami raštai dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos savivaldybei dėl termino pratęsimo, kuriuos pasirašė T. Ž.. UAB „A“ nebuvo nuostolinga, kai ją pardavė T. Ž., tačiau jam turbūt pritrūko noro tęsti įmonės veiklą.

Liudytoja S. R. parodė, kad kaltinamoji E. Z. yra jos vyro M. R. sesuo. Ji dirbo UAB „A“ vyr. vadybininke nuo 2007 m. iki įmonės pabaigos. Tuo laikotarpiu, kai ji pradėjo dirbti, įmonės direktorius buvo A. U., po to tapo E. Z., o po E. Z. vadovas buvo T. Ž.. Pagrindinė įmonės veikla buvo statybos darbai, taip pat jie montavo plastikinius langus, pardavinėjo paslaugas. Ji ruošė viešuosius pirkimus, langų ir durų sutartis, aptarnavo klientus, kartais ruošdavo darbo sutartis darbuotojams. Įmonėje vasarą būdavo 50 ir 80 darbuotojų, žiemą likdavo mažiau, o į pabaigą gal 10 darbuotojų buvo likę. Parodė, kad T. Ž. yra jos brolis. Ji daug metų su juo nebendravo, kadangi augo atskirose šeimose, vėliau pradėjo bendrauti, paskui jis išvyko į užsienį ir grįžęs ją susirado. Ji pati jam užsiminė apie tai, kad greičiausiai neteks darbo, nes įmonėje buvo sunkus įvykis (žuvo darbuotojas), direktorė yra sukrėsta, daugiau ten dirbti nebenori. T. Ž. jai pasakė, kad planuoja veiklą užsienyje, kad jis turi pinigų ir norėtų tęsti veiklą. Atėjusi į darbą papasakojo direktorei E. Z., kad T. Ž. norėtų pirkti įmonę ir ji sutiko parduoti. Tuo metu E. Z. priklausė visos įmonės akcijos. T. Ž. atėjo į ofisą, jie pasikalbėjo, plačiau supažindino su įmonės veikla ir tada tarp jų vyko derybos. Po derybų, kai nutarė, kad T. Ž. pirks įmonę, vyko perrašymas, dokumentų atidavimas. Už įmonės akcijas T. Ž. E. Z. sumokėjo 1000 Lt. Dokumentų priėmimo - perdavimo aktą surašė E. Z., o ką pasiima tikrinosi T. Ž.. Ji pati to akto nematė, bet matė, kaip T. Ž. pasirašinėjo, nes ji dar jam pasakė, kad pasitikrintų pagal skaičių, ką ir kiek jis pasiima. Patvirtino, kad ji matė, kaip E. Z. perdavė įmonės buhalterinius dokumentus T. Ž.. Ji pati su direktore E. Z. archyvavo prieš tai dokumentus, viską dėjo į aplankus, ir kitą dieną T. Ž. atvažiavo, tuos aplankus susirinko, susidėjo į automobilį ir išsivežė. Dokumentus išsivežė gal todėl, kad planavo perkelti veiklą į užsienį, gal dar kažkur kitur ofisą norėjo atsidaryti. Ji nepersėjo jo, kad įmonės dokumentai turi būti įmonėje. Tai buvo archyvuoti dokumentai, todėl jam pasakė, kad juos reikia saugoti. Einamo mėnesio dokumentai buvo palikti ofise. Parodė, kad prie E. Z. buhalterė buvo A. R., o prie T. Ž. nežino kas buvo buhalterė, nes jis susirinkdavo dokumentus ir išveždavo juos. T. Ž. pats nemokėjo tvarkyti buhalterijos, tačiau atveždavo paskaičiuotą darbo užmokestį, todėl darbo užmokestį greičiausiai paskaičiuodavo arba buhalterė, arba buhalterinė įmonė. Įmonės patalpose niekas tų darbų neatlikdavo. T. Ž. disponavo įmonės sąskaitomis. Visi banko bei „Sodros“ prisijungimai būdavo pas jį, pati prisijungti ji negalėjo. Buvo pora kartų, kad T. Ž. paskambino ir prašė patikrinti padiktavęs prisijungimą, todėl ji patikrino bei vieną kartą T. Ž. jai liepė padaryti pavedimą. T. Ž. dirbo kaip direktoriaus, tęsė darbus, pats važiuodavo ir veždavo kitus darbininkus į objektus. Tuo metu, kai T. Ž. įsigijo įmonę, joje buvo gal 10 ar 15 darbuotojų. Tuo metu buvo vykdomi ir toliau tęsiami keli objektai – Valavičių kaimo bendruomenės centras ir A. L. mokykla. (duomenys neskelbtini) mokyklos nepabaigė, nes pristigo pinigų, atlikti darbai buvo nekokybiški. Parodė, kad T. Ž. įmonėje pabūdavo savaitę ar dvi ir išvažiuodavo į Angliją ar į Švediją. Paskutiniu metu paprašė T. Ž., kad ją atleistų, nes matė, kad jis nerimtai žiūri į įmonės veiklą. Per ilgi buvo jo išvažiavimai į užsienį, ji likdavo viena ir jai buvo per sunku dirbti. Prašymą atleisti iš darbo rašė T. Ž. spalio ar lapkričio mėn., o buvo atleista sausį. Nežino kiek įmonė turėjo turto, ofisas buvo nuomojamas. Įmonė turėjo automobilį, kuris vežiojo langus, bet jis buvo išvarytas tvarkyti, nes buvo visiškai sulūžęs. Tas automobilis ir dabar stovi servise, o daugiau automobilių įmonėje nebuvo. Įmonės darbuotojai į objektus važiuodavo su savo automobiliais arba nuomodavosi. Parodė, kad ji tik iš policijos sužinojo, jog T. Ž. anksčiau buvo teistas. Šiuo metu su broliu iš vis nebendrauja.

Liudytoja D. R. parodė, kad dirba UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šita įmonė buvo paskirta administruoti UAB „A“ iškėlus bankroto bylą ir ji buvo įgaliotas asmuo. Iškėlus bankroto bylą, jie nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis direktorius buvo T. Ž.. Jie pareikalavo iš jo perduoti dokumentus. Jam neperdavus, nustatė, kad maždaug prieš metus, prieš iškeliant bankroto bylą, E. Z. perleido akcijas T. Ž., todėl kreipėsi į prieš tai buvusį akcininką - E. Z., kad ji pateiktų balansą, turto sąrašus, kas buvo perduota T. Ž.. Su E. Z. jiems taip pat nepavyko susisiekti, ji neatsiliepė į jų registruotus laiškus ir reikalavimus perduoti dokumentus. UAB „A“ 2017 m. pabaigoje išregistruota iš juridinių asmenų registro, pabaigus bankroto procedūrą. Bankroto metu nei finansinių dokumentų, nei turto nebuvo gauta. Bankroto administratorė ieškodama turto kreipėsi registruotomis siuntomis, laiškais, pranešimais su teismo nutartimi dėl bankroto iškėlimo, pranešimais apie tai, kaip direktorius turi atlikti teismo nustatytą pareigą perduoti turtą ir dokumentus. Neįteikus laiškų, kreipėsi į antstolį ir gavo vykdomąjį raštą dėl dokumentų perdavimo. Antstolė dar iki bankroto bylos iškėlimo turėjo kontaktą su T. Ž., kur buvo konstatuota, kad jis nesurastas, tačiau iš apklausos akto jie nustatė, kad E. Z. turto T. Ž. neperdavė, o tiesiog davė jam pasirašyti dokumentus, kad parduoda akcijas, T. Ž. nieko nežino, tiesiog dėjo parašus kur jo paprašė. Pagal gautą informaciją bankroto administratorė padarė išvadą, kad šitas akcijų perleidimo sandoris yra apsimestinis ir pateikė civilinį ieškinį dėl sandorio pripažinimo neteisėtu. Teismas pripažino, kad akcijų perleidimo sandoris yra neteisėtas ir jie prisiteisė žalą iš E. Z.. Kiek darbuotojų kreipėsi, ir ar iš viso kreipėsi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ji nežino, tačiau įprastai administratorius vadovaujasi buhalteriniais dokumentais ir iš buhalterinės apskaitos nustato skolas darbuotojams. Šiuo atveju dokumentų nebuvo, todėl darbuotojai turėjo patys kreiptis, žinodami, kad įmonei iškelta bankroto byla. Parodė, kad asmeniškai išgirsti T. Ž. pozicijos dėl šios bylos neteko, nes jiems nepavyko su juo susisiekti.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas E. S. parodė, kad 2013 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais dirbo UAB „A“, plataus profilio statybininku. Vairuodavo automobilį su darbininkais iki objekto, dirbdavo objekte, važiuodavo pirkti medžiagas į parduotuves, veždavo jas į objektą. Automobilis, kuriuo važiuodavo, buvo įmonės „O. A.“, 2000 m. ar 2001 m. Įmonėje dirbo gal 10, gal 15 žmonių. Tuo metu įmonės direktorius buvo M. (pavardės nežino). Parodė, kad su juo visada atsiskaitydavo iki tol, kol tarp jų įvyko ginčas dėl vieno objekto. Jis savo noru parašė prašymą išeiti iš darbo ir laukė atsiskaitymo pinigų, bet taip ir negavo. Kai skambindavo ir pasiteiraudavo, jam buvo sakoma, kad bus sumokėta, bet pinigų taip ir nesulaukė, todėl kreipėsi į darbo inspekciją. T. Ž. nežino, tokio žmogaus niekada nėra matęs. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad darbo sutartyje buvo nurodytas UAB „A“ direktorius T. Ž., nes tuo metu turėjo darbo sutartį prie savęs ir ten taip buvo nurodyta, tačiau tokio žmogaus (tokiu vardu) nebuvo dirbančio. Neatsimena, kad mokesčių inspekcijoje yra 2013 m. liepos 10 d. dokumentų poėmio aktas, kuriame yra jo parašas ir ar buvo pasirašęs kaip įmonės atstovas ant kažkokių dokumentų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad tuo metu direktorius, jeigu neklysta, buvo M. R.. Jo priėmimą į darbą įformino S. R., kuri, kaip jam pasirodė, buvo sekretorė, bet kokios tiksliai jos pareigos buvo, nežino. Iš pradžių atlyginimas buvo mokamas tvarkingai, būdavo, kad kažkiek vėluodavo, o paskutinį mėnesį ar net du, pinigų apskritai negavo. Nori pasakyti, kad tokio atvejo, kad būtų važiavęs į Kauną, į mokesčių inspekciją pasiimti kažkokių įmonės dokumentų, tikrai nebuvo. Toliausiai, kur dirbdamas įmonėje buvo nuvažiavęs, tai į Marijampolę, bet ir tai dirbti statybos darbų į objektą. Gali pasakyti, kad 2013 m liepos 10 d. dokumentų poėmio akte Mokesčių inspekcijoje jis tikrai nėra pasirašęs, jo vardas ir pavardė parašyta ne jo raštu, taip pat ir parašas ne jo, nes jo parašas kitoks, tai akivaizdu. Jis jokių kitų darbų UAB „A“, išskyrus statybos darbus, niekada nedirbo, niekada nebuvo siunčiamas jokiais kitais reikalais, susijusiais su įmonės dokumentais. Apie jokį įgaliojimą atsiimti UAB „A“ dokumentus, kurį jam būtų išrašęs T. Ž. nieko nežino, nėra jo niekada matęs. Tokio T. Ž. nepažįsta, UAB „A“ jo niekada nematęs. Kiek prisimena darbo sutartyje, kaip UAB „A“ direktorius buvo nurodytas T. Ž., bet realiai jo neteko sutikti. Dirbant objektuose, taip pat ir Valavičių kaimo bendruomenės centre, niekad nėra matęs jokio nepažįstamo žmogaus, visus darbuotojus buvo bent jau matęs. Kiek dirbo, tai jam pasirodė, kad įmonės direktorius yra M. R.. Jis darbuotojams duodavo nurodymus, nurodydavo, kur reikia vykti dirbti ir panašiai. T. Ž., kaip minėjo, figūruodavo tik dokumentuose. Tiksliai neprisimena, rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį susipyko su M. R.. Konfliktas kilo dėl to, kad per lietų liepė ant stogo dirbti, jam tai pasirodė labai pavojinga. Tuo metu dirbo Valavičių kaimo bendruomenės centre, kurio renovacija vyko iš Europos Sąjungos lėšų. Dėl to M. R. labai supyko ir liepė parašyti prašymą išeiti iš darbo. Grįžęs iš objekto į įmonės ofisą, jis parašė ten buvusios S. R., kad nori parašyti prašymą, apie tai ji jau buvo informuota M. R.. Atnešęs prašymą jį padavė S. R.. Po to dar buvo kartą užėjęs, nes jam nebuvo sumokėti pinigai už paskutinį mėnesį. Neprisimena, kokia tiksliai tai buvo diena, bet kalbėjosi su M. R., jis sakė, kad pinigai bus ateinančia savaitę, nes kažkokie užsakovai nesumokėjo pinigų. Pralaukus apie du mėnesius, paskambino M. R., kuris pasakė, kad neturi iš ko jam sumokėti ir pasiūlė kreiptis į darbo inspekciją (2 t., b. l. 13-15). E. Z. iš matymo atsimena, ji dirbo administracijoje. Nurodymus važiuoti į objektą ar kažką daryti dažniausiai duodavo M. R., o jeigu jo nebūdavo, tai kažkas iš administracijos. Parodė, kad kuro užpylimas vykdavo, kai duodavo grynųjų pinigų ir sakydavo nuvažiuoti užsipilti kuro ir važiuoti į objektą. Konkrečios kolonėlės nebuvo. Grynus pinigus paduodavo ir čekį atiduodavo administracijai, kas būdavo tuo metu ofise. Parodė, kad atlyginimą mokėdavo ir pavedimu ir grynais pinigais. Medžiagas įmonei pirkdavo už įmonės pinigus. Administracija duodavo pinigus, kai paskambindavo ir pasakydavo kokių medžiagų trūksta. Tada nuvažiuodavo nupirkti medžiagų ir nuveždavo į objektą. Visus čekius reikėdavo pristatyti. Medžiagų parduotuvės buvo įvairios.

Liudytoja R. K. (Grabliauskaitė) parodė, kad UAB „A“ dirbo administratore, apie pusę metų, atlyginimą jai mokėjo pavedimu. Įmonė pardavinėjo ir montavo langus, žaliuzes, roletus. Vadovavo E., ji buvo jos direktorė ir tiesioginė vadovė. Jos darbo pobūdis buvo priimti užsakymus, patarti klientams bei rūpintis kanceliarinėmis prekėmis. Įmonės ofisas buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Matė 2 įmonės automobilius, su kuriais važinėjo darbuotojai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad UAB „A“ dirbo 6 mėnesius, iš darbo išėjo 2013 m. vasario mėnesį. Dirbo administratorės pareigose. Darbas buvo daugiausiai bendravimas su klientais, užsakymų priėmimas ir panašiai. Įmonės ofisas kiek dirbo buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorė buvo E. R.. Kiek atsimena, įmonėje buvo 2 automobiliai „O. A.“. Su viena važinėdavo darbininkai, o su kita - statybų direktorius M. R.. Įmonės direktorė važinėjo su raudonos spalvos „Audi80“ automobiliu. Kiek žino, įmonė turėjo ir automobilį, pritaikytą langams vežioti, tačiau tuo metu, kai dirbo, juo nebuvo naudojamasi, nes jis buvo sugedęs. Langų pervežimui dažniausiai būdavo išnuomojama priekaba ar automobilis. Išėjo iš darbo UAB „A“, nes nuolat vėluodavo atlyginimas (2 t., b. l. 56-57). Išėjus iš darbo atlyginimas jai buvo sumokėtas tik tada, kai kreipėsi į darbo inspekciją. UAB „A“ palaikė santykius su langų įmonėmis „Sanarolis“ (Lenkijos įmonė), „Oferta“ (dabar ta įmonė vadinasi „Atitvara“). Ten sumokėdavo už palanges grynais pinigais. Avansus už langus ir už kanceliarines prekes taip pat sumokėdavo grynais pinigais. Ji išrašydavo pajamų orderį.

Liudytojas L. K. parodė, kad dirbo UAB „A“ plataus profilio statybininku 30 darbo dienų, tačiau kuriuo laikotarpiu neatsimena. Darbo užmokestį jam sumokėjo pavedimu į sąskaitą. Jie šiltino Vilniuje pastatą. Į darbą vykdavo iš Alytaus, veždavo žmogus su įmonės transporto priemone (lengvuoju automobiliu). Įmonė buvo nedidelė, dirbo gal 4-5 žmonės. Įmonei vadovavo M. (pavardės neatsimena), paskui toks jaunas vyrukas, kuris buvo darbų vadovu paskirtas. E. Z. atsimena, nes ji įdarbino jį ir buvo įmonės vadovė. Taip trumpai dirbo, nes jį atleido.

Liudytoja I. A. parodė, kad dirbo UAB „A“ apie 3 mėnesius, administratorės pareigose, bet reikėjo dirbti ir kitokių darbų, pvz. įrankius išdavinėti darbininkams, kiek jie išsiveža, skaičiuoti kiek parveža, nors priimant į darbą jai buvo sakyta, kad dirbs su dokumentais. Tuo metu įmonės direktorius buvo M. R., o E. Z. buvo pavaduotoja. Darbo užmokestis buvo mokamas, bet su vėlavimu. Taip trumpai dirbo, nes atlyginimas vėluodavo ir iš M. R. buvo didelė nepagarba. Įmonėje buvo apie 20 darbuotojų. Jie važiuodavo į objektus. Alytuje tuo metu, kai ji dirbo, jie tvarkė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jie buvo laimėję konkursą, keitė langus. Automobilių įmonė turėjo ir kažkokius dar nuomojosi. Tie automobiliai, kurie buvo įmonės nuosavybės, tai jie stovėjo aikštelėje. Atlyginimas jai buvo išmokėtas į sąskaitą. Su grynais pinigais dirbo E. Z.. Žino tik tiek, kad įmonė užsiėmė langais ir statybomis, o langus atveždavo kažkokia lenkų įmonė.

Liudytoja D. A. parodė, kad dirbo UAB „A“ apie 2 mėnesius, prieš 7 metus. Jos pareigos buvo dažytoja. Norėjo tęsti sutartį, bet nepratęsė, nes nelabai mokėjo pinigus. Tą laikotarpį kai dirbo, už vieną mėnesį nepilnai buvo išmokėta ir paskui kitą mėnesį neišmokėta buvo, tai ji kreipėsi į darbo inspekciją ir tada išmokėjo. Objektas buvo Alytuje. Ten dirbo su kitu darbuotoju. Dar porą dienų dirbo Marijampolėje kažkokiam ofise. Į Marijampolę važiuodavo su bendradarbiu, kuris ten dėjo plyteles. Tuo metu įmonei vadovavo M. (pavardės nežino). Jis parodydavo darbus, kokių medžiagų reikėdavo atveždavo. E. Z. buvo, kai ji darbinosi ir kai su ja atsiskaitė. Atsiskaitymas buvo pavedimu. Kai ji padavė pranešimą darbo inspekcijai, tai E. Z. prašė jos, kad atsiimtų. Kadangi su ja atsiskaitė, tai pareiškimą ji atsiėmė.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirbo UAB „A“ tik 3 dienas, jį priėmė kaip darbininką, renovavo vieno daugiabučio tris laiptines. Pabaigė remontuoti tas laiptines ir vėl išėjo į darbo biržą. Objektas buvo Alytuje, į kitus miestus nevažiavo. Po to namo pridavimo turėjo važiuoti kažkur į komandiruotę, bet jį atleido. Jam sumokėjo grynais, gal 80 Lt. E. Z. ir T. Ž. nepažįsta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013 m. rudenį ar pavasarį, dirbo UAB „A“. Ten įsidarbino per Darbo biržą, bet dirbo tik 3 dienas. Įsidarbino, kaip pagalbinis darbininkas. Teko dirbti įmonės turėtame objekte - daugiabučiame name, kuriame atliko laiptinių remontą. Kai šis objektas buvo pabaigtas, buvo atleistas, darbo sutartis buvo nutraukta. Kiek žino, kiti įmonės darbuotojai išvyko į kitą objektą Šiauliuose ar Panevėžyje. Už tas 3 dienas pinigai buvo sumokėti. Priėmimą į darbą ir atleidimą įformino darbuotoja, kuri sėdėjo minėtame ofise. Jos vardo ir pavardės negali pasakyti. Su įmonės direktoriumi susidurti beveik neteko, jį matė gal tik kartą, vardo ir pavardės nežino. Tokio darbuotojo kaip T. Ž. neprisimena (2 t., b. l. 41-42).

Liudytoja A. P. parodė, kad nuo 2015 m. dirba Kauno apskrities mokesčių inspekcijos kontrolės departamento 3-ojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Parodė, kad buvo atliktas UAB „A“ PVM ir pelno mokesčio patikrinimas. Patikrinimas buvo pradėtas 2010 m. Alytaus apskrities mokesčių inspekcijoje, bet kadangi vyko reorganizacijos, tai jai 2012 m. išrašė pavedimą atlikti UAB „A“ patikrinimą. Susiskambinus su tuo metu buvusia direktore E. Z., nuvyko į veiklos vykdymo vietą. Ji buvo pasirašytinai supažindinta, kad pakeistas specialistas, pateikė dokumentus ir po to su ja bendravo, kol buvo paskirtas kitas direktorius. Patikrinimą baigė prie kito direktoriaus. Tikrinamas laikotarpis buvo 2009 m. Buvo nustatyti pažeidimai ir neatitikimai. Parodė, kad UAB „A“ dokumentus pirmą kartą pateikė E. Z.. Pačioje pabaigoje atsiimant dokumentus pagal įgaliojimą buvo naujas direktorius. Buhalterės tuo laiku nebuvo iš viso. Po patikrinimo didžioji dalis įmonės dokumentų, iš kurių buvo atliktas patikrinimas, buvo atiduoti direktorei E. Z.. Paaiškino, kad ji gavo dokumentus, padarė patikrinimą ir grąžino, paskui dar prašė papildomai ir pateikė, bet vis tiek neužteko, tada tuos likusius dokumentus pasiėmė kitas asmuo, pagal naujus direktoriaus įgaliojimus. Tas asmuo, kuris pasiėmė antrą dalį dokumentų, pasirašė, pateikė įgaliojimą, tačiau asmens dokumento su savimi neturėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013 m. buvo atliktas teminis UAB „A“ pridėtinės vertės mokesčio ir pajamų mokesčio patikrinimas. Patikrinimas buvo pradėtas Alytaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2010 m. vasario 5 d., tačiau buvo sustabdytas dėl FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo. Po to patikrinimas buvo perduotas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2012 metais patikrinimas pratęstas. Per visą tą laiką įmonės registracijos adresu buvo registruotu paštu siunčiami pranešimai apie patikrinimo sustabdymą, pratęsimą, tačiau jie grįždavo atgal, nes įmonės tuo adresu nebuvo. Nuo to laiko, kai tyrimas buvo perduotas Kauno apskrities VMI, patikrinimą atliko ji. UAB „A“ dokumentus vieną kartą tikrino nuvykusi į UAB „A“ buveinę, dalis dokumentų buvo pateikta pagal poėmio aktus, kai kurie registrai buvo atsiųsti elektroniniu paštu. Į UAB „A“ ofisą buvo nuvykusi 2013 m. sausio 16 d. Ji buvo nuvykusi adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai buvo nuvyksi, įmonės direktorė buvo E. Z.. Atvykus buvo pateikti pardavimų ir pirkimų, PVM sąskaitų faktūrų registrai. Patikrinusi minėtus registrus pastebėjo, kad registruose esantys duomenys nesutampa su duomenimis, kuriuos įmonė buvo deklaravusi AVI, pateiktose PVM deklaracijose, t. y. pagal patikrinimui pateiktus registrus turėjo būti sumažintas į valstybė biudžetą mokėtinas PVM. Patikrinimo metu buvo nustatyta įtartinų ūkinių operacijų. Kai kurios ūkinės operacijos patikrinimo metu buvo apskritai paneigtos. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra detaliai aprašyti 2013 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo akte ir 2013 m. spalio 2 d. sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Patikrinimo metu 2013 m. vasario 12 d. poėmio aktu ji buvo paėmusi UAB „A“ dokumentus. Juos mokesčių inspekcijai atvežė direktorė E. Z.. Kiek prisimena, ji buvo atvykusi su kažkokiu vyriškiu. Dokumentai buvo pateikti su lydraščiu, kuriame buvo nurodyta, kokie dokumentai pateikiami. Patikrinusi pateiktus dokumentus, juos atidavė įmonės direktorei E. Z., kuri taip pat į VMI dokumentų atsiimti atvyko su vyriškiu. Ar tai tas pats vyriškis, kuris ir atvežė dokumentus kartu su direktore, negali pasakyti, nes neprisimena. Nors 2013 m. vasario 12d. poėmio aktu buvo paimta didelė dalis įmonės dokumentų, iš kurių pagrinde ir buvo atliktas patikrinimas, jų nepakako, trūko dar kai kurių dokumentų, kad būtų galima tinkamai pabaigti patikrinimą. Dėl papildomų dokumentų pateikimo daugiausiai bendravo su E. Z.. Tačiau ji nebuvo linkusi bendradarbiauti, prižadėdavo, kad dokumentus atveš, tačiau taip ir neatveždavo, dažnai sirgdavo. Su ja bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu. Dažnai ji nekeldavo ragelio, neatsakydavo į jos laiškus. Taip pat telefonu bendraudavo su kitu įmonės darbuotoju, vyriškiu, kurio įvardinti negali, nes nežino jo nei vardo, ne pavardės. 2013 m. liepos 10 d. papildomi dokumentai vis dėlto buvo pateikti, tačiau ne visi - buvo pateikta tiktai sutartys ir dalis banko dokumentų. Kiek prisimena, juos į VMI atvežė tas pats vyriškis, kuris buvo atvykęs ir kartu su direktore. Kodėl dokumentų paėmimo akte nepasirašė dokumentus pateikęs asmuo nežino, negali paaiškinti. Kadangi poėmio aktas surašomas dviem egzemplioriais, gali būti, kad tą, kuriame pasirašė dokumentus pateikęs asmuo, netyčia atidavė jam, o sau pasiliko nepasirašytą, tačiau tiksliai negali pasakyti. Papildomai paimti dokumentai buvo grąžinti 2013 m. rugpjūčio 13 d., į VMI atvykusiam UAB „A“ darbuotojui, kuris pateikė direktoriaus T. Ž. įgaliojimą. Nori pasakyti, kad dokumentų atvyko pasiimti jaunas vaikinas, ne tas pats asmuo, kuris buvo atvykęs kartu su direktore ir po to vienas buvo atvežęs dokumentus. Nežino, ar jį galėtų atpažinti, kadangi praėjo nemažai laiko. Kaip minėjo, tas vaikinas atvyko su įgaliojimu. Jo paprašė asmens dokumento, bet jis pasakė, kad dokumento nepasiėmė ir tai pažymėjo paėmimo akte. Duomenų bazėje pasitikrino, ar asmuo tokiu vardu, pavarde ir asmens kodu, kurį pats parašė paėmimo akte, dirba UAB „A“. Pamačiusi, kad toks darbuotojas tai dienai yra, dokumentus jam atidavė. Nori pasakyti, kad pagal registro duomenis matė, nuo 2013 m. liepos 9 d. UAB „A“ direktorius pasikeitė, juo tapo T. Ž.. Nori pasakyti, kad patikrinimo metu su tokiu asmeniu neteko susidurti, jo nėra mačiusi. Iki tol (patikrinimo laikotarpiu) direktorė buvo E. Z. (2 t., b. l. 25-27).

Liudytoja L. T. parodė, kad yra Valavičių kaimo bendruomenės pirmininkė. Valavičių kaimo bendruomenės namus remontavo UAB „A“. 2013 m. jie laimėjo konkursą. Tuo metu įmonės direktorius buvo M. R.. Jis buvo atvažiavę pasirašyti sutartį su E. Z.. UAB „A“ darė sienas, dengė stogą, dėjo langus, dažė, sudėjo grindines plyteles. Sutartį įvykdė laiku, viskas padaryta kokybiškai. Darbams vadovavo M. R., kitų vadovų nepažinojo, tik darbininkai dažnai keisdavosi. Parodė, kad iš T. Ž. yra gavusi vieną raštą 2013 m. spalio 22 d., kuriuo patikslino apie pateiktame galutiniame aktų darbe įvykusią spausdinimo klaidą, vietoje šių žodžių „gerasis medinių lubų aliejinis dažymas“ turėjo būti „gerasis medinių pakalimų aliejinis dažymas“ ir pasirašė T. Ž.. O kitame patikslinime: „patvirtiname, kad abi šalys sutinka, kad būtų pratęsta statybos rangos sutartis iki lapkričio 1 d.“, yra jos parašas ir T. Ž., bet ji jo asmeniškai nėra mačiusi. Darbai turėjo buvo baigti iki 2013 m. lapkričio 1 d. Viskas pabaigė, jie neturėjo jokių pretenzijų, pervedė pinigus pagal sutartis ir viskas. Objekte dirbo gal 5 – 6 žmonės. Jie atvykdavo savo transportu – lengvuoju automobiliu. Parodė, kad statybines medžiagas pirkdavo įmonė, nes jie projektą laimėjo, tai jie viską ir atsiveždavo. Jie pagal darbų atlikimo aktą atsiskaitydavo. Dokumentus, kuriuos pasirašė T. Ž. gavo elektroniniu paštu, iš elektroninio pašto mantas@airema.lt.

Liudytojas V. V. parodė, kad UAB „A“ dirbo 5 dienas, tai buvo 2014 m. Objektas – laiptinė Alytuje, kurią jis dažė su dar dviem darbuotojais. Po savaitės jį atleido. Su juos atsiskaitė grynais pinigais, tai įvyko ofise, Žuvinto g. 4. Už 5 dienas jam davė 130 Lt. Kai su juo atsiskaitė, tai direktorius buvo kabinete, pasakė parašyti pareiškimą ir parašė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad kai jį priėmė į darbą, dokumentus tvarkė įmonės sekretorė, kuri sėdėjo ofise. Jos vardo nei pavardės nežino, tik prisimena, kad tai buvo jauna mergina, juodaplaukė. Kiek prisimena, UAB „A“ direktorius buvo vyriškis su akiniais, jo nei vardo nei pavardės nežino, nes jo beveik nematė (2 t., b. l. 38-39). Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi.

Liudytojas P. B. parodė, kad dirbo UAB „A“ apdailininku ir langų montuotoju, prieš 5 metus, apie pusę metų. Išėjo iš darbo, nes susirado kitą darbą ir mažai mokėjo. Parodė, kad atlyginimai vėlavo, mokėjo grynais pinigais. Atlyginimą mokėjo per pusę į banko sąskaitą ir pusę duodavo grynais pinigais. Jei atlyginimo buvo 600 Lt, tai 300 Lt pervesdavo į kortelę, o 300 Lt duodavo grynais. Atsiskaitymo lapelio negaudavo, tačiau kažkur pasirašydavo. Avanso nemokėjo. Parodė, kad dirbo 12-oje vidurinėje mokykloje, apdailą darydavo aplink langus. Jis daugiausiai dirbo Alytuje. Į objektą jis eidavo ir pareidavau pėsčiomis, o į kitus objektus veždavo automobiliu. Jie nueidavo į kontorą ir nuveždavo, o kaip pildavo kurą, nežino. Į kitus objektus veždavo su „O. A.“, baltos spalvos. „Volkswagen“ markės automobilio nebuvo arba neprisimena. Per tą laikotarpį, kai jis dirbo buvo 4 užsakymai. Jiems mokėjo pinigus į rankas M., kurio pavardės nežino.

Liudytojas R. K. parodė, kad UAB „A“ dirbo apie du mėnesius, buvo langų montuotojas. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Tuo metu įmonės direktoriumi buvo E. ar T. M. R. matydavo, bet nežino ar jis ten dirbo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad UAB „A“ dirbo 2013 metais, vasarą, tikslaus laiko neprisimena. Dirbo apie du mėnesius. Darbas buvo montuoti langus. Kai darbinosi, dokumentus tvarkė sekretorė, ar vadybininkė, tiksliai neprisimena, kas. Tuo metu, kai dirbo, įmonės ofisas buvo Naujojoje g. esančio daugiabučio namo pirmame aukšte, tikslaus adreso neprisimena. Toje įmonėje įsidarbino per savo žentą M. R.. Kas tuo metu buvo įmonės direktorius, nežino, nes paprasčiausiai nesidomėjo. Gali būti, kad direktorė tuo metu buvo M. R. sesuo, o M. R. buvo darbų vadovas, bet tiksliai pasakyti negali, nes nežino. Įmonės ofise mažai būdavo, kadangi atvažiuodavo pasiimti iš namų įmonės autobusiukas ir iškart vykdavo dirbti. Iš darbo įmonėje išėjo savo noru po kelių mėnesių, kadangi buvo mažai darbo. Tokį UAB „A“ darbuotoją T. Ž. žino, jis yra įdukros S. brolis. Kai nuvykdavo į UAB „A“ ofisą, kartais T. ten matydavo, dažniausiai jie su M. sėdėdavo kabinete. Ar T. Ž. tuo metu buvo UAB „A“ direktorius tiksliai negali pasakyti (2 t., b. l. 44-45). Papildomai nurodė, kad įmonėje jis įsidarbino per savo žentą M. R., bet kuo jis ten dirbo, nežino. Iš įmonės išėjo dėl darbo krūvio, nes daug darbo buvo, o jis turi problemų su nugara, nes langus reikėdavo nešioti. Kartais būdavo daug darbo, kartais ne daug. T. Ž. jis pažįsta, tačiau kaip jis susijęs nežino. T. Ž. matė ne kartą, jis jam kartais padėdavo prie langų dirbti, taip pat matydavo jį ofise, su dokumentais vaikščiodavo, bet ką jis ten darydavo tiksliai nežino. Kiek žino, T. Ž. susirado savo sesę S., kuri ten dirbo, tačiau jie anksčiau nebendraudavo. Parodė, kad atlyginimas jam buvo mokamas grynais pinigais, nes jis buvo parašęs prašymą, kad jam mokėtų grynais. Atlyginimas priklausydavo nuo to, kiek padarydavo darbų, tai būdavo ir 500, ir 600, ir 700 Lt. Kiek gaudavo atlyginimo, už tiek ir pasirašydavo. Jis įsidarbino per S., bet ar sutartį davė pasirašyti S., tiksliai negali pasakyti. Kai tik įsidarbino, matydavo įmonėje E. Z., tačiau vėliau jos nematydavo. Parodė, kad būdavo užsakymų ir kituose miestuose. Kartais su jais į objektus dirbti važiuodavo ir T. Ž.. Jis padėdavo jam montuoti langus. Tuo metu jie važiuodavo su autobusiuku „Volkswagen“ ar „Ford“ markės. Kuras būdavo užpiltas iš vakaro. Pačiam medžiagų pirkti neteko. Jie su T. Ž. važiuodavo aplink Alytaus kaimus, mokykloje kartu keitė langus ir dirbo kitus darbus.

Liudytojas E. K. parodė, kad dirbo UAB „A“ prieš kokius 8 ar 10 metų apdailininku. Kiek laiko ten dirbo neprisimena, nes jis tuo metu buvo studentas, todėl kai galėjo, tada padirbėdavo. Dėl darbo susitarė su M. R.. Jis nežino ar jis buvo vadovas, tačiau jis buvo atsakingas už darbą. Gali būti, kad įmonei vadovavo kaltinamoji. Su ja bendravo tiek, kiek reikėdavo kažką pasirašyti. Avansą mokėdavo grynais, o kitą atlyginimo dalį į kortelę. Už tai pasirašydavo kažkokį kvitą. Jam išmokėdavo tai M. R., tai E. Z.. T. Ž. nepažįsta. Į objektus vykdavo įmonės transportu, o vėliau nuomodavo transportą iš darbininkų. Parodė, kad yra dirbęs objektuose Vilniuje, Alytuje ir Birštone.

2018 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad dirbo UAB „A“. Kuriais metais nepamena. Įmonėje su pertraukomis pradirbo apie metus laiko. Įsidarbino per pažįstamus asmenis. Iš šios darbovietės išėjo, kadangi nuolatos vėluodavo darbo užmokestis, būdavo mokamas nepilnas arba iš viso buvo nemokamas kelis mėnesius. Tiek kiek yra mokėjusi įmonė darbo užmokestį, buvo mokama bankiniu pavedimu į jo banko sąskaitą. Į darbo objektus dažniausiai važiuodavo savo transportu (2 t., b. l. 83).

Liudytojas A. P. parodė, kad uždirbtus 300 Lt atidavė tik per 3 mėnesius, dirbo UAB „A“ dvi savaites, tačiau kuriais metais neatsimena. Jis dirbo apdailos darbus viename objekte. Įmonės direktorius buvo vyras su akiniais. Jį matė tik vieną kartą. Darbams vadovavo kažkoks jaunuolis, pavardės neprisimena. Dirbo Putinuose, tvarkė laiptinę. Kas teikė medžiagas nežino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dirbo UAB „A“. Dirbo labai trumpai, apie savaitę laiko. Pareigos buvo apdailininkas ir dažytojas. Per tą laiką, kiek dirbo, buvo tik viename įmonės turėtame darbų objekte. Kas buvo įmonės direktorius tuo metu net nežino, bet pagrinde viskam vadovaudavo M. R.. Kai darbinosi į įmonę, visus dokumentus, susijusius su įdarbinimu tvarkė M. R. žmona. Įmonės ofisas buvo Naujojoje g., penkiaaukščiame name. Tokio darbuotojo kaip T. Ž. nežino, kiek dirbo, nebuvo jo matęs. Yra tekę girdėti kitus UAB „A“ darbuotojus tokį žmogų minėjus, bet pats jo nežino. Iš darbo UAB „A“ išėjo savo noru, dokumentus tvarkė taip pat M. R. žmona. Išėjus iš darbo, iš karto uždirbto atlyginimo nesumokėjo, teko ne vieną kartą skambinti M. R. ir sakyti, kad sumokėtų. Uždirbtus 300 Lt atidavė tik per 3 mėnesius (2 t., b. l. 22-23). M. R. įmonėje buvo kaip šefas, bet jis jį tik vieną kartą matė. Atlyginimą sumokėjo per du kartus, grynais pinigais. Parodė, kad jis nežino E. Z.. Darbuotojai yra minėję apie darbuotoją T. Ž., kad jis yra kažkoks giminaitis ir nieko daugiau.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirbo UAB „A“ apie 8 metus, darbų vadovu. Atliekami darbai – fasado apšvietimas, remontas. Vienu metu dirbo apie 20 darbuotojų. Įmonei vadovavo M. R., jis buvo įmonės direktorius, o kurį laiką buvo E. Z.. Jų giminystės ryšio nežino. Įmonės ofisas buvo keliose vietose. Įmonė iš pradžių turėjo vieną automobilį, paskui du ar tris, o pabaigoje tris ar keturis automobilius, nes žmones veždavo į darbus, medžiagas imdavo, pirkdavo. Visi automobiliai buvo „Espace“. Atlyginimas buvo mokamas įvairiai, kartais pervesdavo į sąskaitą, kartais grynais mokėdavo, kartais dalimis. Už tą dalį, kurią gaudavo grynais, pasirašydavo. T. Ž. nėra girdėjęs. Nurodymus kur vykti ir ką daryti duodavo direktorius M. R.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad tuo metu, kai dirbo, įmonė turėjo tris „R. E.“ automobilius ir tris lengvas mašinas. Lengvaisiais automobiliais naudojosi M. R., jo žmona, kuri taip pat dirbo UAB „A“, taip pat E. Z.. Su automobiliais „R. E.“ į objektus buvo vežami darbininkai. Kiek prisimena, prieš išėjimą iš darbo įmonėje buvo likęs vienas „R. E.“ automobilis, su kuriuo vežiodavo langus, o daugiau mašinų nebuvo, nes kai reikėdavo važiuoti į objektus, darbininkai dažnai vykdavo su savo nuosavu transportu. Ar įmonės automobiliai vėliau buvo kam nors parduoti, nežino, negali pasakyti (2 t., b. l. 53-54). Po pagarsintų parodymų liudytojas A. P. parodė, kad su vienu „R. E.“ automobiliu jis važinėjo. Vieną automobilį jis nuvarė į servisą, nes reikėjo remontuoti, tačiau servise jam pasakė, kad automobilis neremontuojamas. Kur automobiliai yra šiuo metu, jis nežino. Parodė, kad būdavo taip, jog jis pirkdavo medžiagas. Atsiskaitydavo grynais pinigais, kuriuos jam duodavo. Jis sumokėdavo ir parveždavo čekius buhalterijai. Dar būdavo taip, kad įmonė perveda pinigus parduotuvei, iš kurios jie imdavo medžiagas, bet kai baigdavosi pinigai, tai jam duodavo grynųjų ir jis pirkdavo už juos. Kurą į automobilius dažniausiai pildavo jis, kai jam duodavo pinigų.

Liudytojas S. B. parodė, kad dirbo UAB „A“. Įsidarbino 2009 m. ir dirbo apie mėnesį, vasaros laikotarpiu. Po to įsidarbino 2012 m., kiek laiko dirbo tiksliai neatsimena, bet apie du metus. Jį į darbą priėmė ir atleido E. Z.. Įmonės ofisas buvo Statybininkų gatvėje, o paskui (duomenys neskelbtini). Įmonės direktoriai keitėsi. Parodė, kad jis dirbdavo ir Alytuje, ir už Alytaus. Negali paaiškinti kaip buvo, kad įmonėje dirbo iki 2013 m. liepos 23 d., o 2013 m. rugsėjo 25 d. pasirašė aktą dėl defektų šalinimo A. L. vidurinėje mokykloje. Darbams vadovavo M. R.. Atlyginimas buvo mokamas ir pavedimu į kortelę ir grynais pinigais. Už gautus grynuosius pinigus, jie pasirašydavo ir jiems duodavo lapelį. Įmonėje buvo vienas „R. E.“. Kai montavo langus, nuomojosi automobilį, nes reikėdavo vežti langus į objektus. Iš darbo išėjo, nes jo netenkino darbo užmokestis, jis buvo per mažas, kartais vėluodavo sumokėti. T. Ž. žino, nes T. Ž. jį buvo iškvietęs dirbti tada, kai jis jau buvo atleistas. T. Ž. to metu buvo direktorius, pats taip prisistatė ir vadovavo įmonei. Paskui jis savo darbo santykius su UAB „A“ nutraukė ir atsidarė savo įmonę UAB „R“. Pas jį įmonėje iš buvusių UAB „A“ darbuotojų niekas nedirba. Vienu metu administracijoje dirbo A. R. ir S. R.. Parodė, kad A. R. buvo priimta buhaltere, o S. R. paskui irgi buvo priimta kaip buhalterė, ir kaip administratorė. Kiek laiko jos dirbo neprisimena, bet maždaug iki metų laiko.

Liudytojas E. K. parodė, kad E. Z. buvo UAB „A“ direktorė. Jis ten dirbo plataus profilio statybininku. Kokiu laikotarpiu dirbo įmonėje negali pasakyti, nes neatsimena. Atlyginimas buvo mokamas laiku, su juo atsiskaitė, skolingi neliko. Atlyginimą mokėdavo ir grynais, ir pervesdavo į sąskaitą. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini) Parodė, kad jeigu objektas būdavo kitame mieste, tai įmonė vežė automobiliu. Kiek žino, tuo metu transporto įmonė neturėjo, todėl nuomodavosi. T. Ž. jam nėra žinomas. Be E. Z. įmonei vadovavo ir kitas asmuo, tačiau jo vardo nežino. Būdavo, kad reikėdavo nupirkti kažkokių medžiagų. Jie padarydavo medžiagų sąrašą ko trūksta, ir jeigu direktorė negali užsakyti, tai jiems duodavo grynų pinigų, jie nupirkdavo už grynus ir jai pristatydavo čekius. Patys kuro nepildavo, visą laiką apmokėdavo. Medžiagas pirkdavo iš UAB „Senukai“, UAB „Lankava“ ir kt.

Liudytojas S. I. parodė, kad pateiktoje nuotraukoje esantis automobilis jam matytas. Šitą automobilį prieš 5-7 metus atvarė jam remontuoti asmenys, prisistatę įmonės darbuotojais. Įmonės pavadinimo neatsimena, tačiau tai buvo įmonė susijusi su langais, durimis. Išardžius jį pamatė, kad remontuoti automobilio ekonomiškai neapsimoka, nes buvo perkaitęs variklis. Tie, kas atvarė automobilį, pasiėmė motoro bloką, pasakė, kad ieškos kito variklio ir vėliau dingo. Savo darbus nurašė į nuostolius, nors dirbo, tačiau su jais niekas nebendravo telefonu, kuris buvo paliktas. Prieš kelis metus pas juos atvyko bankroto administratorius ir pasiėmė automobilio raktelius, tačiau automobilis dar kurį laiką stovėjo, priešais jo įmonę, kuri yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasarą grįžęs po atostogų, automobilio jau nerado. To momento, kai automobilis buvo išvežtas jis nematė. Jo įmonės teritorija nėra aptverta. Automobilio dokumentai jam nebuvo palikti. Parodė, kad automobilis buvo supuvęs, apdaužytas. Tai buvo senas V. T.“ automobilis. Jo remontas nebuvo vertas paties automobilio vertės. Tuo metu automobilio vertė buvo 3000 Lt, tačiau su tokiu variklio defektu automobilis buvo nieko vertas.

Teismas pagarsino liudytojo A. G. parodymus, duotus 2018 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad dirbo UAB „A“. Kuriais metais ir kiek laiko dirbo, nepamena. Įsidarbino per pažįstamus asmenis. Iš šios darbovietės išėjo kadangi netenkino darbo sąlygos. Apie darbo užmokestį, kokiu būdu jis buvo mokamas, pasakyti negali, nes nepamena. Ar buvo mokama grynais pinigais ar bankiniu pavedimu, nepamena. Į darbo objektus dažniausiai važiuodavo savo transportu (2 t., b. l. 85).

Specialistė R. R. parodė, kad ji dirba Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų vyresniąja specialiste, atlieka ekonominius tyrimus bei auditus. Parodė, kad atliko 2014 m. UAB „A“ tyrimus. Tyrimo atlikimui nebuvo pateikti įmonės dokumentai. Tyrimas buvo atliktas iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų - bankų sąskaitų išrašų (įmonė sąskaitas turėjo visuose bankuose) bei pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros duomenų apie dirbančiuosius, darbo užmokestį (deklaracijų). Išvadose smulkiai išdėstė pinigų judėjimą. Buvo nustatytas darbo užmokestis, kiek atsiskaityta už paslaugas, kiek sumokėta mokesčių, buvo išanalizuoti visi banko sąskaitų išrašų duomenys. Grynųjų pinigų judėjimo dokumentų tyrimui pateikta nebuvo. Ji nustatė, kad iš sąskaitų bankuose buvo paimta 197 575 Lt grynaisiais, o 109 271 Lt grynaisiais buvo įnešta į sąskaitas bankuose. Skirtumas buvo 88 303 Lt, šių pinigų panaudojimo dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Apie panaudotas lėšas, ji nustatė iš banko sąskaitų išrašų duomenų. Banko sąskaitos išraše buvo fiksuojamas darbo užmokestis, vardas ir pavardė bei suma. Ji analizavo kiek buvo išmokėta darbo užmokesčio Sodrai, tačiau skaičių sutapimo netyrė, nes buvo likęs įmonės įsiskolinimas. Ji netyrė ar išmokėtas darbo užmokestis pagal banko sąskaitas atitinka deklaruotas sumas Sodrai. Paaiškino, kad Sodrai duomenys teikiami apie priskaičiuotą darbo užmokestį. Tokiu atveju reikėtų perskaičiuoti, atimti visus mokėtinus mokesčius ir tada liktų išmokėjimas. Taip galima patikrinti, ar būtent deklaruotas darbo užmokestis atitinka faktiškai išmokėtą pagal sąskaitas. Pažymėjo, kad pagal pateiktus duomenis nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros, nes nebuvo pateikti dokumentai. Parodė, kad jai reikalingi išmokėjimo grynaisiais pinigais dokumentai, kad galėtų patvirtinti šias sumas. Paaiškino, kad turint banko išrašus, iš kurių matyti kiek buvo sumokėta darbo užmokesčio ir turint kitą sumą, kuri yra deklaruota Sodrai, galima nustatyti ar tai atitinka ar neatitinka, ar yra skirtumas tarp tų sumų. Parodė, kad jeigu atsirastų įmonės, kurios pasakytų, kad su UAB „A“ turėjo finansinių santykių, t. y. atsiskaitymų grynais pinigais, tokiu atveju išvada pasikeistų. Tokiu atveju turi būti pateikti dokumentai, kurie įrodytų grynųjų pinigų judėjimą – sąskaita ir pinigų mokėjimo dokumentas.

2013 m. birželio 12 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad pardavėja E. Z. perduoda, o pirkėjas T. Ž. priima UAB „A“ 100 procentų nematerialiųjų akcijų, taip pat ir visus su bendrove susijusius dokumentus. 2013 m. birželio 12 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis. UAB „A“ registravimo pažymėjimas. UAB „A“ įstatai (2 t., b. l. 121-152).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo nutartis patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 13 d. nutarta iškelti UAB „A“ bankroto bylą; 2015 m. vasario 2 d. nutartis patvirtina, kad nutarta patvirtinti UAB „A“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (2 t., b. l. 158-162).

2014 m. sausio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pateikta informacija apie UAB „A“ suvestinius duomenis ir įsiskolinimo likučius laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. sausio 20 d. (2 t., b. l. 169-183).

2014 m. balandžio 23 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus gauta informacija apie E. Z., A. R., M. R., S. R., T. Ž., išmokėtas pensijas, pašalpas, darbo užmokesčius, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (2 t., b. l. 185-197).

2014 m. balandžio 17 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus gauta informacija apie UAB „A“ apdraustųjų socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., bei apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gegužės 15 d., sąrašus ir draudėjo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą už 2014 m. pirmą ketvirtį (3 t., b. l. 2-20).

2015 m. vasario 19 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus gauta informacija, kad UAB „A“ pranešimą apie apdraustojo T. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2014 m. gruodžio 12 d. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė bankroto administratorius (3 t., b. l. 27-30).

2014 m. sausio 24 d. iš VĮ „Registrų centras“ gautos dokumentų kopijos, teiktos UAB „A“ (3 t., b. l. 35-48, 74-83).

2014 m. vasario 4 d. iš Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gauta informacija apie UAB „A“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 20 d. pateiktas popierines PVM deklaracijas, metines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, dokumentų teikimą elektroniniu būdu, atliktus kontrolės veiksmus (3 t., b. l. 86-118).

2014 m. gruodžio 2 d. iš Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gauta informacija, kad buvo atliktas UAB „A“ mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Patikrinimui bendrovė pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie 2013 m. gegužės 30 d. buvo grąžinti direktorei E. Z.. Papildomai paimti bendrovės dokumentai pagal direktoriaus T. Ž. 2013 m. rugpjūčio 13 d. įgaliojimą buvo grąžinti E. S. (3 t., b. l. 120-124).

2014 m. kovo 6 d. iš antstolės A. K. gauta informacija apie E. Z. ir T. Ž. nekilnojamojo turto faktus. UAB „A“ ir minėtų asmenų registruotus automobilius, sąskaitas bankuose, lėšas ir jų judėjimą. Nekilnojamam turtui taikytus areštus (3 t., b. l. 132-200; 4 t., b. l. 1-4).

2015 m. gegužės 8 d. iš Centrinės hipotekos įstaigos gauta informacija apie išregistruotus turto arešto aktus, kuriais buvo apribotos UAB „A“ nuosavybės teisės į kelių transporto priemones, taip pat apie išregistruotus turto arešto aktus, kuriais buvo apribotos UAB „A“ nuosavybės teisės į turtą nenurodant išsamių areštuoto turto duomenų (4 t., b. l. 6-103).

2015 m. gegužės 22 d. iš antstolės A. K. gauta informacija, kad išieškojimas iš UAB „A“ priklausančių transporto priemonių nebuvo vykdomas, tačiau jos buvo areštuotos. Transporto priemonių buvimo vieta nebuvo nustatinėjama. Kol įmonė buvo moki, skolos buvo išieškomos iš lėšų esančių banko sąskaitose (4 t., b. l. 105).

2015 m. gegužės 27 d. iš antstolio S. V. gauta informacija, kad buvo vykdomas skolininko UAB „A“ laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Buvo aprašomas bendrovės turtas, tame tarpe transporto priemonės. Vykdymo eigoje bendrovė buvo įpareigota pateikti duomenis apie turimą turtą. Vykdymo eigoje turtas realizuotas nebuvo (4 t., b. l. 108-116).

2014 m. kovo 25 d. iš Alytaus savivaldybės administracijos gauta informacija, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija įgyvendindama A. L. pagrindinės mokyklos langų, stoglangių ir durų keitimą vykdė supaprastinto atviro (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos langų, stoglangių ir durų keitimo darbų pirkimo konkurso procedūras. Pirkimas buvo bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Alytaus miesto savivaldybė įvykdžiusi viešųjų pirkimų procedūras 2012 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė rangos sutartį su UAB „A“ dėl A. L. vidurinės mokyklos langų, stoglangių ir durų keitimo darbų atlikimo. Bendra sutarties kaina 487896,20 Lt. Papildomu susitarimu šalys susitarė pratęsti paslaugų atlikimo laiką 1 mėn. UAB „A“ sutartinių įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė. Rangovas atliko darbų už 267 868, 46 Lt. Už kokybiškai atliktus darbus pagal atliktų statybos darbų aktus ir rangovo pateiktas sąskaitas – faktūras. Už visus atliktus darbus su rangovu atsiskaityta. Pinigai pervesti į UAB „A“ banko sąskaitas esančias AB „Ūkio bankas“, ir AB „D. B.“. Dalis darbų buvo atliktai nekokybiškai, todėl už juos nebuvo sumokėta (4 t., b. l. 125-200; 5 t., b. l. 1-200; 6 t., b. l. 1-9).

2015 m. spalio 5 d. iš UAB „Baltmetas“ gauta informacija, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. E. Z., T. Z., M. R., T. Ž. įmonei nėra pridavę jokios rūšies metalo laužo (6 t., b. l. 27).

2015 m. spalio 6 d. iš UAB „Alytaus aliuminis“ gauta informacija, kad E. Z., T. Z., M. R., T. Ž. įmonei nėra pridavę jokios rūšies metalo laužo (6 t., b. l. 29).

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. sausio 12 d. iš E. Z. gauta informacija, kad ji neturi jokių dokumentų susijusių su UAB „A“ (6 t., b. l. 33).

2018 m. sausio 11 d. iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus gauta informacija apie UAB „A“ turėtų transporto priemonių vidutinę rinkos vertę (6 t., b. l. 45-46).

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu E. Z. ir T. Ž. sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 12 d. Priteista iš atsakovės E. Z. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“ 66 263, 33 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6 t., b. l. 50-55).

2018 m. spalio 4 d. iš BUAB „A“ bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ gauta informacija, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą pripažinti UAB „A“ veiklą pasibaigusia, likvidavus dėl bankroto. 2017 m. gruodžio 18 d. BUAB „A“ išregistruota iš juridinių asmenų registro (6 t., b. l. 59-62).

2014 m. birželio 18 d. iš AB „Šiaulių bankas“ gautos UAB „A“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (6 t., b. l. 86-140).

2014 m. balandžio 24 d. iš AB „D. B.“ gautos UAB „A“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (6 t., b. l. 144-200; 7 t., b. l. 1-39).

2014 m. gegužės 8 d. iš AB „Citadele“ gautos UAB „A“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (7 t., b. l. 43-76).

2014 m. gegužės 22 d. iš AB „DNB“ banko gautos UAB „A“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (7 t., b. l. 80-85).

2014 m. gegužės 5 d. iš AB „Swedbank“ banko gautos UAB „A“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. balandžio 15 d.. (7 t., b. l. 89-123).

2014 m. gegužės 20 d. iš AB „SEB“ banko gautos UAB „A“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (7 t., b. l. 127-138).

2014 m. balandžio 24 d. iš UAB „Medicinos bankas“ banko gautos UAB „A“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (7 t., b. l. 142-166).

2014 m. gegužės 6 d. iš AB „Finasta“ banko gautos UAB „A“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (7 t., b. l. 170-183).

2014 m. gegužės 14 d. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) KP SUS gauta informacija, kad IP adresai 78.62.78.160; iš kurio buvo jungtasi laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. prie UAB „A“ banko sąskaitų, esančių AB „Danske bank“, buvo priskirti T. Z., adresas: (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 192).

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad atsakant į klausimą, ar įmonė UAB „A“ turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su rangovu UAB „Buitmena“ per tiriamąjį laikotarpį, pagal 2012 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 09/05, papildomą 2012 m. lapkričio 15 d. susitarimą prie Statybos rangos darbų sutarties, 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra serija LT B2004 Nr. 0011912, 2013 m. vasario 20 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2013/02/20-912-2, 2013 m. vasario 20 d. atliktų darbų perdavimo –priėmimo aktą Nr. 2013/02/20-912, jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių nebuvo atsiskaityta, specialistė pateikė atsakymą, kad pagal tirti pateiktus dokumentus 2012 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „A“ ir UAB „Buitmena“ buvo pasirašyta Statybos darbų rangos sutartis Nr. 09/05. 2012 m. lapkričio 15 d. pasirašytas papildomas susitarimas prie 2012 m. rugsėjo 5 d. sutarties. Tyrimui pateikta 2013 m. vasario 20 d. sąskaita faktūra LT B2004 Nr. 0011912 sumoje 87 245,84 Lt. Sąskaitos gavimą parašais patvirtino statybos direktorius M. R. ir buhalterė A. R.. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2013/02/20-912 pasirašytas statybos direktoriaus M. R.. Įmonės finansinę būklę ir jos finansinį pajėgumą apmokėti savo įsipareigojimus apibūdina mokumo arba likvidumo rodikliai. Šie rodikliai parodo, ar įmonė pajėgi apmokėti savo įsipareigojimus suėjus jų mokėjimo terminui. Tyrimo metu atlikti UAB „A“ veiklos rodiklių analizę nėra galimybės, kadangi tyrimo atlikimui nepateikti jokie UAB „A“ apskaitos registrai, todėl nėra jokios informacijos apie bendrovės tiriamuoju laikotarpiu turėtą turtą ir įsipareigojimus. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus UAB „A“ vykdė finansines operacijas bankuose, disponavo piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose. Pagal dokumentus UAB „A“ sąskaitas turėjo: SEB banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadelė“ banke (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Finasta“ Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB Ūkio bankas Alytaus filialas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B. A/S“ Lietuvos filiale sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, Nr. (duomenys neskelbtini) Lts, Nr. (duomenys neskelbtini) Lts, Nr. (duomenys neskelbtini) lenkiški zlotai ir Nr. (duomenys neskelbtini) Lts.

Ištyrus AB „D. B.“ tirti pateiktus UAB „A“ sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., nustatyta, kad piniginės lėšos buvo panaudotos: 108 770,32 Lt pervesta darbo užmokesčiui, 2694 Lt pervesta kaip mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, 14 224,30 Lt pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 20 330,90 Lt pervesta antstoliams, 52 587,3 Lt pervesta paslaugų tiekėjams, 4420 Lt paimti grynieji pinigai, 4445 Lt pervesti į kitą sąskaitą kortelės papildymui, 599,60 Lt valiutos pirkimui. Tirti pateiktų dokumentų duomenimis 52,2 proc. visų išlaidų sudaro išmokos, susijusios su darbo užmokesčiu, 25,2 proc. išlaidos paslaugų tiekėjams, 8 proc. mokesčiai Valstybei ir 9,7 proc. pravesta antstoliams. Analizuojant 2013 m. balandžio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos pravestus 64 357,75 Lt A. L. pagrindinės mokyklos pastato renovavimui jie panaudoti darbo užmokesčiui bei buvo mokėti mokesčiai Valstybei.

AB SEB banko pateiktais dokumentų duomenimis UAB „A“ buvo atidariusi AB SEB banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitos išrašo duomenimis 2013 m. gegužės 28 d. Valavičių kaimo bendruomenė pagal sąskaitą faktūrą pravedė 7800 Lt. Tą pačią dieną E. Z. 7720 Lt paėmė grynaisiais, o 2013 m. birželio 7 d. E. Z. įnešė 10 000 Lt, ir pravedė juos į UAB „CL Logistic“ sąskaitą.

Tirti pateiktų dokumentų duomenimis UAB „A“ buvo atsidariusi sąskaitą ir „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos išrašo duomenimis 2012 m. gruodžio 11 d. buvo gautos įplaukos 12 310 Lt iš UAB „CL Logistic“. Tą pačią dieną piniginės lėšos panaudotos buvo, 4000 Lt paimta grynaisiais, 100 Lt už paslaugas pervesta UAB „Cgates“, 190 Lt už paslaugas pervesta UAB „Tele2“, 8001,60 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą pervesta UAB „CL Logistic“.

AB DNB banke buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal banko pateiktą informaciją Įmonės sąskaitų valdytoja buvo E. R. (Z.). Tiriamuoju laikotarpiu sąskaitos judėjimo nebuvo.

Tirti pateiktų dokumentų duomenimis AB „Citadelė“ banke UAB „A“ buvo atsidariusi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Gautų sąskaitos išrašų duomenimis iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos panaudotos: 8243,29 Lt pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 1829,91 Lt darbo užmokesčiui, 4350 Lt paimti grynieji pinigai, 5282,49 Lt pervesta už paslaugas tiekėjams.

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. balandžio 24 d. UAB „Medicinos bankas“ raštu Nr. B0008000-P685 pateiktais duomenimis UAB „A“ turėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Banko pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis E. Z. 2013 m. birželio 14 d. įnešė 30 005 Lt ir tą pačią dieną pravedė UAB „CL Logistic“. 2013 m. birželio 17 d. E. Z. įnešė 40 005 Lt ir tą pačią dieną pravedė UAB „CL Logistic“.

2014 m. gegužės 6 AB bankas „Finasta“ raštu Nr. SD-S73 pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL išrašą, bei pateikė informaciją, kad 2013 m. spalio 22 d. T. Ž. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2013 m. spalio 22 d. Valavičių kaimo bendruomenė už atliktus darbu pravedė 9268,60 Lt, kurie tą pačią dieną internetiniu pavedimu buvo pravesti UAB „R“.

2014 m. birželio 18 d. raštu Nr. T01-PSD-1155/4978 AB Šiaulių bankas pateiktais duomenimis UAB „A“ disponavo lėšomis, esančiomis AB Ūkio banke sąskaitose t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Visa B. E. kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Banko išrašo duomenimis sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos panaudotos, 102 244,07 Lt buvo pervesti į Visa B. E. kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 86 200 Lt E. Z. paimti grynieji, 26 392,40 Lt darbo užmokesčiui, 15 063,37 Lt antstoliams, 23 338,52 Lt įmokos VSDF, 185 964,19 Lt atsiskaitymui su įvairiais tiekėjais.

Visa B. E. kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos panaudotos, 90 860 Lt paimti gryni pinigai, 1789,08 Lt darbo užmokesčiui, 3713,38 Lt pervesta į kitas bendrovės sąskaitas, 7040,41 Lt atsiskaitymui su paslaugų tiekėjais.

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. birželio 27 d. AB Šiaulių bankas buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti pateiktos sąskaitos išrašo duomenimis 2013 m. liepos 23 d. bankas refinansavo (kreditavo) 2898,08 Lt overdrafto sandorį Nr. OV-06-082/12, o E. Z. dalimis grąžino (2898,08 Lt), įnešdama į sąskaitą grynaisiais.

Apibendrinus specialisto išvados 1 klausime išanalizuotus duomenis, tyrimo metu nustatyta, kad tyrimo atlikimui UAB „A“ nepateikė jokių apskaitos registrų. Tyrimas atliktas iš ikiteisminio tyrimo metu gautų dokumentų. Ištyrus gautus dokumentus t. y. sąskaitų išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „A“ disponavo piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitose bankuose. Tiriamuoju laikotarpiu, piniginės lėšos, esančios bendrovės sąskaitose bankuose buvo panaudotos 154 882,21 Lt darbo užmokesčiui, 197 575 Lt paimta grynaisiais, 2694 Lt mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, 45 806,11 Lt mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 339 366,09 Lt atsiskaitymui su paslaugų tiekėjais. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų dokumentų, t. y. sąskaitų bankuose išrašų, sudaryta grynųjų pinigų judėjimo suvestinė. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gegužės 30 iš sąskaitų bankuose buvo paimta 197 575 Lt grynaisiais, o 109 271,08 Lt grynaisiais buvo įnešta į sąskaitas bankuose, tačiau skirtumui 88 303,92 Lt (197575-109271,08) panaudojimo dokumentai tyrimui nepateikti. Ištyrus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad UAB „A“ turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su UAB „Buitmena“, tačiau buvo vykdomi įvairūs kiti mokėjimai. Tyrimo atlikimui nebuvo pateikta 88 303,92 Lt panaudojimą pagrindžiantys dokumentai, todėl nenustatyta ar jie panaudoti bendrovės veikloje.

Į pateiktą klausimą, ar UAB „A“ buhalterinė apskaita, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo tvarkoma laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, jei ne, tai kokie norminiai aktai pažeisti ir ar dėl nustatytų pažeidimų galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens – UAB „A“ – veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, kas yra atsakingas už padarytus pažeidimus, specialistė pateikė atsakymą, kad ekonominiam tyrimui atlikti UAB „A“ nepateikė duomenų apie bendrovės apskaitos tvarkymą t. y. nepateikė jokių dokumentų bei apskaitos registrų. Tyrimas atliktas iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų. Pagal tirti pateiktus dokumentus laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. UAB „A“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o būtent 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka, 19 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 19 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle (vadovaujantis rodykle, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų), nes nepateikė sąskaitų bankuose išrašų, apskaitos registruose neregistravo finansinių operacijų bankų sąskaitose. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A“ sąskaitas buvo atsidariusi ir vykdė finansines operacijas bankuose: „D. B.“ A/S Lietuvos filiale tiriamuoju laikotarpiu sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) EUR; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), AB SEB banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadelė“ banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Finasta“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB Ūkio bankas Alytaus filialas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka, 19 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 19 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle (vadovaujantis rodykle, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų). 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos nutarimą Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 16 punkto nurodymus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, nes UAB „A“ teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai Alytaus skyriui duomenis apie bendrovės darbuotojams priskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį, dirbančiųjų skaičių, mokamas įmokas, tačiau neišsaugojo darbo užmokesčio, VSD įmokų apskaičiavimo ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, tyrimui nepateikė apskaitos registrų, kuriuose registravo darbo užmokesčio, VSD ir pajamų įmokų paskaičiavimą, darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų, negalima nustatyti kokios darbo užmokesčio sumos ir iš kokių lėšų buvo išmokėtos. UAB „A“ nepateikė prekių ar paslaugų pirkimo, pardavimo dokumentų, atliekant finansines operacijas bankuose grynaisiais pinigais, bei negrynaisiais pinigais. Įsigytų prekių ar paslaugų neregistravo apskaitos registruose, negalima nustatyti kokios prekės ar paslaugos buvo įsigytos ir ar jos panaudotos bendrovės veikloje. Tyrimui nepateikė grynųjų pinigų apskaitos registro (kasos knygos). Negalima nustatyti ar grynieji pinigai iš sąskaitų bankuose (88 303,92 Lt), buvo panaudoti bendrovės veikloje, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB ,,A“ pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka, 19 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 19 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle (vadovaujantis rodykle, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų), nes UAB „A“ nepateikė prekių ar paslaugų pirkimo, pardavimo dokumentų, kurių duomenis deklaravo PVM deklaracijose, įsigytų prekių ar paslaugų, neregistravo apskaitos registruose, negalima nustatyti kokios prekės ar paslaugos buvo įsigytos ir ar jos panaudotos bendrovės veikloje, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB ,,A“ pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX – 751 64 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, 64 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad pirkimo PVM, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes, į PVM atskaitą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, kai įsigytų prekių apmokestinamoji vertė ir pardavimo PVM, apskaičiuotas už šias prekes, yra deklaruoti šio Įstatymo nustatyta tvarka teikiamoje PVM deklaracijoje, o PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas prekių tiekimas ir kuri atitinka reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai, kuria įforminamas prekių tiekimas kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, nes UAB „A“ nepateikė tiriamojo laikotarpio pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir dokumentų, kurių pagrindu PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ar paslaugų pirkimo PVM.

2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. 2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas; 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. UAB „A“ direktoriais dirbo nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. liepos 11 d. E. Z.. Nuo 2013 m. liepos 11 d. T. Ž.. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų 2013 m. liepos 1 d. Vienintelio akcininko sprendimas ir 2013 m. liepos 8 d. darbo sutartis Nr. 552.

2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė; 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti; 9 straipsnio 2 d. nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. (2014 m. balandžio 3 d.) parodė, kad 2009 m. balandžio mėn. įsidarbino UAB „A“ administratorės, vėliau - vadybininkės pareigose. Praėjus maždaug metams ar dvejiems pradėjo eiti buhalterės pareigas, buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos vedimą. Vedė buhalterinės apskaitos registrus, PVM sąskaitas faktūras, įmonės ūkines finansines operacijas. Pildė deklaracijas VMI, Sodrai, o pateikdavo pati direktorė. Nesant jos, minėtus darbus atlikdavo pati direktorė. Ekonominio tyrimo atlikimui darbo sutartys, buhalterės pareigybės aprašymai, dokumentų perdavimai A. R. ligos metu pateikti nebuvo.

Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsniu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (8 t., b. l. 39-73).

Iš UAB „Langvila“, UAB „Languva“, UAB „Languvita“, UAB „Kesko senukai“, UAB „Lankava“, UAB „Iris“, UAB „Makveža“, „UAB „Milda“, UAB „Emsi“, UAB „Saurida“, UAB „Skulas“, UAB „Stateta“, UAB „Orlena“, AB „Ventus-Nafta“, UAB ‘CirkleK Lietuva“, UAB „Apsaga“, UAB „Viada LT“, UAB „B. P.“, UAB „Vakoil“, gauti duomenys ir dokumentai apie visas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. įvykusias ūkines operacijas su UAB „A“ (8 t., b. l. 95-197/9 t., b. l. 1-59).

2018 m. birželio 1 d. atlikta dokumentų apžiūra, kurios metu apžiūrėjus UAB „Langvila“, UAB „Languva“, UAB „Languvita“, UAB „Kesko senukai“, UAB „Lankava“, UAB „Iris“, UAB „Makveža“, „UAB „Milda“, UAB „Emsi“, UAB „Saurida“, UAB „Skulas“, UAB „Stateta“, UAB „Orlena“, AB „Ventus-Nafta“, UAB „Cirkle K Lietuva“, UAB „Apsaga“, UAB „Viada LT“, UAB „B. P.“, UAB „Vakoil“ pateiktus dokumentai apie visas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. įvykusias ūkines operacijas su UAB „A“ nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje paskaičiuota pinigų suma 88 303, 92 Lt, kurių panaudojimą pagrindžiančių įmonės veikloje dokumentai nebuvo pateikti, mažėja 8087,37 Lt ir sudaro 80 216,55 Lt sumą (9 t., b. l. 73-76).

Iš AB „Lietuvos paštas“, UAB „Alvydo verslas“, UAB „Printesta“, UAB „Isveta ir ko“, UAB „Cramo“, UAB „Ramirent“, UAB „Seturas“, A. K. IĮ, UAB „Cgate“, UAB „Iris“, UAB „RV Ofreta“, UAB „Autova“ gauta informacija apie laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. turėtas ūkines finansines operacijas su UAB „A“. Gauti duomenys tyrimo metu nustatytų aplinkybių nekeičia (9 t., b. l. 111-163).

UAB „Alvydo verslas“ pateikė duomenis, kad UAB „A“ atsiskaitė už prekes grynaisiais pinigais už 17,40 Eur (9 t., b. l. 119).

UAB „Cramo“ pateikė duomenis, kad UAB „A“ atsiskaitė už paslaugas grynaisiais pinigais už 70,09 Eur (9 t., b. l. 134).

A. K. IĮ pateikė duomenis apie sandorius su UAB „A“, tačiau nepateikė jokių duomenų apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais (9 t., b. l. 148).

Teisminio nagrinėjimo metu gauti rašytiniai įrodymai:

UAB „Autodis patvirtino nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. neturėjusi verslo santykių su UAB „A“ (12 t., b. l. 106).

AB „Lytagra“ patvirtino nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. neturėjusi verslo santykių su UAB „A“ (12 t., b. l. 108).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „A. A.“ patvirtino nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. neturėjusi verslo santykių su UAB „A“ (12 t., b. l. 110).

UAB „Auto nuoma“ patvirtino nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. neturėjusi verslo santykių su UAB „A“ (12 t., b. l. 114).

UAB „Alreginta ir ko“ patvirtino nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. neturėjusi verslo santykių su UAB „A“ automobilių remonto darbus šiai įmonei atliko 2010-2011 metais (12 t., b. l. 124).

Žemesnės instancijos teismas

A. B. individuali įmonė pateikė duomenis, kad nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. neturėjusi verslo santykių su UAB „A“ (12 t., b. l. 126).

UAB „Alytaus spaustuvė“ patvirtino nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. neturėjusi verslo santykių su UAB „A“ (12 t., b. l. 128).

UAB „A. M.“ patvirtino neradusi dokumentų apie sandorius nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. su UAB „A“ (12 t., b. l. 130).

UAB „RV Oferta“ nurodė sustabdžiusi veiklą ir dėl objektyvių priežasčių negali pateikti prašomos informacijos (12 t., b. l. 137).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „AAA B. R.“ patvirtino nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. neturėjusi verslo santykių su UAB „A“ (13 t., b. l. 10).

UAB „IRIS“ pateikė 2013 m. gegužės 22 d. pasirašyto vekselio, pagal kurį direktorė E. Z. asmeniškai laidavo už UAB „A“ skolą – 4684,05 Lt, kopiją (13 t., b. l. 20-21).

UAB „IRIS“ pateikė duomenis, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 11 d. gavo antstolės D. K. pervestas lėšas iš E. Z. UAB „A“ skolai padengti - 5 087,37 Lt (12 t., b. l. 116-117). Šie duomenys įvertinti ikiteisminio tyrimo metu (9 t., b. l. 73).

UAB „Moki veži“ pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš UAB „A“ buvo įvykdyti 5 mokėjimai grynaisiais, iš viso už 196,51 Lt (12 t., b. l. 122).

UAB „Auto nuoma“ pateikė duomenis, kad už automobilio „Ford transit“ nuomą 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. iš UAB „A“ gavo 400 Lt grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus (13 t., b. l. 2-7).

UAB „Printesta“ pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš UAB „A“ buvo įvykdytas 1 mokėjimas grynaisiais pinigais už 50 Lt (12 t., b. l. 132).

UAB „Moller A. A.“ pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš UAB „A“ direktorės E. Z. 2013 m. gegužės 28 d. grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį gavo 1000 Lt (13 t., b. l. 24).

UAB „Isveta ir ko“ pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš UAB „A“ grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius gavo 737,10 Lt (13 t., b. l. 30-37).

BUAB „Albagrafija“ pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš UAB „A“ grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius gavo 484 Lt (13 t., b. l. 38-41).

Įmonė „Atlant“, registruota Lenkijos Respublikoje, nurodė negalinti pateikti duomenų apie sandorius su UAB „A“, kadangi dokumentai saugomi tik 5 metus (13 t., b. l. 71).

E. Z. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, kuriuos gali padaryti specialiųjų požymių turintys subjektai: pasisavinti ar iššvaistyti turtą gali tas, kam tas turtas buvo patikėtas ar buvęs jo žinioje, aplaidžiai tvarkyti buhalterinę apskaitą gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ar ją tvarkyti. Tokios pareigos kyla iš teisės aktų arba užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir dažniausiai jos yra priskiriamos bendrovės vadovui (direktoriui).

Pagal VĮ Registrų centras išrašą iš Juridinių asmenų registro, E. Z. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. birželio 12 d. buvo UAB „A“ vienintele akcininke ir direktore, o T. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d. buvo UAB „A“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Taigi E. Z. ir T. Ž. atitinka formalųjį šios bendrovės vadovų tiriamu laikotarpiu kriterijų.

Kaltinimai E. Z. pateikti tuo pagrindu, kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2014 m. vasario 21 d., oficialiai nebūdama įmonės vadove ir akcininke, kaltinimo nuomone, realiai valdė įmonę.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja įrodyta, kad E. Z. viso tiriamojo laikotarpio metu, tai yra nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 21 d. buvo UAB „A“ vienintelė akcininkė ir direktorė, o akcijų perleidimo T. Ž. sandoris buvo apsimestinis, T. Ž. įmonės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperėmė, įmonei nevadovavo.

Nors kaltinamoji E. Z. parodė, kad ji su T. Ž. pasirašė įmonės akcijų perdavimo sutartį ir įmonę perdavė T. Ž. kartu su visais dokumentais, kartu su juo vyko į VĮ Registrų centrą, kur jis pasikeitė save akcininku ir direktoriumi ir pradėjo vadovauti įmonei, teismas šiuos parodymus vertina kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Iš liudytojo T. V. (buvusi pavardė Ž., toliau tekste įvardinamas kaip T. Ž., tai yra tokia pavarde, kokia buvo tiriamuoju laikotarpiu) parodymų nustatyta, kad jis realiai jokių UAB „A“ dokumentų ar turto neperėmė ir neturėjo, už dokumentų perrašymą gavo 1000 Lt, buvo patikintas E. Z. ar M. R., kad įmonė tuoj bankrutuos, nieko nereikės daryti. Jis pasitikėjo M. R., nes palaikė artimus ryšius. Jam labai apmaudu dėl to, kad jo sesuo davė melagingus parodymus prieš jį. Patvirtino, kad pradžioje nesavanoriškai klaidino ikiteisminį tyrimą, nes nenorėjo sėsti į kalėjimą. Akcentavo, kad parodymai kelis kartus keitėsi ir situacija keitėsi. Iš pradžių jam sakė, kad jokių bėdų nebus, o paskui, kai pasirodė policija ir pasakė kad jam gresia atsakomybė, parodymai pasikeitė. Kodėl E. su tokiu pasiūlymu kreipėsi, negali atsakyti. Paminėjo, kad ji žada atsidaryti savo vardu kitą įmonę, ir kad jai reikalinga trumpam rasti naują įmonės vadovą ir akcininką, kad šis galėtų prisiimti visus įmonės įsipareigojimus ir turtą. Kad įmonę UAB „A“ reikalinga „subankrotinti“. Daugumos UAB „A“ dokumentų, kur yra jo parašas, jis nepasirašė, jo parašai suklastoti.

Liudytojas M. R., kaltinamosios E. Z. brolis, parodė, kad T. Ž. realiai perėmė UAB „A“ įmonę, dokumentus ir su dideliu užsiėmimu, su savo įrankiais, važiuodavo į objektus, padėdavo langus susinešti. T. Ž. planai buvo dideli, jis norėjo dirbti ir su užsieniu. Parodė, kad jie kartu dirbo, sėdėjo ofise, kartu sprendė visus klausimus, T. Ž. pasirašinėjo atliktų darbų aktus, su juo dalyvavo objekto pridavime, pasitarime, važiuodavo į banką, atsidarinėjo sąskaitas, sprendė tuo metu iškilusius klausimus, nes reikėjo užbaigti objektus ir jis (T. Ž.) visuose dalyvavo. T. Ž. nebuvo ištisai darbe, jis išvažiuodavo mėnesiui į Angliją, tačiau ir vėl grįždavo, todėl darbuotojai jį tikrai turėjo matyti.

Liudytoja S. R. parodė, kad po E. Z. vadovas buvo T. Ž.. Už įmonės akcijas T. Ž. E. Z. sumokėjo 1000 Lt. Patvirtino, kad ji matė, kaip E. Z. perdavė įmonės buhalterinius dokumentus T. Ž.. T. Ž. disponavo įmonės sąskaitomis. Visi banko bei „Sodros“ prisijungimai būdavo pas jį, pati prisijungti ji negalėjo. T. Ž. dirbo kaip direktoriaus, tęsė darbus, pats važiuodavo ir veždavo kitus darbininkus į objektus. Tuo metu, kai T. Ž. įsigijo įmonę, joje buvo gal 10 ar 15 darbuotojų. Tuo metu buvo vykdomi ir toliau tęsiami keli objektai – Valavičių kaimo bendruomenės centras ir A. L. mokykla.

Liudytojų M. R. ir S. R. parodymai vertintini kaip nepatikimi, nes bylos duomenimis nustatyta, kad įmonės darbuotojams toks asmuo kaip T. Ž. nežinomas, po akcijų pardavimo ir T. Ž. įforminimo įmonės direktoriumi, UAB „A“ beveik jokių darbų nevykdė, turėjo du seniau pradėtus ir nebaigtus objektus, tai yra (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje ir Valavičių kaimo bendruomenės centre. T. Ž. jokių naujų sutarčių nesudarinėjo, o tik pasirašinėjo atskirus dokumentus, kuriuos jam pateikdavo M. R.. Be to, iš bankų, kuriuose buvo atidarytos UAB „A“ sąskaitos, gauti duomenys patvirtina, kad T. Ž. šių sąskaitų nevaldė, jose jokių veiksmų neatlikinėjo, o disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis teisę turėjo E. Z.. Be to, šiuos liudytojus ir kaltinamąją E. Z. sieja giminystės ryšiai, taigi jie suinteresuoti duoti palankius kaltinamajai parodymus.

Liudytojo T. V. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

kaip matyti iš 2014-05-06 AB banko „Finasta“ rašto, 2013-10-22 T. Ž. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Tą pačią dieną Valavičių kaimo bendruomenė už atliktus darbus pravedė 9 268,60 litų, kurie tą pačią dieną internetiniu pravedimu buvo pravesti UAB „R“ (8 t., b. l. 42). Iš T. V. ir M. R. parodymų nustatyta, kad T. V. šią sutartį sudarė M. R. prašymu, kadangi disponuoti kitomis įmonės sąskaitomis buvo neįmanoma dėl įsiskolinimų, o gauti iš Valavičių kaimo bendruomenės pinigai iš karto buvo pervesti UAB „R“. M. R. patvirtino, kad UAB „R“ yra giminaičio S. B. atidaryta įmonė, kuris pas juos anksčiau dirbo. Jo žmona S. R. vadovauja tai įmonei, o vėliau prisijungė ir jis. Tai tik patvirtina, kad T. V. jokių savarankiškų sprendimų nepriiminėjo, buvo tik formalus UAB „A“ direktorius, epizodiškai vykdė kitų asmenų nurodymus, o įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Šių įrodymų kontekste būtina įvertinti ir tai, kad T. V. yra baigęs tik 9 klases, neturi nuolatinio darbo ir pajamų, neturi jokios darbo patirties, taigi neįtikėtina, kad toks asmuo priimtų sprendimą įsigyti įmonę, tapti jos direktoriumi ir vykdyti verslą.

Beveik visi teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti UAB „A“ darbuotojai parodė, kad toks asmuo kaip T. Ž. jiems nežinomas. Liudytojas E. S. parodė, kad T. Ž. nežino, tokio žmogaus niekada nėra matęs. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad darbo sutartyje buvo nurodytas UAB „A“ direktorius T. Ž., nes tuo metu turėjo darbo sutartį prie savęs ir ten taip buvo nurodyta, tačiau tokio žmogaus (tokiu vardu) nebuvo dirbančio. Liudytojas A. P. parodė, kad tokio darbuotojo kaip T. Ž. nežino, kiek dirbo, nebuvo jo matęs. Liudytojas A. P. parodė, kad T. Ž. nėra girdėjęs, o nurodymus kur vykti ir ką daryti duodavo direktorius M. R.. Liudytojas E. K. parodė, kad T. Ž. jam nėra žinomas. Liudytojas S. B. parodė, kad darbams vadovavo M. R.. T. Ž. tuo metu buvo direktorius, pats taip prisistatė ir vadovavo įmonei. Paskui jis savo darbo santykius su UAB „A“ nutraukė ir atsidarė savo įmonę UAB „R“. Liudytoja L. T., Valavičių kaimo bendruomenės pirmininkė, parodė, kad gavo kelis raštus, pasirašytus T. Ž., tačiau tokio asmens nematė.

Kad yra įmonės patalpose matęs T. Ž., patvirtino liudytojas R. K., M. R. uošvis, tačiau ir jis nurodė, kad ar T. Ž. tuo metu buvo UAB „A“ direktorius, tiksliai negali pasakyti. Tik liudytojas S. B. parodė, kad esą „T. Ž. tuo metu buvo direktorius, pats taip prisistatė ir vadovavo įmonei. Paskui jis (S. B.) savo darbo santykius su UAB „A“ nutraukė ir atsidarė savo įmonę UAB „R“.

Liudytojų R. K. ir S. B. parodymus teismas atmeta kaip nepatikimus, kadangi jų parodymai prieštarauja kitų UAB „A“ darbuotojų parodymams, be to šie asmenys yra susiję giminystės ryšiais su M. R., o S. B. įsteigė įmonę, kurioje dirba (dirbo) M. R. ir S. R.. Taigi šie asmenys yra suinteresuoti duoti parodymus, palankius kaltinamajai E. Z.. Remdamasis kitų buvusių įmonės darbuotojų parodymais teismas konstatuoja, kad įmonės darbuotojams T. Ž. yra nežinomas, todėl tiriamu laikotarpiu negalėjo būti UAB „A“ direktoriumi ir, pasak liudytojo M. R., aktyviai dalyvauti įmonės veikloje.

2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nuspręsta pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 12 d. E. Z. ir T. Ž. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Priteista iš atsakovės E. Z. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „A“ 66 263, 33 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6 t., b. l. 50-55).

Visuma aptartų įrodymų leidžia konstatuoti, kad T. Ž. nepirko UAB „A“ akcijų, neperėmė šios įmonės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų, šiai įmonei nevadovavo. Atsakomybė už UAB „A“ turto pasisavinimą iššvaistymą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla E. Z., kaip vienintelei faktinei šios įmonės vadovei.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui.

Remiantis 2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvada nustatyta, kad ekonominiam tyrimui atlikti UAB „A“ tiriamojo laikotarpio (nuo 2012-08-01 iki 2014-05-30) dokumentų ir apskaitos registrų nepateikė Tyrimas atliktas iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų bei informacijos. Remiantis išrašais iš banko sąskaitų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 21 d. atlikdama, grynųjų pinigų išėmimo - įnešimo operacijas iš bendrovės AB Ūkio banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Danske bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išėmė viso 197 575 Lt (57 221,67 Eur) grynaisiais, į minėtų bankų sąskaitas įnešdama grynaisiais tik 109 271,08 Lt (31 647,09 Eur). Skirtumo, tai yra 88 303,92 Lt, panaudojimą pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus dokumentus, ši suma buvo sumažinta iki 80 216,55 Lt (9 t., b. l. 73-76).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauta naujų duomenų apie UAB „A“ vykdytus atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Gynėjas baigiamosiose kalbose nurodė, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjimo teisme metu gautus duomenis UAB „A“ kitoms įmonėms sumokėjo 19 561,69 Lt (5665,46 Eur), tačiau šis paskaičiavimas yra netikslus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu gauti įrodymai apie UAB „A“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais jau buvo įvertinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje (8 t., b. l. 39-73) ir 2018 m. birželio 1 d. atlikus dokumentų apžiūrą, po kurios konstatuota, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje paskaičiuota pinigų suma 88 303,92 Lt, kurių panaudojimą pagrindžiančių įmonės veikloje dokumentai nebuvo pateikti, mažėja 8087,37 Lt ir sudaro 80 216,55 Lt sumą (9 t., b. l. 73-76). Gynėjo nurodytos sumos, panaudotos atsiskaitymams su UAB „Langvila“, UAB „Lankava“, UAB „Makveža“, negali būti pagrindu mažinti pasisavintų lėšų sumą, kadangi tik UAB „IRIS“ gautos lėšos (8087,37 Lt) yra pagrįstos buhalterinės apskaitos juridinę galią turinčiais dokumentais. Pažymėtina, kad į šią sumą įtraukti ir mokėjimai grynaisiais pinigais, apie kuriuos duomenis teismui pateikė UAB „IRIS“ - 5 087,37 Lt (12 t., b. l. 116-117). Dar kartą mažinti pasisavintų lėšų dydį šia suma nėra pagrindo. A. K. IĮ pateikė duomenis apie sandorius su UAB „A“, tačiau nepateikė jokių duomenų apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais (9 t., b. l. 148).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu gauti nauji įrodymai liudija, kad UAB „A“ grynaisiais pinigais atsiskaitė dar ir su UAB „Moki veži“ (196,51 Lt), UAB „Auto nuoma“ (400 Lt), UAB „Printesta“ (50 Lt), UAB „Moller A. A.“ (1000 Lt), UAB „Isveta ir ko“ 737,10 Lt, UAB „Albagrafija“ 484 Lt, UAB „Alvydo verslas“ (17,40 Lt), UAB „Cramo“ (70,90 Lt), iš viso gauta naujų duomenų apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais už 2955, 91 Lt. Dėl to pasisavinto turto suma mažinama iki 77 260,64 Lt (80 216,55-2955,91 Lt), t. y. 22 376,22 Eur. Būtent šią sumą pasisavino kaltinamoji E. Z., kadangi šių lėšų panaudojimą įmonės veikloje pagrindžiančių dokumentų nėra.

Vertinant teismo proceso metu gynybos pateiktą UAB „A“ 2012-08-01 ir 2014-04-15 laikotarpio darbo užmokesčio patikrinimo aktą (12 t., b. l. 73-79), konstatuotina, kad jame užfiksuoti duomenys nepaneigia kaltinimų kaltinamajai E. Z. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad šiame akte padarytos išvados ir paskaičiavimai prieštarauja tiek byloje surinktiems duomenims (bankų sąskaitose fiksuotoms sumoms, kurias UAB „A“ išmokėjo kaip darbo užmokestį (6 t., b. l. 86-140, 144-200, 7 t., b. l. 1-39, 43-76), tiek 2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadai (8 t., b. l. 39-73). Gynybos pateiktame akte konstatuojama, kad bankiniais pavedimais buvo išmokėta 33 164,03 litų darbo užmokesčio, kai tuo tarpu išrašai iš bankų sąskaitų ir specialisto išvada patvirtina, kad bankiniais pavedimais buvo išmokėta 154 882,21 litų. Be to, VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. birželio 18 d. raštas Nr. (8.34) R1-2706 patvirtina, kad UAB „A“ įsiskolinimas 2014 m. kovo 31 d. sudarė 43 970,79 litų.

Šie duomenys visiškai paneigia, kad minėtu laikotarpiu darbo užmokesčio likutis išmokėti buvo 76 690,60 Lt, ir kad būtent ši suma galėjo būti išmokėta tais grynaisiais pinigais, kurie kaltinime nurodyti kaip pasisavintos lėšos. UAB „A“ 2012-08-01 ir 2014-04-15 laikotarpio darbo užmokesčio patikrinimo akto išvados bei padaryti paskaičiavimai grindžiami tik prielaidomis, o ne nustatytos formos buhalterinės apskaitos dokumentais. Nors dalis liudytojų, dirbusių UAB „A“ parodė, kad dalis atlyginimo būdavo mokamas ir grynaisiais, tačiau šie įrodymai nepakankami patvirtinti aplinkybes, kurios turi būti įrodinėjamos buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuota informacija. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiami liudytojai tvirtino, kad atlyginimas buvo mokamas bankiniu pavedimu, o apklausiami teisme jau nurodė skirtingai – esą dalis atlyginimo buvo mokamas ir grynaisiais pinigais, todėl teismas sprendžia, kad parodymai apie darbo užmokestį, mokamą grynaisiais, nėra patikimi.

Tvirtinimai, kad bendrovės piniginės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012,2K-138/2014, 2K-352/2014, 2K-332/2014 ir kt.). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. E. Z. teiginiai, kad grynuosius pinigus jis panaudojo bendrovės reikmėms, yra deklaratyvūs ir neinformatyvūs. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Teismas konstatuoja įrodyta, kad E. Z., veikdama tiesiogine tyčia, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 21 d. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą UAB „A“ grynuosius pinigus, viso 77 260,64 Lt (22 376,22 Eur). Kadangi turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, turtas laikytinas didelės vertės turtu (BK 190 straipsnio 1 dalis), o kaltinamosios E. Z. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės turto pasisavinimas.

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).

Įrodyta, kad E. Z., laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 21 d. Alytaus mieste, faktiškai būdama UAB „A“ direktore ir vienintele akcininke, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytiems asmenims perleido įmonės turtą – 6 automobilius, neįformindama automobilių perdavimo – priėmimo dokumentų ir jų nepateikdama įvertinimui tvarkomojoje įmonės apskaitoje bei šių dokumentų neperduodama bankrutuojančios UAB „A“ bankroto bylos administratoriui, iššvaistė svetimą UAB „A“ turtą, viso 4 250,78 Eur 5 386,92 Eur sumai, o būtent: automobilį „R. E.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 446,45 Eur vertės, automobilį „R. E.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 620,00 Eur vertės, automobilį „R. E.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 620,00 Eur vertės, automobilį „R. E.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 550,00 Eur vertės, automobilį „O. F.“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 1274,33 Eur vertės, automobilį „(duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), 740,00 Eur vertės. Visa iššvaistyto turto vertė - 4 250,78 Eur.

Tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat negauta jokių duomenų apie šių automobilių buvimo vietą. Iš antstolės A. K. gauta informacija, kad išieškojimas iš UAB „A“ priklausančių transporto priemonių nebuvo vykdomas, tačiau jos buvo areštuotos. Transporto priemonių buvimo vieta nebuvo nustatinėjama (4 t., b. l. 105). Iš antstolio S. V. gauta informacija, kad buvo vykdomas skolininko UAB „A“ laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Buvo aprašomas bendrovės turtas, tame tarpe transporto priemonės. Vykdymo eigoje turtas realizuotas nebuvo (4 t., b. l. 108-116). Iš UAB „Baltmetas“, UAB „Alytaus aliuminis“ gauta informacija, kad E. Z., T. Z., M. R., T. Ž. įmonei nėra pridavę jokios rūšies metalo laužo (6 t., b. l. 27, 29). Taigi automobilių buvimo vieta nenustatyta, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų dėl šio turto nėra. Darytina išvada, kad šis turtas, kuris buvo E. Z. žinioje, yra iššvaistytas.

Automobilių vertė nustatyta pagal 2018 m. sausio 11 d. iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus gautą informaciją apie UAB „A“ turėtų transporto priemonių vidutinę rinkos vertę (6 t., b. l. 45-46). Teismas sprendžia, kad nurodyta transporto priemonių vertė yra nedidelė, ji atitinka realią vidutinę tokių transporto priemonių vertę, šie įrodymai yra pakankami iššvaistyto turto vertei patvirtinti. Pažymėtina, kad skirti papildomus turto vertinimus, siekiant nustatyti individualią kiekvieno automobilio vertę, nėra akivaizdaus poreikio ir jokių galimybių, kadangi vertintinas turtas yra iššvaistytas ir jo buvimo vieta nežinoma. Be to, liudytojų parodymais nustatyta, kad įmonės darbuotojai buvo vežami į darbą būtent įmonei priklausančiais automobiliais, taigi transporto priemonės buvo tinkamos naudoti.

E. Z. taip pat buvo pareikšti kaltinimai ir dėl automobilio VW „Transporter“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), 1600,00 Eur vertės, iššvaistymo. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta fotonuotrauka, kurioje matomas automobilis VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „A“ logotipais ant kėbulo, nurodant, kad šis automobilis stovėjo prie S. I. IĮ dirbtuvių (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 47). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. I. parodė, kad pateiktoje nuotraukoje esantį automobilį pristatė remontuoti jam nepažįstami asmenys, prisistatę įmonės darbuotojais. Jis nustatė, kad reikia remontuoti automobilio variklį, bet tai neapsimokėjo ekonomiškai. Automobilį pristatę asmenys sakė, kad ieškos kito variklio, bet vėliau nepasirodė. Prieš kelis metus pas jį atvyko bankroto administratorius ir pasiėmė automobilio raktelius, tačiau automobilis dar kurį laiką stovėjo, priešais jo įmonę, kuri yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasarą grįžęs po atostogų, automobilio jau nerado. To momento, kai automobilis buvo išvežtas jis nematė.

Šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad šis automobilis nebuvo perleistas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytiems asmenims, todėl kaltinimais dėl jo iššvaistymo šalintinas.

Kaltinamosios E. Z. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, kadangi buvo iššvaistytas turtas, kurio vertė viršija nedidelę vertę, bet nesiekia didelės vertės.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia padarinius – negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens ūkinę, komercinę, finansinę veiklą (jo būklę), nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia padarinių buvimą minėtų BK straipsnių prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).

BK 223 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtus straipsnius kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste.

Remiantis 2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvada (8 t., b. l. 39-73), nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „A“ vykdė ūkinę veiklą, tačiau tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų.

Analizuojant ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyta, kad įmonė teikė deklaracijas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, VĮ „Registrų centras“, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai. Tai patvirtina gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (2 t., b. l. 169-183, 185-197; 3 t., b. l. 2-20, 27-30 ), iš VĮ „Registrų centras“ (3 t., b. l. 35-48, 74-83), iš Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gauta informacija apie teiktas PVM deklaracijas, metines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, dokumentų teikimą elektroniniu būdu (3 t., b. l. 86-118). Taip pat iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad UAB „A“ vykdė finansines operacijas.

Kadangi tyrimui nebuvo pateikti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, buvo pagrįstai konstatuota, jog įmonė apskaitos registruose neregistravo finansinių operacijų „Danske bank“ A/S Lietuvos filiale, AB SEB banko, AB „Swedbank“ banko, AB „Citadelė“ banko, UAB Medicinos banko, AB „Finasta“ banko, BAB Ūkio banko, AB Šiaulių banko sąskaitose; neišsaugojo darbo užmokesčio, VSD įmokų apskaičiavimo ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, apskaitos registrų, kuriuose registravo darbo užmokesčio, VSD ir pajamų įmokų paskaičiavimo, darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų, dėl ko negalima nustatyti, kokios darbo užmokesčio sumos ir iš kokių lėšų buvo išmokėtos; neišsaugojo UAB „A“ prekių ar paslaugų pirkimo, pardavimo dokumentų, atliekant finansines operacijas bankuose grynaisiais pinigais bei negrynaisiais pinigais, įsigytų prekių ar paslaugų neregistravo apskaitos registruose, dėl ko negalima nustatyti, kokios prekės ir paslaugos buvo įsigytos ir ar jos panaudotos bendrovės veikloje; neišsaugojo grynųjų pinigų apskaitos registro (kasos knygos); neišsaugojo prekių ar paslaugų pirkimo, pardavimo dokumentų, kurių duomenis deklaravo PVM deklaracijose, įsigytų prekių ar paslaugų neregistravo apskaitos registruose; neišsaugojo pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir dokumentų, kurių pagrindu PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ar paslaugų pirkimo PVM.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 LR įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 21 straipsnio nuostatas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas. Kaip jau aptarta šiame nuosprendyje, įrodyta, kad UAB „A“ vadove laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 21 d. buvo kaltinamoji E. Z.. Nustatyta ir tai, kad ji nei įmonės turto, nei buhalterinės apskaitos dokumentų T. Ž. neperdavė. Kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu pagal BK 223 straipsnį gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, Nr. 2K-615-507/2015), kaip ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju.

Taigi E. Z. pateikti kaltinimai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo visiškai pasitvirtino, taip pat nustatyti ir būtinieji padariniai baudžiamajai atsakomybei kilti. Padaryti pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga, dėl jų visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamoji E. Z. padarė du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Kaltinamoji nusikalto būdama neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbanti, ištekėjusi, Psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, todėl švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta tik taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo nuomone, skirti kaltinamajai švelnesnę, nei įstatyme numatyta bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų. Teismų praktikoje skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstama veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Teismas jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytai veikai ar kaltininko asmenybei taip pat nenustatė. Skirtina laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę, žemesnė nei sankcijos vidurkis.

Už veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Bendrinant paskirtas bausmes, laisvės apribojimo bausmės keistinos į griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punktas).

BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismas daro išvadą, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą kaltinamajai pagrindas yra. Tokia išvada daroma pirmiausia įvertinus visas jau aptartas bylos aplinkybes, turėjusias reikšmės skiriant bausmes. Atsižvelgiama į tai, kad E. Z. nusikalto būdama prieš tai neteista, taip pat į tai, jog po nusikaltimų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, asmuo daugiau nenusikalto. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali ir turi būti atidėtas taikant BK 75 str. nuostatas bei paskiriant teismo įpareigojimą.

Kaltinamajai E. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: paketas Nr. 1, kuriame yra: CR-R kompaktinis diskas su 2014 m. birželio 18 d. AB „Šiaulių bankas“ pateikta informacija, 1 vnt.; CD-R kompaktinis diskas su 2014 m. balandžio 24 d. AB „Danske bank“ pateikta informacija, 1 vnt.; CD-R kompaktinis diskas su 2014 m. gegužės 8 d. AB „Citadele“ banko pateikta informacija, 1 vnt., saugomi prie bylos, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kalta:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: paketą Nr. 1, kuriame yra: CR-R kompaktinis diskas su 2014 m. birželio 18 d. AB „Šiaulių bankas“ pateikta informacija, CD-R kompaktinis diskas su 2014 m. balandžio 24 d. AB „Danske bank“ pateikta informacija, CD-R kompaktinis diskas su 2014 m. gegužės 8 d. AB „Citadele“ banko pateikta informacija, saugomus byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis