- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-14
- Bylos Nr.
- e2-1903-1112/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00099-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.4.8Kiti klausimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis vaikams
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gintarei Zeigienei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieško Ž. P. patikslintą ieškinį atsakovei E. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas ieškovo Ž. P. patikslintas ieškinys atsakovei E. S., kuriuo prašoma:
1) nustatyti nepilnamečio sūnaus V. P. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu Ž. P.;
Žemesnės instancijos teismas
2) nustatyti E. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką;
3) nustatyti, kad E. S. nepilnamečio sūnaus V. P. išlaikymui moka kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
4) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad su atsakove E. S. yra (duomenys neskelbtini) gimusio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas yra nesusituokę, gyvena atskirai. Atsakovė nepareiškė sutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu, todėl ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio nustatymo. Ieškovas Ž. P. ir atsakovė E. S. kartu pragyveno beveik dvidešimt metų. Praėjusių metų gegužės mėnesį atsakovė susirado kitą vyrą ir išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovei išsikrausčius, nepilnametis šalių sūnus liko gyventi kartu su ieškovu. Mama su sūnumi bendraudavo, laikas nuo laiko pasiimdavo jį pabūti. Gruodžio mėnesį atsakovė grįžo gyventi į Klaipėdą, išsinuomojo butą, pasiimdavo sūnų savaitgaliais. Ieškovo žiniomis, atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio, todėl sausio mėnesį ji iš būsto buvo iškraustyta ir išvyko gyventi pas mamą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su atsakove susisiekti visiškai nepavyksta, ji slepia ne tik savo gyvenamąją vietą, bet ir visus kontaktinius duomenis, nebendradarbiauja ir su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovas prašo nepilnamečio V. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė E. S. niekur nedirba, pajamų negauna. Su mama, pas kurią atsakovė galimai gyvena, santykiai yra konfliktiški, į atsakovės mamos namus ne kartą buvo kviesta policija. Atsakovė visiškai nebendrauja su sūnumi ir neturi su juo motiniško ryšio. Būtini vaiko poreikiai – tai poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nagrinėjamu atveju, būtinosios nepilnamečio sūnaus V. P. būtinosios išlaidos sudaro apie 600,00 Eur per mėnesį. Vaikui yra perkamas maistas, aprangos ir apavo komplektai metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, laisvalaikio apranga, atitinkanti vaiko ūgį ir dydį. Kitos būtinos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, tai išlaidos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui ir žaislams, vaistams, kai vaikas suserga, vitaminams, higienos priemonėms.
Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone (toliau – Skyrius) išvadoje nurodo, kad Skyriaus specialistei susisiekti su atsakove taip pat nepavyko. Paminėtina, kad po pirminės išvados pateikimo teismui, t. y. 2024 m. vasario 8 d. Skyriaus specialistei pavyko susisiekti su atsakove. Atsakovei buvo suteikta informacija apie ieškinio reikalavimus. Atsakovė pokalbio metu išreiškė savo poziciją, kad ji kaip ir sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu, nes kito pasirinkimo nėra, jos gyvenamoji vieta nėra pritaikyta vaikui būti nuolat su ja, dėl kitų reikalavimų plačiau nepasisakė. Svarbu pažymėti, kad pokalbis su Atsakove buvo pakankamai apsunkintas, moteris kartojo jai svarbias aplinkybes, susijusias su jos gyvenimu. Atsakovei trūko racionalumo, galimai jai buvo sunku suvokti esamą situaciją ir galiausiai pokalbį atsakovė nutraukė. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ieškovo ir atsakovės šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Skyriui šeima yra žinoma, yra gauti 3 pranešimai apie galimus vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų pažeidimus, t. y. 2023 m. rugsėjo 20 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (nesutarimai tarp tėvų dėl vaiko buvimo vietos); 2023 m. spalio 13 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta; 2023 m. lapkričio 12 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (vaikas buvo smurto artimoje aplinkoje liudytojas). Nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. šeimai inicijuota atvejo vadyba Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovei atvejo vadyba buvo inicijuota BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, socialinės paslaugos neskirtos (buvo sustabdytas atvejo vadybos procesas 20 kalendorinių dienų esant nežinomai gyvenamajai vietai). 2024 m. vasario 5 d. atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas atvejo vadybos procesą užbaigti, socialinį darbą nutraukti, kadangi atsakovė nebendradarbiauja su specialistais, nepilnamečių vaikų, gyvenančių kartu su moterimi, nėra, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Skyriaus specialistė apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., ir nustatė, kad ieškovas su sūnumi V. P. ir kitu pilnamečiu sūnumi gyvena ieškovo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas yra apie 40 kv. m., jame yra du miegamieji kambariai ir virtuvė sujungta su svetaine. Taip pat yra vonios ir tualeto patalpa. Bute yra visi patogumai (patalpų šildymas – oras/oras arba su malkomis, vanduo šildomas kombinuotai, centralizuota kanalizacija), taip pat yra visi reikalingi baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. V. savo atskiro kambario neturi miega viename kambaryje su tėčiu. Kambaryje yra tėčio lova, vaiko lova, komoda ir spinta. Vaiko žaislai sudėti svetainėje – spintelėje/komodoje su stalčiais. Yra sudarytos visos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Nepilnamečio vaiko V. P. nuomonė nebuvo išklausyta dėl jo amžiaus. Pažymėtina, kad apsilankymo metu vaikas neištarė nei žodžio, žaidė su savo žaisliukais. Vaikas buvo aprengtas švariais ir tvarkingais rūbais. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, į tai kad vaikas gyvena su tėvu, jis tinkamai rūpinasi vaiku, Skyriaus vertinimu nepilnamečių vaiko V. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, atitinka jo interesus. Skyriaus vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo atitinka vaikų interesus, o prašoma priteisti išlaikymo suma po 300 Eur galėtų būti pakankama kasdieniniams nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus visas aplinkybes. Skyrius pažymi, kad sprendimą labiausiai atitinkantį vaiko interesus, priims teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, tėvų turtinę padėtį, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyrą, tėvų valdžios lygybės principus ir kt.
Skyriaus vertinimu, nors ieškovo prašoma patikslintu ieškiniu nustatyti bendravimo tvarka yra pakankamai minimali ir galimai suvaržanti motinos galimybes maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime, dalyvauti jį ugdant bei auklėjant, tačiau įvertinus tai, kad situacija su atsakove yra nepasikeitusi ir šiai dienai nesant duomenų, kad atsakovė savarankiškai gali pasirūpinti vaiku (kai vaikas su ja praleistų laiką su nakvyne), užtikrinti jam saugias ir tinkamas sąlygas, todėl Skyrius palaiko patikslintą ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pagal šiuo metu turimą informaciją, tokia bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko V. P. interesų. Skyrius tikisi, kad ateityje pasikeitus aplinkybėms tėvai galės visus bendravimo su vaikais klausimus spręsti bendru sutarimu ir bus užtikrinta vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančia motina, bei bus sudarytos sąlygos motinai nuolat, tiesiogiai ir maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Ateityje iškilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vieno iš tėvų nuomone, kai bendravimas kenkia vaiko interesams ir nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos nustatymo/pakeitimo kreiptis į teismą.
Atsakovė E. S. atsiliepimo į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas Ž. P. nurodė, kad vaikas visada gyveno su juo. Atsakovė susirado kitą vyrą ir išėjo pas jį. Vasarą vaiką pagal galimybes pasiimdavo pas save. Jau ilgą laiką, nuo gruodžio mėnesio vaiku nesidomi. Balandžio mėnesį sakė pasiims vaiką savaitgalį, bet taip ir nepasirodė. Nuo gruodžio mėnesio niekas nežino, kur ji gyvena, žinoma tik, kad bendrabutyje. Vaikas lanko darželį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kartu su vaiku lankosi meno terapijos centre pas psichologą. Savaitgaliais su vaiku pramogauja, lankosi žaidimų kambariuose, parkuose. Kitų nepilnamečių vaikų neturi, turi tik pilnametį. Vaiko poreikiai susidedama iš išlaidų, kurias reikia skirti keramikos būreliui, ugdymo įstaigai, psichologui, vitaminams, maistui, rūbams. Norėtų, kad dažniau pasiimtų mama vaiką, bet jos psichinė būsena kelia nerimą, aplinkiniai pastebi didelę riziką palikti jai per naktį vaiką. Atsakovė į gydymo įstaigas dėl savo sveikatos nesikreipė. Išėjus iš namų atsakovės situacija buvo geresnė, ji dirbo parduotuvėje, turėjo automobilį, jai reikėjo tik susirasti, kur gyventi, bet ji išėjo iš darbo, pardavė automobilį. Atsakovė turi siuvėjos specialybę, jokio kito nekilnojamojo turto savo vardu neturi. Jis dirba laivų krovos kompanijoje. Šiuo metu vidutinės pajamos yra apie 1800 Eur, turi transporto priemonę, gyvena bute, priklausančiame jo tėvams. Darbas pamaininis, kartu gyvena vyresnysis pilnametis sūnus. Mama su vaiku paskutinį kartą bendravo sausio mėnesį. Išlaikymo nėra skyrusi vaikui, į atsakovės sąskaitą buvo mokama išmoka vaikui, dabar paskutinius kelis mėnesius susitvarkė, kad gautų jis pats asmeniškai. Išmoka vaikui yra maždaug 90 Eur.
Išvada teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone specialistė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje nurodytą nuomonę.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad susiklosčius situacijai, kad mama paliko šeimą ir išėjo iš namų, prašoma nustatyti faktą, kuris jau yra, vaikas gyvena su tėvu, kuris stengiasi įgyvendinti tėvo valdžią kaip galima geriau. Ieškovas nenorėjo apriboti motinos bendravimo su vaiku, pats siūlė, bet mama bendravimą yra nutraukusi. Dėl vaiko saugumo, nustatyti bendravimo tvarką su nakvynėmis yra nesaugu. Pareikšti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos yra pagrįsti ir atitinkantys vaiko interesus. Atsakovė neteikė jokio išlaikymo vaikui iki šiol, bet ir savo interesams naudojo gaunamus vaiko pinigus. Vaikui reikalinga apmokėti ugdymo įstaigą, susideda kuro išlaidos, yra reikalingos pajamos būsto išlaikymui, pramogoms vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas Ž. P. ir atsakovė E. S. yra (duomenys neskelbtini) gimusio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai (Klaipėdos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 54). Šalys nėra sudariusios santuokos, gyvena skyriumi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko V. P., gyvenamoji vieta yra jo tėvo Ž. P. gyvenamoji vieta. Byloje nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su tėvu (ieškovu), duomenų byloje, kad vaiko tėvas netinkamai rūpintųsi vaiku, byloje negauta. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad jų turimais duomenimis bute yra visi patogumai, taip pat yra visi reikalingi baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Yra sudarytos visos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, turimą informaciją, kad atsakovė nusišalinusi nuo proceso ir nebendradarbiauja su specialistais, taip pat į tai, kad šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškovu, nesant duomenų, kad ieškovas blogai vykdytų tėvo pareigas, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio vaiko V. P. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu Ž. P..
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Ieškovas prašo nustatyti E. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje.
Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas pateikė ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką. Atsakovė neišreiškė savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos. Byloje nustatyta, kad vaiko mama šiuo metu su sūnumi nebendrauja, jos gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos nežinomos, specialistai, teikę paslaugas atsakovei, nežino, ar vaikui būtų saugu pasilikti su atsakove per naktį. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra iš esmės aiški ir tinkama, atitinka vaiko interesus bendrauti su skyrium gyvenančia atsakove, tačiau teismas sprendžia, kad bendravimo tvarka negali apsiriboti tik bendravimu susitinkant savaitgaliais, todėl tvarka papildytina nuostata, kad atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, ieškovui ir atsakovei suderinus laiką, taip sudarant galimybę atsakovei palaikyti pastovų ryšį su vaiku.
Teismas, atsižvelgdamas į visų aplinkybių visumą, tenkina ieškovo reikalavimą ir nustato ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką, ją papildydamas. Teismas pažymi, kad atsakovė turi dėti pastangas, kad ryšys su vaiku nenutrūktų, bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime kuo daugiau. Nustatydamas prašomą bendravimo su vaiku tvarką teismas atkreipia dėmesį, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).
Teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiki tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovas prašo nustatyti, kad E. S. nepilnamečio sūnaus V. P. išlaikymui moka kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovo skaičiavimu, vaikui per mėnesį reikia skirti apie 600 eurų išlaikymui.
Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis iš esmės siekia 924 Eur (neatskaičius mokesčių).
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Bylos duomenimis, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis jo darbo mėnesinis užmokestis yra apie 1800 Eur (atskaičius mokesčius), ieškovas gauna apie 90 Eur valstybės mokamą išmoką vaikui, jo vardu įregistruota viena transporto priemonė, šeima gyvena ieškovo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovė nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė nedirba ir jokio turto neturi.
Teismas pažymi, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovei dirbti ir užsidirbti. Rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju tas iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, patiria daugiau išlaidų ir kasdienių rūpesčių, kurie riboja galimybę užsidirbti ir gauti didesnes pajamas.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 300 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise skirtinas ieškovas Ž. P..
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus (pažymas dėl atstovavimo išlaidų, PVM sąskaitas faktūras už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymus), pagrindžiančius turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 109 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 1109 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje turėjo 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. sausio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Paskirti ieškovą Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. E. S. su nepilnamečiu sūnumi V. P. bendrauja kas antrą šeštadienį ir sekmadienį be nakvynių, 10.00 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją ne vėliau kaip tos pačios dienos 18.00 val.
2. Apie ketinimą pasiimti sūnų bendravimui atsakovė informuoja ieškovą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo, nurodydama konkrečią vaiko buvimo vietą susitikimo metu.
3. E. S. gali bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis iš anksto suderinusi bendravimo laiką su ieškovu Ž. P..
Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1109 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ž. P. naudai.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.