Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. 2020-04-30, apie 18.30 val., avižų pasėlių lauke, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto dėl purškiamo lauko metu, tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį J. R. į kairę veido pusę bei kartą spyrė į dešinės kojos blauzdą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvas viršutinėje lūpoje ir dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, apie 18.32 val., D. R. telefonu filmuojant konfliktą, J. D., tyčia, spyrė vieną kartą pastarajai į dešinės kojos blauzdą, padarydamas nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. D. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, jog, pamatęs, kad kaimynas J. R. purškia laukus chemikalais, atvyko į lauką ir sustabdė traktorininką. Skambino „112“ ir pranešė apie neteisėtą lauko purškimą. Pasak kaltinamojo, netrukus privažiavo automobiliu J. R. su D. R.. Išlipęs J. R. pradėjo jį mušti metaliniu vamzdžiu, sudavė apie 28 smūgius. Taikė į galvą, rankas, kojas. Jis dengėsi galvą ranka, o kitoje laikė telefoną ir fotografavo. Mušė ir M. L.. Jis tik gynėsi. Kaltinime nurodytų smūgių J. R. nesudavė, D. R. nespyrė. Pasak kaltinamojo, atvykus policijai, jokių sužalojimų pas nukentėjusiuosius nebuvo, todėl nežino, kodėl po kelių valandų jiems buvo nustatyti sužalojimai. J. R. galėjo suduoti, nebent, gindamasis ar dengdamasis nuo smūgių. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis J. R. paaiškino, kad konfliktai dėl dirbamos žemės su kaltinamuoju tęsiasi kokie 5 metai. Tą dieną M. L. traktoriumi purškė avižų lauką. Atvažiavęs J. D. užblokavo traktorių. Tai pamatęs, su žmona automobiliu nuvažiavo į lauką. Jam išlipus, J. D. puolė prie jo ir ranka sudavė į veidą bei spyrė į koją, dėl ko jautė skausmą. Gindamasis sudavė metaliniu vamzdžiu kokius 5 kartus per kojas, į galvą nemušė. P. P., jie su J. D. išsiskyrė. Pasak nukentėjusiojo, tada J. D. nuėjo prie savo mašinos, po kurio laiko grįžo ir bandė suduoti jam, paskui žmonai. Kai išsiskyrė ir buvo priėjęs J. D. darbuotojas, praeidamas pro šalį, įspyrė jo žmonai D. R. į koją. Nuo smūgio į veidą jam buvo prakirsta lūpa iš vidinės pusės, o kojoje buvo mėlynė. D. R. nuo smūgio dešinėje kojoje buvo nubrozdinimas.

Nukentėjusioji D. R. paaiškino, kad su J. D. konfliktai tęsiasi 4-5 metai. Tą vakarą jos brolis M. L. susiruošė purkšti lauiką ir su vyru pamatė, kaip privažiavo J. D. ir užblokavo traktorių. Važiavo į lauką užfiksuoti įvykio, tačiau pradžioje nepavyko įjungti telefono įrašo režimo. Automobiliui sustojus, J. D. bėgo link jų ir sakė, - „ lipk, lipk, duok, duok“. Vyro ir J. D. kontakto pradžios nematė, nes bandė įjungti telefono įrašą. Kai įjungė kamerą, pamatė, kad vyras grumiasi su J. D. gale jų automobilio. Prašė liautis, skirtis ir vyrai netrukus išsiskyrė. Jie visi dar pašūkavo, pasibarė. Ji tuo metu filmavo, kai priėjo J. D. ir spyrė jai į dešinės kojos blauzdos išorinę pusę. Tada tiek J. D., tiek jos vyras paskambino „112“ ir iškvietė policiją. Tuo metu, kai J. R. skambino, nuo savo mašinos sugrįžęs J. D. bandė dar vyrui suduoti, net iškrito telefonas. Priėjęs prie jos kaltinamasis bandė jai įspirti, tačiau ji spyrio išvengė, nes pasitraukė. Paaiškino, jog nuo spyrio buvo nubrozdinta blauzda, labai skaudėjo. Vėliau po kelių dienų užsidėjo šašai. Vyrui nuo smūgio buvo patinus lūpa ir kraujuota, o kojoje atsirado mėlynė. Nukentėjusioji teigė, jog prieš įvykį jos dešinė blauzda nebuvo sužalota, o venų tinklas kojoje nesusijęs su J. D. spyriu. Koją skaudėjo apie savaitę laiko, pirko tepalus. Patikslino, jog nufilmavo du įvykio epizodus. Pirmame įraše užfiksuotas spyris jai į koją, o antrame įraše kaltinamojo bandymas jai įspirti.

Liudytojas A. K., dirbantis Kalvarijos policijos komisariate tyrėju, paaiškino, jog pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą. Rado nukentėjusiuosius, kaltinamąjį ir dar vieną asmenį. J. R. aiškino, kad įvyko konfliktas su J. D. ir abi pusės apsikeitė smūgiais. Sakė, kad J. D. jam sudavė smūgį į veidą, o paskui įspyrė žmonai į koją. D. R. tai patvirtino. Išoriškai sužalojimų J. R. veide nematė. Nukentėjęs rodė į veido vietą, kur tariamai buvo suduotas J. D. smūgis ir ten buvo paraudimas. J. R. pripažino, kad gindamasis J. D. sudavė lazda. J. D. rado savo namuose, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis atsisakė su jais bendrauti. M. P. teigė, jog J. R. sumušė J. D..

2020-04-30 J. R. ir D. R. policijai parašė pareiškimus, kuriuose nurodė, kad 2020-04-30, apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) avižų lauke, J. D. be jokios priežasties rankos kumščiu sudavė J. R. į kairę veido pusę, prakirto jam viršutinę lūpą bei vieną kartą įspyrė į dešinės kojos blauzdą, sukėlė fizinį skausmą. D. R. teigimu, J. D. sukėlė konfliktą ir vieną kartą spyrė jai į dešinę blauzdą, sukėlė fizinį skausmą. Pareiškėjai prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( t. 1, b. l. 19, 28).

Iš Bendrojo pagalbos centro ( toliau-BPC ) pateiktos 2021-04-30, 18.34 val. ir 2021-04-30, 18.34 val. pokalbių telefonu garso įrašo stenogramos matyti, kad J. R. praneša, kad turi konfliktą su kaimynu, prašo į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnus. Fone girdisi garsai ( triukšmas, šauksmai, „filmuoja“, „muša“), ryšys nutrūksta. Operatorei perskambinus ir pasiteiravus ar reikalinga greitoji pagalba, J. R. atsako, kad viskas gerai, nereikia, reikalinga policija ( t. 1, b. l. 49–51).

Teismo posėdžio metu perklausytas ir garso įrašas, kuriame yra fiksuotas J. D. ir BPC operatoriaus telefoninis pokalbis. Pokalbio metu J. D. sako, jog yra sumuštas, smūgiai suduoti vamzdžiais. Nurodo, jog sužalota galva, ranka, koja. Sako, kad sumuštas prieš 15-20 minučių. Skambučio pradžios laikas 2020-04-30, 18 val. 47 min. ( t. 1, b. l. 101–104, t. 3, b. l. 57 ).

Marijampolės apskrities VPK tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime parašyta, kad 2020-04-30, apie 18.37 val., (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp kaimynų. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas J. R. ir jo sutuoktinė D. R.. J. R. paaiškino, kad sutuoktinės D. R.brolis M. L.purškė chemikalais jam priklausantį avižų lauką. Į laukus atvyko kaimynas J. D. sukėlė konfliktą. Jis ir jo sutuoktinė atvyko automobiliu į lauką. J. R. išlipus iš automobilio, J. D. jį puolė, sudavė vieną smūgį į veido sritį bei įspyrė jo sutuoktinei į koją. J. R. ir D. R. nurodė, kad dėl įvykio nori rašyti pareiškimus ( t. 1, b. l. 66).

Objektų apžiūros protokole pažymėta, jog atlikta dviejų vaizdo įrašų, kuriuos pateikė D. R., apžiūra. Teisme buvo peržiūrėti šie įrašai.

Įraše VID_20200430_183321 girdimas vyriškas balsas „duok, duok“. Matosi, kaip kaltinamasis rankomis suėmęs prie kaklo stumia atbulą J. R., o pastarasis dešinėje rankoje laikomu galimai metaliniu vamzdžiu suduoda smūgius J. D. per kairę koją. Fone girdisi D. R. balsas,- „negalima, nesimušat"( įrašo 00:12-13 s.). Prie vyriškių prieina vyriškis ( M. P. ), kuris stoja į J. R. ir J. D. tarpą. Toliau vyksta žodinis konfliktas tarp R.ir J. D.. Matyti, kaip J. D. artinasi prie D. R., jo dešinė koja greitai juda link D. R. ( įrašo 19 s. ). Girdimi riksmai ir garsas, panašus į smūgio sudavimą ( įrašo 00:21 s.). D. R. šaukia, -„tu kurva“, dabar tai policiją šaukiame". Įrašo 01:06 min. J. D. kalba telefonu ir sako,- „kuolais daužosi“. D. R. sako „kodėl tu puolei mušt ?".

Įraše VID_20200430_183709. Įrašo trukmė 3 min. 30 s. Girdisi, kaip D. R. sako " neįfilmavau Jonai, išsigandau, ne ten paspaudžiau, nenufilmavau kaip jis šoko tave mušt" ( įrašo 00:28 min.). D. R. sako, - „reikia kviest policiją, jau bus, kaip bus, būsim kalti tai, bet jis pirmas puolė tai mus“ ( įrašo 00:42 min.). J. D. išlipa iš automobilio, telefonu galimai filmuoja, eidamas sako "nu Jonai parodyk tą geležį" ir priėjęs galima prie J. R. užsimoja dešine ranka. Galimai J. R. pakėlęs dešinę ranką prie veido, galimai saugosi nuo smūgių. D. R. šaukia,- „va, dabar jis puola muštis, va jis mušė“ ( įrašo 00:59 min.). Galimai J. D. atsisuka link D. R.. D. R. šaukia,- „va, mane puola, atsitrauk, spyrė į mane“. Galimai J. D. atsitraukia, prideda ranką prie kojos ir sako " va man mėlynę padarei, durniau" ( įrašo 01:08 min.). Toliau įraše užfiksuotas žodinis konfliktas tarp R. ir J. D. dėl žemės nuosavybės, dėl gėrimo, dėl išmarintų bičių. ( t. 1, b. l. 71–73).

Nukentėjusieji teisme patvirtino, jog konflikto pradžioje J. D. smūgio į veidą J. R. ir spyrio į koją D. R. nespėjo nufilmuoti. D. R. teigimu, pirmame vaizdo įraše ( 19 s. ) ji filmavo, kaip J. D. jai spyrė į koją, tačiau matyti tik momentas, kaip kaltinamojo koja staiga juda link nukentėjusiosios.

Nukentėjusieji teigė, antrame vaizdo įraše užfiksuotas momentas, kaip kaltinamasis dar kartą bandė suduoti J. R. ( įrašo 56 s. ) ir bandė įspirti dar kartą D. R. ( įrašo 1. 00 min. ), tačiau ji spyrio išvengė.

Iš neblaivumo nustatymo aktų matyti kad 2020-04-3, 19 val. 19 min. M. P. nustatytas 1,15 promilių neblaivumas, J. R., M. L. blaivūs ( t. 1, b. l. 67–68). Iš alkotesterio kvito matyti, kad Marijampolės PSPC slaugytojai patikrinus J. D. blaivumą, 19 val. 59 min. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas ( t. 1, b. l. 69).

2020-04-30 asmens apžiūros protokole parašyta, kad 21 val. 40 min., J. R. sutikus, policijoje atlikta asmens kūno apžiūra. Ant J. R. veido kairėje pusėje, virš viršutinės lūpos matyti patinimas, paraudimas. Kairės pusės viršutinės lūpos vidinėje pusėje matoma nekraujuojanti žaizda ( t. 1, b. l. 74–77).

2020-04-30 asmens apžiūros protokole parašyta, kad 22 val. 40 min., D. R. sutikus, policijoje atlikta asmens apžiūra. Ant nukentėjusiosios dešinės kojos išorinės blauzdos dalies matyti ryški kraujosruva su nubrozdinimu ( t. 1, b. l. 78–80).

Specialisto išvadoje Nr. G226/2020(09) rašoma, jog J. R. objektyviai nustatyta 2x1 cm. dydžio kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės odoje ir 4x11 cm. dydžio kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti galimai dviem poveikiais 2020-04-30 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. ( t. 1, b. l. 84).

Specialisto išvadoje Nr. G227/2020(09) parašyta, jog D. R. konstatuota 4x3 cm. dydžio nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kuris padarytas galimai vienu poveikiu 2020-04-30, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. ( t. 1, b. l. 90).

2020-04-30 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ID 0201602538-1-1 įrašuose nurodyta, kad 2020-04-30, 23.39 val., atlikus J. R. apžiūrą nustatyta: „sukonfliktavo su kaimynu, prakirsta viršutinė lūpa, sutinusi, skundžiasi galvos skausmu, skauda koją priekinėje blauzdos dalyje, lūpos sužalojimas, skausmas nepatikrintas, blauzdos sužalojimas nepatikrintas“ ( t. 2, b. l. 91–92).

2020-04-30 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ID 0201602538-1-2 įrašais nustatyta, kad 2020-04-30, 23.39 val., atlikus atlikus D. R. apžiūrą, nustatyta: „konflikto metu kaimynas įspyrė į koją, koja patinusi, skausminga, moteris patyrė šoką, susijaudinusi, blauzdos sužalojimas nepatikslintas, emocinio šoko ir streso būsena“ ( t. 2, b. l. 93–94).

Valstybinės augalininkystės tarnybos pranešime nurodyta, jog 2020-04-30 ūkininkas J. R. apdorojo du avižų laukus ir tris žieminių kvietrugių laukus. Avižos buvo tik sudygusios, žydinčių piktžolių avižų lauke nebuvo, apie purškimą ūkininkas informacijos pateikti neprivalėjo ( t. 2, b. l. 99–100).

Teisme buvo apžiūrėtos kaltinamojo J. D. pateiktos ir telefonu darytos įvykio fofonuotraukos ( t. 3, b. l. 31–33 ). Jose užfiksuotas J. R., nufotografuotas kalbantis telefonu. Nuotraukos darytos ir priekio ir kairio šono, todėl veido kairės pusės nesimato.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kategoriškai neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam J. R. į veidą bei spyręs į koją, neigė įspyręs nukentėjusiajai D. R. į koją.

Teismo manymu, šie kaltinamojo aiškinimai yra jo gynybinė pozicija ir jie paneigti byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiųjų parodymais, vaizdo bei gardo įrašais.

Teismo įsitikinimu, įrodyta, kad kaltinamasis sukėlė konfliktą, nes užblokavo M. L. vairuojamą traktorių avižų lauke. Atvykus į lauką nukentėjusiesiems bei J. R. lipant iš automobilio, puolė prie nukentėjusiojo ir pastarajam sudavė smūgį ranka bei spyrė į koją. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios J. R. bei D. R. parodymai. Liudytojas M. L. teisme taip pat patvirtino, jog matė, kaip J. D. puolė link J. R., sugriebė už krūtinės bei smūgiavo į veidą, tačiau nematė ar pataikė, ar ne. Liudytojas policijos pareigūnas A. K., kuris pagal iškvietimą netrukus po konflikto atvyko į įvykio vietą, patvirtino, jog J. R. teisė, kad J. D. jam sudavė ranka į veidą bei įspyrė į koją. D. R. jam patvirtino, kad J. D. jai įspyrė į koją. A. K. matė J. R. veide ( kairėje pusėje ) paraudimą. Nukentėjusieji į policiją dėl sužalojimų kreipėsi tą patį vakarą. Pareiškimuose nurodė tas pačias jų sužalojimo aplinkybes, kaip ir teisme. Policijoje buvo atlikta jų kūno apžiūra. J. R. veido kairėje pusėje, virš viršutinės lūpos užfiksuotas patinimas, paraudimas. Kairės pusės viršutinės lūpos vidinėje pusėje matoma nekraujuojanti žaizda. Ant nukentėjusiosios D. R. dešinės kojos išorinės blauzdos dalies nustatyta ryški kraujosruva su nubrozdinimu. Nukentėjusysis J. R. teisė, jog tyrėjai sakė ir apie spyrį į koją, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių neapžiūrėjo jo sužalotos kojos.

Teismo medicinos specialistas, 2021-05-05 apžiūrėjęs abu nukentėjusiuosius nustatė, jog J. R. objektyviai nustatyta 2x1 cm. dydžio kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės odoje ir 4x11 cm. dydžio kraujosruva dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. D. R. konstatavo 4x3 cm. dydžio nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kuris padarytas galimai vienu poveikiu 2020-04-30 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš byloje esančių nukentėjusiosios D. R. darytų vaizdo bei garso dviejų įrašų teismas nustatė, kad pirmame įraše yra užfiksuotas momentas, kaip ( 19 s. ) J. D. koja spiria link nukentėjusiosios ( staigiai dešinė koja juda link nukentėjusiosios ). Teismo vertinimu, tai yra momentas, kaip kaltinamasis įspyrė D. R. į dešinę koją. Antrame vaizdo įraše užfiksuotas momentas, kaip kaltinamasis dar kartą bando suduoti J. R. ( įrašo 56 s. ) ir bando įspirti dar kartą D. R. ( įrašo 1. 00 min. ), tačiau ši spyrio išvengė.

Teismas liudytojo M. P. paaiškinimus, kad J. D. smūgių J. R. bei D. R. nesudavė vertina kaip mėginimą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas teisme pripažino, kad dirba pas J. D., todėl, teismo vertinimu, yra pavaldus kaltinamajam, nuo jo priklausomas, todėl suinteresuotas duodi kaltinamajam naudingus parodymus.

Kaltinamasis teisme teigė, jog gali būti, kad galėjo J. R. suduoti, nebent, gindamasis nuo nukentėjusiojo suduodamų smūgių metaliniu vamzdžiu.

Teismas sprendžia, kad didelė dalis įvykio eigos yra užfiksuota objektyviais duomenimis ( D. R. darytais garso ir vaizdo įrašais ), kuriuos pripažįsta teisėtais įrodymais byloje, taip pat objektyviais nukentėjusiųjų, liudytojų ir kitais anksčiau paminėtais įrodymais.

Teismo vertinimu, konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo kilo dėl asmeninių priežasčių, t .y. esant seniems nesutarimams dėl dirbamų ir purškiamų laukų. Abi pusės buvo priešiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu, todėl akivaizdu, jog eilinį kartą susitikus ir kilus konfliktui dėl purškiamų laukų, buvo nusiteikusios priešiškai ir agresyviai.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų R. paaiškinimais, kad pirmas J. R. puolė kaltinamasis J. D. ir smogė į veidą bei spyrė į koją. Šie duomenys yra objektyviai patvirtinti ne tik nukentėjusiųjų apžiūrų protokolais, nukentėjusiųjų, liudytojų M. L., policijos pareigūno A. K. parodymais, bet objektyviai ir teismo medicinos eksperto ( specialisto ) išvadomis. Byloje duomenų, kurie leistų teismui abejoti, jog nukentėjusieji buvo sužaloti ne konflikto su kaltinamuoju J. D. metu, tačiau kitomis aplinkybėmis, nėra.

Todėl D. D. kaltė, tyčia, iš asmeninių paskatų, pavartojus prieš nukentėjusiuosius R. anksčiau minėtą fizinį smurtą ir jiems padarius nežymius sveikatos sutrikdymus, įrodyta neabejotinai.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tai yra, kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Teismo vertinimu, J. D. sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, galimas pasekmes, prieš nukentėjusiuosius J. R. ir D. R. atliko aktyvius smurtinio pobūdžio veiksmus. Suduodamas smūgį į veidą bei spirdamas į nukentėjusiųjų kojas, įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai. Todėl numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, jų siekė, tačiau savo sąmonėje padarinių kokybiškai nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Todėl daroma išvada, kad J. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, dėl ko jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies, požymius.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiųjų J. R. ir D. R. byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriuose prašoma iš kaltinamojo J. D. priteisti po 3 000 Eur neturtinės žalos ( t. 2, b. l. 119, 122 ), tenkinami iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas priteistinos neturtinė žalos dydį nukentėjusiosioms, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį ( padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ), kaltinamojo kaltę ( veikė tyčia ), jo turtinę padėtį ( yra neįgalus, nustatytas 55 procentų darbingumas ), į padarytos žalos dydį ir pasekmes, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

Nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. J. R. suduotas smūgis į veidą bei įspirta į koją, dėl ko atsirado mėlynė. D. R. kaltinamasis įspyrė į koją, dėl ko atsirado mėlynę ir skausmą jautę savaitę laiko.

Nukentėjusieji dėl patirtų sužalojimų kreipėsi medicininės pagalbos į ligoninę, kur buvo apžiūrėti medikų ir jiems suteikta būtina medicininė pagalba. joms buvo suteikta pirminė būtina medicininė pagalba, skirtas medikamentinis gydymas, sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Akivaizdu, jog dėl smurtinių, tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė išgąstį, emocinį šoką, fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus.

Nustatydamas nukentėjusiesiems protingą ir teisingą satisfakciją dėl patirtos žalos, teismas atsižvelgia ir į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Tais atvejais, kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7240 Eur, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017 ir kt.).

Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Šioje byloje tokių padarinių J. R. bei D. R. teismas nenustatė. Todėl prašomos priteisti iš kaltinamojo po 3 000 Eur sumos, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelės. Teismo vertinimu, J. D. turi J. R. bei D. R. atlyginti po 200 Eur neturtinės žalos. Teismo įsitikinimu, šios pinigų sumos yra pagrįstos, protingos, sąžiningos ir teisingos nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK ) 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo J. D. yra priteisiamos nukentėjusiųjų J. R. ir D. R. naudai turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( t. 3, b. l. 43–45), t. y. J. R. – 1 075 Eur, D. R. – 350 Eur. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus bei tikslus, kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padaryto nusikaltimo pobūdį ( padarytas nesunkus nusikaltimas ), į nusikalstamos veikos stadiją ( veika baigta ), į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai ).

Kaltinamasis J. D. neteistas ( praeityje buvo teistas du kartus už tyčinių panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, tačiau teistumas išnykęs). Praeitais metais baustas administracine tvarka už tyčinį nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą. Asmuo yra neįgalus, turi 55 procentų darbingumą. Sodros duomenimis, asmuo oficialiai nedirba, nors teigia, kad augina bites.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir parinkti poveikio priemonę proporcingą (adekvačią) nusikaltimui, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, veikos padarymo aplinkybes sprendžia, kad M. L. skirtina minimali laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros.

Kaltinamasis J. R. neteistas, ūkininkas, administracine tvarka baustas vieną kartą. Individualizavus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir šios aplinkybės reikšmę, įvertinus smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir parinkti poveikio priemonę proporcingą (adekvačią) nusikaltimui, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, veikos padarymo aplinkybes J. R. skirtina artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis yra neįgalus, teismas jam švelniausios viešųjų darbų bausmės neskiria. Atsižvelgiant į tai, jog taro kaltinamojo bei nukentėjusiųjų jau seniai susiklostę priešiški santykiai, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai asmenį ne tik, kad nubausti, tačiau ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, bus pasiekti J. D. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiaisiais, išskyrus bendravimą teisėsaugos institucijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304–307 straipsniais, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 10 ( dešimties ) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiaisiais Jonui ir D. R., išskyrus bendravimą teisėsaugos institucijose.

Nukentėjusiųjų J. R. ir D. R. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš J. D. jiems priteisti po 200 ( du šimtus ) Eur neturtinės žalos.

Iš J. D. priteisti J. R. 1 075 Eur, o D. R.- 350 Eur – proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.