Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1380-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-11
Bylos Nr.: e2A-1380-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13597-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rūta Latvelė
Ieškovas: T. R.
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-1380-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13597-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – I. R., uždaroji akcinė bendrovė „Oritas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 11 146 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad yra automobilio BMW 520D (toliau – automobilis) savininkas. 2021 m. rugsėjo 24 d. trečiasis asmuo UAB „Oritas“ (draudėja) ir atsakovė (draudikė) sudarė Transporto parko KASKO draudimo sutartį Nr. 9100286 (toliau – Draudimo sutartis), kuria apdraustas ir automobilis. Automobiliu naudojosi trečiasis asmuo ieškovo sutuoktinė I. R..

3. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. sausio 25 d. prieš 8 val. ryto ieškovo sutuoktinė I. R. pastatė automobilį Sietyno gatvėje, Vilniuje, o grįžusi apie 17 val. jo nerado. Apie automobilio vagystę ieškovo sutuoktinė tą pačią dieną informavo policiją ir pateikė pareiškimą dėl vagystės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ikiteisminis tyrimas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį; I. R. pripažinta nukentėjusiąja. Kitą darbo dieną, t. y. 2021 m. sausio 26 d. apie vagystę buvo informuota ir draudikė (atsakovė). 2022 m. vasario 2 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovą apie nustatytos žalos dydį – 11 146 Eur, taip pat nurodydama, kad draudimo išmoka bus išmokėta tik gavus galutinę policijos pažymą. 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokurorė priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. 2022 m. balandžio 8 d. pranešimu dėl sprendimo byloje Nr. 22/290-00122 (toliau – sprendimas) atsakovė informavo ieškovą, kad priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, nes ieškovas neinformavo atsakovės apie tai, kad automobilio dingimo / vagystės dieną buvo prarastas vienas iš automobilio raktelių (Draudimo taisyklių 7.1.2 punktas).

4. Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. sausio 25 d. ryte, pastačiusi automobilį, ieškovo sutuoktinė pasigedo automobilio raktelių. Raktelis buvo su nuotoline funkcija ir ieškovė buvo įsitikinusi, kad jis liko namie arba važiavimo metu išbyrėjus daiktams iš rankinuko užkrito po automobilio sėdyne. Ieškovo sutuoktinė informavo apie tai ieškovą, kuris atvežė antrą automobilio raktelį, kuriuo automobilis buvo užrakintas. Kreipimosi į policiją metu ieškovo sutuoktinė buvo streso būsenoje ir aplinkybės, kad dar tos pačios dienos ryte pasigedo automobilio raktelio, nenurodė. Tačiau nurodė ją antros apklausos metu. Ieškovo teigimu, jis tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie draudiminį įvykį, pateikė informaciją apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Papildomos informacijos be atskiro draudikės pareikalavimo teikti neprivalėjo – visą reikiamą su įvykiu susijusią informaciją atsakovė turėjo gauti ir gavo iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos; visa su įvykiu (vagyste) susijusi informacija buvo pateikta ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Be to, raktelio praradimas ir vagystė yra skirtingi juridiniai faktai. Informacijos apie prarastą raktelį suteikimo laikas – pirmos ar antros apklausos metu, atsakovei neturėjo jokios reikšmės vagystės tyrimui ir atskleidimui, niekaip neįtakojo ieškovo patirtos žalos dydžio. Automobilis buvo pavogtas, t. y. įvyko draudžiamasis įvykis, todėl draudikei (atsakovei) kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė nepagrįstai atsisakė ją mokėti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. gavo ieškovo pranešimą apie tai, kad 2021 m. sausio 25 d. pavogtas automobilis, dėl vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsakovė, veikdama kaip draudimo bendrovė, užvedė žalos administravimo bylą Nr. 22/290-00122 bei pradėjo rinkti informaciją. 2022 m. sausio 31 d. iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato atsakovė gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad „Transporto priemonė pagrobta gatvėje, kurios teritorija nesaugoma, vaizdo kamerų neįrengta. Duomenų kaip pateikta į automobilio saloną neturime. Pasak naudotojos ir savininko automobilis buvo paliktas užrakintas. Tyrimo metu policijai perduotas pagrobtos transporto priemonės vienas pultelis (imobilaizeris) ir registracijos liudijimas. Vairuotoja ir savininkas T. R. teigia, kad antro pultelio neturėjo. Įtariamieji nenustatyti. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Duomenų, kad pranešimas melagingas neturime“. 2022 m. vasario 15 d. atsakovė gavo papildomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad „I. R. ir T. R. apklausti liudytojais tvirtino, jog turėjo tik vieną automobilio užvedimo raktelį, tačiau tyrimo metu pasitelkus UAB „Krasta auto“ specialistus ir nuskaičius informaciją iš pateikto raktelio nustatyta, kad paskutinis apsikeitimas informacija tarp automobilio ir raktelio buvo 2021 m. rugpjūčio 13 d. 13:24. Tikslinant naujai paaiškėjusias aplinkybes, papildomos apklausos metu I. R. pakeitė anksčiau policijai duotus parodymus ir prisipažino, kad išsigandusi pasekmių, jog negaus draudimo išmokos, nuslėpė, kad išlipusi iš automobilio negalėjo jo užrakinti, nes neberado raktelio. Mano, kad jį pametė. Vėliau susisiekė su ieškovu, kuris atvežė antrą raktelį, kurį ir pateikė policijos pareigūnams“. Atsižvelgdama į nurodytą, atsakovė sprendė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė, siekdami gauti draudimo išmoką, siekė nuslėpti ir nuslėpė tikrąsias įvykio aplinkybes, todėl 2022 m. balandžio 8 d. atsakovė informavo draudėją, jog, vadovaujantis Draudimo taisyklių 7.1.2 punktu, išmokėti draudimo išmoką atsisako.

6. Atsakovės teigimu, praneštas įvykis (vagystė) yra įvykęs kitomis aplinkybėmis, nei deklaravo ieškovas ir jo sutuoktinė. Tikėtina, kad automobilis dingo panaudojus originalų jo užvedimo raktą, kuris nei atsakovei, nei policijos tyrėjams pateiktas nebuvo – priešingai, siekdamas suklaidinti tiek policijos tyrėjus, tiek atsakovę, ieškovas pateikė antrą automobilio raktelį, nurodydamas, kad tai yra vienintelis automobilio raktelis, kuriuo prieš tariamą vagystę buvo naudojamasi. Vien ta aplinkybė, kad prispausti įrodymų ieškovas ir jo sutuoktinė policijos tyrėjams vėliau nurodė neva tikrąsias įvykio aplinkybes, taip pat nurodant versiją apie raktelio pametimą, neturi reikšmės faktui, kad pranešdami apie įvykį tiek policijos tyrėjams, tiek atsakovei, ieškovas ir jo sutuoktinė akivaizdžiai melavo ir juos sąmoningai klaidino. Be to, vėliau bendraujant telefonu su pačiu ieškovu jis taip pat atsakovei melavo apie raktelių skaičių. Taigi, tiek policijos tyrėjams, tiek atsakovei buvo teikiama neteisinga / klaidinanti informacija apie įvykio, kurio metu buvo prarastas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes, slepiama įvykio tyrimui reikšminga informacija, todėl atsakovė Draudimo taisyklių 7.1.2 punkto pagrindu įvykį pagrįstai pripažino nedraudžiamuoju.

7. Trečiasis asmuo I. R. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti, priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad naudojosi ieškovo vardu registruotu automobiliu BMW 520D. 2021 m. sausio 25 d. ryte, apie 8 val., ji atvyko automobiliu iš namų į darbą. Pastačiusi automobilį, pasigedo automobilio raktelio. Buvo įsitikinusi, kad raktelis liko namie arba užkrito po automobilio sėdyne. Apie tai informavo ieškovą, kuris atvežė antrą automobilio raktelį, kuriuo automobilis buvo užrakintas. Atėjusi 17 val. automobilio jau nerado. Apie įvykį buvo informuota policija, pateiktas pareiškimas dėl vagystės. Iš karto po įvykio ji buvo streso būsenoje, todėl kreipimosi metu nenurodė aplinkybės, jog dar tos pačios dienos ryte ji pasigedo automobilio raktelio, o automobilis buvo užrakintas antruoju rakteliu, kurį jos prašymu atvežė ieškovas. Be to, raktelį dar tikėjosi rasti namuose. Manė, kad tai nėra reikšminga aplinkybė. Apie įvykdytą vagystę kitą darbo dieną, t. y. 2021 m. sausio 26 d., buvo informuota ir atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo T. R. valstybei 29,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.

9. Teismas nustatė, kad ieškovas yra automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2021 m. rugsėjo 24 d. UAB „Oritas“ ir atsakovės (draudikės) sudarytos Transporto parko KASKO draudimo sutarties Nr. 9100286 pagrindu automobilį buvo apdraudęs trečiasis asmuo UAB „Oritas“, kurios 50 proc. akcijų priklauso ieškovui, ieškovas yra įmonės darbuotojas. Draudimo sutarties dalimi yra transporto priemonių savanoriškojo (KASKO) draudimo taisyklės (toliau – Draudimo taisyklės), kurių 7.1.2 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas ar su juo susiję asmenys ar naudos gavėjas pateikė neteisingą / klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes, ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją, toks įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nemokama. Automobilis 2022 m. sausio 25 d. dingo.

10. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, o kartu ir atsakovei tenkančios prievolės išmokėti draudimo išmoką jį tokiu pripažinus. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo sutuoktinės I. R., kuri buvo automobilio naudotoja, pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos teismas nustatė, kad pirmosios apklausos metu liudytojais apklausti ieškovas ir jo sutuoktinė nurodė, kad antro automobilio raktelio neturėjo, o tyrimo metu policijai perdavė pagrobto automobilio pultelį. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 2 d. gauti duomenys, kad paskutinis apsikeitimas informacija tarp automobilio ir rakto įvyko 2021 m. rugpjūčio 13 d. 13.24 val. Papildomos apklausos 2022 m. vasario 11 d. metu ieškovo sutuoktinė prisipažino, kad pirminėje apklausoje melavo, jog pavogtas automobilis turėjo vieną raktelį. Nurodė, kad taip darė bijodama, jog dėl pamesto antro raktelio draudimo bendrovė neišmokės žalos. Ieškovo sutuoktinė patikslino, kad 2022 m. sausio 25 d. važiavo į darbą automobiliu, o užvedimui naudojo kitą raktą, negu pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Prisipažino, kad pastačiusi automobilį nerado automobilio raktelio, susisiekė su ieškovu, kuris apie 10 val. atvyko su atsarginiu rakteliu, kuris vėliau buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir užrakino automobilį. Papildomos apklausos 2022 m. kovo 7 d. metu ieškovas prisipažino, kad pirminėje apklausoje melavo, jog pavogtas automobilis turėjo vieną raktelį. Ieškovas nurodė, kad apie 8 val. su juo susisiekė sutuoktinė ir pasakė, kad negali užrakinti automobilio, nes neranda pultelio. Ieškovo sutuoktinė nuėjo į darbą neužrakinusi automobilio, ieškovas atvyko su atsarginiu rakteliu, apžiūrėjęs automobilio vidų ir išorę, neradęs raktelio, automobilį užrakino atsarginiu raktu, kuris vėliau buvo perduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

11. Teismas pažymėjo, kad nei I. R., nei ieškovas savanoriškai policijai neprisipažino melavę. Tai įvyko tik tuomet, kai policija, gavusi papildomų duomenų apie negalėjimą nuskaityti informacijos iš antrojo raktelių komplekto, iškvietė automobilio naudotoją I. R. papildomai apklausai, o vėliau, paaiškėjus jos melui, iškvietė ir papildomai apklausė patį ieškovą. Dėl to teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė, tyčia klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir atsakovę, teikė melagingą informaciją. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas apklausos metu teigė, jog jam toks automobilio vagystės atvejis pirmas, iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad yra paieškoma dar viena ieškovo vardu registruota transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės charakterizuoja ieškovą kaip asmenį, linkusį sakyti netiesą, ir sudaro pagrindą abejoti ieškovo bei jo sutuoktinės teiginiais apie jų nurodomą automobilio praradimo (vagystės) faktinį momentą.

12. Teismas konstatavo, kad vertinant informacijos pateikimo aplinkybes ir jos turinį, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką ieškovui Draudimo taisyklių 7.1.2 punkto pagrindu buvo pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką ne dėl to, kad, kaip teigia ieškovas, nebuvo atskleista aplinkybė apie vieno iš automobilio raktelių praradimą, o dėl to, kad, kaip ir nurodyta Draudimo taisyklių 7.1.2 punkte, buvo pateikta neteisinga ir akivaizdžiai klaidinanti informacija apie įvykį, o tuo pačiu nuslėptos reikšmingos jo tyrimui aplinkybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas T. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovas nepranešė atsakovei apie automobilio raktelio praradimą, lemia, kad vagystė yra nedraudžiamasis įvykis ir, atitinkamai, atsakovė draudimo išmoką atsisakė išmokėti pagrįstai. Draudimo taisyklių 13.1.2, 13.2, 14.2.7 punktai įtvirtina, kad automobilio rakto praradimas turi būti vertinamas kaip rizikos padidėjimas, tačiau nenustato, jog nepranešimas apie automobilio raktelio praradimą, t. y. draudimo rizikos padidėjimą, savaime gali sudaryti pagrindą draudikui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, taip pat nenustato, jog po riziką didinančio įvykio, nagrinėjamu atveju – raktelio praradimo, įvykus draudiminiam įvykiui, nagrinėjamu atveju – automobilio vagystei, pastarasis įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Kito įvykio – raktelio pametimo, nurodymas tą pačią dieną, nebūtų lėmęs draudimo išmokos neišmokėjimo, todėl teismo išvada, kad tokiu būdu siekta įgyti teisę į draudimo išmokos išmokėjimą, yra neteisinga. Raktelio praradimas galėtų būti pagrindu tik mažinti draudimo išmoką, jei būtų nustatytos Draudimo taisyklių 13.2 punkte nurodytos sąlygos.

13.2. Per terminą, per kurį draudėjas ar naudos gavėjas turėjo pranešti apie raktelio praradimą, įvyko draudžiamasis įvykis ir apdraustas daiktas buvo prarastas (pavogtas), todėl informavimas apie draudimo rizikos padidėjimą po draudiminio įvykio jau nebuvo privalomas ir būtų beprasmis. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kuris pasireiškė apdrausto objekto (automobilio) praradimu, vertinti draudimo rizikos pasikeitimo nebėra tikslinga, todėl laikytina, jog pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą galinčias lemti aplinkybes pasibaigė, atitinkamai, ieškovui nebegali būti taikomos sankcijos už pareigos, kuri pasibaigė nesuėjus jos įvykdymo terminui, nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

13.3. Pagrindą taikyti Draudimo taisyklių 13.2 punkto nuostatas, be kita ko, buvimą aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, turėjo įrodyti atsakovė, tačiau atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudarant draudimo sutartį duomenų apie raktelių skaičių nebuvo prašoma, taigi, raktelių skaičius atsakovei nebuvo (nėra) svarbi aplinkybė. Atsakovė neįrodinėjo nei nepranešimo apie raktelio praradimą pasekmių, nei priežastinio ryšio tarp nepranešimo apie raktelio praradimą ir atsakovės nuostolių, nei kitų Draudimo taisyklių 13.2 papunktyje numatytų sąlygų.

13.4. Įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovas tinkamai įvykdė visas pareigas, nustatytas Draudimo taisyklių 8 skyriuje: apie vagystės faktą informavo policiją nepasišalinęs iš įvykio vietos. Kitų pareigų automobilio vagystės atveju Draudimo taisyklės draudėjui ar naudos gavėjui nenustatė. Nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie draudiminį įvykį, pateikė informaciją apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jokios papildomos informacijos be atskiro draudikės pareikalavimo teikti neprivalėjo.

13.5. Teismas faktines bylos aplinkybes vertino šališkai ir neobjektyviai, pažeidė ieškovo teisę į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Teismas sprendime išdėstė subjektyvią nuomonę, kad už automobilio dingimą atsakingi ieškovas ir jo sutuoktinė, t. y. iš esmės nepagrįstai konstatavo, kad pastarieji padarė nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančią veiką, nors ikiteisminio tyrimo metu to nebuvo nustatyta. Vien aplinkybės, kad ieškovas ir jo sutuoktinė pirminės apklausos metu nenurodė apie pamestą raktelį, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevertino kaip melagingų duomenų apie patį įvykį pateikimo. Teismas nepagrįstai automobilio raktelio pametimą laikė kito įvykio – vagystės – dalimi, t. y. darė išvadą apie raktelio galimo praradimo ir vagystės sąsają (buvimą vienu vientisu įvykiu) visiškai nesant to įrodymų. Automobilio raktelio galimas praradimas ir automobilio vagystė vertintini kaip du skirtingi juridiniai faktai. Teismas šališkai išdėstė subjektyvią nuomonę, kad tai yra ne pirmas atvejis, kai ieškovas ir jo sutuoktinė inscenizuoja vagystę. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovui priklausęs automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra paieškomas, o yra tiesiog išregistruotas. Todėl ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad:

14.1. Draudimo Taisyklių 7.1.2 punktas nustato, kad jeigu draudėjas ar su juo susiję asmenys ar naudos gavėjas pateikė neteisingą / klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes, ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją, toks įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Tokia nuostata pakankamai aiški, suformuluota nedviprasmiškai, aiškiai suprantama vidutiniam vartotojui. Panašiai suformuluota draudimo sutarties sąlyga sąžiningumo aspektu patikrinta kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022), todėl atsakovė, įvykį pripažindama nedraudžiamuoju, o pirmosios instancijos teismas tokiam atsakovės sprendimui pritardamas, veikė pagrįstai ir teisėtai.

Šalies argumentai

14.2. Apeliantas nurodo, kad tariamas automobilio raktelių pametimas nesudaro teisinių prielaidų įvykį laikyti nedraudžiamuoju, tačiau ne užvedimo raktelių skaičiaus pasikeitimas (nepranešimas apie jį), o nurodymas policijos pareigūnams, kad neva buvo tik vienas užvedimo raktelis ir būtent jį apelianto sutuoktinė pateikė, buvo (yra) pagrindas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Analogiškai ginčo esmę bei atsakovės sprendimo teisėtumą vertino ir teismas, kuris pagrįstai nurodė, kad atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką ne dėl to, kad, kaip teigia ieškovas, nebuvo atskleista aplinkybė apie vieno iš automobilio raktelių praradimą, o dėl to, kad, kaip ir nurodyta Draudimo taisyklių 7.1.2 punkte, buvo pateikta neteisinga ir akivaizdžiai klaidinanti informacija apie įvykį, o tuo pačiu nuslėptos reikšmingos jo tyrimui aplinkybės.

14.3. Jeigu ir būtų įvertinta, kad šio ginčo situacijoje įvykio pripažinti nedraudžiamuoju nėra teisinio pagrindo, apeliantas apie vieną iš automobilio užvedimo raktelių dingimą taip ir nepranešė net ir po to, kai jo sutuoktinė policijai prisipažino melavusi ir patikslino įvykio aplinkybes. Todėl, priešingai nei įrodinėja ieškovas, nėra teisinių prielaidų vertinti, kad ieškovas vykdė ir kitas iš draudimo sutarties kylančias pareigas, kaip pvz. pranešti apie raktelių skaičiaus pasikeitimą, kaip tai numatyta Draudimo taisyklių 14.2.7 punkte. Pagal Draudimo taisyklių 13.2 punktą, toks ieškovo elgesys būtų atitinkamai įvertintas atsisakymu mokėti išmoką arba išmokos mažinimu.

14.4. Apelianto argumentai, kad teismas buvo nusistatęs jo ir jos sutuoktinės atžvilgiu ir jį „nuteisė“ dėl automobilio vagystės, yra nepagrįsti. Teismas vertino tuos veiksmus, kuriuos atliko ieškovas ir jo sutuoktinė – t. y. melavo apie raktelių skaičių, tokiu būdu slėpdami įvykio aplinkybes, kurios tiesiogiai ir neatsiejamai susijusios su automobilio dingimu. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovui ir jo sutuoktinei nebuvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, nereiškia, kad jų veiksmų negalima vertinti sąžiningumo aspektu civilinio proceso tvarka, kas iš esmės leido teismui pagrįstai susidaryti įspūdį apie ieškovą kaip nesąžiningą asmenį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus – VĮ „Regitra“ 2023 m. balandžio 1 d. pažymą bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. pažymą. Ieškovas nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. ieškovas nėra transporto priemonės MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Ieškovo teigimu, tai paneigia pirmosios instancijos teismo teiginius dėl tariamai dar vieno paieškomo ieškovo automobilio. Ieškovas nurodo, kad minimo automobilio likimo klausimas nebuvo šios bylos dalykas, todėl poreikis pateikti šiuos duomenis atsirado tik pirmosios instancijos teismui nurodžius aplinkybes apie automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likimo klausimas tiesiogiai į nagrinėjamos bylos dalyką nepateko. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašomų priimti įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismui nurodžius aplinkybes, susijusias su minimo automobilio paieška. Atsižvelgiant į nurodytą, prašomi priimti įrodymai – VĮ „Regitra“ pažyma bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma, yra priimtini (CPK 314 straipsnis) ir bus vertinami visų įrodymų kontekste.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Ieškovas yra automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), savininkas (e. t. 1, b. l. 29).

21. 2021 m. rugsėjo 24 d. UAB „Oritas“ ir atsakovė (draudikė) sudarė Transporto parko KASKO draudimo sutartį Nr. 9100286, kurios pagrindu trečiasis asmuo UAB „Oritas“ apdraudė ir automobilį (toliau – Draudimo sutartis) (e. t. 1, b. l. 26–28). Draudimo sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad Draudimo sutarties pagrindas yra Transporto priemonių savanoriškojo (KASKO) draudimo taisyklės, kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis (toliau – Draudimo taisyklės) (2020 m. lapkričio 7 d. redakcija) (e. t. 1, b. l. 74–91). Draudimo sutarties 3 punkte šalys nustatė, kad sutarties objektas yra transporto priemonių, nurodytų Sutarties draudimo liudijime Nr. 1, tarp jų – ir ieškovui priklausančio automobilio, savanoriškojo sausumos transporto priemonių draudimo nuo visų rizikų paslaugos. Draudimo taisyklių 2 dalyje nustatyta, kad nuostolis pagal Draudimo taisyklėse numatytas nuostatas dėl automobilio vagystės, sugadinimo arba sunaikinimo, atlyginamas dėl visų staiga ir netikėtai draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu įvykusių atsitikimų, įtakotų nenumatytos išorinės jėgos poveikio, išskyrus taisyklėse numatytus nedraudžiamuosius įvykius ir / arba aplinkybes, dėl kurių draudimo išmoka nėra mokama. Draudimo taisyklių 7.1.2 punkte nustatyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir nuostoliai neatlyginami, jeigu draudėjas, su draudėju susiję asmenys ar draudimo naudos gavėjas pateikė neteisingą / klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją (e. t. 1, b. l. 81).

22. Nuo 2018 m. automobiliu naudojosi, t. y. juo važinėjo, trečiasis asmuo ieškovo sutuoktinė I. R. (e. t. 1, b. l. 152). Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. sausio 25 d. apie 8 val. ryto ieškovo sutuoktinė I. R. pastatė automobilį Sietyno gatvėje, Vilniuje (prie darbo). Dar apie 13 val. sutuoktinės kolegė matė automobilį stovintį nurodytoje vietoje, tačiau grįžusi apie 17 val. I. R. automobilio jau nerado.

23. Tą pačią dieną, 2022 m. sausio 25 d., trečiasis asmuo kreipėsi į policiją ir pateikė pareiškimą dėl vagystės. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis); I. R. buvo pripažinta nukentėjusiąja (e. t. 1, b. l. 42, 155). Pirminės apklausos, atliktos 2023 m. sausio 25 d., metu trečiasis asmuo, be kita ko, nurodė, kad 2023 m. gegužės 25 d., t. y. atvykusi apie 8 val. ryto pastatė automobilį gatvėje tarp maniežo bei (duomenys neskelbtini), esančio namo, ir užrakino pulteliu; apie 17 val. grįžusi po darbo pastebėjo, kad automobilio nėra; iškart suprato, kad automobilį kažkas pavogė; automobilis turėjo 1 imobilaizerį–pultelį (e. t. 1, b. l. 151–152). Po apklausos ieškovo sutuoktinė pateikė automobilio pultelį ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

24. 2022 m. sausio 26 d. ieškovas apie automobilio vagystę informavo atsakovę (draudikę). Standartinės formos pranešime (e. t. 1, b. l. 40–41) ieškovas nurodė, kad 2022 m. sausio 25 d. 17:10 val. Sietyno gatvėje, Vilnius, prie BFA arenos, automobilis buvo pavogtas; pranešimo grafoje „detalus įvykio aprašymas“ ieškovas nurodė, kad automobilis buvo priparkuotas Sietyno g. Vilniuje, prie BFA arenos; atėjus 17:10 val. prie automobilio, jo jau nebuvo toje vietoje, kur buvo pastatytas. Pranešime taip pat nurodė, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovei tikslinantis įvykio aplinkybes pokalbio telefonu su ieškovu metu, ieškovas patikslino, kad automobilis turėjo tik vieną raktą (DOK-126081, priedas Nr. 4, pokalbio telefonu garso įrašo 00:02:48–00:02:52, 00:03:48–00:03:54).

25. 2022 m. sausio 28 d. atliekant ikiteisminį tyrimą, ieškovas buvo apklaustas kaip liudytojas. Apklausos metu ieškovas nurodė, kad automobilį įsigijo 2018 m., su vienu pulteliu–imobilaizeriu automobilio atrakinimui ir užvedimui; kito pultelio–imobilaizerio neturėjo (e. t. 1, b. l. 160).

26. Ikiteisminio tyrimo metu specialistams nuskaičius informaciją iš ieškovo sutuoktinės į ikiteisminio tyrimo medžiagą pateikto automobilio raktelio nustatyta, jog paskutinis apsikeitimas informacija tarp automobilio ir raktelio įvyko 2021 m. rugpjūčio 13 d. 13:24 val. (e. t. 1, b. l. 94).

27. 2022 m. vasario 2 d. atsakovė el. laišku informavo ieškovą apie nustatytos žalos dydį – 11 146 Eur, taip pat nurodydama, kad draudimo išmoka bus išmokėta tik gavus galutinę policijos pažymą (e. t. 1, b. l. 34).

28. 2022 m. vasario 11 d. papildomos apklausos metu ieškovo sutuoktinė nurodė, kad susipažinusi su 2022 m. vasario 2 d. UAB „Krasta Auto“ raštu dėl automobilio raktelio informacijos nori prisipažinti, kad pirminėje apklausoje pamelavo, jog automobilis turėjo vieną raktelį; nuo automobilio įsigijimo buvo du užvedimo rakteliai; pirminėje apklausoje davė melagingus parodymus, kad buvo tik vienas raktelis, nes bijojo, kad dėl pamesto antrojo raktelio draudimo bendrovė nepadengs nuostolių (e. t. 1, b. l. 163).

29. 2022 m. kovo 7 d. ikiteisminiame tyrime papildomos apklausos metu ieškovas prisipažino, kad pirminėje apklausoje melavo, jog pavogtas automobilis turėjo vieną raktelį, ir nurodė, jog nuo automobilio įsigijimo buvo du užvedimo rakteliai. 2022 m. sausio 25 d. apie 7:30 val. sutuoktinė automobiliu išvyko su vaikais į mokyklą ir į darbą, ieškovas liko namuose. Maždaug po 8 val. jam paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad nuvykusi iki darbo negali užrakinti automobilio, nes neranda pultelio. Ieškovas patarė, kad ji pabandytų užvesti automobilį, jog įsitikintų, ar raktas yra automobilyje, tačiau automobilis rakto neaptiko ir todėl neužsivedė. Tuo metu, ieškovas pamesto rakto ieškojo namuose. Neradęs pamesto rakto, ieškovas paėmė antrąjį raktą ir nuvyko iki automobilio. Atvykęs ieškovas apžiūrėjo, ar raktas nėra iškritęs automobilio viduje. Jo neradęs, ieškovas automobilį užrakino antruoju raktu ir raktą perdavė sutuoktinei. Apie 17 val. jam paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad nėra automobilio, jį pavogė, paprašė ieškovo paskambinti policijai, ką jis ir padarė. Ieškovas nurodė, kad, atvykęs į įvykio vietą, kol laukė policijos, susitarė su sutuoktine, kad abu savo parodymuose nurodys, jog turėjo tik vieną automobilio raktą. Šią mintį pasiūlė ieškovas, manydamas, kad taip bus geriau dėl draudimo išmokų (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-03050-22 l. 72–73).

30. 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas (e. t. 1, b. l. 44, 46).

31. 2022 m. balandžio 8 d. pranešimu dėl sprendimo byloje Nr. 22/290-00122 atsakovė informavo UAB ,,Oritas“, kad vadovaudamasi, be kita ko, Draudimo taisyklių 7.1.2 punktu, priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, nes atsakovei nebuvo pateikta informacija apie tai, jog automobilio dingimo / vagystės dieną buvo prarastas vienas iš automobilio raktelių. Atsakovė nurodė, kad žalos bylos administravimo metu tikslinant įvykio aplinkybes atsakovei buvo pateikta informacija, kad automobilis turėjo tik vieną raktelį, o vėliau, tikslinant naujas aplinkybes, papildomos apklausos metu paaiškėjo, kad prieš įvykstant automobilio vagystei transporto priemonė turėjo du raktelius, iš kurių vienas vagystės dieną, tikėtina, buvo pamestas. Atsakovė nurodė, kad, atsižvelgiant į draudimo sutarties ypatumus, bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą draudėjui (e. t. 1, b. l. 50–51).

32. 2022 m. birželio 17 d. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo, prašydamas, pripažinus automobilio dingimą 2022 m. sausio 25 d. draudiminiu įvykiu, priteisti jam iš atsakovės 11 146 Eur draudimo išmoką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taigi, šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo.

33. Grįsdamas apeliacinį skundą, ieškovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino Draudimo sutartimi nustatytos apsaugos ribas: nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovas nepranešė atsakovei apie automobilio raktelio praradimą, lemia, jog vagystė yra nedraudžiamasis įvykis; ieškovo teigimu, vadovaujantis Draudimo taisyklėmis, raktelio praradimas nesudaro pagrindo nevertinti vagystės kaip draudžiamojo įvykio, raktelio praradimas ir vagystė yra skirtingi juridiniai faktai, todėl raktelio praradimas, kaip draudimo riziką didinanti aplinkybė, nesudarė pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką; ieškovo teigimu, atsakovė draudimo išmoką atsisakė išmokėti nepagrįstai. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl draudikės teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką apimties bei sąlygų.

Dėl draudikės atsisakymo mokėti draudimo išmoką (ne)pagrįstumo

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas) įtvirtinta, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis); draudimo taisyklėse privalo būti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Kasacinio teismo praktikoje, atitinkamai, nurodoma, kad draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023, kt.). Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022, kt.). Šalys nėra ribojamos numatyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, išskyrus atvejus, jei šalys ar bent viena iš jų žino ar turi žinoti, kad toks įvykis būtinai įvyks (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Taigi, sudarydamos draudimo sutartį ir apibrėždamos draudžiamuosius įvykius, šalys turi teisę taip pat susitarti dėl aplinkybių, kurių buvimas pašalina draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką.

36. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003, kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008).

37. Atsižvelgiant į nurodytą draudimo sutarties specifiką, Draudimo taisyklių, taikytinų nagrinėjamu atveju ir esančių šalis siejusios Draudimo sutarties sudedamąja dalimi, 7.1.2 punkte buvo nustatyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir nuostoliai neatlyginami, jeigu draudėjas, su draudėju susiję asmenys ar draudimo naudos gavėjas pateikė neteisingą / klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją (e. t. 1, b. l. 81). Šios Draudimo taisyklių nuostatos pagrindu atsakovė atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką automobilio vagystės atveju, atsižvelgdama į tai, jog buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės dėl automobilio raktelių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks atsakovės (draudikės) sprendimas atitiko Draudimo sutarties ir Draudimo taisyklių nuostatas, sąžiningumo bei proporcingumo principus, buvo pagrįstas ir teisėtas.

38. Įvertinus bylos medžiagą bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nepažeisdama Draudimo sutarties sąlygų, pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

39. Pirma, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo daryti išvadą, jog Draudimo taisyklių 7.1.2 punkto nuostata, pagal kurią šalys nustatė, kad jeigu draudėjas, su draudėju susiję asmenys ar draudimo naudos gavėjas pateikė neteisingą / klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes, ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją, įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir nuostoliai neatlyginami, negalėjo būti taikoma. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalis nustato, jog draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Draudimo taisyklių 7.1.2 punkte buvo nustatyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir nuostoliai neatlyginami, jeigu draudėjas, su draudėju susiję asmenys ar draudimo naudos gavėjas pateikė neteisingą / klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją. Atsižvelgiant į draudimo sutarties esmę, pagrįstą draudiko interesą gauti duomenis apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes, taip pat į tarpusavio pasitikėjimu grįstą fiduciarinį draudimo sutarties pobūdį, nurodyta nuostata yra aiški ir suprantama. Priešingas aiškinimas reikštų neproporcingą bei nesąžiningą situaciją draudiko atžvilgiu, sukuriančią galimybes draudėjui (naudos gavėjui) apsunkinti galimai draudžiamojo įvykio tyrimo aplinkybes ir iškreiptų draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, šalių teisių bei pareigų sąžiningą pusiausvyrą. Šiame kontekste, įvertinus lingvistinę nurodytos Draudimo taisyklių 7.1.2 punkto nuostatos formuluotę, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad nurodyta nuostata neatitinka apibrėžtumo kriterijaus ir, atitinkamai, negali būti taikoma. Viena vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad nurodyta nuostata savo formuluote bei turiniu nėra aiški ir / ar suprantama vidutiniam protingam sąžiningam asmeniui. Kita vertus, akivaizdu, jog, nors sutartyje nėra įmanoma nurodyti detaliai išvardinant visas įmanomas draudžiamojo įvykio priežastis ir / ar aplinkybes, tačiau sutarties sąlygos visais atvejais negali būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas reikštų nesąžiningumą vienos iš šalių atžvilgiu, jos turėtų būti aiškinamos vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytos šalių draudimo teisinius santykius apibrėžusios sąlygos būtų neaiškios, nekonkrečios, nesuprantamos, klaidinančios ar neapibrėžtos.

40. Antra, byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 25 d. ginčo automobilis dingo. Ieškovas byloje patvirtino, kad be raktelio automobilio užvesti negalima (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:07:00– 00:07:45), todėl aplinkybė, ar ieškovas ir / ar jo sutuoktinė po automobilio dingimo turėjo visus automobilio raktus, ar jie nebuvo pamesti, negali būti vertinama kaip nereikšminga nurodytoje situacijoje dingus automobiliui. Įvertinus automobilio raktelių funkciją naudojantis automobiliu, akivaizdu, kad vidutiniam protingam sąžiningam asmeniui turi būti suvokiama automobilio raktelio (ne)turėjimo ar / ir praradimo reikšmė vertinant automobilio dingimo aplinkybes. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir ieškovas neginčija, jog ieškovas ir jo sutuoktinė, dingus ginčo automobiliui, nurodydami įvykio aplinkybes, tiek policijos pareigūnams, tiek atsakovei, sąmoningai nuslėpė, kad, kaip nurodė ieškovas ir jo sutuoktinė, automobilio dingimo dienos rytą automobilio raktas buvo pamestas: 2022 m. sausio 25 d. ieškovo sutuoktinė ikiteisminio tyrimo pareigūnams duodama parodymus nurodė, jog automobilis turėjo tik vieną raktą, kurį ji turėjo su savimi ir davusi parodymus pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams; 2022 m. sausio 28 d. duodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodymus ieškovas nurodė, jog automobilį įsigijo su vienu rakteliu, kartu su sutuoktine turėjo vieną raktelį. Pažymėtina, kad draudikei tikslinantis įvykio aplinkybes, ieškovas taip pat patvirtino, kad automobilis turėjo tik vieną raktą (DOK-126081, priedas Nr. 4, pokalbio telefonu garso įrašo 00:02:48 – 00:02:52, 00:03:48 – 00:03:54). Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams nuskaičius jiems perduoto raktelio duomenis paaiškėjo, jog perduotas automobilio raktas paskutinį kartą buvo naudotas 2021 m. rugpjūčio 13 d. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams supažindinus ieškovo sutuoktinę su šia informacija, ši prisipažino, kad pirminėje apklausoje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turėto automobilio raktelių skaičiaus. 2022 m. kovo 7 d. papildomos apklausos metu ieškovas taip pat prisipažino, kad pirminėje apklausoje sakė netiesą, jog pavogtas automobilis turėjo vieną raktelį, nes nuo automobilio įsigijimo buvo du užvedimo rakteliai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nurodyto fakto ieškovas ir jo sutuoktinė nenurodė atsakovei ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams sąmoningai: 2022 m. vasario 11 d. tikslindama parodymus ieškovo sutuoktinė nurodė, jog pirminėje apklausoje davė melagingus parodymus dėl raktelių skaičiaus, nes bijojo, kad dėl pamesto antrojo raktelio draudimo bendrovė nepadengs nuostolių; 2022 m. kovo 7 d. tikslindamas parodymus ieškovas nurodė, jog apie 17 val. atvykęs į įvykio vietą, kol laukė policijos, susitarė su sutuoktine, kad abu savo parodymuose nurodys, jog turėjo tik vieną automobilio raktą; nurodė, kad šią mintį pasiūlė jis, manydamas, kad taip bus geriau dėl draudimo išmokų (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 72–73). Taigi, automobilio dingimo dienos rytą, kaip nurodė ieškovas ir jo sutuoktinė, vienas iš automobilio raktų dingo; tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė, atitikdami vidutiniškai protingo asmens standartą, suprato / turėjo suprasti šios aplinkybės aktualumą ir reikšmingumą vertinant įvykio – automobilio dingimo, aplinkybes ir priežastis, tačiau sąmoningai nusprendė jos nenurodyti nei atsakovei, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, taip jiems pateikdami realybės neatitinkančius duomenis apie įvykiui reikšmingas aplinkybes.

41. Kaip minėta, draudimo sutartimi šalys nustatė, jog įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir nuostoliai neatlyginami, jeigu draudėjas, su draudėju susiję asmenys ar draudimo naudos gavėjas pateikė neteisingą / klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Bylos medžiaga leidžia pripažinti pagrįstais atsakovės teiginius, kad nagrinėjamu atveju draudėjas (naudos gavėjas) nesilaikė įtvirtintos fiduciarinės pareigos draudikei, teikė netikslią informaciją ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šių draudėjo prievolių pažeidimas galėjo apsunkinti įvykio tyrimą, ikiteisminį tyrimą, todėl pripažintina, kad tai pagal Draudimo sutarties sąlygas sudarė pakankamą pagrindą draudikei atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Įvertinus sąmoningą ir tyčinį ieškovo bei jo sutuoktinės elgesį teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją įvykiui tirti, nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytas atsakovės sprendimas pagal Draudimo taisyklių nuostatas atsisakyti mokėti draudimo išmoką būtų neproporcinga, neprotinga ar nesąžininga priemonė.

42. Šios išvados nepaneigia ir atmestini kaip nagrinėjamoje byloje draudikės priimto sprendimo pagrįstumo vertinimui teisinės reikšmės neturintys ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl automobilio raktelio praradimo aplinkybės vertinimo kaip rizikos padidėjimo pagal Draudimo taisyklių 13.1.2, 13.2, 14.2.7 punktus. Dėstydamas šiuos argumentus, ieškovas neatsižvelgia į tai, kad klausimas dėl galimo draudimo rizikos padidėjimo praradus automobilio raktelį nagrinėjamu atveju nenagrinėtas kaip teisiškai nereikšmingas įvykus vagystei; atsakovės sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką buvo grindžiamas ne aplinkybe, kad buvo prarastas automobilio raktelis, taip pat ne aplinkybe, kad nebuvo pranešta apie automobilio raktelio dingimą, ne sprendžiant klausimą dėl automobilio raktelio praradimo galimos įtakos automobilio vagystei, o Draudimo taisyklių 7.1.2 punktu, t. y. buvo remtasi aplinkybe, kad draudikei ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikta neteisinga, klaidinanti informacija apie įvykį ir nuslėptos įvykiui tirti reikšmingos aplinkybės. Taigi, draudimo išmoką mokėti atsisakyta ne dėl to, jog buvo prarastas automobilio raktelis, taip pat nespręstas klausimas dėl galimo draudimo rizikos padidėjimo. Draudimo išmoką mokėti atsisakyta, nes ieškovas pažeidė fiduciarinę pareigą pateikti teisingą informaciją, reikšmingą įvykiui (vagystei) tirti. Automobilio raktelio praradimas ir automobilio vagystė iš esmės galėtų būti vertinami kaip atskiri juridiniai faktai, kaip kad nurodo ieškovas, tačiau, įvertinus raktelių reikšmę naudojantis automobiliu, šiems faktams įvykus tą pačią dieną, akivaizdu, kad sąžiningas ir bendradarbiaujantis bei iš draudimo sutarties kylančias fiduciarines pareigas tinkamai vykdantis asmuo galėjo ir turėjo suvokti raktelio praradimo aplinkybės reikšmę automobilio vagystės tyrimo kontekste. Dėl to asmens elgesys nuslepiant šią aplinkybę ne tik nuo draudikės, tačiau ir nuo policijos pareigūnų, vertintinas kaip pakankamas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką Draudimo taisyklių 7.1.2 punkto pagrindu.

43. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas bylos aplinkybes vertino šališkai, išdėstė subjektyvią nuomonę, automobilio raktelio pametimą laikė vagystės dalimi ir konstatavo, jog ieškovas ir jo sutuoktinė yra atsakingi už automobilio dingimą bei padarė nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančią veiką, nors ikiteisminio tyrimo metu to nebuvo nustatyta. Šie apeliacinio skundo argumentai neatitinka pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, nes, kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, rėmėsi tuo, kad atsakovei ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikta neteisinga ir klaidinanti informacija, nuslėptos reikšmingos įvykio tyrimui aplinkybės. Teismas sprendimą grindė Draudimo taisyklių 7.1.2 punkto nuostatomis ir aplinkybe, kad ieškovas ir jo sutuoktinė, kaip automobilį naudojęs asmuo, akivaizdžiai ir sąmoningai, tyčia, siekdami draudimo išmokos gavimo, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl automobilio raktelių, nebendradarbiavo su draudike bei pareigūnais, neteikė informacijos apie reikšmingus duomenis. Dėl automobilio vagystės aplinkybių teismas nepasisakė bei jų netyrė.

44. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti baudžiamosios teisės prasme neteisėti ieškovo ar jo sutuoktinės veiksmai, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi civilinės ir baudžiamosios bylų įrodinėjimo dalykas bei asmenų veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai. Ikiteisminio tyrimo eiga bei jame priimti sprendimai neturi įtakos teismo išvadai dėl ieškovo elgesio vykdant draudimo sutartį vertinimo. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

46. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 461 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 210 Eur advokato teisinei pagalbai parengiant apeliacinį skundą, 251 Eur sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

49. Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo T. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRūta LatvelėDainius Rinkevičius