Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-127-980/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-15
Bylos Nr.: e2-127-980/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01109-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Viktorija Čiapaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas NT“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“
Advokatai: Aris Damušis, Edmundas Rusinas

Kategorijos

2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-127-980/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01109-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas NT“ atstovui advokatui Edmundui Rusinui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ atstovui advokatui Ariui Damušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas NT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti atsakovo 2022-12-19 pranešimu inicijuotą 2021-01-15 dienos ir 2021-01-18 dienos Preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 60 667,98 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Preliminariosios sutartys buvo sudarytos dar 2021-01-15 dieną ir 2021-01-18 dieną, t.y. jau prasidėjus pasaulinei pandemijai ir vieneri metai iki karo veiksmų Ukrainoje pradžios. Tai turi būti pripažintina visuotinai žinomomis aplinkybėmis, kurių nereikia papildomai įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau tekste LR CPK, 182 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra profesionalus vystytojas, kuris savarankiškai planuoja tiek medžiagų pirkimo, tiek darbų atlikimo terminus. Taigi atsakovas turėjo ir galėjo numatyti galimą pandemijos įtaką 2021-01-15 dienos ir 2021-01-18 dienos Preliminariųjų sutarčių sudarymo metu. Be to, šių sutarčių 3.1 punkte buvo įtvirtintas Pagrindinių sutarčių sudarymo terminas – ne vėliau kaip iki 2022-02-28 dienos. Tokiu būdu, atsakovas privalėjo darbus organizuoti taip, kad prisiimtus įsipareigojimus įvykdytu nustatytais terminais. Todėl darbų vėlavimas ir infliacijos augimas pasibaigus prisiimtų įsipareigojimų vykdymo terminui, nėra ir negali būti vertinamas kaip kainos didinimo priežastinis ryšys, už kurį atsako ieškovas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad karo veiksmai Ukrainoje prasidėjo 2022-02-24 dieną, darytina išvada, kad atsakovas turėjo ir galėjo įvykdyti sutartis iki numatyto termino, todėl atsakovo rėmimasis karo įtaką statybų sektoriui yra visiškai nepagrįstas.

Be to, kad 2022-12-19 dienos pranešime (priedas Nr. 15) dėl 2021-01-15 dienos ir 2021-01-18 dienos Preliminariųjų sutarčių nutraukimo nurodytus argumentus atsakovas jau buvo išsakęs ieškovui 2021-05 mėn., kuriuos įvertinus šalys pasiekė susitarimą padidinti 2021-01-15 dienos Preliminariojoje sutartyje ir 2021-01-18 dienos Preliminariojoje sutartyje įtvirtintą bendrą nekilnojamojo turto objekto kainą. To pasekoje, šalys pasirašė 2021-05-06 dienos Susitarimą I ir Susitarimą II (priedai Nr. 7-8). Ieškovas įvykdė 2021-05-06 dienos Susitarimuose I ir II nurodytą prievolę,- sumokėjo padidinto avanso sumą (tai patvirtina 2022-06-23 dienos buhalterinės apskaitos programos išrašas apie išmokų operacijas (priedas Nr. 9). Atitinkamai, 2021-05-06 dienos Susitarimuose I ir II šalys 4 punkte šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovo iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo. Nepriklausomai nuo to, atsakovas nepateikė ne tik jokių konkrečių sutarčių nebegalėjimo įvykdyti aplinkybių, bet ir neįrodinėjo jų atsiradimo po 2021-05 mėn., kuomet šalių susitarimu buvo padidinta sutarčių kaina. Taigi, įvertinus šią 2021-05-06 dienos Susitarimų I ir II sąlygą bei neįrodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovo vėliau teikiami pasiūlymai (2022-09-23 dienos pranešimais, 2022-12-08 dienos pranešimu, priedai Nr. 11, 13) didinti 2021-01-15 dienos ir 2021-01-18 dienos Preliminariųjų sutarčių kainą vertintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, o ieškovo nesutikimas su jais nesudarė teisėto pagrindo nutraukti sutartis;

Taip pat, kad vien absoliutaus dydžio statybos sąnaudų elementų kainų pokytis nėra tapatus su atsakovo patiriamomis padidėjusiomis faktinėmis išlaidomis, kurios apskritai nėra grindžiamos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip jau buvo minėta, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad statybinių medžiagų ir paslaugų kainų kilimas nebus pagrindas sutarčių kainos perskaičiavimui (2021-05-06 dienos Susitarimų I ir II šalys 4 punktas).

Šalies argumentai

Ieškovė, taip pat prašė atlyginti jai nuostolius, o jų apskaičiavimą grindė ieškinyje išdėstytais apskaičiavimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad nustatant tikslų ieškovo patirtų nuostolių dydį turi būti nustatoma grynoji nauda atskaičiavus mokesčius ir kitas išlaidas, pažymėtina, jog kainų skirtumas yra lygus 32 172,11 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai.

Atsiliepime nurodė, jog remiantis Preliminariųjų sutarčių 7.2. ir 7.2.3. p., šios Preliminariųjų sutarčių sąlygos suteikia Atsakovei teisę vienašališkai nutraukti Preliminariąsias sutartis tokiu atveju, jeigu Atsakovė nebegali įvykdyti Preliminariųjų sutarčių arba bet kurios esminės šių sutarčių sąlygos, be kita ko, dėl trečiųjų asmenų, kurių Atsakovė negali kontroliuoti arba jiems daryti įtakos ir/ar už kuriuos Atsakovė neatsako, veiksmų arba neveikimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovės prie pradinio ieškinio pridėtas Atsakovės 2022-12-08 Pranešimas „Dėl 2021-01-15 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.B-4-2 ir 2021-01-18 Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V45.A-4-6 vykdymo“ (žr. Ieškovės pradinio ieškinio Priedą Nr. 13) (toliau – 2022-12-08 Pranešimas) patvirtina, kad Atsakovė derybose su Ieškove nenurodė, kad apskritai nebegali sudaryti su Ieškove pagrindinių sutarčių dėl Apartamentų pirkimo – pardavimo. Atsakovė tik nurodė, kad nebegali jų parduoti už tokią kainą, kokia yra numatyta Preliminariosiose sutartyse.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju visiškai pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo Preliminariosios sutarties 7.2., 7.2.3. p. įtvirtinta savo teisių ir interesų gynybos priemone bei, objektyviai nebegalėdama parduoti Apartamentų už Preliminariosiose sutartyse nustatytas Apartamentų kainas, o tuo tarpu Ieškovei kategoriškai atsisakant juos nupirkti už kiek didesnę kainą (2022-12-08 Pranešime pasiūlytą ar kitą šalių sutartą kainą), nutraukė su Ieškove sudarytas Preliminariąsias sutartis. Vykdydama Preliminariosios sutarties 7.2.3. p., Atsakovė grąžino Ieškovei visą Ieškovės pagal Preliminariąsias sutartis Atsakovei sumokėtą avansą. Ieškovė savo ruožtu aptariama Preliminariųjų sutarčių sąlyga įsipareigojo nereikšti Atsakovei jokių pretenzijų dėl kokių nors papildomų kompensacijų. Atsižvelgiant į visa tai, Atsakovės įsitikinimu, turėtų būti sprendžiama, kad Ieškovės reikalavimas dėl Preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu pripažintinas nepagrįstu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. Rusinas prašė ieškinį tenkinti pilnai. Išdėstė ir papildė aplinkybes nurodytas procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo teisęs vienašališkai nutraukti Preliminarių sutarčių tokiu būdu ir tokiais pagrindais, t.y. remdamasi 7.2. ir 7.2.3. p. nuostatomis, kadangi nei viena iš tų nuostatose nurodytų aplinkybių nebuvo įvykusi. Laiko, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nes vien iš pranešimu informavusi, jog pastatas yra baigtas ir objektai yra įregistruoti ir gali būti parduodami, tik po to informavo rašytu, kad neturi kitos išeities kaip tik kelti kainą. Visi atsakovės nurodomi kainų kilimo pagrindai yra abstraktūs ir nebuvo pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl nepagrįsti. Prašo priteisti nuostolius juos apskaičiuojant pagal faktinę pardavimo kainą, o antrųjų apartamentų atveju pagal turto vertę nustatytą konsultacijoje, kadangi ieškovė neturėjo galimybių patekti į turtą ir atlikti jo vertinimą.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Elpekas“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir papildomai paaiškino, kad remiantis preliminariųjų sutarčių 7.2. ir 7.2.3. p., šios preliminariųjų sutarčių sąlygos suteikia atsakovei teisę vienašališkai nutraukti preliminariąsias sutartis tokiu atveju, jeigu atsakovė nebegali įvykdyti preliminariųjų sutarčių arba bet kurios esminės šių sutarčių sąlygos, be kita ko, dėl trečiųjų asmenų, kurių atsakovė negali kontroliuoti arba jiems daryti įtakos ir (ar) už kuriuos atsakovė neatsako, veiksmų arba neveikimo. Preliminariosios sutartys buvo sudarytos ir apartamentų statybos vykdytos vykstant pasaulinei COVID-19 pandemijai ir Rusijos karo prieš Ukrainą fone. Gana greitai ėmė brangti nafta ir dujos, taip pat sustojo statybinių medžiagų importas iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, tai reiškia, jog tų statybinių medžiagų, kurios įprastai buvo perkamos tose šalyse, teko ieškoti kitose šalyse ir už didesnę kainą. Išaugusios statybinių medžiagų, gaminių ir statybos darbų kainos tiesiogiai lėmė išaugusią statybų savikainą, dėl ko atsakovė, įvertinusi savo galimybes, objektyviai jau nebegalėjo parduoti ieškovui apartamentų už preliminariosiose sutartyse nustatytas tų apartamentų kainas.

Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, jog visi kiti pirkėjai, kurie turėjo tokias pačias sutartis sutiko su atsakovės siūlomu kainų pakėlimu ir būtų nesąžininga jų atžvilgiu tik ieškovei nekelti kainų. Pažymėjo, jog šiuo atveju negalima taikyti ieškovės nurodomų nuostolių apskaičiavimo taisyklės, kadangi atsakovė nuo pat pradžių su ieškove elgėsi sąžiningai, kooperavosi, detaliai teikė informaciją apie statybų eigą, siuntė išsamius paaiškinimus, kas lemia kainų kilimą, šalys buvo susitikę gyvai, tačiau derybos nepavyko ir tik išnaudojus visas galimybes, atsakovė priėmė sprendimą pasitraukti iš sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ieškovė ir atsakovė 2021-01-15 sudarė Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. V45.B-4-6 (toliau tekste, 2021-01-15 dienos Preliminarioji sutartis) (priedas Nr. 3). Pagal šią sutartį ieškovė, kaip pirkėja, ir atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo ateityje, ne vėliau kaip iki 2021-02-28 sudaryti Pagrindinę sutartį, kurios pagrindu atsakovas parduotų, o ieškovas pirktų šiuos nekilnojamojo turto objektus (2021-01-15 dienos Preliminariosios sutarties 2.1, 3.1 punktai): apartamentus (apartamentų identifikacinis (projektinis) Nr. B-4-2, apartamentų Nr. 64 pagal kadastrinę bylą), esančius pastate, (duomenys neskelbtini) (toliau tekste, Apartamentai B-4-2); parkavimo vietą, esančią ant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje aikštelėje skirtoje automobilių parkavimui, esančią automobilių stovėjimo vietą, kuri sutarties Priede Nr. 2 „Teritorijos planas“ yra pažymėta indeksu 68 (toliau tekste, Parkavimo vieta 68); dviračių saugyklą, kuri pažymėta indeksu 19 sutarties Priede Nr. 3 (toliau tekste, dviračių saugykla 19).

Šalys susitarė, kad Sutarties kaina 97 500 Eur su PVM, avansas 14 625 Eur, t.y. 15 proc. bendros turto kainos.

Ieškovė ir atsakovė 2021-01-18 tai pat sudarė ir Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo –pardavimo sutartį Nr. V45.A-4-6 (toliau tekste, 2021-01-18 dienos Preliminarioji sutartis (priedas Nr. 5). Pagal šią sutartį ieškovė, kaip pirkėja, ir atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo ateityje, ne vėliau kaip iki 2021-02-28 dienos, sudaryti Pagrindinę sutartį, kurios pagrindu atsakovas parduotų, o ieškovas pirktų šiuos nekilnojamojo turto objektus (2021-01-18 dienos Preliminariosios sutarties 2.1, 3.1 punktai): apartamentus (apartamentų identifikacinis (projektinis) Nr. A-4-6, apartamentų Nr. 30 pagal kadastrinę bylą), esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste, Apartamentai A-4-6); parkavimo vietą, esančią ant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje aikštelėje skirtoje automobilių parkavimui, esančią automobilių stovėjimo vietą, kuri sutarties Priede Nr. 2 „Teritorijos planas“ yra pažymėta indeksu 67 (toliau tekste, Parkavimo vieta 67); dviračių saugyklą, kuri pažymėta indeksu 41 sutarties Priede Nr. 3 (toliau tekste, dviračių saugykla 41).

Šalys susitarė, kad Sutarties kaina 120 060 Eur su PVM, avansas 18 009 Eur, t.y. 15 proc. bendros turto kainos.

Nustatyta, kad preliminarių sutarčių šalys – ieškovė ir atsakovė 2021-05-06 sudarė Susitarimą dėl 2021-01-18 dienos Preliminariosios sutarties pakeitimo (toliau tekste, 2021-05-06 dienos Susitarimas I) (priedas Nr. 7).

Pasirašydamos tokį susitarimą, šalys susitarė pakeisti 2021-01-18 dienos Preliminariosios sutarties 1.1.8 punktą, t.y. pakeisti turto kainą, nustatant, kad bendra turto kaina yra lygi 130 520 Eur su PVM. Taip pat buvo padidintas avansas iki 19 578 Eur, nustatant, kad trūkstama dalis turi būti sumokėta per 20 dienų nuo susitarimo sudarymo dienos.

Nustatyta, kad 2021-05-06 dienos Susitarimo I 4 punkte šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovo iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo.

Tą pačią dieną, t.y. 2021-05-06 šalys sudarė ir Susitarimą dėl 2021-01-15 dienos Preliminariosios sutarties pakeitimo.

Šiuo Susitarimu kuriuo šalys susitarė pakeisti 2021-01-15 Preliminariosios sutarties 1.1.8 punktą, t.y. pakeisti turto kainą, nustatant, kad bendra turto kaina yra lygi 106 000 Eur su PVM. Taip pat buvo padidintas avansas iki 15 900 Eur, nustatant, kad trūkstama dalis turi būti sumokėta per 20 dienų nuo Susitarimo sudarymo dienos.

Nustatyta ir tai, kad 2021-05-06 dienos Susitarimo II 4 punkte šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovo iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovė, vykdydama Preliminarias sutartis ir papildomus susitarimus buvo sumokėjusi atsakovei 15 900 Eur avansą pagal 2021-01-15 dienos Preliminariąją sutartį bei 19 578 Eur pagal 2021-01-18 dienos Preliminariąją sutartį.

2022-07-27 dienos pranešimais atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad pratęsia 2021-01-15 dienos Preliminarioje sutartyje ir 2021-01-18 dienos Preliminarioje sutartyje įtvirtintą Pagrindinių sutarčių sudarymo terminą iki 2022-09-30 dienos, o 2021-01-15 dienos Rangos sutartyje ir 2021-01-18 dienos Rangos sutartyse nustatytą darbų atlikimo terminą iki 2022-11-30 dienos.

2022-09-23 dienos pranešimais atsakovė pasiūlė ieškovui ne vėliau kaip iki 2022-09-29 dienos sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio 2021-01-15 dienos ir 2021-01-18 dienos Preliminariųjų sutarčių vykdymo bei 2021-01-15 dienos ir 2021-01-18 dienos Rangos sutarčių vykdymo, nustatant atnaujintas Preliminariųjų sutarčių ir rangos sutarčių kainas, t.y. pakeliant kainas, arba bendru sutarimu nutraukiant sutartis.

Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pasiūlymu, 2022-09-26 informavo atsakovę apie tai, kad nesutinka su siūlymu nustatyti naujas Preliminariųjų sutarčių ir rangos sutarčių kainas arba bendru sutarimu nutraukti sutartis ir pareiškė reikalavimą tęsti sutarčių vykdymą.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2022-10-06 ieškovei buvo pateikta informacija apie tai, jog nekilnojamojo turto objektai yra pabaigti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė ir atsakovė tarėsi dėl datos, kurią būtų galima vykti pas notarą sudaryti Pagrindinių Pirkimo – pardavimo sutarčių.

Šalys žodžiu susitarė, kad po 2022-12-10 galima bus vykti pas notarą sudaryti Pagrindines pirkimo pardavimo sutartis.

Bylos duomenimis, atstovų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad esant žodiniam susitarimui dėl susitikimo pas notarą, kuris buvo planuojamas po 2022-12-10, 2022-12-08 atsakovė UAB „Elpekas“ pateikė pranešimą dėl 2021-01-15 Preliminariosios sutarties ir 2021-01-18 Preliminariosios sutarties vykdymo. Šiuo buvo siūloma ne vėliau kaip iki 2022-12-12 sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio Preliminariųjų sutarčių vykdymo, t.y. pranešti, ar ieškovė sutinka su atsakovo siūloma nustatyti nauja daiktų kaina, sudarant naują susitarimą.

2022-12-09 ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad nesutinka su siūlymu nustatyti naujas preliminariųjų sutarčių kainas ir pareiškė reikalavimą tęsti sutarčių vykdymą.

2022-12-19 atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad vienašališkai nutraukia 2021-01-15 Preliminariąją sutartį ir 2021-01-18 dienos Preliminariąją sutartį.

Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad atsakovė 2023-01-19 sudarė pagrindinę daiktų Pirkimo – pardavimo sutartį su kitu pirkėju, t.y. pardavė daiktus, šalių aptartus 2021-01-15 Preliminarioje sutartyje (Apartamentus B-4-2, parkavimo vietą, dviračių saugyklą ir šių daiktų priklausinius) trečiajam asmeniui (UAB „Seklys morka“) iš viso už 145 216 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2023-03-13 atsakovė sudarė Pirkimo pardavimo sutartį su sutuoktiniais R. D. ir A. D., pagal kurią pardavė Pirkėjams Apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini) su priklausiniais už bendrą 136 214 Eur kainą.

Dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovės Pirkėjos, ir atsakovės – Pardavėjos, pagal Preliminarias turto pirkimo – pardavimo sutartis kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovė nutraukė preliminarias sutartis, ar atsakovei kyla sutartinė atsakomybė už Preliminarių sutarčių nutraukimą, ir ar ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog abi ginčo šalys yra juridiniai pelno siekiantys asmenys, kurių veiklos sritys susijusios su nekilnojamuoju turtu.

Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta ir tai, kad sudarydamos abi ginčo Preliminarias sutartis dar 2021 m. sausio mėnesį, šalys Preliminarių sutarčių 3.1. punktu susitarė, kad šalys įsipareigoja sudaryti Pagrindinę sutartį Pardavėjo nurodytame notaro biure ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Pardavėjo rašytinio pranešimo apie pasirengimą sudaryti Pagrindinę sutartį pateikimo Pirkėjui dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 28 d.

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė, būdama verslo subjektas, kurio pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto vystymas ir plėtojimas įsipareigojo, jog objektai, dėl kurių su ieškove buvo sudarytos ginčo Preliminarios sutartys bus pastatyti, įregistruoti ir paruošti pardavimui būtent iki 2022 m. vasario 28 d.

Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas).

Nesutikdamas su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl atsakovės nesąžiningumo, atsakovės atstovas advokatas A. Damušis iš esmės rėmėsi argumentais, jog atsakovė UAB „Elpekas“ nuo pat pirmosios sutarties šalių bendravimo dienos elgėsi su ieškovė sąžiningai, kooperavosi ir dalinosi visa išsamia informacija apie projekto vystymo eigą, teikė nuotraukas ir duomenis, siūlė ieškovei įvairius sutarties pakeitimo variantus, tačiau išnaudojus visas galimybes, nebeturėjo kitos išeities kaip tik pasitraukti iš sutarties remiantis Preliminarios sutarties nuostatomis, kurios leido atsakovei pagrįstai nutraukti su ieškove sudarytas sutartis ir nedelsiant grąžino ieškovei jos sumokėtas avansines įmokas.

Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, jog, iš tiesų, atsakovė visą Preliminarių sutarčių galiojimo laikotarpį komunikavo su ieškove siusdama jai elektroninius laiškus, nuotraukas, išsamią informaciją apie projekto vykdymo eigą. Toks atsakovės elgesys šios bylos kontekste vertintinas labiau kaip mandagus kitos sutarties šalies atžvilgiu, tačiau negali būti vertinamas kaip sąžiningas.

Bylos duomenys patvirtina ir šalys dėl ginčo dėl to nekėlė, jog projekto statybos turėjo būti baigtos iki 2022 m. vasario 28 d.,t.y. jau po Covid pandemijos ir dar iki Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą pradžios.

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad dar 2022-10-06 ieškovei buvo pateikta informacija apie tai, jog nekilnojamojo turto objektai yra pabaigti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė ir atsakovė tarėsi dėl datos, kurią būtų galima vykti pas notarą sudaryti Pagrindinių Pirkimo – pardavimo sutarčių.

Šalys žodžiu susitarė, kad po 2022-12-10 galima bus vykti pas notarą sudaryti Pagrindines pirkimo pardavimo sutartis. Tuo tarpu, jau 2022-12-19 atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad vienašališkai nutraukia 2021-01-15 Preliminariąją sutartį ir 2021-01-18 dienos Preliminariąją sutartį.

Teismas, vertindamas visus atsakovės teiktus pasiūlymus dėl sutarčių sąlygų keitimo negali neatsižvelgti į tai, kad atsakovės teikti pasiūlymai buvo iš esmės susiję tik su kainos pakėlimu. Kitaip tariant, atsakovė, teikdama pasiūlymus ieškovei, tiek el paštu, tiek ir susitikus vietoje iš esmės nepaliko ieškovės galimybės rinktis kitą variantą išskyrus kaip pasirašyti pagrindinę sutartį tik su padidinta turto kaina, nepaisant to, kad 2021-05-06 dienos Susitarimų II 4 punktuose šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovo iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo.

Atsakovės atstovo argumentas, jog ir ieškovė – Pirkėjas taip pat turi prisiimti padidėjusių kaštų kainą, negali būti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis tokio pobūdžio sutartinių santykių nuostatas.

Pažymėtina, jog tokių aplinkybių šalys nebuvo nei aptarusios sudarytose sutartyse, be to, tokių nėra apibrėžta ir Pirkimo – pardavimo santykius reglamentuojančiose įstatymo nuostatose.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas advokatas A. Daušis nurodė, jog atsakovė šalių sudarytų Preliminarių sutarčių nutraukimo nuostatas panaudojo vertindama kompleksiškai kaip aplinkybių visumą ir laiko, kad atsakovei neliko kitos išeities kaip tik pasitraukti iš sutarties.

Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus). Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apie preliminariosios sutarties nutraukimą, t. y. atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pareiškė būtent atsakovė.

CK 6.204 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

Vertindamas šalių sutartinių santykių dinamiką ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, susijusius su atsakovės nurodytu turto kainos padidėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju, atsakovė neįrodė karo įtakos, būtent šio objekto kainų kilimui, juolab kad objektas turėjo būti baigtas dar 2024 m. vasario 28 d. Tokiu būdu, siūlydama ieškovei Preliminarių sutarčių pakeitimo variantus tik su padidėjusia turto kaina, nepaliekant ieškovei pasirinkimo teisės, atsakovė elgėsi nesąžiningai ir konstatuotina, šalių Preliminarias pirkimo – pardavimo sudarytas sutartis nutraukė nepagrįstai.

Dėl nuostolių

Ieškovė tai pat prašo teismo priteisti jai patirtus nuostolius – 60 667,98 Eur. Nurodo, jog nuostolių sumą apskaičiuoja atsižvelgiant į tai, kad nustatant tikslų ieškovo patirtų nuostolių dydį turi būti nustatoma grynoji nauda atskaičiavus mokesčius ir kitas išlaidas, pažymėtina, jog kainų skirtumas yra lygus 32 172,11 Eur pirmojo objekto atveju, nes jis buvo netrukus parduotas kitam pirkėjui UAB „Seklys morka“ ir nesudarius pagrindinės sutarties pagal 2021-01-18 dienos Preliminariąją sutartį, remdamasis objektyviuoju (abstrakčiu) nuostolių apskaičiavimo metodu reiškia reikalavimą dėl 28 495,87 Eur nuostolių atlyginimo, kurie yra lygūs kainų skirtumui tarp preliminariosios sutarties nutraukimo metu buvusios turto rinkos kainos ir nutrauktos preliminariosios sutarties kainos.

Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad atsakovė preliminariąsias sutartis su ieškovu nutraukė neturėdama teisinio pagrindo ir nepagrįstai, todėl atsakovės kaltė ir nesąžiningi veiksmai dėl sutarties pažeidimo yra nustatyti.

Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Pagal CK 6.163–6.165 straipsnių, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, nuostatas, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34 punktas).

Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus byloje, konstatuota, kad dėl preliminariųjų sutarčių neįvykdymo kalta atsakovė. Nors atsakovė nurodo, kad nėra duomenų, jog ji nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties ir vedė nesąžiningas derybas (neturint tikslo sudaryti pagrindinės sutarties), tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti.

Kaip teismo buvo konstatuota, atsakovė pateikė ieškovui pasiūlymą sudaryti pagrindinę sutartį didesne, nei sutartyse nustatyta, kaina, tačiau su šia kaina ieškovas nesutiko; apie sutarčių kainų padidėjimą informavo ne iš karto, o net keletą kartų pratęsusi pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Byloje nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę keisti sutarčių kainą, todėl atsakovė, reikalaudama keisti sutarčių kainą, elgėsi nesąžiningai.

CK 6.165 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. CK 6.165 straipsnyje expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją neįvykdžius preliminariosios sutarties.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktas). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas).

Matyti, jog nagrinėjamu atveju, šalys ieškovė ir atsakovė, sudarydamos ginčo Preliminarias turto pirkimo – pardavimo sutartis, neaptarė bei į sutarčių nuostatas neįtraukė sąlygų, kuriose būtų įtvirtinta galimybė į nuostolių atlyginimą netesybų forma.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ieškovė UAB „Stilsas NT“, po to kai buvo nutrauktos su ja sudarytos Preliminarios turto, esančio (duomenys neskelbtini), Pirkimo – pardavimo sutartys, nesudarė jokių panašaus turto įsigijimo pakeičiančių sutarčių.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčo poilsio patalpas ieškovė būtų naudojusi įmonės reikmėms, galimai darbuotojų poilsiui, nes bendrovė veikia Šiauliuose.

Tokiu būdu, matyti, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl neįvykusių Pirkimo – pardavimo sandorių, jai teko įsigyti brangesnes poilsio patalpas, taip pat kaip ir nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog dėl sutarčių nutraukimo ieškovė nebeteko galimybės parduoti įgytas patalpas ir gauti pelno.

Įstatymo (CK 6.165 straipsnio) nuostatose, reglamentuojančiose preliminariosios sutarties institutą, expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, pateikia teismų praktika.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 kainų skirtumą pateikė tik kaip vieną iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Šią poziciją kasacinis teismas išplėtojo vėliau priimtose nutartyse, nurodydamas, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

Nurodytą teisinį reguliavimą preliminariosios sutarties pažeidimo (vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju iš esmės atitinka situacija, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis po to, kai su ja nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, per protingą terminą sudaro nesudarytą pagal preliminariąją sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais, pvz., palūkanų netekimu ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).

Nagrinėjamu atveju, teismas neturi galimybės taikyti žalos atlyginimo principo skaičiuojant kainų skirtumą nuo atsakovės parduoto kitam pirkėjui kainų vertės, kadangi dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo principu tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Aplinkybę, kad derybų metu egzistavo reali galimybė sudaryti sandorį su trečiuoju asmeniu, pateikdama objektyvius įrodymus (pvz., tikslius kainų skaičiavimus, pagrįstus realiais asmenų pasiūlymais, oficialiais dokumentais, o ne galimomis prielaidomis), turi įrodyti nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis (CPK 178 straipsnis).

Tuo tarpu, šio ginčo atveju aukščiau aptartos aplinkybių visumos nėra nustatyta.

Lyginamojoje sutarčių teisėje pripažįstami du pagrindiniai nuostolių apskaičiavimo metodai: objektyvus (abstraktus) ir subjektyvus (konkretus). Abu šie metodai yra įtvirtinti 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių.

Daugumoje jurisdikcijų objektyvus (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas, kaip ginantis lūkesčio (sutarties tinkamo įvykdymo) interesą, yra taikomas sutartinės civilinės atsakomybės atveju ir nėra taikomas ikisutartinių pareigų nevykdymo (pažeidus pasitikėjimo interesą) situacijoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, tiek pagal naujausioje kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 pateiktus išaiškinimus tam tikrais atvejais galimas tinkamo sutarties įvykdymo (lūkesčio) intereso gynimas ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose. Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas, apibrėždamas, kokie tai atvejai, nurodė, kad šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai paprastai užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje. Esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį. Todėl tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40–42 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad tam tikrais atvejais, esant šalių sudarytai tokiai savo turiniu preliminariajai sutarčiai, kuri teikia pagrindą pripažinti šalių derybas pasiekusiomis aukščiausią pažangos laipsnį, abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas galimas ir ikisutartinės civilinės atsakomybės atveju.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas ieškovei priteistinų nuostolių dydį ir jų apskaičiavimo metodą, teismas atkreipia dėmesį tai, kad ieškovė neįrodinėjo, kad dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi (atsakove) ji atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiaisiais asmenimis ar įsigijo kitą turtą už žymiai didesnę kainą, ar kainos rinkoje pakilo. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovė nebesudarė jokių nutrauktas sutartis pakeičiančių sutarčių.

Apibendrinant kas paminėta, teismas laiko, jog šiuo atveju, labiausiai atitinkantis situaciją ir ieškovės padėtį dėl neįvykusių sandorių, taikytinas toks nuostolių paskaičiavimo būdas, kai vertinamas kainų skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu, t.y. padidintos kainos, kurią siūlė ieškovei atsakovė prieš nutraukiant Preliminarias sutartis.

Pagal UNIDROIT principų 7.4.6 straipsnio („Žalos įvertinimas pagal esamą kainą“) 1 dalį nukentėjusiai sutarties šaliai suteikiama teisė reikalauti nuostolių atlyginimo nesudarius pakeičiančiosios sutarties, tokiu atveju šio atlyginimo dydį apskaičiuojant abstrakčiu metodu – kaip nutrauktos sutarties kainos ir šios sutarties nutraukimo metu esamos kainos skirtumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė siūlė ieškovei pirkti iš atsakovės Apartamentus už 2022-12-08 Pranešime nurodytas kainas: 2 600 Eur su PVM už 1 kv. m., 2 500 Eur už parkavimo vietą ir 3 500 Eur už dviračių saugyklą. Tokiu atveju skirtumas tarp pirkimo – pardavimo kainos – 97 097,52 Eur be PVM už Apartamentus B-4-2 + dviračių saugyklą + parkavimo vietą) ir 117 532,23 Eur be PVM už Apartamentus A-4-6 + dviračių saugyklą + parkavimo vietą).

Preliminariosiose sutartyse (su 2021-05-06 Susitarimų pagrindu atliktais pakeitimais) nurodytos Apartamentų kainos: 87 603,31 Eur be PVM, už Apartamentus B-4-2; dviračių saugyklą; parkavimo vietą ir 107 867,77 Eur be PVM už Apartamentus A-4-6; dviračių saugyklą; parkavimo vietą.

Tokiu atveju, skirtumas tarp Preliminariųjų sutarčių kainos ir atsakovės 2022-12-08 Pranešime nurodytos galutinės Apartamentų pirkimo – pardavimo kainos susidaro 19 158,67 Eur be PVM (9 494,21 Eur + 9 664,46 Eur).

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovės 2022-12-08 Pranešime nurodytos galutinės Apartamentų pirkimo – pardavimo kainos, su kuriomis nesutiko ieškovė neatitiktų tuo metu tokių apartamentų einamos, t.y. rinkos vertės.

Be to, toks nuostolių apskaičiavimo būdas atitinka ir bylos aplinkybių visumą, imant domėn ir tai, jog ieškovė nesudarė pakeičiančių sutarčių didesne kaina, be to, neįrodinėjo aplinkybių, jog neteko galimybės pati parduoti ginčo turto objektų tretiesiems asmenims už didesnę kainą.

Dėl palūkanų

Ieškovė tai pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ir kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Priteisus ieškovei iš atsakovės 19 158,67 Eur nuostolių atlyginimą, priteistinos ir įstatymo nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Laikytina, jog nagrinėjamu atveju, teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, t.y. tenkinami 32 procentai ieškovės reikalavimų.

Ieškovė pateikė duomenis, kad yra sumokėjusi 1 337 Eur žyminio mokesčio ir 3 630 Eur advokato E. Rusino teisinei pagalbai apmokėti, viso 4 967 Eur.

Atsakovė pateikė duomenis, kad yra sumokėjusi 4 991,25 Eur advokato A. Damušio teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į byloje pareikštų turtinių reikalavimų dydį, advokatų darbo sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų kiekį, byloje nagrinėtus teisės klausimus, šalių patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Patenkinus 32 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei UAB „Stilsas NT“ iš atsakovės UAB „Elpekas“ priteistina 1589,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Elpekas“ iš ieškovės UAB „Stilsas NT“ 3 394,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti 2022-12-19 atsakovės UAB „Elpekas“ 2021-01-15 ir 2021-01-18 Preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ 19 158,67 Eur (devyniolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 67 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 158,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-02-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stilsas NT“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ 1 589,44 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stilsas NT“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas NT“ 3 394,05 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė