- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- e2-154-907/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01375-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- I. L.
- Advokatai
- Ineta Kačenauskienė, Diana Oseckienė
- Kategorijos
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovei I. L. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo viešame registre, servituto nustatymo, teisės atlikti paprastąjį remontą pripažinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės I. L. pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo ieškovui S. L. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo viešame registre, teisės atlikti paprastąjį remontą pripažinimo ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. I. S. L. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuris laikytinas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašo: 1) padalinti S. L. ir I. L., kurių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS, santuokos nutraukimo įrašo Nr. 130, santuokoje įgytą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lygiomis dalimis, t. y. po ½ kiekvienam iš buvusių sutuoktinių; 2) padalijus santuokoje įgytą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lygiomis dalimis po ½ S. L. ir I. L., pripažinti jiems teisę įregistruoti VĮ Registrų centre pasikeitusius pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastro duomenis pagal VĮ Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadastro duomenų nustatymo data 2021-10-19, kadastrinių matavimų bylos sudarymo ir su pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų registracija viešajame registre susijusias išlaidas padalijant lygiomis dalimis abiem bendraturčiams; 3) nustatyti I. L. neatlygintinį 250 kv. m servitutą naudotis pėsčiųjų taku per S. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,0584 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagal 2021-09-21 MB „Altagis“ parengtą žemės sklypo servituto planą; 4) nustatyti naudojimosi pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tvarką pagal VĮ Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-06-29 parengtą Nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 4.1. S. L. atskirai naudotis skirti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pusrūsio patalpomis G-1 (19,57 kv. m) ir P-7 (8,55 kv. m); pirmo aukšto patalpomis 1-1 (1,82 kv. m); 1-2 (12,62 kv. m); 1-3 (4,09 kv. m), 1-4 (4,63 kv. m), 1-5 (0,88 kv. m), 1-6 (14,23 kv. m), 1-7 (15,46 kv. m), 4.2. I. L. atskirai naudotis skirti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pusrūsio patalpomis P-2 (1,04 kv. m), P-5 (10,13 kv. m), P-6 (15,63 kv. m), P-8 (2,60 kv. m), P-9 (2,59 kv. m), P-10 (14,37 kv. m), P-11 (13,11 kv. m); pirmo aukšto patalpomis 1-8 (15,30 kv. m), 1-9 (2,87 kv. m), 1-10 (2,45 kv. m), 1-11 (12,90 kv. m), 1-12 (1,63 kv. m), 4.3. S. L. ir I. L. bendrai naudotis skirti pusrūsio patalpomis P-1 (1,58 kv. m), P-3 (4,68 kv. m), P-4 (1-96 kv. m) laiptine į pastogės plotą ir 53,46 kv. m pastogės plotu, pažymėtu 1-13; 5) Pripažinti teisę S. L. atlikti pusrūsio patalpų G-1 (19,57 kv. m) ir P-7 (8,55 kv. m) paprastąjį remontą, savo lėšomis išgriaunant 0,13 cm pertvarą ir sujungiant patalpas į vieną patalpą G-1 (28,60 kv. m) pagal VĮ Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-06-29 parengtą naudojimosi tvarkos projektą, pripažinus ieškovui S. L. teisę sujungti pusrūsio patalpas G-1 ir P-7 į vieną patalpą G-1 (28,60 kv. m), ieškovui viso naudotis skirti 86,44 kv. m bendro 185,17 kv. m gyvenamojo namo ploto, I. L. viso naudotis skirti 98,73 kv. m bendro 185,40 kv. m gyvenamojo namo ploto, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkantį naudotis didesnį gyvenamojo namo plotą; 6) priteisti ieškovui S. L. iš atsakovės I. L. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 109-112).
2. Atsakovė I. L. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo prašo: 1) pripažinti, kad ieškovas S. L. ir atsakovė I. L. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai; 2) nustatyti, kad atsakovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai; 3) padalijus santuokoje įgytą pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lygiomis dalimis (po ½ dalį) S. L. ir I. L., pripažinti jiems teisę įregistruoti VĮ Registrų centre pasikeitusius pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastro duomenis pagal VĮ Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadastro duomenų nustatymo data 2021-10-19, pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų registracijos viešajame registre išlaidas padalijant lygiomis dalimis abiem bendraturčiams; 4) nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką (pagal J. Ž. parengtus pastato (pirmo aukšto, pusrūsio) dalių paskaičiavimo projektą ir UAB „K“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą), nustatant, kad: 4.1. atsakovė I. L. naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis 1-8 (15,30 kv.m.), 1-9 (2,87 kv.m.), 1-10 (2,45 kv.m.), 1-11 (12,90 kv.m.), 1-12 (1,63 kv.m.), viso pirmame aukšte 35,15 kv.m., pusrūsio patalpomis, plane pažymėtomis P-l (1,58 kv.m.), P-2 (1,04 kv.m.), P-5 (10,13 kv.m.), P-6 (15,63 kv.m.), P-7 (8,55 kv.m.), P-8 (2,60 kv.m.), P-9 (2,59 kv.m.), P-10 (14,37 kv.m.), P-11 (13,11 kv.m.), viso pusrūsyje 69,60 kv.m., 4.2. atsakovė I. L. naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta 2 (302 kv.m.), 4.3. ieškovas S. L. naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (1,82 kv.m.), 1-2 (12,62 kv.m.), 1-3 (4,09 kv.m.), 1-4 (4,63 kv.m.), 1-5 (0,88 kv.m.), 1-6 (14,23 kv.m.), 1-7 (15,46 kv.m.), viso pirmame aukšte 53,73 kv.m., pusrūsio patalpa, plane pažymėta G-l (19,57 kv.m.), viso pusrūsyje 19,57 kv.m., 4.4. ieškovas S. L. naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta 1 (302 kv.m.), 4.5. atsakovė I. L. ir ieškovas S. L. bendrai naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta 1-13 (0,93 kv.m.) ir rūsio patalpomis, plane pažymėtomis P-3 (4,68 kv.m.), P-4 (1,96 kv.m.), 4.6. atsakovė I. L. ir ieškovas S. L. bendrai naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta žalia spalva; 5) pripažinti teisę S. L. ir I. L. atlikti pirmo aukšto patalpoje, J. Ž. parengtoje pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtoje 1-13, paprastąjį remontą, S. L. savo lėšomis įsirengiant duris iš patalpos 1-2 į patalpą 1-13, o I. L. iš savo koridoriaus pusės į patalpą 1-13 savo lėšomis įsirengiant pertvarą ir duris; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 132-135).
3. Ieškovas S. L. savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (1 t., b. l. 1-6, 113-118, 145-146, 2 t., b. l. 24-26, 105-112, 3 t., b. l. 109-112, 181-185) nurodė, kad 1993-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ieškovo ir atsakovės santuoka. Nutraukiant santuoką nebuvo padalintas buvusių sutuoktinių turtas. Santuokos metu ieškovas ir atsakovė buvo įsigiję pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Taip pat po santuokos nutraukimo ieškovas 1994-04-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nusipirko 0,0584 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atsakovė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoryje dalyvauti atsisakė. Ieškovas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 1994-04-21, t. y. po santuokos nutraukimo, sumokėdamas sutarties sudarymo išlaidas. Tačiau atsakovė sandoriui sudaryti sutikimo raštu neišreiškė, tačiau tokio sutikimo nereikėjo, nes sandoris sudarytas po santuokos nutraukimo. Ieškovas iki sukankant pensiniam amžiui mokėjo trobesių ir žemės savininko mokestį, atsakovei leisdamas neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi. Mano, kad atsakovės reikalavimas ½ žemės sklypo pripažinti jos asmenine nuosavybe praėjus beveik 30 metų nuo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, kuriame atsakovė nedalyvavo, sudarymo yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisiniam reglamentavimui. Viešojo registro įregistruotų juridinių faktų duomenys patvirtina, kad žemės sklypo savininku ieškovas tapo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), kas atitiko tuo metu galiojančias teisines normas, t. y., kad pagal 1964 m. LR CK 255 str. 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip pat reikalinga atsižvelgti ir į 2000 m. LR CK 1.171 – 1.76 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Atsakovės reikalavimui prašo taikyti senatį, vadovaujantis LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 2 d., kuriame nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį turtą. Todėl prašo nustatyti atsakovei žemės sklypo servitutą pagal į bylą pateiktą servituto planą.
4. Nurodė, kad pateiktas atsakovės naudojimosi tvarkos planas, neatitinka 1973-08-20 nustatytų gyvenamojo namo kadastro duomenų. Dėl pusrūsio patalpų atsakovė prašo nustatyti, kad atsakovė ir ieškovas bendrai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis 1 (24,61) ir 8 (2,04), tačiau pagal (duomenys neskelbtini) nustatytus kadastro duomenis, tokių ir tokios kvadratūros patalpų pusrūsio patalpose nėra. Pusrūsyje yra suformuotos pertvaros ir pagal Kadastro duomenų bylą patalpa P-3 (4,68 kv. m) ir P-4 (1,96 kv. m) priskirtina naudotis bendrai ieškovui ir atsakovei, nes joje yra įrengti komunalinių paslaugų tiekėjų skaitikliai. Patekimą į šias patalpas šalys turi iš laiptinės, kuria naudotis bendrai skirtina abiem bendraturčiams. Atsakovė taip pat nepagrįstai nenurodo, kaip turėtų būti naudojama patalpa P-1 (1,58 kv. m). Ieškovas prašo nustatyti bendrą patalpos P-1 naudojimą, nes iš prieškambario koridoriaus patenkama į gyvenamojo namo laiptinę, vedančią į pastogės plotą, kuri yra priskirtina abiem bendraturčiams naudotis bendrai.
5. Mano, kad atsakovė naudojasi didesniu gyvenamojo namo plotu. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovei atskirai naudotis tektų 69,06 kv. m pusrūsio patalpų ir 13,32 kv. m. pusrūsio patalpų bendrai su ieškovu, o pirmame aukšte atsakovei atskirai naudotis atitektų 37,13 kv. m, o ieškovui – 53,07 kv. m. Atsakovė siūlo neproporcingą naudojimosi tvarką, pagal kurią ji naudotųsi 119,51 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, o ieškovas 66,40 kv. m. Be to, atsakovės siūloma naudojimosi tvarka siekia nepalikti jokių patalpų pusrūsyje ieškovui naudotis atskirai, nors jis pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką garažu naudojasi atskirai beveik 30 metų. Ieškovas prašo pripažinti jam teisę atlikti paprastąjį remontą, tai yra sujungti patalpas G-1 (19,57 kv. m) ir P-7 (8,55 kv. m), išgriaunant 0,13 cm storio ir 3,47 m ilgio pertvarą pusrūsio patalpose ir suformuojant patalpą G-1 (28,60 kv. m), kuria ieškovas naudosis atskirai. Taip pat, atsakovė siūlo nenustatytiną naudojimosi tvarką pirmo aukšto patalpomis, prašydama patalpą 8, kurios plotas, anot atsakovės 7,00 kv. m., skirti atsakovei naudotis atskirai, o ieškovui atskirai naudotis patalpa 8, kurios plotas 3,59 kv. m. Tačiau iš pateikto reikalavimo nėra aišku, kokia kadastro duomenų bylą atsakovė remiasi, kadangi patalpa 8 (10,59 kv. m) (duomenys neskelbtini) duomenų byloje yra pažymėta kaip viena patalpa, o atlikus paprastąjį remontą, suformuojant ar išgriaunant pertvaras, kurios nėra laikančiosios konstrukcijos, atitinkami keičiasi plotas, kas ir nustatyta (duomenys neskelbtini) Kadastro duomenų byloje. Mano, kad atsakovės siūloma naudojimosi tvarka patalpa 8 neatitinka Kadastro duomenų bylos, kadangi atsakovė iš patalpos 8 yra suformavusi atskiras patalpas, kuriose yra įsirengusi sanitarinį mazgą ir tualeto bei dušo/vonios patalpas. Pagal Kadastro duomenų bylą patalpa 8 yra performuota į patalpas 1-3 (4,09 kv. m), 1-10 (2,45 kv. m), 1-9 (2,87 kv. m), pagal faktą ir turi būti nustatinėjama naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad pastogės plotas nėra įrengtas, jis neįskaičiuojamas į bendrą gyvenamojo namo plotą. Ieškovas norėtų pasidalinti pastogės plotą lygiomis dalimis tokiu būdu, kad kiekvienam bendraturčiui tektų atskirai naudotis ta pastogės dalimi, po kuria yra kiekvieno atskirai naudojamos patalpos, įsirengti ir įregistruoti suformuotas patalpas Viešajame registre.
Šalies argumentai
6. 2022-07-01 ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad matininkas G. M. patikslino 2021-10-19 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pažymėdamas pusrūsio patalpose kaminą bei virtuvės įrenginius, ko pasekoje pusrūsio patalpos P-5 plotas pasikeitė, tai yra nuo 10,36 kv. m. sumažėjo iki 10,13 kv. m., dėl ko bendras gyvenamojo namo plotas sumažėjo 0,23 kv. m. Ieškovas papildomai prašo pripažinti jam teisę atlikti paprastąjį remontą, tai yra sujungti patalpas G-1 (19,57 kv. m.) ir P-7 (8,55 kv. m.), išgriaunant 0,13 cm storio ir 3,47 m. ilgio pertvarą pusrūsio patalpose ir suformuojant patalpą G-1 (28,60 kv. m.), kuria ieškovas naudosis atskirai. Tenkinus ieškovo reikalavimą, ieškovui tektų naudotis 86,44 kv. m. bendro 185,17 kv. m. gyvenamojo namo ploto, o atsakovei – 98,73 kv. m., t. y. atsakovei tektų naudotis 12,29 kv. m. daugiau bendro gyvenamojo namo ploto.
7. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021-10-19 kadastro bylos duomenys buvo patikslinti ir šalys atsisako ginčo dalyje dėl pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų įregistravimo be atsakovės sutikimo, ir sutiko remtis matininko G. M. 2021-10-19 sudaryta kadastro duomenų byla. Be to, atsakovė atlygino ieškovui pusę išlaidų, susijusių su namo kadastro duomenų bylos sudarymu, todėl reikalavimas dėl Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kadastro duomenų nustatymo data 2021-10-19, įregistravimo Viešajame registre turėtų būti paliktas nenagrinėtu (1 t., b. l. 1-6, 113-118, 145-146, 2 t., b. l. 24-26, 105-112, 3 t., b. l. 109-112, 181-185).
8. Atsakovė I. L. savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (1 t., b. l. 33-36, 163-170, 2 t., b. l. 1-7, 136-140, 3 t., b. l. 132-135) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta šalių santuoka. Nutraukiant santuoką nebuvo padalintas ieškovo ir atsakovės santuokos metu įgytas turtas, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Žemės sklypas ieškovo vardu gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) ir išpirktas iš valstybės 1992 metais, t. y. santuokoje, už sklypą sumokant pinigais ir investiciniais čekiais ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. I. L. 1992-09-18 sumokėjo 2109 rublius už perkamą žemę ir 700 rublius už dokumentų tvarkymą. S. L. 1992-09-30 sumokėjo 2109 rublius už perkamą žemę ir 700 rublius už dokumentų tvarkymą. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai buvo parduodami tiems piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos šie žemės sklypai buvo suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Todėl žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, turėjo teisę išsipirkti iš valstybės tik šiame sklype esančio statinio gyvenamojo namo savininkai, t. y. ieškovas S. L. ir atsakovė I. L.. Žemės sklypas išpirktas iš valstybės santuokoje, sklypo išpirkimo kainą sutuoktiniai sumokėjo lygiomis dalimis, o susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas ir vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jau nutraukus šalių santuoką, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir kad atsakovei šis turtas nepriklauso. Todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia gali būti skaičiuojama tik nuo tos dienos, kai atsakovė I. L. sužinojo apie savo teisės pažeidimą, tai yra nuo ieškovo S. L. ieškinio gavimo (2021-04-03), kuriuo ieškovas siekia bendrai su atsakove iš valstybės išpirktą žemės sklypą valdyti asmeninės nuosavybės teise. Iki ieškinio gavimo atsakovė I. L. buvo įsitikinusi, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas, tiek namo priklausiniai tiek jai, tiek ieškovui priklauso bendrai, nes šis turtas buvo bendrai įgytas, realiai šiuo turtu visą laiką bendrai naudojosi ir naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovo reikalavimas nustatyti atsakovei servitutą naudotis pėsčiųjų taku per 0,0584 ha žemės sklypą yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, nes šis žemės sklypas yra išpirktas iš valstybės tiek atsakovės, tiek ieškovo lygiomis dalimis. Be to, įstatymas nenumato galimybės nustatyti servitutą tarp bendraturčių. Todėl atsakovės prašymu parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas remiasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais ir turi būti nustatytas.
9. Pažymėjo, kad ieškovas nurodo iškraipytas, realios situacijos neatitinkančias faktines aplinkybes, sąmoningai pateikia teismui klaidingą informaciją. Atsakovė nesiekia naudotis didesniu gyvenamojo namo plotu. Atsakovė rūsio patalpose gyvena jau nuo 1993 metų ir nenori nieko keisti. Nesutinka su ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, nes ji neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principo. Mano, kad jos pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta pagal istoriškai nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, paliekant 2021-10-30 ieškovo S. L. atstovo E. L. be nekilnojamojo turto bendrasavininkės I. L. sutikimo ir leidimo iš gipso kartono plokščių suformuotą pusrūsyje patalpą P-3 (4,68 kv. m.) ir patalpą P-4 (1,96 kv. m.) bendram naudojimui, kadangi šiose patalpose yra elektrinis boileris, stovi vandens skaitiklis bei pagrindinis namo sanmazgas (vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų įvadai), yra prieiga prie kamino, kurį privaloma prižiūrėti, nes pagal CK 4.82 ir 4.75 straipsnių nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė- techninė ir kitokia įranga. Garažą G-l (19,57 kv. m.) priskiriant naudotis ieškovui S. L. ir suformuojant naują patalpą pirmame aukšte 1-13 (0,93 kv. m.) - iš patalpos 1-2 ieškovui pasidarant duris į patalpą 1-13 ir atsakovei įsirengiant pertvarą ir duris iš savo koridoriaus dalies į patalpą 1-13. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas gali patekti ir patenka į visas namo patalpas, tačiau stogo neremontavo ir neremontuoja, pelėsio nenaikina, namo sienų, pamato sutrūkimų netvarkė ir netvarko jau daugiau nei 30 metų. Prašo ieškovo pareikštus reikalavimus atmesti ir tenkinti priešieškinį, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė sutiko su priešieškinio reikalavimo dėl pripažinimo šalims teisę įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre pasikeitusius pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastro duomenis pagal VĮ „Registrų centras“ matininko G. M. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų registracijos viešajame registre išlaidas padalijant lygiomis dalimis abiem bendraturčiams palikimo nenagrinėtu (1 t., b. l. 33-36, 163-170, 2 t., b. l. 1-7, 136-140, 3 t., b. l. 132-135).
Šalies argumentai
11. Ieškovas S. L. 2022-03-24 teismo posėdyje pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo palaikė, prašė jį tenkinti, su pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė savo procesiuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad santuokos metu, t. y. 1970 m. sutuoktiniams buvo paskirtas žemės sklypas namui statyti, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Namas buvo pastatytas bendrai su atsakove, jame kartu gyveno. Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau turtas nebuvo padalintas. Po skyrybų ieškovas į namą patenka per savo pasidarytą įėjimą. Turto pasidalinti geruoju neišeina, nes atsakovė nesutinka pasidalinti lygiomis dalimis. Jai siūlė pusė namo ir pusė žemės sklypo, bet ji atsisakė, todėl daugiau nebesiūlo. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo jo įsigytas (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad žemė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nepamena, kad jis žemę pirko investiciniais čekiais, taip pat neatsimena, ar mokėjo už žemę atsakovė. Paaiškino, kad 30 metų jis naudojosi garažu, kaip ir kitomis patalpomis. Su juo kartu dar gyvena neįgalus sūnus, nuo kurio jis pavargsta, nes šis kelia triukšmą ir dienomis, ir naktimis. Todėl jam reikalinga šalia garažo įsirengti poilsio patalpą, dėl ko nori garažą ir šalia esančią patalpas sujungti, pertvarą išgriauti. Paskaičiuotus dukros komunalinius mokesčius dalina į keturias dalis. Kambariu prie garažo naudojasi atsakovė. Priėjimas prie kamino yra garaže. Vandens skaitiklis yra P-3 patalpos viduje. Šiltnamis jau sugriuvęs daugiau negu 20 metų. Po santuokos nutraukimo šiltnamiu naudojosi atsakovė. Tačiau šiltnamio pamatai yra geri, o jį išregistravo, nes jis nėra reikalingas. Norint patekti į namo pastogę reikalinga įrengti bendrą įėjimą. Prašo nustatyti atsakovei neatlygintinį 250 kv. m. servitutą naudotis pėsčiųjų taku. Atsakovės niekas gyventi į rūsį neišvarė. Garaže buvo reikalinga padaryti pertvarą dėl esančio skersvėjo pradarius garažo duris, jis pats plokštę pastatė. Su niekuo nesitarė dėl pertvaros išgriovimo, moka pasidaryti pats, projekto nedarė, dėl jo niekur nesikreipė.
12. Ieškovo atstovas pagal įgaliojimą E. L. teismo posėdyje pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo palaikė, prašė jį tenkinti, su pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė ieškovo procesiuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad žemės sklypas yra išpirktas ieškovo S. L.. Nurodė, kad ieškovui garaže reikalinga atskira poilsio patalpa, kadangi jis gyvena su neįgaliu sūnumi, kuris dažnai trikdo jo ramybę. To kambario, kurio sieną tarp patalpų G-1 ir P-7 tėvas nori išgriauti, dujų vamzdis yra viršuje, 30-40 cm nuo sienos, patalpos P-7 viduje tas vamzdis išeina į lauką ir jis netrukdytų sienos nugriovimui. Nurodė, kad dujų vamzdis per sieną iš patalpos G-1 į P-7 nėra įrengtas, o ar yra elektros laidai, nežino. Taip pat reikalinga padaryti atskirą įėjimą į pastogę, nes reikia tvarkyti stogą, kurio niekas netvarko, kad nebėgtų vanduo, nes atsitinka taip, kad seseriai neišnešus kibirų su vandeniu, vanduo per lubas bėga ieškovui tiesiai į kambarį. I. L. buvo siūlyta viską dalintis per pusę, tačiau ši nesutiko. Atsakovės siūlomos kirsti kapitalinės sienos dėl patekimo į laiptinę negalima, kadangi toje sienoje yra elektros laidai, kurie gali būti pažeisti.
13. Ieškovo atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdyje pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo palaikė, prašė jį tenkinti, su pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė ieškovą ir jo procesiuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad žemės sklypas jokiu būdu nebuvo įgytas santuokos metu. Žemės sklypo pirkimo sandorį ieškovas sudarė daugiau negu po metų laiko praėjus santuokos nutraukimui. Sudarius sandorį buvo reikalinga teisinė registracija. Tokia teisinė registracija buvo numatyta šeimos kodekse ir naujajame civiliniame kodekse. Namo stogui reikalinga atlikti remontą, dėl ko prašo leisti šalims bendrai naudotis namo laiptine, kad būtų galimybė patekti į pstogę. Atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl kapitalinės sienos kirtimo ieškovo nėra svarstytinas. Klausimas, ar gyvenamasis namas atlaikytų tokį remontą, kokie tie kaštai būtų, kas turėtų atlikti tuos darbus. Be to, pati atsakovė yra pateikusi fotonuotraukas, kad yra skilusi namo siena. Todėl su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka. Prašė reikalavimą dėl teisės pripažinimo S. L. įregistruoti VĮ Registrų centre pasikeitusius pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastro duomenis pagal VĮ Registrų centro matininko G. M. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadastro duomenų nustatymo data 2021-10-19, be bendraturtės I. L. sutikimo, palikti nenagrinėtą. Kadangi šalių valia buvo suderinta ir kadastrų matavimo byla buvo pateikta įregistruoti ir 2022-10-18 jau bus patikslinti kadastriniai matavimai įregistruoti. Prašo taikyti ieškinio senatį dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį reikalavimą atmesti, nustatyti kelio servitutą pagal parengtą planą.
14. Atsakovė I. L. 2022-03-24 teismo posėdyje pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo palaikė, prašė jį tenkinti, su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė savo procesiuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad už S. L. ištekėjo (duomenys neskelbtini), santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo liko gyvenamasis namas, žemė, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Namas buvo pastatytas santuokos metu. Žemę išsipirko abu dar santuokoje, (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį ji mokėjo investiciniais čekiais, vėliau sužinojo, kad ieškovas žemę įregistravo savo vardu. Nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl servituto nustatymo. Mano, kad žemė yra jų abiejų, todėl kad žemė buvo išsipirkta po lygiai sumokėjus kainą. Nurodė, kad ieškovo vardu gaudavo žemės mokestį, kurį mokėdavo ji pati. Prašo žemę pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o dabar ir bendrąja daline nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam. Prašo namą padalinti po ½ dalį. Sudarant naudojimosi tvarkos planus rėmėsi (duomenys neskelbtini) kadastre esančiais ir galiojančiais dokumentais. Ar šiuo metu garaže yra atskirta patalpa, nežino, nes ten nesilanko. Iš dukros žino, kad tokia atskira patalpa yra. Pasikeitusių duomenų neįregistravo, liko (duomenys neskelbtini) duomenys. Šalys gyvenamojo namo patalpomis naudojasi 40 metų taip kaip yra nurodyta pateiktame projekte. Garažu naudojasi tik ieškovas, o dukra į garažą įeina tik kartą per mėnesį, tikslu nurašyti skaitiklių parodymus. Nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl paprastojo remonto atlikimo, nes toje sienoje yra rozetė ir dujų vamzdis. Teigia, kad ieškovui nereikia poilsio patalpos, kadangi ieškovas pirmame aukšte turi atskirą kambarį, kuriame gali ilsėtis. Atskirą kambarį turi ir su ieškovu gyvenantis neįgalus sūnus. Neįgalus sūnus su ieškovu gyvena nuo 12 metų. Sūnus su atsakove negyvena, kadangi nenori gyventi rūsyje. Mano, kad ieškovas turi galimybę pasidaryti papildomas duris iš pirmo aukšto virtuvės, pro kurias patektų į pastogę. Tačiau ieškovui paprašius jį įleisti į pastogę, jis visada yra įleidžiamas. Nesutinka, kad namo laiptinė būtų bendro naudojimo, kadangi pas ieškovą lankosi draugai, dėl kurių elgesio reikia kviesti policiją. Prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą. Nurodė, kad pirmame aukšte turi du kambarius, tačiau pirmame aukšte negali gyventi, kadangi nebeužlipa laiptais. Kartu su ieškove gyvena ir suaugusi dukra K. L..
15. Atsakovės atstovė pagal įgaliojimą K. L. teismo posėdyje pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo palaikė, prašė jį tenkinti, su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovės procesiuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad matininkė patvirtino ieškovui galimybę iškirsti duris iš ieškovo patalpos Nr. 1 į laiptinę ir tokiu būdu ieškovas turėtų atskirą įėjimą į pastogę. Tarp šalių konfliktai vyksta 15 metų, nenori vienas kito matyti, nenori turėti bendrų sąsajų. Mano, kad protingiausia yra atskirti patalpas taip, kaip jie gyveno 40 metų. Rūsio patalpoje P-7 dujų vamzdis yra įrengtas pagal lubas 3 cm atstumu, taip pat yra elektros rozetės, taip pat yra ir šildymo vamzdžiai. Atsakovė yra tokios sveikatos būklės, kad jau į antrą aukštą nebeužlipa. Naudotis bendromis patalpomis nėra įmanoma, kadangi vyksta nuolatiniai konfliktai. Patalpa Nr. 8 buvo atskirta prieš 10 metų, kadangi buvo padarytas pagerinimas, t. y. įrengtas tualetas ir dušas. Rūsio patalpoje Nr. 1, yra kaminas, kuris bus naudojamas kaip atskira šildymo sistema, kadangi nėra sutarimo dėl mokesčių. Garaže taip pat yra boileris, kuris yra naudojamas. Rūsio patalpoje Nr. 8 yra vandens įvadas. Tačiau įvado vietos keisti negalima. Taip pat patalpoje Nr. 5 stovi krosnis, kuri gali būti pajungta į tą kaminą, kur sako, kad niekas nenaudoja ir niekam nereikia. Rūsio patalpos P-7 vamzdžiai įrengti palube, ir ta visa sistema eina į pirmą aukštą. Namo pastogė buvo tvarkyta E. L., jis pripūtė montavimo putų, ko pasekoje dar labiau buvo sugadinta pastogė. Namas nerenovuotas nuo jo pastatymo. Buvo atliktas tik vidaus pagerinimas įrengiant dušą ir tualetą. Atsakovė siūlo S. L. naudotis plane pažymėta žeme numeriu 1, tokiu būdu jis turėtų daugiau žemės sklypo, o atsakovei liktų žemės sklypas plane pažymėtu numeriu 2. Patalpa P-3 šiai dienai yra. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo planuose rūsio aukšte krosnis nėra teisingai pažymėta. Pirminis ieškovo pasiūlymas atsakovei buvo, kad namą pasidalinti per pusę, ieškovas atsakovei suteiktų servitutinį keliuką, už kurį kiekvienais metais reikėtų mokėti. Tačiau su tokiu pasiūlymu atsakovė nesutiko. Visi mokesčiai yra dalinami keturiems asmenims, t. y. ieškovui, atsakovei, K. L. ir V. L.. E. L. gyvena kitu adresu. Vandens skaitiklis ir įvadas yra patalpoje P-4. V. L. turi galimybę išsinešti vandens kibirus iš pastogės, kadangi atsakovė jį įleidžia. Vandens kibirus reikia išnešti kelis kartus per metus. Garažu siūlo šalims naudotis bendrai tuo tikslu, kad atsakovės atstovė galėtų nurašyti skaitiklių parodymus, daugiau garažo atsakovei nereikia. Rūsio patalpos G-1 ir P-3 yra šildomos ir liko šildomos po renovacijos. Katilas yra virtuvėje, patalpoje 1-2 ir visas vamzdynas nusileidžia į rūsio patalpas, kurie įrengti pagal garažo lubas, taip šildant garažą per visą jo plotą. Visi vamzdžiai eina į patalpas P-7, P-5, P-6, P-10, P-11. Dėl sienos P-7 ir G-1 pertvaros, vamzdis eina iš skaitiklio į patalpą P-6 per patalpą P-7. Pertvaroje yra rozetės, elektros laidai, yra ir dujų vamzdis.
16. Atsakovės atstovė advokatė Diana Oseckienė teismo posėdyje pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo palaikė, prašė jį tenkinti, su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovę ir jos procesiuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pusrūsis nėra gyvenamosios patalpos, tačiau atsakovė pasirinko jose gyventi ir taip gyvena jau 40 metų. Tačiau vertinti, kad pusrūsio patalpos yra visiška lygybė pirmo aukšto patalpoms yra nesąžininga ir neteisinga, jos yra mažiau vertingesnės ir už jas turi būti kompensuojama. Matininkai, atlikdami kadastrinius matavimus, pusrūsio patalpų neįvertino kaip gyvenamųjų patalpų. Pagal pateiktą projektą atsakovei pirmo aukšto gyvenamųjų patalpų tenka tik 35,5 kv. m., o ieškovui pirmo aukšto patalpų tenka 53,73 kv. m. Vertinti, kad atsakovei tenka daugiau gyvenamojo ploto nėra pagrindo, o kad pusrūsio patalpų tenka daugiau negu ieškovui naudojimosi tvarkoje, tai yra faktas. Patalpos P-7 sienoje eina elektros laidai, elektros instaliacija, įrengti dujų vamzdžiai. Mano, kad kritiškai reikėtų vertinti matininko G. M. raštą, kurį pateikė ieškovo pusė, kadangi dėl kapitalinės sienos griovimo reikalingi konstruktoriaus paskaičiavimai. Nesutinka su ieškinio senaties taikymu, nes ieškovė apie pažeistas teises sužinojo tik gavus ieškinį. Nurodė, kad žemės sklypas buvo išpirktas santuokos metu investiciniais čekiais ir rubliais, perkant abiem šalims lygiomis dalimis po ½ dalį žemės sklypo. Į bylą pateikti dokumentai iš Nacionalinės žemės tarnybos liudija, kad už žemę buvo sumokėta abiejų šalių, ką reiškia, kad nuosavybė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl taikyti ieškinio senatį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai I. L. gavo ieškinį, iš kurio suprato ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo ir kad jai niekas nepriklauso. Dėl lauko tualeto pažymėjo, kad ieškovas į tualetą nevaikšto, nes ieškovas turi tualetą pirmo aukšto patalpose, ir jis visą laiką jas turėjo, o atsakovė tuo tualetu nesinaudoja, be to, tokie lauko tualetai yra negalimi, dėl ko ateityje jis turės būti nugriautas. Todėl pasiūlytas naudojimosi planas nei vieno iš šalių interesų nepažeidžia. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas į palėpę patenka visada ir kada jam reikia. Tačiau ieškovo reikalavimo dėl pastogės neturėtų būti, nes ji nėra registruota kaip to reikalauja įstatymai. Tačiau atsakovė pateikė pasiūlymą, kad galima suprojektuoti pertvarą ir duris, tokiu būdu atskiriant patalpas, ir per suprojektuotas laikančioje sienoje duris ieškovas galėtų patekti į pastogę. Tokia durų anga gali būti įrengiama įstatant sąramą ir apie tai buvo pasisakyta konstruktoriaus rašte. Pažymėjo, kad atvykęs meistras nurodė, kad stogas yra tvarkomas ne iš pastogės, o iš lauko. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta pagal istoriškai nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Ieškovas ir atsakovė naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodytomis kiekvienam iš jų priskirtinomis naudotis atskiromis patalpomis taip jau naudojasi nuo 1993 metų, paliekant 2021-10-30 ieškovo S. L. atstovo E. L. be nekilnojamojo turto bendrasavininkės I. L. sutikimo ir leidimo iš gipso kartono plokščių suformuotą pusrūsyje patalpą P-3 (4,68 kv. m.) ir patalpą P-4 (1,96 kv.m.) bendram naudojimui - šiose patalpose yra elektrinis boileris, stovi vandens skaitiklis bei pagrindinis namo sanmazgas (vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų įvadai), yra prieiga prie kamino, kurį privaloma prižiūrėti, nes pagal CK 4.82 ir 4.75 straipsnių nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė- techninė ir kitokia įranga. Garažą G-l (19,57 kv. m.) priskiriant naudotis ieškovui S. L. ir suformuojant naują patalpą pirmame aukšte 1-13 (0,93 kv. m.) - iš patalpos 1-2 ieškovui pasidarant duris į patalpą 1-13 ir atsakovei įsirengiant pertvarą ir duris iš savo koridoriaus dalies į patalpą 1-13. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovės prašymu parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas remiasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, t. y. kiekvienas bendraturtis naudosis ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra jo faktiškai naudojamo gyvenamojo namo dalis ir kad kuo mažiau turėtų ūkinės ar kitokios veiklos bendrumo. Ieškovo siūlomas naudojimosi planas vertintinas kritiškai, nes ieškovas sugalvojo, kad jis turi vaikščioti į namą per atsakovės įėjimą. Toks reikalavimas yra nepagrįstas ir tam nėra pagrindo, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, reiškiamus reikalavimus, jų bendravimą. Todėl bendras įėjimas situaciją tik pablogins, nebus ramybės atsakovei, kuri yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų. Tokiu būdu nebūtų pasiektas naudojimosi tvarkos patalpomis tikslas. Prašo palikti nenagrinėtu reikalavimą: padalijus santuokoje įgytą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lygiomis dalimis po ½ S. L. ir I. L., pripažinti jiems teisę įregistruoti VĮ Registrų centre pasikeitusius pastato - gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastro duomenis pagal VĮ Registrų centro matininko G. M. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadastro duomenų nustatymo data 2021-10-19, kadastrinių matavimų bylos sudarymo ir su pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų registracija viešajame registre susijusias išlaidas padalijant lygiomis dalimis abiem bendraturčiams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkintinas iš dalies, pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 1993-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovo S. L. ir atsakovės I. L. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiant santuoką sutuoktinių bendras turtas nebuvo padalintas (1 t., b. l. 9-10). Santuokos nutraukimo įrašas Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo padarytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad santuokos metu pagal (duomenys neskelbtini) statinio priėmimo naudoti aktą ieškovas S. L. ir atsakovė I. L. buvo įsigiję pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 t., b. l. 13-14). Kadangi priklausinys pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra žuvęs, ieškovas S. L. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl jo išregistravimo iš viešojo registro, priklausinys buvo išregistruotas (1 t., b. l. 147-157). (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas S. L. įgijo 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 t., b. l. 15, 43-45).
Dėl reikalavimų pripažinti teisę įregistruoti pasikeitusius gyvenamojo namo kadastro duomenis palikimo nenagrinėtais
18. Ieškovas S. L. tiek 2022-09-27 atsiliepime į pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, tiek 2022-10-06 prašyme prašė pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo 2 punkto reikalavimą palikti nenagrinėtu (3 t., b. l. 181-185, 191-193). Nurodė, kad 2022-06-14 ieškovo atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė, pateikdama prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, pateikė į nagrinėjamą bylą šalių suderintą pasikeitusių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nekilnojamojo daikto Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos kopiją (3 t., b. l. 76-88). 2022-06-14 prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė ir atsakovės atstovė advokatė Diana Oseckienė, patvirtindama, kad šalys galutinai suderino pasikeitusius gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastro duomenis pagal (duomenys neskelbtini) matininko G. M. parengtą nekilnojamojo daikto Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos kopiją (3 t., b. l. 89). 2022-07-28 atsakovė sumokėjo ieškovui pusę ieškovo sumokėtos matininkui G. M. sumos (98,94 Eur) už nekilnojamojo daikto Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos parengimą. 2022-09-27 atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo ieškovas pažymėjo: „Kadangi šalys susitarė ir pripažino, kad matininko G. M. 2021-10-19 sudaryta gyvenamojo namo kadastro duomenų byla yra teisinga ir ja remiasi, atsakovė atlygino ieškovui pusę išlaidų, susijusių su bylos sudarymu, tai reikalavimas dėl Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kadastro duomenų nustatymo data 2021-10-19, įregistravimo viešajame registre turėtų būti eliminuojamas iš civilinės bylos ginčo, o duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, išlaidas pasidalijant lygiomis dalimis. Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos įregistravimo. Todėl esant suderintai šalių pozicijai dėl pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų įregistravimo viešajame registre, ginčas toje dalyje nenagrinėtinas“.
19. Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl matininko G. M. parengtos 2021-10-19 nekilnojamojo daikto Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos patikros ir pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų įregistravimo abiejų šalių interesais. Kadastro duomenų bylos patikra yra atlikta, ieškovas dokumentus iš VĮ Registrų centro turi atsiimti 2022-10-18. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei pageidaujant, nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją ieškovas jai padarytų neatlygintinai po 2022-10-18. Kadangi ginčą dėl pasikeitusių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastro duomenų nustatymo ir 2021-10-19 nekilnojamojo daikto Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos įregistravimo viešajame registre šalys eliminavo, ieškovas ir jo atstovai vertina, jog pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo 2 punkto reikalavimai yra nenagrinėtini: 2. „Padalijus santuokoje įgytą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lygiomis dalimis po ½ S. L. ir I. L., pripažinti jiems teisę įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre pasikeitusius pastato - gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastro duomenis pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos sudarymo ir su pasikeitusių gyvenamojo namo kadastro duomenų registracija Viešajame registre susijusias išlaidas padalijant lygiomis dalimis abiem bendraturčiams“. Taip pat nenagrinėtini ir atsakovės 2022-09-10 pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo 3 punkto analogiški reikalavimai, nes ginčo toje dalyje tarp šalių nebėra. Taigi, minėtą reikalavimą prašė palikti nenagrinėtu taip pat ir teismo posėdžio metu.
20. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pritarė nurodytoms aplinkybėms ir sutiko, kad minėti reikalavimai būtų palikti nenagrinėti (2022-10-10 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 43.11 iki 43.22, nuo 2.12.21 iki 2.13.04). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys sutiko su matininko G. M. parengtos 2021-10-19 nekilnojamojo daikto Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos duomenimis, jos pagrindu rengė planus naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkai nustatyti, sutarė, kad pasikeitusius kadastrinius duomenis reikia įregistruoti VĮ Registrų centre, abi išreiškė tokius pačius reikalavimus savo procesiniusoe dokumentuose ir tai patvirtino teismo posėdžio metu, į tai, kad ieškovas jau kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl minėtų duomenų įregistravimo, šalys savo reikalavimus toje dalyje prašo palikti nenagrinėtus, todėl šis šalių prašymas tenkintinas ir ieškovo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo 2 punkto reikalavimas bei atsakovės pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo 3 punkto reikalavimas dėl pripažinimo teisės šalims įregistruoti pasikeitusius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastro duomenis paliktini nenagrinėtais, šioje dalyje sprendimas neskundžiamas (CPK 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Dėl gyvenamojo namo ir priklausinių padalijimo
21. Ieškovas S. L. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo vienu iš reikalavimų (1 punktas) prašo padalinti S. L. ir I. L., kurių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lygiomis dalimis, tai yra po ½ kiekvienam iš buvusių sutuoktinių. Atsakovė I. L. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo taip pat prašo pripažinti, kad ieškovas S. L. ir atsakovė I. L. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei nustatyti, kad atsakovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinerinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1, 2 punktai). Nors abi šalys prašo pripažinti, jog jos santuokoje įgijo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurie po santuokos nutraukimo transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę, bei padalinti minėtą turtą lygiomis dalimis, tai yra po ½ kiekvienam iš buvusių sutuoktinių, tačiau byloje dėl to tarp šalių ginčo nėra, todėl minėti abiejų šalių reikalavimai tenkintini.
Dėl teisės atlikti paprastąjį remontą pripažinimo
22. Ieškovas S. L. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo 5 punktu teismo prašo pripažinti jam teisę atlikti pusrūsio patalpų G-1 (19,57 kv. m) ir P-7 (8,55 kv. m) paprastąjį remontą, savo lėšomis išgriaunant 0,13 m pertvarą ir sujungiant patalpas į vieną patalpą G-1 (28,60 kv. m) pagal VĮ Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-06-29 parengtą naudojimosi tvarkos projektą, pripažinus ieškovui S. L. teisę sujungti pusrūsio patalpas G-1 ir P-7 į vieną patalpą G-1 (28.60 kv. m) (3 t., b. l. 115-116). Nurodo, jog atsakovei atskirai naudotis tenka ženkliai daugiau ploto nei ieškovui, nors gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, šildymo (dujomis) mokesčius šalys apmoka lygiomis dalimis, todėl ieškovo atskiras reikalavimas sujungti patalpas G-1 ir P-7 į vieną patalpą G-1, kurios plotas būtų 28,60 kv. m, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Be to, garažas G-1 yra vienintelė name nešildoma patalpa, todėl ją prijungus prie P-7, jis taptų šildomas. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad garažą G-1 ieškovas jau 30 metų naudoja vienas pats, visos kitos pusrūsyje esančios patalpaos yra naudojamos atsakovės, nes ieškovas pats sau pasiėmė naudoti daugiausia pirmo aukšto patalpas, kurios yra vertingesnės ir geresnės, o atsakovei su mažais vaikais paliko naudotis žymiai prastesnėmis patalpomis, esančiomis pusrūsyje. Ji jau 30 metų naudoja šalia garažo esančią patalpą P-7, kur yra jos asmeniniai daiktai, be to, abi šias patalpas skiria kapitalinė siena, kuri yra nuo pat namo pastatymo dienos. Išgriauti sienos nėra galimybės, nes per šią sieną eina dujų vamzdis ir elektros laidai.
23. Be to, atsakovė I. L. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (5 punktas) taip pat prašo pripažinti teisę S. L. ir jai atlikti pirmo aukšto patalpoje, J. Ž. parengtoje pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtoje 1-13, paprastąjį remontą, S. L. savo lėšomis įsirengiant duris iš patalpos 1-2 į patalpą 1-13, o I. L. iš savo koridoriaus pusės į patalpą 1-13 savo lėšomis įsirengiant pertvarą ir duris (3 t., b. l. 138). Nurodė, jog tada ieškovas galėtų netrukdomai patekti į palėpės patalpas. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl durų įsirengimo iš patalpos 1-2 į patalpą 1-13, taip pat nesutinka, kad atsakovė kirstų laikomąją gyvenamojo namo konstrukciją į patalpą 1-13, jis neketina tai atlikti savo lėšomis. Gyvenamajam namui reikalingas remontas, sienos pelija, ir tai įrodo į bylą pateikti 2021-10-26 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys (2 t., b. l. 39-52), todėl dviejų durų įrengimas, neaišku, kokio pločio ir aukščio, kokias laikomąsias konstrukcijas naikinant ir kokiomis jas pakeičiant, ženkliai pakenktų gyvenamojo namo būklei.
24. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant proceso šalies teisę atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, yra pabrėžiama, jog ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus darbus turinys ir bendraturčio sutikimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.). Toks reikalavimas siejamas su tuo, kad bendraturtis duoda sutikimą realizuoti ne bendrą teisę į statybą, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą), ir nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, pažymima, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 33 punktą; 2019 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019, 28 punktą).
26. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje nr. 3K-3-571/2009; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019; kt.).
27. Nagrinėjamoje byloje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pusrūsyje esančiomis patalpomis šalys naudojasi atskirai: ieškovas naudojasi patalpa G-1, o atsakovė – šalia esančia patalpa P-7. Ieškovas prašo minėtą patalpą P-7 priskirti naudotis jam ir leisti atlikti paprastąjį remontą, leidžiant minėtas patalpas jungiančią pertvarą išgriauti. Nurodo, jog pertvaros storis tik 13 cm, ji nėra laikančioji, todėl jokio leidimo gauti ar projekto pateikti nėra reikalinga. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, jog per ketinamą išgriauti sieną eina dujų vamzdis ir elektros laidai, pateikia tai įrodančias fotonuotraukas (3 t., b. l. 6-9). Iš minėtų fotonuotraukų matyti, jog per minėtą sieną eina dujų vamzdis ir elektros laidai (matosi elektros kištuko įleistinis lizdas sienoje), taip pat minėtą sieną kerta ir šilumos tiekimo vamzdžiai. Iš atsakovės atstovės susirašinėjimo su ESO atstovu matyti, kad norint pertvarkyti dujų tiekimą į pastatą, tam reikalingas projektas, būtina išsiimti projektavimo sąlygas (3 t., b. l. 5). Analogiška situacija yra ir su elektros laidų išvedžiojimu ir jos tiekimu į atitinkamas patalpas. Ieškovas nei eskizinio projekto, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nei leidimų, nei projektavimo sąlygų ir pan., nei teismui, nei bendraturtei nepateikė. Nesvarbu, ar siena laikančioji, ar ne, tačiau namas statytas 1973 m., tada buvo pastatyta ir minėta siena, todėl pradėjus statybos/rekonstrukcijos darbus, nėra aišku, ar pažeidus minėtą sieną nekils grėsmė dar ir namo stabilumui vien dėl jo senumo, jau nekalbant, kad šiai dienai nėra gauta jokių leidimų tokiems darbams atlikti. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį, ieškovas tokių aplinkybių nenurodė ir rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas, įvertinęs ieškovo prašymą, nepateikus jokių tai pagrindžiančių dokumentų, mano, kad atsakovės nesutikimas su ieškovo numatytu sienos išgriovimu yra protingai motyvuotas ir atskleidžiantis tokio sumanymo negatyvų poveikį jos teisėtam interesui – naudotis namu, nes gali būti pažeistas jo stabilumas, nutrauktas elektros ir/ar dujų bei šilumos tiekimas. Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti jam teisę atlikti paprastąjį remontą – išgriauti sieną tarp patalpų G-1 ir P-7 pusrūsyje, kurių viena šiai dienai net nėra jo naudojama, o garažas gali būti ir nešildomas, todėl minėtas reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
28. Analogiška situacija yra ir su atsakovės pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo 5 reikalavimu dėl teisės atlikti jai ir ieškovui paprastąjį remontą pirmame aukšte (3 t., b. l. 138). Ieškovas nesutinka nei su pasiūlymu, nei su tuo, kad jis savo lėšomis turės įsirengti duris. Iš atsakovės pateikto (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad nagrinėjama siena yra laikanti, ant jos paremtos palėpės perdangos ir stogo konstrukcijos, tačiau sienoje dabar angų nėra, o iškirtus naują angą durims, angų plotas sienoje būtų ne didesnis kaip 10 procentų. Esant tokiam procentui angų, konstrukcijos erdvinis stabilumas nesumažės. Brėžinyje nurodyta anga esamoje sienoje gali būti įrengiama su sąlyga, jei naujai angai bus įrengta atitinkama sąrama ir t. t. (3 t., b. l. 190). Atsakovė jokio eskizinio projekto, leidimų ir pan., nei teismui, nei bendraturčiui nepateikė. Sutiktina su ieškovu, jog namas yra senas (1973 m. statybos), jam reikalingas remontas, yra nustatytas pelėsis (2 t., b. l. 39-52), todėl bet koks remontas jo stabilumui gali pakenkti. Be to, norima iškirsti anga turi būti laikančioje sienoje, todėl jos dydis turi būti atitinkamas - ne didesnis kaip 10 procentų ir, kaip nurodyta aukščiau, atitinkamai įrengta tiek anga, tiek durys (turi būti numatyta ir įrengta sąrama ir t. t. ), tačiau tokių duomenų byloje nėra, nors byla nagrinėjama seniai ir šalys turėjo tam pakankamai laiko, kad suformuluoti reikalavimus ir pateikti pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovė apie galimybę įrengti duris, išskyrus planą, nieko nepateikė ir konkrečiai nenurodė. Taip pat nenurodyti konkretūs statybos darbai, atlikimo terminai, kaina ir t. t., todėl ieškovas pagrįstai nesutiko su minėtu reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir atsakovės reikalavimas pripažinti jai ir ieškovui teisę atlikti paprastąjį remontą pirmame aukšte, suformuojant patalpą 1-13, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui S.L. ir atsakovei I. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Nustatyta, jog šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygios, t. y. ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo. Bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo, todėl prašo teismo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kiekvienas iš jų pateikia teismui savo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo projektą.
30. CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
31. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2018 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018; kt.).
33. Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007, kt.).
34. Nagrinėjamoje byloje ieškovas S. L. ir atsakovė I. L. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvena, juo naudojasi jau daugiau nei 40 metų, jau apie 30 metų tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau abi nori ją įteisinti. Abi šalys teismui pateikė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo projektus, kuriuos ne kartą tikslino.
35. Ieškovas S. L. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo nustatyti naudojimosi pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tvarką pagal VĮ Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-06-29 parengtą Nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 1) S. L. atskirai naudotis skirti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pusrūsio patalpomis G-1 (19,57 kv. m) ir P-7 (8,55 kv. m); pirmo aukšto patalpomis 1-1 (1,82 kv. m); 1-2 (12,62 kv. m); 1-3 (4,09 kv. m), 1-4 (4,63 kv. m), 1-5 (0,88 kv. m), 1-6 (14,23 kv. m), 1-7 (15,46 kv. m); 2) I. L. atskirai naudotis skirti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pusrūsio patalpomis P-2 (1,04 kv. m), P-5 (10,13 kv. m), P-6 (15,63 kv. m), P-8 (2,60 kv. m), P-9 (2,59 kv. m), P-10 (14,37 kv. m), P-11 (13,11 kv. m); pirmo aukšto patalpomis 1-8 (15,30 kv. m), 1-9 (2,87 kv. m), 1-10 (2,45 kv. m), 1-11 (12,90 kv. m), 1-12 (1,63 kv. m); 3) S. L. ir I. L. bendrai naudotis skirti pusrūsio patalpomis P-1 (1,58 kv. m), P-3 (4,68 kv. m), P-4 (1-96 kv. m), laiptine į pastogės plotą ir 53,46 kv. m pastogės plotu, pažymėtu 1-13 (3 t., b. l. 113-120).
36. Atsakovė I. L. su tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nesutinka, ir siūlo savo projektą. A. I. L. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo prašo nustatyti naudojimosi pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tvarką pagal matininkės J. Ž., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-07-07 parengtą Nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 1) atsakovei I. L. atskirai naudotis skirti pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis 1-8 (15,30 kv.m.), 1-9 (2,87 kv.m.), 1-10 (2,45 kv.m.), 1-11 (12,90 kv.m.), 1-12 (1,63 kv.m.), viso pirmame aukšte 35,15 kv.m., pusrūsio patalpomis, plane pažymėtomis P-l (1,58 kv.m.), P-2 (1,04 kv.m.), P-5 (10,13 kv.m.), P-6 (15,63 kv.m.), P-7 (8,55 kv.m.), P-8 (2,60 kv.m.), P-9 (2,59 kv.m.), P-10 (14,37 kv.m.), P-11 (13,11 kv.m.), viso pusrūsyje 69,60 kv.m.; 2) ieškovui S. L. atskirai naudotis skirti pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (1,82 kv.m.), 1-2 (12,62 kv.m.), 1-3 (4,09 kv.m.), 1-4 (4,63 kv.m.), 1-5 (0,88 kv.m.), 1-6 (14,23 kv.m.), 1-7 (15,46 kv.m.), viso pirmame aukšte 53,73 kv.m., pusrūsio patalpa, plane pažymėta G-l (19,57 kv.m.), viso pusrūsyje 19,57 kv.m.; 3) atsakovei I. L. ir ieškovui S. L. bendrai naudotis skirti pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta 1-13 (0,93 kv.m.), ir rūsio patalpomis, plane pažymėtomis P-3 (4,68 kv.m.), P-4 (1,96 kv.m.) (3 t., b. l. 138; 4 t., b. l. 19, 20). Nurodė, jog naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta pagal tarp šalių istoriškai nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nes ieškovas ir atsakovė naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodytomis kiekvienam iš jų priskirtinomis naudotis atskiromis patalpomis taip jau naudojasi nuo 1993 metų, paliekant 2021-10-30 ieškovo S. L. atstovo E. L. be nekilnojamojo turto bendrasavininkės I. L. sutikimo ir leidimo iš gipso kartono plokščių suformuotą pusrūsyje patalpą P-3 (4,68 kv.m.) ir patalpą P-4 (1,96 kv.m.) bendram naudojimui, nes šiose patalpose yra elektrinis boileris, stovi vandens skaitiklis bei pagrindinis namo sanmazgas (vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų įvadai), yra prieiga prie kamino, kurį privaloma prižiūrėti, garažą G-l (19,57 kv.m.) priskiriant naudotis ieškovui S. L. ir suformuojant naują patalpą pirmame aukšte 1-13 (0,93 kv.m.) - iš patalpos 1-2 ieškovui pasidarant duris į patalpą 1-13 ir atsakovei įsirengiant pertvarą ir duris iš savo koridoriaus dalies į patalpą 1-13, kad ieškovas galėtų patekti į pastogę. Ieškovas su tokia naudojimosi tvarka nesutinka, nes pagal ją atsakovei tektų naudotis daugiau patalpų, t. y., jai tektų naudotis daugiau ploto, nei jai priklauso, t. y., jai priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, kaip ir ieškovui. Atsakovė atsikerta, kad jai daugiausia tenka mažesnio vertingumo patalpos, t. y., pusrūsio patalpos, kuriose yra drėgna, mažiau šviesos ir žemesnės lubos, todėl už tai turi būti kompensuojama pinigais arba patalpomis, ko ji ir prašo. Be to, atsakovė nurodo, jog ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir pastogėje, t. y., ją priskiriant prie bendro naudojimo patalpų, tačiau ji nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl tokia tvarka nustatoma negali būti.
37. Teismas nustatė, kad šalys prašė nustatyti naudojimosi tvarką konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, tačiau pastogės patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-13 (53,46 kv. m ploto), nėra įregistruotos viešame registre. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu abiejų šalių bendru sutarimu 2021-10-19 buvo atlikti ir patikslinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadastriniai matavimai, šalių bendru sutarimu jie buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau pastogės patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-13 (53,46 kv. m ploto), nėra įregistruotos viešame registre (yra registruotas bendras plotas, naudingas plotas, gyvenamasis plotas, rūsių (pusrūsių) plotas, garažų plotas, užstatytas plotas, bet į juos neįeina pastogės 53,46 kv. m plotas, jis nėra ir atskirai įregistruotas) (2 t., b. l. 116-126, 3 t., b. l. 118), dėl ko skiriasi naujai atliktų kadastrinių matavimų duomenys, lyginant juos su viešame registre esančiais duomenimis. Be to, ieškovo pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra ydinga, nes ji neatitinka šalių daugelį metų naudojamos atskiromis patalpomis nusistovėjusios tvarkos. Šalys iki šiol turėjo ir turi atskirus įėjimus į namą, o ieškovas, žinodamas, kad šalių tarpusavio santykiai yra ypač konfliktiški, šalys tarpusavyje bendrauja tik per atstovus, siūlo nustatyti, kad atsakovės daugelį metų naudojama laiptinė taptų bendrojo naudojimo patalpomis. Kadangi pastogė nėra įregistruota viešame registre, tai priėjimas prie jos per tik atsakovės iki šiol naudojamą laiptinę, paverčiant ją bendrojo naudojimo laiptine, yra netikslingas. Taip pat netikslingas ir bendrų įėjimų/išėjimų nustatymas, kai jų iki šiol nebuvo ir konstatavus, kad šalių tarpusavio santykiai yra ypač konfliktiški, todėl ieškovo pasiūlytas variantas netinka.
38. Taip pat netinka ir atsakovės pasiūlytas projektas, nes ji prašo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa 1-13, ją priskiriant bendro naudojimo patalpoms. Tačiau minėto remonto teismas nesuteikė teisės atlikti, šiai dienai nežinoma, ar yra galimybė jį atlikti, taip pat šiuo metu tokios patalpos nėra, dėl ko skiriasi naujai atliktų kadastrinių matavimų duomenys, lyginant juos su viešame registre esančiais duomenimis, todėl tokia naudojimosi pastatu tvarka taip pat negali būti nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad net ir teismui leidus ar bendratučiui davus sutikimą tokį remontą atlikti, po remonto atlikimo kadastriniai duomenys iš naujo turi būti patikslinti ir įregistruoti viešame registre ir tik tada gali būti nustatomas atsakovės pasiūlytas naudojimosi tvarkos variantas ar jis tikslinamas. Net teismui patvirtinus atsakovės pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektą, neišvengiamai kils problemų dėl jo įregistravimo viešame registre, nes pasiūlytas projektas neatitinka ką tik šalių įregistruotų 2021-10-19 patikslintų kadastrinių matavimų.
39. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju tam, jog būtų galima nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką, turi būti atlikti tam tikrų patalpų (pastogės, patalpos 1-13, kuri net neegzistuoja) kadastriniai matavimai ir jie atitinkamai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad esminiai teisės aktai, reglamentuojantys statinių kadastrinių matavimų atlikimo ir jų įregistravimo tvarką, yra šie: 1) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir NTKĮ); 2) Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522; 2) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Taisyklių 50 punkte nurodyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami Nuostatų 18 punkte nurodytais atvejais. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių užsakymu buvo 2021-10-19 atlikti nauji namo kadastriniai matavimai ir parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, pagal kurią šalys rengė naudojimosi tvarkos projektus ir prašė nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai yra reglamentuoti NTKĮ 12 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Taigi, darytina išvada, kad tiek atlikus statinio kadastrinius matavimus, tiek vėliau juos tikslinant, jie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju akivaizdu ir tai, kad ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė nustatyti naudojimosi tvarką, be kita ko, ir pastogės patalpomis, kurios nėra įregistruotos, o atsakovė pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo prašė nustatyti naudojimosi tvarką, be kita ko, ir patalpa 1-13 pirmame aukše, kurios net nėra name, teismas jai nesuteikė teisės atlikti minėto remonto, ieškovas su juo nesutiko, be to, neaišku, ar minėtas remontas ir tokios patalpos įrengimas iš viso yra galimas. Tai, kad neįregistravus palėpės patalpų bei patalpos 1-13 Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos, yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje (žr., pavz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad patalpos, kurių naudojimosi tvarką prašo nustatyti tiek ieškovas, tiek atsakovė, nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, jos negali būti valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir dėl to nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis konkrečiomis patalpomis tvarkos, todėl negalima nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pagal vienos ar kitos šalies siūlomus projektus, nes konkreti tvarka dėl naudojimosi konkrečiomis patalpomis nustatoma pagal pateiktą projektą arba nenustatoma, su išimtimis projektai negali būti teismo tvirtinami, nes po to šalims kils sunkumų juos įregistruojant viešame registre. Nagrinėjamo ginčo atveju faktiškai nėra objekto – tinkamai suformuotų ir įregistruotų pastogės patalpų bei pirmo aukšto 1-13 patalpų, dėl kurių naudojimosi tvarkos galėtų būti sprendžiamas tarp bendraturčių kilęs ginčas, nėra parengtų tinkamų projektų, pagal kuriuos teismas galėtų nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, šalys savo reikalavimus tikslino ne kartą ir nagrinėjant bylą nuo 2021-03-19 tinkamai paruošti projektus ar tinkamai juos patikslinti turėjo realią galimybę, tačiau to nepadarė, todėl pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo atmestini. Pažymėtina, kad šalys turi teisę reikšti reikalavimą dėl naudojimosi konkrečiomis namo patalpomis nustatymo, įteisinusios jas ir atlikusios šių patalpų kadastrinius matavimus. Bylos nagrinėjimo metu šalims buvo žinoma ir teismo ne kartą teismo posėdžių metu išaiškinta, kad yra būtinybė patikslinti kadastrinius matavimus, juos įregistruoti ir tik pagal įregistruotus duomenis rengti naudojimosi tvarkos planus, tačiau šalys šios galimybės nerealizavo.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; 2019 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019; kt.). Teismo vertinimu, ginčo pagal šalių pareiškimuose dėl ieškinio/priešieškinio dalyko pakeitimo suformuluotus reikalavimus dėl naudojimosi namo patalpomis nustatymo iš esmės negalima išspręsti tik šiuo metu, tačiau šalims neužkertamas kelias, įregistravus naujai atliktus namo kadastrinius matavimus ar patikslinus naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos planus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat šalys visada gali susitarti taikiai ir prašyti notaro ar teismo patvirtinti jų sudarytą naudojimosi daiktu tvarką.
Dėl žemės sklypo nuosavybės
42. Taip pat nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atsakovė I. L. teigia, jog tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta santuokos metu, todėl žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti po ½ dalį tarp šalių, t. y., nustatyti, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo. Ji nurodo, jog už žemės sklypą sumokėjo pusė kainos rubliais ir investiciniais čekiais. Ieškovė S. L. su tuo nesutinka, teigia jog jis minėtą žemės sklypą įsigijo jau nutraukus santuoką, jis (duomenys neskelbtini) sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, minėtas žemės sklypas yra registruotas VĮ Registrų centre jo vardu, todėl jis yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau jis sutinka leisti atsakovei neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi tiek, kiek tai reikia jai norint naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi, todėl reiškia atskirą reikalavimą - prašo tam tikslui nustatyti servitutą.
43. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovo S. L. ir atsakovės I. L. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-10). Nutraukiant santuoką sutuoktinių bendras turtas nebuvo padalintas. Santuokos nutraukimo įrašas Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo padarytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17). Santuokos metu pagal (duomenys neskelbtini) statinio priėmimo naudoti aktą ieškovas S. L. ir atsakovė I. L. buvo įgiję pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra išregistruotas iš registro, kaip sunykęs statinys, kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 t., b. l. 13-14). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ieškovo S. L. vardu gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) (1 t., 48), t. y., šalims gyvenant santuokoje. Jis išpirktas iš valstybės (duomenys neskelbtini) metais, t.y. taip pat santuokoje, už sklypą sumokant pinigais ir investiciniais čekiais ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis: I. L. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2109 rublius (investicinius čekius) už perkamą žemę ir 700 rublius už dokumentų tvarkymą, S. L. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2109 rublius (investicinius čekius) už perkamą žemę ir 700 rublius už dokumentų tvarkymą (1 t., b. l. 49). Iš (duomenys neskelbtini) avansinio įkainojimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendra ginčo žemės sklypo pirkimo kaina yra 4218 rublių, valstybinis mokestis 300 rublių ir mokestis už pirkimo-pardavimo dokumentų tvarkymą ir geodezinius matavimus – 1400 rublių (1 t., b. l. 50). Vadinasi, pusė žemės sklypo pirkimo kainos - 2109 rublius padengė būtent atsakovė, sumokėdama savo investiciniais čekiais. Taip pat ji sumokėjo 700 rublių grynais pinigais už dokumentų tvarkymą, t. y., taip pat pusė sumos. Analogiškai už žemės sklypo pusę sumokėjo ieškovas (1 t., b. l. 49). Tik 300 rublių arba 45 litus 40 centų valstybinį mokestį už turto įregistravimą registre (duomenys neskelbtini) sumokėjo vienas ieškovas S. L. (1 t., b. l. 49-51), (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu savo vardu įregitruodamas 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 t., b. l. 15, 43-45).
44. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis (1991 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustato, kad valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai) skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; ir kt.). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005, pasisakyta dėl investicinių čekių kaip asmeninės nuosavybės, ir, be kita ko, pažymėta, kad vien aplinkybė, jog turtas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėje praktikoje, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 konstatuota, kad kai butas pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotas santuokos metu, tai vien aplinkybė, jog jis privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Taigi atsižvelgiant į specifinę valstybinio turto privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog turtas, sutuoktinių įsigytas pagal privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo turto kaina.
45. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; ir kt.).
46. Pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 6 straipsnį, vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai buvo nuosavybės teisės atstatymas (grąžinimas) ir pirkimas. Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos be konkurso miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Žin., 1992. Nr, 13-353), galiojusiu nuo 1992-02-07 iki 1993-07-28, vėliau 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, galiojusiu nuo 1993-07-29 iki 1995-07-22, dar vėliau 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, galiojusiu nuo 1996-11-23 iki 1999-06-09, patvirtino valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką bei valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles, kuriose buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami tiems piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos šie žemės sklypai buvo suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Taigi, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, turėjo teisę išsipirkti iš valstybės tik šiame sklype esančio statinio (gyvenamojo namo) savininkai, t.y. ieškovas S. L. ir atsakovė I. L.. Kadangi turtas (gyvenamasis namas) buvo įformintas vieno iš sutuoktinių vardu (ieškovo S. L.), tai ieškovas ir pateikė prašymą Šiaulių miesto valdybai, prašydamas parduoti 600 kv.m. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, už įsigyjamą sklypą atsiskaitant pinigais ir čekiais iš karto (1 t., b. l. 46-47). Prašyme data nenurodyta, tačiau šio prašymo pagrindu buvo parengtas avansinio įkainojimo aktas (1 t., b. l. 50), pagal kurį abu sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėnesį lygiomis dalimis sumokėjo Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybai už perkamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., b. l. 49). Žemės sklypas išpirktas iš valstybės šalims gyvenant santuokoje, sklypo išpirkimo kainą sutuoktiniai sumokėjo lygiomis dalimis, o susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas ir vieno iš jų vardu, todėl jis negali būti ieškovo asmeninė nuosavybė.
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-57; kt.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat pažymėtina, kad Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - ir SŠK) iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė – dėl ištuokos įforminimo automatiškai nepasikeičia, nes ginčo metu galiojęs santuokos ir šeimos įstatymas ir civilinis kodeksas nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo, kaip santuokos nutraukimo pasekmės. Vieno iš buvusių sutuoktinių vardu užrašytas turtas toliau išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Svarbu tai, jog šalims turėjo būti ir buvo žinoma, kad pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą po santuokos nutraukimo vieno iš sutuoktinių vardu įforminta bendroji jungtinė nuosavybė vien dėl santuokos nutraukimo fakto netampa jo asmenine visa apimtimi, t. y. turi būti papildomas juridinis pagrindas, dėl kurio bendrosios nuosavybės teisė pasibaigtų, o atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių. Nagrinėjamu atveju nutraukiant santuoką ir vėliau nei tarpusavio buvusių sutuoktinių sutarimu, nei teismo tvarka nebuvo išspręstas ginčo žemės sklypo padalijimo ir tolesnio jo teisinio statuso klausimas, nes nors ieškovas jį įformino savo vardu, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog atsakovė už žemės sklypą sumokėjo pusė sumos. Ieškovas teismo posėdžio metu neprisiminė, kas mokėjo už ginčo žemės sklypą jį išperkant iš valstybės, neprisiminė, ar už jį mokėjo atsakovė, ar jis mokėjo investiciniais čekiais, tačiau pats patvirtino, jog siūlė atsakovei pusė namo ir žemės sklypo, bet ji nesutiko, o dabar jau nebesiūlo. Taigi, pats ieškovas pripažįsta, jog ne tik jis turi teisę į ginčo žemės sklypą, bet ir atsakovė, nes jai siūlė pusė žemės sklypo, be to, net neprisimena, ar kiek nors pinigų jis pats mokėjo už žemės sklypą, todėl tvirtinti, jog tai jo asmeninė nuosavybė, jis negali, nes neturi jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Be to, atsakovė sumokėjo pusė kainos už perkamą žemės sklypą ir dokumentų sutvarkymą, tai padarė dar net anksčiau nei ieškovas, didžioji dalis sumos sumokėta investiciniais čekiais, kurie yra atsakovės asmeninė nuosavybė, byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas jai grąžino jos dalį pinigų, sumokėtų įsigyjant žemės sklypą, nagrinėjamoje byloje jis taip pat nesiūlė grąžinti jos sumokėtas sumas ar sumokėti kompensaciją už tai, todėl neįrodė, jog visas ginčo žemės sklypas būtent asmeninės nuosavybės teise priklauso jam.
49. Turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, vienam iš buvusių sutuoktinių įrodžius, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas to neįrodė ir nenuginčijo.
50. Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šalys sumokėjo už ginčo žemės sklypo įsigijimą. Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka nutraukta, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukiant santuoką, santuokinis turtas nepadalytas, nes to įstatymas nereikalavo. (duomenys neskelbtini) įsigijo ginčo žemės sklypą, kuris buvo registruotas ieškovo vardu. Teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinys nepatvirtina ieškovo valios ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, nėra duomenų, jog už minėtą turtą jis vienas sumokėjo visą kainą investiciniais čekiais ar grynais pinigais, tik yra duomenys, jog jis sumokėjo pusė kainos už žemės sklypą bei dokumentų tvarkymą ir valstybės mokestį įregistruojant turtą, kas nėra vienas ir tas pats ir nepatvirtina jo valios įgyti minėtą turtą asmeninėn nuosavybėn; nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos; įsigyjant ginčo žemės sklypą buvo panaudotos ieškovo ir atsakovės šeimos pajamos (gryni pinigai už dokumentų sutvarkymą) bei ieškovo ir atsakovės asmeninės pajamos (kiekvieno iš jų investiciniai čekiai), o ne ieškovo asmeninės lėšos.
51. Nustatyta, kad byloje nėra leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys pasidalijo turtą ieškovo nurodytu būdu po santuokos pasibaigimo ir susitarė, kad ginčo žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklausys ieškovui. Todėl pagrįstai manytina, kad, jog byloje nesant duomenų, kad buvusi sutuoktinė būtų atsisakiusi nuosavybės teisių į jai priklausančią daikto (ginčo žemės sklypo) dalį ar kitokiu įstatymo nustatytu būdu jas praradusi, ginčo žemės sklypas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nei jos turinys nepatvirtina fakto, kad ginčo žemės sklypas buvo pasidalintas, dėl to sudarytas susitarimas, kad jis yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą ir pripažinti, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ginčo žemės sklypą, kurį valdė, naudojosi ir juo disponavo lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį, nes nėra duomenų, jog būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, minėta nuosavybė po santuokos nutraukimo transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę.
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčo žemės sklypas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kuri po santuokos nutraukimo transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę, nustatytina, kad dalys lygios, dėl to ginčo byloje nėra, ir šalims minėto žemės sklypo priklauso po ½ dalį. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo nustatyti servitutą minėtam žemės sklypui, nes ieškovas neįrodė, jog ginčo žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, be to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tinkamo naudojimosi bendru turtu užtikrinimui tarp bendraturčių negalimas servituto nustatymas, nes servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu daiktu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; kt.).
Dėl ieškovo prašymo taikyti ieškinio senatį
53. Ieškovas S. L. nesutinka su atsakovės reikalavimu pripažinti žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, prašo teismo minėtam reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą atmesti. Nurodė, jog pagal SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti. Jis nurodė, kad 2022-03-24 teismo posėdžio metu atsakovė, duodama paaiškinimus apie žemės sklypo išsipirkimo aplinkybes, parodė: „...santuoką nutraukiant žemė buvo jo vardu, nes jis čia gimęs, o aš atvykus... jau mes gyvenom tabalai tabalai, va taip pasakykim, buvo dar santuoka... mama, visi sakė, tu išsipirk, tau bus blogai. Jis machinacijom išsipirko... tu neturi žemės...“ (1:29:53 min). Jo teigimu, atsakovė jau 1992 metais žinojo, kad žemės sklypo nuosavybės neturi, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir tokiu sąmoningu neveikimu praleido trejų metų įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.
54. Atsakovė I. L. su tuo nesutiko, nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino eigos pradžia gali būti skaičiuojama tik nuo tos dienos, kai ji sužinojo apie savo teisės pažeidimą, tai yra nuo ieškovo S. L. ieškinio gavimo - 2021-04-03, kuriuo ieškovas siekia bendrai su atsakove iš valstybės išpirktą žemės sklypą valdyti asmeninės nuosavybės teise, t. y., nuo tada, kai ieškovas išreiškė poziciją, kad ginčo žemės sklypas atsakovei nepriklauso. Iki ieškinio gavimo atsakovė I. L. buvo įsitikinusi, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas, tiek namo priklausiniai, tiek jai, tiek ieškovui priklauso bendrai, nes šis turtas buvo bendrai įgytas santuokoje (gyvenamasis namas ir namo priklausiniai pastatyti, žemės sklypas išpirktas iš valstybės), realiai šiuo turtu visą laiką (santuokoje, po ištuokos įregistravimo ir iki pat dabar) jie abu bendrai naudojosi ir naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovė iki šiol: atsakovė ir ieškovas gyvena ginčo name, naudojasi ginčo žemės sklypu, ji vaikšto po žemės sklypą, jį prižiūri, sodina ir augina daržoves ir t. t., jai iki šiol ieškovas to daryti nedraudė.
55. Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi. Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą. Tačiau yra tam tikri apribojimai – tai ieškinio senatis. Pagal SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti. Taigi, jeigu nesuėjusi ieškinio padavimo senatis, galima pasidalinti turtą, nepasidalintą santuokos nutraukimo metu.
56. Ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Dėl to, sprendžiant taikytinos teisės klausimą šioje byloje, būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki CK įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3.129 straipsnyje, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, SŠK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą.
57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis). Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2000; 2001 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2001; 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; kt.).
58. Santuokos nutraukimu yra konstatuojama santuokinių teisinių santykių pasibaigimas, kuris gali turėti įtakos ir buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą. Jeigu santuoka nutraukiama tada, kai tik vienas iš buvusių sutuoktinių valdo ar naudoja bendrai įgytą turtą, tai ištuokos įregistravimo faktas gali būti laikomas ieškininės senaties termino eigos pradžia, todėl kad iki santuokos nutraukimo įstatymas nenumatė ieškininės senaties termino, o po ištuokos jį numato. Be to, vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių visa apimtimi jau negali įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių. Taip pat bendrasavininkio turtinės teisės gali būti pradedamos pažeidinėti praėjus tam tikram laiko tarpui nuo ištuokos įregistravimo. Tada ieškininės senaties termino eiga skaičiuotina nuo to laiko, kai šis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiančius faktus, t. y. juos suvokti kaip savo teisių pažeidimą.
59. Atsakovė teigia, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne anksčiau kaip 2021-04-03, kai gavo ieškovo ieškinį, su priešieškiniu į teismą kreipėsi 2021-10-26 (2 t., b. l. 1-7), todėl ji ieškinio senaties termino nepraleido (SŠK 10, 1964 m. CK 86 straipsniai). Atsakovė teigia, kad jokio realaus trukdymo naudotis ginčo žemės sklypu iki 2021-04-03, kai ji sužinojo apie ieškovo ketinimą ginčo žemės sklypui nustatyti servitutą ir kad ieškovas ginčo žemės sklypą laiko savo asmenine nuosavybe, nebuvo. Ji iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neišsikėlė, ten ji gyvena ir šiuo metu, nuo to laiko tiek savo namo dalimi, tiek dalimi priklausinių, tiek dalimi žemės sklypo ji naudojosi, dalyvavo turto valdyme ir disponavime, statėsi pavėsines, vaikščiojo po žemės sklypą, turėjo daržą, šiltnamį, sodino daržoves, tvarkė žemės sklypą ir pan., taip išreikšdama savo daiktines teises į ginčo žemės sklypą, ieškovas tam netrukdė, atsakovė net nepagalvojo, kad jai jis nepriklauso. Taigi, atsakovė savo veiksmais išreiškė savo valią naudotis ginčo žemės sklypu, juo rūpintis, jį tvarkyti ir pan., iš ieškovo pusės jokio realaus trukdymo nebuvo.
60. Ieškovas su tuo nesutinka, nurodo, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl ginčo žemės sklypo reikšti. Šalių santuoka pasibaigė (duomenys neskelbtini), todėl taikytinas SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė jau 1992 metais žinojo, kad žemės sklypo nuosavybės neturi, tai pripažino teismo posėdžio metu, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir tokiu sąmoningu neveikimu praleido trejų metų įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.
61. Ieškininės senaties terminas padalinti bendrąją jungtinę santuoką nutraukusių sutuoktinių nuosavybę prasideda nuo ištuokos įregistravimo, jeigu su ištuokos įregistravimu sutampa bendrasavininkio teisių pažeidimas. Nagrinėjamuoju atveju buvusi sutuoktinė po santuokos nutraukimo išreiškė valią naudotis ginčo žemės sklypu ir valdyti jį kaip savo, nors nesiekė jo įregistruoti savo vardu. Įstatymas to daryti nereikalavo, kol ji realiai turtu naudojasi, jį valdo ir tai jai netrukdoma. Reikalavimas įsiforminti nuosavybę savo vardu turėjo būti realizuotas per trejus metus nuo tada, kai iškilo reali grėsmė jos nuosavybės teisei. Sutiktina su atsakove, jog jos nuosavybės teisei reali grėsmė iškilo gavus ieškovo ieškinį - 2021-04-03, tai ji suvokė kaip savo teisių pažeidimą.
62. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad vien ta aplinkybė, kad ji teismo posėdžio metu pasakė, kad ji jau buvo nutraukusi santuoką su ieškovu ir kad kiti sakė, jog ji žemės neturi, nenustačius trukdymu naudotis ginčo žemės sklypu, nereiškia, kad jos teisės į turtą pažeidžiamos ir prasideda terminas jų teisminei gynybai, kad ji tai suvokė kaip savo teisių pažeidimą. Tačiau nustatant, ar atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino, reikalavimui dėl ginčo turto reikšti, turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamu atveju atsakovė po santuokos nutraukimo liko gyventi ir toliau gyvena bei naudojasi ginčo žemės sklypu, nors jis nepadalintas, realaus trukdymo iš ieškovo pusės niekada nebuvo, teismas tokių duomenų byloje neturi. Taigi, po santuokos nutraukimo ji išreiškė savo valią naudotis turtu ir valdyti jį kaip savo, buvo aktyvi, nors nesiekė turto įregistruoti savo vardu, realiai turtu naudojosi ir jį valdė. Reikalavimai įregistruoti nuosavybę savo vardu gali būti pareikšti per trejus metus nuo tada, kai iškilo reali grėsmė jos nuosavybės teisei. O reali grėsmė jos nuosavybės teisei iškilo tik 2021-04-03 gavus ieškinį iš ieškovo, kuriame jis aiškiai išreiškė savo reikalavimą, nurodydamas, jog ginčo žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nuo tada ji suvokė savo teisių pažeidimą ir nuo tada skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ir jis nėra praleistas, dėl ko atsakovė savo pažeistas teises gali ginti teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas atsakovės reikalavimui dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taikyti ieškinio senatį atmestinas, kaip nepagrįstas, o ginčo žemės sklypas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kuri po santuokos nutraukimo transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę, šalių dalims esant lygioms.
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo
63. Atsakovė I. L. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (4, 4.2, 4.4, 4.6 punktai) prašo nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką pagal UAB „K“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad: 1. atsakovė I. L. naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta 2 (302 kv.m.), 2. ieškovas S. L. naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta 1 (302 kv.m.), 3. atsakovė I. L. ir ieškovas S. L. bendrai naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta žalia spalva (3 t., b. l. 139). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovės prašymu parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas remiasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, t.y. kiekvienas bendraturtis naudosis ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra jo faktiškai naudojamo gyvenamojo namo dalis ir kad kuo mažiau turėtų ūkinės ar kitokios veiklos bendrumo.
64. Ieškovas S. L. su tuo nesutinka, mano, jog žemės sklypas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, o prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, nes lauko tualetas, kuriuo naudojosi atsakovė, būtų paskirtas naudotis jam. Atsakovė į tai nurodė, kad lauko tualetu ji nebesinaudoja, o pagal teisės aktų reikalavimus lauko tualetas negali būti naudojamas, jis turi būti utilizuotas.
65. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie šios ginčų kategorijos nagrinėjimo ypatumai: Pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; kt.). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; kt.). Antra, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; kt.). Trečia, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; kt.). Jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. Ketvirta, papildomas žemės sklypas, jį prijungus prie bendraturčių turėto žemės sklypo, turi būti naudojamas atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-964/2003; kt.). Penkta, kadangi servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis), tai bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; kt.). Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai.
66. Ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kaip nurodyta aukščiau, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kuri po santuokos nutraukimo transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę, taip pat nustatyta, kad bendraturčių dalys lygios - šalims minėto žemės sklypo priklauso po ½ dalį. Norint tinkamai naudotis žemės sklypu, būtina nustatyti naudojimosi juo tvarką, tuo labiau, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir konfliktas tik gilėja. Ieškovas savo pasiūlymo dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu nepateikė, todėl vertintinas tik atsakovės pateiktas (duomenys neskelbtini) UAB „K“ parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Atsakovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal (duomenys neskelbtini) UAB „K“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (3 t., b. l. 139). Pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovui atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu 1 (191 kv. m.), atsakovei atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu 2 (191 kv. m.), ieškovui ir atsakovei bendrai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu B-1 (po gyvenamuoju pastatu – po 68 kv. m. kiekvienam) ir B-2 (kiemas ir privažiavimas – po 43 k. m. kiekvienam), viso bendrai naudotis – po 111 kv. m. kiekvienam. Kiekvienam bendraturčiui skiriama naudotis po 50 procentų žemės sklypo ploto, t. y. lygiomis dalimis po ½ dalį (302 kv. m.). Žemės naudojimosi plane pažymėtos koordinatės, kad būtų galima nustatyti posūkio taškų tikslią faktinę vietą.
67. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, minėta, valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, esant šalių konfliktiškiems santykiams, nustatytina naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka. Atsakovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalus, atitinka abiejų šalių interesus ir išlaiko jų interesų pusiausvyrą, nes šalys galės naudotis jiems priklausančia namo dalimi ir dalimi kiemo statinių bei tokia žemės sklypo dalimi, kurią yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn ir kuri yra šalia jų statinių dalių. Bendrai naudotis paskirta dalis yra nedidelė, ji numatyta didesnė po gyvenamuoju pastatu, o mažesnė sudaro kiemą ir pravažiavimą ir tik tiek, kiek būtina patekti prie pastatų ar išvykti iš namų valdos. Be to, šalys naudosis lygiomis dalimis tiek atskirai (po 191 kv. m. kiekvienam), tiek bendrai (111 kv. m.), kas labiau atitinka šalių valdomas nuosavybės teise žemės sklypo dalis. Sutiktina su atsakove, jog lauko tualeto buvimo vieta neturi reikšmės, nes pagal galiojančius teisės aktus lauko tualetų eksploatavimas Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas. Kitų argumentų dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovas nenurodė, dėl atsakovės pasiūlytos naudojimosi tvarkos varianto ydingumo įrodymų neteikė. Be to, tai atitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas savo naudojimosi tvarkos varianto teismui nepateikė, ieškinio reikalavimo dėl to nereiškė, savo reikalavimų netikslino, todėl pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo šioje dalyje tenkintinas ir naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nustatytina pagal atsakovės pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo pateiktą siūlymą (3 t., b. l. 134-135) ir UAB „K“ 2022-08-11 planą (3 t., b. l. 139).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
69. Ieškovo nagrinėjamoje byloje teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3038,25 Eur sumą (2 t., b. l. 181-195, 3 t., b. l. 62-66, 4 t., b. l. 1-12), nes ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris apmokestinamas žyminiu mokesčiu (jo dalies mokėjimas atidėtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-03-24 nutartimi iki sprendimo priėmimo, 1 t., b. l. 24), ieškinį vėliau kelis kartus tikslino, teikė procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, atsiliepimą į priešieškinį, prašymus), naudojosi advokatės teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, tarpininkavimas kreipiantis į kitas įstaigas ir institucijas, atstovavimas teisme) ir t. t. Atsakovės nagrinėjamoje byloje teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3264,72 Eur sumą (2 t., b. l. 14-19, 3 t., b. l. 140-145, 4 t., b. l. 13-18), nes atsakovė, gindamasi nuo ieškovo pateikto ieškinio, pateikė teismui priešieškinį, kuris apmokestinamas žyminiu mokesčiu (nuo kurio mokėjimo ji iš dalies atleista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-13 nutartimi, 2 t., b. l. 20-21), priešieškinį tikslino, teikė procesinius dokumentus (priešieškinį, tripliką, atsiliepimą į ieškinį, prašymus), naudojosi advokatės teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, tarpininkavimas kreipiantis į kitas įstaigas ir institucijas, atstovavimas teisme) ir t. t. Šalių advokatų atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų šalys neginčijo. Taip pat šalys sumokėjo matininkams už naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos projektų, planų parengimą, VĮ Registrų centrui už duomenų įregistravimą, antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir t. t., minėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir pripažintinos būtinomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamoje byloje. Be to, pažymėtina, kad šalys minėtas išlaidas patyrė dėl abiejų šalių nesutikimo su priešingos šalies procesiniais dokumentais ir argumentais, dėl nesugebėjimo tartis ir susitarti, neieškojimo kompromisų ir nenoro ginčo spręsti taikiai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis).
70. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinus 25 proc. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistinos 759,56 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (3038,25 Eur x 25 proc.), o patenkinus 62,5 proc. pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistinos 2040,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (3264,72 Eur x 62,5 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovo priteistina 1280,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (2040,45 Eur – 759,56 Eur).
71. Patenkinus 25 proc. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimų, ieškovui už ieškinį valstybei sumokėjus 455,00 Eur, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-03-24 nutartimi iki sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 24), iš ieškovo valstybei priteistina 461,00 Eur žyminio mokesčio (916,00 Eur mokėtinas žyminis mokestis už pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, 229,00 Eur dalis žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės ieškovui patenkinus 25 proc. ieškinio, lieka nesumokėta 687,00 Eur žyminio mokesčio, iš kurių išminusuojama sumokėta ieškovo dalis - 226,00 Eur žyminio mokesčio paduodant ieškinį). Patenkinus 62,5 proc. pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo reikalavimų, atsakovei už priešieškinį valstybei sumokėjus 200,00 Eur (mokėtinas žyminis mokestis – 1018 Eur), o nuo likusios dalies žyminio mokesčio ją atleidus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-13 nutartimi (2 t., b. l. 20-21), iš atsakovės valstybei žyminis mokestis nepriteistinas mokėti, nes ji atleista nuo jo mokėjimo nutartimi, o jos sumokėta dalis žyminio mokesčio - 200,00 Eur jai priteistina iš ieškovo.
72. Pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo patenkinus iš dalies (25 proc.) ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo patenkinus iš dalies (62,5 proc.), iš šalių valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai 8,80 Eur bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,- nepriteistinos, nes kiekvienos iš šalių mokėtina dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
73. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi (2 t., b. l. 100-104) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo patenkinti iš dalies, pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo patenkinti iš dalies.
Ieškovo S. L. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo 2 punkto reikalavimą ir atsakovės I. L. pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo 3 punkto reikalavimą dėl pripažinimo teisės šalims įregistruoti pasikeitusius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadastro duomenis palikti nenagrinėtais.
Pripažinti, kad ieškovas S. L. ir atsakovė I. L. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai.
Padalinti ieškovui S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai, lygiomis dalimis, tai yra nustatyti, kad ieškovui S. L. ir atsakovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai.
Nustatyti ieškovui S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,0584 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) UAB „“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad:
- atsakovė I. L. naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta 2 (191 kv.m.),
- ieškovas S. L. naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta 1 (191 kv.m.),
- atsakovė I. L. ir ieškovas S. L. bendrai naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalimi, plane pažymėta B-1 (po gyvenamuoju pastatu kiekvienas po 68 kv.m.) ir B-2 (kiemas ir pravažiavimas, kiekvienas po 43 kv.m.) - žalia spalva, viso – kiekvienas po 111 kv.m.
Kitoje dalyje pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo atmesti.
Priteisti atsakovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1280,89 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų 89 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 461,00 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi, uždraudžiant ieškovui S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti bet kokius veiksmus, dėl kurių gali pasikeisti ginčo patalpų dydis, plotas, būklė ir pan., su nekilnojamuoju turtu, esančiu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje priėmimo,- palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas dalyje dėl šalių reikalavimų palikimo nenagrinėtais neskundžiamas, kitoje dalyje sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.